Civilinė byla Nr. e2-8146-994/2023

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-01128-2022-2

Procesinio sprendimo kategorija: 2.5.18.4;3.2.6.

 (S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

       2023 m. rugsėjo 29 d.

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Rima Lipeikienė,

sekretoriaujant Jolitai Aleksejūnaitei,

dalyvaujant ieškovės MB „Sraigtelis“ atstovei advokatei Redai Matuliūkštei, (duomenys neskelbtini) E. J.,

atsakovės UAB „Aksela“ atstovui advokatui Linui Makaveckui,

viešame teismo posėdyje nuotoliniu būdu per Zoom programą išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės MB „Sraigtelis“ ieškinį atsakovei UAB „Aksela“ dėl skolos priteisimo.

Teismas

n u s t a t ė :

1.       Ieškovė MB „Sraigtelis“ kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašė priteisti iš atsakovės 19 131,99 Eur skolos, 40 Eur skolos išieškojimo išlaidų, 8 procentus metinių procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje nurodė, kad Ieškovė MB „Sraigtelis“ (toliau- Ieškovė) ir atsakovė UAB „Aksela“ (toliau- Atsakovė) sudarė 2022-09-03 Statybos subrangos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau- Subrangos sutartis) pagal kurią Ieškovė įsipareigojo atlikti Atsakovei darbus ir perduoti darbų rezultatą Atsakovei, o Atsakovė įsipareigojo priimti ir mokėti už atliktus darbus sutartyje nurodytomis sąlygomis ir tvarka. Subrangos sutarties 4.4. punktas nustato, jog apmokėjimas atliekamas Atsakovei pasirašius darbų perdavimo priėmimo aktą, pagal Ieškovės pateiktą sąskaitą, per 5 dienas po akto pasirašymo dienos. Civilinio kodekso (toliau- CK) statybos rangos sutartimi rangovas įsipareigoja per sutartyje nustatytą terminą pastatyti pagal užsakovo užduotį statinį arba atlikti kitus statybos darbus, o užsakovas įsipareigoja sudaryti rangovui būtinas statybos darbams atlikti sąlygas, priimti darbų rezultatą ir sumokėti sutartyje nustatytą kainą. Pagal Atliktų darbų aktą Nr. 1 Ieškovė išrašė sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini) 3519,80 Eur sumai, kurią Atsakovė apmokėjo 2022-09-19. Atsakovės atstovas pasirašė Atliktų darbų aktą Nr. 1. Pagal Atliktų darbų aktą Nr. 2 Ieškovė išrašė sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini) 3581 Eur sumai, kurią Atsakovė apmokėjo 2022-09-28, nors Atsakovės atstovas neatsiuntė pasirašyto Atliktų darbų akto Nr. 2, šalių bendradarbiavimas tęsėsi, už atliktus darbus buvo atsiskaityta. Pagal Atliktų darbų aktą Nr. 3 Ieškovė išrašė sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini) 5235,84 Eur sumai, kurią Atsakovė apmokėjo sekančiai : 2022-10-12 sumokėjo 3235,84 Eur, 2022-10-13 sumokėjo 2022-10-13 sumokėjo 2000 Eur. Jau tuo metu Ieškovei teko ne kartą raginti Atsakovę atsiskaityti laiku, tačiau Atsakovė vis tikino, kad svarbu tęsti darbus ir žadėjo atsiskaityti. Ieškovės atstovas ne kartą siuntė A. S. sutartį, kurioje nurodytas pratęstas darbų atlikimo terminas, tačiau Atsakovė į tokius Ieškovo atstovo pranešimus atsakydavo tik žodžiu, jog darbai vykdomi, priimami ir apmokami, todėl neva nėra pagrindo sudaryti sutarties su kitu darbų įvykdymo terminu. Pagal Atliktų darbų aktą Nr. 4 Ieškovė išrašė 2022-10-10 sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini) 5555 Eur sumai, kurią Atsakovė apmokėjo tik iš dalies, t. y. 2022-10-28 sumokėjo 3000 Eur, likusi dalis (2555 Eur) liko neapmokėta iki šiol. Pagal Atliktų darbų aktą Nr. 5 Ieškovė išrašė 2022-10-24 sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini) 7479,98 Eur sumai, pagal Atliktų darbų aktą Nr. 6 – 2022-11-11 sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini) 5489 Eur sumai, pagal Atliktų darbų aktą Nr. 7- 2022-11-11 sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) 3630,01 Eur sumai. Atsakovė pagal šiame punkte išvardintas sąskaitas faktūras neatsiskaitė iki šiol. Pažymėtina, kad iki tol atliktų darbų aktai ir sąskaitos faktūros Atsakovei buvo siunčiamos elektroniniu paštu ir Atsakovė už atliktus darbus atsiskaitė, todėl atliktų darbų aktų ir sąskaitų siuntimas elektroniniu paštu buvo tapęs įprastu ir abejoms šalims priimtinu dokumentų įteikimo būdu. Nors Atliktų darbų aktai Nr. 2-7 yra nepasirašyti Atsakovės atstovų, tačiau tai nepaneigia Atsakovės pareigos atsiskaityti už atliktus darbus. Subrangos sutarčių sąlygos įpareigojo Ieškovę darbus atlikti, perduoti juos Atsakovei, o Atsakovę – priimti atliktus darbus, t. y. pasirašyti darbų priėmimo-perdavimo aktus, ir už juos sumokėti Ieškovei (Subrangos sutarties 2.1., 2.2, 4.4. punktai). Ieškovės atliktus darbus Atsakovė faktiškai priėmė ir jų rezultatais naudojasi. Pažymėtina, kad nepasirašydama atliktų darbų akto nesant nustatytų Ieškovės atliktų darbų trūkumų Atsakovė turi pareigą vykdydama Subrangos sutarties nuostatas atsiskaityti su Ieškove. Atsakovė vengė bendravimo elektroniniu paštu, į visus Ieškovės atstovo laiškus atsakydavo skambučiu arba neatsakydavo visai, o galiausiai visai nustojo bendrauti.  CK 6.694 straipsnio 4 dalis nustato, jog darbų perdavimas ir priėmimas įforminamas aktu, kurį pasirašo dvi šalys. Jeigu viena iš šalių atsisako pasirašyti aktą, jame daroma žyma apie atsisakymą ir aktą pasirašo kita šalis. Vienašalis perdavimo aktas gali būti teismo pripažintas negaliojančiu, jeigu teismas pripažįsta, kad kita šalis atsisakė pasirašyti aktą pagrįstai. Taigi, įstatymo nuostata, suteikianti vienos šalies pasirašytam aktui juridinę galią, yra speciali, taikoma išskirtinai statybos rangos santykiuose kaip priemonė, užkertanti kelią užsakovui nepagrįstai vilkinti darbų priėmimą ir vengti vykdyti kitas sutartines pareigas. Užsakovas, nesutikdamas su rangovo vienašališkai pasirašytu aktu, turi teisę jį ginčyti, įrodinėdamas, kad pagrįstai atsisakė pasirašyti aktą; vienašalis perdavimo aktas netenka galios tik tuo atveju, jei teismas jį pripažįsta negaliojančiu (CK 6.694 straipsnio 4 dalis). Įstatyme nustatyti atvejai, kada užsakovas turi teisę atsisakyti priimti darbų rezultatą, pvz., jeigu nustatomi trūkumai, dėl kurių darbo rezultato neįmanoma naudoti pagal statybos rangos sutartyje numatytą paskirtį ir šių trūkumų rangovas ar užsakovas negali pašalinti (CK 6.694 straipsnio 6 dalis), kai rangovas pažeidžia viso darbo atlikimo galutinį terminą ir dėl termino praleidimo prievolės įvykdymas užsakovui praranda prasmę (CK 6.652 straipsnio 4 dalis). Atsakovei piktnaudžiaujant ir atsisakant priimti atliktus atliktų darbų aktuose Nr. 2-7 nurodytus darbus, Ieškovė pagrįstai pasinaudojo įstatyme numatyta teise atliktus darbus perduoti vienašališkai. Šiuo konkrečiu atveju taip pat reikšminga aplinkybė, jog už darbus, nurodytus atliktų darbų aktuose Nr. 2 ir Nr. 3, Atsakovė atsiskaitė, už darbus, nurodytus atliktų darbų akte Nr. 4, Atsakovė atsiskaitė iš dalies, o už darbus, nurodytus atliktų darbų aktuose Nr. 5, Nr. 6 ir Nr. 7 neatsiskaitė ir nepateikė jokių savo neatsiskaitymo ar aktų nepasirašymo argumentų bei motyvų.

