Administracinė byla Nr. eA-100-822/2022
Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00336-2020-1
Procesinio sprendimo kategorijos: 17.2; 20.2.3.1
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2022 m. vasario 9 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto, Ryčio Krasausko ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Palangos miesto savivaldybės administracijos apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2020 m. gruodžio 1 d. sprendimo administracinėje byloje, kurioje sujungti pareiškėjo V. M. skundas atsakovui Palangos miesto savivaldybei, atstovaujamai Palangos miesto savivaldybės administracijos, dėl turtinės žalos atlyginimo ir pareiškėjo Palangos miesto savivaldybės administracijos prašymas atsakovui Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo – V. M.) dėl privalomojo nurodymo panaikinimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I.
1. Pareiškėjas Palangos miesto savivaldybės administracija (toliau – ir Administracija) kreipėsi į teismą su prašymu, prašydamas panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Inspekcija) Vakarų Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamento Antrojo statybos priežiūros skyriaus 2020 m. kovo 24 d. privalomąjį nurodymą Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Privalomasis nurodymas). Administracija prašyme nurodė, kad:
1.1. V. M. siekė žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Žemės sklypas) statyti ne vieną, bet keturis dvibučius gyvenamuosius namus, todėl kreipėsi į Administraciją su prašymu išduoti architektūrinius reikalavimus. Administracija, išnagrinėjusi minėtą pareiškėjo prašymą, 2019 m. gruodžio 18 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir (duomenys neskelbtini)) atsisakė jam išduoti architektūrinius reikalavimus, kadangi, vadovaujantis Palangos miesto tarybos 2000 m. kovo 21 d. sprendimo Nr. 38 2 punktu patvirtinto Šventosios gyvenvietės detaliojo plano (toliau – ir Šventosios gyvenvietės detalusis planas, Detalusis planas) sprendiniais bei Lietuvos Respublikos statybos ir urbanistikos ministro 1992 m. gruodžio 15 d. įsakymo Nr. 243 „Miestų ir gyvenviečių sodybos“ RSN 151-92 (toliau – ir RSN 151-92) 1.2 punktu, sodybiniame sklype galima statyti tik vieną gyvenamąjį namą.
1.2. Inspekcija, išnagrinėjusi V. M. skundą, surašė Administracijai Privalomąjį nurodymą, kuriuo konstatavo, kad Detaliajame plane nėra reikalavimo, jog Žemės sklype vyrautų sodybinis užstatymo tipas ir įpareigojo Administraciją iš naujo išnagrinėti 2019 m. gruodžio 12 d. V. M. prašymą išduoti architektūros reikalavimus.
1.3. Privalomasis nurodymas yra nepagrįstas, kadangi iš Detaliojo plano bendro turinio yra pakankamai aišku, jog Žemės sklypui yra nustatytas sodybinis užstatymo tipas. Pagal Šventosios gyvenvietės detaliojo plano pagrindinį brėžinį ir aiškinamąjį raštą, Žemės sklypas patenka į mažaaukščių pastatų teritoriją G3. Vadovaujantis Laikinojo detaliųjų planų sprendiniais nustatomo teritorijos tvarkymo režimo reglamento, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999 m. gruodžio 16 d. įsakymu Nr. 402 (toliau – ir Laikinasis reglamentas), 5 lentele, indeksu G3 yra žymimas sodybinio užstatymo būdas. Vadovaujantis RSN 151-92 1.2 punktu, sodybą sudaro juridiškai įformintas sodybinis žemės sklypas su jame pastatytu gyvenamuoju pastatu (namu) ir jo priklausiniais (ūkiniais, buitiniais, verslo pastatais ir įrenginiais). Minėtos aplinkybės patvirtina, kad teritorijų planavimo dokumentų sprendiniai leidžia Žemės sklype statyti tik vieną gyvenamąjį namą, todėl buvo pagrįstai atsisakyta pareiškėjui išduoti architektūrinius reikalavimus.
2. Atsakovas Inspekcija atsiliepime į Administracijos prašymą prašė prašymą atmesti. Atsakovas atsiliepime nurodė, kad:
2.1. Pareiškėjas nenurodė nei vieno argumento, kuris pagrįstų Privalomojo nurodymo neatitikimą teisės aktų reikalavimams, nemotyvavimą ar nepagrįstumą. Sprendžiant klausimą, ar pagrįstai buvo atsisakyta išduoti specialiuosius architektūros reikalavimus, Inspekcija vertino Šventosios gyvenvietės detaliojo plano sprendinius ir nustatė, kad Detaliojo plano aiškinamojo rašto Šventosios detalaus plano teritorijos raidos programoje nurodyta: „Nauji sklypai gyvenamajai statybai bus projektuojami pagal galiojančias statybos normas ir taisykles, kiekvienam kvartalui nustatant statybos reglamentą su nurodytu aukštingumu ir užstatymo procentu bei galimu veiklos pobūdžiu“. Detaliojo plano aiškinamojo rašto 3.2 skyriuje „Pagrindinė koncepcija“ nurodyta, kad „Senoji Šventosios centrinė dalis projektuojant daloma kvartalais. Kiekvienam iš jų surašomi teritorijos tvarkymo reglamentai (žr. teritorijos tvarkymo režimų brėžinius)“. Pagal aiškinamajame rašte pateiktą teritorijos tvarkymo režimo šabloną, kvartalams nustatyti privalomieji reikalavimai: žemės sklypo (teritorijos) naudojimo būdas, statinių aukštis, užstatymo tankis, užstatymo intensyvumas ir kiti pasirinktinieji reikalavimai. Teritorijos yra pažymėtos atskiromis spalvomis ir sutartiniu žymėjimu (daugiaaukščių statinių, mažaaukščių pastatų, visuomeninės paskirties, pramonės, komercinės ir kitas teritorijas). Pagal naudojimo būdą, pobūdį gyvenamoji teritorija suskirstyta į daugiaaukščių statinių teritoriją ir mažaaukščių pastatų teritoriją. Pagal spalvinį žymėjimą Žemės sklypas patenka į mažaaukščių pastatų teritoriją, įregistruotą Nekilnojamojo turto registre. Gyvenamosios teritorijos naudojimo būdas – sodybinis užstatymas – grafiškai Detaliajame plane atskiru spalviniu žymėjimu nėra pažymėtas, todėl Administracijos argumentas, kad iš Detaliojo plano bendro turinio yra pakankamai aišku, jog Žemės sklypui yra nustatytas sodybinis užstatymo tipas, yra atmestinas.
