(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. liepos 14 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Konstantino Gurino, Kazio Kailiūno ir Viginto Višinskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantų uždarosios akcinės bendrovės „Kamineros grupė“ (buvęs pavadinimas – uždaroji akcinė bendrovė „Logista“) ir akcinės bendrovės „Lietuvos geležinkeliai“ apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. lapkričio 12 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Kamineros grupė“ ieškinį atsakovui akcinei bendrovei „Lietuvos geležinkeliai“ dėl lėšų priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Ieškovas UAB „Kamineros grupė“ nurodė, kad 2011 m. lapkričio 4 d. kreipėsi į atsakovą AB „Lietuvos geležinkeliai“ su prašymu dėl galimybės išsinuomoti nuo 50 iki 100 vnt. dengtųjų vagonų. 2011 m. gruodžio 30 d. šalys sudarė Vagonų nuomos sutartį (toliau ir – Sutartis), kuria atsakovas (nuomotojas) įsipareigojo perduoti ieškovui (nuomininkui) 8 cisterninius vagonus ir 100 dengtųjų vagonų. Ieškovas, vykdydamas Sutarties 2.2 punkte nustatytą nuomininko pareigą per tris darbo dienas po sutarties sudarymo pateikti rašytinį prašymą dėl vagonų kursavimo maršruto suderinimo su kitų valstybių geležinkeliais, 2012 m. sausio 3 d. kreipėsi į atsakovą su prašymu suderinti 100 vnt. tuščių ir krautų vagonų vežimą į/iš Rusiją, Kazachstaną, Ukrainą, Baltarusiją, Latviją, Estiją. Atsakovas 2012 m. sausio 11 d. ir 2012 m. sausio 13 d. raštais informavo ieškovą apie vagonų kursavimo maršruto suderinimą, tačiau Rusijos Federacijoje maršrutai buvo suderinti tik iškrovai ir tranzitui, vagonų pakrova nebuvo suderinta.

Ieškovas, atsižvelgdamas į tęstinių šalių tarpusavio santykių pobūdį ir tikėdamasis, kad atsakovas iki galo tinkamai suderins kursavimo maršrutus, apmokėjo atsakovo išrašytus mokėjimo reikalavimus bendrai 360 561,85 Lt sumai. Atsakovas, pagal vagonų naudojimo trukmę apskaičiavęs nuomos ir vagonų buvimo geležinkelių infrastruktūros keliuose mokesčius, išrašė ieškovui PVM sąskaitas-faktūras, kurių bendra suma – 275 057,22 Lt. Susidariusią 85 504,63 Lt permoką atsakovas įskaitė 2012 m. gruodžio 28 d., šalims sudarius naują vagonų nuomos sutartį.

Atsakovui nesuderinus vagonų pakrovos Rusijos Federacijos teritorijoje, vagonai negalėjo būti išsiųsti. Ieškovas prašė atsakovo neskaičiuoti vagonų nuomos ir buvimo geležinkelių infrastruktūros keliuose mokesčių arba įskaityti už neišsiųstus vagonus sumokėtus mokesčius į kitų už vagonų nuomą išrašytų sąskaitų apmokėjimą, tačiau atsakovas šių prašymų netenkino. 2012 m. gruodžio 31 d. pasibaigus Sutarties terminui, atsakovas atsisakė grąžinti sumokėtas lėšas.

Ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo 275 057,22 Lt kaip be pagrindo įgytą turtą (CK 6.237 str.) ir 20 398,92 Lt palūkanų, priskaičiuotų pagal CK 6.240 straipsnio 1 dalį, bei procesines palūkanas. Ieškovo teigimu, vagonai buvo neišsiųsti dėl atsakovo kaltės, nes atsakovas tinkamai nesuderino vagonų kursavimo maršrutų. Dėl to atsakovas neturėjo teisės skaičiuoti mokesčių pagal Sutartį. Ieškovo manymu, yra visos nepagrįsto turto gavimo instituto taikymo sąlygos, nes turto įgijimo sutartinis pagrindas yra išnykęs. Jei teismas vertintų priešingai, tokiu atveju, pasak ieškovo, būtų visos sąlygos atsakovo sutartinei atsakomybei konstatuoti: atsakovas atliko neteisėtus veiksmus – neįvykdė pareigos tinkamai suderinti vagonų kursavimo maršrutą; ieškovo sumokėti atsakovui nuomos ir kiti mokesčiai už neišsiųstus vagonus laikytini ieškovo nuostoliais; atitinkamai, konstatuotinas priežastinis ryšys tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir ieškovo patirtų nuostolių; ieškovo patirti nuostoliai sąlygoti atsakovo kaltų veiksmų, nes atsakovui buvo ir turėjo būti žinoma, kad tinkamai nesuderinus maršrutų, jis neturės teisės reikalauti atlikti mokėjimus.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus apygardos teismas 2013 m. lapkričio 12 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies. Teismas priteisė ieškovui iš atsakovo 91 685,74 Lt, 6 procentų dydžio metines procesines palūkanas. Kitus ieškinio reikalavimus teismas atmetė.

Teismas nustatė, kad ieškovas 2011 m. lapkričio 4 d. pateikė atsakovui prašymą dėl vagonų nuomos. Įvertinęs šio prašymo turinio lingvistinę konstrukciją bei remdamasis šalių susirašinėjimu ir liudytojos E. S. parodymais, teismas sprendė, jog šiuo prašymu buvo kreiptasi ir dėl vagonų kursavimo maršruto suderinimo. Ieškovui buvo žinoma atsakovo taikoma praktika dėl vagonų kursavimo maršrutų suderinimo iš anksto, nes ieškovas ir anksčiau nuomojosi vagonus iš atsakovo. Atsakovas, kaip atidi sutartinių santykių šalis, ėmėsi iki sutarties sudarymo kursavimo maršruto derinimo veiksmų, nuo 2011 m. lapkričio 15 d. pradėdamas siųsti užklausimus kitų valstybių geležinkelių administracijoms dėl 100 dengtųjų vagonų kursavimo maršruto derinimo. Apie vykdomą maršruto derinimą pagal 2011 m. lapkričio 4 d. prašymą ieškovas buvo informuotas 2012 m. sausio 3 d. ir 2012 m. sausio 4 d. raštais. Po Sutarties sudarymo ieškovo pateiktą atsakovui 2012 m. sausio 3 d. prašymą teismas vertino kaip ankstesniojo 2011 m. lapkričio 4 d. prašymo papildymą ir sprendė, kad ieškovas tinkamai neįvykdė pareigos nurodyti esmines sutarties sąlygas, turinčias reikšmės sutarčiai sudaryti, todėl negali remtis tuo, kad atsakovas netinkamai suderino kursavimo maršrutą (CK 6.206 str.).

Kita vertus, teismas laikė, kad atsakovas, priimdamas 2012 m. sausio 3 d. prašymą ir nereikalaudamas sudaryti naujos sutarties, prisiėmė pareigą suderinti maršrutą pagal papildytą prašymą (CK 6.173 str. 2 d.). Teismas nustatė, kad atsakovas šią pareigą įvykdė, tačiau praėjus beveik dviem mėnesiams po 2012 m. sausio 3 d. prašymo pateikimo. Teismo vertinimu, atsakovas netinkamai įvykdė Sutarties 2.2 punkto reikalavimą dėl kursavimo maršruto suderinimo, nes užtruko neprotingai ilgai. Pasak teismo, atsakovas žinojo, jog negavus per 15 dienų atsakymo, laikoma, kad maršrutas nėra suderintas, todėl privalėjo apie tai informuoti ieškovą prieš perduodamas jam vagonus, kad šis laiku galėtų spręsti dėl sutartinių santykių eigos.

