Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-63-468/2020
Teisminio proceso Nr.: 4-68-3-04422-2019-5
Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.6; 21.11.10
(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
2020 m. sausio 20 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Daiva Kazlauskienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto M. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2019-11-29 nutarties, kuria M. B. skundas netenkintas ir paliktas galioti Vilniaus apskrities VPK 2019-09-24 nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 10-ANR_N-17524-2019,
n u s t a t ė :
1. Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresniosios specialistės Alos Šimulevičienės 2019-09-24 nutarimu Nr. 10-ANR_N-17524-2019 administracinio nusižengimo byloje M. B. buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn už tai, kad jis 2019-08-31 07.58 val., Vilniaus r. sav. Miškinių k., vairavo automobilį Volvo V70, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, jam nustatytas lengvas - 0,79 promilės girtumas. Tokiais veiksmais jis pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau - KET) 14 punkto reikalavimus ir padarė administracinį nusižengimą pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau - ANK) 422 straipsnio 5 dalį. Minėtu nutarimu M. B. skirta 800 Eur bauda ir specialiosios teisės - teisės vairuoti transporto priemones, atėmimas 12 mėnesių.
2. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2019-11-29 nutartimi, M. B. skundas netenkintas, Vilniaus apskrities VPK 2019-09-24 nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 10-ANR_N-17524-2019 paliktas galioti.
3. Skunde administracinėn atsakomybėn patrauktas M.B. prašo Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2019-11-29 nutartį panaikinti ir priimti naują nutartį: panaikinti Vilniaus apskrities VPK 2019-09-24 nutarimą dalyje dėl specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo 12 mėnesių ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti. Teismui neįžvelgus pagrindo tenkinti nurodytą prašymą, pakeisti Vilniaus apskrities VPK 2019-09-24 nutarimą dalyje dėl specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo 12 mėnesių ir paskirti trumpesnį šios teisės atėmimo terminą.
3.1. Nurodo, jog skundžiamoje nutartyje pirmosios instancijos teismas akcentuoja, kad nuobauda „[...] pažeidėjui gali būti neskiriama arba švelninama tik išimtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant." Apelianto manymu, tokios ANK 34 straipsnio 5 dalyje taikymo taisyklės neturėtų būti suabsoliutintos, kadangi tampa apskritai abejotina, ar teismas išvis realiai gali pritaikyti aptariamą teisės normą. Šiuo aspektu pažymėtina, kad net aukštesnės instancijos teismų praktikoje išaiškinta, jog „Skirti švelnesnę negu straipsnio sankcijoje numatyta nuobaudą, teismas gali tik tuo atveju, kai byloje yra nustatytos išimtinės aplinkybės, jog straipsnio sankcijoje numatytos nuobaudos paskyrimas asmeniui už jo padarytą pažeidimą aiškiai prieštarauja teisingumo principui. Tačiau tai nereiškia, kad įstatymas reikalauja nustatyti kažkokias ypatingas aplinkybes. ATPK 301 str. taikymas susijęs su aplinkybių, apibūdinančių nusižengimo pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu. Ne visada formaliais kriterijais vadovaujantis paskirta įstatymo, nustatančio atsakomybę už padarytą pažeidimą sankcijoje numatyta nuobauda būtų teisinga įvertinus visas bylos aplinkybes bei kaltininko asmenybę.“ (Šiaulių apygardos teismo 2016 m. sausio 28 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje N r. ATP-39- 135/2016), taip pat, jog „[...] argumentas, kad nenustačius ypatingų aplinkybių nebuvo galima taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatų, nepagrįstas, nes ANK 34 straipsnio 5 dalis nereglamentuoja „ypatingų aplinkybių“ nustatymo.“ (Šiaulių apygardos teismo 2019-10-30 nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-185-282/2019).
3.2. Nurodo, jog, kaip matyti iš teismų praktikos, galimybė skirti švelnesnę administracinio poveikio priemonę nei numatyta įstatymo sankcijoje, siejama ne su kokių nors ypatingų aplinkybių egzistavimu, o iš esmės su ANK 34 straipsnio 5 dalyje nurodytų teisiškai reikšmingų aplinkybių (padaryto administracinio nusižengimo pobūdis, pažeidėjo kaltės forma ir rūšis, asmenybė, atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės, teisingumo ir protingumo principai) vertinimu. Tuo tarpu skundžiama nutartimi ANK 34 straipsnio 5 dalies taikymas siejamas su abstrakčiomis sąvokomis, sudarant įspūdį, jog ši norma apskritai netaikytina. Manytina, kad tai lėmė ANK 34 straipsnio 5 dalies pažeidimą, kadangi šią materialiosios teisės normą pirmosios instancijos teismas taikė netinkamai.
