Administracinė byla Nr. eI-3975-739/2018

Teisminio proceso Nr. 3-65-3-00155-2018-9

Procesinio sprendimo kategorijos: 15.5; 24.7; 55.1.3

(S)

REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

SPRENDIMAS

2018 m. spalio 3d.

Panevėžys

Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų teisėjų kolegija, sudaryta iš teisėjų Dalios Pranckienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Irenos Varžinskienės ir Dalytės Zlatkuvienės,

sekretoriaujant Virginijai Kriukovienei,

dalyvaujant atsakovės Panevėžio miesto savivaldybės tarybos ir trečiojo suinteresuoto asmens Panevėžio miesto savivaldybės administracijos atstovei A. R.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjų P. K., uždarosios akcinės bendrovės „Fabilita“, L. P. ir P. S.  skundą atsakovei Panevėžio miesto savivaldybės tarybai, trečiajam suinteresuotam asmeniui Panevėžio miesto savivaldybės administracijai dėl sprendimo panaikinimo,

n u s t a t ė :

Pareiškėjai P. K., uždaroji akcinė bendrovė „Fabilita“ (toliau – ir UAB „Fabilita“), L. P. ir P. S. (toliau – ir pareiškėjai) skundu kreipėsi į teismą, prašydami panaikinti atsakovės Panevėžio miesto savivaldybės tarybos (toliau – ir atsakovė, ir Taryba) 2018 m. kovo 29 d. sprendimą Nr. TSP-123.

Nors pareiškėjai prašo panaikinti Tarybos 2018 m. kovo 29 d. sprendimą Nr. TSP-123, tačiau iš bylos medžiagos nustatyta, kad skundžiamo 2018 m. kovo 29 d. sprendimo numeris yra 1-109, o pareiškėjų nurodytu numeriu TSP-123 Tarybos sekretoriate yra įregistruotas šio sprendimo projektas. Todėl sprendžiama, kad skundu pareiškėjai prašo panaikinti Tarybos 2018 m. kovo 29 d. sprendimą Nr. 1-109 (toliau – ir Tarybos 2018 m. kovo 29 d. sprendimas).

Pareiškėjai skunde paaiškino, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2018 m. sausio 30 d. sprendimu tenkino pareiškėjų P. K., UAB „Fabilita“, L. P. ir P. S. apeliacinį skundą – įpareigojo Panevėžio miesto savivaldybės administraciją (toliau – ir Administracija, ir trečiasis suinteresuotas asmuo) vykdyti Tarybos 2014 m. spalio 23 d. sprendimą Nr. 1-335 „Dėl žemės sklypų dalių paėmimo visuomenės poreikiams ir įgaliojimų savivaldybės administracijai“ (toliau – ir Tarybos 2014 m. spalio 23 d. sprendimas)su jo pakeitimais padarytais 2015 m. spalio 22 d. sprendimu Nr. 1-289 (toliau – ir Tarybos 2015 m. spalio 22 d. sprendimas)( toliau bendrai vadinama – 2014m. spalio 23d. sprendimas su pakeitimais), t. y. atlikti sąnaudų ir naudos analizę bei kreiptis į Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – Nacionalinė žemės tarnyba) dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams. Pareiškėjai nurodė, kad Administracija turėjo nedelsdama pradėti Tarybos 2015 m. spalio 22 d. sprendimo vykdymą, tačiau jo nevykdė ir jokių veiksmų neatliko, todėl pareiškėjai kreipėsi į teismą dėl vykdomojo rašto išdavimo. Antstolis Andrius Bespalovas 2018 m. kovo 15 d. išsiuntė Administracijai raginimą vykdyti sprendimą. Nurodė, kad tik antstoliui padavus pareiškimą teismui dėl baudos už teismo sprendimą nevykdymo skyrimo, Tarybai buvo pateiktas skundžiamo Tarybos 2018 m. kovo 29 d. sprendimo projektas, kuriuo numatyta sustabdyti Tarybos 2014m. spalio 23d. sprendimo su pakeitimais  įgyvendinimas. 2018 m. kovo 29 d. Taryba priėmė skundžiamą sprendimą „Dėl Savivaldybės tarybos 2014 m. spalio 23 d. sprendimo Nr. 1-335 „Dėl žemės sklypų dalių paėmimo visuomenės poreikiams ir įgaliojimų Savivaldybės administracijai“ galiojimo sustabdymo“. Pareiškėjai nurodė, kad Lietuvos Respublikos Konstitucija netoleruoja tokios situacijos, kai teisės pažeidėjas, taip pat ir teisėkūros subjektas, gali sustabdyti teismo sprendimo vykdymą savo paties priimtais aktais. Pareiškėjai teigė, jog antstolis pareiškime teismui konstatavo, kad Administracija nevykdo ne tik 2015 m. spalio 22 d. sprendimo, bet ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimo. Pareiškėjai nurodė, kad skundžiamo sprendimo projektą parengusi ir Tarybai pateikusi Administracija neslėpė fakto, jog sprendimo priėmimo tikslas – išvengti teismo sprendimo nevykdymo teisinių pasekmių, t. y. baudos už teismo įpareigojimo nevykdymą. Siekiant paminėtų tikslų, priimant skundžiamą sprendimą buvo ignoruotos Tarybos veiklos reglamente, patvirtintame Tarybos 2015 m. kovo 26 d. sprendimu Nr. 1-44 (toliau – ir Reglamentas), nustatytos sprendimų priėmimo procedūros, t. y. sprendimo projektas nebuvo apsvarstytas nei vieno Tarybos komiteto posėdyje. Reglamento 48.9 papunktyje nustatyta, kad rengiant Tarybos sprendimo, kuriuo numatoma reglamentuoti iki tol nereglamentuotus santykius, taip pat kuriuo iš esmės keičiamas teisinis reguliavimas, projektą, privalo būti atliekamas numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimas. Nurodė, kad aiškinamajame rašte dėl skundžiamo sprendimo projekto nenurodyti jokie siūlomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (Reglamento 48.12 papunktis). Tarybos 2015 m. spalio 22 d. sprendimu buvo nuspręsta pradėti dalies pareiškėjams priklausančių žemės sklypų paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą, tačiau de facto nuosavybės teisių paėmimo visuomenės poreikiams procesas prasidėjo gerokai anksčiau – atsakovės ir trečiojo suinteresuoto asmens sprendimais patvirtinus detaliuosius planus, kuriais pareiškėjams priklausantiems žemės sklypams buvo suteiktas visuomenės poreikis, nes šių sprendimų pagrindu pareiškėjai neteko teisės naudotis savo nuosavybe, tiek dėl nustatyto žemės naudojimo būdo, tiek dėl kitų savivaldybės institucijų sprendimų. Pareiškėjų nuosavybės teisės apribotos jiems už tai nekompensuojant, o tai prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsniui. Pareiškėjai teigė, kad byloje turi būti įvertintas skundžiamo sprendimo faktinis ir teisinis pagrindas, nes pagal visumą jo priėmimo aplinkybių akivaizdu, kad tokiais veiksmais atsakovė siekia išvengti teismo sprendimo vykdymo, tai yra piktnaudžiavimas suteiktais viešojo administravimo įgaliojimais. Pareiškėjai skunde įvardijo šiuos skundžiamo sprendimo neteisėtumo pagrindus: 1) jis priimtas neteisėtu tikslu – siekiant išvengti įsiteisėjusio teismo sprendimo vykdymo, todėl prieštarauja konstituciniam teisinės valstybės principui; 2) jis priimtas pažeidžiant Reglamente nustatytą Tarybos sprendimų svarstymo ir priėmimo procedūrą; 3) jis pažeidžia pareiškėjų nuosavybės teises.

