Civilinė byla Nr. e2-388-790/2019
Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00028-2019-7
Procesinio sprendimo kategorija 3.1.14.8.2
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2019 m. kovo 28 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Marius Bajoras,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Medinis pasaulis“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. sausio 11 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Medinis pasaulis“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Eurovudas“ dėl skolos, baudos ir palūkanų priteisimo,
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) ,,Medinis pasaulis“ kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovės UAB „Eurovudas“ 39 581 Eur skolos, 54 594,35 Eur baudos,
1 318,64 Eur palūkanų, 8 procentų dydžio procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
2. Ieškovė nurodė, kad 2018 m. gegužės 15 d. ji ir atsakovė sudarė taikos sutartį, kurią 2018 m. gegužės 31 d. nutartimi patvirtino Utenos apylinkės teismas. Taikos sutartyje buvo nustatytos šalių priešpriešinės prievolės, jų vykdymo terminai ir tvarka, taip pat šių prievolių įvykdymo užtikrinimo būdas – netesybos (bauda). Atsakovė netinkamai vykdė taikos sutartimi prisiimtą įsipareigojimą sumokėti už ieškovės pagamintą ir supakuotą produkciją, taip pat nevykdė taikos sutartyje nustatytos pareigos mokėti netesybas pažeidus taikos sutarties sąlygas. Utenos apylinkės teismas įsiteisėjusia 2018 m. spalio 2 d. nutartimi pripažino, kad nagrinėjamu atveju nėra galimybės išduoti vykdomąjį raštą dėl konkretaus taikos sutarties punkto. Dėl šios priežasties ieškovė teikia savarankišką ieškinį, kuriame reiškia reikalavimus, atsiradusius iš teismo patvirtintos taikos sutarties.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. sausio 11 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovės UAB „Medinis pasaulis“ ieškinį atsakovei UAB „Eurovudas“ dėl skolos, baudos ir palūkanų priteisimo.
4. Teismas nurodė, kad ieškovė prašo priteisti iš atsakovės skolą, baudą ir palūkanas remdamasi aplinkybe, kad atsakovė nevykdo šalių 2018 m. gegužės 15 d. sudarytos taikos sutarties, kurią patvirtino Utenos apylinkės teismas 2018 m. gegužės 31 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje
Nr. e2SP-3714-732/2018. Teismų praktikoje išaiškinta, kad siekiant nuginčyti įsiteisėjusia teismo nutartimi patvirtintą taikos sutartį (ar jos dalį, sąlygą), nepriklausomai nuo to, ar tokia sutartis buvo patvirtinta teismui nagrinėjant šalių ginčą iš esmės, ar tik pateikus taikos sutartį tvirtinti teismui supaprastinto proceso tvarka pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) XXXIX skyriaus nuostatas, visų pirma, būtina pareikšti prašymą atnaujinti procesą byloje, kurioje ginčijama taikos sutartis buvo patvirtinta, ir įrodyti bent vieną iš CPK 366 straipsnyje nurodytų pagrindų procesui atnaujinti. Priešingu atveju gali susiklostyti situacija, kad tuo pačiu metu liktų galioti atskiri, tačiau vienas kitam priešingi teismo procesiniai sprendimai (nutartis patvirtinti taikos sutartį pirminėmis šalių nurodytomis sąlygomis ir teismo sprendimas pripažinti tam tikrą šalių sutartą sąlygą (ar net visą taikos sutartį) negaliojančia), turintys vienodą res judicata galią. Kadangi ieškovės reikalavimai kildinami iš šalių sudarytos ir Utenos apylinkės teismo patvirtintos taikos sutarties, teismas, vadovaudamasis teismų praktikoje pateiktais išaiškinimais, atsisakė priimti ieškinį kaip neteismingą Vilniaus apygardos teismui (CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu).
III. Atskirojo skundo argumentai
5. Ieškovė UAB „Medinis pasaulis“ atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2019 m. sausio 11 d. nutartį ir ieškinio priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo.
6. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
6.1. Pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino ieškinio reikalavimus, todėl nepagrįstai konstatavo, kad yra CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatytas pagrindas atsisakyti priimti ieškinį. Ieškinyje nėra reiškiamas reikalavimas nei dėl taikos sutarties nuginčijimo, nei dėl proceso atnaujinimo, todėl teismas nepagrįstai rėmėsi teismų praktika, kurioje vertinama galimybė ginčyti taikos sutarties sąlygas atskiroje civilinėje byloje. Priešingai, ieškovė kreipiasi dėl reikalavimų, kylančių iš taikos sutarties sąlygų vykdymo – ieškovė siekia įpareigoti atsakovę vykdyti taikos sutartimi prisiimtus įsipareigojimus, kai ieškovė jau yra įvykdžiusi savo priešpriešines prievoles atsakovei. Aplinkybė, kad Utenos apylinkės teismas įsiteisėjusia 2018 m. spalio 2 d. nutartimi pripažino, kad nagrinėjamu atveju nėra galimybės išduoti vykdomąjį raštą dėl konkretaus taikos sutarties punkto, neužkerta ieškovei kelio reikšti teisme reikalavimus, atsirandančius iš teismo patvirtintos taikos sutarties, ir negali paneigti atsakovės pareigos vykdyti taikos sutartimi prisiimtus įsipareigojimus.
6.2. Pagal susiformavusią teismų praktiką, iš teismo patvirtintos taikos sutarties netinkamo vykdymo šaliai gali atsirasti materialinis teisinis pagrindas ir procesinės prielaidos kreiptis į teismą su ieškiniu. Reiškiant tokį ieškinį turi būti laikomasi bendrų CPK IV skyriuje nustatytų teismingumo taisyklių. Ieškovė privalėtų kreiptis į taikos sutartį patvirtinusį teismą tik dėl vykdomojo rašto išdavimo, tačiau nagrinėjamu atveju vykdomasis raštas negali būti išduotas, todėl taikos sutarties sąlygų vykdymo klausimas turi būti sprendžiamas pareiškiant teisme ieškinį. Ieškovės reikalavimas įpareigoti atsakovę atsiskaityti už taikos sutarties pagrindu ieškovės pagamintą ir teiktą produkciją, kaip ir reikalavimas priteisti taikos sutartyje nustatytas netesybas – tai atskiros civilinės bylos dalykas. Priėmus ieškinį nebus paneigta Utenos apylinkės teismo nutarties, kuria buvo patvirtinta taikos sutartis, res judicata galia.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
7. Byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atsisakyta priimti ieškinį kaip neteismingą Vilniaus apygardos teismui (CPK 137 straipsnio 2 dalies
2 punktas), yra pagrįsta ir teisėta. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 straipsniai). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl civilinė byla nagrinėjama neperžengiant atskirojo skundo ribų.
8. Ieškovė UAB „Medinis pasaulis“ ir atsakovė UAB „Eurovudas“ 2018 m. gegužės 15 d. sudarė taikos sutartį, kuria išsprendė kilusį neteisminį ginčą dėl ieškovės įsiskolinimo atsakovei atlyginimo. Šioje taikos sutartyje šalys suderino ieškovės įsiskolinimo atsakovei mokėjimo tvarką, taip pat susitarė, kad ieškovė kiekvieną mėnesį gamins atsakovei sutartą kiekį sodo namelių, kuriuos atsakovė įsipareigojo nupirkti ir už juos atsiskaityti, bei numatė netesybas (baudas) už šių įsipareigojimų nevykdymą. Šalių sudaryta taikos sutartis buvo patvirtinta įsiteisėjusia Utenos apylinkės teismo 2018 m. gegužės 31 d. nutartimi. Ieškovės vertinimu, atsakovė netinkamai vykdė taikos sutartimi prisiimtus įsipareigojimus ir vengė atsiskaityti už ieškovės pagamintą produkciją, todėl ieškovė 2018 m. rugpjūčio 2 d. pranešimu nurodė atsakovei, kad sustabdo gamybą ir atnaujins ją tik atsakovei atsiskaičius su ieškove, o
2018 m. gruodžio 18 d. pranešimu prašė atsakovės padengti susidariusį įsiskolinimą ir sumokėti taikos sutartyje numatytą baudą už nenupirktą produkciją. 2019 m. sausio 7 d. ieškovė pateikė Vilniaus apygardos teismui ieškinį, prašydama teismo priteisti iš atsakovės skolą, mokėtiną už pagamintą produkciją, taip pat taikos sutartyje nurodyto dydžio baudą ir palūkanas.
