Administracinė byla Nr. N⁴⁴⁴-3185/2011

                                                      Procesinio sprendimo kategorija 47.11

 (S)

 

 

          

 

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2011 m. kovo 4 d.

Vilnius

 

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas), Romano Klišausko ir Virgilijaus Valančiaus (pranešėjas),  teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Viešųjų pirkimų tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. gruodžio 17 d. nutarimo J. P. administracinio teisės pažeidimo byloje.

                                                                                                                                

Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė :

 

I.

 

Viešųjų pirkimų tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau - Institucija) įgaliota pareigūnė 2009 m. gegužės 22 d. surašė J. P. administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad jam būnant Širvintų rajono savivaldybės administracijos (toliau – ir perkančioji organizacija) direktoriaus pavaduotoju ir viešojo pirkimo komisijos (toliau – ir komisija) pirmininku:

1. 2008 m. birželio 10 d. komisijos posėdžio metu buvo priimtas sprendimas VšĮ Širvintų ligoninės laparoskopinės - artroskopinės chirurginės sistemos viešąjį pirkimą vykdyti supaprastinto atviro konkurso būdu, taip pažeidžiant Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPĮ) 9 straipsnio 1, 3, 4 dalių reikalavimus bei Institucijos direktoriaus 2003 m. vasario 26 d. įsakymu Nr. 1S-26 patvirtintos Prekių ir paslaugų viešojo pirkimo vertės nustatymo metodikos (toliau - Metodika) 8, 10.2, 11, 14, 30 punktų reikalavimus. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. sausio 30 d. nutarimo Nr. 105 „Dėl valstybės investicijų 2008 – 2010 metų programoje numatytų 2008 metams kapitalo investicijų paskirstymo“ (2008 m. vasario 19 d. paskelbtas leidinyje „Valstybės žinios“ Nr. 20-729) 115.3 eilutėje nurodyta, kad VšĮ Širvintų ligoninės rekonstravimui ir įrangos atnaujinimui skiriama 2 300 000 Lt, todėl perkančioji organizacija, dar 2008 m. pradžioje sužinojusi apie skiriamą finansavimą, turėjo suplanuoti, kiek lėšų numato skirti įrangos atnaujinimui ir, priklausomai nuo pirkimo vertės, pasirinkti pirkimo būdą. Perkančioji organizacija 2008 m. bendrai įsigijo įrangos su tuo pačiu pirkimo objekto kodu už 909 300 Lt, todėl privalėjo vykdyti įrangos pirkimą atviro konkurso būdu, nes bendra per metus įsigytos įrangos vertė viršijo tarptautinio pirkimo vertės ribą.

2. 2008 m. lapkričio 24 d. komisijos posėdžio metu buvo priimtas sprendimas Širvintų ligoninės operacinės ir dienos chirurgijos skyriaus įrangos komplekto ir ambulatorinės konsultacinės poliklinikos įrangos komplekto pirkimą vykdyti neskelbiamų derybų būdu, taip pažeidžiant VPĮ 56 straipsnio 1 dalies 4 punkto reikalavimus, nes:

2.1. Neskelbiamų derybų būdas buvo pasirinktas neteisėtai, motyvuojant tuo, kad Institucija nustatė VPĮ pažeidimus. Tačiau šis būdas yra išimtinis ir taikomas tik tuo atveju, jeigu neišvengiamai būtina pirkimą atlikti ypač skubiai dėl įvykio, kurio perkančioji organizacija negalėjo numatyti (šios aplinkybės negali priklausyti nuo perkančiosios organizacijos), kai tokio pirkimo neįmanoma atlikti atviro, riboto konkurso ar skelbiamų derybų būdu VPĮ nustatytais terminais. Tuo tarpu šiuo atveju perkančioji organizacija dar 2008 m. pradžioje žinojo apie numatytą finansavimą.

