Administracinė byla Nr. eI3-3325-860/2021
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01448-2021-5
Procesinio sprendimo kategorijos: 22.2; 55.1.1
(S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2021 m. rugsėjo 20 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Saulius Jakaitis,
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo D. K. patikslintą skundą (prašymą) atsakovui Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus, trečiasis suinteresuotas asmuo Policijos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos.
Teismas
n u s t a t ė:
1. Pareiškėjas D. K. kreipėsi į teismą su patikslintu skundu (prašymu), kuriame prašo: 1) panaikinti (duomenys neskelbtini) policijos komisariato (toliau – ir (duomenys neskelbtini)) viršininko 2021 m. kovo 29 d. sprendimą (sutikimą) pritarti (duomenys neskelbtini) Pareigūnų tarnybinės veiklos vertinimo komisijos (toliau – ir Vertinimo komisija) 2021 m. kovo 29 d. išvadoje Nr. 10-IL-5388 pateiktam įvertinimui jo tarnybinę veiklą už 2020 metus įvertinti „gerai“ (toliau – ir Sprendimas); 2) įpareigoti atsakovą iš naujo įvertinti jo tarnybinę veiklą už 2020 metus Vertinimo komisijoje.
Skunde nurodo, kad pareiškėjas dirba (duomenys neskelbtini) skyriaus (toliau - (duomenys neskelbtini)) 2 - ojo poskyrio viršininko pareigose. 2020 m. spalio 16 d. (duomenys neskelbtini) viršininkas po pareiškėjo neeilinio tarnybinės veiklos vertinimo priėmė sprendimą, jo tarnybinę veiklą vertinti „labai gerai“. Tiesioginio vadovo siūlymas dėl veiklos vertinimo buvo susijęs su pareiškėjo pasiektais rezultatais ir vertinimo kriterijais susijusiais su (duomenys neskelbtini) 1 - ojo poskyrio veikla. Pareiškėjo tiesioginis vadovas, (duomenys neskelbtini) viršininkas, 2021 m. kovo 1 d. parengė pareiškėjo tarnybinės veiklos vertinimo išvadą Nr. 5-TVV-12338 (toliau – ir Išvada), kuria jo tarnybinę veiklą už 2020 m. įvertino „labai gerai“. Tiesioginio vadovo vadovas, (duomenys neskelbtini) viršininko pavaduotojas, 2020 m. kovo 1 d. sutiko su minėta Išvada. Pareiškėjas 2021 m. kovo mėn. elektroniniu paštu gavo pranešimą, kad jo veikla bus vertinama (duomenys neskelbtini) Pareigūnų tarnybinės veiklos vertinimo komisijoje. Pastaroji 2021 m. kovo 29 d. priėmė sprendimą 10-IL-5388 vertinti pareiškėjo veiklą „gerai“. (duomenys neskelbtini) viršininkas, surašydamas rezoliuciją „sutinku su komisijos įvertinimu“ pritarė (duomenys neskelbtini) Vertinimo komisijos 2020 m. kovo 29 d. išvadoje 10-IL-5388 (toliau – ir 2021 m. kovo 29 d. Išvada) pateiktam įvertinimui pareiškėjo tarnybinę veiklą už 2020 metus įvertinti „gerai“. Nurodė, kad Išvadoje jo veikla už 2020 m. įvertinta „labai gerai“: tinkamumas einamoms pareigoms įvertintas 4 („labai gerai“), kvalifikacija 4 („labai gerai“) ir tarnybinės veiklos rezultatai 4 („labai gerai“). Teigia, kad Vertinimo komisija, peržiūrėdama pareiškėjo tiesioginio vadovo tarnybinės veiklos įvertinimą, nesilaikė visapusiškumo ir objektyvumo principų, tarnybinę veiklą už 2020 m. išnagrinėjo neišsamiai. Vadovaujantis teisės aktais, Vertinimo komisija vertina pareigūno tinkamumą einamoms pareigoms, jo kvalifikaciją ir pasiektus tarnybinės veiklos rezultatus, vykdant nustatytas užduotis, o pareigūno tarnybinės veiklos nagrinėjimas