2.2. Žemės sklypas pagal Detaliojo plano sprendinius taip pat patenka į kvartalą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame visa apibrėžta kvartalo teritorija yra suskirstyta į atskiras teritorijos dalis (esamus arba projektuojamus sklypus), pateikta teritorijos tvarkymo režimo lentelė su pirmiau minėtais režimo reikalavimais. Reglamentų lentelė nėra grafiškai susieta su konkrečiais kvartale Nr. (duomenys neskelbtini) pažymėtais sklypais (teritorijos dalimis), t. y. grafiškai nėra pažymėtos reglamentų lentelės sąsajos su konkrečiu sklypu ar teritorijos dalimi, taip pat nėra konkretaus žymėjimo, iš kurio būtų galima suprasti ir aiškiai identifikuoti, kuris reglamentų lentelėje nurodytas režimas (G3, G2, K1, R1.2, R1.1) taikytinas konkrečiam žemės sklypui (teritorijos daliai). Kvartalo Nr. (duomenys neskelbtini) tekstiniame aprašyme nurodyta, kad „esami sklypai neskaidomi, jų didinimas nenumatomas, užstatymo tankis nedidinamas“. Kvartalui Nr. (duomenys neskelbtini) pateiktoje teritorijos tvarkymo režimo lentelėje nurodytas vienas iš žemės sklypo (teritorijos) naudojimo būdų G3. Pagal Detaliojo plano tvirtinimo metu galiojusio Laikinojo reglamento 5 lentelę („Pagrindinės tikslinės žemės paskirties (kitos paskirties) žemės naudojimo būdai ir pobūdžiai“) sodybinis užstatymas buvo žymimas G1 arba G3, o pagal vėliau (2001 m. sausio 31 d.) patvirtintą minėto reglamento atitaisymą žymimas tik G1, tačiau įvertinus tai, kad Detaliajame plane nėra aiškiai pažymėtos reglamentų lentelės sąsajos su konkrečiu sklypu ar teritorijos dalimi, taip pat nėra konkretaus pažymėjimo, iš kurio būtų galima suprasti ir aiškiai identifikuoti, kuris reglamentų lentelėje nurodytas režimas taikytinas konkrečiam žemės sklypui (teritorijos daliai), manytina, kad ši aplinkybė esminės įtakos Detaliojo plano sprendinių, susijusių su sodybinio užstatymo numatymu, nagrinėjamam žemės sklypui, vertinimui neturi.
2.3. Atsižvelgiant į tai, kad Detaliajame plane grafiškai nėra pažymėtas sodybinis užstatymas kaip vienas iš galimų gyvenamųjų teritorijų naudojimo būdų (pobūdžių), ir tai, kad Detaliajame plane nėra aiškiai pažymėtos reglamentų lentelės sąsajos su konkrečiu sklypu ar teritorijos dalimi, taip pat nėra konkretaus pažymėjimo, iš kurio būtų galima suprasti ir aiškiai identifikuoti, kuris reglamentų lentelėje nurodytas režimas taikytinas konkrečiam žemės sklypui (teritorijos daliai), nėra pagrindo konstatuoti, jog nagrinėjamam Žemės sklypui Detaliuoju planu nustatytas sodybinis užstatymas.
2.4. Detaliojo plano sprendiniai, susiję su reglamentų lentelės reikalavimų taikymų, nėra aiškūs ir konkretūs, todėl Inspekcija pagrįstai surašė Privalomąjį nurodymą. Inspekcija, surašydama Privalomąjį nurodymą, laikėsi teisės aktuose nustatytos tvarkos, nepažeidė įstatymo viršenybės principo, Privalomasis nurodymas yra aiškus bei motyvuotas, nurodant faktines aplinkybes ir teisės normas, kuriomis vadovaujantis jis yra priimtas.
3. V. M. atsiliepime į Administracijos prašymą prašė jį atmesti arba bylą nutraukti bei iš Administracijos priteisti jam 480 Eur bylinėjimosi išlaidų. V. M. atsiliepime nurodė, kad:
3.1. Nekilnojamojo turto registro (toliau – ir NTR) išrašo duomenimis, V. N. nuosavybės teise priklauso (duomenys neskelbtini). Žemės sklypo pagrindinė naudojimo paskirtis yra „kita“, o naudojimo būdas - „vienbučių ir dvibučių gyvenamų pastatų teritorija“. Šiame Žemės sklype V. M. vardu yra įregistruoti pastatai: ūkinis pastatas, pastatas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinis pastatas, pastatas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinis pastatas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinis pastatas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinis pastatas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Tai pirmos grupės nesudėtingi statiniai, kurių užstatymo plotas svyruoja nuo 10 kv. m iki 42 kv. m. V. M., norėdamas nugriauti šiuos mažiukus pastatus ir vietoje jų pastatyti keturis gražius dvibučius, 2019 m. gruodžio 12 d. kreipėsi į Administraciją su prašymu išduoti specialiuosius architektūros reikalavimus keturių dvibučių gyvenamųjų pastatų su poilsio patalpomis statybos Žemės sklype projektui parengti. Administracija 2019 m. gruodžio 18 d. sprendimu atsisakė tenkinti V. M. prašymą ir nurodė, kad, nors Žemės sklypas yra kitos paskirties su naudojimo būdu „vienbučių ir dvibučių gyvenamų pastatų teritorijos“, tačiau Žemės sklype galiojantis Šventosios gyvenvietės detalusis planas numato tik sodybinio užstatymo gyvenamą teritoriją. Paaiškino, kad sodybinis užstatymas reiškia, kad tai ekstensyvus gyvenamųjų teritorijų užstatymas, kai vienas 1–3 aukštų vieno ar dviejų butų gyvenamosios paskirties pastatas su pagalbinio ūkio paskirties pastatais statomas atskirame žemės sklype. Inspekcija 2020 m. kovo 25 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) pripažino 2019 m. gruodžio 18 d. sprendimą neteisėtu, o Privalomuoju nurodymu įpareigojo Administraciją pakartotinai išnagrinėti V. M. prašymą ir priimti pagrįstą sprendimą dėl specialiųjų architektūros reikalavimų išdavimo. Inspekcija, išnagrinėjusi išankstinio ginčo nagrinėjimo ne teismo tvarka V. M. skundą, apgynė V. M. teisėtus interesus.
