Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: nuasmeninta nutartis byloje [2-1149-2010].doc
Bylos nr.: 2-1149/2010
Bylos rūšis: civilinė byla
Teismas: Lietuvos apeliacinis teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Kategorijos:

                                                Civilinė byla Nr. 2-1149/2010           

                                               Procesinio sprendimo kategorija 109 (S)

                                                              

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2010 m. rugsėjo 30 d.

Vilnius

 

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Marytės Mitkuvienės (pirmininkė ir pranešėja), Vyto Miliaus ir Viginto Višinskio, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. R. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2010 m. balandžio 14 d. nutarties, kuria patvirtinta taikos sutartis, civilinėje byloje Nr. 2-707-259/2010 pagal ieškovės V. R. ieškinį atsakovams bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei „Atolas“ ir akcinei bendrovei Swedbank dėl pirkimo-pardavimo sutarties patvirtinimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

 

n u s t a t ė :

 

I. V. R. kreipėsi į teismą su ieškiniu (2 t. b.l. 43-46) atsakovams BUAB „Atolas“ ir AB „Swedbank”, kuriuo prašė:

1)      patvirtinti buto, esančio (duomenys neskelbtini) bei 1/52 dalies žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), 0,2869 ha, pirkimo-pardavimo sutartį, sudarytą 2008 m. gegužės 6 d. tarp V. R. ir UAB „Atolas“;

2)      priteisti iš ieškovės V. R. UAB „Atolas“ 129001 Lt, įpareigojant ieškovę ją pervesti į banko sąskaitą;

3)      įpareigoti atsakovą AB Swedbank kreiptis į hipotekos skyrių išregistruoti iš hipotekos registro Buto hipoteką.

Atsakovas BUAB „Atolas“ 2010 m. balandžio 13 d. kreipėsi į teismą dėl taikos sutarties patvirtinimo, kuriame nurodė, jog šalys sutarė civilinę bylą baigti taikos sutartimi, prašė jų pasirašytą taikos sutartį patvirtinti joje nurodytomis sąlygomis ir civilinę bylą nutraukti.

Kauno apygardos teismas 2010 m. balandžio 14 d. nutartimi patvirtino tarp ieškovės V. R., atsakovų BUAB „Atolas” ir AB „Swedbank” sudarytą taikos sutartį joje nurodytomis sąlygomis, bei priteisė iš ieškovės V. R. 1337,58 Lt bylinėjimosi išlaidų valstybei, priteistą sumą sumokant Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos. Civilinę bylą Nr. 2-707-259/2010 nutraukė.

Teismas nurodė, kad šalys susitarė bylą baigti taikiai, jų pateikta taikos sutartis neprieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms ir nepažeidžia viešojo intereso (CPK 42 str.), taikos sutarties patvirtinimo ir bylos nutraukimo pasekmės šalims yra žinomos (CPK 294 str. 2 d.), todėl taikos sutartis šalių sudarytomis sąlygomis buvo patvirtinta, o civilinė byla nutraukta (CPK 293 str. 1 d. 5 p.).

Ieškovė V. R. atskiruoju skundu prašo pakeisti Kauno apygardos teismo 2010 m. balandžio 14 d. nutartį, panaikinti nutarties dalį, kuria iš ieškovės buvo priteista 1312,50 Lt bylinėjimosi išlaidų valstybei ir šias bylinėjimosi išlaidas priteisti iš atsakovo BUAB „Atolas“. Atskirajame skunde ieškovė nurodo, kad sprendžiant bylinėjimosi išlaidų, kurių šalys neaptarė taikos sutartimi, paskirstymas turi būti atliktas atsižvelgiant į taikos sutarties sąlygas, t.y. kokia apimtimi buvo tenkinami ieškovo reikalavimai. Todėl teismas privalėjo atsižvelgti į tai, kad taikos sutartimi atsakovas įsipareigojo įvykdyti visus ieškovės pareikštus reikalavimus – perleisti nuosavybės teises į reikalaujamą turtą, sumokėti mokesčius už hipotekos išregistravimą, ir kita. Ieškovės manymu, tai kad jos ieškinys iš esmės buvo patenkintas taikos sutartimi, todėl visos bylinėjimosi išlaidos, turėjo būti priteistos iš atsakovo BUAB „Atolas“. Kaip teigia ieškovė, teismas paskirstydamas bylinėjimosi išlaidų klausimą rėmėsi sutarties sąlyga, kad ieškovė įsipareigojo padengti pašto išlaidas,  tačiau neatsižvelgė į tai, kokia apimtimi buvo patenkinti ieškovės reikalavimai šalims sudarant sutartį.

Atsakovo BUAB „Atolas“ įgaliotas asmuo atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepime nurodo, kad šalys taikos sutarties 7 punkte aiškiai susitarė, kad kiekviena iš šalių padengia savo turėtas bylinėjimosi išlaidas.

 

Atskirasis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).

Kaip jau buvo minėta, ieškovė atskirtuoju skundu prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2010 m. balandžio 14 d. nutarties dalį, kuria iš jos priteista valstybei 1312,50 Lt bylinėjimosi išlaidų (nesumokėta dalis žyminio mokesčio).

Sudarydamos taikos sutartį šalys gali susitarti dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, o jei jos to nepadaro, šį klausimą išsprendžia teismas (CPK 94 str. 2 d.). Šalių sudarytos taikos sutarties 7 punkte numatyta, jog šalys susitaria, kad kiekviena iš šalių padengia savo turėtas bylinėjimosi išlaidas, o šios sutarties 8 punkte numatyta, jog ieškovė padengia pašto išlaidas, susijusias su procesinių ir kitų dokumentų siuntimu. CPK 79 str. nustatyta, kad bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos susijusios su bylos nagrinėjimu. Taigi, sąvoka bylinėjimosi išlaidos apima ir žyminį mokestį. Šalims taikos sutartimi susitarus dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, teismui nėra pagrindo taikyti CPK 93 str., 94 str. nuostatas, bei kitaip perskirstyti minėtas išlaidas. Kadangi ieškovei buvo atidėtas dalies žyminio mokesčio mokėjimas iki teismo sprendimo priėmimo, todėl teismas nutartimi patvirtindamas šalių pateiktą  taikos sutartį, t.y. užbaigiant bylą taikos sutartimi, pagrįstai iš ieškovės priteisė valstybei priklausomą mokėti žyminio mokesčio dalį, kurios ieškovė nebuvo sumokėjusi paduodama teismui ieškinį.  

Esant minėtoms aplinkybėms ir nenustačius absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį ir naikinti ją atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo (CPK 329 str. 1 d.).

 

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio pirmu punktu,

 

n u t a r i a:

 

Kauno apygardos teismo 2010 m. balandžio 14 d. nutartį palikti nepakeistą.

 

 

Teisėjai                                                                                                Marytė Mitkuvienė

 

                                                                                                            Vytas Milius

 

                                                                                                            Vigintas Višinskis