2.2. Komisija nustatė 4 dienų terminą pateikti pasiūlymus neskelbiamoms deryboms, taip pažeisdama VPĮ 3 straipsnio 1 dalyje numatytus lygiateisiškumo, nediskriminavimo, proporcingumo ir skaidrumo principus, tokiu būdu vienam iš pakviestų dalyvauti neskelbiamose derybose tiekėjui, o būtent uždarajai akcinei bendrovei (toliau – ir UAB) „Teksora technika“, suteikė išskirtinę galimybę pateikti pasiūlymą ir laimėti konkursą. Tokia išvada darytina atsižvelgiant į perkamos įrangos kiekius, savybes, technines charakteristikas bei vertę (938 700 Lt); į tai, kad kiti du pakviesti tiekėjai raštu atsisakė dalyvauti neskelbiamose derybose, motyvuodami trumpu pasiūlymo pateikimo terminu; UAB „Teksora technika“ dalyvavo (ir būtų laimėjusi) prieš tai vykdomame pirkime, kurio objektą sudaranti įranga analogiška neskelbiamų derybų metu perkamai įrangai; UAB „Teksora technika“ buvo leista neteikti naujo pasiūlymo neskelbiamoms deryboms, o reikėjo tik patikslinti siūlomos įrangos kainą (kaina sumažėjo 3 150 Lt) ir pirkimo objektą suskirstyti į tris dalis (iš pradžių buvo 2 dalys).

Institucija, išnagrinėjusi J. P. administracinio teisės pažeidimo bylą, 2009 m. gegužės 28 d. nutarimu pripažino jį kaltu padarius ATPK 171³ straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą ir paskyrė 500 Lt baudą.

J. P., nesutikdamas su Institucijos nutarimu, pateikė Vilniaus apygardos administraciniam teismui skundą, kuriuo prašė nutarimą panaikinti ir bylą nutraukti.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2009 m. spalio 26 d. nutarimu J. P. skundą tenkino – Institucijos nutarimą panaikino ir bylą nutraukė.

Institucija, nesutikdama su Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. spalio 26 d. nutarimu, pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašė nutarimą panaikinti.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2010 m. lapkričio 5 d. nutartimi Institucijos apeliacinį skundą tenkino iš dalies, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. spalio 26 d. nutarimą panaikino ir grąžino bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teisme.

 

II.

 