2.       Atsakovė atsiliepime į ieškinį (DOK – 54059) nurodė, kad tarp Ieškovės ir Atsakovės 2022-09-03 iš tiesų buvo sudaryta Statybos subrangos sutartis (duomenys neskelbtini) (toliau - Sutartis). Pagal šios Sutarties 4.1 punktą „Darbai laikomi baigtais, kai Rangovas darbų perdavimo-priėmimo aktu perduoda Darbus, o Užsakovas juos priima. Tarpiniai atliktų darbų priėmimai ir perdavimai atliekami už darbus, atliktus per vieną kalendorinį mėnesį. Užsakovas per 5 darbo dienas nuo atliktų darbų akto gavimo dienos priima darbus ir pasirašo pateiktą aktą, grąžina jį Rangovui, arba tuo pačiu terminu priima neginčijamą atliktų darbų dalį ir pareiškia raštu šios sutarties nuostatomis pagrįstas pretenzijas dėl tinkamo darbų atlikimo.“ Akivaizdu, kad šalys buvo sutarusios, jog Ieškovė, atlikusi darbus, turėjo pateikti Atsakovei dokumentą - pasirašytą iš Ieškovės pusės darbų perdavimo-priėmimo aktą, kurį Atsakovė turėjo arba pasirašyti per 5 dienas ir grąžinti Ieškovei (tokiu būdu abi šalys turi abiejų šalių pasirašytą darbų perdavimo-priėmimo aktą), arba pateikti pastabas per 5 darbo dienas. Ieškovė, kaip matome iš Ieškinio priedų Nr. 3, iki šios dienos yra pateikusi Atsakovei tik 1 pasirašytą aktą. Kiti pridėti dokumentai tėra aktų projektai, kurių visų pirma nepasirašė pati Ieškovė. Itin keista, jog Ieškinyje Ieškovė išvadino Atsakovę nesąžininga dėl aktų, kurių visų pirma nepasirašė pati Ieškovė, nepasirašymo. Ieškovės teiginiai dėl Ieškovės pasinaudojimo LR CK 6.694 straipsnio 4 dalyje nustatytos procedūros vienašališkai perduoti darbus taip pat neatitinka tikrovės - Atsakovė negavo nė vieno Ieškovės vienašališkai pasirašyto darbų perdavimo-priėmimo akto, kurį ji turėtų/galėtų ginčyti teisme. Pažymėtina, kad tik pateiktus iš Ieškovės pusės pasirašytą darbų perdavimo-priėmimo aktą vertinama darbų kokybė. Pažymėtina, kad Ieškovė atliko darbus nekokybiškai, kas ir lėmė, jog su Ieškove nebuvo pratęstas bendradarbiavimas. Vertinant išdėstytą, akivaizdu, kad pati Ieškovė neiniciavo tinkamo darbų perdavimo, dėl to nėra pagrindo tenkinti jos Ieškinį, kadangi tik tinkamai perdavus darbus Atsakovei kyla pareiga už juos atsiskaityti.