Atsakovė Taryba ir trečiasis suinteresuotas asmuo Administracija atsiliepime į skundą su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti. Atsakovė ir trečiasis suinteresuotas asmuo atsiliepime nurodė ir jų atstovė teismo posėdžio metu paaiškino, kad Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 30 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatyta, kad Administracija savivaldybės teritorijoje organizuoja ir kontroliuoja savivaldybės institucijų sprendimų įgyvendinimą arba pati juos įgyvendina, o 18 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad Tarybos priimtus teisės aktus gali sustabdyti, pakeisti ar panaikinti pati Taryba. Nurodė, kad Taryba skundžiamą 2018 m. kovo 29 d. sprendimą priėmė jai suteiktos kompetencijos ribose, vadovaudamasi teisės aktais ir jokio pažeidimo nepadarė. Pažymėjo, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2018 m. sausio 30 d. sprendime administracinėje byloje Nr. eA-3150-438/2018 pasisakė, kad byloje duomenų, jog Panevėžio miesto savivaldybės taryba  teisės  aktų  nustatyta tvarka būtų panaikinusi, pakeitusi ar sustabdžiusi minėtų sprendimų  (t. y. Tarybos 2014 m. spalio 23 d. sprendimo (su pakeitimu, atliktu Tarybos 2015 m. spalio 22 d. sprendimu)) galiojimą, nėra; o tai, atsakovės ir trečiojo suinteresuoto asmens teigimu, reiškia, jog teismas jau buvo akcentavęs Tarybos teisę sustabdyti savo priimtus sprendimus. Skundžiamas sprendimas priimtas siekiant tinkamai parinkti, įgyvendinti ir nustatyti Panevėžio miesto bendrojo plano sprendinių įgyvendinimo prioritetus, apimant ir pietinės magistralinės B1 kategorijos gatvės įrengimo poreikio analizę ir parengti bei patvirtinti bendrojo plano sprendinių įgyvendinimo stebėseną. Šią stebėseną numatoma atlikti 2019 metais. Ją atlikus ir įvertinus, bus sprendžiama dėl Tarybos 2014 m. spalio 23 d. sprendimo įgyvendinimo. Nurodė, jog skundžiamo sprendimo projektas buvo užregistruotas 2018 m. kovo 23 d., o antstolio pareiškimas teismui dėl baudos skyrimo surašytas 2018 m. balandžio 23 d., t. y. jau užregistravus projektą ir Tarybai 2018 m. kovo 29 d. priėmus sprendimą, be to, Administracija 2018 m. balandžio 3 d. raštu informavo antstolį apie teismo sprendimo įvykdymą ir prašė bylą nutraukti, šie duomenys patvirtina, kad ji vykdė teismo sprendimą ir apie tai informavo antstolį. Tuo remdamiesi, nesutiko su skundo argumentais, kad Administracija nevykdė įsiteisėjusio teismo sprendimo ir tik antstoliui padavus pareiškimą teismui dėl baudos skyrimo, Tarybai buvo pateiktas skundžiamo sprendimo projektas, kuriuo sustabdomas teismo sprendime minimo Tarybos sprendimo įgyvendinimas. Nurodė, kad rengiant skundžiamo sprendimo projektą, numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimas nebuvo privalomas, nes Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo 15 straipsnio 1 dalis bei Reglamento 48.10 papunktis suteikia teisės akto rengėjui teisę nuspręsti, jį atlikti ar ne. Nurodė, kad atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo nuostatas galima teigti, kad minėtas vertinimas atliekamas norminiam teisės aktui, o skundžiamas sprendimas yra individualus teisės aktas, ir juo nenumatoma reglamentuoti iki tol nereglamentuotus santykius ar iš esmės keisti teisinį reguliavimą. Paaiškino, kad skunde nurodytos aplinkybės, jog skundžiamas sprendimas pažeidžia jų teises, yra nepagrįstos ir nesusijusios su skundžiamu sprendimu, o  pareiškėjai nenurodė,  kaip skundžiamas sprendimas pažeidžia jų teises. Tiek atsakovė, tiek trečiasis suinteresuotas asmuo nepriėmė jokių sprendimų, ribojančių pareiškėjų teises naudoti jų nuosavybės teise priklausančius sklypus pagal jų paskirtį. Nurodė, kad Tarybos 2014 m. spalio 23 d. sprendime (su 2015 m. spalio 22 d. sprendimo pakeitimais)nėra numatyta jokių konkrečių terminų dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams.

