Civilinė byla Nr. e2-1445-937/2024

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-08006-2023-1

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.2.4.1.; 2.6.10.5.2.17

(S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. balandžio 12 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Erika Zablockaja, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. K.-P. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Celijus“ dėl nuostolių atlyginimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, D. L., J. L. ir atsakovės priešieškinį ieškovei dėl nuostolių atlyginimo.

Teismas

n u s t a t ė :

ieškovė A. K.-P. ieškiniu prašo priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Celijus“ 11 928,88 Eur žalą ir bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinyje nurodo, jog šalys 2019 m. spalio 16 d. sudarė pirkimo-pardavimo sutartį, kurios pagrindu ieškovė iš atsakovės įsigijo 80 proc. baigtumo butą, esantį (duomenys neskelbtini) ir atitinkamas dalis bendro naudojimo ir atskiro naudojimo žemės sklypų. 2020 m. liepos mėn. ieškovės bute pradėjo drėkti virtuvėje esanti siena. Ieškovė nelaukdama kreipėsi į atsakovę dėl paslėptų buto ir namo, kuriame yra butas, konstrukcijų ir/ar statybos įrengimo defektų. Nuo 2020 m. liepos mėn. iki 2021 m. vasario 5 d. nebuvo atliekami jokie veiksmai, o trūkumai užfiksuoti tik laikotarpiu nuo 2021 m vasario 5 d. iki 2021 m. kovo 23 d., kas patvirtinta 2021 m. kovo 24 d. aktu Nr. (duomenys neskelbtini). Apžiūros metu siekiant nustatyti defektus Statybos valdytojo pavedimu buvo išardyta ieškovės buto apdaila: išardytos GPK sienos, nudaužytas tinkas, demontuotos plytelės dušo zonoje. Atsakovės nurodymu ieškovė 2021 m. gegužės 1 d. atlaisvino butą ir nuo to laiko iki 2022 m. kovo 17 d. gyveno nuomojame būste. Atsakovė 2021 m. liepos 28 d. pateikė ieškovei patvirtinimą dėl remonto darbų, jame be kita ko nurodydamas, kad reguliariai stebėjo bute esančios drėkstančios sienos būklę, savo jėgomis ir sąskaita aiškinosi galimas drėkstančios sienos priežastis, tačiau nustatyti buto sienų drėkimo priežasčių jai taip ir nepavyko. Ieškovė užsakė UAB „Statybos tyrimų institutas“ ekspertinį tyrimą. 2021 m. spalio 1 d. tyrimą atlikę ekspertai prof. dr. S. M. ir dr. A. P. surašė tyrimo aktą, kurio išvadose aiškiai nustatyta, kad drėkimo priežastis yra netinkamas pamato hidroizoliavimas, nes buto sienos dalimi esantis gelžbetoninis rostverkas per visą sienos ilgį (60 cm nuo grindų) nuolatos drėksta. Siekiant išspręsti šią problemą ekspertas rekomendavo atlikti pamato kristalinę injektuojamą hidroizoliaciją. Problema kilo, nes net projekto sprendiniuose nebuvo numatyta atlikti tokią hidroizoliaciją. Iš atlikto eksperto tiriamojo akto galima spręsti, jog problemos kilo ne dėl bute atliktų darbų, bet susijusios su viso pastato konstrukcijomis, o tai tik patvirtina, jog butas ieškovei buvo parduotas su paslėptais defektais. Po S. M. atlikto tyrimo akto atsakovė atliko būtent tuos darbus, kuriuos nurodė ekspertas: įrengė drenažinius šulinius ir kristalinės injektuojamąją hidroizoliaciją bei atliko buto ir baldų remontą ir postatybinį buto valymą. Iš to galima suprasti, jog atsakovė sutiko, kad atliekant namo statybos darbus nebuvo atlikti tam tikri darbai, kurie sukėlė sienos drėkimą. Po to kai atsakovė įrengė drenažinius šulinius ir kristalinę injektuojamąją hidroizoliaciją sienos drėkimas daugiau nė karto nepasikartojo. Ieškovės buto sienų drėkimas nesusijęs su kaimyninio buto Nr. (duomenys neskelbtini) vamzdynais ar buitine technika, taip pat kilo ne dėl bute naudotos buitinės technikos gedimų (skalbimo mašinos ventilio), tame bute vamzdynų ar buitinės technikos gedimų niekada nebuvo aptikta.