9. Vilniaus apygardos teismas skundžiama 2019 m. sausio 11 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovės pateiktą ieškinį dėl skolos, baudos ir palūkanų, mokėtinų pagal teismo patvirtintą taikos sutartį, priteisimo, kaip neteismingą šiam teismui. Teismas nurodė, kad pagal susiformavusią teismų praktiką, siekiant nuginčyti teismo patvirtintą taikos sutartį yra būtina atnaujinti procesą byloje, kurioje buvo patvirtinta taikos sutartis, ir atsižvelgdamas į tai, kad nagrinėjamu atveju ieškovė kelia reikalavimus priteisti skolą, baudą ir palūkanas dėl Utenos apylinkės teismo patvirtintos taikos sutarties nevykdymo, nurodė, kad ieškovė turėtų kreiptis į taikos sutartį patvirtinusį teismą. Taigi, byloje kilo ginčas dėl to, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti kaip neteismingą ieškinį, kuriame reiškiami reikalavimai, kylantys iš kito teismo patvirtintos taikos sutarties.
10. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.983 straipsnio 1 dalimi, taikos sutartimi šalys tarpusavio nuolaidomis išsprendžia kilusį teisminį ginčą, užkerta kelią kilti teisminiam ginčui ateityje, išsprendžia teismo sprendimo įvykdymo klausimą arba kitus ginčytinus klausimus. Įstatymai nedraudžia šalims susitarti taikos sutartyje ir dėl papildomų įsipareigojimų, inter alia (be kita ko), dėl priešpriešinių įsipareigojimų, kurie tiesiogiai nepatenka į byloje sprendžiamo ginčo dalyką, bet yra būtini tam, kad šalys galėtų išspręsti ginčą taikiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-468-403/2017).
11. Teismo patvirtinta taikos sutartis jos šalims turi galutinio teismo sprendimo (res judicata) galią (CK 6.985 straipsnio 1 dalis). Jeigu nevykdoma teismo patvirtinta taikos sutartis, suinteresuota šalis gali kreiptis į bylą išnagrinėjusį teismą su prašymu išduoti vykdomąjį raštą (CPK
646 straipsnio 3 dalis). Nustačius, kad teismo patvirtintos taikos sutarties sąlygos nėra aiškios, šalys jas supranta skirtingai ir (ar) jų priverstinai vykdyti neįmanoma apskritai, vykdomasis raštas pagal tokias sąlygas negali būti išduodamas. Tokiam atvejui įstatyme nurodyta galimybė šalies prašymu peržiūrėti teismo nutartį, kuria patvirtinta taikos sutartis, proceso atnaujinimo tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-351-421/2016).
12. Itin retais atvejais, teismui atsisakius išduoti vykdomąjį raštą pagal taikos sutarties sąlygas, nėra pagrindo atnaujinti procesą, bet šaliai atsiranda materialinis teisinis pagrindas ir procesinės prielaidos kreiptis į teismą su ieškiniu dėl reikalavimų tenkinimo. Tokiais atvejais vykdomasis raštas gali būti išduodamas tik vykdant šiuo klausimu priimtą teismo sprendimą. Paprastai tai atvejai, kai atsisakoma išduoti vykdomąjį raštą dėl reikalavimų, kurių pagrindas yra ne tiesioginis, bet išvestinis iš kitos taikos sutarties šalies pareigos vykdyti tokios sutarties sąlygas, be kita ko, kai reikalaujama mokėti netesybas dėl to, kad taikos sutarties šalis pažeidė pagrindines sutarties sąlygas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-468-403/2017).
13. Pirmiau minėta, kad taikos sutartyje šalys ne tik suderino ieškovės įsiskolinimo atsakovei mokėjimo sąlygas, tačiau taip pat susitarė, kad ieškovė teiks atsakovei savo gaminamą produkciją, o atsakovė taikos sutartyje nustatyta tvarka atsiskaitys su ieškove, bei nustatė, kad šalims netinkamai vykdant šiuos įsipareigojimus, jos privalo mokėti netesybas (baudas). Pateiktame ieškinyje ieškovė teigia, kad ji įvykdė taikos sutartimi prisiimtus įsipareigojimus, t. y. pagamino ir perdavė atsakovei produkciją, tačiau atsakovė vengia atsiskaityti su ieškove. Ieškovės vertinimu, atsakovė pažeidė taikos sutarties sąlygas, todėl ji prašo priteisti iš atsakovės įsiskolinimą ir netesybas. Ieškinyje nėra kvestionuojamos taikos sutarties sąlygos ir nėra prašoma ją panaikinti.