3.2. Nagrinėjamu atveju Administracija kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti tik Inspekcijos priimtą Privalomąjį nurodymą, tačiau neprašo panaikinti Inspekcijos 2020 m. kovo 25 d. priimtą išvadą Nr. (duomenys neskelbtini), kuria buvo pripažinta, kad V. M. skundžiamas 2019 m. gruodžio 18 d. sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas. Privalomasis nurodymas yra priimtas tenkinant V. M. išvestinį reikalavimą dėl įpareigojimo. Privalomasis nurodymas yra išvestinis reikalavimas iš Inspekcijos priimtos išvados, todėl neginčijant pačios išvados, Administracijos prašymas panaikinti išvestinį reikalavimą (Privalomąjį nurodymą) jai nesukels jokių materialinių teisinių pasekmių. Atsižvelgiant į tai, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 103 straipsnio 1 punktu, byla nutrauktina.
3.3. Sodybinis užstatymas reiškia nuosavybės teisės į Žemės sklypą suvaržymą, leidžiant jame statyti tik vieną gyvenamą namą. Toks suvaržymas turi būti aiškiai apibrėžtas įstatymu, nurodant išimtis, leidžiančias Žemės sklype tik sodybinį užstatymą. Pagal Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo 2 straipsnio 55 dalį, sodyba – vieno arba dviejų butų gyvenamosios paskirties pastatas (namas) su jo priklausiniais ir su šių statinių, sodybos želdinių, sodo, daržo, aikštelių užimama žeme, o pagal 9 straipsnio 3 dalies 2 punktą, statyba gamtiniuose ir kompleksiniuose draustiniuose yra ribojama ir sodyboje gali būti tik vienas gyvenamosios paskirties pastatas (namas), kuris gali būti vieno ar dviejų butų. Kito įstatymo, numatančio, jog sodyboje gali būti tik vienas gyvenamosios paskirties pastatas (namas), nėra, todėl toks nuosavybės teisės ribojimas (statybos prasme) gali būti taikomas tik gamtiniuose ir kompleksiniuose draustiniuose. O Žemės sklypas nepatenka į tokias teritorijas. Bet koks kitoks plečiamas aiškinimas pažeistų Lietuvos Respublikos Konstituciją, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo ir Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) suformuotą praktiką.
4. Pareiškėjas V. M. kreipėsi su skundu į teismą, prašydamas iš atsakovo Palangos miesto savivaldybės, atstovaujamos Palangos miesto savivaldybės administracijos, priteisti 200 Eur turtinės žalos atlyginimą ir 200 Eur bylinėjimosi išlaidas. Pareiškėjas skunde nurodė, kad:
4.1. Pareiškėjo skundą Inspekcijai dėl Administracijos 2019 m. gruodžio 18 d. sprendimo panaikinimo parengė ir pateikė advokato padėjėjas Visvaldas Petryla. Už suteiktas teisines paslaugas jis advokato padėjėjui sumokėjo 200 Eur, todėl patyrė žalą dėl Administracijos veiksmų, kuriuos Inspekcija pripažino neteisėtais. Teisės aktai nenumato galimybės priteisti ikiteisminio ginčo nagrinėjimo ne teisme tvarka turėtas bylinėjimosi išlaidas, todėl pareiškėjas turėtas bylinėjimosi išlaidas ikiteisminio ginčo nagrinėjimo tvarka laiko patirta turtine žala.
4.2. Pagrindinis viešosios atsakomybės elementas – neteisėti veiksmai, kurių buvimas ar nebuvimas iš esmės lemia, ar tikslinga byloje vertinti likusias sąlygas. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos veikos neteisėtumo, kiekvienu atveju būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu.
4.3. Inspekcija, išnagrinėjusi pareiškėjo skundą dėl Administracijos atsisakymo išduoti specialiuosius architektūros reikalavimus keturių dvibučių gyvenamųjų pastatų su poilsio patalpomis statybos Žemės sklype projektui parengti, panaikino Administracijos 2019 m. gruodžio 18 d. sprendimą ir įpareigojo ją iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą dėl specialiųjų architektūros reikalavimų išdavimo. Inspekcija konstatavo, jog Administracijos atsisakyme (sprendime) nurodyti motyvai neatitinka galiojančio Detaliojo plano sprendinių, t. y. esminių Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų. Nustatyti skundžiamo sprendimo turinio (teisinio ir faktinio pagrindimo) trūkumai yra esminiai, ir tai sudarė teisinį pagrindą jį panaikinti. Visa tai leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad Administracija neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti ši institucija bei jos valstybės tarnautojai, todėl jos veiksmų neteisėtumas yra įrodytas.
4.4. Teisinės pagalbos teikimas pagal savo pobūdį tiesiogiai sietinas su nurodytais neteisėtais Administracijos veiksmais, nes jeigu nebūtų priimtas nepagrįstas sprendimas, pareiškėjui nebūtu kilusi būtinybė jį skųsti teisės aktų nustatyta tvarka ir patirti su tuo susijusias išlaidas. Tai leidžia daryti išvadą, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja priežastinis ryšis tarp skunde nurodytų Administracijos neteisėtų veiksmų ir pareiškėjo patirtų nuostolių, todėl jis turi teisę į šių nuostolių atlyginimą.
5. Atsakovo Palangos miesto savivaldybės atstovas Palangos miesto savivaldybės administracija atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti.
6. Atsakovas nurodė, kad Privalomasis nurodymas yra apskųstas teismui, todėl kol nėra išnagrinėta administracinė byla dėl Privalomojo nurodymo teisėtumo bei pagrįstumo, nėra pagrindo teigti, kad Inspekcijos priimtas sprendimas yra galutinis bei palankus pareiškėjui. ABTĮ numato, jog priteisiamos tik tos išlaidos, dėl kurių iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos teismui pateikiamas prašymas raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Pareiškėjas Inspekcijai skundą pateikė 2020 m. sausio 23 d., Inspekciją sprendimą priėmė 2020 m. kovo 24 d., tačiau lėšos advokato padėjėjui buvo sumokėtos tik 2020 m. balandžio 7 d., pagal 2020 m. balandžio 6 d. surašytą sąskaitą.
II.
7. Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2020 m. gruodžio 1 d. sprendimu pareiškėjo Palangos miesto savivaldybės administracijos prašymą atmetė kaip nepagrįstą, pareiškėjo V. M. skundą dėl turtinės žalos atlyginimo priteisimo iš atsakovo Palangos savivaldybės ir pareikštą prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo reiškiant reikalavimą dėl turtinės žalos atlyginimo priteisimo atmetė kaip nepagrįstą. Teismas V. M. iš Palangos miesto savivaldybės administracijos priteisė 480 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, kurios patirtos nagrinėjant administracinę bylą pagal Palangos miesto savivaldybės administracijos prašymą atsakovui Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos dėl 2019 m. kovo 24 d. privalomojo nurodymo Nr. (duomenys neskelbtini) panaikinimo.
8. Teismas pažymėjo, kad pagal Administracijos prašymą atsakovui Inspekcijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui V. M. iškelta administracinė byla, kurioje kilęs ginčas dėl Privalomojo nurodymo teisėtumo ir pagrįstumo, taip pat pagal V. M. skundą atsakovui Palangos miesto savivaldybei, atstovaujamai Palangos miesto savivaldybės administracijos, iškelta administracinė byla, kurioje reiškiami reikalavimai iš Palangos miesto savivaldybės priteisti turtinę žalą, kildinamą iš neteisėtų Administracijos valstybės tarnautojų veiksmų. Teismas 2020 m. birželio 17 d. nutartimi nutarė sujungti administracinę bylą Nr. eI2-4590-386/2020 su administracine byla Nr. eI3-4607-243/2020 ir Administracijos bei V. M. keliamus reikalavimus nagrinėti vienoje byloje, siekiant ekonomiškesnio, racionalesnio ir operatyvesnio teismo proceso.
9. Teismas, pasisakydamas dėl Privalomojo nurodymo teisėtumo ir pagrįstumo, nustatė, kad pareiškėjui nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), ir jame esantys penki pastatai – ūkiniai statiniai. Pareiškėjas 2019 m. gruodžio 12 d. Administracijai pateikė prašymą išduoti specialiuosius reikalavimus statybos Žemės sklype projektui parengti. Administracija išnagrinėjusi pareiškėjo 2019 m. gruodžio 12 d. prašymą 2019 m. gruodžio 18 d. priėmė sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl specialiųjų architektūros reikalavimų“, kuriuo atsisakė tenkinti pareiškėjo prašymą. Sprendime nurodoma, kad Žemės sklypui galioja Šventosios gyvenvietės detalusis planas. Pažymėjo, jog remiantis Detaliojo plano sprendiniais Žemės sklypas patenka į teritoriją nurodytą kaip gyvenamoji teritorija (sodybinio užstatymo teritorija). Pabrėžiama, jog žemės sklype planuojama statyba (keturi dvibučiai gyvenamieji namai) nėra galima, kadangi sodybinio užstatymo teritorijoje esančiuose žemės sklypuose leidžiama statyti tik vieną vienbutį ar dvibutį gyvenamąjį namą su priklausiniais. Pareiškėjas, nesutikdamas su Administracijos 2019 m. gruodžio 18 d. sprendimu, su skundu 2020 m. sausio 23 d. kreipėsi į Inspekciją.
10. Inspekcija išnagrinėjo pareiškėjo skundą ir Privalomajame nurodyme bei 2020 m. kovo 25 d. sprendime Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl skundo“ pateikė išvadą dėl specialiųjų reikalavimų išdavimo pagrįstumo. Inspekcija Privalomajame nurodyme bei 2020 m. kovo 25 d. sprendime konstatavo, kad Administracijos 2019 m. gruodžio 18 d. sprendimas atsisakyti išduoti specialiuosius architektūros reikalavimus yra nepagrįstas, kadangi sprendime pateikti argumentai neatitinka Detaliojo plano sprendinių. Inspekcija Privalomuoju nurodymu įpareigojo Administraciją pakartotinai išnagrinėti pareiškėjo prašymą ir priimti pagrįstą sprendimą dėl specialiųjų architektūros reikalavimų išdavimo. Inspekcija konstatavo, jog remiantis Detaliojo plano sprendiniais nėra pagrindo teigti, kad Žemės sklypui yra nustatytas sodybinis užstatymas ir buvo nuspręsta panaikinti Administracijos 2019 m. gruodžio 18 d. sprendimą bei ją įpareigoti iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2019 m. gruodžio 12 d. prašymą.
11. Teismas, atsižvelgdamas į Administracijos 2019 m. gruodžio 18 d. sprendime nurodytus argumentus, Privalomajame nurodyme bei Inspekcijos 2020 m. kovo 25 d. sprendime pateiktas išvadas, konstatavo, jog būtina įvertinti, ar Administracija pagrįstai teigia, jog vadovaujantis Detaliojo plano sprendiniais Žemės sklypas patenka į teritoriją, kuriai taikomas sodybinio užstatymo reglamentas.
12. Teismas, įvertinęs Detaliojo plano grafinius sprendinius, nustatė, jog jame teritorijos yra pažymėtos atskiromis spalvomis bei sutartiniu žymėjimu. Detaliojo plano sprendinyje „Sutartiniai ženklai“ yra pateikta kiekvieno atskiro spalvinio žymėjimo reikšmė. Išanalizavęs pateiktus sutartinius ženklus, teismas nustatė, jog Detaliajame plane teritorijos pagal spalvinį žymėjimą yra skirstomos į miško paskirties žemę, konservacinės paskirties žemę, gyvenamąją teritoriją, pramonės teritoriją, komercinę teritoriją, infrastruktūros teritoriją, naudingųjų iškasenų teritoriją, bendro naudojimo teritoriją ir rekreacinę teritoriją. Teismas nusprendė, jog Inspekcija pagrįstai konstatavo, kad Detaliajame plane nėra atskira spalva išskirta teritorija kaip sodybinio užstatymo teritorija. Iš Detaliojo plano grafinių sprendinių nustatyta, jog Žemės sklypas patenka į teritoriją, priskirtą gyvenamajai teritorijai. Gyvenamoji teritorija papildomai skirstoma į smulkesnes kategorijas: 1) daugiaaukščių statinių teritorija; 2) mažaaukščių pastatų teritorija; 3) visuomeninės paskirties teritorija. Pagal šį suskirstymą Žemės sklypas patenka į esamą mažaaukščių pastatų teritoriją, įregistruotą Nekilnojamojo turto registre. Taip pat, Detaliojo plano sprendiniais Šventosios gyvenvietė buvo suskirstyta į 12 kvartalų. Žemės sklypas buvo įtrauktas į kvartalo Nr. (duomenys neskelbtini) teritoriją. Kartu su kvartalo Nr. (duomenys neskelbtini) grafiniais sprendiniais yra pateikta teritorijos tvarkymo režimo lentelė, kurioje teigiama, kad kvartalo Nr. (duomenys neskelbtini) teritorijai yra taikomi režimai, pažymėti simboliais G3, G2, K1, R1.2, R1.1. Detaliojo plano patvirtinimo metu galiojo Laikinasis reglamentas (aktuali redakcija, galiojusi nuo 1999 m. gruodžio 25 d. iki 2000 m. rugpjūčio 5 d.). Remiantis minėto Laikinojo reglamento nuostatomis indeksu K1 žymima prekybos teritorija, skirta smulkios gamybos įmonėms statyti, įrengti ir eksploatuoti, indeksais R1.1 bei R1.2 žymima teritorija skirta statyti, įrengti ir eksploatuoti motelius, poilsio namus bei kempingus, o indeksais G2 bei G3 žymima sodybinio užstatymo teritorija.