susideda iš pokalbio su pareigūnu ir vertinimo išvados nagrinėjimo. Vertinimo komisija, peržiūrėjusi pareiškėjo tarnybinės veiklos už 2020 m. įvertinimą, savo sprendimą vertinti pareiškėjo tarnybinę veiklą „gerai“, o ne „labai gerai“, neargumentavo ir nepagrindė, nenagrinėjo ir neatsižvelgė į tarnybinės veiklos rezultatus, nenagrinėjo kvalifikacijos (gebėjimo tobulėti, kūrybingumo, atsakingumo, bendravimo ir bendradarbiavimo įgūdžių ir kitus kvalifikaciją charakterizuojančius požymius), neatsižvelgė į riziką, kuri buvo numatyta. Tiesioginio vadovo Išvados Vertinimo komisijoje nagrinėjimo metu buvo užduodami klausimai nesusiję su pareiškėjo tarnybine veikla bei suformuluotais uždaviniais: vieno Vertinimo komisijos nario buvo klausiamas kaip buvo vertinamas 5 metų laikotarpyje ir kodėl Kriminalistinių tyrimų centras teikia rekomendacines kvotas DNR pėdsakų išėmimui (duomenys neskelbtini) (tokio pobūdžio klausimai nepriskirtini prie pareiškėjo tarnybinės veiklos vertinimo 2020 metais), kitų Vertinimo komisijos narių pareiškėjas buvo klaustas dėl veiklos ir įvykių įvykusių 2021 metais. Nurodo, kad pareiškėjas buvo vertinamas dėl viso poskyrio visų 2020 metų rezultatų, t. y. net dėl tų pareigūnų, kuriems nevadovavo apie 6 mėnesius, kadangi tik nuo metų antros pusės pareiškėjo pavaldinių padaugėjo dvigubai ir darbas, vadovaujant dvigubai didesniam kolektyvui, akivaizdžiai susijęs su padidėjusiu darbo krūviu.
2. Atsakovas (duomenys neskelbtini) policijos komisariatas pateikė atsiliepimą, kuriame su pareiškėjo skundu nesutinka, prašo jį atmesti.
Nurodo, kad ginčas kilo dėl (duomenys neskelbtini) viršininko 2021 m. kovo 29 d. sprendimo, kuriuo pritarta (duomenys neskelbtini) Vertinimo komisijos 2021 m. kovo 29 d. Išvadoje pateiktam įvertinimui pareiškėjo tarnybinę veiklą vertinti „gerai“. Pažymėjo, kad iš (duomenys neskelbtini) Vertinimo komisijos posėdžio protokolo bei šio posėdžio garso įrašo matyti, jog Vertinimo komisijos posėdis įvyko 2021 m. kovo 24 d. vaizdo konferencijos ryšiu, Vertinimo komisijos nariai dėl pareiškėjo tarnybinės veiklos vertinimo vienbalsiai pateikė 3 balų vertinimą („gerai“), pasiūlymų Vertinimo komisijos nariai neturėjo. Iš 2021 m. kovo 24 d. posėdžio garso įrašo matyti, kad, priešingai nei teigia pareiškėjas, Vertinimo komisijos nariai aptarė tik 2020 metų pareiškėjo tarnybinę veiklą bei pasiektus rezultatus, be kita ko, akcentuodami, jog pareiškėjo nurodytos aplinkybės, susijusios su paskelbto karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje įtaka pareiškėjo veiklos rezultatams, vertinant 2020 metų tarnybinės veiklos rodiklius gali būti pripažintos reikšmingomis tik iš dalies, kadangi būtent 2020 metais karantinas truko apytiksliai tik 5 mėnesius. Pažymėjo ir tai, kad Vertinimo komisijos nariai tiek pokalbio su pareigūnu, tiek Vertinimo išvados nagrinėjimo metu, išsamiai vertino ir pateikė klausimų bei pastabų, susijusių su pareiškėjo 2020 metų tarnybinės veiklos užduočių įgyvendinimu bei argumentavo savo nesutikimą su vertinimo išvadoje nurodytu vertinimu. Vertinimo komisija, peržiūrėdama pareiškėjo tiesioginio vadovo tarnybinės veiklos įvertinimą, laikėsi visapusiškumo ir objektyvumo principų, pareiškėjo tarnybinę veiklą išnagrinėjo išsamiai.