Teismas

konstatuoja:

Bylos duomenimis(iš pridėtos Panevėžio apygardos administracinio teismo administracinės bylos Nr.eI-454-283/2017 duomenų) nustatyta, kad pareiškėjams  Panevėžio mieste privačios nuosavybės teise priklauso žemės sklypai: P. K. priklauso  žemės sklypas, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) (pagrindinė naudojimo paskirtis – kita, naudojimo būdas – inžinierinės infrastruktūros teritorijos, naudojimo pobūdis – susisiekimo ir inžinierinių komunikacijų aptarnavimo objektų statybos); L. P. priklauso  ½ dalis žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) (pagrindinė naudojimo paskirtis – kita, naudojimo būdas – inžinierinės infrastruktūros teritorijos); UAB „Fabilita“ priklauso žemės sklypas, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)  (pagrindinė naudojimo paskirtis – kita , naudojimo būdas – inžinierinės infrastruktūros teritorijos, naudojimo pobūdis – susisiekimo ir inžinierinių tinklų koridoriams); 2) P. S. priklauso 67847/91344 dalys žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurio plotas – 9,1344 ha, pagrindinė naudojimo paskirtis – žemės ūkio, naudojimo būdas - kiti žemės ūkio paskirties žemės sklypai. Panevėžio apygardos administracinio teismo 2016 m. birželio 3 d. nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr.eI-1045-320/2016, kuri taip pat teismo nutartimi yra pridėta prie nagrinėjamos bylos, konstatuota, kad minėtas žemės sklypas padalintas į atskirus žemės sklypus, vieną iš jų – 4,0355 ha ploto kitos paskirties (naudojimo būdas – inžinerinės infrastruktūros teritorijos, naudojimo pobūdis – susisiekimo ir inžinerinių komunikacijų aptarnavimo objektų), tačiau toks atskiras žemės sklypas Nekilnojamojo turto registre atskiru žemės sklypu nėra įregistruotas.

         2014m. spalio 23d. sprendimu Nr. 1-335 „Dėl žemės sklypų dalių paėmimo visuomenės poreikiams ir įgaliojimų Savivaldybės administracijai“ Taryba sprendė, kad žemė reikalinga keliams (Savitiškio gatvei) tiesti, taip pat jiems eksploatuoti reikalingiems visuomenės reikmėms skirtiems inžineriniams statiniams. Taryba įgaliojo Savivaldybės administraciją atlikti veiksmus, nurodytus Žemės paėmimo visuomenės poreikiams taisyklėse, Žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. rugpjūčio 25 d. nutarimu Nr. 924, ir Žemės įstatymo 45, 46, 47, 48 straipsniuose, teikti atitinkamoms institucijoms prašymus ir dokumentus, susijusius su šio sprendimo 1 punkte išvardytų žemės sklypų, tarp jų ir pareiškėjams priklausiusių žemės sklypų,  paėmimo visuomenės poreikiams procedūromis.

         2015 m. spalio 22 d. Taryba priėmė sprendimą Nr. 1-289 „Dėl savivaldybės tarybos 2014 m. spalio 23 d. sprendimo Nr. 1-335 „Dėl žemės sklypų dalių paėmimo visuomenės poreikiams ir įgaliojimų savivaldybės administracijai“ pakeitimo“, kuriuo pakeitė ir nauja redakcija išdėstė 2014 m. spalio 23 d. sprendimo Nr. 1-335 1-ąją punktą. Naujos redakcijos 1-ajame punkte nustatyta, kad visuomenės poreikiams paimami ne visi pareiškėjams priklausantys žemės sklypai, bet tik jų dalys, tai yra  P. K. priklausančio žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)   7002,34 kv. m. ploto dalis;  L. P. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) – 10145,81 kv. m. ploto dalis, UAB „Fabilita“ priklausančio žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) – 8012,73 kv. m ploto dalis; P. S. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) – 6093,04 kv. m ploto dalis.

Pareiškėjai kreipėsi į administracinį teismą, prašydami įpareigoti Panevėžio miesto savivaldybės administraciją per penkis mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos įvykdyti Tarybos 2014m. spalio 23d. sprendimą su pakeitimais. Ginčas su Panevėžio miesto savivaldybės administracija dėl 2014m. spalio 23d. Tarybos sprendimo su pakeitimais vykdymo buvo išspręstas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui 2018m. sausio 30d. priėmus sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-3150-438/2018, kuriuo buvo nuspręsta įpareigoti Panevėžio miesto savivaldybės administraciją pradėti vykdyti 2014m. spalio 23d. Tarybos sprendimą su pakeitimais, padarytais 2015m. spalio 22d.

