Administracinio teisės pažeidimo byla

Nr. II-21-298/2013

                                                        Teisminio proceso Nr. 4-52-3-00206-2013-8

                                                        Procesinio sprendimo kategorija 45.4.2.; 79.1.

VILNIAUS RAJONO APYLINKĖS TEISMAS

NUTARTIS

2013 m. kovo 15 d.

Vilnius

Vilniaus rajono apylinkės teismo teisėjas Vaclavas Karšulis,

sekretoriaujant I. Mečkovskajai,

dalyvaujant Vilniaus apskrities VPK Patrulių rinktinės atstovui R. K.,

administracinėn atsakomybėn patrauktam E. T.,

jo atstovui adv. M. Paukštei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą pagal E. T. skundą dėl Vilniaus apskrities VPK Patrulių rinktinės Tarnybos organizavimo skyriaus Administracinės veiklos ir analizės grupės 2013 01 15 nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) panaikinimo,

n u s t a t ė :

Vilniaus apskrities VPK Patrulių rinktinės (duomenys neskelbtini) V. T. 2013 m. sausio 9 d. surašė E. T. administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad jis, 2013 m. sausio 9 d., apie 22 val., (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį ,,Toyota Land Cruiser“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nesilaikė kelio ženklo Nr. 402 „Stop“ draudimo važiuoti nesustojus, t. y. pažeidė Kelių eismo taisyklių 8 punkto reikalavimus ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 1241 str. 2 d.

Vilniaus apskrities VPK Patrulių rinktinės Tarnybos organizavimo skyriaus Administracinės veiklos ir analizės grupės (duomenys neskelbtini) R. K. 2013 m. sausio 15 d. nutarimu E. T. pripažino kaltu padarius ATPK 1241 str. 2 d. numatytą administracinį teisės pažeidimą ir paskyrė administracinę nuobaudą – 240 Lt baudą.

E. T. su 2013-01-15 priimtu nutarimu nesutiko ir kreipėsi į Vilniaus rajono apylinkės teismą su skundu, prašydamas panaikinti Vilniaus apskrities Patrulių rinktinės Tarnybos organizavimo skyriaus Administracinės veiklos ir analizės grupės nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini)ir bylą nutraukti. Skunde jis nurodė, kad 2013-01-09 apie 22 val. važiavo nuo (duomenys neskelbtini) ir suko link (duomenys neskelbtini) Prieš sankryžą stovėjo „STOP“ ženklas, prieš kurį, priešingai nei nurodo pareigūnai, jis sustojo ir nepastebėjęs kliūčių nuvažiavo toliau. Jam pasukus į kairę dešinėje sankryžos pusėje pamatė stovintį policijos pareigūnų automobilį, kuris jam pavažiavus 100 m ėmė važiuoti jam iš paskos su įjungtais švyturėliais. Sustojus pareigūnai nurodė, jog jis padarė administracinį teisės pažeidimą, kadangi nesustojo prie „STOP“ ženklo. Kai pareigūnai jį sustabdė, buvo vėlus metas, kelio ruože nebuvo daugiau automobilių, jokių asmenų, kurie būtų galėję paliudyti, jog prie ženklo jis privalomai sustojo, priimtą nutarimą jis vertina kaip akivaizdų piktnaudžiavimą. Kaip matyti iš pridedamos nuotraukos prie „STOP“ ženklo yra masyvūs namo vartai, pareigūnai stovėjo už krūmų gerokai toliau nuo sankryžos susikirtimo vietos, buvo tamsus paros metas, todėl pareigūnai negalėjo matyti ar jis sustojo prie ženklo. Eismas buvo neintensyvus, šiame kelio ruože tuo metu išvis nevažinėja transportas, todėl iš tolo matydamas, jog priešais jį nėra atvažiuojančių transporto priemonių prie ženklo sustojo ir iškart nuvažiavo tolyn. Kai akivaizdžiai nėra kitų transporto priemonių sustojimo prie ženklo momentas yra kur kas trumpesnis nei įprastai dienos metu, todėl  atsižvelgiant į tamsų  paros  metą, esančias kliūtis trukdančias matomumui, iš policijos pareigūnų stovėjimo vietos buvo neįmanoma pastebėti, ar jis sustojo. Didelė tikimybė, kad pareigūnai jo automobilį pastebėjo jau pradėjus manevrą sukant į kairę.