3. Trečiasis suinteresuotas asmuo Policijos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos atsiliepimo į skundą nepateikė.
Teismas
k o n s t a t u o j a:
4. Nagrinėjamu atveju ginčas byloje kilo dėl (duomenys neskelbtini) viršininko 2021 m. kovo 29 d. sprendimo (sutikimo), kuriuo nuspręsta pritarti (duomenys neskelbtini) Vertinimo komisijos 2021 m. kovo 29 d. Išvadoje pateiktam įvertinimui pareiškėjo tarnybinę veiklą už 2020 metus įvertinti „gerai“, teisėtumo ir pagrįstumo.
5. Byloje nustatyta, kad 2021 m. kovo 1 d. buvo surašyta Išvada, kurioje pareiškėjo D. K., dirbančio (duomenys neskelbtini) poskyrio viršininko pareigose, tarnybinė veikla už 2020 metus buvo įvertinta „labai gerai“; buvo siūloma nustatyti pareigūnui 0,5 pareiginės algos koeficientą.
6. 2021 m. kovo 24 d. įvyko pareiškėjo vertinimas Vertinimo komisijoje.
7. Pareiškėjas 2021 m. kovo 25 d. (duomenys neskelbtini) viršininkui S. G. surašė tarnybinį pranešimą „Dėl 2020 metinių vertinimų“. Nurodė, jog mano, kad Vertinimo komisija nagrinėdama pareiškėjo veiklą galėjo priimti nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą dėl siūlymo (duomenys neskelbtini) viršininkui. Prašė priimant sprendimą dėl 2020 m. veiklos vertinimo atsižvelgti į tarnybiniame pranešime nurodytas aplinkybes.
8. Vertinimo komisija 2021 m. kovo 29 d. surašė Išvadą, kuria pareiškėjo veiklą vertino „gerai“, Vertinimo komisija pasiūlymų neturėjo.
9. (duomenys neskelbtini) viršininkas S. G. 2021 m. kovo 29 d. Sprendimu sutiko su Vertinimo komisijos 2021 m. kovo 29 d. Išvada, kurioje nuspręsta pareiškėjo tarnybinę veiklą už 2020 metus įvertinti „gerai“.
10. Pareiškėjas su šiuo Sprendimu nesutinka ir skundžia jį teismui.
11. Vidaus tarnybos statuto (toliau – ir Statutas) 34 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pareigūnų tarnybinės veiklos vertinimo tikslas – kasmet visapusiškai ir objektyviai įvertinti pareigūnų kvalifikaciją, tarnybinės veiklos rezultatus ir tinkamumą einamoms ar aukštesnėms pareigoms.