Teismas nurodė, kad 2012 m. sausio 26 d. perduodant vagonus buvo aišku, jog nėra suderinta pakrova, tačiau ieškovas dalį jų perėmė, t. y. iš 100 vagonų perėmė 60, nors sumokėjo už visų dengtųjų vagonų nuomą. Vagonų kursavimo maršruto suderinimas yra viena iš esminių Sutarties sąlygų. Atsižvelgdamas į tai, kad ieškovas neapsinaudojo įstatymo suteikta teise kreiptis į teismą dėl sutarties pakeitimo (CPK 13 str., CK 6.204 str. 3 d.) ir nenuginčijo sutartų mokėjimo sąlygų, neprašė sumažinti nuomos mokesčio (CK 6.487 str. 1 d.), teismas sprendė, kad nėra pagrindo pripažinti, jog atsakovas nepagrįstai gavo lėšas (CK 6.189 str.). Įvertinęs tai, kad ieškovas nuomos ir kelių mokestį sumokėjo pagal galiojančią sutartį, teismas taip pat atmetė ieškovo argumentą, kad 2012 m. gruodžio 31 d. pasibaigus Sutarties terminui atsakovas ginčo lėšas turi be pagrindo.

Teismas nurodė, kad šalių sudaryta Sutartis nenumato maršruto suderinimo termino ir nuomotojo (atsakovo) atsakomybės už nesuderinimą ar prašymo įvykdymą iš dalies, tačiau pagal Sutarties 3.1 punktą nuomininkas turi teisę nutraukti be išankstinio įspėjimo Sutartį tuo atveju, jei yra nesuderinamas maršrutas. Pasak teismo, ieškovas pasinaudojo šia sutarties nuostata 2012 m. vasario 17 d. pateikdamas prašymą dėl 100 dengtų vagonų atsisakymo bei Sutarties pakeitimo. Tą pačią dieną šalys pasirašė susitarimą dėl Sutarties pakeitimo, kuriuo susitarta ieškovui perduoti laikinai valdyti ir naudotis už mokestį 8 cisterinius vagonus. Po sutarties pakeitimo atliktas pakrovos suderinimas ieškovui tapo neaktualus.

Atsakovas suderino iškrovą ir tranzitą, t. y. įvykdė 2/3 esminės sutarties sąlygos, o ieškovas priėmė vagonus, būdamas informuotas apie suderintus maršrutus ir derinimo eigą, bei neatsisakė Sutarties pagal 3.1 punktą. Įvertinęs šias aplinkybes, teismas sprendė, jog nėra pakankamo pagrindo pripažinti, kad ieškovas visus nuostolius patyrė dėl atsakovo netinkamų veiksmų (CPK 178 str.). Tai, kad ieškovas priimtais vagonais nepasinaudojo dėl jam reikšmingų priežasčių, neatleidžia jo nuo pareigos iš viso nemokėti nuomos mokesčio ir mokesčio pagal 2.4 punktą už vagonų stovėjimą viešosios geležinkelių infrastruktūros keliuose. Todėl teismas, vadovaudamasis CK 1.5 straipsniu, 6.251 straipsnio 2 dalimi, pagal šalių sutartinių prievolių įvykdymo apimtį ieškovo prašomą priteisti nuostolių dydį sumažino 2/3 sumokėtos ir neįskaitytos sumos.

Ieškovo reikalavimą dėl 20 398,92 Lt palūkanų priteisimo pagal CK 6.240 straipsnio 1 dalį teismas atmetė konstatavęs, jog nėra pagrindo pripažinti, kad atsakovas be pagrindo įgijo lėšas.

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į apeliacinius skundus argumentai

Ieškovas UAB „Kamineros grupė“ prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2013 m. lapkričio 12 d. sprendimo dalį, kuria netenkintas jo reikalavimas dėl 183 371,48 Lt gautų lėšų, 20 398,92 Lt palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš atsakovo, ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti visiškai. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Teismas netinkamai aiškino ginčo Sutartį ieškovo atžvilgiu. Sutarties nebuvo galima vykdyti dalimis. Dalinis prievolės įvykdymas ieškovui ekonomiškai nenaudingas. Atsakovo prašomą nuomos kainą ieškovas būtų sumokėjęs tik tuo atveju, jei būtų galėjęs nuvežti ir parvežti krovinį. Atsakovui buvo žinoma, kad nesuderinus maršrutų į abi puses, vagonai kursuoti apskritai negalės.

