Civilinė byla Nr. e2A-290-587/2020
Teisminio proceso Nr. 2-69-3-01559-2019-2
Procesinio dokumento kategorijos: 2.6. 10.2.4.1; 2.6.10.8; 3.3.1.14; 3.3.1.18.1
(S)
Kauno apygardos teismas
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. kovo 5 d.
Kaunas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albinos Rimdeikaitės, Egidijaus Tamašausko ir Linos Žemaitienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Exim Baltic“ ir atsakovo M. V. apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. spalio 30 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-5874-962/2019 pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Exim Baltic“ ieškinį atsakovui M. V. ir trečiajam asmeniui S. K. dėl žalos atlyginimo.
Teismas
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. ieškovė bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė „Exim Baltic“ (toliau – ir BUAB „Exim Baltic“) prašė iš atsakovo M. V. priteisti 11435,43 Eur žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė procesiniuose dokumentuose nurodė, kad:
1.1. 2018 m. rugsėjo 3 d. Kauno apygardos teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-2154-290/2018 UAB „Exim Baltic“ iškelta bankroto byla. Bankroto bylos iškėlimo dieną BUAB „Exim Baltic“ vadovu buvo M. V., akcininkai – S. K. nuo 2010 m. lapkričio 17 d. ir M. V. nuo 2012 m. rugsėjo 19 d. Įmonės balanso už 2015 metus duomenimis BUAB ,,Exim Baltic“ įsipareigojimai pusantro karto viršijo viso į įmonės balansą įrašyto turto vertę, įmonė patyrė 13 334 Eur nuostolių. 2016 m. BUAB ,,Exim Baltic“ įsipareigojimai net tris kartus viršijo jos turtą, įmonė patyrė 2248 Eur nuostolių. Nuo 2016 m. vidurio įmonė praktiškai nebevykdė veiklos, nuo 2016 m. sausio mėn. įmonėje dirbo tik vienas darbuotojas – atsakovas. 2016 m. BUAB „Exim Baltic“ vadovas M. V. iš BUAB „Exim Baltic“ kasos iš viso išėmė 11 435,43 Eur. Didžiosios knygos už 2016 m. Apyvartos žiniaraščio ,,Atskaitingi asmenys“ duomenimis šie pinigai buvo panaudoti atsiskaityti su tiekėjais UAB ,,DHL Lietuva“, UAB ,,Tramonta“, UAB ,,A&A apskaita“ bei su pačiu BUAB ,,EXIM Baltic“ vadovu ir akcininku M. V. ir su kitu BUAB ,,EXIM Baltic“ akcininku S. K.. Tokiais veiksmais BUAB „Exim Baltic“ vadovas M. V. pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.9301 straipsnyje nustatytą atsiskaitymų eiliškumą, atsakovas visų pirma siekė savo ir kito BUAB „Exim Baltic“ akcininko interesų patenkinimo, nes iš šios sumos net 5 591,74 Eur buvo išmokėta būtent jiems. Likusi 5 843,69 Eur suma nors ir buvo išmokėta kitiems BUAB „Exim Baltic“ kreditoriams – UAB ,,DHL Lietuva“, UAB ,,Tramonta“, UAB ,,A&A apskaita“, tačiau šie mokėjimai buvo atlikti tikrai ne siekiant tęsti įmonės veiklą. Atsakovas suvokė šiuos savo veiksmus ir tyčia juos atliko. Nors atsakovas ir teikė įmonei paskolas be palūkanų, nepasirašydamas su bendrove sutarčių, tačiau visas paskolintas lėšas susigrąžino.
2. Atsakovas M. V. su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti ir priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas. Atsakovas procesiniuose dokumentuose nurodė bei jo atstovas teismo posėdyje paaiškino, kad:
2.1. atsakovas siekė, kad įmonė ir toliau galėtų tęsti ūkinę-komercinę veiklą. Buvo atsiskaitoma su kreditoriais, be kurių teikiamų paslaugų bendrovė toliau nebūtų galėjusi tęsti veiklos, siekė atsiskaityti su visais darbuotojais. Atsakovas nuolatos teikė bendrovei paskolas be palūkanų, nepasirašydamas su bendrove sutarčių. Pinigų mokėjimai iš kasos su paskirtimi „Išduodamas avansas atskait. asmeniui“ buvo vykdomi atsiskaityti su kreditoriais, pirkti priemones tolimesnei bendrovės ūkinei veiklai, galbūt buvo išmokėti atostoginiai. Atsakovas siekė išsaugoti bendrovės veiklos tęstinumą, nenuslėpė jokio turto, visus bendrovės dokumentus perdavė administratoriui. Jeigu bendrovė būtų atsiskaičiusi su visais kreditoriais vienoda proporcija, dėl to bendra bendrovės skola jos kreditoriams visiškai nebūtų pakitusi. Bendrovei neatsiskaičius su darbuotojais, jie būtų įgiję teisę kreiptis į Darbo ginčų komisiją, kuri nutartų išieškoti ne tik neišmokėtą darbo užmokestį, bet ir vidutinį atlyginimą už uždelstą atsiskaityti laiką. Ginčijami atsiskaitymai vyko 2016 metų vasario – gegužės mėnesiais, tačiau tuo metu bendrovė nebuvo nemoki. Atsakovas atsiskaitydamas ne su visais bendrovės kreditoriais nepadarė bendrovei jokios turtinės žalos. Bendrovės vadovas teisiškai būtų atsakingas už CK 2.87 straipsnyje nurodytų bendrovės vadovo pareigų nevykdymą ir turėtų atsakyti už padarytą žalą įrodžius, kad sandorių sudarymu iš anksto būtų žinoma, kad dėl jų atsiras bendrovei žala, arba sprendimas sudaryti tokį sandorį priimtas akivaizdžiai aplaidžiai, arba kad protingas ir apdairus bendrovės vadovas analogiškomis sąlygomis sandorio nebūtų sudaręs, arba sandorio sudarymo metu prisiėmė neprotingai didelę nuostolių bendrovei atsiradimo riziką. Atsakovas nepažeidė jam nustatytų pareigų, neviršijo įprastos ūkinės-komercinės veiklos rizikos. Prašoma priteisti žala nekilo ir ji nėra įrodyta.
3. Trečiasis asmuo S. K. su ieškiniu nesutiko, atsiliepimo į ieškinį nepateikė, teismo posėdžio metu paaiškino, kad jis buvo BUAB „Exim Baltic“ darbuotojas bei akcininkas. Įmonės apyvarta buvo didelė ir 2016 m., kai buvo atlikti ginčijami pavedimai, nebuvo galima akivaizdžiai suprasti, kad įmonė nemoki. 2016 metų birželio mėnesį, kai įmonės buhalterė pateikė pelno – nuostolių ataskaitą, suprato, kad įmonės padėtis prasta. Kol tęsė įmonės veiklą, bandė atsiskaitinėti su kreditoriais, nuo kurių priklausė įmonės veikla. Trečiasis asmuo buvo išnuomojęs jam priklausantį krovininį automobilį bendrovei, atsakovas, kaip įmonės vadovas 2016 metais sumokėjo 1700 Eur sumą už trečiajam asmeniui priklausančio automobilio nuomą, po metų, kai jis jau nebedirbo.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2019 m. spalio 30 d. sprendimu ieškovės ieškinį tenkino iš dalies. Priteisė ieškovei iš atsakovo M. V. 3707,16 Eur žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, likusioje dalyje ieškinį atmetė. Atsakovui iš ieškovės priteisė 557,60 Eur teisinės pagalbos išlaidų atlyginimą. Valstybei iš atsakovo priteisė 32,58 Eur bylinėjimosi išlaidas. Teismas nustatė, kad:
4.1. iš bylos duomenų nėra pagrindo daryti kategorišką išvadą, kad 2016 metų pradžioje, iki gegužės mėnesio (kai buvo atlikti ginčijami piniginių lėšų išėmimai iš kasos), BUAB „Exim Baltic“ buvo nemoki ir tai buvo akivaizdu įmonės vadovui. Teismas, vertindamas, ar 2016 metų vasario–gegužės mėnesiais bendrovė atitiko nemokumo sąvoką, vertino 2015 metų bendrovės balansą, konstatavo, kad nėra duomenų, jog jame nurodytą 41 411,00 Eur per vienerius metus mokėtiną sumą sudarytų pradelsti įsipareigojimai. Sudėjus kreditorių, kurių reikalavimai laikytini pradelstais (VMI, UAB „Logsline“ ir UAB „Girteka logistics“) reikalavimus bankroto byloje, nustatyta, kad jie siekė 11 382,43 Eur (2 810,73 Eur + 3 000 Eur + 5 571,70 Eur), kai įmonės nemokumui konstatuoti pradelsti mokėjimai turėjo sudaryti ne mažiau kaip 14 123 Eur. 2016 m. balansas atspindėjo bendrovės finansinę būklę 2016 m. gruodžio 31 d., o šis laikotarpis nagrinėjamos bylos kontekste nėra aktualus.