3.3. Pažymi, jog pavyzdžiui tai, kad apeliantas nuoširdžiai gailisi dėl padaryto administracinio nusižengimo, pirmosios instancijos teismas įvertino tik kaip aplinkybę, kuri reikšminga skiriant administracinės poveikio priemonės terminą administracinio nusižengimo sankcijos ribose. Tačiau sutikti su tuo nėra pagrindo, kadangi ANK 34 straipsnio 5 dalyje tiesiogiai nurodyta, kad ši norma taikoma atsižvelgiant į, be kita ko, atsakomybę lengvinančias aplinkybes. Be to, skundžiama nutartimi apelianto asmenybė ANK 34 straipsnio 5 dalies prasme išvis nevertinta (neatsižvelgta į tai, kad apeliantas yra dirbantis, jau sumokėjęs baudą, prižiūrintis artimuosius, sudaręs santuoką ir auginantis nepilnamečius vaikus, bei kt.), nors ANK 34 straipsnio 5 dalyje tiesiogiai numatyta, kad šios teisės normos taikymas priklauso nuo administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybės ir jos nėra reikšmingos tik tais atvejais, kai nuobauda skiriama sankcijos ribose.
3.4. Nurodo, jog pagal skundžiamoje nutartyje išdėstytus motyvus, priežastys, dėl kurių administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui reikalinga teisė vairuoti transporto priemones, negali būti pagrindas skirti švelnesnę administracinio poveikio priemonę. Vis tik sutikti su tuo pagrindo nėra, kadangi neteisinga, jog esant didesniam teisės vairuoti transporto priemones poreikiui, šansas sutrumpinti jos atėmimo terminą atitinkamai mažėja. Tai iš esmės prieštarauja administracinės poveikio priemonės proporcingumo principui, kuris ypač aktualus šiuo atveju. Pažymėtina, kad nors apelianto padaryta veika yra formalios sudėties, tačiau faktiškai jis ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą padarė daugiau dėl neatsargumo, o ne dėl tyčios, t. y. apeliantas tiesiog klydo dėl savo būklės, o ne tiksliai žinojo, kad yra neblaivus būtent tokiu laipsniu, kadangi alkoholį vartojo tik vakare, o vairavo ryte. Esant tokiai apelianto kaltės formai, į pasekmes, kylančias netekus teisės vairuoti transporto priemonių, turėtų būti atsižvelgiama kaip tik daugiau nei įprasta. Šiuo atveju skundžiamos nutarties turinys atspindi, kad pasekmės, kurios kyla konkrečiai apelianto atveju jam netekus teisės vairuoti (apeliantas netenka darbo, kuris yra vienintelis pajamų šaltinis, leidžiantis pragyventi, apeliantas netenka galimybės pasirūpinti mama, vaikais), nei su veikos pavojingumu, nei neigiamo poveikio apimtimi nebuvo įvertintos. Skundžiama nutartimi tik bendro pobūdžio teiginiais pasisakyta, kad apelianto patiriami nepatogumai yra adekvatūs. Pirmosios instancijos teismui to nepadarius, galima teigti, kad bylos esmė nėra atskleista ir vien tai sudaro pagrindą panaikinti skundžiamą nutartį.
3.5. Teigia, jog pirmosios instancijos teismas iš esmės nevertino, ar administracinės nuobaudos tikslai būtų pasiekti ne panaikinus nutarimą skundžiamoje dalyje, o jį tik pakeitus, t. y. paskyrus bent mėnesiu trumpesnį teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą. Sprendžiant klausimą dėl ANK 34 straipsnio 5 dalies taikymo, būtina įvertinti tikimybę, kad paskirta nuobauda pasieks jai keliamus tikslus. Priimant skundžiamą nutartį, pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į ANK 22 straipsnio 2 dalyje nurodytą administracinės nuobaudos paskirtį, o būtent į tai ar administracinės nuobaudos tikslai būtų pasiekti tuo atveju, jei administracinė poveikio priemonė būtų pakeista.