3.       Teismo posėdžio metu ieškovės MB Sraigtelis atstovė advokatė palaikė ieškinyje išdėstytus argumentus bei papildomai paaiškino, kad bendradarbiavime tarp šalių susiklostė praktika siųsti darbų aktą ir PVM sąskaitą faktūrą el. paštu ir ji buvo toleruotina kurį laiką, nes 3 aktai ir dalis Nr. 4 akto tokiu būdu buvo siųsti ir atsakovės apmokėti. Jokių pretenzijų raštu dėl darbų kokybės ir kiekių iš atsakovės jokiais būdais negauta. Tai patvirtino ir liudytojai, kad jokių pretenzijų dėl darbų kokybės iš darbų priežiūros vadovo negauta.

4.       Ieškovės atstovas vadovas paaiškino, kad objekte (duomenys neskelbtini) gatvėje dirbo apie 3 mėnesius, atvyko į objektą, kuris buvo pradėtas, bet nepabaigtas. Darbų pobūdis buvo gipso kartono darbai (apdaila). Buvo sutarta, kad mokės kas 5 darbo dienas pagal darbų kiekius ir sutartus įkainius. Sutartis vis buvo pratęsiama, kai darbai buvo apmokami laiku ir tvarkingai. Atsakovė neapmokėjo 2-3 savaičių atliktų darbų. Įkainiai buvo numatyti sutarties priede. Nenumatytus darbus, kadangi objektas jau buvo pradėtas, buvo susitarta apmokėti valandiniu įkainiu, kas tiko atsakovei. Nr. 1 darbų aktas buvo pasirašytas iš atsakovės pusės, atsakovės atstovą pagavus kuro kolonėlėje. Jis prašydavo peržiūrėti siunčiamas aktus el. paštu, ir, jeigu kas neatitinka, pateikti pastabas, pataisymus, bet jokių pretenzijų iš atsakovės nebuvo gauta nei dėl darbų kokybės, nei dėl aktuotų darbų kiekių, įkainių.

5.       Atsakovės atstovas advokatas teismo posėdžio metu palaikė atsiliepimą į ieškinį. Papildomai nurodė, kad nesutinka apmokėti už dalį darbų, nes nėra pasirašyti ginčo aktai tarp šalių. Sutartyje numatytas apmokėjimas, pasirašius aktus. Darbų kokybė yra vertinama, gavus aktą. Atsakovės vadovo manymu buvo atlikta darbų mažiau, todėl siūlė tartis taikiai ir sumokėti 12 500 Eur už darbus. Neaišku ir dėl kokių priežasčių nesiuntė ieškovė vienašališkai pasirašytų aktų. Atsakovės vadovas minėjo, kad siūlė ieškovės atstovui susitikti objekte ir susitikrinti kiekius, bet nepavyko.

6.       Liudytojas E. T., laisvai (duomenys neskelbtini), paaiškino, kad jis dirbo (duomenys neskelbtini) gatvės objekte, buvo samdomas (duomenys neskelbtini) ir atliko apdailininko darbus, už darbus mokėjo pagal atliktų darbų kiekius. Objekte dirbo apie 7 žmones. Jų darbų prižiūrėtojas buvo P. L., bet nesusitvarkė su darbu. Jie dirbo objekto pirmame ir trečiame aukšte, tačiau trečio aukšto brėžinius gavo tik darbų pabaigoje. Buvo daug netikslumų brėžiniuose, papildomų taisymų, pritaikymų ir pan. Buvo didelė netvarka ir neaiškumas, ką tiksliai reikia atlikti. Jokių aktų dėl nekokybiškų darbų pasirašyta nebuvo, pretenzijų negauta, apart vienos mažos sienutės, kurią pataisė paties atsakovės darbuotojai. Liko neatsiskaityta ne tik su jais, bet ir su atsakovės darbuotojais.   

7.       Liudytojas E. Z., laisvai (duomenys neskelbtini), paaiškino, kad dirbo (duomenys neskelbtini)  gipso montavimo darbus. Dirbo apie 10 žmonių. Nežino, kodėl atsakovė neatsiskaitė už atliktus darbus, nors jokių pretenzijų nebuvo dėl darbų kokybės. (duomenys neskelbtini) darbų priežiūrai P. Mokėjo ieškovės vadovas jam už atliktų darbų kiekius, buvo atitinkami įkainiai. Jam ieškovė MB Sraigtelis liko skolinga už darbus.

Ieškinys tenkintinas visiškai.

8.       Iš bylos duomenų nustatyta, kad ieškovė MB „Sraigtelis“ ir atsakovė UAB „Aksela“ 2022-09-03 sudarė statybos subrangos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Sutartis), kuria ieškovė (rangovė) įsipareigojo savo jėgomis ir rizika atlikti sutarties priede Nr. 1 nurodytus statybos darbus ir perduoti tinkamą darbų rezultatą užsakovui sutartyje nustatytomis sąlygomis, terminais ir tvarka (Sutarties 1.1 punktas). Darbų sutarties kaina nustatyta pagal sutarties priedą Nr. 1 (ieškinio priedas Nr. 2). Ieškovė, vykdydama minėtą sutartį surašė iš viso 7 atliktų darbų aktus ir PVM sąskaitas faktūras jų apmokėjimui (ieškinio priedai Nr. 3-4), kuriuos išsiuntė elektroniniu paštu atsakovės atstovui G. K. (DOK – 75006, DOK – 84811, DOK – 104426). Atsakovė pagal tokiu būdu (elektroniniu paštu) siųstus atliktų darbų tris aktus ir dalį ketvirto akto už darbus apmokėjo ieškovei (DOK – 75006 priedas Nr. 1 – banko sąskaitos išrašas), o pagal likusius atliktų darbų aktus, t. y. dalį Nr. 4 ir Nr. 5-7, nurodytų sumų už darbus nesumokėjo pagal pateiktas 2022-10-10 PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini)  (liko nesumokėta 2 555 Eur), 2022-10-24 PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) (7479, 98 Eur be PVM), 2022-11-11 PVM sąskaita faktūra Nr. (duomenys neskelbtini)  (5 489,00 Eur be PVM) ir 2022-11-11 PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini)  (3 630,01 Eur be PVM) (ieškinio priedai Nr. 3-4). 2022-11-16 Tarpusavio atsiskaitymo suderinimo akte, kuris buvo siųstas atsakovės atstovui 2022-11-17 el. paštu (DOK – 75006, priedas Nr. 14) 2022-10-24 PVM sąskaitos faktūros duomenys pakoreguoti ir nurodyta 7 457,98 Eur suma, kuri atsispindi ir atliktų darbų akte Nr. 5 (ieškinio priedai).