2. Nebuvo nustatyta jokios ieškovo kaltės ar įvykdytų Sutarties pažeidimų, tačiau ieškovui teko 2/3 nuostolių. Teismas priteistiną sumą apskaičiavo mažindamas atsakovo atsakomybę šiam teoriškai įvykdžius dalį prievolės, tuo tarpu tokio sprendimo motyvai grindžiami ieškovo kalte dėl prievolės neįvykdymo. Teismas tinkamai neatskleidė, kuo pasireiškia ieškovo kaltė.

3. Atsakovas neįvykdė savo, kaip nuomotojo, pareigos perduoti Sutarties sąlygas atitinkantį ir tinkamą naudoti pagal paskirtį daiktą (CK 6.483 str.). Ši pareiga nepasibaigia daikto perdavimu nuomininkui, o išlieka visą nuomos sutarties terminą. Teismas nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, sutapatindamas ieškovo įvykdytą vagonų priėmimą su patvirtinimu, kad vagonai yra tinkami naudoti tam tikslui, kurio ieškovas siekė sudarydamas Sutartį.

4. Šalių santykiai yra tęstinio pobūdžio. Ieškovas mokėjimo reikalavimus iki visiško maršrutų suderinimo apmokėjo tikėdamasis, kad atsakovas vykdys savo sutartinius įsipareigojimus, kadangi neapmokėjus šių reikalavimų, atsakovas galėjo sustabdyti maršrutų derinimą.

5. Atsakovas, 2012 m. sausio 4 d. gavęs ieškovo 2012 m. sausio 3 d. prašymą, dėl pakrovos suderinimo kreipėsi tik 2012 m. vasario 8 d., t. y. daugiau nei po mėnesio. Tai patvirtina byloje pateikta AB „RŽD“ telegrama „Maskva 02 24 1401 Godlijevskienė“. Pakrova buvo suderinta jau 2012 m. vasario 24 d. Jei atsakovas būtų ėmęsis derinti maršrutus per protingą terminą, suderinimas būtų buvęs gautas laiku ir ieškovas jokių pretenzijų atsakovui nebūtų reiškęs.

6. Teismas nemotyvavo, kodėl nutarė bylai taikyti sutartinės atsakomybės taisykles, o ne nepagrįsto turto gavimo institutą. Aplinkybės, kad ginčo sutartis yra pasibaigusi, teismas nevertino. Atsakovas lėšas gavo už nesuteiktas paslaugas. Ieškovo reikalavimą dėl palūkanų priteisimo teismas atmetė tokio sprendimo nemotyvuodamas. Teismas netinkamai vertino palūkanų skaičiavimo pažymą. Ieškovas prašė priteisti palūkanas nuo reikalaujamos grąžinti kaip nepagrįstai gautos 275 057,22 Lt sumos.

Atsakovas AB „Lietuvos geležinkeliai“ prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2013 m. lapkričio 12 d. sprendimo dalį, kuria iš jo priteista 91 685,74 Lt, 6 procentų dydžio metinių procesinių palūkanų ir 3707,29 Lt bylinėjimosi išlaidų ieškovo naudai. Apeliacinis skundas grindžiamas šiai argumentais:

1. Teismas preziumavo atsakovo kaltę, neatsižvelgdamas į vagonų kursavimo maršrutų derinimo tvarką ir objektyvias aplinkybes bei byloje esančius įrodymus, kurie patvirtina, kad atsakovas tinkamai įvykdė sutartinius įsipareigojimus. Ieškovas turėjo prievolę pateikti prašymą dėl vagonų kursavimo maršrutų derinimo ir nurodyti esmines vagonų kursavimo sąlygas (Sutarties 2.2 p.). Pateikdamas 2011 m. lapkričio 4 d. prašymą, nenurodė vagonų pakrovos vietos. Ši aplinkybė lėmė tai, kad vagonų kursavimo maršrutas su pakrova pagal ieškovo 2012 m. sausio 3 d. prašymą buvo suderintas 2012 m. vasario 29 d. Jeigu ieškovas visą informaciją būtų pateikęs laiku, vagonų pakrova būtų buvusi suderinta 2012 m. sausio 13 d.

2. Teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad vagonų kursavimo maršrutai buvo derinami neprotingai ilgą laiko tarpą. Sutartyje nėra nustatytas maršrutų derinimo terminas. Atsakovas, pateikęs prašymą dėl maršrutų derinimo kitų valstybių geležinkelių administracijoms, negali atlikti jokių aktyvių veiksmų, kad būtų pasiektas teigiamas maršrutų suderinimo rezultatas arba pagreitintas derinimo procesas. Atsakovas pažymėjo, kad maršrutai pagal 2011 m. lapkričio 4 d. prašymą buvo suderinti 2012 m. sausio 3 d., t. y. daugiau nei po dviejų mėnesių, tačiau teismas šio termino nelaikė neprotingu. Be to, tokia vagonų maršrutų derinimo trukmė, ypač metų pabaigoje, yra įprasta. Todėl nėra pagrindo teigti, kad atsakovas netinkamai įvykdė Sutarties 2.2 punkte įtvirtintą prievolę. Atsižvelgiant į tai, negalima konstatuoti, kad yra atsakovo sutartinės civilinės atsakomybės sąlygos.

3. Ieškovas, 2013 m. sausio 18 ir 23 d. sumokėdamas nuomos mokestį ir 2012 m. sausio 26 d. priimdamas vagonus, šiais savo veiksmais patvirtino, kad atsakovas tinkamai atliko savo pareigą suderinti maršrutus, o atsakomybę dėl nesavalaikio vagonų kursavimo poreikio papildymo prisiėmė sau.

4. Vagonai iki 2012 m. vasario 20 d. buvo ieškovo dispozicijoje, todėl nuomos mokestis priskaičiuotas pagrįstai. Aplinkybė, kad ieškovas dėl savo kaltės nesinaudojo vagonais ir laikė juos viešosios geležinkelių infrastruktūros keliuose, nėra pagrindas grąžinti ieškovui sumokėtą nuomos ir kelių mokestį.

Atsakovas prašo atmesti ieškovo apeliacinį skundą.

Atsakovo teigimu, ieškovas, gavęs pranešimus apie vagonų kursavimo maršrutų suderinimą (2013 m. sausio 11 ir 13 d.), nepareiškė jokių pretenzijų ar pastabų, kad maršrutas suderintas netinkamai ir neatitinka ieškovo lūkesčių / poreikio. Tik 2012 m. sausio 30 d. pateikė atsakovui prašymą neskaičiuoti nuomos mokesčio, nes nesuderintas papildomas maršrutas (vagonų pakrova). Teismas pagrįstai netaikė CK 4.483 straipsnio nuostatų, nes vagonų perdavimo-priėmimo tvarka numatyta Sutartyje. Atsakovas pažymėjo, kad telegramas dėl maršrutų derinimo kitų valstybių geležinkelių administracijoms išsiuntė 2012 m. sausio 13 d., o ne vasario 8 d., kaip teigia ieškovas. Iki 2012 m. sausio mėn. pabaigos visos telegramoje nurodytos administracijos (išskyrus Rusijos) atsiuntė pranešimus apie suderinimą. 2012 m. vasario 8 d. atsakovas papildomai kreipėsi į Rusijos geležinkelių administraciją ir 2012 m. vasario 27 d. iš pastarosios gavo atsakymą apie maršruto suderinimą. Ginčas kilo iš sutarties, todėl nepagrįsto praturtėjimo institutas šiuo atveju netaikytinas.

Ieškovas prašo atmesti atsakovo apeliacinį skundą.