4.2. Teismas ieškovės teiginį, kad UAB ,,DHL Lietuva“, UAB ,,Tramonta“ ir UAB ,,A&A apskaita“ nebūtų reiškusios kreditorinių reikalavimų bankroto byloje, net jei su jomis nebūtų buvę atsiskaitinėjama, vertino nelogišku ir niekuo nepagrįstu. Sprendė esant labiau tikėtina, jog minėtos bendrovės nepareiškė BUAB „Exim Baltic“ finansinių reikalavimų bankroto byloje dėl to, kad kreditorinių įsipareigojimų sumos buvo sąlyginai nedidelės (įsiskolinimai kreditoriams UAB „A&A apskaita“, UAB „Tramonta“ ir UAB „DHL Lietuva“ siekė atitinkamai 625,95 Eur, 360,00 Eur ir 500,00 Eur), ginčijamais atsiskaitymais minėtoms bendrovėms BUAB „Exim Baltic“ vadovas viso sumokėjo 5 843,69 Eur.
4.3. Bendrovė 2016 m. vykdė veiklą, reguliariai beveik kiekvieną mėnesį atsiskaitinėjo su minėtais kreditoriais. Teismas sprendė, esant labiau tikėtina, kad atsakovas, atlikdamas mokėjimus kreditoriams, nuo kurių labiausiai priklausė bendrovės veiklos tęstinumas, siekė tęsti įmonės ūkinę veiklą. Tokius veiksmus vertino įprasta ir normalia ūkine-komercine rizika.
4.4. Teismas sprendė, jog ieškovė neįrodė, kad bendrovė 2016 metais buvo nemoki ir neturėjo lėšų atsiskaityti su visais kreditoriais, kad atsakovas atliko bendrovei nenaudingus sandorius. Sprendė, kad ieškovė žalos dėl atsakovo atliktų mokėjimų nepatyrė, kadangi atlikus ginčijamus mokėjimus, sumažėjo įmonės skoliniai įsipareigojimai. Ieškinį dalyje dėl 5 843,69 Eur, kuria buvo atsiskaityta su įmonės kreditoriais UAB ,,DHL Lietuva“, UAB ,,Tramonta“ ir UAB ,,A&A apskaita“, bei dalyje dėl 1 884,58 Eur, kuria buvo atsiskaityta su darbuotojais (vadovu ir akcininku), atmetė, ieškovei neįrodžius visų būtinųjų sąlygų įmonės vadovo civilinei atsakomybei kilti.
4.5. Teismas konstatavo, kad jokiais bylos duomenimis nėra pagrįstas piniginių lėšų bendrai 3707,16 Eur sumai, sumokėtų 2016 m. gegužės 2 d. mokėjimu M. V. ir 2016 m. gegužės 2 d. mokėjimu S. K., panaudojimas. Trečiojo asmens S. K. paaiškinimai, kad 1 700 Eur jam buvo sumokėti už krovininio automobilio nuomą įmonei, nepagrįsti jokiais rašytiniais įrodymais. Byloje nesant duomenų, kad lėšos buvo panaudotos pagal tikslinę paskirtį ar kad būtų grąžintos įmonei, sprendė, kad tuo pasireiškė įmonės vadovo neteisėti veiksmai, nulėmę žalos 3 707,16 Eur sumai įmonei padarymą. Šioje reikalavimo dalyje atsakovas savo, kaip vadovo kaltės, nepaneigė, piniginių lėšų panaudojimo nepagrindė. Nustatęs įmonės vadovo neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltę teismas preziumavo (CK 6.248 straipsnio 1 dalis).
II. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos teisiniai argumentai
5. Ieškovė BUAB „Exim Baltic“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. spalio 30 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-5874-962/2019 dalyje, kuria teismas atsisakė priteisti ieškovei BUAB ,,Exim Baltic“ iš atsakovo M. V. 7 728,27 Eur žalos atlyginimą ir tenkinti ieškovės ieškinį visa apimtimi. Ieškovės apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1.1. pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė ieškovės BUAB ,,Exim Baltic“ finansinę padėtį 2016 m. pradžioje, netinkamai taikė CK 6.9301 straipsnyje įtvirtintas sąlygas ir neteisingai sprendė apie ieškovės galimybes atsiskaityti su visais kreditoriais ginčijamų atsiskaitymų metu, nepagrįstai konstatavo, jog ginčijamais atsiskaitymais nebuvo padaryta žala ieškovei, jos kreditoriams.
1.2. BUAB ,,EXIM Baltic“ balanso už 2015 m. duomenimis įmonės įsipareigojimai viršijo visą į įmonės balansą įrašyto turto vertę pusantro karto. Net labai tikėtina, kad iš balanse nurodytų 41 411 Eur per vienerius metus mokėtinų sumų ir trumpalaikių įsipareigojimų, 14 123 Eur buvo pradelsti įsipareigojimai, kurių pakaktų konstatuoti įmonės nemokumą. 2015 m. BUAB ,,Exim Baltic“ patyrė 13 334 Eur nuostolių, o 2016 m. įmonės finansinė padėtis pablogėjo ir įmonė apskritai nutraukė savo veiklą.
1.3. Pirmosios instancijos teismas apskaičiuodamas pradelstus įsipareigojimus 2016 m. pradžioje skaičiavo tik VMI, UAB „Logsline“ ir UAB „Girteka logistics“ reikalavimus, spręsdamas, jog tik jų reikalavimai ginčijamų pavedimų metu buvo pradelsti. Remiantis CK 6.9301 straipsniu, šių kreditorių reikalavimai turėjo tenkinimo prioritetą kitų kreditorių atžvilgiu ir nereiškia, jog BUAB ,,Exim Baltic“ neturėjo kitų kreditorių, kurių reikalavimai buvo pradelsti. 2015 m. pabaigoje BUAB ,,Exim Baltic“ turėjo nemažesnį nei 2 950 Eur dydžio pradelstą įsiskolinimų UAB ,,DHL Lietuva“, paskutinę sąskaitą kreditorė išrašė 2015 m. gruodžio 31 d. 2015 m. pabaigoje BUAB ,,Exim Baltic“ turėjo 625 Eur pradelstą įsiskolinimą UAB ,,A&A apskaita“ pagal 2015 m. liepos, rugpjūčio, spalio ir lapkričio mėnesiais išrašytas sąskaitas. 2015 m. pabaigoje BUAB ,,Exim Baltic“ turėjo ne mažiau nei 17 434,85 Eur pradelstų įsiskolinimų (2 810,73 Eur VMI + 3 000 Eur UAB „Logsline“ + 5 571,70 Eur UAB „Girteka logistics“ + 1707,92 Eur darbuotojams + 769,50 Eur UAB ,,Tramonta“ + 2 950 Eur UAB ,,DHL Lietuva“ + 625 Eur UAB ,,A&A apskaita“), kas sudaro daugiau nei pusę į įmonės balansą už 2015 m. įrašyto turto vertės. 2016 m. BUAB ,,EXIM Baltic“ buvo nemoki ir praktiškai nebevykdė veiklos, todėl nuo 2016 m. vasario mėn. darytais atsiskaitymais atsakovas siekė patenkinti savo, kito BUAB ,,EXIM Baltic“ akcininko bei kitų savo pasirinktų tiekėjų reikalavimus. Pirmosios instancijos teismo išanalizuoti įrodymai patvirtina, kad 2016 m. buvo vykdomi mokėjimai, bet nepatvirtina, kad įmonė vykdė veiklą. 2016 m. mokėjimais ieškovės vadovas, iš esmės, mokėjo pradelstus įsiskolinimus už paslaugas, suteiktas dar 2015 m.