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2010 m. gruodžio 17 d. nutarimu Institucijos 2009 m. gegužės 28 d. nutarimą, kuriuo J. P. paskirta 500 Lt bauda, panaikino ir bylą nutraukė. Teismas pažymėjo, kad skubų viešojo pirkimo įvykdymą nulėmė tai, jog 2008 m. lapkričio 24 d. nutraukus Įrangos pirkimo supaprastinto atviro konkurso procedūras, naujas pirkimas turėjo būti užbaigtas iki 2008 m. gruodžio 31 d., stengiantis įsisavinti Europos Sąjungos lėšas. Nuo 2008 m. lapkričio 24 d. iki 2008 m. gruodžio 31 d. likęs laiko tarpas (37 dienos) buvo nepakankamas pirkimui atlikti atviro, riboto konkurso ar skelbiamų derybų būdais VPĮ numatytais terminais, nes paprastai jis tęsiasi apie 3 mėnesius. Teismas akcentavo, kad perkančioji organizacija negalėjo numatyti, kad 2008 m. lapkričio 24 d. bus nutrauktas ankstesnis Įrangos pirkimo konkursas. Nurodė, kad 2008 m. spalio 2 d. atplėšus konkursui pateiktus tiekėjų vokus su pasiūlymais, paaiškėjo, kad tiekėjų pasiūlytos kainos viršija tarptautinio pirkimo vertę, todėl 2008 m. lapkričio 24 d. pirkimo procedūros buvo nutrauktos ir buvo būtina pirkimą atlikti ypač skubiai dėl įvykio, kurio perkančioji organizacija negalėjo numatyti, kas sudarė VPĮ 56 straipsnio 1 dalies 4 punkto numatytą pagrindą pirkimą vykdyti neskelbiamų derybų būdu. Pažymėjo, kad nei vienas iš tiekėjų 4 dienų termino pratęsti neprašė, todėl nėra pagrindo teigti, kad Komisijos tiekėjams nustatytas pasiūlymų pateikimo terminas sudarė kokias tai išskirtines sąlygas bendrovei „Tekstora technika“ ir diskriminavo kitus tiekėjus. Teismas nurodė, kad nėra aišku kaip įrangos kiekiais, jos savybėmis, techninėmis charakteristikomis, kaina, J. P. sudarė bendrovei „Tekstora technika“ išskirtines galimybes pateikti pasiūlymą ir laimėti konkursą, t. y. ar yra jo kaltė. Kiti tiekėjai (UAB „Salmeda“ ir UAB „Tradintek“), atsisakydami dalyvauti neskelbiamose derybose, nenurodė, jog atsisako dalyvauti būtent dėl perkamos įrangos kiekio, savybių, techninių charakteristikų ir vertės. Teismas vertino, kad aplinkybė, jog UAB „Tekstora technika“ dalyvavo abiejuose konkursuose nesudaro pagrindo daryti išvadai, jog šiai bendrovei buvo sudarytos išskirtinės sąlygos, nes prieš tai įvykęs konkursas buvo nutrauktas, o naujame konkurse kviečiami dalyvauti tiekėjai turėjo vienodas galimybes pateikti pasiūlymą ir laimėti konkursą. Pažymėjo, kad Institucijos išvada, jog UAB „Tekstora technika“ buvo leista net neteikti naujo pasiūlymo neskelbiamoms deryboms, o tik reikėjo patikslinti siūlomos įrangos kainą ir pirkimo objekto suskirstymą į 3 dalis, nėra teisinga, nes bendrovė yra pateikusi pasiūlymą, jis atitinka nustatytus reikalavimus. Teismas padarė išvadą, kad Komisija turėjo teisę vykdyti medicininės įrangos pirkimą neskelbiamų derybų būdu, ji nepažeidė VPĮ 56 straipsnio 1 dalies 4 punkto reikalavimų bei to paties įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų pagrindinių viešųjų pirkimo principų: lygiateisiškumo, nediskriminavimo, proporcingumo, skaidrumo, į konkursą buvo pakviestos trys bendrovės. Pažymėjo, kad pradinė kaina buvo sumažinta, o Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba, atlikusi šio pirkimo procedūros tyrimą, konstatavo, jog korupcinio ar kitokio pobūdžio nusikalstamos veikos požymių nenustatė, tai pat nėra nustatyta jokia žala. Teismas nurodė, kad Institucijos pareigūnas nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą į šias aplinkybes neatsižvelgė, kas laikytina ATPK 248 straipsnio, 256 straipsnio 1 dalies ir 284 straipsnio 1 dalies pažeidimu ir sudaro pagrindą nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną J. P. atžvilgiu, kadangi visos abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai (ATPK 250 str. 1 d.).

 

III.

 