4. Atsiliepimas į administracinėn atsakomybėn patraukto M. B. apeliacinį skundą negautas.
Administracinėn atsakomybėn patraukto M. B. apeliacinis skundas netenkinamas.
5. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinio skundo argumentus, skundžiamą apylinkės teismo nutartį ir teismui pateiktą administracinio nusižengimo bylą, konstatuoja, kad apylinkės teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, teisingai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, todėl pagrįstai konstatavo, kad objektyviais bylos faktiniais duomenimis neabejotinai įrodyta, kad M. B. veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK 422 straipsnio 5 dalyje, sudėtis. M. B. paskirta nuobauda nėra aiškiai per griežta ar neproporcinga padarytam nusižengimui. Specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas parinktas įvertinus padaryto nusižengimo pobūdį, aplinkybes ir pažeidėjo asmenybę.
6. Pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį atsakomybė kyla tam, kas vairavo transporto priemones, būdamas neblaivus (daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės).
7. Byloje ginčo dėl to, kad M.Butkus 2019-08-31 07.58 val. būdamas neblaivus (jam nustatytas 0,79 promilės girtumas) vairavo automobilį Volvo V70, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), nekyla. Tai patvirtina alkotesterio Alcocal rodmenys (b. l. 29), pareigūno Manto Meškio tarnybinis pranešimas (b. l. 28). Esminis, šiuo atveju, apeliaciniame skunde keliamas klausimas yra dėl paskirtos administracinio poveikio priemonės proporcingumo bei ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatų taikymo.
8. Apeliantas apeliaciniame skunde kelia abejones ar ANK 34 straipsnio 5 dalyje įtvirtintos taisyklės apskritai gali būti pritaikomos, bei akcentuoja, jog šios taisyklės neturėtų būti suabsoliutinamos, o švelnesnės sankcijos nei numatyta skyrimas nesietinas su ypatingų aplinkybių egzistavimu, tačiau išimtinai tik su šioje normoje įtvirtintu aplinkybių vertinimu.
9. ANK 34 straipsnio 5 dalyje yra nurodyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas) kiekvieną savo sprendimą privalo motyvuoti. Taigi, mažesnės nei įstatymo numatytos administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės skyrimas arba jos neskyrimas yra sietini su tam tikrų išskirtinių aplinkybių, kurios gali būti vertinamos pažeidėjo naudai kaip ypatingai švelninančios jo atsakomybę, konstatavimu. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad išimtis iš bendrų administracinių nuobaudų skyrimo pagrindų taikoma tais atvejais, kai įstatymo sankcijoje numatyta nuobauda, atsižvelgus į visas bylos aplinkybes, kaltininko asmenybę, nebūtų teisinga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2AT-41/2014, 2AT-20-942/2016, 2AT-38-303/2016 ir kt.).
10. Skundą nagrinėjantis teismas pažymi, jog vienodą teismų praktiką formuoja Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, todėl ir aiškinant ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas privaloma atsižvelgti į kasacinio teismo, šiuo aspektu, formuojamą praktiką, pagal kurią priešingai nei teigia apeliantas, vien tik ANK 34 straipsnio 5 dalyje nurodytų aplinkybių nustatymas nesudaro pagrindo teismui skirti švelnesnę nei atitinkamo straipsnio sankcijoje numatytą bausmę, o nagrinėjamo straipsnio taikymas, priešingai nei nurodo apeliantas, yra išimtinai susijęs su išskirtinėmis aplinkybėmis, kurių visuma, kartu su nurodytame straipsnyje įvardintomis aplinkybėmis, lemtų švelnesnės nei straipsnio sankcijoje nurodytos bausmės skyrimą.
11. Apeliantas M.B. taip pat pažymi, jog skundžiama nutartimi apelianto asmenybė ANK 34 straipsnio 5 dalies prasme išvis nevertinta (neatsižvelgta į tai, kad apeliantas yra dirbantis, jau sumokėjęs baudą, prižiūrintis artimuosius, sudaręs santuoką ir auginantis nepilnamečius vaikus, bei kt.), o nuoširdus apelianto gailestis, dėl padaryto administracinio nusižengimo nepagrįstai vertintas tik kaip aplinkybė reikšminga skiriant administracinės poveikio priemonės terminą administracinio nusižengimo sankcijos ribose.