9.       Byloje kilo ginčas, ar atsakovei UAB „Aksela“ (užsakovei) kyla prievolė sumokėti ieškovei (rangovui) už atliktus rangos darbus 2022 m. rugsėjo-spalio mėnesiais, darbus keturiais perdavimo-priėmimo aktais – Atliktų darbų aktai Nr. 4, 5, 6, 7 (ieškinio priedai Nr. 3-4) perdavus el. paštu (duomenys neskelbtini) G. K. 2022 m. rugsėjo-spalio mėnesiais bei pakartotinai 2022-11-15 išsiuntus visus darbų aktus, neapmokėtas PVM sąskaitas faktūras el. paštu, atsakovei neapmokėjus pateiktų keturių ginčo PVM sąskaitų faktūrų, ginčijant, jog atlikti darbai nebuvo perduoti abiejų šalių pasirašytinai ir aktuose nurodyta darbų kaina ir kiekiai neatitinka atliktų darbų kiekio.

10.       Byloje neginčytinai nustatyta, kad ieškovę ir atsakovę siejo statybos rangos civiliniai teisiniai santykiai ir ginčo dėl to byloje nėra. Pagrindinės prievolės, sudarančios (statybos) rangos sutarties dalyką, yra rangovo pareiga atlikti darbą ir perduoti jo rezultatą užsakovui bei užsakovo pareiga priimti atliktų darbų rezultatą ir sumokėti už jį sutartą kainą (CK 6.644 straipsnio 1 dalis, 6.681 straipsnio 1 dalis). Užsakovo pareigos sumokėti už darbą atsiradimas paprastai yra siejamas su darbų rezultato perdavimu ir priėmimu (CK 6.655 straipsnio 1 dalis), nors (statybos) rangos sutarties šalys turi teisę susitarti kitaip. Vadovaujantis CK 6.687 straipsnio 1 dalimi, užsakovas privalo apmokėti už atliktus statybos darbus rangos sutartyje nustatytais terminais ir tvarka. Bendrosios rangos teisinius santykius reglamentuojančios nuostatos numato, kad užsakovas privalo sumokėti rangovui sutartyje nustatytą kainą po to, kai yra priimtas darbų rezultatas, su sąlyga, kad darbai atlikti tinkamai (CK 6.655 str. 1 d., 6.700 str.). Šalių sudarytos sutarties 4.4 punktas taip pat numatė, kad apmokėjimas atliekamas pasirašius Darbų perdavimo-priėmimo aktą per 5 dienas.

11.       Ginčo dėl to, jog ginčo darbų perdavimo aktuose Nr. 4, 5, 6, 7 fiksuoti darbai buvo atlikti be trūkumų ir perduoti užsakovui, tačiau ši nėra įvykdžiusi priešpriešinės pareigos už juos visiškai atsiskaityti – neapmokėjo 2022-10-10 PVM sąskaitos faktūros Nr. (duomenys neskelbtini)  dalies, 2022-10-24 Nr. (duomenys neskelbtini), 2022-11-11 Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2022-11-11 Nr. (duomenys neskelbtini) (ieškinio priedas Nr. 4), nekilo. Atsakovė byloje neįrodinėjo ir nepagrindė jokiais objektyviais įrodymais pagal ginčo keturis aktus atliktų darbų nekokybiškumo, nesavalaikiškumo (CPK 12 str., 178 str.). Ieškovės kviesti liudytojai E. T., E. Z., (duomenys neskelbtini) naudai darbus pagal individualios veiklos pažymėjimus ginčo objekte (duomenys neskelbtini), neprieštaringai patvirtino, kad darbų atlikimą kontroliavo atsakovės (duomenys neskelbtini) P. L., tačiau darbų nekokybiškumą patvirtinančių aktų ar kitokio pobūdžio rašytinių/žodinių pretenzijų nei jie, nei ieškovės vadovas negavo. Dar daugiau, atsakovės parengiamajame teismo posėdyje prašytas apklausti liudytojas P. L. į ginčo nagrinėjimą iš esmės 2023-09-12 neatvyko, atsakovė neužtikrino jo dalyvavimą apklausai, kas taip pat leidžia teigti, kad nekokybiškumo klausimas šioje byloje nėra atsakovės (užsakovės) keliamas ir įrodinėjamas.  

12.       Kaip minėta, atsakovė byloje argumentuoja, kad jos priešpriešinė prievolė atsiskaityti už atliktus darbus nekyla, nes tarp šalių nebuvo pasirašyti atliktų darbų aktai, ieškovės atstovas neteikė ir vienašališkai pasirašyto akto, ką numato CK 6.694 straipsnio 4 dalies nuostatos.