13. Teismas, įvertinęs kvartalo Nr. (duomenys neskelbtini) grafinius sprendinius, sutiko su Inspekcijos 2020 m. kovo 25 d. sprendime bei Privalomajame nurodyme pateikta išvada, kad sprendiniuose nėra pažymėtos reglamentų sąsajos su konkrečiu sklypu ar kvartalo dalimi, nėra galimybės nustatyti bei aiškiai suprasti, kuris lentelėje pateiktas teritorijos tvarkymo režimas yra taikomas konkrečiam sklypui, įskaitant ir pareiškėjo nuosavybės teise valdomą žemės sklypą. Detaliojo plano aiškinamajame rašte ar kvartalo Nr. (duomenys neskelbtini) tekstiniame aprašyme taip pat nėra nurodyta, kokiam žemės sklypui koks teritorijos tvarkymo režimas yra taikomas. Akivaizdu, jog Detaliojo plano sprendiniai, susiję su reglamentų lentelės reikalavimų taikymu nėra aiškūs bei konkretūs, todėl nėra juridinio pagrindo kategoriškai teigti, kad Žemės sklypui taikytinas sodybinio užstatymo teritorijos tvarkymo režimas.
14. Teismas nurodė, kad Inspekcija pagrįstai konstatavo, jog Administracijos 2019 m. gruodžio 18 d. sprendimas neatitinka Viešojo administravimo įstatymo (bylai aktuali įstatymo redakcija, galiojusi nuo 2019 m. lapkričio 1 d. iki 2020 m. sausio 1 d.) 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų, t. y. nėra pagrįstas faktais ir Detaliojo plano sprendiniais. Teismas nesutiko su Administracijos teiginiais, kad remiantis Detaliojo plano sprendiniais Žemės sklypas patenka į sodybinio užstatymo teritoriją ir jame leidžiama statyti tik vieną vienbutį arba dvibutį gyvenamąjį namą su jo priklausiniais. Įvertinęs minėtų aplinkybių bei bylos rašytinių įrodymų visumą, nenustatęs Inspekcijos Privalomojo nurodymo neteisėtumo pagrindų, teismas Administracijos prašymą atmetė.
15. Teismas, pasisakydamas dėl turtinės žalos atlyginimo priteisimo, vadovavosi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio nuostatomis. Teismas akcentavo, kad viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla pareiga atlyginti žalą. Pareiškėjas teikdamas skundą dėl turtinės žalos atlyginimo priteisimo iš esmės siekia prisiteisti savo patirtas išlaidas už profesionalaus teisininko paslaugų pirkimą rengiant skundą Inspekcijai. Teismas pabrėžė, kad Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatyme (toliau – ir Priežiūros įstatymas) nėra reglamentuota galimybė ginčo nagrinėjimo Inspekcijoje metu asmenims pateikti prašymą priteisti jų proceso metu patirtas bylinėjimosi išlaidas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad asmuo, patyręs išlaidų ikiteisminėje ginčų nagrinėjimo institucijoje, kai byla teisme nebuvo nagrinėjama, gali šias išlaidas vertinti kaip turėtą turtinį nuostolį ir dėl šios žalos atlyginimo kreiptis į teismą, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nuostatomis (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. lapkričio 27 d. nutartis administracinėje byloje A502-1269/2009; 2018 m. gruodžio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1906-520/2018; 2019 m. gruodžio 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-3085-624/2019 ir kt.). Vertindamas šią teisminę praktiką, teismas atkreipė dėmesį, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, jog asmuo, patyręs išlaidų ikiteisminėje ginčų nagrinėjimo institucijoje, gali šias išlaidas vertinti kaip turėtą turtinę žalą tik tuo atveju, kai byla nepasiekė teismo. Nagrinėjamu atveju ginčas tarp Administracijos bei pareiškėjo persikėlė į teismą, todėl pareiškėjas prarado teisę kreiptis į teismą su reikalavimu priteisti patirtas teisinės pagalbos teikimo išlaidas kaip patirtą turtinę žalą, tačiau įgijo teisę teisminio proceso metu teikti prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, įtraukiant į jį ir ikiteisminėje ginčų nagrinėjimo institucijoje patirtas išlaidas. Tokia teisė yra numatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos) 8.1 punkte (už pareiškimą spręsti ginčą ne teisme, jeigu toliau byla nagrinėjama teisme). Teismas atkreipė dėmesį, jog pareiškėjo skundas priteisti patirtą turtinę žalą teisme gautas 2020 m. balandžio 20 d., o Inspekcija Privalomąjį nurodymą priėmė 2020 m. kovo 24 d. Skundas dėl turtinės žalos atlyginimo priteisimo teismui pateiktas neįsitikinus, ar ginčas nepersikels į teismą. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjui paaiškėjus, jog teisme buvo priimtas nagrinėti Administracijos prašymas dėl Privalomojo nurodymo panaikinimo, jis nepatikslino skundo reikalavimų ir iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos teismui nepateikė prašymo priteisti iš Administracijos jo patirtas išlaidas nagrinėjant ginčą Inspekcijoje. Įvertinęs minėtų aplinkybių bei bylos rašytinių įrodymų visumą, teismas priėjo prie išvados, jog ginčui tarp pareiškėjo ir Administracijos persikėlus į teismą, pareiškėjas neteko teisės reikalauti priteisti iš atsakovo Palangos miesto savivaldybės jo patirtas bylinėjimosi išlaidas kaip turtinę žalą. Pareiškėjas skundo reikalavimų nepatikslino ir iki ABTĮ 41 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino nepateikė teismui prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas patirtas nagrinėjant ginčą ikiteisminio ginčų nagrinėjimo tvarka, todėl teismas netenkino V. M. skundo priteisti iš Palangos miesto savivaldybės turtinės žalos atlyginimą. Tuo pačiu netenkino pareiškėjo prašymo dėl patirtų išlaidų atlyginimo.