Įsiteisėjusio Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo  2018 m. sausio 30 d. sprendimo pagrindu išieškotojams P. K., L. P., P. S. ir UAB „Fabilita“ pagal jų rašytinį pareiškimą 2018 m. kovo 12 d. byloje Nr. eI-454-283/2017 buvo išduotas vykdomasis raštas, pagal kurį skolininkas – Administracija privalo vykdyti teismo sprendimą , tai yra pradėti vykdyti Tarybos 2014 m. spalio 23 d. sprendimą Nr. 1-335 „Dėl žemės sklypų dalių paėmimo visuomenės poreikiams ir įgaliojimų savivaldybės administracijai“ (su jo pakeitimais, padarytais 2015 m. spalio 22 d. sprendimu Nr. 1-289).

Antstolis Andrius Bespalovas, gavęs išieškotojo pateiktą vykdomąjį raštą ir jo pagrindu užvedęs vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini), išsiuntė Administracijai 2018 m. kovo 16 d. raginimą vykdyti sprendimą (raginimo Nr. (duomenys neskelbtini)), kuriuo paragino per 30 dienų nuo raginimo gavimo dienos remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. sausio 30 d. sprendimu pradėti vykdyti Tarybos 2014 m. spalio 23 d. sprendimą (su jo pakeitimais, padarytais Tarybos 2015 m. spalio 22 d. sprendimu), apie atliktus veiksmus (pradėtą procedūrą) nedelsiant raštu informuoti antstolį, ir įspėjo, kad už nurodyto įpareigojimo neįvykdymą teismas antstolio teikimu gali skirti baudą išieškotojo naudai remiantis CPK 771 straipsniu. Iš gauto dokumento registracijos žymos matyti, kad raginimas savivaldybės priimamajame gautas 2018 m. kovo 16 d.

2018 m. kovo 23 d. Tarybos sekretoriate, dokumentų registre užregistruotas sprendimo „Dėl Savivaldybės tarybos 2014 m. spalio 23 d. sprendimo Nr. 1-335 „Dėl žemės sklypų dalių paėmimo visuomenės poreikiams ir įgaliojimų Savivaldybės administracijai“ galiojimo sustabdymo“ projektas Nr. TSP-123, o 2018 m. kovo 29 d. Tarybos posėdyje priimtas sprendimas Nr. 1-109 „Dėl Savivaldybės tarybos 2014 m. spalio 23 d. sprendimo Nr. 1-335 „Dėl žemės sklypų dalių paėmimo visuomenės poreikiams ir įgaliojimų Savivaldybės administracijai“ galiojimo sustabdymo“(toliau – ir 2018m. kovo 29d. sprendimas), kuriuo Taryba nusprendė sustabdyti Tarybos 2014 m. spalio 23 d. sprendimo Nr. 1-335 „Dėl žemės sklypų dalių paėmimo visuomenės poreikiams ir įgaliojimų Savivaldybės administracijai (kartu su vėlesniu pakeitimu, atliktu 2015 m. spalio 22 d. sprendimu Nr. 1-289) galiojimą iki Panevėžio miesto teritorijos bendrojo plano keitimo, patvirtinto Tarybos 2016 m. lapkričio 24 d. sprendimu Nr. 1-408, ir sprendinių įgyvendinimo stebėsenos ataskaitos patvirtinimo.

Nagrinėjamoje byloje kilęs ginčas dėl 2018m. kovo 29d. Tarybos sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.

Pareiškėjai  2018m. kovo 29d. Tarybos sprendimą skundžia dėl Panevėžio miesto savivaldybės tarybos reglamente(toliau – Reglamentas), patvirtintame Panevėžio miesto savivaldybės tarybos 2015m. kovo 26d. sprendimu Nr.I-44(su vėlesniais pakeitimais) nustatytos Tarybos sprendimų svarstymo ir priėmimo procedūros pažeidimų.  Jie teigia, kad  2018m. kovo 29d. Tarybos sprendimas buvo priimtas jo neapsvarsčius Tarybos komitetuose. Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo(toliau – Vietos savivaldos įstatymas) 14 straipsnio 1 dalis , o taip pat ir Reglamento 123 punktas nustato, kad savivaldybės tarybos komitetai sudaromi savivaldybės tarybai teikiamiems klausimams preliminariai nagrinėti ir išvadoms bei pasiūlymams teikti, kontroliuoti, kaip laikomasi įstatymų ir vykdomi savivaldybės tarybos, mero sprendimai.  Vietos savivaldos įstatymo 14 straipsnio 5 dalis ir Reglamento 127 punktas nustato, kad komitetai pagal savo kompetenciją priima rekomendacinius sprendimu, o  Reglamento 127 punkte detalizuojama, kad Komitetų rekomendaciniais sprendimais pritariama  arba nepritariama sprendimo projektui, siūlomos  sprendimo projekto pataisos  ar sprendimo projekto svarstymo atidėjimas ir t.t. Taigi, pagal aptartą teisinį reguliavimą, Tarybos komitetai svarsto sprendimų projektus pagal savo kompetenciją, o jų sprendimai svarstomais klausimais yra rekomendacinio pobūdžio. Atsakovė kartu su atsiliepimu į skundą teismui pateikė duomenis, kad ginčijamo Tarybos sprendimo projektas buvo pateiktas pagal kompetenciją Strateginio planavimo, investicijų, ekonomikos ir finansų komiteto svarstymui. Iš teismui pateikto šio komiteto 2018m. kovo 22d. protokolo Nr. F-4 nustatyta, kad, apsvarstęs pateiktą sprendimo projektą, ir šis komitetas nutarė, jog yra susipažinta su pateikta informacija ir jokių kitų sprendimų dėl projekto nepriėmė. Atsižvelgiant į aptartą teisinį reguliavimą, teismas sprendžia, kad ginčijamo sprendimo projektas buvo pateiktas svarstymui kompetetingam Tarybos komitetui, o  nepateikimas kitiems Tarybos komitetas, o jų Taryboje, be jau įvardinto, yra šie : Bendruomenių, visuomeninių organizacijų ir jaunimo reikalų, Švietimo ir mokslo, Socialinių reikalų, sveikatos ir sporto, Miesto ūkio ir aplinkos, Kultūros ir meno, Kontrolės(vieši duomenys) bei ta aplinkybė, kad Strateginio planavimo, investicijų , ekonomikos ir finansų komitetas jokių rekomendacinio pobūdžio sprendimų dėl jam svarstyti pateikto sprendimo projekto nepriėmė, nesudaro pagrindo daryti išvadą, jog  buvo padarytas esminis sprendimo priėmimo procedūros pažeidimas, dėl kurio 2018m. kovo 29d. Tarybos sprendimas turėtų būti  panaikintas.