13.       Teismų praktikoje ne kartą pabrėžta, kad pagrindas rangovui reikalauti užsakovą vykdyti jo priešpriešinę pareigą – sumokėti už darbus – pagrindinės sutartinės rangovo pareigos įvykdymas – sutarto darbo atlikimo faktas, kurį patvirtina specialus dokumentas – darbų perdavimo – priėmimo aktas. Nuo šiuo aktu fiksuojamo atliktų darbų perdavimo ir priėmimo momento atsiranda užsakovo prievolė už darbus atsiskaityti sutartyje nustatytomis sąlygomis ir tvarka (CK 6.662 str., 6.694 str.).

14.       Vertinant vieną iš sąlygų atliktų rangos darbų apmokėjimui – darbų perdavimo - priėmimo akto tarp šalių pasirašymą, nustatyta, kad užsakovė (atsakovė), gavusi ieškovės vadovo atsiųstus, bet savo parašu nepasirašytus rangos sutarties darbų priėmimo-perdavimo aktus Nr. 4-7, minėtų aktų nepasirašė, jokių pastabų dėl aktų neteikė ir ginčo 4 PVM sąskaitų faktūrų išrašytų pagal minėtus aktus pilnai neapmokėjo. Nors bendrosios rangos santykius reglamentuojančios nuostatos (CK 6.662 str.) numato, kad užsakovas privalo priimti rangovo perduodamus darbo rezultatus, tačiau kaip šios taisyklės išimtys, CK įvardyti atvejai, kuriais užsakovas turi teisę atsisakyti priimti darbus (CK 6.652 str. 4 d., 6.694 str. 5,6 d.). Užsakovas, atsisakydamas pasirašyti aktą, privalo nurodyti atsisakymo priežastis. Jei rangovo nuomone, užsakovo nurodytas atsisakymas priimti darbų rezultatą yra nepagrįstas, jis turi teisę, akte pažymėjęs atsisakymo faktą, pasirašyti jį vienašališkai. Tokią teisę jis turi, jei pats tinkamai vykdė prievolę perduoti atliktus darbus – sutartyje nustatytu terminu ir sąlygomis sudarė sąlygas užsakovui priimti darbus. Tiek šalių pasirašytos sutarties nuostatos (3.2.2 punktas), tiek CK 6.662 str. nuostatos numato, jog užsakovas turi teisę atsisakyti priimti darbų rezultatą, jeigu nustatomi trūkumai, dėl kurių jo neįmanoma panaudoti pagal rangos sutartyje numatytą paskirtį. Kaip matyti iš byloje pateiktų duomenų, atsakovės (duomenys neskelbtini) elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini) 2022 m. spalio-lapkričio mėnesiais gavęs aktus Nr. 4, Nr. 5, Nr. 6, Nr. 7 (DOK – 75006 priedai Nr. 7,11, 13) tiek 2022-11-17 gavęs tarpusavio suderinimo aktą (DOK – 75006 priedas Nr. 14, DOK – 84811) ko byloje neneigė, neteikė jokių rašytinių prieštaravimų ieškovei dėl apmokėjimo, remdamasi darbų trūkumais, atliktų darbų kiekiais, terminų praleidimu ar įkainiu netinkamu skaičiavimu.

15.       Teismų praktikoje yra pažymėta, kad darbų perdavimo faktą galima nustatyti ir kitais įrodymais, ne tik rašytiniu perdavimo – priėmimo aktu. Ginčo atveju, atsakovės atstovui kvestionuojant darbų perdavimo aktų Nr. 4-7 tinkamą tarpusavio pasirašymą ir faktinio pagrindo atsiskaityti už darbus (ne)buvimą, teismas vertina kaip nepagrįstą gynybinę poziciją.

16.       Įrodymų vertinimas civiliniame procese grindžiamas tikėtinumo taisykle, pagal kurią teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-416/2007).
Neįvykdžius įrodinėjimo pareigų arba netinkamai jas įvykdžius, įrodinėjimo subjektui (dažniausiai proceso šaliai) gali atsirasti neigiamų padarinių – teismas gali atitinkamas įrodinėtas aplinkybes pripažinti neįrodytomis (neegzistavusiomis) ir, tuo remdamasis, priimti procesinį sprendimą išspręsti ginčą iš esmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-322-611/2015).

17.       Kaip matyti iš tarp šalių susiklosčiusio trumpalaikio bendradarbiavimo, pradiniai keturi atliktų darbų aktai Nr. 1, 2, 3, 4 ieškovės atstovo taip pat buvo siunčiami tik elektroniniu paštu atsakovės atstovui ir, neturint abiejų šalių parašų ant aktų, atsakovės buvo apmokėti, išskyrus Nr. 4 akto dalį (DOK 75006 priedas Nr. 1). Tad atsakovės formali pozicija, kad atsakovei nekilo pareiga apmokėti šalių (taip pat ir pačios ieškovės) nepasirašytų aktų Nr. 4 -7, nėra pagrįsta šalių buvusia bendradarbiavimo praktika.

18.       Pagal CK 6.681 ir 6.694 straipsnių nuostatas užsakovas privalo priimti rangovo perduodamus darbo rezultatus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-17/2007; 2007 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2007; kt.). Kaip šios taisyklės išimtys įstatyme įvardyti atvejai, kada užsakovas turi teisę atsisakyti priimti darbus: kai rangovas pažeidžia viso darbo atlikimo galutinį terminą ir dėl termino praleidimo prievolės įvykdymas užsakovui prarado prasmę (CK 6.652 straipsnio 4 dalis); kai pagal įstatymą, sutartį ar darbų pobūdį privalomų bandymų ir kontrolinių matavimų rezultatai yra neigiami (CK 6.694 straipsnio 5 dalis); kai nustatomi darbų rezultato trūkumai, dėl kurių jo neįmanoma naudoti pagal statybos rangos sutartyje nurodytą paskirtį, o šių trūkumų nei užsakovas, nei rangovas ar jo pasitelktas trečiasis asmuo negali pašalinti (CK 6.694 straipsnio 6 dalis). Atsisakydamas pasirašyti aktą, užsakovas privalo nurodyti atsisakymo priežastis. Jei, rangovo nuomone, užsakovo nurodytas atsisakymas priimti darbų rezultatą yra nepagrįstas, jis turi teisę, akte pažymėjęs atsisakymo faktą, pasirašyti jį vienašališkai. Tokią teisę jis turi, jei pats tinkamai vykdė prievolę perduoti atliktus darbus – sutartyje nustatytu terminu ir sąlygomis sudarė sąlygas užsakovui priimti atliktus darbus. Užsakovas, nesutikdamas su vienašališkai rangovo pasirašytu aktu, turi teisę jį ginčyti, įrodinėdamas, kad pagrįstai atsisakė pasirašyti aktą. Toks vienašališkai pasirašytas aktas turi tokią pat juridinę galią kaip ir pasirašytas abiejų šalių, todėl galioja tol, kol teismas jo nepripažįsta negaliojančiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-561-378/2016 ir kt.). 