16. Teismas nurodė, kad V. M., nagrinėjant administracinę bylą pagal pareiškėjo Administracijos reiškiamą reikalavimą Inspekcijai dėl Privalomojo nurodymo teisėtumo, buvo įtrauktas trečiuoju suinteresuotu asmeniu. V. M. šioje byloje teikė atsiliepimą į Administracijos prašymą išdėstydamas nesutikimo su prašymo argumentus ir jame reiškė prašymą priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas, iš viso 480 Eur. V. M. atsiliepime į Administracijos prašymą nurodė, kad nesutinka su jame keliamais reikalavimais, prašė prašymą atmesti, todėl nagrinėjamu atveju sprendimas buvo priimtas V. M. naudai ir jis įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Teismas nusprendė, kad prašoma priteisti suma neviršija Rekomendacijose nustatyto maksimalaus priteistino užmokesčio dydžio, todėl V. M. prašymas dėl patirtų bylinėjimo išlaidų atlyginimo tenkintas ir jo naudai iš Administracijos priteista 480 Eur bylinėjimosi išlaidų.
III.
17. Pareiškėjas Administracija apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2020 m. gruodžio 1 d. sprendimą ir Administracijos prašymą tenkinti – panaikinti Privalomąjį nurodymą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
17.1. Šventosios gyvenvietės detalus planas Žemės sklypo atžvilgiu yra pakankamai aiškus, aiškinant dokumentą būtina remtis logiškumo principais, planą vertinti kompleksiškai, todėl Žemės sklypui turi būti taikomi sodybiniam sklypui taikomi reglamentai.
17.2. V. M. siekė, neinformavęs nei visuomenės, nei kaimyninių sklypų savininkų, Žemės sklype pastatyti ne vieną, bet keturis dvibučius gyvenamuosius namus ir paprašė Administracijos išduoti architektūros reikalavimus.
17.3. Privalomasis nurodymas yra nepagrįstas, nes iš Šventosios gyvenvietės Šventosios detaliojo plano bendro turinio yra pakankamai aišku, kad Žemės sklypui yra nustatytas sodybinis užstatymo tipas. Detalaus plano sprendiniai dėl Žemės sklypo yra pakankamai aiškūs. Pagal Šventosios gyvenvietės detaliojo plano pagrindinį brėžinį ir aiškinamąjį raštą (kvartalas Nr. (duomenys neskelbtini)), Žemės sklypas yra mažaaukščių pastatų teritorija G3. Vadovaujantis Laikinojo reglamento 5 lentele, indeksu G3 yra žymimas sodybinio užstatymo būdas.
17.4. Kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų rengimo taisyklių, patvirtintų aplinkos ministro 2014 m. sausio 2 d. įsakymu Nr. D1-8 (su vėlesniais pakeitimais ir papildymais) 332 punkte numatyta: ,,Galiojančiuose detaliuosiuose planuose, parengtuose pagal iki 2014 m. sausio 1 d. galiojusį teisinį reguliavimą, vartotų sąvokų turinys turi būti suvokiamas pagal tuo metu galiojusį teisinį reguliavimą.“ Detaliojo plano rengimo metu (ir iki 2005 m. balandžio 24 d.) galiojo Laikinasis reglamentas. Laikinajame reglamente (galiojo nuo 1999 m. gruodžio 25 d. iki 2000 m. rugpjūčio 5 d.) nustatyta, kad kitos paskirties žemės naudojimo pobūdžiai yra: G1 – sodybinio užstatymo teritorija (leidžiama statyti individualius gyvenamuosius namus), G2 – mažaaukščių statinių teritorija (leidžiama statyti statinius iki 3 aukštų), G3 kodas suteiktas daugiaaukščių statinių teritorijai, kurioje leidžiama statyti statinius virš 3 aukštų, taip pat G3 kodas – sodybinio užstatymo teritorija, kurioje leidžiami individualieji gyvenamieji namai.
17.5. Vadovaujantis RSN 151-92 „Miestų ir gyvenviečių sodybos“ 1.2 punktu, sodybą sudaro juridiškai įformintas sodybinis žemės sklypas su jame pastatytu gyvenamuoju pastatu (namu) ir jo priklausiniais (ūkiniais, buitiniais, verslo pastatais ir įrenginiais). Organizacinio tvarkomojo statybos techninio reglamento STR 1.07.01:1999 „Leidimų statyti ir griauti statinius išdavimo tvarka“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 316 (galiojo 2000 m. vasario 5 d. – 2002 m. spalio 20 d.), 15 punkte apibrėžta, sodyba – juridiškai įformintas sodybinis žemės sklypas su jame pastatytu privačiu gyvenamuoju namu ir jo priklausiniais, taip pat ūkininko sodyba, vienkiemis. Detaliuoju planu suplanuotoje sodybinio užstatymo teritorijoje, skirtoje individualių gyvenamųjų namų statybai, gali būti statomi gyvenamosios paskirties (vieno buto) pastatai. Sodybinio užstatymo žemės sklype gali būti statomas tik vienas gyvenamasis namas.
17.6. Pripažinus, kad pirmosios instancijos teismo išvados dėl Detalaus plano sprendinių yra neteisingos, V. M. reikalavimas dėl bylinėjimosi išlaidų taip pat negali būti tenkinamas.
18. Atsakovas Inspekcija atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti. Atsakovas atsiliepime nurodo iš esmės tuos pačius argumentus, išdėstytus atsiliepime į Administracijos prašymą pirmosios instancijos teismui. Pažymi, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas atsižvelgiant į bylai reikšmingas aplinkybes ir detaliai įvertinus Detaliojo plano sprendinius.