1.4. BUAB ,,Exim Baltic“ balansas už 2015 metus patvirtina, kad iš įmonės 28 246,00 Eur vertės turimo turto pinigai ir piniginiai ekvivalentai sudarė 10 652 Eur. Per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai iš viso sudarė 41 411 Eur, t. y. net keturis kartus daugiau nei turimi pinigai ir pinigų ekvivalentai. Ginčijamų atsiskaitymų metu BUAB ,,Exim Baltic“ neturėjo pakankamai pinigų atsiskaityti su visais kreditoriais, todėl privalėjo vadovautis 6.9301 straipsnyje įtvirtintu atsiskaitymo su kreditoriais eiliškumu. 2016 m. BUAB ,,Exim Baltic“ turėjo įsiskolinimą į biudžetą ir net du vykdomuosius dokumentus, kuriuos turėjo apmokėti pirmiausiai. Atsakovas dalį įmonės lėšų sumokėdamas sau ir kitam BUAB ,,Exim Baltic“ akcininkui, elgėsi nesąžiningai ir nelojaliai įmonės bei jos kreditorių atžvilgiu, akivaizdžiai peržengė ūkinės-komercinės rizikos protingumą ir elgėsi aiškiai aplaidžiai bei nerūpestingai.
1.5. Atsakovas ieškovei ir jos kreditoriams padarė 11 435,43 Eur (o atskaičius pirmosios instancijos teismo sprendimu priteistus pinigus – 7 728,27 Eur) dydžio žalą, nes pažeisdamas atsiskaitymo su kreditoriais eiliškumą, sąlygojo situaciją, jog BUAB ,,Exim Baltic“ bankroto byloje negali atsiskaityti su kreditoriais VMI prie FM, UAB ,,LOGSLINE“ ir UAB ,,Girteka logistics“, kurie turėjo teisę į reikalavimo tenkinimo prioritetą, tačiau jų reikalavimai patenkinti nebuvo ir dabar jų nėra iš ko tenkinti. Atsakovas nebuvo pakankamai atidus ir rūpestingas, kaip ieškovės vadovas sąmoningai ignoravo fiduciarines pareigas, prioritetą suteikdamas savo, kito BUAB ,,Exim Baltic“ akcininko ir kitų savo pasirinktų tiekėjų interesams.
1.6. Ieškovė kartu su apeliaciniu skundu teikia teismui sekančius įrodymus, kurių pateikimo būtinybė iškilo tik po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo: BUAB ,,Exim Baltic“ apyvartos žiniaraštį ,,Gautinas PVM“ už 2016 m., 2016 m. kovo 16 d. ir 2016 m. gegužės 6 d. SEB banko nurodymus, PVM sąskaitą-faktūrą Nr. 931550 ir 2015 m. gruodžio 2 d. SEB banko nurodymą, UAB ,,A&A apskaita“ Aktą dėl skolų suderinimo, ,,A&A apskaita“ 2015 m. lapkričio 30 d. PVM sąskaitą-faktūrą Nr. AA2015249. Šie įrodymai patvirtina, jog 2015 m. pabaigoje BUAB ,,Exim Baltic“ pradelsti įsipareigojimai viršijo pusę į įmonės balansą įrašytos turto vertės. Sprendime šių įrodymų nebuvimas tapo kliūtimi patenkinti ieškovės reikalavimą. Atsižvelgiant į tai, kad šie papildomi įrodymai padeda nustatyti byloje materialią tiesą, mano, jog jų priėmimas neužvilkins bylos nagrinėjimo.
6. Atsakovas M. V. atsiliepimu į ieškovės BUAB „Exim Baltic“ apeliacinį skundą prašo ieškovės apeliacinį skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą dalyje, kuria atmestas ieškovės reikalavimas dėl 7 727,27 Eur sumos priteisimo, palikti nepakeistą, taip pat prašo priteisti turėtas 270 Eur bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
2.1. ieškovė neįrodė, kad 2016 metų pradžioje ji negalėjo atsiskaityti su visais kreditoriais. Sudėjus kreditorių VMI, UAB „LOGSLINE“ ir UAB „Girteka logistics“ reikalavimus, bendrovės įsipareigojimai siekia 11 382,43 Eur. 2016 m. vasario mėn. bendrovė buvo moki, nes pradelsti jos įsipareigojimai (11 382,43 Eur) neviršijo pusę jos turto (14 123 Eur). Net ir pridėjus ieškovės nurodomą įsiskolinimą darbuotojams 2015 metų pabaigoje (1 707,92 Eur) bei įsiskolinimą UAB „Tramonta“ (769,50 Eur) prie bankroto byloje patvirtintų reikalavimų sumos, susidaro 13 859,85 Eur suma, kuri vis tiek pagal bendrovės 2015 metų balansą neviršijo pusės bendrovės turėto turto (14 123 Eur).
2.2. UAB „Logsline“ 2016 m. vasario 10 d. buvo išduotas vykdomasis raštas 3 000 Eur sumai. 2016 m. kovo 14 d. buvo išduotas vykdomasis raštas UAB „Girteka logistics“ 4 507,00 Eur skolos sumai ir 51 Eur bylinėjimosi išlaidų sumai. VMI savo reikalavimą pareiškė tik 2017 m. kovo 27 d., t. y. šiai bylai neaktualiu laikotarpiu. Tuo tarpu sudėjus UAB „Logsline“ ir UAB „Girteka logistics“ reikalavimus, susidaro 8 538 Eur įsiskolinimo suma. 2016 m. birželio 29 d., kai atsakovas iš bendrovės kasos išėmė 1 812,77 Eur sumą, bendrovės kasoje buvo net 11 435,43 Eur piniginių lėšų. Net ir pridėjus bendrovės 2810,73 Eur įsiskolinimą VMI, gaunama 11 348,73 Eur, t. y. mažesnė suma nei bendrovė turėjo piniginių lėšų prieš atsiskaitydama su kitais kreditoriais (11 435,43 Eur). Jokie kiti kreditoriai (UAB „DHL Lietuva“, UAB „Tramonta“ ar UAB „A&A apskaita“) bendrovei 2016 m. vasario 29 d. nebuvo pareiškę jokių reikalavimų. CK 6.9301 straipsnio 1 dalis reikalauja, kad skolininkui būtų pareikšti reikalavimai.
2.3. 2016 m. ieškovės pardavimo pajamos sudarė 4 479 Eur, o pardavimo sąnaudos – 4 185 Eur, bendrovė gavo pajamų, atsiskaitinėjo su kreditoriais. Atsakovas iš savo asmeninių lėšų 2016 m. rugpjūčio 23 d. sumokėjo kreditoriui UAB „DHL Lietuva“ 1 000 Eur sumą, teikė bendrovei neatlygintines paskolas.
2.4. Pagal naujausią ką tik kasacinio teismo suformuotą praktiką ieškovė net neturėjo teisės šiuo pagrindu reikšti atsakovui ieškinio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-278-469/2019). CK 6.9301 straipsnis nereglamentuoja nemokios įmonės atsiskaitymų su kreditoriais tvarkos ir nėra skirtas bankrutuojančios įmonės ar jos kreditorių teisėms ginti, todėl įmonės bankroto administratorius neturi teisės reikšti ieškinio dėl lėšų priteisimo CK pagrindu. CK 6.9301 straipsnio pagrindu reikalavimą galėtų reikšti kreditorius, pagal atsiskaitymų eiliškumą esantis pirmiau už gavusį atsiskaitymą. Ieškovės pasirinktas kreditorių (ne)pažeistų teisių gynimo būdas neatitinka CK 6.9301 straipsnio nuostatų paskirties, todėl toks ieškinys apskritai turėtų būti atmestas.