Statuto 34 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad pareigūno tarnybinę veiklą vertina jo tiesioginis vadovas. Tiesioginis vadovas pareigūno tarnybinę veiklą gali įvertinti: 1) labai gerai; 2) gerai; 3) patenkinamai; 4) nepatenkinamai (Statuto 34 straipsnio 7 dalis). Tiesioginis vadovas, įvertinęs pareigūno tarnybinę veiklą labai gerai, vertinimo komisijai teikia vertinimo išvadą su vienu iš šio straipsnio 15 dalyje nurodytų pasiūlymų (Statuto 34 straipsnio 9 dalis). Vertinimo komisija pareigūno tarnybinę veiklą gali įvertinti: 1) labai gerai; 2) gerai; 3) patenkinamai; 4) nepatenkinamai (Statuto 34 straipsnio 14 dalis). Vertinimo komisijai įvertinus pareigūno tarnybinę veiklą gerai, iki vertinimo buvusi pareigūno teisinė padėtis nesikeičia; šiuo atveju vertinimo komisija pareigūną į pareigas skiriančiam asmeniui gali siūlyti pareigūnui skirti padėką (Statuto 34 straipsnio 16 dalis). Galutinį sprendimą dėl pareigūno tarnybinės veiklos vertinimo priima jį į pareigas skiriantis asmuo (Statuto 34 straipsnio 22 dalis).
Vidaus tarnybos sistemos pareigūnų tarnybinės veiklos vertinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2019 m. vasario 12 d. įsakymu Nr. 1V-142 (toliau - Aprašas), 24 punkte nustatyta, kad pareigūno tarnybinės veiklos vertinimo procedūra vertinimo komisijoje apima: pareigūno tarnybinės veiklos nagrinėjimą (24.1 papunktis); pareigūno tarnybinės veiklos įvertinimą (24.2 papunktis); sprendimo dėl atitinkamo vertinimo komisijos pasiūlymo priėmimą (išskyrus Statuto 34 straipsnio 19 dalyje nustatytu atveju, kai vertinimo komisija pareigūno tarnybinę veiklą įvertina gerai) (24.3 papunktis); pareigūnų tarnybinės veiklos vertinimo komisijos išvados (5 priedas) surašymą. Aprašo 25 punkte nustatyta, kad pareigūno tarnybinės veiklos kasmetinio vertinimo metu nagrinėdama pareigūno tarnybinę veiklą, vertinimo komisija vertina pareigūno tinkamumą einamoms pareigoms, jo kvalifikaciją ir pasiektus tarnybinės veiklos rezultatus, vykdant nustatytas užduotis, o kai jos nenustatomos – vykdant pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas. Pagal Aprašo 26 punktą pareigūno tarnybinės veiklos nagrinėjimas susideda iš pokalbio su pareigūnu ir vertinimo išvados nagrinėjimo. Pasibaigus pareigūno tarnybinės veiklos nagrinėjimui, vertinimo komisijos nariai aptaria būsimąjį pareigūno tarnybinės veiklos įvertinimą (Aprašo 28 punktas), vėliau – balsuojama dėl pareigūno tarnybinės veiklos vertinimo (Aprašo 29 punktas).
12. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) yra nurodęs, kad vertinimo komisijos nagrinėjimo dalykas yra tiesioginio vadovo išvada. Vertinimo komisijos pareiga yra patikrinti, ar valstybės tarnautojo tiesioginio vadovo surašyta tarnybinės veiklos vertinimo išvada yra pagrįsta, įsitikinti, ar tiesioginis vadovas, vertindamas valstybės tarnautojo gebėjimus atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir jo kvalifikaciją, laikėsi teisės aktų nuostatų (žr., pvz., 2017 m. kovo 23 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A-110-438/2017). Administracinių teismų praktikoje aiškinant teisės normas reglamentuojančias šiuos teisinius santykius yra konstatuota, kad tarnybinės veiklos vertinimo išvada yra bendro pobūdžio tarnybinę veiklą pagal nustatytus kriterijus apibūdinantis dokumentas, kuriame neturi būti nurodyti konkretūs valstybės tarnautojo pažeidimai ir netinkamo elgesio faktai, bet vertinimo komisijai, kuri tikrina vertinimo pagrįstumą, o kilus ginčui – teismui turi būti pateikti įrodymai, kurių pagrindu padarytos atitinkamos išvados (LVAT 2020 m. kovo 4 d. nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. A-407-438/2020; 2012 m. vasario 7 d. nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. A143-265/2012; 2006 m. vasario 3 d. nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. A248-750/2006 ir kt.). LVAT yra konstatavęs, kad teismui nėra suteikta teisė vertinti valstybės tarnautojo (pareiškėjo) tarnybinės veiklos rezultatų, jo gebėjimų atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir kvalifikaciją bei priimti sprendimus dėl tarnybinės veiklos vertinimo išvadų / siūlymo įgyvendinimo (2015 m. gegužės 11 d. nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. eA-1799-662/2015).