19.       Nagrinėjamu atveju ieškovė reikalavimus grįsdama faktinėmis aplinkybėmis, jog ji tinkamai atliko sutartyje nurodytus darbus, turėjo procesinę pareigą šias faktines aplinkybes įrodyti (CPK 178 str.). Darbų atlikimo faktą pagal aktus Nr. 4-7 ieškovė įrodinėjo jos vienašališkai sudarytais Atliktų darbų aktais Nr. 4, 5, 6, 7, kuriuose ieškovė nurodė atliktus darbus, kiekius, įkainius. Taigi, ieškovė pateikė į bylą įrodymus, jos manymu, patvirtinančius darbų atlikimo faktą. Teismo vertinimu, atsižvelgiant į tai, kad ginčo Atliktų darbų aktuose Nr. 4-7 ieškovė nurodė konkrečius pagal Rangos sutartį atliktus darbus, jų kiekius, įkainius darytina išvada, kad ieškovė įvykdę procesinę pareigą pagrįsti ieškinyje nurodytas aplinkybes, t. y. jog ji atliko sutartyje nurodytus darbus.

20.       Kaip matyti iš byloje teikiamų atsakovės įrodymų, argumentų, atsakovė neneigė byloje darbų pagal darbų aktus Nr. 4-7 atlikimo fakto, masto, jų kokybiškumo, savalaikiškumo ar įkainojimo fakto klaidingumo nekvestionavo ir nepaneigė.

21.       Remiantis nurodytomis byloje nustatytomis aplinkybėms, byloje esant nustatytiems faktiniams duomenims, kad ieškovės nurodomame objekte buvo sutartiniu pagrindu atlikti statybos rangos darbai, esant įrodymų apie ieškovės atliktų darbų apimtį ir nesant priešingų įrodymų, paneigiančių šiuos duomenis ir patvirtinančių kitokią darbų apimtį, kainą ar kokybės trūkumus, yra pagrindas pripažinti, kad ieškovė pagrįstai rėmėsi atliktų darbų aktuose Nr. 4-7 užfiksuotais duomenimis apie atliktus darbus, jų kiekį, medžiagas. Byloje nėra įrodymų, patvirtinančių kokį nors atsiskaitymą už ieškovės atliktus darbus pagal aktus Nr. 5-7 ir dalį Nr. 4 (likutis - 2 555 Eur ). Spręstina, kad rangovas, vienašališkai sudarytais ir elektroniniu paštu atsakovės atstovui aktais Nr. 4-7 perdavė atliktus darbus užsakovui, kurio pagrindu kilo užsakovui prievolė už atliktus darbus atsiskaityti (CK 6.687 straipsnis). Pareiga mokėti už atliktus darbus atsiranda pradėjus faktiškai jais naudotis ir nėra siejama tik su abišaliu atliktų darbų perdavimo-priėmimo akto pasirašymu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-11-27 nutartis c. b. Nr. 3K-3-484/2007). Taigi, tinkamo dvišalio perdavimo-priėmimo akto nebuvimas pats savaime neatleidžia užsakovo nuo pareigos atsiskaityti už atliktus darbus.

22.       Atsakovės atstovo argumentas, kad atsakovės vadovas parengiamajame teismo posėdyje minėjo, kad darbų kiekiai buvo mažesni, nei ieškovės nurodyti atsiųstuose atliktų darbų aktuose, dėl ko galimai už darbus neapmokėta, teismo vertintina taip pat kaip nepagrįsta gynybinė pozicija. Atsakovės atstovas vadovas neatvyko į teismo posėdį ir jokiomis įrodinėjimo priemonėmis nepagrindė žodžiu išsakytos pozicijos parengiamajame teismo posėdyje neprisiekus, juolab ir iš buvusio šalių susirašinėjimo negalima spręsti apie buvusias pretenzijas dėl atliktų darbų kiekių ir jų įkainojimo.

23.       Kaip matyti iš ieškovės atstovo siųsto 2022-11-03 el. laiško atsakovės vadovui (DOK 75006 priedas Nr. 12), buvo siųsti ištaisyti grafikai su valandomis ir aktų sumomis, su klaustukais nurodant ir ginčo aktų sumas, tačiau jokių pretenzijų, nesutikimų, paneigimų darbų įkainių ir kiekių gauta iš atsakovės nebuvo (CPK 12 str., 178 str.).

