Administracinė byla Nr. eI-861-815/2018

                                Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03781-2017-2

                                                      Procesinio sprendimo kategorija 8.3.1; 55.1.3

(S)

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. sausio 5 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bajoro, Violetos Petkevičienės ir Ernesto Spruogio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), dalyvaujant atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atstovei šios institucijos Teisės skyriaus vyriausiajai specialistei Eglei Krūminytei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos S. G. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

n u s t a t ė :

I

1. Pareiškėja S. G. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su 2017 m. lapkričio 9 d. skundu, teisme gautu 2017 m. lapkričio 10 d., prašydama panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Departamentas, atsakovas) Kontrolės skyriaus 2017 m. spalio 20 d. sprendimą Nr. (15/5-7)11U-1682(01789) „Dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, išduoto (duomenys neskelbtini) Respublikos pilietei S. G., panaikinimo“ (toliau – ir Sprendimas).

2. Pareiškėja skunde nesutinka su Sprendimu, skundą grindžia iš esmės tokiais argumentais.

2.1. Departamentas priėmė ginčijamą Sprendimą motyvuodamas tuo, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ trims darbuotojams nuo 2017 m. vasario 1 d. nėra mokamas nustatytas darbo užmokestis, o nuo 2017 m. liepos 1 d. nėra duomenų, kad jiems yra mokamas darbo užmokestis, todėl atsakovas teigia, kad bendrovė neatitinka Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytų sąlygų, nes joje visą darbo laiką nedirba trys Lietuvos Respublikos piliečiai ar nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenantys užsieniečiai. Taip pat Sprendime teigiama, kad įmonė nevykdo mokestinių įsipareigojimų, skola Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai 2017 m. spalio 13 d. siekė 509,68 Eur.

2.2. Prieš priimant ginčijamą sprendimą, atsakovas klausimų ar užklausimų pareiškėjai nesiuntė, neišdėstė įtarimų, nekvietė pasiaiškinti dėl  susidariusios situacijos, todėl Sprendimas yra nepagrįstas teisiniais argumentais ir faktinėmis aplinkybėmis, bei atsižvelgiant į atsakovo neveikimą, negalėjo būti priimtas. Atsakovui neatlikus veiksmų, siekiant išsiaiškinti aplinkybes, nepradėjus nustatyto patikrinimo, sprendimais naikintinas vien šiuo pagrindu. Atsakovas pažeidė Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. spalio 12 d. įsakymu patvirtinto Leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams išdavimo, keitimo, panaikinimo, taip pat įvertinimo, ar santuoka, registruota partnerystė, įvaikinimas ar įmonė yra fiktyvūs, tvarkos aprašo (toliau – Aprašas) 101.1 – 101.5 punktų reikalavimus. Procedūros, kurioje buvo priimtas byloje ginčijamas Sprendimas, vykdymo metu galiojusios redakcijos Aprašo, reglamentuojančio be kita ko, leidimų laikinai gyventi panaikinimo tvarką, 188 punkte buvo nustatyta, kad kai  užsienietis turi leidimą laikinai gyventi, išduotą Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte ir 2 punkte nurodytu pagrindu, įgaliotas Departamento arba migracijos tarnybos valstybės tarnautojas, nustatęs Aprašo 100 punkte nurodytų veiksnių, dėl kurių gali atsirasti pagrindas manyti, kad įmonė fiktyvi, privalo pradėti patikrinimą, ar įmonė, kurios dalyvis, vadovas arba kolegialaus valdymo ar priežiūros organo narys yra užsienietis, yra fiktyvi, įvertinti, ar nėra leidimo laikinai gyventi panaikinimo pagrindo, nurodyto Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 7 punkte. Šiuo atveju informacija gaunama Aprašo 101.2 – 101.5 ir 189 punktuose nurodytais būdais. Iš nagrinėjamu atveju atliktos procedūros matyti, kad patikrinimas, kurio metu informacija būtų gauta Aprašo 101.2 – 101.5 ir 189 punktuose nurodytais būdais, tame tarpe ir apklausiant pareiškėją, nebuvo atliekamas. Šioje situacijoje akivaizdu, kad vien tuo pagrindu, kad nebuvo laikytasi privalomųjų Aprašo reikalavimų – atsakovas, pažeisdamas Aprašo 101.1 – 101.5 punktų reikalavimus, jokio savarankiško patikrinimo neatliko, pareiškėjos apie pradėtą leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje panaikinimo procedūrą neinformavo, jos neapklausė – sprendimas laikytinas nepagrįstu ir neteisėtu. Turi būti atkreiptas dėmesys į pareiškėjos teisę į gynybą, kadangi nors atsakovas žinojo ir pareiškėjos deklaruotą gyvenamą vietą, telefono numerį, elektroninio pašto adresą, apie galimus įtarimus dėl bendrovės veiklos neinformavo, pateikti paaiškinimų neprašė, išsamaus tyrimo neatliko.