13. Pareiškėjo pagrindiniai 2020 metų tarnybinės veiklos uždaviniai ir pasiekti rezultatai: 1) užtikrinti kokybišką pirminių veiksmų atlikimą, pėdsakų paėmimą įvykio vietoje bei tinkamą jo įforminimą. 2020 m. buvo paimta 9497 pėdsakų, apžiūrint įvykių vietas. 2020 m. specialistai paėmė 19,49% pėdsakų daugiau, palyginus su 2019 m. (rezultatas – įvykio vietose paimtų pėdsakų 10 proc. daugiau nei 2019 m.); 2) gerinti įvykio vietos apžiūros protokolų pildymo kokybę. Ne mažiau kaip 95 proc. įvykio vietos apžiūros protokolų specialistų yra užpildyta įvykio vietoje (naudojant mobilias darbo vietas - IBPS). (duomenys neskelbtini) poskyrio specialistai apžiūrėjus įvykio vietas, visais atvejais (100 proc.) surašė įvykio vietos apžiūros protokolus, jei tokį pavedimą jam davė tyrimo grupės narys (rezultatas – ne mažiau kaip 95 proc. įvykio vietos apžiūros protokolų užpildyta įvykio vietoje IBPS naudojant mobilias darbo vietas); 3) gerinti įvykio vietos apžiūros kokybę. Kokybiškai apžiūrėtų įvykių vietų dalis didesnė kaip 90 proc. nuo visų apžiūrėtų įvykių vietų. Specialistų užimtumo įvykių vietose dalis nuo pamainos darbo laiko buvo nemažesnė kaip 50 proc. (rezultatas – kokybiškai apžiūrėtų įvykių vietų dalis ne mažesnė kaip 90 proc. nuo visų apžiūrėtų įvykių vietų. Specialistų užimtumo įvykių vietose dalis nuo pamainos darbo laiko ne mažesnė kaip 75 proc.); 4) vykdyti proaktyvią veiklą padedant aiškintis nusikalstamas veikas. Per 2020 m. 2 poskyrio specialistai pateikė 90 informacijas iš asmenų ir iš aplinkos (rezultatas – gauta informacijos iš asmenų ne mažiau kaip 36; gauta informacijos iš aplinkos ne mažiau kaip 50); 5) efektyviai panaudoti nusikaltimų vietose paimtus rankų ir biologinius pėdsakus tiriant nusikaltimus. Poskyrių rankų ir biologinių pėdsakų panaudojimo efektyvumo koeficientas 2019/2020 metais yra 9,39 % (2261 įvykio vieta kurioje paimti rankų ir biologiniai pėdsakai ir nustatyti 212 sutapimai), t. y. dagiau nei pėdsakų panaudojimo efektyvumo koeficientas (toliau – PPEK) 2019 metais 9,3 %. (rezultatas – poskyrio rankų ir biologinių PPEK nemažiau, kaip 2019 m. PPEK = (2019, 2020 m. nustatytų sutapimų pagal rankų ir biologinius pėdsakus, paimtus 2019, 2020 m.) / (įvykių vietų skaičius, kur buvo paimti rankų pėdsakai 2019, 2020 m.)).
14. Pažymėtina, kad pareiškėjas už 2020 m. buvo vertintas du kartus. Buvo atliekamas pareigūno neeilinis vertinimas ir kasmetinis tarnybinės veiklos vertinimas už 2020 metus.