                       Pareiškėjai 2018m. kovo 29d. Tarybos sprendimą skundžia ir dėl to, kad nebuvo atliktas Reglamento 48.9 ir 48.10 punktuose numatytas ginčijamu sprendimu numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimas. Atsižvelgiant į tai, kad Reglamento 48.9-48.12. punktų nuostatos savo turiniu yra analogiškos Lietuvos Respublikos teisėkūros įstatymo(toliau – Teisėkūros įstatymas) 15 straipsnio normoms, o Teisėkūros įstatymo 1 straipsnio 3 dalis nustato, kad  šis įstatymas nėra taikomas teisės taikymo aktams, bei vertinant nurodytas Teisėkūros įstatymo ir Reglamento 48.9, 48.11 punktų normas sistemiškai, darytina išvada, kad pagal Reglamentą teisinio reguliavimo  poveikio vertinimas nėra taikomas teisės taikymo aktams. Nagrinėjamu atveju skundžiamas sprendimas yra teisės taikymo aktas, juo nėra kuriamas naujas ir nėra  iš esmės keičiamas teisinis reguliavimas, o tik nuspręsta sustabdyti individualaus teisės akto galiojimą. Todėl nėra pagrindo spręsti, kad buvo pažeistos Reglamento normos, susijusios su būtinumu atlikti teisinio reguliavimo poveikio vertinimą.

                    Pareiškėjai skunde teigia, kad 2018m. kovo 29d. Tarybos sprendimas priimtas neteisėtu tikslu – siekiant išvengti įsiteisėjusio sprendimo vykdymo ir pažeidžia pareiškėjų nuosavybės teises.

2016 m.birželio 3d. įsiteisėjusioje Panevėžio apygardos administracinio teismo nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr.eI-1045-320/2016, kurios proceso dalyviais buvo šios nagrinėjamos bylos proceso šalys, buvo nustatyta, kad pagal anksčiau galiojusį Panevėžio miesto generalinį planą, patvirtintą Tarybos 1995m.vasario 24d. sprendimu Nr.26-9 bei jo korektūrą patvirtintą Tarybos 1997m. liepos 8d. sprendimu Nr. 24-16, taip pat ir pagal galiojantį Panevėžio miesto bendrąjį planą, patvirtintą Tarybos 2008m. rugpjūčio 28d. sprendimu Nr.I-22-7, per pareiškėjams priklausančius žemės sklypus numatyta tiesti pietinės magistralės B1 kategorijos gatvę, jungiančią J.Tilvyčio ir Ramygalos gatves, todėl šiai gatvei tiesti planuojama privačius žemės sklypus paimti visuomenės poreikiams. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad 2016m. lapkričio 24d. sprendimu Nr. I-408 „Dėl Panevėžio miesto teritorijos bendrojo plano keitimo patvirtinimo“ patvirtintame  Panevėžio miesto bendrajame plane (toliau – ir Bendrasis planas) taip pat yra numatyta  teritorija pietinės magistralės B1 kategorijos gatvei, jungiančiai J.Tilvyčio ir Ramygalos gatves.

                         Teritorijų planavimo įstatymo 29 straipsnyje yra įtvirtinta privaloma kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų sprendinių stebėsena, tarp jos, ir savivaldybių ar jų dalių bendriesiems planams. Kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų sprendinių įgyvendinimo stebėseną planavimo organizatoriai turi atlikti nuolat. Kompleksinio teritorijų planavimo organizatorius, atlikdamas kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų sprendinių įgyvendinimo stebėseną, vadovaudamasis kompleksinio teritorijų planavimo dokumento sprendinių įgyvendinimo programa, kaupia ir analizuoja informaciją, stebi, analizuoja ir prognozuoja teritorijos raidos tendencijas ir jų įtaką kompleksinio teritorijų planavimo dokumento sprendinių įgyvendinimui ir parengia stebėsenos ataskaitą. Savivaldybės lygmens kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų sprendinių įgyvendinimo stebėsenos ataskaita parengiama ne rečiau kaip kas 2 metai. Savivaldybės dalies bendrojo plano sprendinių įgyvendinimo stebėsenos ataskaita gali būti įtraukta į savivaldybės bendrojo plano stebėsenos ataskaitą. Planavimo organizatorius sprendimą rengti atitinkamą kompleksinio teritorijų planavimo dokumentą priėmusios valstybės institucijos ar savivaldybės interneto svetainėje paskelbia kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų sprendinių įgyvendinimo stebėsenos ataskaitą, kurioje išdėsto atliktos stebėsenos rezultatus, reikalingumą keisti kompleksinio teritorijų planavimo dokumentą. Tais atvejais, kai kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų sprendinių įgyvendinimo stebėsenos ataskaitoje nurodoma, kad reikia keisti kompleksinio teritorijų planavimo dokumentą, planavimo organizatorius ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo ataskaitos paskelbimo dienos pateikia pasiūlymą sprendimą rengti atitinkamą kompleksinio teritorijų planavimo dokumentą priėmusiai valstybės ar savivaldybės institucijai priimti sprendimą keisti kompleksinio teritorijų planavimo dokumentą. Valstybės ar savivaldybės institucija, gavusi planavimo organizatoriaus pasiūlymą keisti kompleksinio teritorijų planavimo dokumentą, privalo priimti sprendimą keisti atitinkamą kompleksinio teritorijų planavimo dokumentą pagal planavimo organizatoriaus parengtą kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų sprendinių įgyvendinimo stebėsenos ataskaitą arba motyvuotai atmesti pasiūlymą. Tais atvejais, kai kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų sprendinių įgyvendinimo stebėsenos ataskaitoje nurodoma, kad reikia koreguoti kompleksinio teritorijų planavimo dokumentą, planavimo organizatorius ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo ataskaitos paskelbimo dienos priima sprendimą koreguoti kompleksinio teritorijų planavimo dokumentą(29 straipsnio 1,2,4,5,7 dalys).

