Civilinė byla Nr. 2S-2224-601/2011
Teisminio proceso Nr. 2-05-3-10000-2011-5
Procesinio sprendimo kategorija: 110.1; 122.1.; 122.3.; 122.4
(S)
Pirmosios instancijos teismo teisėja Agnė Petkevičienė
KAUNO APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2011 m. lapkričio 30 d.
Kaunas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Evaldas Burzdikas teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo (trečiojo asmens) V. J. atskirąjį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. rugpjūčio 23 d. nutarties kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės, civilinėje byloje pagal ieškovų G. V. ir Ž. V. patikslintą ieškinį atsakovei Ž. V. dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo,
n u s t a t ė :
Ieškovai patikslintu ieškiniu kreipėsi į teismą prašydami iš atsakovės globotinės S. V. išlaikymui priteisti 172 800 Lt, skaičiuojant po 800 Lt kas mėnesį nuo 2010-10-15 iki 2028-10-15, iki S. V. pilnametystės, priteisiant išlaikymą turtu – 259/500 dalimi žemės sklypo su pastatais (gyvenamuoju namu, garažu, ūkiniu pastatu, garažu ir kiemo statiniais), esančių (duomenys neskelbtini). Taip pat ieškovai prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti antstolio S. U. tolimesnius vykdymo veiksmus iš Ž. V. priklausančio turto pardavimo iš varžytynių iki teismo sprendimo priėmimo šioje byloje, kadangi pardavus iš varžytynių atsakovei priklausantį turtą sprendimo vykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.
Kauno miesto apylinkės teismas 2011 m. rugpjūčio 23 d. nutartimi prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo patenkino. Teismas nustatė, kad pardavus iš varžytynių atsakovei priklausantį turtą, šioje byloje priimto teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.
Atskiruoju skundu pareiškėjas V. J. prašo 2011-08-23 nutartį panaikinti. Motyvuose nurodo:
1) teisėja pažeidė CPK 754 str. 1 d., kadangi hipotekos kreditoriai ir įkaito turėtojo reikalavimai iš įkeisto turto patenkinami be eilės, o teisėja suvaržė hipoteka įkeistus daiktus;
2) reikalavimas dėl išlaikymo išieškojimo patenkinamas tik po to kai hipotekos bus patenkinti kreditoriaus reikalavimai iš įkeisto turto (be eilės);
3) prieš skundžiamos nutarties priėmimą teisėja nepagrįstai neįtraukė į bylos nagrinėjimą hipotekos kreditoriaus V. J., jį diskriminuodama ir atimdama teisę pasinaudoti procesinėmis teisėmis;
4) išlaikymas vaikui gali būti išieškomas iš tėvo ar motinos darbo užmokesčių ir kitų pajamų.
Atsiliepimas į atskirąjį skundą negautas.
Atskirasis skundas tenkintinas.
Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
Teismas dalyvaujančių byloje asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 str. 1 d.). Tokių priemonių galima imtis remiantis pagrįstu, motyvuotu rašytiniu suinteresuoto asmens prašymu (CPK 148 str. 2 d.). Asmuo prašantis taikyti laikinąsias apsaugos priemones turi nurodyti, kokios aplinkybės yra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kokios priemonės ir kokiu būdu turi būti taikomos, nes teismas, nagrinėdamas šį prašymą, turi nustatyti, ar yra pagrindas jas taikyti (CPK 145 str. 4 d.). Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslas – užtikrinti būsimo galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymą ir taip garantuoti šio sprendimo privalomumą. Teismo taikomos laikinosios apsaugos priemonės turi būti proporcingos siekiamiems tikslams, t. y. užtikrinti asmens, prašančio taikyti laikinąsias apsaugos priemones, ir asmens, kuriam laikinosios apsaugos priemonės taikomos, teisių ir įstatymo saugomų interesų pusiausvyrą.
Nagrinėjamoje byloje ieškovai su patikslintu ieškiniu kreipėsi į teismą prašydami priteisti vaikui iš atsakovės išlaikymą atsakovei asmeninės nuosavybės teise priklausančiu nekilnojamuoju turtu, kuris bylos duomenimis, atsakovės yra įkeistas apeliantui (hipoteka), kuris atsakovei neįvykdžius prievolės, kreipėsi į hipotekos teisėją dėl įsiskolinimo išieškojimo iš įkeisto turto ne ginčo tvarka ir buvo nutarta turtą priverstinai parduoti iš varžytynių, ir šiuo metu yra vykdoma išieškojimo procedūra iš įkeisto turto. Ginčijama nutartimi buvo sustabdyti antstolio tolimesni vykdymo veiksmai iš atsakovei Ž. V. priklausančio įkeisto turto pardavimo iš varžytynių ne ginčo tvarka iki teismo sprendimo dėl išlaikymo vaikui priteisimo turtu priėmimo šioje byloje. Tokios laikinosios apsaugos priemonės taikymą teismas grindė aplinkybe, jog pardavus iš varžytynių atsakovei priklausantį turtą, šioje byloje priimto teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Teisėjų kolegija sprendžia, jog teismas siekdamas užtikrinti priešingų interesų (šiuo atveju vaiko interesus (teisės į išlaikymą) ir hipotekos kreditoriaus) pusiausvyrą konkrečioje situacijoje, aiškindamas ir taikydamas įstatymus, privalo vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais. Šios bylos atveju pažymėtina, kad vaiko teisė į išlaikymą, užtikrinimą sąlygų, būtinų jo tinkamam vystymuisi, turi būti ginama ir šios teisės apsauga yra prioritetinė, tačiau atsakovei turint reikšmingų įsiskolinimų ir kitam kreditoriui (apeliantui, kuris yra hipotekos kreditorius), vaiko interesai negali būti tenkinami maksimaliai, kitų kreditorių interesų visiškai nepaisant. Tokia vaiko teisių gynyba neatitiktų teisingumo principo, kuris reikalauja siekti protingos skirtingų interesų pusiausvyros.