Iš bylos duomenų matyti, kad pareiškėjui tarnybinės veiklos 2020 metų užduotys buvo suformuluotos tik 2020 m. rugpjūčio 30 d. Pareiškėjas su minėtomis užduotimis susipažino tik 2020 m. rugsėjo 2 d. Pareiškėjas buvo vertintas už visus 2020 metus. Tad esamoje situacijoje neaišku, ar pareiškėjo tarnybinė veikla už visus 2020 metus buvo vertinta tik pagal 2020 m. rugpjūčio 30 d. suformuluotas užduotis, ar iki tol pareiškėjui dar buvo suformuluotos ir kitos užduotys, ar pagal tas kitas užduotis, kurios galiojo iki 2020 m. rugpjūčio 30 d., buvo atliekamas pareiškėjo 2020 metų tarnybinės veiklos vertinimas, t. y. ar buvo atsižvelgiama į ankstesnes 2020 metų užduotis, ir pan. Jeigu buvo kreipiamas dėmesys tik į 2020 m. rugpjūčio 30 d. suformuluotas užduotis, tai neaišku, ar buvo atsižvelgta į rizikas, kurioms esant jos galėjo būti neįvykdytos, t. y. turint omenyje tai, kad pareiškėjas visas 2020 m. iškeltas tarnybinės veiklos užduotis turėjo įvykdyti per žymiai trumpesnį laiką (t. y. ne nuo metų pradžios, o nuo 2020 m. rugsėjo mėnesio).
Be to, kaip nustatyta byloje, 2020 metų vasaros pabaigoje pasikeitė pareiškėjo pareigos, jis tapo poskyrio viršininku. Antroje metų pusėje pareiškėjo pavaldume buvo papildomai 6 pareigūnai, iš viso 15 pareigūnų.
Atkreiptinas dėmesys, kad Vertinimo komisijoje į šias minėtas aplinkybes nebuvo atsižvelgta, t. y. jos visai nevertintos.
15. Iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėją jo tiesioginis vadovas įvertino „labai gerai“, todėl vadovaujantis Statuto nuostatomis vyko pareiškėjo vertinimas Vertinimo komisijoje. Vertinimo komisijos posėdis vyko 2021 m. kovo 24 d. Vertinimo komisijoje dalyvavo komisijos pirmininkas ir dar trys nariai. Vienas iš Vertinimo komisijos narių (D. D.) klausimų neturėjo, klausimus pareiškėjui uždavinėjo V. K., P. K. bei komisijos pirmininkas M. G..
16. Pareiškėjas savo skunde teismui, taip pat tarnybiniame pranešime, kuris buvo adresuotas (duomenys neskelbtini) viršininkui S. G., be kita ko, nurodė, kad Vertinimo komisijos nariai uždavė klausimus, nesusijusius su jo tarnybine veikla bei suformuluotais uždaviniais.
17. Teismas išklausęs Vertinimo komisijos posėdžio garso įrašą, sutinka su pareiškėjo argumentais, jog dauguma užduotų klausimų nebuvo susiję su tarnybinės veiklos vertinimu, t. y. su pareiškėjui suformuluotais uždaviniais ir konkrečiai jų įgyvendinimu.