Nurodo, kad Sutarties 2.2 punkte numatytą pareigą ieškovas įvykdė pateikdamas 2012 m. sausio 3 d. prašymą. 2011 m. lapkričio 4 d. ieškovo prašymas buvo tik preliminarus paklausimas-pageidavimas dėl galimybės sudaryti Vagonų nuomos sutartį. Jeigu atsakovas savo rizika atliko kokius nors veiksmus iki Sutarties sudarymo, jis negali būti atleistas nuo Sutartimi nustatytos konkrečios pareigos vykdymo – maršrutų suderinimo pagal 2012 m. sausio 3 d. prašymą. Laikotarpiu nuo pretenzijų pateikimo iki vagonų grąžinimo atsakovas neinformavo ieškovo apie vykstantį maršrutų derinimą, tačiau jau grąžinus vagonus, 2012 m. vasario 29 d. pranešė apie suderintą vagonų pakrovą. Todėl atsakovas savo sutartinę prievolę įvykdė netinkamai.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliaciniai skundai atmetami.

Ieškovas atsakovo pareigą grąžinti be pagrindo gautas lėšas (vagonų nuomos ir vagonų buvimo geležinkelių infrastruktūros keliuose mokesčius) kildina iš 2011 m. gruodžio 30 d. Vagonų nuomos sutarties neįvykdymo. Kadangi ginčo pinigų suma buvo sumokėta ieškovui vykdant sutartinius įsipareigojimus atsakovui, tokiems teisiniams santykiams netaikomas turto gavimo be pagrindo institutas (CK 6.237 str. – 6.241 str.). Ta aplinkybė, kad Sutarties galiojimo terminas yra pasibaigęs, nereiškia, jog turto įgijimo pagrindas išnyko, nes mokėjimai buvo atlikti Sutarčiai galiojant.

Asmuo, neįvykdęs ar netinkamai įvykdęs savo sutartinę prievolę, privalo atlyginti kitai sutarties šaliai šios patirtus nuostolius, sumokėti netesybas (CK 6.256 str. 2 d.). Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl to, kad atsakovas skaičiavo nuomos ir kelių mokesčius už išnuomotus vagonus, kurių ieškovas negalėjo naudoti dėl nesuderinto kursavimo maršruto.

Byloje nustatyta, kad ieškovas 2011 m. lapkričio 4 d. kreipėsi į atsakovą su prašymu dėl galimybės išsinuomoti nuo 50 iki 100 vnt. dengtųjų vagonų kroviniams vežti iš Lietuvos į Kazachstaną (T1, b.l. 10). Gavęs minėtą prašymą, atsakovas 2011 m. lapkričio 15 d. pradėjo derinti vagonų kursavimo maršrutą, t. y. siųsti užklausimus kitų valstybių geležinkelių administracijoms (T1, b.l. 160-180). 2011 m. gruodžio 30 d. šalims pasirašius Sutartį, atsakovas 2012 m. sausio 3 d. ir 4 d. pranešimais informavo ieškovą apie vykdomą maršruto derinimą (T1, b.l. 158-159). 2012 m. sausio 3 d. ieškovas pateikė atsakovui kitą prašymą, kuriuo papildomai paprašė suderinti 2011 m. lapkričio 4 d. prašyme nurodytų vagonų pakrovą Rusijoje, Kazachstane, Ukrainoje, Baltarusijoje, Latvijoje, Estijoje (T1, b.l. 19). Atsakovas, gavęs 2012 m. sausio 3 d. ieškovo prašymą, išsiuntė papildomus užklausimus atitinkamų valstybių geležinkelių administracijoms dėl pakrovos suderinimo (T1, b.l. 181-197).

Šalių sudarytos Sutarties 2.2 punkte nustatyta nuomininko pareiga per tris darbo dienas po Sutarties sudarymo pateikti nuomotojui rašytinį prašymą dėl vagonų kursavimo maršrutų suderinimo su kitų valstybių geležinkeliais bei nuomotojo pareiga pagal gautą prašymą derinti konkretų vagonų kursavimo maršrutą ir apie kursavimo maršruto suderinimą bei parengtus perduoti nuomai vagonus pranešti nuomininkui. Nuomininkas, gavęs minėtus nuomotojo pranešimus, privalo apmokėti išrašytą mokėjimo reikalavimą ir priimti vagonus iš nuomotojo (Sutarties 2.3 p.). Iš šių Sutarties nuostatų seka, kad nuomotojas mokėjimo reikalavimus išrašyti ir vagonus perduoti nuomininkui gali tik suderinęs vagonų kursavimo maršrutą pagal nuomininko prašymą.