19. V. M. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti. V. M. atsiliepime nurodo, kad:
19.1. Kadangi grafiniuose sprendiniuose konkrečiai nenurodyta, koks naudojimo būdas taikomas ginčo sklypui, reikėtų vadovautis tekstiniais sprendiniais, dėl kurių iš esmės ginčo nėra. Pareiškėjas nurodo, kad pagal tekstinius Detaliojo plano sprendinius Žemės sklypas yra mažaaukščių pastatų teritorija. Tą patį patvirtino ir atsakovas, todėl byloje ginčo dėl Detaliojo plano sprendinių, t. y. kad Žemės sklypas patenka į mažaaukščių pastatų teritoriją, neturėtų būti.
19.2. Gyvenamoji teritorija papildomai skirstoma į smulkesnes kategorijas: 1) daugiaaukščių statinių teritorija; 2) mažaaukščių pastatų teritorija; 3) visuomeninės paskirties teritorija. Pagal šį suskirstymą Žemės sklypas patenka į esamą mažaaukščių pastatų teritoriją, kas nurodyta ir Detaliojo plano aiškinamajame rašte. Teismas teisingai pastebėjo, kad pagal šio Detaliojo plano sprendinius ginčo sklypo naudojimo būdas NTR įregistruotas ne kaip sodybinis, o kaip mažaaukščių pastatų teritorija. Tokiu būdu ginčo, koks Žemės sklypo naudojimo būdas, nebeturėtų kilti. Ginčas byloje kilo iš esmės todėl, kad Administracija V. M. nepagrįstai neleidžia naudoti ginčo sklypą pagal žemės naudojimo būdą, įregistruotą NTR, kas reiškia, kad nepagrįstai riboja V. M. nuosavybės teises. V. M. nuosavybės teisės ribojimas, leidžiant gyvenamos paskirties žemės sklype statyti tik vieną gyvenamą namą, būtų galbūt pateisinamas jei ginčo naudojimo būdas, įregistruotas NTR, būtų sodybinis užstatymas, o nagrinėjamu atveju, taip nėra.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV.
20. Byloje nagrinėjamas ginčas dėl Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vakarų Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamento Antrojo statybos priežiūros skyriaus 2020 m. kovo 24 d. privalomojo nurodymo Nr. (duomenys neskelbtini) pagrįstumo ir teisėtumo.
21. Pirmosios instancijos teismas atmetė pareiškėjo Palangos miesto savivaldybės administracijos prašymą kaip nepagrįstą, sutikdamas su Inspekcijos išvada, kad sprendiniuose nėra pažymėtos reglamentų sąsajos su konkrečiu sklypu ar kvartalo dalimi, nėra galimybės nustatyti bei aiškiai suprasti, kuris lentelėje pateiktas teritorijos tvarkymo režimas yra taikomas konkrečiam sklypui, taip pat ir pareiškėjo nuosavybės teise valdomam Žemės sklypui. Detaliojo plano sprendiniai, susiję su reglamentų lentelės reikalavimų taikymu nėra aiškūs ar konkretūs, todėl nėra juridinio pagrindo kategoriškai teigti, kad Žemės sklypui taikytinas sodybinio užstatymo teritorijos tvarkymo režimas. Teismas pažymėjo, jog pagal spalvinį žymėjimą Žemės sklypas patenka į mažaaukščių pastatų teritoriją, įregistruotą Nekilnojamojo turto registre, o ne sodybinį užstatymą, kuris grafiškai Detaliajame plane atskiru spalviniu žymėjimu nėra pažymėtas.
22. Pareiškėjas Palangos miesto savivaldybės administracija apeliaciniame skunde nurodė, jog gyvenvietės detalusis planas Žemės sklypo atžvilgiu yra pakankamai aiškus, o aiškinant dokumentą būtina remtis logiškumo principais, planą vertinti kompleksiškai, todėl Žemės sklypui turi būti taikomi sodybiniam sklypui taikomi reglamentai. Anot pareiškėjo, V. M. siekė, neinformavęs nei visuomenės, nei kaimyninių sklypų savininkų, Žemės sklype pastatyti ne vieną, bet keturis dvibučius gyvenamuosius namus ir paprašė Palangos miesto savivaldybės administracijos išduoti architektūros reikalavimus, tačiau, kaip pažymi pareiškėjas, sodyba – juridiškai įformintas sodybinis žemės sklypas su jame pastatytu privačiu gyvenamuoju namu ir jo priklausiniais, taip pat ūkininko sodyba, vienkiemis. Taigi, sodybinio užstatymo žemės sklype gali būti statomas tik vienas gyvenamasis namas.
23. Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, taip pat nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje. Todėl vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalimi, apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir tikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų.
24. Vertindama Privalomojo nurodymo pagrįstumą ir teisėtumą, teisėjų kolegija pažymi, jog Inspekcijos surašyto Privalomojo nurodymo teisinis pagrindas yra Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 9 straipsnio 4 dalis, o faktinis pagrindas, dėl kurio Inspekcija priėmė Privalomąjį nurodymą – jog Detaliajame plane grafiškai nėra pažymėtas sodybinis užstatymas kaip vienas iš galimų gyvenamųjų teritorijų naudojimo būdų (pobūdžių) ir nėra aiškiai pažymėtos reglamentų lentelės sąsajos su konkrečiu sklypu ar teritorijos dalimi, taip pat nėra konkretaus pažymėjimo, iš kurio būtų galima suprasti ir aiškiai identifikuoti, kuris reglamentų lentelėje nurodytas režimas taikytinas konkrečiam žemės sklypui.
25. Kaip nurodyta Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 4 straipsnio 5 dalyje, žemės valdytojai ir naudotojai vadovaujasi planuojamoje teritorijoje galiojančiais žemiausio lygmens kompleksinio teritorijų planavimo dokumentais, o neurbanizuotose ir neurbanizuojamose teritorijose – ir specialiojo teritorijų planavimo dokumentais. Nagrinėjamoje byloje žemiausio lygmens kompleksinio planavimo dokumentas – Šventosios gyvenvietės detalusis planas.
26. To paties įstatymo 17 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad detalieji planai yra privalomi valstybės ir savivaldybių institucijoms, visiems suplanuotoje teritorijoje veikiantiems fiziniams ir juridiniams asmenims ar kitoms organizacijoms. Taigi, Šventosios gyvenvietės detalusis planas šiuo atveju yra pagrindinis šaltinis nagrinėjamai bylai išspręsti, nes buvo privalomas tiek pareiškėjui ir atsakovui kaip institucijoms, tiek pačiam fiziniam asmeniui, kuriam nuosavybės teise priklauso Žemės sklypas.