12. Įvertinus pirmosios instancijos teismo priimtą nutartį, matyti, jog apylinkės teismas atsižvelgė į apelianto nurodytas aplinkybes, todėl įvertinęs surinktus duomenis apygardos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo padarytai išvadai, jog minėtos aplinkybės šiuo atveju nelaikytinos išimtinėmis, lemiančiomis ANK 34 straipsnio 5 dalies taikymą. Teismų praktikoje pripažįstama, jog aplinkybė, kad teisė vairuoti transporto priemones reikalinga darbo funkcijoms atlikti, kasdieniniame gyvenime rūpinantis savo artimaisiais, nėra laikoma ypatingai atsakomybę švelninančia, galinčia lemti išskirtinį administracinės nuobaudos ir/ar administracinio poveikio priemonės švelninimą, o nuoširdus gailėjimasis dėl padaryto pažeidimo neturi esminės reikšmės, sprendžiant dėl administracinės nuobaudos sušvelninimo ANK 34 straipsnio 5 dalies pagrindu, tačiau, kaip teisingai pažymėjo apylinkės teismas, šios aplinkybės yra vertinamos, parenkant administracinę nuobaudą sankcijos už padarytą pažeidimą ribose. Asmeniniai pažeidėjo ar jo šeimos narių poreikiai, patogumas negali būti iškeliami aukščiau padaryto itin šiurkštaus KET pažeidimo pavojingumo. Skiriama nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes, atgrasyti nuo kitų pažeidimų darymo, o tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Pažymėtina, kad apeliantas M.Butkus ir iki inkriminuoto nusižengimo padarymo žinojo, kad teisė vairuoti transporto priemones jam yra reikalinga darbinėms funkcijoms atlikti, suprato, jog naudodamasis teise vairuoti pasirūpina tiek savimi, tiek savo šeimos nariais, mama, tačiau akivaizdu, jog šios aplinkybės nebuvo pakankamos, kad sulaikytų jį nuo itin pavojingo nusižengimo padarymo. Apygardos teismo vertinimu asmuo, rūpindamasis savo šeima, norėdamas gerai atlikti savo darbines funkcijas, turi pats būti itin atidus bei rūpestingas, nes tokios gyvenimiškai įprastos aplinkybės negali būti laikomos išskirtine priežastimi, suteikiančia galimybę pažeidėjui taikyti švelnesnes poveikio priemones.
13. Minėtų išvadų nekeičia ir apeliacinio skundo teiginiai, jog apeliantas ANK 422 straipsnio 5 dalyje nurodytą pažeidimą padarė daugiau dėl neatsargumo, o ne dėl tyčios, t.y., sąžiningai klydo dėl savo galimybės vairuoti transporto priemonę ir tiksliai nežinojo, kad yra neblaivus, kadangi alkoholį vartojo vakare, o vairavo ryte. Iš traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens paaiškinimų seka, kad jis žinojo ir suvokė vairuojantis automobilį kitą dieną po alkoholio vartojimo, tačiau tai jo nesustabdė nuo vairavimo, kas rodo asmens abejingumą teisės aktų reikalavimams. Įstatyme numatyta galima alkoholio koncentracija kraujyje yra 0,4 promilės, tačiau tai nereiškia, jog asmenys gali tikrinti savo galimybių ribas suvartodami tam tikrą kiekį alkoholio ir vėliau sėsdami vairuoti.
14. Skundą nagrinėjantis teismas sprendžia, jog, įvertinus tai, kad ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatytas administracinis nusižengimas padaromas tik sąmoningu asmens veiksmu (vairavimu neblaiviam), t. y. tyčia, konstatuoja, jog M. B. paskirta nuobauda – minimali įstatymo sankcijoje numatyta 800 Eur dydžio bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu minimaliam terminui – 1 metams, yra teisėta ir pagrįsta. Tiek M. B. atžvilgiu paskirta administracinė nuobauda, tiek administracinio poveikio priemonės terminas nėra per griežti, paskirta nuobauda yra protinga, proporcinga padarytam nusižengimui bei atitinkanti administracinės nuobaudos tikslus. Taip pat jokių išskirtinių aplinkybių, kurioms esant būtų pagrindas taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalį, nenustatyta, todėl Vilniaus apskrities VPK 2019-09-24 nutarimas ir apylinkės teismo nutartis paliekami nepakeisti.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a:
administracinėn atsakomybėn patraukto M. B. apeliacinio skundo netenkinti ir Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2019-11-29 nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.
Teisėja Daiva Kazlauskienė