2.3. Kadangi pareiškėjai leidimas laikinas gyventi buvo išduotas Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu, turėjo būti vertinama būtent įmonės ir pareiškėjos, kaip akcininkės, sąlygų atitikimas Įstatymo nustatytoms sąlygoms, o ne formalūs pagrindai. UAB „(duomenys neskelbtini)“ atitinka Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimus, bendrovėje dirba trys Lietuvos Respublikos piliečiai, kurių darbo užmokestis sudaro nustatytą minimalų darbo užmokestį. Šiuo atveju kilo nesusipratimas dėl skolos Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai, tačiau atsakovas nieko nedarė, siekdamas išsiaiškinti kilusius neaiškumus, todėl pagrindo teigti, kad atsakovas pagrįstai priėmė ginčijamą sprendimą – nėra, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai skola šiuo metu sumokėta.

II

Atsakovas Departamentas atsiliepime į pareiškėjos skundą nurodo, kad su skundu nesutinka, kad Departamentas priėmė teisėtą ir pagrįstą Sprendimą panaikinti pareiškėjai išduotą leidimą laikinai gyventi, dėl ko Sprendimo naikinti nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo, prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą, savo poziciją grindžia iš esmės tokiais argumentais.

1. Pareiškėja tuo pagrindu, kad ketina ir toliau užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje 2016 m. gegužės 12 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos valdybai (toliau – Migracijos valdyba) pateikė prašymą pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje ir dokumentus dėl leidimo laikinai gyventi pakeitimo Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 5 punkto ir 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu. Atsižvelgiant į tai, kad buvo pateikti duomenys, jog pareiškėja yra „(duomenys neskelbtini) “ akcininkė, UAB „(duomenys neskelbtini) “ įsteigtos 3 darbo vietos, kuriose visą darbo laiką dirbo Lietuvos Respublikos piliečiai, taip pat į tai, kad įmonė atitiko kitus Įstatymo 45 straipsnio reikalavimus, 2016 m. liepos 4 d. Departamento Imigracijos reikalų skyrius priėmė sprendimą išduoti pareiškėjai leidimą laikinai gyventi, galiojantį dvejus metus.

2. Departamentas, vykdydamas užsieniečių kontrolę, patikrino, ar pareiškėja atitinka Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 5 punkte bei 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytą leidimo laikinai gyventi išdavimo pagrindą ir nustatė, kad UAB „(duomenys neskelbtini) “ yra įdarbinti trys Lietuvos Respublikos piliečiai, tačiau nuo 2017 m. vasario 1 d. jiems nėra mokamas nustatyto dydžio darbo užmokestis – jų atlyginimai mažesni nei nustatytas minimalus darbo užmokestis, o nuo 2017 m. liepos 1 d. duomenų, kad jiems būtų mokamas darbo užmokestis nėra. Atsižvelgdamas į tai, Departamentas, vadovaudamasis Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 7 punktu, 2017 m. spalio 23 d. priėmė sprendimą, kuriuo pareiškėjai panaikino leidimą laikinai gyventi. Departamentas, įvertinęs visą surinktą medžiagą, Sprendime konstatavo, kad UAB „(duomenys neskelbtini) “, kurios akcininkė yra pareiškėja, nuo 2017 m. vasario 1 dienos neatitinka Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytų reikalavimų – įmonėje nėra įsteigtos ne mažiau kaip trys darbo vietos ir jose visą darbo laiką nedirba Lietuvos Respublikos piliečiai ar nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenantys užsieniečiai.

3. UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuo 2017 m. vasario 1 d. iki ginčijamo sprendimo priėmimo dienos – 2017 m. spalio 23 d. (kas sudaro 9 mėnesius) neatitiko imperatyvių Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytų reikalavimų, o tai turėtų būti vertinama kaip pakankamas laiko tarpas pasirūpinti, kad įmonė atitiktų šiuos reikalavimus. Nors skunde teigiama, kad UAB „(duomenys neskelbtini) “ šiuo metu atitinka Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytus reikalavimus, tačiau tai paneigia kartu su atsiliepimu į skundą pateikiami Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos informacinėje sistemoje (toliau – Sodros informacinė sistema) 2017 m. gruodžio 4 d. užfiksuoti duomenys, kurie patvirtina, kad darbuotojams nėra mokamas nustatytas darbo užmokestis.

4. Leidimas laikinai gyventi pareiškėjai buvo panaikintas ne dėl to, kad UAB „(duomenys neskelbtini) “ yra fiktyvi, o dėl to, kad neatitinka Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytų reikalavimų. Šiuo atveju Aprašas nereikalauja atlikti patikrinimo, ar įmonė fiktyvi. Departamentas panaikinti leidimą laikinai gyventi gali surinkęs pakankamai duomenų tokiam sprendimui priimti. Departamentui duomenų pakako, todėl iš pareiškėjos nebuvo reikalaujama pateikti papildomus dokumentus ir paaiškinimus. Šiuo atveju pagrindo panaikinti leidimą nustatymas apsiriboja juridinio fakto konstatavimu. Pažymėtina ir tai, kad Aprašas neįtvirtina besąlyginės pareigos Departamentui kreiptis į užsienietį dėl papildomų paaiškinimų.

5. Duomenų visumoje įvertinta ir tai, kad UAB „(duomenys neskelbtini) “ neperveda priklausančių įmokų Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui – 2017 m. spalio 13 d. duomenimis UAB „(duomenys neskelbtini) “ skola Valstybino socialinio draudimo fondo biudžetui sudarė 509,68 Eur – tačiau tai nesudarė atskiro pagrindo panaikinti leidimą laikinai gyventi.

6. Prieš priimant ginčijamą Sprendimą, buvo tinkamai ir išsamiai išnagrinėtos visos esminės su pareiškėja susijusios aplinkybės, o surinktų duomenų pakako ginčijamam Sprendimui priimti. Sprendimas pagrįstas objektyviais duomenimis, Departamento disponuojamais duomenimis, Sodros informacinės sistemos duomenimis ir teisės aktų normomis, taikomos poveikio priemonės motyvuotos, taigi ginčijamas sprendimas atitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalį ir teismų praktikos suformuluotus reikalavimus

III

Teismo posėdžio metu atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atstovė šios institucijos Teisės skyriaus vyriausioji specialistė Eglė Krūminytė prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Teismas, išnagrinėjęs skundo, atsiliepimo motyvus, įvertinęs rašytinius bylos įrodymus, teismo posėdyje pateiktus paaiškinimus, išanalizavęs ginčo teisinį santykį reglamentuojančius teisės aktus,

k o n s t a t u o j a :

I

Šioje administracinėje byloje, inter alia, nustatyta:

              1. Pareiškėja Migracijos valdybai pateikė 2016 m. gegužės 12 d. prašymą pakeisti leidimą laikinai gyventi teisėtos veiklos Lietuvos Respublikoje pagrindu.

2. Sodros informacinės sistemos 2017 m. spalio 17 d. duomenimis UAB „(duomenys neskelbtini) “ nuo 2016 m. gegužės 10 d. dirbo I. B., nuo 2016 m. gegužės 10 d. M. D., nuo 2015 m. rugpjūčio 7 d. J. M..