Kaip jau aukščiau nustatyta, atsakovės prievolė apeliantui buvo užtikrinta ginčo nekilnojamojo turto įkeitimu (hipoteka). Lietuvos Respublikos CPK 754 str. 1 d. įtvirtinta, jog kreditoriaus ir įkaito turėtojo reikalavimai iš įkeisto turto patenkinami be eilės. Hipoteka yra tiesiogiai CK6.70 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas prievolių įvykdymo užtikrinimo būdas. Hipoteka yra daiktinė teisė, kuria užtikrinamas pagrindinės prievolės – esamo ar būsimo skolinio įsipareigojimo – įvykdymas įkeičiant nekilnojamąjį daiktą, kai įkeistas daiktas neperduodamas kreditoriui (CK 4.170 straipsnio 1 dalis). Šios daiktinės teisės būdingi bruožai yra jos absoliutumas, pirmumas prieš kitus kreditorius ir sekimas paskui įkeistą daiktą. Hipotekos institutą sudarančios materialiosios teisės normos suteikia hipotekos kreditoriui privilegijuotą padėtį prieš kitus kreditorius siekiant priverstinio skolos išieškojimo iš įkeisto turto, o tokią specifinę šio kreditoriaus padėtį užtikrina ir hipotekos instituto esmę įtvirtina specialiosios proceso teisės – CPK XXXVI skyriaus – normos (žr., pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. sausio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB bankas „Hansabankas“ v. Z. B., bylos Nr. 3K-3-12/2005; 2010 m. balandžio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nordea Bank Finland Plc v. BUAB „Neto“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-171/2010; 2010 m. lapkričio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje K. B. v. BUAB „Neto“, bylos Nr. 3K-3-433/2010; kt.). Jeigu per hipotekos lakšte nustatytą terminą skolininkas įsipareigojimo neįvykdo, hipotekos kreditorius gali įgyvendinti savo teises kreipdamasis į hipotekos teisėją ir prašydamas, kad įkeistas daiktas būtų parduotas iš viešųjų varžytynių ir iš gautų pinigų visiškai atlyginta jam priklausanti suma, kurią jis turi teisę gauti pirmiau už kitus kreditorius, arba kad jam būtų suteikta teisė pradėti administruoti įkeistą daiktą (CK 6.192 str. 1 d.).
Esant nustatytam atsakovės prievolės pobūdžiui apeliantui, nurodytų aplinkybių visuma leidžia teisėjų kolegijai daryti išvadą, jog sprendžiant ieškovų prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą turėjo būti įvertintos faktinės bylos aplinkybės, susiję su kreditoriaus (apelianto) reikalavimų, kurių priverstinį vykdymą prašoma sustabdyti, pagrindu ir pobūdžiu (esant priverstiniam skolos išieškojimui iš įkeisto turto (hipoteka užtikrinto), atsižvelgiant į kreditoriaus – apelianto pirmumo teisę prieš kitus kreditorius patenkinti savo reikalavimą iš įkeisto ginčo turto), be to, atsižvelgiant į nepilnamečio vaiko teises ir teisėtus interesus – teisės gauti išlaikymą iš motinos (atsakovės), teismas turėjo įvertinti ieškinio reikalavimų (išlaikymo priteisimą konkrečiu turtu) įvykdytinumo realią galimybę iš įkeisto turto (kurį realizavus, kaip nurodyta aukščiau, būtų patenkinti įkaito turėtojo (apelianto) reikalavimai), dėl ko prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo – vykdymo proceso sustabdymo, negalėjo būti tenkinamas konkrečioje situacijoje, kaip neužtikrinantis būsimo galimai ieškovams palankaus teismo sprendimo įvykdymo ateityje. Dėl nurodytų priežasčių teisėjų kolegija, sutikdama su atskirojo skundo argumentais, jog ginčijama nutartis priimta neįvertinus klausimui spręsti reikšmingų aplinkybių, neatskleidus klausimo esmės, sprendžia, jog ginčijama nutartis yra naikintina kaip nepagrįsta ir prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimas išspręstinas iš esmės – prašymas atmestinas.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 str. 1 d. 2 p., teisėjų kolegija
n u t a r i a:
Atskirąjį skundą patenkinti.
Panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. rugpjūčio 23 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovų prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių atmesti.
Kolegijos pirmininkas Evaldas Burzdikas
Kolegijos teisėjai Jolita Cirulienė
Egidijus Tamašauskas