Ieškovė patvirtina, kad atsakovė ėmėsi veiksmų, šalino statybos defektus. Visi remonto darbai buvo atlikti atsakovės nuožiūra ir sąskaita. Tik 2022 m. kovo 17 d. atsakovė informavo, jog užbaigė tvarkymo darbus ir jog ieškovė gali toliau naudotis butu. 2022 m. liepos 12 d. ieškovė pateikė atsakovei rašytinę pretenziją, prašydama atlyginti žalą, kuri susidarė dėl užsitęsusio paslėptų defektų taisymo bute (ieškovė samdė ekspertą siekiant nustatyti defekto priežastį, tuo laikotarpiu ieškovei reikėjo nuomotis kitą būstą, mokėti komunalinius mokesčius už butą, kuriuo ji negalėjo naudotis, turėjo atlikti persikraustymo darbus bei atsakovei netinkamai vykdant savo pareigas kreiptis dėl teisinių paslaugų). Atsakovė 2022 m. liepos 20 d. atlyginti žalą atsisakė ir nurodė, jog tai neva buvo ne paslėptų defektų taisymas, o pasekmių likvidavimas. Be to 2022 m. liepos 21 d. atsakovė pateikė pranešimą, kuriame nurodė, jog UAB „Citus construction“ atliko paslaugas, už kurias ieškovė privalo susimokėti, neva klientė užsakė drėgmės paieškos ir panaikinimo paslaugas. Ieškovė 2023 m. vasario 20 d. kreipėsi į Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą (toliau – Tarnyba) su prašymu atlyginti nuostolius. Tarnyba 2023 m. birželio 21 d. nutarimu nutarė atmesti ieškovės reikalavimą atlyginti išlaidas. Tarnyba be kita ko pripažino ir nurodė, kad ieškovė darbų neužsakinėjo bei neturi sumokėti už atliktus defektų šalinimo darbus. Ieškovė nesutinka su Tarnybos nutarimu ir prašo priteisti iš atsakovo 11928,88 Eur žalą pagal ieškinyje nurodytą detalizaciją, t. y. 6888,40 Eur nuoma už būstą, 685 Eur persikraustymo paslaugos, 726 Eur tyrimo aktas, 242 Eur antstolis, 705,73 Eur komunaliniai mokesčiai, 900 Eur ir 1262 Eur teisinės paslaugos, 519,75 Eur palūkanos.