2.5. Ieškovė neįrodė nei žalos, nei priežastinio ryšio. Net ir konstatavus neteisėtus atsakovo veiksmus, būtina vertinti ne formalų atsiskaitymo su kreditoriais eiliškumo pažeidimą, o tai, ar apskritai tai lėmė žalos bendrovei atsiradimą. Išmokėjęs skolas kreditoriams UAB „DHL Lietuva“, UAB „Tramonta“, UAB „A&A apskaita“, o ne kitiems kreditoriams, atsakovas sumažino šių kreditorių reikalavimus iki tokių sumų, kad jie net nereiškė kreditorinių reikalavimų BUAB „Exim Baltic“ bankroto byloje. Jeigu atsakovas būtų pirmiau atsiskaitęs su kitais trimis kreditoriais, tokiu būdu būtų tik persiskirsčiusios kitiems kreditoriams išmokėtos lėšos, bet bendra bendrovės skola jos kreditoriams nebūtų pakitusi. Byloje nėra jokių duomenų apie išaugusią bendrovės skolą VMI nuo 2016 m. vasario 15 d. Ieškovė su atsakovu ir S. K. atsiskaitė kaip su bendrovės darbuotojais, kurie yra antros eilės kreditoriai, galėję įgyti teisę kreiptis į Darbo ginčų komisiją ir reikalauti priteisti ne tik neišmokėtą darbo užmokestį, bet ir darbuotojo vidutinį darbo užmokestį už uždelstą atsiskaityti laiką. Bendrovė, laiku atsiskaičiusi su darbuotojais, gavo naudos.
2.6. Viso proceso metu ieškovė teikdavo naujus įrodymus siurpriziniu būdu – atsakovui pateikus savo atsikirtimus. Viso proceso metu bendrovės dokumentais disponavo būtent bankroto administratorius. Ieškovė turėjo įvertinti įrodymų pakankamumą. Pateikiami nauji įrodymai ne patvirtina esamas aplinkybes, o iš esmės parodo visiškai naujas aplinkybes, jomis įrodinėjamas tik bendrovės nemokumas, o ne galėjimas atsiskaityti su visais kreditoriais. Mano, kad tokių dokumentų prijungimas prie civilinės bylos pažeidžia šalių lygiateisiškumo ir rungtyniškumo principus, todėl prieštarauja naujų įrodymų prijungimui.
7. Atsakovas M. V. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2019 m. spalio 30 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-5874-962/2019 ir klausimą išspręsti iš esmės – atmesti ieškovės BUAB „Exim Baltic“ ieškinį atsakovui M. V. dėl žalos priteisimo, priteisti atsakovui patirtas 280,00 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
3.1. teismas neįvertino visų byloje esančių įrodymų, nukrypo nuo įrodymų vertinimo taisyklių.
3.2. Pirmosios instancijos teismas neatkreipė dėmesio į tai, kad 2016 m. rugpjūčio 23 d. atsakovas bendrovės vardu atsiskaitė su vienu iš kreditorių UAB „DHL Lietuva“ ir sumokėjo 1 000 Eur sumą iš savo lėšų. Ši suma nefiksuota 2016 metų apyvartos žiniaraštyje „Atskaitingi asmenys“, todėl tai reiškia, kad atsakovas su vienu iš kreditorių atsiskaitė iš savo asmeninių lėšų. Teismas šia 1 000 Eur suma privalėjo sumažinti iš atsakovo ieškovei priteistą 3 707,16 Eur sumą.
3.3. 3 707,16 Eur sumą atsakovas panaudojo atsiskaityti už automobilių nuomą. 2015 m. sausio 2 d. bendrovė pervedė 144,81 Eur sumą S. K. už „autonuomą“; 2015 m. kovo 5 d. bendrovė pervedė 275,60 Eur sumą S. K., pavedimo paskirtis - „alga už 01 mėn., autonuoma“; 2015 m. kovo 19 d. bendrovė pervedė 144,81 Eur sumą S. K. už „autonuomą“. Vėliau jokie atsiskaitymai su paskirtimi „autonuoma“ S. K. nebuvo atliekami. Minėta 1 737,72 Eur suma iš bendrovės kasos buvo išimta ir S. K. išmokėta po maždaug vienerių metų laikotarpio. Atsakovui taip pat buvo pervedamos sumos su paskirtimi „autonuoma“: 2015 m. sausio 2 d. pervesta 123,09 Eur (autonuoma), 2015 m. kovo 5 d. pervesta 375,60 Eur (autonuoma ir alga už 01 mėn.). Įvertinus, kad mėnesinis mokestis už automobilio nuomą siekė 123,09 Eur ir padauginus šią sumą iš 14 mėnesių, gaunama 1 969,44 Eur suma – tokia pati, kurią atsakovas išėmė iš bendrovės kasos ir nurodė kaip „dok Nr. 1“. Tikėtina, kad atsakovas šią sumą ir panaudojo atsiskaityti už automobilio nuomą. Mano, kad byloje esančių įrodymų užteko konstatuoti faktą, jog 1 737,72 Eur suma pavadinta „dok Nr. 02“, buvo išmokėta trečiajam asmeniui S. K. už automobilio nuomą, o 1 969,44 Eur suma pavadinta „dok Nr. 01“, buvo išmokėta atsakovui už automobilio nuomą. Darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas visiškai nepagrįstai iš atsakovo priteisė minėtą 3 707,16 Eur sumą.
3.4. Minėtas aplinkybes pagrindžia ir naujai teikiami įrodymai. 2019 m. lapkričio 14 d. UAB „A&A apskaita“, tvarkiusios ieškovės buhalterinę apskaitą, atsiųstame atsakyme į atsakovo raštą nurodoma, kad „<...> pinigų išmokėjimas M. V. 1 969,44 Eur yra atskaitingo asmens M. V. sumokėta skola M. V. už automobilio nuomą 2015 m. 02-12 mėn. ir 2016 m. 01-05 mėn.“. Toliau atsakyme nurodoma, kad „pinigų išmokėjimas S. K. 1 737,72 yra atskaitingo asmens S. K. sumokėta skola S. K. už automobilio nuomą 2014 m. 12 mėn. ir 2015 m. 02-12 mėn.“. Kartu pateikta detalizacija. Pridedami nauji įrodymai neužvilkins proceso, yra mažos apimties, jie tik patvirtina kitus byloje esančius įrodymus. Atsakovo atstovas šiuos įrodymus pateikti UAB „A&A apskaita“ prašė dar 2019 m. vasario 28 d., jie buvo pateikti tik 2019 m. lapkričio 14 d. Prašo juos prijungti prie bylos.
8. Ieškovė BUAB „Exim Baltic“ atsiliepimu į atsakovo M. V. apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
4.1. 2016 m. rugpjūčio 23 d. atsakovo atliktas atsiskaitymas su UAB „DHL Lietuva“ 1 000 Eur sumai iš tiesų nefiksuotas 2016 metų apyvartos žiniaraštyje „Atskaitingi asmenys“. Tačiau tai nereiškia, kad atsakovas šį mokėjimą darė iš savo asmeninių lėšų. Iš 2016 metų apyvartos žiniaraščio „Atskaitingi asmenys“ matyti, kad 2016 m. atsakovas iš įmonės išėmė 11 200,72 Eur sumą, o panaudojo 10 060,45 Eur. 11 40,27 Eur (11 200,72 Eur – 10 060,45 Eur) suma nebuvo panaudota ir liko pas atsakovą. Atsižvelgiant į tai, 2016 m. rugpjūčio 23 d. apmokėjimas UAB „DHL Lietuva“ atsakovo buvo atliktas ne iš atsakovo asmeninių lėšų, bet iš 1 140,27 Eur, kurių panaudojimas nebuvo įtrauktas į 2016 m. apyvartos žiniaraščio „Atskaitingi asmenys“ apskaitą. Atsakovas ne tik, kad nedarė atsiskaitymų už įmonę iš savo asmeninių lėšų, bet dar liko skolingas įmonei 140,27 Eur.
