? LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
2026 m. vasario 18 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Driuko (kolegijos pirmininkas), Andžej Maciejevski ir Algirdo Taminsko,
susipažinusi su 2026 m. vasario 6 d. paduotu ieškovės UAB „Telšių praktika“ kasaciniu skundu dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. gruodžio 23 d. sprendimo peržiūrėjimo
, n u s t a t ė :
Ieškovė UAB „Telšių praktika“ padavė kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. gruodžio 23 d. sprendimo peržiūrėjimo, kuriuo atsakovės A. R. atleidimas iš darbo pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 55 straipsnio 1 dalį pripažintas neteisėtu.
Atrankos kolegija 2026 m. sausio 20 d. nutartimi Nr. DOK-100 atsisakė priimti ankstesnį ieškovės paduotą kasacinį skundą dėl to, kad jame nebuvo keliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus.
Atrankos kolegija, susipažinusi su antrą kartą ieškovės paduotu kasaciniu skundu, pažymi, kad kasacinis skundas modifikuotas, praplečiant buvusius bei nurodant naujus argumentus dėl DK 55 straipsnio 1 dalies netinkamo aiškinimo ir taikymo bei nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos. Kasaciniame skunde teigiama, kad apeliacinės instancijos teismas, pasiremdamas atsakovės teiginiais (kad jos rašytinis pareiškimas ir atsakovės įsakymas dėl atleidimo iš darbo neatitinka ieškovės tikrosios valios, nes nebuvo duotas laikas jai apsispręsti, ji buvo susijaudinusi, streso būsenoje, negalėjo konsultuotis su teisininkais, nes nebūtų priėmusi sau nenaudingą sprendimą), nepagrįstai ir neteisėtai sukūrė naujus reikalavimus ir sąlygas darbo sutarties nutraukimui pagal DK 55 straipsnio 1 dalį, t. y. sudarė situaciją, kai iš esmės tampa nebeįmanoma nutraukti darbo sutartį pagal DK 55 straipsnio 1 dalį.
Atrankos kolegija, įvertinusi kasacinio skundo argumentus, skundžiamo apeliacinės instancijos teismo sprendimo motyvus ir jų pagrindu padarytas išvadas, nusprendžia, kad ir antrą kartą paduotame kasaciniame skunde neformuluojami tokie teisės klausimai, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Todėl atrankos kolegija neturi pagrindo dėl jo priimtinumo daryti kitokią išvadą, nei padarė ankstesnė atrankos kolegija.
Kasacinį skundą atsisakytina priimti nenustačius CPK 346 straipsnyje įtvirtintų kasacijos pagrindų (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).
Atsisakant priimti kasacinį skundą, grąžintinas už jį sumokėtas žyminis mokestis. Žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija, remdamasi teismo nutartimi.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 346 straipsniu, 347 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais, 4 dalimi,
n u t a r i a :
Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.
Grąžinti UAB „Telšių praktika“ (j. a. k. 180161194) 211 (du šimtus vienuolika) Eur žyminio mokesčio, sumokėto 2026 m. vasario 6 d. Luminor Bank AS, mokėjimo dokumento Nr. 9266, žyminio mokesčio užduoties kodas ZP17086.
Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.
Teisėjai Artūras Driukas
Andžej Maciejevski
Algirdas Taminskas