Panevėžio miesto teritorijos bendrojo plano sprendinių įgyvendinimo programoje, kuri patvirtinta Panevėžio miesto savivaldybės direktoriaus 2017m. rugsėjo 13d. įsakymu Nr. A-829, nustatyta, kad Bendrojo plano, patvirtinto Tarybos 2016m. lapkričio 24d. sprendimu Nr, I-408, konkretūs sprendiniai Bendrajame plane numatyti 10 metų (2016 - 2026m.) laikotarpiui (2 punktas). Programos uždaviniai yra nustatyti Bendrojo plano sprendinių įgyvendinimo prioritetus pagal Bendrojo plano temas, siekiant darnaus ir tolygaus miesto teritorijos vystymosi(7.1 punktas); suderinti Bendrojo plano sprendinių įgyvendinimo priemones su Savivaldybės strateginio planavimo dokumentais ir numatyti Savivaldybės investicijų panaudojimo galimybes ir terminus ir kt.( 7.2 punktas).  Programos 1 priede „Panevėžio miesto teritorijos bendrojo plano sprendinių įgyvendinimo programos priemonių planas“ Bendrojo plano sprendiniams dėl susisiekimo gerinimo numatytų priemonių įgyvendinimo laikas numatytas iki 2026 m.

Panevėžio miesto savivaldybės tarybos 2017m. spalio 19d. sprendimu Nr. 1-344 patvirtinta Panevėžio miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano sprendinių įgyvendinimo stebėsenos 2016 metų  ataskaita. Ataskaitos dalyje „Dėl bendrojo plano koregavimo“ numatyta, kad apibendrinus gautus pasiūlymus dėl bendrojo plano keitimo(koregavimo), tyrimų, studijų išvadas bei sprendinius, įtrauktus į Panevėžio miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano sprendinių įgyvendinimo stebėsenos ataskaitą  už 2017-2018 metus, kuri bus tvirtinama Panevėžio miesto savivaldybės taryboje, priimti sprendimą dėl bendrojo plano keitimo ar koregavimo. Šios ataskaitos Aiškinamajame rašte nurodyta, kad vykdant Bendrojo plano  susisiekimo dalies sprendinius planuojama parengti Panevėžio miesto darnaus judumo planą, kuris turėtų detalizuoti dar neįgyvendintus Panevėžio miesto bendrojo plano susisiekimo dalies sprendinius, nustatyti prioritetus ir pateikti sprendinių įgyvendinimo programą.  

Be to, 2017m. vasario 23d. sprendimu Nr.1-30 Taryba patvirtino Panevėžio miesto Savivaldybės 2017-2019 metų veiklos planą ir socialinės ekonominės plėtros programas, bet šiuose dokumentuose  nėra numatyta 2017-2019 metų laikotarpiu įgyvendinti priemonę (projektą) - Panevėžio pietinio aplinkelio įrengimas, kurį vykdant reikėtų paimti visuomenės poreikiams pareiškėjams nuosavybės teise priklausančių sklypų dalis.

Vietos savivaldos įstatymas įtvirtina įstatymu nustatyto valstybės teritorijos administracinio vieneto nuolatinės gyventojų bendruomenės, kuri turi Konstitucijos laiduotą savivaldos teisę, savitvarką ir saviveiksmiškumą pagal Konstitucijos ir įstatymų apibrėžtą kompetenciją( 3 straipsnio 2 dalis). Už vietos savivaldos įgyvendinimą bendruomenės interesais yra atsakinga savivaldybės atstovaujamoji institucija- savivaldybės taryba, turinti vietos valdžios ir viešojo administravimo teises ir pareigas, o taip pat ir savivaldybės vykdomoji institucija – savivaldybės administracijos direktorius, savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas(3 straipsnio 3 dalis).Vietos savivalda yra grindžiama savivaldybių savarankiškumo ir veiklos laisvės pagal Konstitucijoje ir įstatymuose apibrėžtą kompetenciją principu, o taip pat ir kitais Vietos savivaldos įstatymo 4 straipsnyje įvardintais principais. Prie savarankiškųjų savivaldybės funkcijų, be kitų, yra priskirta teritorijų planavimas, savivaldybės bendrojo plano ar savivaldybės dalių bendrųjų planų ir detaliųjų planų sprendinių įgyvendinimas; savivaldybės strateginio planavimo dokumentų ir juos įgyvendinančių planavimo dokumentų rengimas ir įgyvendinimas; savivaldybių vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūra, taisymas, tiesimas ir saugaus eismo organizavimas (Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 19, 22, 32 punktai). Savivaldybė taryba gali savo priimtus teisės aktus sustabdyti, pakeisti ir panaikinti ( Vietos savivaldos įstatymo 18 straipsnis).