Atsakovė UAB „Celijus“ atsiliepime prašo ieškinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad ieškovė ieškinyje nurodo selektyvias faktines aplinkybes, nutylėdama dalį reikšmingų aplinkybių. Patvirtina, kad šalys sudarė pirkimo-pardavimo sutartį. Atsakovė yra pastato, kuriame yra butas, statytojas, o statybos valdymo paslaugas teikia UAB „Citus construction“ (toliau – valdytojas). Kai 2020 m. liepos mėn. ieškovė pastebėjo pelėsį buto virtuvėje, pradėjo drėkti virtuvės siena po spintelėmis, atsakovė ėmėsi visų būtinų ir reikalingų veiksmų buto sienos drėkimo priežasčiai nustatyti: atsakovės pavedimu buto apdailą atlikę rangovai atkasė namo lauko pamatą tikslu nustatyti, ar jis nešlampa ir nėra pažeidimų. Nustatyta, kad pamatas sausas, drėgmės židinio nerasta. Nuspręsta palaukti, kol siena išdžius ir tada tvarkyti. Ieškovei kreipusis 2021 m. vasario 5 d. atlikta buto apžiūra, kurios metu užfiksuota virtuvėje po spintelėmis kampe drėgna siena, pelėsiu pasidengę baldai, išardyta gipso kartono plokštė, drėgnomačiu išmatuota sienos drėgmė. 2021 m. vasario 12 d. buvo suorganizuoti vandentiekio ir šildymo sistemos hidrauliniai bandymai bute ir gretimame bute (duomenys neskelbtini) (toliau – Gretimas butas), su kuriuo butas turi tą pačią sieną (nustatyta, jog inžinerinės sistemos sandarios, nuotekio iš jų neaptikta). 2021 m. kovo mėnesį atlikti drėgmės matavimai drėgnomačiu. 2021 m. kovo mėnesį atlikti lokalūs drėgmės paieškos sienų ardymo darbai (demontuotos plytelės dušo zonoje ir dušo kabinos trapas). Siekiant nustatyti buto sienos drėkimo priežastį, ieškovė nuo 2021 m. gegužės 1 d. atlaisvino butą. Atsakovo atliktus buto sienos drėkimo priežasties nustatymo organizavimo darbus patvirtina 2021 m. kovo 24 d. pranešimas dėl defekto Nr.DF KRS X (1; 4) (taip pat 2022-03-08 (duomenys neskelbtini), drėgmės pasekmių panaikinimo atliktų darbų suvestinė. Nepavykus nustatyti galimo defekto priežasčių, atsakovė 2021 m. gegužės mėn. kreipėsi į savo draudimo ekspertus, kad būtų atlikta kvalifikuota ekspertizė ir būtų nustatyta drėkstančios sienos priežastis, tačiau draudimo ekspertai priežasties, dėl kurios pradėjo drėkti siena virtuvėje, nerado ir nenurodė. Atsižvelgiant į tai, jog buto siena buvo išdžiūvusi ir nebuvo jokių drėgmės požymių, ieškovei reikalaujant atlikti darbus, atsakovė pateikė ieškovei 2021 m. liepos 28 d. patvirtinimą dėl planuojamų atlikti buto remonto darbų. Ieškovė buvo informuota apie darbus atliekantį rangovą UAB „Mėlyna citrina“, darbų eigą, su ieškove buvo derinamos statybinės medžiagos (vonios plytelės, miegamojo kambario sienos dažai). Ieškovė prašė fiksuoti darbų pradžią, kiekvieną tarpinį nurodytų darbų atlikimą, įskaitant fotonuotraukomis ir ją pasirašytinai su tarpiniu atlikimu supažindinti. 2021 m. rugpjūčio mėn. atliekant remonto darbus bute, atsukus šalto vandens tiekimą į butą, po kelių dienų sienose pasireiškė drėgmė, po ko darbai buvo sustabdyti, uždarytas šalto vandens tiekimas. Ieškovė savarankiškai kreipėsi į UAB „Statybos tyrimų institutas“ bei pateikė 2021 m. spalio 1 d. Tyrimo aktą Nr. (duomenys neskelbtini). Minėtame akte nustatyta, kad buto apžiūros metu (2021 m. rugsėjo 7 d.) buto sienos buvo sausos, matėsi tik išdžiūvusios drėgmės pasekmės bei rangovo UAB „Mėlyna Citrina“ prieš savaitę (2021 m. rugpjūčio mėnesio pabaigoje) vykdytų sienos armavimo darbų vietos neišdžiūvimas (Tyrimo akto 2 dalies 3 punktas). Tyrimo akte daroma išvada, kad „<...> labiausiai tikėtina nustatytų defektų atsiradimo priežastis yra rostverko apatinėje dalyje ir kraštinėje, besiribojančioje su gruntu, netinkamai įrengta arba iš viso neįrengta hidroizoliacija“. Nuo 2021 metų rugpjūčio mėnesio ieškovės buto sienų drėkimas daugiau nepasikartojo. Ieškovei, besiremiančiai Tyrimo aktu, reikalaujant šalinti defektus, atsakovė ir valdytojas nusprendė elgtis atsakingai. Ieškovės reikalavimu valdytojas organizavo bei atliko šiuos darbus: defekto paiešką (apžiūras, hidraulinius bandymus, drėgmės matavimus), kristalinę injektuojamąją hidroizoliaciją, papildomai įrengė du drenažinius šulinius, taip pat atliko Buto ir baldų remontą, postatybinį buto valymą. Bendra valdytojo išlaidų suma – 13 942,60 Eur. 2022 m. kovo 17 d. ieškovė buvo informuota, jog valdytojas užbaigė buto tvarkymo darbus ir kad ieškovė gali toliau naudotis butu. 2022 m. kovo 17 d. buto priėmimo – perdavimo aktu butas perduotas ieškovei.