24.       Dar daugiau, darbų kaina arba jos apskaičiavimo būdas ir kriterijai nurodomi rangos sutartyje (CK 6.653 straipsnio 1 dalis). Taigi, viena vertus, jeigu sutartyje nurodyta konkreti darbų kaina, rangovas neturi teisės reikalauti ją padidinti, o užsakovas – sumažinti. Ši taisyklė taip pat taikoma ir tais atvejais, kai rangos sutarties sudarymo momentu nebuvo galima tiksliai numatyti viso darbų kiekio arba visų darbams atlikti būtinų išlaidų (CK 6.653 straipsnio 5 dalis). Kita vertus, kainos didinimo draudimas nėra absoliutus. Tam tikrais atvejais ir tam tikromis sąlygomis jis yra įmanomas, pavyzdžiui: (1) jeigu būtina atlikti papildomų darbų ar dėl kitų svarbių priežasčių rangovui tenka didinti kai kurių darbų kainą, jis apie tai turi pranešti užsakovui ir gauti jo sutikimą, o jeigu užsakovas nesutinka padidinti kainą, rangovas turi teisę atsisakyti sutarties ir reikalauti sumokėti už jau atliktus darbus (CK 6.653 straipsnio 4 dalis); (2) kai rangovo tiekiamų medžiagų ar įrenginių kaina arba paslaugų, kurias rangovui teikia tretieji asmenys, kaina padidėja iš esmės ir šio kainų padidėjimo rangovas negalėjo numatyti rangos sutarties sudarymo momentu, rangovas taip pat turi teisę reikalauti padidinti darbų kainą arba nutraukti sutartį (CK 6.653 straipsnio 6 dalis); (3) vykdant statybos darbų rangos sutartį, kainos didinimą gali lemti statybos dokumentuose nenumatyti (papildomi) darbai, apie kuriuos rangovas privalo pranešti užsakovui ir gauti jo atsakymą į pranešimą (CK 6.684 straipsnio 4 dalis).

25.       Taigi, galimybė keisti (didinti) rangos sutartyje sulygtą darbų kainą galima tais atvejais, kai ją lemia svarbios, objektyvios, nuo rangovo nepriklausančios priežastys, kurių nebuvo galima numatyti tariantis dėl fiksuotos darbų kainos.

26.       Nagrinėjamu atveju Rangos sutartyje, jos priede Nr. 1, pasirašydamos sutartį šalys numatė papildomų darbų valandinį apmokėjimą. Kaip nurodė ieškovės vadovas, šalys aiškiai pasirašant sutartį susitarė, kad rangovas atliks visus būtinus ir neišvengiamus pakeitimus ir šie darbai bus laikytini papildomais darbais, o užsakovas apmokės už faktiškai atliktus papildomus darbus, remiantis sutarties priede Nr. 1 numatytais įkainiais. Šio priedo nuostatos neleidžia abejoti ieškovės atstovo paaiškinimais teismo posėdžio metu, kad papildomų darbų valandinis įkainojimas buvo įtvirtintas ieškovės iniciatyva, žinant, kad darbai atliekami pradėtame, bet neužbaigtame objekte ir nėra paprastai galimybių tiksliai įsivertinti būsimų darbų tikslų kiekį, pobūdį, kas leidžia spręsti, kad šalys, pasirašydamos Subrangos sutartį, susitarė ir pritarė dėl papildomų darbų neišvengiamumo ir jų apmokėjimui už darbo valandas.

27.       Teismas pažymi, kad tiek ieškovės atstovo paaiškinimai teismo posėdžio metu, kad buvo būtina perdaryti tam tikrus darbus keičiant sprendinius projekto eigoje, tiek liudytojų parodymai, jog buvo keičiami brėžiniai, o trečiojo aukšto brėžiniai pateikti darbus baigiant, kas sąlygojo darbų masto pasikeitimą, leidžia teigti buvus papildomų darbų ir jų apmokėjimo pagal valandinius įkainius. Jokie esminiai kontraargumentai ieškovės atstovo paaiškinimams, kad teko atlikti papildomų darbų, apmokant juos valandiniu įkainiu nebuvo teikti. Nei atsakovės vadovas, nei prašytas iškviesti liudytojas – darbų vadovas paaiškinimų teismo posėdžio metu neteikė. Teismas daro tikėtiną išvadą, kad rangovas, atlikdamas papildomus darbus objekte, sietinus tiek su esamais atliktais ne iki galo užbaigtais apdailos darbais, jų pritaikymu prie projektinių sprendinių, gavo tokiems darbams konkliudentinį pritarimą iš užsakovo ir juos atliko. Šias teismo išvadas taip pat stiprina į bylą pateikti užsakovo apmokėti trys ir dalis ketvirto atliktų darbų šiame objekte aktai.

28.       Kaip matyti iš byloje esančių susirašinėjimų, paaiškinimų byloje liudytojų ir ieškovės vadovo, tokių papildomų darbų atlikimo faktas buvo derinamas darbų objekte. Jokių rašytinių derinimų dėl apmokėtų ir neginčytų papildomų darbų nebuvo atliekama, dvišalių darbų priėmimo-perdavimo aktų taip pat nebuvo pasirašoma.

29.       Iš šių įrodymų akivaizdu, kad užsakovui buvo tinkamas tiek pagrindinių, tiek papildomų darbų atlikimo derinamas pagal faktą, objekto vietoje, stengiantis kuo operatyviau priderinti darbus prie pasikeitusių projektinių sprendinių ar išaiškėjusio būtinumo darbus derinti prie esamos situacijos, kadangi operatyvūs darbų terminai objekte buvo labai svarbūs. Šių išvadų nepaneigia atsakovės vadovo žodiniai paaiškinimai, buvus nesutarimų dėl darbų kiekio ar sutartos kainos bei buvusio galimo kitokio susitarimo, ko neįrodinėjo atsakovė byloje (CPK 12 str., 178 str.)..