        Atsakovės ir jos atstovo paaiškinimai, byloje nustatytos aplinkybės ir aptartas teisinis reglamentavimas, o taip pat ir ginčijamo sprendimo projekto aiškinamasis raštas, patvirtina, kad Taryba, nuspręsdama sustabdyti 2014m. spalio 23d. sprendimo su pakeitimais galiojimą iki Panevėžio miesto teritorijos bendrojo plano keitimo, patvirtinto Tarybos 2016m. lapkričio 24d. sprendimu Nr. I-408, ir sprendinių įgyvendinimo stebėsenos ataskaitos patvirtinimo, savarankiškai ir laisvai veikė pagal Konstitucijoje ir įstatymuose apibrėžtą kompetenciją bei siekė teisėtų ir pagrįstų tikslų, tai yra vykdydama savivaldybei priskirtas savarankiškąsias funkcijas ir vadovaudamasi Teritorijų planavimo įstatymo 29 straipsniu, atsižvelgdama Panevėžio miesto teritorijos bendrojo plano sprendinių įgyvendinimo programą, siekė, kad būtų:  surinkta išsami informacija apie Bendrojo plano, kuriame, be kita ko, yra numatyta teritorija pietinės magistralės B1 kategorijos gatvei, jungiančiai J.Tilvyčio ir Ramygalos gatves, sprendinių įgyvendinimą ir esamos būklės kitimo tendencijas;  pateikti pasiūlymai dėl Bendrojo plano sprendinių keitimo ar koregavimo būtinumo; parengtos Bendrojo plano sprendinių keitimo ar koregavimo darbų programos, atliktas Bendrojo plano sprendinių įgyvendinimo stebėsenos laikotarpiu surinktų duomenų vertinimas ir parengta Bendrojo plano sprendinių įgyvendinimo stebėsenos ataskaita; bei, kad tokiu būdu būtų įgyvendinti uždaviniai: išanalizuotos Panevėžio miesto savivaldybės teritorijos raidos tendencijos ir jų įtaka Bendrojo plano sprendinių įgyvendinimui; pateikta ekspertinė analizė bei išvados; nustatyti Bendrojo plano sprendinių įgyvendinimo prioritetai; surinkti duomenys apie nurodytus rodiklius ir duomenis, reikalingus teikti Teritorijų planavimo stebėsenos informacinei sistemai; teikiami  pasiūlymai dėl Bendrojo plano sprendinių įgyvendinimo tobulinimo. Visa tai atlikti Taryba privalo ne vėliau, kaip nustatyta Teritorijų planavimo įstatymo 29 straipsnio 5 dalyje, kuria remiamasi sprendime, tai yra per du metus nuo Panevėžio miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano sprendinių įgyvendinimo stebėsenos 2016 metų ataskaitos patvirtinimo parengiant Panevėžio miesto savivaldybės teritorijos Bendrojo plano sprendinių įgyvendinimo stebėsenos ataskaitą. Tai, kad sprendimo aiškinamajame rašte iš esmės buvo išdėstyta pozicija, jog įvykdžius aukščiau aptartus tikslus ir uždavinius, bus galimybė konkretizuoti 2014m. spalio 23d. Tarybos sprendimu su pakeitimais Administracijai pavestų veiksmų įvykdymo terminus, ją susiejant ir su teismo sprendimo įvykdymo terminais, nesudaro pagrindo konstatuoti, kad Taryba skundžiamu sprendimu siekė išvengti 2018m. sausio 30d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimo vykdymo ar, kaip teigia pareiškėjai, kad Taryba sustabdė šio teismo sprendimo vykdymą

Jau minėta, kad priimdama 2014m. spalio 23d. sprendimą ir jo pakeitimus, Taryba pradėjo žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą, kuri išsamiai reglamentuojama, be kita ko, Lietuvos Respublikos žemės įstatymo VIII skyriaus normų, kurios detalizuojamos 2005 m. rugpjūčio 25 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 924 patvirtintose Prašymų paimti žemę visuomenės poreikiams pateikimo ir nagrinėjimo taisyklėse bei Žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklėse.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2010 m. rugsėjo 20d. sprendime, priimtame administracinėje byloje Nr. A-858-1076/2010 yra išaiškinęs,  kad žemės paėmimo visuomenės poreikiams institutas yra pagrįstas pamatine idėja, jog tam tikrais atvejais viešajam interesui turi būti teikiama pirmenybė privataus intereso atžvilgiu ir dėl to visuomenės poreikiams gali būti paimta privati nuosavybė. Tačiau tenkinant tokį viešąjį interesą negali būti neproporcingai pažeidžiami ar paneigiami susijusių privačių asmenų interesai, todėl Konstitucijoje yra įtvirtintas aiškus imperatyvas, reikalaujantis teisingai atlyginti asmeniui už jo paimtą nuosavybę. Tokiu būdu siekiama užtikrinti pusiausvyrą tarp viešojo ir privataus intereso. Pagal Žemės įstatyme įtvirtintas nuostatas, pati žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūra gali būti pradėta tik tuomet, kai teisės aktų nustatyta tvarka yra aiškiai identifikuotas viešasis interesas, kurį tenkinant būtina paimti savininkui priklausančią žemę. Taigi, tik aiškiai įvardyto ir pagrįsto viešojo intereso buvimas yra vienintelis pagrindas, leidžiantis pradėti žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą (Žemės įstatymo 45 straipsnio 1 ir 2 dalys). Minėtame Lietuvos vyriausiojo teismo sprendime  žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūra yra apibūdinta kaip sudėtinga, kompleksinė ir paprastai ilgą laiką trunkanti procedūra, kurią, sudaro keletas etapų. Vykdant tokią procedūrą per ilgą laiką gali pasikeisti situacija, visuomenės poreikiai, viešojo intereso užtikrinimo būdai, taip pat gali būti situacijų, kuomet, dar nepabaigus žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūros, prieš tai priimtu sprendimu identifikuotas viešasis interesas išnyksta. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio  teismo išaiškinimą, pradėta žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūra gali būti nutraukiama, jeigu išnyktų žemės paėmimo poreikis ir jeigu dar nėra priimtas sprendimas paimti konkretų žemės sklypą visuomenės poreikiams.