4.2. 2016 metų apyvartos žiniaraštyje „Atskaitingi asmenys“ 2016 m. gegužės 2 d. mokėjimuose atsakovui ir trečiajam asmeniui nurodomas mokėjimo pagrindas ,,dok. Nr. 1“ ir ,,dok. Nr. 2“. Atsakovas turėjo pateikti teismui šiuos ,,dok. Nr. 1“ ir ,,dok. Nr. 2“. Tarp administratoriui perduotų dokumentų jų nėra. Atsakovas teismui nepateikė įrodymų patvirtinančių, kad 3 707,16 Eur suma buvo naudojama atsiskaityti už automobilių nuomą. 2016 metų apyvartos žiniaraštyje „Atskaitingi asmenys“ 2016 m. gegužės 2 d. mokėjimuose atsakovui ir trečiajam asmeniui nurodomas mokėjimo pagrindas ,,dok. Nr. 1“ ir ,,dok. Nr. 2“ nėra pagrįstas jokiais apskaitos dokumentais, iš kurių būtų aiškus ūkinės operacijos turinys. Atsakovo nurodomi paskaičiavimai yra tik spėjimai, tačiau ne tiesioginiai įrodymai.
4.3. Net ir pripažinus, kad 3 707,16 Eur suma buvo panaudota atsiskaitant su atsakovu ir trečiuoju asmeniu S. K. už automobilių nuomą, toks atsiskaitymas vis tiek būtų neteisėtas. Atsakovas išnuomojęs savo vadovaujamai įmonei savo ir kito BUAB ,,Exim Baltic“ akcininko automobilius netinkamai vykdė savo, kaip vadovo fiduciarines pareigas, nevengė įstatymais draudžiamų interesų konfliktų (CK 2.87 straipsnio 3 dalis). Be to, atsakovas aptariamus mokėjimus už automobilių nuomą padarė žinodamas apie skolą VMI, todėl tokie atsakovo veiksmai pripažįstami nesąžiningais ir pažeidžiančiais CK 6.9301 straipsnį.
4.4. Atsakovas apeliaciniu skundu prašo prijungti 2019 m. vasario 28 d. atsakovo atstovo prašymą UAB „A&A apskaita“ dėl informacijos pateikimo ir UAB „A&A apskaita“ atsakymą į prašymą. Atsakovas nenurodo pagrįstų aplinkybių, kodėl UAB ,,A&A apskaita“ šių įrodymų nepateikė ankščiau. Atsakovo pateikti papildomi įrodymai nėra pirminiai buhalteriniai dokumentai. Tai tik UAB ,,A&A apskaita“ rašytiniai paaiškinimai surašyti, kreditoriaus, kuriam atsakovas pažeisdamas atsiskaitymo su kreditoriais eiliškumą apmokėjo skolą. Todėl jų negalima laikyti visiškai objektyviais. Šie įrodymai prieštarauja byloje esantiems įrodymams, todėl yra nepagrįsti. Prašo šių įrodymų neprijungti prie civilinės bylos.
9. Trečiasis asmuo S. K. nepateikė atsiliepimų į šalių apeliacinius skundus.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
10. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
11. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apeliacijos dalyką, apeliacinį skundą, atsiliepimo į jį argumentus, konstatuoja, jog nenustatyta būtinybė apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą (CPK 321 ir 322 straipsniai).
12. Ieškovė kartu su apeliaciniu skundu teikia teismui naujus įrodymus, nurodo, kad jų pateikimo būtinybė iškilo tik po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo: BUAB ,,Exim Baltic“ apyvartos žiniaraštį ,,Gautinas PVM“ už 2016 m., 2016 m. kovo 16 d. ir 2016 m. gegužės 6 d. SEB banko nurodymus, PVM sąskaitą-faktūrą Nr. 931550 ir 2015 m. gruodžio 2 d. SEB banko nurodymą, UAB ,,A&A apskaita“ Aktą dėl skolų suderinimo, ,,A&A apskaita“ 2015 m. lapkričio 30 d. PVM sąskaitą-faktūrą Nr. AA2015249. Nurodo, jog šie įrodymai patvirtina, jog 2015 m. pabaigoje BUAB ,,Exim Baltic“ pradelsti įsipareigojimai viršijo pusę į įmonės balansą įrašytos turto vertės. Sprendime šių įrodymų nebuvimas tapo kliūtimi patenkinti ieškovės reikalavimą. Atsižvelgiant į tai, kad šie papildomi įrodymai padeda nustatyti byloje materialią tiesą, mano, jog jų priėmimas neužvilkins bylos nagrinėjimo.
13. Atsakovas kartu su apeliaciniu skundu taip pat teikia naujus įrodymus. 2019 m. lapkričio 14 d. UAB „A&A apskaita“, tvarkiusios ieškovės buhalterinę apskaitą, atsiųstą atsakymą į atsakovo raštą, detalizaciją. Nurodo, kad nauji įrodymai neužvilkins proceso, yra mažos apimties, jie tik patvirtina kitus byloje esančius įrodymus. Atsakovo atstovas šiuos įrodymus pateikti UAB „A&A apskaita“ prašė dar 2019 m. vasario 28 d., jie buvo pateikti tik 2019 m. lapkričio 14 d. Prašo juos prijungti prie bylos.
13. Pažymėtina, jog CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Kaip matyti iš šalių teikiančių naujus įrodymus argumentų, nei vienas nenurodo, kad pirmos instancijos teismas atsisakė priimti naujai teikiamus įrodymus. Be to akivaizdu, kad šie įrodymai buvo, tačiau į bylą nebuvo teikti. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad įrodymų teikimas su apeliaciniu skundu, kai jie galėjo būti pateikti pirmos instancijos teisme yra prieštaraujantis civilinio proceso koncentruotumo bei ekonomiškumo principams. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šalių naujai pateikti įrodymai iš esmės neturi įtakos pirmos instancijos teismo sprendime padarytoms išvadoms, be to šalys turėjo visas galimybes šiuos dokumentus pateikti pirmosios instancijos teismui, tačiau teikia juos tik susipažinę su teismo sprendimu, manydamos, kad šie įrodymai būtų pakeitę teismo sprendimo rezultatą. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad naujų įrodymų teikimas apeliacinės instancijos teisme po to, kai tapo žinomas pirmosios instancijos teismo sprendimo rezultatas ir siekiama jį pakeisti, nėra pakankama aplinkybė konstatuoti, kad vėlesnėje proceso stadijoje iškilo būtinybė pateikti prašomus prijunti prie bylos rašytinius įrodymus. Dėl šių priežasčių apeliacinės instancijos teismas atsisako juos priimti.
14. Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2018 m. rugsėjo 3 d. Kauno apygardos teismas civilinėje byloje eB2-2154-290/2018 iškėlė UAB „EXIM Baltic“ bankroto bylą, bankroto administratoriumi paskirtas M. K., nutartis įsiteisėjo 2018 m. rugsėjo 14 d. (1 t., b. l. 7-8). BUAB „Exim Baltic“ Juridinių asmenų registre buvo įregistruota 2010 m. lapkričio 17 d., bankroto bylos iškėlimo dieną BUAB „Exim Baltic“ vadovas buvo M. V., jo paskyrimo data – 2012 m. rugsėjo 21 d. (1 t., b. l. 9-10). Iš akcininkų sąrašo (1 t., b. l. 11) matyti, jog bankroto bylos iškėlimo dieną BUAB „Exim Baltic“ akcininkai buvo S. K. – nuo 2010 m. lapkričio 17 d. ir M. V. – nuo 2012 m. rugsėjo 19 d.
15. Pagal balanso duomenis už 2015 m. BUAB ,,Exim Baltic“ turtas sudarė 28 246 Eur, o per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai sudarė 41 411 Eur (1 t., b. l. 12). Pagal 2016 m. balansą BUAB ,,EXIM Baltic“ turtas sudarė 8 170 Eur, o per vienerius metus mokėtino sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai sudarė 25 031 Eur (1 t., b. l. 13).