17.1. Komisijos narys V. K. pokalbio Vertinimo komisijoje metu labai daug dėmesio skyrė klausimams, susijusiems su stebėsena. Uždavė klausimą „Kaip buvo vykdoma teritorinių policijos komisariatų stebėsena, kaip pareigūnai atlikdavo įvykio vietų apžiūras dėl SLS ?“. Pareiškėjo buvo prašoma pristatyti savo pasiūlymus, kokius jis teikė, kaip jų laikomasi. Teismo manymu, pareiškėjas išsamiai atsakė į užduotus klausimus, be to, atsakydamas į klausimus pareiškėjas nurodė, kad užduodami klausimai yra ne visai jo atsakomybės srities. Akcentuotina, kad komisijos narys pareiškėjui uždavė klausimą visiškai nesusijusį su veiklos vertinimu, tai yra „Kiek kartų pareigūno veikla buvo įvertinta labai gerai ?“. Pareiškėjui atsakius, kad tiksliai negali atsakyti, komisijos narys dar kartą uždavė klausimą „Kodėl nežino, kiek kartų buvo įvertintas labai gerai ?“. Taip pat pareiškėjui buvo užduotas toks klausimas kaip „Koks apčiuopiamas darbas buvo padarytas per 3-5 metus ?“. Teismas pažymi, kad Vertinimo komisijoje buvo vertinama pareigūno veikla už 2020 metus, tačiau jam buvo užduodami klausimai už trijų ar net penkių metų laikotarpį, kai pareiškėjo atliekamos funkcijos, atsakomybės sritys galimai buvo visai kitos. Be to, pareiškėjui buvo užduotas klausimas „Kokius pasiūlymus pareiškėjas teikė KTC (manytina, kad kalba ėjo apie Kriminalistinių tyrimų centrą) ?“, „Kodėl KTC pradėjo rašyti, prieš kokius 9 metus, kiek kainuoja ekspertizė ? Kaip su ekonomiškumo principu ?“. Šie klausimai taip pat visiškai nesusiję su pareiškėjui iškeltais uždaviniais.
17.2. Komisijos narys P. K. taip pat uždavė klausimą apie stebėseną bei kitus klausimus, susijusius su vidaus kontrolės vykdymo priemonėmis. Tačiau akcentuotina tai, kad komisijos narys uždavė klausimą apie rezonansinį tyrimą Gabijos g. 30, Vilniuje. Buvo užduoti klausimai „Kaip organizavote darbą ? Ar įvykio vietoje buvo pakankamas kiekis specialistų ?“. Teismas pažymi, kad įvykiai Gabijos g. 30, Vilniuje, vyko 2021 m. kovo mėnesį, nors veikla vertinama už 2020 metus.
17.3. Komisijos pirmininkas uždavinėjo klausimus susijusius su tarnybinės veikos vertinimu, tačiau taip pat buvo užduotas klausimas „Kokie buvo numatyti (duomenys neskelbtini) prioritetai 2020 metams“. Manytina, kad šis klausimas nėra tiesiogiai susijęs su pareiškėjui iškeltais uždaviniais.
17.4. Pažymėtina tai, kad Vertinimo komisijos nariai dėl pareiškėjo vertinimo diskutavo su pareiškėjo tiesioginiu vadovu. Tiesioginis vadovas nurodė, kad visi pareiškėjui numatyti rodikliai yra įgyvendinti. Komisijos pirmininkas diskusijos metu išreiškė priekaištus dėl 19 dienos įvykių. Iš garso įrašo nėra aišku, apie kokio mėnesio ir kokių metų dieną eina kalba, tačiau manytina, kad kalba ėjo apie 2021 m. kovo mėnesį, kai vyko pareiškėjo vertinimas. Vėlgi, akcentuotina, kad pareiškėjo tiesioginiam vadovui buvo išreikšti priekaištai dėl veiklos, nesusijusios su 2020 m. tarnybinės veiklos vertinimu.
17.5. Be to, pareiškėjui Vertinimo komisijos pirmininko paklausus, kokie yra vertinimo „gerai“ motyvai, jis atsakė, kad pareiškėjas neįtikino Vertinimo komisijos, ypatingai dėl įvykio vietos apžiūrų. Kiti Vertinimo komisijos nariai pasisakė, kad pritrūko savikritikos, realių sprendimų, vertinimas „gerai“ bus postūmis tobulėti, pasitaisyti.
18. Iš bylos medžiagos matyti, kad Išvadoje yra nurodyta, jog vertinant veiklos kokybę yra nedidelių pastabų dėl veiklos kokybės, tačiau vėlgi iš Vertinimo komisijos posėdžio garso įrašo teismas neišgirdo, kad pareiškėjui būtų užduoti klausimai konkrečiai susiję su šio uždavinio įgyvendinimu, nepaklausta, kokių pastabų turėjo tiesioginis vadovas, kaip pareiškėjas ketina išspręsti klausimus, susijusius su nurodytomis pastabomis.