Apeliaciniu skundu Institucija prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. gruodžio 17 d. nutarimą. Mano, kad visi pirmosios instancijos teismo išvardinti įvykiai ir aplinkybės, kurių perkančioji organizacija negalėjo numatyti, būtent tiesiogiai priklausė nuo perkančiosios organizacijos veiksmų ir valios. Paaiškina, kad VPĮ suteikia Institucijai teisę, nustačius VPĮ pažeidimus, įpareigoti perkančiąją organizaciją nutraukti pirkimo procedūras (šiuo atveju supaprastinto atviro konkurso), tačiau sprendimą dėl pirkimo procedūrų nutraukimo priima pati perkančioji organizacija. Šiuo atveju perkančioji organizacija savo valia nutraukė pirkimo procedūras, įvykdė Institucijos įpareigojimą, neskundė jo teismui ir tuo pripažino padariusi Institucijos nustatytus VPĮ pažeidimus, už ką ATPK 171³ straipsnyje numatyta atsakomybė. Pažymi, kad Širvintų rajono savivaldybės administracijos vykdyto supaprastinto atviro konkurso „Operacinės ir dienos chirurgijos skyriaus įrangos komplekto ir ambulatorinės konsultacinės poliklinikos įrangos komplekto įsigijimas“ (pirkimo Nr. 68742) (toliau – ir Konkursas) pirkimų procedūrų nutraukimas visiškai priklausė nuo perkančiosios organizacijos valios. Nurodo, kad teismas neįvertino aplinkybės, jog perkančioji organizacija finansavimą gavo 2008 m. sausio 30 d. ir žinojo, kad pirkimą įvykdyti reikia iki 2008 m. gruodžio 31 d., tačiau pirkimo procedūras pradėjo vykdyti tik 2008 m. rugsėjo 10 d., nors galėjo jas pradėti gerokai anksčiau. Pažymi, kad teismas neįvertino, jog perkančioji organizacija, vykdydama konkurso procedūras, apie tai, jog procedūrų toliau tęsti negalima ir jas reikia nutraukti, sužinojo dar 2008 m. spalio 10 d. (viešojo pirkimo komisijos posėdžio protokolas Nr. 145). Paaiškina, kad perkančioji organizacija turėjo galimybę paskelbti naują atvirą konkursą ir spėti užbaigti pirkimo procedūras iki 2008 m. gruodžio 31 d., tačiau, užuot tai padariusi, vilkino konkurso nutraukimo procedūras: dėl sutikimo nutraukti pirkimo procedūras perkančioji organizacija kreipėsi į Instituciją tik 2008 m. spalio 15 d., o Institucijai 2008 m. spalio 17 d. paprašius pateikti būtiną papildomą medžiagą, ją pateikė tik po 26 dienų, t. y. 2008 m. lapkričio 12 d. Teigia, kad neteisingas pirkimo būdo parinkimas, kaip Konkurso procedūrų nutraukimo priežastis, tiesiogiai priklausė nuo pačios perkančiosios organizacijos valios. Pažymi, kad perkančioji organizacija, siekdama pirkimų tikslo ir užtikrindama pagrindinių pirkimų principų laikymąsi, galėjo iškart skelbti ne supaprastintą, o atvirą konkursą. Akcentuoja, kad aplinkybės, kuriomis grindžiama ypatinga skuba, negali priklausyti nuo perkančiosios organizacijos. Teigia, kad Europos Teisingumo Teismas suformavo praktiką, kad nenumatytais įvykiais laikytini reiškiniai, kurie nepatenka į normalią ekonominę ir socialinę veiklą (potvyniai, žemės drebėjimai, epidemijos, epizootijos, kai būtina įsigyti paslaugas ar prekes, siekiant padėti aukoms). Nurodo, kad aplinkybės, jog Tarnyba įpareigojo perkančiąją organizaciją nutraukti Konkurso procedūras dėl perkančiosios organizacijos padarytų VPĮ pažeidimų parenkant supaprastinto atviro konkurso būdą, negali būti priskirta prie aplinkybių, nepriklausančių nuo perkančiosios organizacijos. Argumentuoja, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino pasiūlymų (dalyvaujat pirkime neskelbtinų derybų būdu) pateikimo termino (4 dienos) protingumo kriterijaus prasme. Neatsižvelgė, kad du iš trijų tiekėjų, pakviestų dalyvauti derybose, nedalyvavo Konkurse (t. y. nebuvo pateikę pasiūlymų) ir kad jiems pasiūlymus reikėjo parengti iš naujo. Teigia, kad 4 dienų terminas pateikti pasiūlymus yra akivaizdžiai per trumpas. Nurodo, kad perkančioji organizacija su vieninteliu tiekėju, dalyvavusiu derybose, sudarė pirkimo sutartį, pakeisdama esmines jos sąlygas.