30.       Teismų praktikoje ne kartą pabrėžta, kad pagrindas rangovui reikalauti užsakovą vykdyti jo priešpriešinę pareigą – sumokėti už darbus – pagrindinės sutartinės rangovo pareigos įvykdymas – sutarto darbo atlikimo faktas, kurį patvirtina specialus dokumentas – darbų perdavimo – priėmimo aktas. Nuo šiuo aktu fiksuojamo atliktų darbų perdavimo ir priėmimo momento atsiranda užsakovo prievolė už darbus atsiskaityti sutartyje nustatytomis sąlygomis ir tvarka (CK 6.662 str., 6.694 str.). Ieškovei pateikus į bylą pakankamai įrodymų, patvirtinančių darbų užsakymą, šalių susitarimą bei jų atlikimą, ieškovei priteistina 19 131,99 Eur suma už atliktus rangos darbus pagal ieškovės vienašališkai atsakovei pateiktus aktus Nr. 5, 6, 7 ir dalį Nr. 4 (nesumokėta 2 555,00 Eur), atsakovei nenuginčijus šių aktų.

31.       Kiti šalių argumentai neturi esminės įtakos teismo sprendimo priėmimui ir dėl jų papildomai nepasisako teismas.

32.       Ieškovas, remdamasis Mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymu, prašo priteisi iš atsakovo procesines palūkanas, t. y. 8 procentus metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo įvykdymo. Mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo 2 straipsnio 5 dalis numato, kad pavėluoto mokėjimo palūkanų norma – 8 procentiniais punktais padidinta vėliausiai pagrindinei Europos centrinio banko refinansavimo operacijai taikoma fiksuotoji palūkanų norma, jeigu vėliausia pagrindinė Europos centrinio banko refinansavimo operacija buvo vykdoma fiksuotųjų palūkanų konkurso būdu, arba ribinė palūkanų norma, jeigu vėliausia pagrindinė Europos centrinio banko refinansavimo operacija buvo vykdoma kintamųjų palūkanų konkurso būdu. Šio įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad, jeigu palūkanos ar palūkanų dydis komercinėje sutartyje nenustatyti, kreditorius turi teisę į šiame įstatyme nustatyta tvarka apskaičiuojamas palūkanas. Šių palūkanų dydis apskaičiuojamas taikant šio įstatymo 2 straipsnio 5 dalyje nurodytą palūkanų normą, galiojusią tą metų pusmetį, kurį skolininkui atsirado pareiga mokėti palūkanas. Pirmąjį metų pusmetį taikoma tų metų sausio 1 dieną galiojusi palūkanų norma, antrąjį metų pusmetį taikoma tų metų liepos 1 dieną galiojusi palūkanų norma (įstatymo 3 straipsnio 2 dalis). Europos centrinio banko viešais duomenimis, ieškovo kreipimosi į teismą dieną galiojusi vėliausiai pagrindinei Europos centrinio banko refinansavimo operacijai taikoma fiksuotoji palūkanų norma sudarė 0,00 procentai. Lie­tu­vos Res­pub­li­kos mo­kė­ji­mų, at­lie­ka­mų pa­gal ko­mer­ci­nes sutartis, vė­la­vi­mo pre­ven­ci­jos įsta­ty­mas – spe­cia­lu­sis įsta­ty­mas, tu­rin­tis pir­me­ny­bę prieš CK 6.210 str. nuostatas, nu­sta­tant pa­lū­ka­nas už pa­vė­luo­tus mo­kė­ji­mus, at­lie­ka­mus pa­gal ko­mer­ci­nes sutartis (CK 1.3 str. 3 d.). Nu­ro­dy­ta minėto įsta­ty­mo nor­ma yra dis­po­zi­ty­vi ir ša­lys ga­li su­si­tar­ti ki­taip ap­skai­čiuo­ti pa­lū­ka­nų dy­dį. Ša­lys nė­ra su­si­ta­ru­sios dėl ki­to­kios pa­lū­ka­nų nor­mos už pa­vė­luo­tus mo­kė­ji­mus. Iš tarp šalių 2022-09-03 sudarytos statybos subrangos sutarties, teis­mas nu­sta­tė, kad sutartis ati­tin­ka šiame įsta­ty­me nu­ro­dy­tus ko­mer­ci­nės sutarties po­žy­mius, ieškovas rei­ka­lau­ja taikyti minėtame įstatyme nustatytas palūkanas, todėl teismas tai­ko šiame įsta­ty­me nu­sta­ty­tą pa­lū­ka­nų normą. Ieškovui iš atsakovo priteistinos 8 proc. dydžio procesinės palūkanos už priteistą sumą (19 131,99 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. 2022-12-09, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 str. 2 d.).

33.       Mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymas taikomas visoms tarp ūkio subjektų arba ūkio subjektų ir viešųjų subjektų sudarytoms komercinėms sutartims, pagal kurias už atlyginimą perduodamos prekės, teikiamos paslaugos ar atliekami darbai ir atliekami mokėjimai (Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo 1 straipsnio 2 dalis). Minėto įstatymo 7 straipsnis 1 dalis numato, jog kreditorius, įgijęs teisę į komercinėje sutartyje ar įstatyme nustatytas palūkanas, turi teisę be įspėjimo iš skolininko gauti 40,00 Eur sumą. Ieškovė ir atsakovė yra pelno siekiantys privatūs juridiniai asmenys, ūkio subjektai, teikiantys komercines paslaugas, todėl šalių teisiniams santykiams taikytinos įstatymo nuostatos (Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo 1 straipsnio 3 dalis, 2 straipsnio 1 dalis, 6 dalis). Ieškovė atliko rangos darbus, o atsakovė įgijo pareigą už gautus darbus atsiskaityti, tačiau šią pareigą pažeidė. Todėl ieškovė, kaip kreditorė įgijo teisę reikalauti išieškojimo išlaidų kompensavimo. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, ieškovės reikalavimas tenkintinas, ieškovei iš atsakovės priteistina 40,00 Eur suma išieškojimo išlaidoms kompensuoti (Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo 7 straipsnio 1 dalis, CK 6.63 straipsnio 2 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Teisėja                                                                      Rima Lipeikienė