Valdytojas, atlikdamas ieškovės naudai aukščiau nurodytus darbus, nustatė galimą drėgmės priežastį: bute esančios automatinės skalbyklės pajungimo nesandarus ventilis, esantis vonioje 5-6 cm virš rostverko linijos, dėl ko pajungus vandens tiekimą į butą, vanduo rostverko paviršiumi keliavo į šonus ir pasireiškė dažytose kambario sienose. Tai nustatyta Valdytojo 2022 m. liepos 21 d. raštu Nr. 2022-07-21_03712. Esant ieškovės ir valdytojo nustatytoms skirtingoms aplinkybėms dėl galimos defektų priežasties, kilus ieškovės ir atsakovės ginčui, ar atsakovė privalo atlyginti ieškovei žalą dėl negalėjimo naudotis butu, ar ieškovė privalo atlyginti atsakovei už jos atliktus darbus ieškovės reikalavimu, ieškovė ir atsakovė sudarė 2022 m. rugsėjo 15 d. susitarimą, kuriuo susitarė defektų priežasčiai nustatyti kreiptis į abiejų šalių pasirinktą (tarpusavyje suderintą) ekspertą V. B. E., kurio išvada šalims padėtų taikiai ir galutinai išspręsti ginčą. Valdytojas aukščiau paminėto susitarimo pagrindu su ekspertu V. B. E. pasirašė sutartį dėl ekspertinio tyrimo atlikimo. Ekspertas V. B. E. pateikė 2022 m. lapkričio 16 d. pasirašytą Statinio dalies statybinių tyrinėjimų aktą, kurio išvadose nurodė, kad: a) „Atlikto ekspertinio tyrimo rezultatai sudaro pagrindą teigti, jog buto Nr. (duomenys neskelbtini) siena ašyje 7-7 buvo užlieta vienkartinio ar periodiškai pasikartojančių vamzdynų ar buitinės technikos gedimų bute Nr. (duomenys neskelbtini) pasekmėje“; b) Buto Nr. (duomenys neskelbtini) sienos užliejimas su tariamos drėgmės migracija iš po buto Nr. (duomenys neskelbtini) pogrindžio sąryšio neturi“; c) „Buto Nr. (duomenys neskelbtini) padidinta patalpos oro ir sienų paviršių drėgmė pereinamojo vasaros – rudens sezono sąlygomis iš esmės yra susijusi su nepakankamu patalpų vėdinimu, ir yra būdinga nepradėto patalpų šildymo sąlygomis“. Tai yra, defektų bute priežastimi buvo buto „užliejimas“ iš buto (duomenys neskelbtini). Nepaisydama gautų abiejų šalių pasitelkto eksperto išvadų, ieškovė 2022 m. liepos 12 d. pateikė atsakovei ir valdytojui pretenziją – reikalavimą atlyginti žalą bei pašalinti trūkumus dėl užsitęsusio paslėptų defektų taisymo bute. 2022 m. liepos 21 d. ieškovei buvo pateiktas atsakymas į pretenziją, kuriame nurodyta, jog valdytojas ieškovės naudai atliko ne paslėptų defektų taisymą, o suteikė paslaugas ieškovės naudai, kurias ieškovė privalo apmokėti. 2022 m. liepos 21 d. raštu Nr.2022-07-21_03712 valdytojas pareiškė reikalavimą ieškovei dėl 13 442,60 Eur už atliktas paslaugas sumokėjimo. Ieškovė už atliktus darbus nesumokėjo. 2023 m. vasario 20 d. prašymu ieškovė kreipėsi į Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą (toliau – Tarnyba), reikalaudama atlyginti jai išlaidas, susijusias su 2021 m. spalio 1 d. UAB „Statybos tyrimų institutas“ tyrimo akto parengimu (726 Eur), būsto nuomos išlaidas (6888,40 Eur) ir 685 Eur persikraustymo išlaidas, kompensuoti buto, kuriame laikotarpiu nuo 2021 m. gegužės 1 d. iki 2022 m. kovo 17 d. negalėjo gyventi, komunalinius mokesčius (705,73 Eur), atlyginti patirtas advokato teisinių paslaugų išlaidas (1863,00 Eur). Tarnyba 2023 m. birželio 22 d. nutarimu ieškovės reikalavimus vertino nepagrįstais ir jų netenkino.