J. P. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir palikti galioti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. gruodžio 17 d. nutarimą. Teigia, kad nevykdė jokių neteisėtų veiksmų ir savo veiksmais nepadarė teisės normų pažeidimo. Pažymi, kad 2010 m. birželio mėnesį buvo gauti pirktinos įrangos duomenys, o 2008 m. birželio 10 d. komisija, gavusi VšĮ Širvintų ligoninės vyr. gydytojos D. A. pateiktų pirkinių specifikaciją, kolegialiu sprendimu pradėjo pirkimą supaprastinto atviro konkurso būdu. Akcentuoja, kad Tarnyba daugiau nei vieną mėnesį sprendė prašymą pateikti sutikimą nutraukti supaprastintą atvirą konkursą. Pažymi, kad neskelbiamos derybos gali būti skelbiamos ne tik skubos atveju, bet ir kai neatitinka nė vienas pasiūlymas ir kitais svarbiais atvejais. Teigia, kad visiems tiekėjams buvo keliamas vienodas reikalavimas ir nebuvo reikalauta teikti visos įrangos techninių specifikacijų, nes ją jau buvo nustačiusi ir pasirinkusi komisija, todėl nėra teisinio pagrindo teigti, kad komisija sudarė kokias nors išskirtines sąlygas vienam tiekėjui.

 

Teisėjų kolegija

 

k o n s t a t u o j a :                                                

 

IV.

 

            Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

ATPK 171³ straipsnio 1 dalyje inter alia numatyta, kad Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymu nustatytos viešųjų pirkimų vykdymo tvarkos ar viešojo pirkimo būdo parinkimo tvarkos pažeidimas – užtraukia baudą perkančiųjų organizacijų vadovams arba jų įgaliotiems vadovauti viešojo pirkimo komisijai asmenims, viešojo pirkimo komisijos nariams, balsavusiems už neteisėto sprendimo priėmimą, nuo penkių šimtų iki dviejų tūkstančių penkių šimtų litų.

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nutraukė administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną J. P. atžvilgiu.

VPĮ (administracinio teisės pažeidimo padarymo metu galiojusi redakcija) 56 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatyta, kad „Prekės, paslaugos ar darbai neskelbiamų derybų būdu gali būti perkami, jeigu neišvengiamai būtina pirkimą atlikti ypač skubiai dėl įvykio, kurio perkančioji organizacija negalėjo numatyti, kai tokio pirkimo neįmanoma atlikti atviro, riboto konkurso ar skelbiamų derybų būdais šiame įstatyme nustatytais terminais. Aplinkybės, kuriomis grindžiama ypatinga skuba, jokiu būdu negali priklausyti nuo perkančiosios organizacijos“.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas pirmą kartą apeliacine tvarka nagrinėdamas šio administracinio teisės pažeidimo bylą pažymėjo, kad byloje nėra duomenų apie tai, jog pirkimo dokumentų parengimas (ar jų tobulinimas) dėl ne nuo perkančiosios organizacijos priklausančių priežasčių užtruko iki 2008 m. rugsėjo 3 d., taip pat, kuo remiantis pirmojo komisijos posėdžio metu buvo nuspręsta atlikti viešąjį pirkimą supaprastinto atviro konkurso būdu, kai planuojamo pirkimo kainas komisija nustatė atlikusi tyrimą tik prieš antrąjį posėdį, be to, kokia buvo šiuo tyrimu nustatyta kaina, lyginant su tiekėjų pasiūlymuose nurodyta kaina.