3. Sodros informacinės sistemos 2017 m. spalio 10 d. ir 2017 m. gruodžio 4 d. duomenimis darbuotojams nuo 2017 m. vasario 1 d. nebuvo mokamas minimalus darbo užmokestis, o nuo 2017 m. liepos 1 d. darbo užmokestis nebuvo mokamas.

              4. Sodros informacinės sistemos 2017 m. spalio 13 d. duomenimis UAB „(duomenys neskelbtini) “ skola Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui yra 509,68 Eur.

5. Departamento Kontrolės skyrius 2017 m. spalio 20 d. sprendimu Nr. (15/5-7)11U-1682(01789) „Dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, išduoto (duomenys neskelbtini) Respublikos pilietei S. G., panaikinimo“ panaikino pareiškėjai išduotą leidimą laikinai gyventi Nr. (duomenys neskelbtini), galiojantį iki 2018 m. vasario 13 d. Sprendimas priimtas vadovaujantis Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 7 punktu.

II

1. Nagrinėjamoje administracinėje byloje pagal pareiškėjos S. G. skundą sprendžiama, ar yra teisinis pagrindas panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2017 m. spalio 20 d. sprendimą Nr. (15/5-7)11U-1682(01789) „Dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, išduoto (duomenys neskelbtini) Respublikos pilietei S. G., panaikinimo“.

2. Teismas atkreipia dėmesį, kad, nors pareiškėja teigia, kad UAB „(duomenys neskelbtini) “ atitiko Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimus, t. y. kad įmonėje dirbo trys Lietuvos Respublikos piliečiai, kurie dirbo visą darbo laiką, tačiau byloje pateikti duomenys (žr. šio teismo sprendimo motyvuojamosios dalies I skyriaus 3 punktą) įrodo, kad, nors įmonėje dirbo trys Lietuvos Respublikos piliečiai, tačiau darbuotojams nuo 2017 m. vasario 1 d. nebuvo mokamas minimalus darbo užmokestis, o nuo 2017 m. liepos 1 d. darbo užmokestis nebuvo mokamas. Vadinasi, skundžiamame sprendime buvo tiksliai įvertintos faktinės aplinkybės.

Remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojama praktika, reikalavimas, įtvirtintas įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 50 straipsnio 1 dalies 7 punkte (kuriuo remiantis panaikintas leidimas laikinai gyventi Lietuvoje), yra imperatyvaus pobūdžio, t. y. norint gauti (ir išlaikyti) leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu, yra būtina, kad pareiškėja (jos įmonė) atitiktų šį reikalavimą. Iš esmės analogiško pobūdžio situacijos (dėl to, kad nesikreipė į pareiškėją papildomų duomenų, dėl sunkumų ieškant naujų darbuotojų, dėl ne tos Įstatymo redakcijos taikymo, dėl reikalavimo kreiptis į Departamentą išduoti naują leidimą, dėl po sprendimo priėmimo įdarbintų žmonių, dėl poveikio priemonės proporcingumo) buvo vertinamos ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinėse bylose Nr. eA-4565-858/2017 ir Nr. eA-4901-822/2017, kuriose teismas sprendė, jog neatitikimas Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimui yra pakankamas pagrindas panaikinti išduotą leidimą laikinai gyventi. Tokios praktikos Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas laikosi ir kitose bylose (antai, žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. gruodžio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-5201-261/2017). Taigi, konstatuotina, kad ir teisės normos skundžiamame sprendime pritaikytos tinkamai.

3. Teismas pabrėžia, kad pareiškėjos argumentai dėl jos neapklausimo yra nepagrįsti, nes pateiktos Aprašo nuostatos susiję su bendrovės fiktyvumu, kai tuo tarpu tai nebuvo pagrindas panaikinti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje.

4. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, konstatuotina, kad nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2017 m. spalio 20 d. sprendimą Nr. (15/5-7)11U-1682(01789) „Dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, išduoto (duomenys neskelbtini) Respublikos pilietei S. G., panaikinimo“.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 133 straipsniu,

n u s p r e n d ž i a:

Pareiškėjos S. G. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per keturiolika dienų nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjai                                                                                                   Marius Bajoras

       Violeta Petkevičienė

        Ernestas Spruogis