16. 2016 m. vasario 10 d. Kauno apylinkės teismas priėmė nutartį išduoti vykdomąjį raštą dėl BUAB ,,Exim Baltic“ įpareigojimo pateikti UAB ,,Logsline“ 24 paletes 2 RM 30 cm ąžuolo malkų, kurių vertė 2 000 Eur ir 12 palečių 2 RM 30 cm ąžuolo malkų, kurių vertė 1 000 Eur (1 t., b. l. 14). 2016 m. kovo 14 d. Kauno apylinkės teismas išdavė vykdomąjį raštą dėl 4 507 Eur skolos, 8,05 proc. dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 51,00 Eur bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš BUAB ,,Exim Baltic“ UAB ,,Girteka logistics“ naudai (1 t., b. l. 15). BUAB ,,Exim Baltic“ kreditorių sąraše 2018 m. rugsėjo 3 d. buvo: UAB ,,A&A apskaita“ 625,95 Eur, UAB „Logsline“ 2 580 Eur, UAB „Girteka Logistics“ 4 235 Eur, UAB „DHL Lietuva“ 500 Eur, UAB „Tramonta“ 360 Eur, VMI 2 810,73 (1 t., b. l. 30). 2018 m. lapkričio 21 d. Kauno apygardos teismo nutartimi patvirtinti (2018 m. gruodžio 20 d. nutartimi patikslinti) BUAB „Exim Baltic“ kreditoriai ir jų finansiniai reikalavimai (1 t., b. l. 16-17, 18).
17. Iš BUAB ,,Exim Baltic“ buhalterinių kasos dokumentų 2016 metais matyti, kad 2016 m. vasario 29 d. vadovas M. V. iš įmonės kasos išėmė 1 812,77 Eur, mokėjimo pagrindas nenurodytas (1 t., b. l. 19, 20). 2016 m. kovo 31 d. BUAB ,,EXIM Baltic“ vadovas iš kasos išėmė 1 786,01 Eur, mokėjimo pagrindas nenurodytas (1 t., b. l. 22, 23). 2016 m. gegužės 2 d. BUAB ,,EXIM Baltic“ vadovas iš BUAB ,,EXIM Baltic“ kasos išėmė 1 722,46 Eur, mokėjimo pagrindas – išmokamas darbo užmokestis; 2016 m. gegužės 2 d. iš kasos išmokėjo S. K. 162,12 Eur, mokėjimo pagrindas – išmokamas darbo užmokestis; 2016 m. gegužės 2 d. vadovas iš įmonės kasos išėmė 5 952,07 Eur, mokėjimo pagrindas – išduodamas avansas atskaitingam asmeniui (1 t., b. l. 25-28). Šiomis operacijomis iš kasos viso buvo išimta 11 435,43 Eur. Pagal didžiosios knygos už 2016 metus dokumentą – Apyvartos žiniaraštis ,,Atskaitingi asmenys“, šie pinigai, kuriuos BUAB ,,EXIM Baltic“ vadovas išėmė iš kasos, buvo panaudoti atsiskaityti su tiekėjais – UAB ,,DHL Lietuva“, UAB ,,Tramonta“, UAB ,,A&A apskaita“ bei su pačiu BUAB ,,EXIM Baltic“ vadovu ir akcininku M. V. ir su kitu BUAB ,,EXIM Baltic“ akcininku S. K. (1 t., b. l. 29).
18. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmos instancijos teismo išvada, jog sprendžiant klausimą ar galima taikyti įmonės vadovo civilinę atsakomybę, būtina nustatyti taikytinas civilinės atsakomybės sąlygas, t. y. neteisėtus veiksmus, atsiradusią žalą, priežastinį neteisėtų veiksmų ir žalos ryšį. Nustačius, kad įmonės vadovas atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis), todėl ieškovė neturi įrodinėti atsakovo kaltės. Paneigti šią prezumpciją, siekdamas išvengti civilinės atsakomybės, remdamasis kaltės nebuvimu, turi bendrovės vadovas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 8 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-60-687/2016 39 punktą).
19. Ieškovė ieškinį grindžia CK 6.9301 straipsnio, reglamentuojančio atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą, kurio 1 dalyje nustatyta, kad skolininkas (fizinis ar juridinis asmuo), kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti šioje teisės normoje nurodyta eile. CK 6.9301 straipsnyje įtvirtinta asmens atsiskaitymo eiliškumo tvarka yra imperatyvi, nes CK 6.9301 straipsnio 1 dalyje įsakmiai nurodoma, kokia eilės tvarka asmuo turi atlikti atsiskaitymus reikalavimus jam pareiškusiems asmenims. Tačiau, kad atliktas mokėjimas būtų pripažįstamas prieštaraujančiu imperatyviosioms įstatymo normoms ir atitinkamai niekiniu pagal aptartą normą, turi būti nustatyta CK 6.9301 straipsnyje nurodytų sąlygų visuma.
20. Sprendžiant, ar skolininko atliktas mokėjimas pažeidžia CK 6.9301 straipsnyje įtvirtintą imperatyvą, turi būti nustatyta, kad skolininkas atsiskaitymo metu neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti. Taip pat turi būti nustatyta, kad skolininkas, esant aptartai sąlygai, atliko mokėjimą pažeisdamas CK 6.9301 straipsnio 1 ar 2 dalyje nustatytą eiliškumą, t. y. turi būti nustatyta, ar egzistuoja pirmesnės eilės kreditoriai, kaip jie įvardijami aptartoje normoje, palyginti su kreditoriumi, kuriam atliktas mokėjimas yra ginčijamas. Tik esant šių dviejų sąlygų visumai, skolininko atliktas mokėjimas gali būti pripažįstamas pažeidžiančiu CK 6.9301 straipsnio reikalavimą ir atitinkamai negaliojančiu CK 1.80 straipsnyje įtvirtintu pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-351-611/2017).
21. Atsakovo kaltė dėl atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo pažeidimo teismo gali būti konstatuota tik tada, jei yra nustatoma, kad CK 6.9301 straipsnyje nustatyto atsiskaitymų eiliškumo buvo nesilaikoma būtent dėl atsakovo sąmoningų veiksmų, o ne kitų priežasčių. Kasacinio teismo formuojamoje praktikoje yra nurodoma, kad net ir konstatavus neteisėtus atsakovo veiksmus (pavyzdžiui, sprendimą iš turimų lėšų atsiskaityti ne su darbuotojais, o su kitais kreditoriais, pažeidžiant įstatyme nustatytą atsiskaitymo su kreditoriais eiliškumą), teismo turi būti įvertinama, kiek šie neteisėti veiksmai lėmė žalos įmonei atsiradimą.
22. Pirmos instancijos teismas teisingai konstatavo, kad 2016 metais, t. y. dar iki bankroto bylos iškėlimo įmonės vadovas M. V. atliko šiuos ieškovės ginčijamus ir kaip žalą nurodomus mokėjimus: 5 843,69 Eur išmokėta BUAB „Exim Baltic“ kreditoriams – UAB „DHL Lietuva“, UAB „Tramonta“, UAB ,,A&A apskaita“; 1 884,58 Eur išmokėta kaip darbo užmokestis bendrovės vadovui M. V. (1 722,46 Eur) ir akcininkui S. K. (162,12 Eur); 3 707,16 Eur išmokėti bendrovės vadovui ir akcininkui, mokėjimo pagrindas nenurodytas.
23. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmos instancijos teismo išvada, jog iš byloje esančių duomenų nėra pagrindo daryti kategoriškos išvados, kad 2016 metų pradžioje, iki gegužės mėnesio (kai buvo atlikti ginčijami piniginių lėšų išėmimai iš kasos), UAB „Exim Baltic“ buvo nemoki ir tai buvo akivaizdu įmonės vadovui. Bendrovei bankroto byla iškelta 2018 m. rugsėjo 3 d. nutartimi, kuomet ir buvo konstatuotas bendrovės nemokumas. Kolegija pritaria pirmos instancijos teismo išvadai, jog ieškovei nurodant, kad 2016 metų vasario – gegužės mėnesiais vykę atsiskaitymai pažeidė atsiskaitymo su bendrovės kreditoriais eiliškumą, teisingai buvo vertinta, ar tuo metu bendrovė atitiko nemokumo sąvoką. Nemokumas gali būti konstatuojamas, kai pradelsti įmonės įsipareigojimai viršija pusę įmonės skolos. Todėl pirmos instancijos teismas pagrįstai vertintino byloje esantį 2015 metų bendrovės balansą, iš kurio matyti, kad 2015 m. gruodžio 31 d. bendrovė turėjo turto už 28 246,00 Eur, o trumpalaikiai įsipareigojimai ir per vienerius metus mokėtinos sumos sudarė 41 411,00 Eur, tačiau byloje nėra įrodymų, kad šie įsipareigojimai būtų buvę pradelsti. Sudėjus kreditorių, kurių reikalavimai laikytini pradelstais (VMI, UAB „Logsline“ ir UAB „Girteka logistics“) reikalavimus bankroto byloje matyti, kad jie siekia 11 382,43 Eur.