Pirmosios instancijos teismas antrą kartą nagrinėdamas šio administracinio teisės pažeidimo bylą neatsižvelgė į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nurodytus reikalingus išsiaiškinti aspektus. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad D. A. žodžiu patvirtinus, jog pirkimo kainos nesieks tarptautinio pirkimo vertės ribos, komisija vienbalsiai 2008 m. rugsėjo 3 d., antrojo komisijos posėdžio metu, nubalsavo dėl pirkimo būdo (supaprastintas atviras pirkimo būdas) ir patvirtino pirkimo dokumentus. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas konkrečios D. A. nustatytos kainos, kuri, kaip buvo manyta, nesieks tarptautinio pirkimo vertės ribos, bei tiekėjų pasiūlymuose nurodytos kainos nelygino ir nevertino, nors žinant šių kainų skirtumus būtų galima spręsti, ar buvo pagrindas komisijai pasirinkti supaprastintą atvirą konkursą, ar turėjo būti skelbiamas atviras konkursas iš karto, taip pat nesiaiškino, ar komisija vykdydama rinkos tyrimą ir apskaičiuodama kainą išsiaiškino realias pirkimo objekto kainas rinkoje ir įsitikino, kad pirkimo vertė neviršija tarptautinio pirkimo vertės ribos. Pirmosios instancijos teismas taip pat neanalizavo, ar dėl ne nuo perkančiosios organizacijos priklausančių priežasčių pirkimo dokumentų parengimas užtruko iki 2008 m. rugsėjo 3 d. Taigi pirmosios instancijos teismo išvada, kad perkančioji organizacija negalėjo numatyti, jog 2008 m. lapkričio 24 d. bus nutrauktas ankstesnis Įrangos pirkimo konkursas, ir tai sudarė sąlygas VPĮ 56 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatytą pagrindą pirkimą vykdyti neskelbiamų derybų būdu, yra nepagrįsta ir priimta neišsiaiškinus visų reikšmingų aplinkybių.

Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2010 m. lapkričio 5 d. nutartyje nurodė, jog tam, kad būtų padaryta išvada dėl VPĮ 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų pagrindinių viešųjų pirkimo principų užtikrinimo organizuojant pirkimą neskelbiamų derybų būdu, reikalinga išsiaiškinti, kodėl į neskelbiamas derybas buvo nekviečiama pirmame konkurse taip pat dalyvavusi UAB „Hansab“, kodėl nebuvo kviečiamos kitos iš 21 bendrovių, susipažinusių ir nusipirkusių supaprastinto atviro konkurso sąlygas. Pirmosios instancijos teismas, minėtų aplinkybių neanalizavo, apsiribodamas išvada, jog kad pagal VPĮ nuostatas, vykdant pirkimą neskelbiamų derybų būdu, ką kviesti į konkursą išimtai sprendžia perkančioji organizacija, įvykus supaprastinto atviro konkurso siūlymų vertinimui nustatyta reikiamos įrangos specifikacija, todėl į neskelbiamas derybas buvo pakviestos įmonės, kurios dalyvavo supaprastintame atvirame konkurse ir, kurios galėjo tiekti medicininę įrangą (UAB „Salmeda“, UAB „ Tradintek“ ir UAB „ Teksora technika“). Būtina išsiaiškinti, ar vykdant konkursą neskelbiamų derybų būdu ir savo nuožiūra kviečiant organizacijas, nebuvo pažeisti VPĮ 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti principai.

VPĮ (administracinio teisės pažeidimo padarymo metu galiojusi redakcija) 100 straipsnio 4 dalyje yra įtvirtinta, kad perkančiosios organizacijos vadovai ar kiti įgalioti asmenys (Komisijos nariai, ekspertai, kiti pirkimus atliekantys asmenys), pažeidę šį įstatymą, atsako įstatymų nustatyta tvarka. Komisijos pirmininkas atsako už komisijos veiklą, todėl administracinio teisės pažeidimo teisena jo atžvilgiu nutraukta nepagrįstai.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

 

n u t a r i a :

 

Viešųjų pirkimų tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. gruodžio 17 d. nutarimą panaikinti ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teisme.

Nutartis neskundžiama.

 

Teisėjai                                                                                           Stasys Gagys

                                                                                                                 

 

                                                                                                       Romanas Klišauskas

 

 

                                                                                                                                                      Virgilijus Valančius