Priimant skundžiamą nutarimą buvo padaryti procesiniai pažeidimai. Visų pirma skundžiamame nutarime yra nurodyta, jog jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis nuoširdžiai gailisi padaręs pažeidimą, padėjo išaiškinti pažeidimą bei jo dalyvius. Tokių aplinkybių nurodymas tik patvirtina pareigūnų piktnaudžiavimo savo padėtimi bei teisėmis faktą, kadangi nuo pat neva padaryto pažeidimo momento, tiek protokolą surašiusiems pareigūnams, tiek nutarimą priėmusiam pareigūnui jis nurodė neprisipažįstantis dėl padaryto pažeidimo, prieštaravo jų nurodomoms aplinkybėms bei jų pateikiamai įvykio versijai. Niekada nepatvirtino jokių aplinkybių, kurios padėjo jiems priimti jo atžvilgiu neteisėtą ir nepagrįstą nutarimą nei nenurodė esantis asmuo, kaltas dėl nurodyto pažeidimo. Darytina išvada, jog nutarimą priėmęs pareigūnas savavališkai nesilaikydamas ATPK nuostatų nurodo aplinkybes, kurios neegzistuoja, kas akivaizdžiai pažeidžia įstatymų nuostatas bei vertinama kaip piktnaudžiavimas savo padėtimi. Jam nebuvo nurodyta kokia tvarka ir kam gali skųsti priimtą nutarimą. Atvejai, kada subjektai, priimantys procesinius sprendimus, turinčius reikšmės asmens teisėms bei pareigoms, netinkamai, neaiškiai bei netiksliai nurodo sprendimų apskundimo terminus bei tvarką yra itin šiurkštūs pažeidimai.

Vilniaus apskrities VPK Patrulių rinktinė pateikė atsiliepimą į skundą, kuriame nurodė, kad E. T. patrauktas administracinėn atsakomybėn pagrįstai, laikantis ATPK nuostatų, įvertinus byloje surinktus duomenis. Teisės ir pareigos, nutarimo apskundimo tvarka piliečiui buvo išaiškinta. E. T. už kelių eismo taisyklių reikalavimų nesilaikymą yra daug kartų baustas administracinėmis baudomis, turi keturias galiojančias nuobaudas. Nuobauda, už pažeidimą numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 1241 str. 2 d., skirta sankcijos ribose.

Teismo posėdžio metu E. T. paaiškino, kad važiuojant yra staigus posūkis į (duomenys neskelbtini)  pusę. Jis niekur neskubėjo, buvo tamsu. Privažiavęs prie „Stop“ ženklo sustojo, po to pradėjo važiuoti. Policijos pareigūnai jį sustabdė ir pasakė, kad jo automobiliui neatlikta valstybinė techninė apžiūra. Parodžius dokumentus, kad apžiūra atlikta, pareigūnai pasakė, kad nesustojo prie „Stop“ ženklo. Jis paaiškino, kad sustojo. Pareigūnai neprisistatė, todėl jis jų paklausė, kas jie tokie. Turbūt pareigūnai supyko. Pareigūnai išėjo  į savo mašiną. Po to grįžę pasakė prisipažinti. Jis parašė paaiškinimą. Tikrai sustojo prie ženklo. Pareigūnų automobilis stovėjo už posūkio, abejoja, ar pareigūnai galėjo matyti automobilį.

Pareiškėjo advokatas teismo posėdžio metu paaiškino, kad pareiškėjas sustojo prieš ženklą. Kur stovėjo policija, iš tos pusės nesimatė tos vietos, nes ten buvo krūmai. Mano, kad pareigūnai suklydo. Paskirta bauda yra neteisinga. E. T. yra baustas administracine tvarka, visas baudas yra susimokėjęs. Jei E. T. būtų padaręs pažeidimą, jis būtų prisipažinęs. Jis niekada neskundė jokių nutarimų.

Vilniaus apskrities VPK Patrulių rinktinės atstovas R. K. teismo posėdžio metu paaiškino, kad skundas yra nepagrįstas. Pareigūnų parodymais nėra pagrindo netikėti. Naikinti nutarimo pagrindo nėra.

Liudytojas V. T. parodė, kad dirbo (duomenys neskelbtini), nurodytu laiku stovėjo (duomenys neskelbtini) sankryžoje už „Stop“ ženklo. Ta sankryža buvo apšviesta žibintais. Važiavo džipas „Toyota“, kuris suko į dešinę, tačiau nesustojo prie „Stop“ ženklo ir nuvažiavo. Automobilis tikrai nesustojo prie ženklo. Pagal taisykles turi būti visiškas sustojimas. Gal vairuotojas ir sumažino  greitį, bet net nepristabdė prie ženklo. Vairuotojas pravažiavo pro juos, tai jį pasivijo.  Jo porininkas surašė schemą. Nuotraukose jų stovėjimo vieta teisingai nurodyta. Jie viską puikiai matė. Kai sustabdė E. T., nepasakė, kad jo automobiliui neatlikta techninė apžiūra. Negalėjo to pamatyti. Sustabdė jį dėl ženklo. E. T. pasakė, kad sustojo prie ženklo. Vietoje negalėjo išnagrinėti bylos, nes žmogus neprisipažino. Surašė protokolą, po to komisija priėmė nutarimą.

Skundas netenkintinas.