Taip pat Vertinimo komisijos metu nebuvo aptarti nei pareiškėjui iškelti uždaviniai, nei pasiekti rezultatai.
19. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad Vertinimo komisija neišsamiai ir neobjektyviai atliko pareiškėjo vertinimą, buvo užduodami klausimai tiesiogiai nesusiję su pareigūnui iškeltais uždaviniais ir / ar vertinamuoju laikotarpiu; apibendrinus vertinimo rezultatus nebuvo nurodyta, kokių konkrečiai uždavinių pareiškėjas nėra pasiekęs ir kokia apimtimi. Be to, pažymėtina, kad nebuvo vertinami pareigūno kvalifikaciniai gebėjimai, tai yra jo žinios, asmeniniai gebėjimai, kuriuos pareiškėjas gali, geba pritaikyti tam tikroje veikloje.
Taip pat, kaip jau buvo minėta, nebuvo atsižvelgta į pasikeitusias pareiškėjo pareigas, pakitusią pareigų ir atsakomybių apimtį, ženkliai padidėjusį pavaldinių skaičių bei tai, kad veiklos vertinimo uždaviniai pareiškėjui buvo suformuluoti tik 2020 m. rugpjūčio mėnesį. Be to, apskritai neaišku, ar pareiškėjui dar iki 2020 m. rugpjūčio mėnesio nebuvo suformuluoti kiti 2020 m. tarnybinės veiklos uždaviniai, ar pagal juos buvo vertinama pareiškėjo tarnybinė veikla metų pradžioje ir pan.
Kitaip tariant, Vertinimo komisija, priimdama Sprendimą, nepaisė minėtų Statuto ir Aprašo nuostatų bei teismų praktikos tokio pobūdžio bylose.
20. Taigi, atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, yra pagrindas pripažinti, kad pareiškėjo skundas yra pagrįstas, todėl jis patenkinamas.
Atsižvelgus į teismo nustatytas aplinkybes, yra pagrindas panaikinti (duomenys neskelbtini) viršininko 2021 m. kovo 29 d. sprendimą (sutikimą) pritarti (duomenys neskelbtini) Vertinimo komisijos 2021 m. kovo 29 d. Išvadoje pateiktam įvertinimui pareiškėjo tarnybinę veiklą už 2020 metus įvertinti „gerai“, nes jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 91 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Patenkinus pareiškėjo reikalavimą dėl (duomenys neskelbtini) viršininko Sprendimo panaikinimo, patenkinamas ir pareiškėjo išvestinis reikalavimas dėl įpareigojimo atsakovą atlikti pakartotinį pareiškėjo tarnybinės veiklos už 2020 metus vertinimą Vertinimo komisijoje.
Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 87 straipsniu, 88 straipsnio 2 punktu, 132-133 straipsniais,
n u s p r e n d ž i a:
Pareiškėjo D. K. skundą dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus patenkinti.
Panaikinti (duomenys neskelbtini) policijos komisariato viršininko 2021 m. kovo 29 d. sprendimą (sutikimą) pritarti (duomenys neskelbtini) policijos komisariato Vertinimo komisijos 2021 m. kovo 29 d. išvadoje Nr. 10-IL-5388 pateiktam įvertinimui pareiškėjo D. K. tarnybinę veiklą už 2020 metus įvertinti „gerai“.
Įpareigoti (duomenys neskelbtini) policijos komisariatą iš naujo įvertinti pareiškėjo D. K. tarnybinę veiklą už 2020 metus Pareigūnų tarnybinės veiklos vertinimo komisijoje.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą per Vilniaus apygardos administracinį teismą.
Teisėjas Saulius Jakaitis