24. Kolegija sprendžia bei pritaria pirmos instancijos teismo išvadai, kad nors ieškovė nurodo, kad pagal BUAB „Exim Baltic“ balansą už 2016 m. BUAB „Exim Baltic“ turtas sudarė 8 170 Eur, o per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai sudarė 25 031 Eur, tačiau atsižvelgiant į tai, kad 2016 m. balansas buvo sudarytas 2017 metų pradžioje ir atspindi bendrovės finansinę būklę 2016 m. gruodžio 31 d., šis laikotarpis nagrinėjamos bylos kontekste nėra aktualus. Be to, matyti, kad sumažėjo ne tik bendrovės turtas, bet ir jos įsipareigojimai.
25. Ieškovė nurodo, kad 2016 metų pradžioje bendrovė turėjo pradelstų įsipareigojimų kreditoriams Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR Finansų ministerijos (toliau – VMI), UAB „Girteka“ ir UAB „LOGSLINE“, o šių įsiskolinimų išieškojimas buvo vykdomas priverstine tvarka, tačiau kaip nurodoma VMI 2018 m. rugpjūčio 2 d. pareiškime iškelti bendrovei bankroto bylą, „Antstolių informacinės sistemos duomenimis iš Bendrovės turto yra vykdoma viena vykdomoji byla“ (1 t., b. l. 56-57). Be to, ir 2018 m. rugsėjo 3 d. nutartyje iškelti bendrovei bankroto bylą nurodyta, kad VMI sprendimą dėl išieškojimo iš bendrovės turto tik 2017 m. kovo 27 d. perdavė vykdyti antstolei L. U. N., t.y. praėjus metams laiko nuo ginčijamų atsiskaitymų. Todėl, esant nustatytoms šioms aplinkybėms apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmos instancijos teismo išvadai, jog šios aplinkybės paneigia ieškinio argumentus dėl 2016 metais bendrovės atliktų mokėjimų kreditoriams prieštaravimo imperatyvioms įstatymo normoms (CK 6.9301 straipsnis).
26. Ieškovė nurodo, kad jeigu 2016 m. atsakovas būtų atsiskaitęs su reikiamais kreditoriais (VMI prie FM, UAB ,,Logsline“, UAB ,,Girteka logistics“), tai iškėlus BUAB ,,EXIM Baltic“ bankroto bylą, BUAB ,,EXIM Baltic“ įsiskolinimas UAB ,,DHL Lietuva“, UAB ,,Tramonta“ ir UAB ,,A&A apskaita“ būtų didesnis, tačiau bendra teismo patvirtintų BUAB ,,EXIM Baltic“ kreditorinių reikalavimų suma būtų mažesnė, nes UAB ,,DHL Lietuva“, UAB ,,Tramonta“ ir UAB ,,A&A apskaita“ bet kokiu atveju nebūtų reiškę kreditorinių reikalavimų. Taigi, kolegija pritaria pirmos instancijos teismo išvadai ir sprendžia, kad pati ieškovė pripažįsta, jog atsakovas, atsiskaitydamas su UAB ,,DHL Lietuva“, UAB ,,Tramonta“ ir UAB ,,A&A apskaita“ sumažino įmonės skolinius įsipareigojimus, o ieškovo teiginys, kad minėtos įmonės nebūtų reiškusios kreditorinių reikalavimų bankroto byloje, net jei su jomis nebūtų buvę atsiskaitinėjama, yra niekuo nepagrįstas. Pirmos instancijos teismas teisingai sprendė, kad labiau tikėtina, jog minėtos bendrovės, kaip kreditoriai, nepareiškė BUAB „Exim Baltic“ kreditorinių reikalavimų bankroto byloje dėl to, kad kreditorinių įsipareigojimų sumos buvo sąlyginai nedidelės. Tokią išvadą leidžia daryti kartu su ieškiniu pateikiamo bendrovės kreditorių sąrašas 2018 m. rugsėjo 3 d. (1 t., b. l. 30), iš kurio matyti, kad kreditoriams UAB „A&A apskaita“, UAB „Tramonta“ ir UAB „DHL Lietuva“ įsiskolinimai siekė atitinkamai 625,95 Eur, 360,00 Eur ir 500,00 Eur, o ginčijamais atsiskaitymais minėtoms bendrovėms BUAB „Exim Baltic“ vadovas viso sumokėjo 5 843,69 Eur.
27. Nepagrįstas ir ieškovės argumentas, kad bendrovė nuo 2016 m. veiklos praktiškai nebevykdė. Kaip matyti iš byloje pateikto apyvartos žiniaraščio, bendrovė reguliariai beveik kiekvieną mėnesį atsiskaitinėjo tiek su UAB „DHL Lietuva“, tiek su UAB „A&A apskaita“ (1 t., b. l. 29). su UAB „DHL Lietuva“ buvo atsiskaitoma dar ir 2016 m. rugpjūčio mėn. (1 t., b. l. 108). Kolegijas sutinka su pirmos instancijos teismo išvada, jog vertinant vadovo atliktus ginčijamus mokėjimu, labiau tikėtina, kad jis siekė, kad bendrovė tęstų savo veiklą, kadangi atlikti mokėjimai kreditoriams, nuo kurių labiausiai priklausė bendrovės veiklos tęstinumas, t. y. už buhalterines paslaugas, už transportą ir už transportavimo paslaugas. Šie atsakovo veiksmai traktuotini kaip įprasta ir normali ūkinė – komercinė rizika.
28. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog pirmos instancijos teismas teisingai sprendė, jog ieškovė neįrodė, kad bendrovė 2016 metais nesilaikydama atsiskaitymo su kreditoriais eiliškumo, buvo nemoki ir neturėjo lėšų atsiskaityti su visais kreditoriais, kadangi tuo metu, dar nebuvo sąlygų bendrovės nemokumui konstatuoti. Pirmos instancijos teismas padarė teisingą išvadą, jog ieškovo reikalavimas – priteisti žalą, lygią sumai, išimtai iš kasos, nustačius, jog vis dar buvo vykdoma ūkinė – komercinė veikla, kai bankroto byla iškelta ir nemokumas konstatuotas tik po daugiau, nei 2 metų, reikalavimas negali būti tenkinamas dėl to, kad ieškovė žalos dėl atsakovo atliktų mokėjimų nepatyrė (CK 6.249 straipsnis), priešingai, įmonė atsiskaitė už prekes, paslaugas ir galimai išvengė nuostolių – delspinigių, baudų skaičiavimo bei papildomų kreditorinių reikalavimų bankroto byloje.
29. Pirmos instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktus bei aptartus įrodymus teisingai sprendė, jog nėra įrodyta, kad atsakovas, atsiskaitydamas su UAB ,,DHL Lietuva“, UAB ,,Tramonta“ ir UAB ,,A&A apskaita“ bendrai 5 843,69 Eur sumai bei mokėdamas darbo užmokestį sau ir trečiajam asmeniui bendrai 1 884,58 Eur, atliko bendrovei nenaudingus sandorius, siekė pasipelnyti bendrovės sąskaita ir dėl to įmonei kilo žala lygi minėtai sumai. Kolegija pritaria pirmos instancijos teismo argumentams, kad atlikus ginčijamus mokėjimus, atitinkamai sumažėjo įmonės skoliniai įsipareigojimai.