Išanalizavęs administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagą, teismas sutinka su Vilniaus apskrities VPK Patrulių rinktinės išvada, jog E. T. pažeidė Kelių eismo taisyklių 8 p. reikalavimus, numatančius, kad eismą keliuose Lietuvos Respublikoje gali apriboti tik kelio ženklai, kelių ženklinimas, šviesoforai ir reguliuotojo signalai, numatyti šiose taisyklėse ir kituose teisės aktuose, susijusiuose su eismo reguliavimu. Jeigu kelio ženklo ir kelių ženklinimo reikalavimai skiriasi, reikia vadovautis kelio ženklu. E. T. nesustojo prie ženklo Nr. 204, draudžiančio važiuoti nesustojus prieš „Stop“ liniją, o jeigu jos nėra – prieš kertamos važiuojamosios dalies kraštą ir nurodančio, kad vairuotojas privalo duoti kelią transporto priemonėms, važiuojančioms kertamu keliu, o esant 843 lentelei „Pagrindinio kelio kryptis“ – važiuojančioms pagrindiniu keliu, ir tuo padarė administracinį teisės pažeidimą numatytą ATPK 1241 str. 2 d.

Asmens kaltė buvo įrodyta byloje esančių įrodymų visuma: jam surašytu administracinio teisės pažeidimo protokolu, policijos pareigūno tarnybiniu pranešimu, liudytojo V. T. parodymais duotais teismo posėdyje, kita bylos medžiaga ir veika kvalifikuota tinkamai.

Išanalizavęs įvykio situaciją, byloje esančius duomenis, liudytojų parodymus, teismas pažymi, kad pareigūnai nuosekliai teigia matę pravažiuojantį E. T., kuris nesustojo prie „Stop“ ženklo, todėl pasivijo ir sustabdė jį įjungę švyturėlius. Iš pareiškėjo pateiktų nuotraukų matyti, kad žiemos metu sankryža ir ženklas buvo gerai matyti iš tos vietos, kur stovėjo pareigūnai. Teismo posėdžio metu pažeidimą užfiksavęs pareigūnas nurodė, kad stovėjo toje vietoje, kuri nurodyta E. T. pateiktose nuotraukose. Pareigūnas nuosekliai tvirtino, kad sankryža buvo apšviesta, automobilis važiavo su žibintais ir jis su kolega gerai matė, kad E. T. nesustojo prie to reikalaujančio ženklo. Pažymėtina, kad pats administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo pripažino, kad tokiu paros metu minėtoje vietoje beveik nevažiuoja automobiliai, jis iš tolo matė, kad nėra pravažiuojančių transporto priemonių, todėl sustabdė automobilį ir iš karto pradėjo važiuoti. Tačiau KET taisyklės reikalauja, kad prieš ženklą „Stop“ automobilis visiškai sustotų ir pradėti važiuoti galima tik visiškai įsitikinus, kad nėra tam kliūčių. Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymai nebuvo nuoseklūs, nes teismo posėdžio metu jis tvirtino, kad pareigūnai nurodė jį sustabdę dėl neatliktos valstybinės techninės apžiūros, tačiau šias aplinkybes paneigia policijos pareigūnai, kurie tamsiu paros metu pravažiuojant automobiliui neturėjo galimybės matyti, ar automobiliui atlikta techninė apžiūra. Abejonių kelia tai, kad šias aplinkybes E. T. nurodė tik bylos teisminio nagrinėjimo metu.

Teismas sutinka, kad nutarime administracinio teisės pažeidimo byloje nėra tinkamai nurodyta nutarimo apskundimo terminas ir tvarka, tačiau E. T. laiku kreipėsi į teismą skųsdamas nutarimą, jo skundas buvo išnagrinėtas, todėl šis trūkumas buvo pašalintas bylą nagrinėjant teisme ir ši aplinkybė nėra pakankamas pagrindas panaikinti nutarimą.

Remiantis išdėstytomis aplinkybėmis teismas daro išvada, kad E. T. kaltė pažeidus Kelių eismo taisyklių 8 p. reikalavimus buvo įrodyta, institucijos, paskyrusios administracinę nuobaudą, pareigūnas tinkamai nustatė E. T. pažeidimo padarymo faktą, tinkamai kvalifikavo jo veiksmus ir nuobaudą paskyrė nepažeisdamas skyrimo taisyklių, atsižvelgiant į tai, kad pažeidimo padarymo metu E. T. turėjo 5 galiojančias nuobaudas už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, bei nėra aplinkybių teismui abejoti pareigūnų parodymais, todėl pareiškėjo skundas atmestinas ir nutarimas paliktinas nepakeistas.

Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 302 str. 1 d. 1 p.,

n u t a r ė :

E. T. skundo netenkinti.

Vilniaus apskrities VPK Patrulių rinktinės Tarnybos organizavimo skyriaus Administracinės veiklos ir analizės grupės 2013 m. sausio 15 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini)palikti nepakeistą.

Nutartis per 20 dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, paduodant skundą per Vilniaus rajono apylinkės teismą.

                                                                                                                       H. S.

Teisėjas                                                                          Vaclavas Karšulis