14. Kaip matyti iš Lietuvos teismų informacinėje sistemoje „Liteko“ esančių duomenų, Utenos apylinkės teismo 2018 m. spalio 2 d. nutartimi atmestas atsakovės UAB „Eurovudas“ prašymas išduoti vykdomąjį raštą dėl šalių sudarytos taikos sutarties vykdymo, kadangi, kaip pripažino ir pačios taikos sutarties šalys, taikos sutarties nuostatos yra suformuluotos tokiu būdu, kad nėra įmanoma išduoti vykdomąjį raštą dėl konkretaus taikos sutarties punkto priverstinio vykdymo. Teismui atsisakius išduoti vykdomąjį raštą pagal taikos sutartį, atsakovė UAB „Eurovudas“ kreipėsi į teismą, prašydama atnaujinti procesą civilinėje byloje, kurioje buvo patvirtinta šalių sudaryta taikos sutartis, ir priimti naują nutartį – atmesti prašymą dėl taikos sutarties patvirtinimo ir pripažinti negaliojančia šalių sudarytą taikos sutartį. Utenos apylinkės teismas 2018 m. gruodžio 4 d. nutartimi šio atsakovės prašymo netenkino, o Panevėžio apygardos teismas 2019 m. vasario 15 d. nutartimi Utenos apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 4 d. nutartį paliko nepakeistą. Taigi, taikos sutartį patvirtinęs Utenos apylinkės teismas, išnagrinėjęs atsakovės UAB „Eurovudas“ prašymus, pripažino nesant pagrindo išduoti vykdomąjį raštą dėl priverstinio taikos sutarties vykdymo ar atnaujinti procesą ir panaikinti taikos sutartį.
15. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju ieškovė įgijo teisę kreiptis į teismą su savarankišku ieškiniu dėl įsiskolinimo, netesybų ir palūkanų priteisimo. Šiuo atveju ieškovės keliamų reikalavimų pagrindas (žr. šios teismo nutarties 13 punktą) yra ne tiesiogiai kylantis iš konkrečių ir aiškiai apibrėžtų taikos sutarties sąlygų, bet išvestinis, kylantis iš priešpriešinių atsakovės pareigų, įtvirtintų taikos sutartyje, galimo netinkamo vykdymo bei netesybų priteisimo. Dėl šių ieškovės pareikštų reikalavimų negali būti išduodamas vykdomasis raštas. Taigi, pirmosios instancijos teismo nutartyje išdėstyta pozicija, kad ieškovė turėtų kreiptis į taikos sutartį patvirtinusį Utenos apylinkės teismą, yra nepagrįsta ir iš esmės užkerta kelią ieškovei ginti savo galimai pažeistas teises teismine tvarka, kadangi, kaip matyti iš šios nutarties 14 punkte nurodytų aplinkybių, Utenos apylinkės teismas yra atsisakęs tiek išduoti vykdomąjį raštą dėl taikos sutarties sąlygų priverstinio vykdymo, tiek ir atnaujinti procesą byloje, kurioje buvo patvirtinta taikos sutartis.
16. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės reikalavimai dėl netesybų ir kitų mokėtinų sumų priteisimo nagrinėtini atskiroje civilinėje byloje, ieškinio teismingumas nustatytinas pagal bendrąsias CPK įtvirtintas teismingumo taisykles. Vadovaujantis CPK 29 straipsniu, ieškinys pareiškiamas teismui pagal atsakovo gyvenamąją vietą, o tuo atveju, jei atsakovu yra juridinis asmuo – pagal juridinio asmens buveinę, nurodytą juridinių asmenų registre. Nagrinėjamu atveju atsakovės registruota buveinė yra Kirtimų g. 59D, Vilniuje, todėl, priešingai nei nustatė pirmosios instancijos teismas, ieškinys yra teismingas Vilniaus apygardos teismui.
17. Teismui nustačius, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra nepagrįsta, ši nutartis naikintina ir ieškinio priėmimo klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
n u t a r i a :
Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2019 m. sausio 11 d. nutartį ir perduoti Vilniaus apygardos teismui uždarosios akcinės bendrovės „Medinis pasaulis“ ieškinio priėmimo klausimą spręsti iš naujo.
Teisėjas Marius Bajoras