30. Esant nustatytoms šioms aplinkybėms bei surinktiems įrodymams, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ieškinys dalyje dėl 5 843,69 Eur priteisimo, kuriais buvo atsiskaityta su įmonės kreditoriais UAB ,,DHL Lietuva“, UAB ,,Tramonta“ ir UAB ,,A&A apskaita“ bei dalyje dėl 1884,58 Eur, kuriais buvo atsikaityta su darbuotojais (vadovu ir akcininku), teisėtai bei pagrįstai, neįrodžius bendrovei padarytos žalos atmestas, ieškovei neįrodžius visų būtinųjų sąlygų įmonės vadovo civilinei atsakomybei kilti (CK 6.246 straipsnis, 6.247 straipsnis, 6.248 straipsnis, 6.249 straipsnis).
Dėl kitos ieškinio reikalavimo dalies
31. Pirmos instancijos teismas sprendė, kad visgi jokiais bylos duomenimis, nei šalių paaiškinimais nei rašytiniais įrodymais nėra pagrįstas piniginių lėšų bendrai 3 707,16 Eur sumai, panaudojimas. Iš byloje pateikto Apyvartos žiniaraščio už 2016 metus (1 t., b. l. 29) matyti, kad, jame nurodyta, jog 2016 m. gegužės 2 d. atsakovui M. V. sumokėta 1 969,44 Eur, mokėjimo pagrindas kokiu pagrindu – nėra aišku, nurodoma „dok. Nr. 1“, bei 2016 m. gegužės 2 d. S. K. sumokėta 1 737,72 Eur, mokėjimo pagrindas taip pat nėra aiškus, nurodoma „dok. Nr. 2“. Išklausius garso įrašo nustatyta, kad atsakovas teismo posėdžio metu nurodė, kad neprisimena, kur galėjo būti panaudotos šios lėšos, galbūt pirko priemones tolimesnei bendrovės ūkinei veiklai vykdyti, gal buvo išmokėti atostoginiai. Trečiasis asmuo S. K. nurodė, kad 1 700 eurų jam buvo sumokėti už krovininio automobilio nuomą įmonei, tačiau šie atsakovo bei trečiojo asmens paaiškinimai nepagrįsti jokiais byloje pateiktais rašytiniais įrodymais. Todėl apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmos instancijos teismo išvadai, kad tokie paaiškinimai grindžiami tik prielaidomis. Byloje pateikti įrodymai patvirtina, jog piniginės lėšos – 5 952,07 Eur, kaip avansas atskaitingam asmeniui 2016 m. gegužės 2 d. buvo išmokėtos iš bendrovės kasos (1 t., b. l. 28). Kaip matyti iš BUAB „Exim Baltic“ Apyvartos žiniaraščio (1 t., b. l. 30), 2016 m. gegužės 2 d. M. V. išmokėta 1 969,44 Eur remiantis dok. Nr. 1, kurio mokėjimo pagrindas nėra aiškus bei S. K. išmokėta 1 737,72 Eur remiantis dok. Nr. 2, kurio mokėjimo pagrindas taip pat neaiškus. Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmos instancijos teismo išvadai, kad, šios piniginės lėšos, bendrai 3 707,16 Eur sumai, 2016 m. gegužės 2 d. buvo išimtos iš įmonės kasos, tačiau duomenų, pagrindžiančių šių lėšų panaudojimą, ar jų grąžinimą į kasą, nėra. Taip pat nėra įrodymų, pagrindžiančių bendrovės prievolę S. K. už krovininio automobilio nuomą. Nors atsakovas įmonei teikė paskolas, tačiau bylos duomenys patvirtina, jog jos buvo grąžintos (1 t., b. l. 90-93). Juridinio asmens vadovui nevykdant ar netinkamai vykdant jo kompetencijai priskirtas pareigas, be kitų atsakomybės rūšių, jam gali kilti civilinė atsakomybė. Pirmos instancijos teismas teisingai sprendė, jog šioje dalyje ieškinys yra pagrįstas. Byloje nėra duomenų, kad lėšos buvo panaudotos pagal tikslinę paskirtį (bendrovės ūkio reikmėms, prekėms įsigyti, paslaugoms apmokėti), ar kad būtų grąžintos įmonei. Kolegija sprendžia, bei pritaria pirmos instancijos teismo išvadai, kad tuo pasireiškė įmonės vadovo neteisėti veiksmai, nulėmę žalos minėtai sumai – 3 707,16 Eur, įmonei padarymą. Tarp neteisėtų veiksmų ir žalos yra priežastinis ryšys, kadangi nepagrįstai nenuėmus piniginių lėšų, arba jas grąžinus, įmonė būtų galėjusi padengti dalį kreditorinių įsipareigojimų. Šioje reikalavimo dalyje atsakovas savo, kaip vadovo kaltės, nepaneigė, piniginių lėšų panaudojimo nepagrindė. Nustačius įmonės vadovo neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis). Jeigu įmonės administracijos vadovas nevykdo arba netinkamai vykdo CK 2.87 straipsnyje ar steigimo dokumentuose nurodytas pareigas, tai jis privalo atlyginti juridiniam asmeniui padarytą žalą (CK 2.87 straipsnio 7 dalis). Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmos instancijos teismo sprendimu teisėtai bei pagrįstai ieškovei iš atsakovo priteista 3 707,16 Eur žalos atlyginimas.
32. Atitinkamai CK 6.37 straipsnio 2 dalis numato, jog pagal prievolę neatsiskaitęs asmuo privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Prievolė tinkamai neįvykdyta, įstatymas (CK 6.210 straipsnis) numato, jog terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, todėl teisėtai ir pagrįstai iš atsakovo priteistos 5 procentų dydžio metinės palūkanos (CK 6.37 straipsnis, 6.210 straipsnio 1 dalis).
33. Teisėjų kolegija atmeta apeliacinių skundų argumentus, jog pirmosios instancijos teismas byloje priimdamas sprendimą, neteisingai nustatė ieškovės BUAB ,,Exim Baltic“ finansinę padėtį 2016 m. pradžioje, netinkamai taikė CK 6.9301 straipsnyje įtvirtintas sąlygas ir neteisingai sprendė apie ieškovo galimybes atsiskaityti su visais kreditoriais ginčijamų atsiskaitymų metu, nepagrįstai konstatavo, jog ginčijamais atsiskaitymais nebuvo padaryta žala ieškovei, jos kreditoriams. Taip pat atmeta argumentus, kad teismas neįvertino visų byloje esančių įrodymų, nukrypo nuo įrodymų vertinimo taisyklių, neatkreipė dėmesio į tai, kad 2016 m. rugpjūčio 23 d. atsakovas bendrovės vardu atsiskaitė su vienu iš kreditorių UAB „DHL Lietuva“ ir sumokėjo 1 000 Eur sumą iš savo lėšų, S. K. buvo sumokėta alga, už automobilio nuomą. Apeliacinės instancijos teismas atmeta argumentus, jog pirmos instancijos teismas pažeidė procesinės teisės normas, reglamentuojančias įrodymų tyrimą ir vertinimą. Teisėjų kolegija vertina, kad nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas nustatė visas svarbias bylai faktines aplinkybes, jas išsamiai išnagrinėjo, tinkamai įvertino, skundžiamame apeliacine tvarka teismo sprendime detaliai nurodė, kokie įrodymai pagrindžia teismo padarytas išvadas ir kuriais įrodymais vadovaujantis, teismas atmeta ieškovo ieškinį, o kuriais – tenkina. Teisėjų kolegija visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo įrodymų vertinimu, argumentais bei padarytomis išvadomis, todėl nemato pagrindo keisti ar naikinti pirmos instancijos teismo sprendimą, ko pasėkoje apeliantų apeliaciniai skundai atmestini, o pirmos instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.
34. Kadangi sprendimas paliktinas nepakeistas, o apeliaciniai abiejų apeliantų skundai atmesti, šalims vienai iš kitos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos (CPK 93, 98 straipsniai).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu
n u t a r i a :
Kauno apylinkės teismo 2019 m. spalio 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.
Teisėjai Albina Rimdeikaitė
Egidijus Tamašauskas
Lina Žemaitienė