         Atsižvelgiant į teisminę praktiką bei aptartas aplinkybes, daroma išvada, kad 2018m. kovo 28d. Tarybos sprendimu siekiami tikslai yra susiję ir su viešojo intereso , kurį tenkinat buvo pradėta pareiškėjų žemės sklypų dalių paėmimo visuomenės poreikiams procedūra, išlikimo analize.

Todėl atmetamas pareiškėjų skundo argumentas, kad  2018m. kovo 29d. Tarybos sprendimas priimtas neteisėtu tikslu – siekiant išvengti įsiteisėjusio teismo sprendimo vykdymo. Be to,  2018m. sausio 30d. Lietuvos vyriausio administracinio teismo sprendime yra aiški nuoroda, kad Administracijos direktorius kaip savivaldybės vykdomoji institucija, būdama atsakinga už Tarybos sprendimų įgyvendinimą, privalo vykdyti Tarybos pavedimus, kurie buvo įforminti 2014m. spalio 23d. sprendimu su jo pakeitimais. Tačiau teismas nesprendė dėl Tarybos, kaip turinčios vietos valdžios ir viešojo administravimo teises savivaldybės atstovaujamosios institucijos teisės veikti savarankiškai pagal jai Konstitucijos ir įstatymų suteiktą kompetenciją, veiksmų, o tai reiškia ir  dėl Tarybos teisės nuspręsti sustabdyti, pakeisti ar panaikinti jos pačios priimtus teisės aktus.

Nustatyta, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. sausio 30 d. sprendimo pagrindu šioje administracinėje byloje pareiškėjais dalyvaujantiems asmenims buvo išduotas vykdomasis raštas ir jie yra išieškotojais vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini). Antstolis skolininkei Administracijai įteikė 2018m. kovo 16d. raginimą vykdyti teismo sprendimą (CPK 655 straipsnio 1 dalis). Be to, nustatyta, kad antstolis Andrius Bespalovas, vadovaudamasis CPK 771 straipsniu, 2018 m. balandžio 23 d. pareiškimu „Dėl baudos skyrimo už teismo įpareigojimo nevykdymą“ kreipėsi į Panevėžio miesto apylinkės teismo Panevėžio rūmus, prašydamas skirti skolininkės Administracijos vadovui ar kitam už sprendimo įvykdymą atsakingam asmeniui 300 Eur baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą dieną išieškotojo L. P. naudai(administracinės bylos medžiagoje yra šio antstolio pareiškimo, skirto skolininkei Administracijai, kopija, o iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, jog pagal šį antstolio pareiškimą Panevėžio miesto apylinkės teismo Panevėžio rūmuose 2018 m. balandžio 24 d. iškelta civilinė byla Nr. 2VP-5699-589/2018). Tačiau  2018m. sausio 30d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimu būtent Administracija buvo įpareigota atlikti teismo sprendime nurodytus veiksmus, taip pat jau prasidėjusiame teismo sprendimo vykdymo procese skolininkė yra Administracija, o ne Taryba. Todėl nėra pagrindo daryti išvadą, kad nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas kilo dėl vykdymo procese spręstinų klausimų.

         Nagrinėjamu atveju 2018m. kovo 29d. sprendimu Taryba nenutraukė pareiškėjams priklausančių žemės sklypų dalių paėmimo visuomenės poreikiams procedūros, tik sustabdė  2014m. spalio 23d.sprendimo su pakeitimais vykdymą iki Panevėžio miesto teritorijos bendrojo plano keitimo, patvirtinto  Savivaldybės tarybos  2016m. lapkričio 24d. sprendimu Nr. I-408, ir sprendinių įgyvendinimo stebėsenos ataskaitos patvirtinimo. Skundžiamu sprendimu nebuvo nuspręsta dėl pareiškėjų privačios nuosavybės paėmimo ar apribojimo. Atsižvelgus į aptartą, teismas daro išvadą, kad ginčijamo sprendimo priėmimu pareiškėjų nuosavybės teisės į žemės sklypus nebuvo pažeistos.

Tačiau jeigu dėl atsakovės veikimo ar neveikimo, įgyvendinant žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą, pareiškėjams, kaip jie nurodo skunde, padaryta žala, jie teisės aktų nustatyta tvarka turi teisę reikalauti ją atlyginti.

         Remdamasis nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir aptartu teisiniu reglamentavimu, teismas atmeta pareiškėjų skundą kaip nepagrįstą.

                    Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų tesenos įstatymo 84, 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu,  132 -133 straipsniais, teismas

n u s p r e n d ž i a :

                     skundą atmesti kaip nepagrįstą.

                     Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmus.

Teisėjos                                         Dalia Pranckienė

                                        Irena Varžinskienė

                                        Dalytė Zlatkuvienė