27. Privalomajame nurodyme Inspekcija pažymėjo, jog Žemės sklypas, esantis šios nagrinėjamos bylos objektu, patenka į mažiaaukščių pastatų teritoriją, įregistruotą nekilnojamojo turto registre. Inspekcija vertino, jog Detaliajame plane atskiru spalviniu žymėjimu sodybinis užstatymas sklypui nenustatytas ir aiškių sąsajų dėl Žemės sklypui taikytino G3 naudojimo būdo nėra. Pirmosios instancijos teismas sutiko su šiomis Inspekcijos padarytomis išvadomis ir konstatavo, jog nėra juridinio pagrindo kategoriškai teigti, kad Žemės sklypui yra numatytas atitinkamas Administracijos nurodomas režimas.
28. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas formuojamoje konstitucinėje jurisprudencijoje yra pažymėjęs, jog teisinės valstybės principas apima teisinio aiškumo, teisinio tikrumo, teisinio saugumo, teisėtų lūkesčių apsaugos ir kitus reikalavimus (žr. 2010 m. gruodžio 22 d., 2013 m. gegužės 30 d., 2015 m. birželio 16 d. nutarimus). Šios bylos kontekste tai reiškia, jog valstybės ir savivaldybės institucijos tiek kurdamos teisę (priimdamos detaliuosius planus ar kitus teisės aktus), tiek taikydamos atitinkamas teisės normas (kaip šiuo atveju – Administracijai neišduodant architektūrinių reikalavimų) turi atitikti Konstitucijos keliamą teisinės valstybės principo suponuojamą teisinio aiškumo, apibrėžtumo reikalavimą. Institucijos turi taip reglamentuoti teisinius santykius bei priimti administracinius sprendimus, jog asmeniui būtų nevienareikšmiškai aišku, kodėl jo atžvilgiu yra priimamas konkretus vienoks ar kitoks sprendimas.
29. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, jog nuosavybės teisė, įtvirtinta Konstitucijos 23 straipsnyje ir Europos žmogaus teisių konvencijos Pirmojo protokolo 1 straipsnyje, ir esanti viena pagrindinių teisių demokratinėje visuomenėje, neturėtų būti ribojama neaiškiais ir dviprasmiškais poįstatyminiais teisės aktais, dėl kurių aiškumo ir paprasčiausio fakto, ar atitinkamas sklypas yra priskiriamas vienam ar kitam teisiniam režimui, nesutaria Inspekcija – pagal Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 2 punktą – teritorijų planavimo valstybinę priežiūrą atliekanti institucija bei savivaldybės Administracija – pagal Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 2 straipsnio 34 punktą – teritorijų planavimo organizatorė.
30. Vertinant Privalomojo nurodymo pagrįstumą, t. y. Detaliojo plano sprendinius ir kitus bylai reikšmingus dokumentus, taip pat abiejų šalių ir pirmosios instancijos teismo argumentus, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, jog Detaliajame plane Žemės sklypas nėra atskira spalva išskirtas kaip sodybinio užstatymo teritorija. Teisėjų kolegija sutinka su išvada, jog Žemės sklypas patenka į teritoriją, priskirtą gyvenamajai teritorijai, o gyvenamoji teritorija papildomai skirstoma į smulkesnes kategorijas: 1) daugiaaukščių statinių teritorija; 2) mažaaukščių pastatų teritorija; 3) visuomeninės paskirties teritorija. Pagal šį suskirstymą Žemės sklypas patenka į esamą mažaaukščių pastatų teritoriją, įregistruotą Nekilnojamojo turto registre.
31. Teisėjų kolegija taip pat vertina, jog sprendiniuose nėra pažymėtos reglamentų sąsajos su konkrečiu sklypu ar kvartalo dalimi, nėra galimybės nustatyti bei aiškiai suprasti, kuris lentelėje pateiktas teritorijos tvarkymo režimas yra taikomas konkrečiam sklypui, įskaitant ir pareiškėjo nuosavybės teise valdomą žemės sklypą. Detaliojo plano aiškinamajame rašte ar kvartalo Nr. (duomenys neskelbtini) tekstiniame aprašyme taip pat nėra nurodyta, kokiam žemės sklypui koks teritorijos tvarkymo režimas yra taikomas. Todėl teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, jog nėra juridinio pagrindo kategoriškai teigti, kad Žemės sklypui taikytinas sodybinio užstatymo teritorijos tvarkymo režimas.
32. Pareiškėjo pateiktą argumentą, jog taikant Detalųjį planą ir aiškinant jo turinį būtina remtis logiškumo principais ir vertinti planą kompleksiškai, teisėjų kolegija vertina kaip priimtiną ir iš esmės būtiną aiškinant Detalųjį planą kaip ir bet kurį kitą teisės aktą, tačiau nepakankamą šiuo konkrečiu atveju identifikuoti Žemės sklypui nustatytą naudojimo būdą išskirtinai kaip sodybinio užstatymo režimą. Teisėjų kolegija pabrėžia, jog teisinės valstybės principas reikalauja teisinio aiškumo ir apibrėžtumo, kad Detaliojo plano sprendiniai ir jais remiantis priimami administraciniai aktai nekeltų abejonių asmenims, siekiantiems plano pagrindu įgyvendinti savo teises. Todėl tokie ribojimai kaip šioje byloje turėtų būti nustatyti expressis verbis (aiškiais žodžiais), suprantamai ir pagrįstai tiek asmenims, tiek institucijoms, o ne logiškai ir kompleksiškai implikuojama teisinio reguliavimo visuma, suvokiama tik teritorijų planavimo organizatorei.
33. Įvertinusi Privalomojo nurodymo pagrįstumą, taip pat teisėtumą remiantis Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 9 straipsnio 4 dalį, teisėjų kolegija vertina, jog Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vakarų Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamento Antrojo statybos priežiūros skyriaus 2020 m. kovo 24 d. privalomasis nurodymas Nr. (duomenys neskelbtini) yra pagrįstas ir teisėtas, taip pat nėra teisinio pagrindo remiantis apeliacinio skundo motyvais naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
n u t a r i a:
Pareiškėjo Palangos miesto savivaldybės administracijos apeliacinį skundą atmesti.
Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2020 m. gruodžio 1 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Artūras Drigotas
Rytis Krasauskas
Skirgailė Žalimienė