Kaip matyti iš bylos duomenų, atsakovas 2012 m. sausio 11 d. ir 13 d. pranešimais informavo ieškovą apie vagonų kursavimo maršruto suderinimą (T1, b.l. 20-21) ir išrašė mokėjimo reikalavimus (T1, b.l. 22-25), nors vagonų pakrova pagal 2012 m. sausio 3 d. ieškovo prašymą tuo metu dar nebuvo suderinta. Atsakovas perdavė vagonus ieškovui žinodamas, jog ieškovas negalės jų naudoti tam tikslui, kurio siekė sudarydamas Sutartį, t. y. kad šie vagonai negalės būti pakraunami 2012 m. sausio 3 d. prašyme išvardintų valstybių geležinkeliuose. Kolegija konstatuoja, kad tokiais veiksmais atsakovas pažeidė Sutarties sąlygas (CK 6.63 str. 1 d. 1 p.).

Tačiau vertinant atsakovo padarytą Sutarties pažeidimą, atsižvelgtina ir į paties ieškovo veiksmus tiek iki Sutarties sudarymo, tiek ir jos vykdymo metu. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovui buvo žinoma atsakovo taikoma praktika dėl vagonų kursavimo maršrutų suderinimo iš anksto, tai patvirtina šalių paaiškinimai ir ta aplinkybė, kad analogišką vagonų nuomos sutartį šalys buvo sudariusios ir anksčiau (T1, b.l. 131-137). Iš to galima spręsti, kad ieškovas turėjo ir galėjo numatyti, jog pateikus atsakovui papildomą prašymą dėl vagonų kursavimo maršruto suderinimo jau po Sutarties sudarymo, toks derinimas gali užtrukti. Be to, kaip minėta, ieškovui buvo žinoma, kad atsakovas dar iki Sutarties sudarymo buvo pradėjęs vykdyti vagonų kursavimo maršruto derinimą pagal pirmąjį ieškovo prašymą, pateiktą 2011 m. lapkričio 4 d. Šis suderinimas užtruko apie du mėnesius. Pagal 2012 m. sausio 3 d. ieškovo pateiktą papildomą prašymą maršruto su pakrova suderinimas užtruko panašų laikotarpį, nes atsakovas tik 2012 m. vasario 27 d. gavo atsakymą iš Rusijos geležinkelių administracijos apie galutinai suderintą maršrutą (T1, b.l. 189-190) ir 2012 m. vasario 29 d. apie tai pranešė ieškovui (T1, b.l. 101). Nepagrįstas ieškovo teiginys, atsakovas neprotingai ilgai delsė kreiptis į Rusijos geležinkelių administraciją dėl pakrovos suderinimo pagal 2012 m. sausio 3 d. prašymą, nes kaip paaiškino atsakovas atsiliepime į ieškovo apeliacinį skundą, užklausimas prašyme nurodytų valstybių geležinkelių administracijoms, tarp jų ir Rusijos, buvo išsiųstas 2012 m. sausio 13 d. (T1, b.l. 196-197), o 2012 m. vasario 8 d. buvo išsiųstas pakartotinis užklausimas Rusijos geležinkelių administracijai, kadangi iš jos nebuvo gautas atsakymas į pirmąjį užklausimą. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, darytina išvada, kad ieškovas pats prisiėmė riziką dėl užtrukusio vagonų kursavimo maršruto suderinimo, nes kreipdamasis į atsakovą dėl vagonų nuomos sutarties sudarymo, pastarajam nenurodė visos informacijos, turinčios esminės reikšmės sutarčiai sudaryti (CK 6.163 str. 4 d.).

Kartu pažymėtina, jog ieškovas, gavęs atsakovo 2012 m. sausio 11 d. ir 13 d. pranešimus apie suderintą vagonų kursavimo maršrutą ir matydamas, kad pakrova nėra suderinta, vykdė Sutartį: apmokėjo atsakovo išrašytus išankstinius mokėjimo reikalavimus ir 2012 m. sausio 26 d. iš atsakovo priėmė dalį, t. y. 60 iš 100, išsinuomotų dengtųjų vagonų (T1, b.l. 106-108). Ieškovas nepasinaudojo Sutarties 3.1 punkte suteikta teise nutraukti be išankstinio įspėjimo Sutartį tuo atveju, jei yra nesuderinamas maršrutas. Ieškovo argumentas, kad mokėjimo reikalavimus jis apmokėjo tikėdamasis, jog atsakovas tinkamai suderins maršrutus, atmestinas. Pirma, ieškovas dalį išsinuomotų vagonų priėmė. Antra, iki vagonų perdavimo ieškovas jokių pretenzijų dėl netinkamai suderinto vagonų kursavimo maršruto atsakovui nepareiškė. Trečia, byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina (T1, b.l. 26, 119, 126), kad dviem vagonais ieškovas faktiškai naudojosi. Ketvirta, ieškovas nenurodė atsakovui, nuo kokios datos pakrovos suderinimas jam būtų nebetikslingas, atsižvelgiant į tai, kad Sutartyje nėra nustatytas konkretus maršrutų suderinimo terminas. Penkta, atsakovas, kaip minėta, ieškovo pageidautą maršrutą suderino galutinai, tačiau ieškovas iki tol atsisakė išsinuomotų vagonų, 2012 m. vasario 17 d. pasirašydamas su atsakovu susitarimą dėl Sutarties pakeitimo (T1, b.l. 18, 93). Nurodytos aplinkybės leidžia manyti, kad paties ieškovo veiksmai vykdant Sutartį sąlygojo netinkamą atsakovo prievolės suderinti vagonų kursavimo maršrutą įvykdymą.

Pripažindama, kad prievolė suderinti vagonų kursavimo maršrutą netinkamai įvykdyta dėl abiejų šalių kaltės, kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sumažino atsakovo atsakomybę už padarytą Sutarties pažeidimą (CK 6.248 str. 4 d., 6.259 str. 1 d.). Kolegija neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo nustatyta nuostolių, tenkančių ieškovui dėl jo paties kaltės, apimtimi. Reikalavimą dėl palūkanų priteisimo ieškovas reiškė CK 6.240 straipsnio 1 dalies pagrindu, todėl nenustatęs sąlygų taikyti turto gavimo be pagrindo institutą kaip pažeistų teisių gynimo būdą, šį reikalavimą teismas pagrįstai atmetė kaip neįrodytą, nepaisant to, kad sumą, nuo kurios priskaičiuotos šios palūkanos, nurodė neteisingai.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, kad apeliacinių skundų argumentai nesudaro pagrindo naikinti ar keisti skundžiamą sprendimą, todėl jis paliekamas nepakeistas.

Atmetus abiejų šalių apeliacinius skundus, apeliacinėje instancijoje turėtos bylinėjimosi išlaidos nepaskirstomos. Kadangi atsakovas už apeliacinį skundą sumokėjo 6909 Lt dydžio žyminį mokestį (T2, b.l. 45), nors pagal ginčijamą sumą turėjo sumokėti 2751 Lt dydžio žyminį mokestį (CPK 80 str. 4 d.), atsakovui grąžintina 4158 Lt žyminio mokesčio permoka (CPK 87 str. 1 d. 1 p., 5 d.).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo 2013 m. lapkričio 12 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Grąžinti atsakovui AB „Lietuvos geležinkeliai“, įmonės kodas 110053842, 4158 Lt (keturių tūkstančių vieno šimto penkiasdešimt aštuonių litų) dalį žyminio mokesčio, sumokėto už apeliacinį skundą 2013 m. gruodžio 6 d. mokėjimo nurodymu.