Atsiliepime nurodo, kad ieškovė nurodo klaidingą jos buto sienų drėkimo priežastį. Ieškovė nepagrįstai teigia, jog buto sienų drėkimo priežastis buvo netinkamas pamato hidroizoliavimas, kas esą aiškiai nustatyta 2021 m. spalio 1 d. UAB „Statybos tyrimų institutas“ tyrimo aktu. Pažymi, kad ieškovės pateiktame UAB „Statybos tyrimų institutas“ 2021 m. spalio 1 d. Tyrimo akte Nr. (duomenys neskelbtini) išvados buvo padarytos prielaidos forma nurodant „labiausiai tikėtiną“ priežastį. Tikslios priežasties prof. S. M. taip pat negalėjo nustatyti dar ir dėl tos priežasties, jog tyrimo metu buvo užsuktas vandens padavimas į butą. Tai, jog gretimame bute Nr. (duomenys neskelbtini) atliktų vandentiekio vamzdyno hidraulinių bandymų metu nebuvo nustatyta gedimų ar pratekėjimų, nepatvirtina fakto, jog ieškovės buto sienų drėkimas negalėjo kilti iš buto Nr. (duomenys neskelbtini). Hidraulinių bandymų metu patikrinamas tik bendrų vamzdynų sandarumas, techninė būklė, tačiau jų metu netikrinamas buitinės technikos vamzdžių sandarumas. Todėl nepaneigta ir eksperto išvadomis nustatyta, jog ieškovės buto sienų drėkimas sąlygotas gretimo buto Nr. (duomenys neskelbtini) vonios patalpoje įvykusio vandens išsiliejimo (galimai iš buitinės technikos). Turimais duomenimis, gretimas Nr. (duomenys neskelbtini) buvo įsigytas iš esmės tuo pačiu kaip ir ieškovės butas metu (2019 m. antroje pusėje), ir galimai minėto buto įrengimų metu įvyko užliejimai, apie kuriuos savininkas neinformavo. 

Atsiliepime pažymima, kad buto defektus taip pat sąlygojo ieškovės netinkamas buto eksploatavimas – nesandarus automatinės skalbyklės ventilis. Atsakovė paaiškina, kad nuo ieškovės išsikraustymo iš buto 2021 m. gegužės 1 d. iki buto remonto pradžios vanduo, grindų šildymo cirkuliacija, elektra bute buvo išjungta. 2021 m. rugpjūčio mėn. pabaigoje rangovui UAB „Mėlyna citrina“, kurios atstovu yra D. K. (ne valdytojo darbuotojas), pradėjus buto apdailos darbus, buvo įjungtas vandens padavimas į butą (apdailos mišiniams paruošti reikalingas vanduo). 2021 m. rugpjūčio 30 d. rangovo UAB „Mėlyna citrina“ atstovas D. K.pranešė apie sienų drėkimą. Valdytojas vėliau nustatė priežastį, dėl kurios nėra nei atsakovės, nei valdytojo kaltės, tai yra buto savininkės, ieškovės, netinkamo buto eksploatavimo (nesandaraus skalbyklės ventilio) pasekmė. Tai nurodyta valdytojo 2022 m. liepos 21 d. rašte Nr. 2022-07-21_03712.

Atsakovė UAB „Celijus“ pateikė priešieškinį, kuriuo prašo priteisti iš ieškovės A. K.-P. 13 942,60 Eur nuostolių, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą, skaičiuojamas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ir bylinėjimosi išlaidas.

Priešieškinyje atsakovė palaikė atsiliepime į ieškinį išdėstytas faktines aplinkybes. Nurodė, kad atsakovė ieškovės buto sienų drėgmės priežasties nustatymo ir pasekmių likvidavimo darbus atliko ieškovės reikalavimu. Ieškovė buvo informuota apie darbus atliekantį rangovą UAB „Mėlyna citrina“, darbų eigą, su ieškove buvo derinamos statybinės medžiagos (vonios plytelės, miegamojo kambario sienos dažai). Ieškovė prašė fiksuoti darbų pradžią, kiekvieną tarpinį nurodytų darbų atlikimą, įskaitant fotonuotraukomis, ir ją pasirašytinai su tarpiniu atlikimu supažindinti. 2022 m. kovo 17 d. ieškovė apžiūrėjo ir priėmė atsakovo atliktus darbus (jų rezultatą). Ieškovė naudojasi atsakovės darbų rezultatu. Atsakovė ieškovės prašymu ištaisė trečiojo asmens ir ieškovės veiksmais sąlygotus ieškovės buto defektus, už kuriuos atsakovė nėra atsakinga, t. y. atsakovė dėl ieškovės kaltės patyrė itin didelius, realius nuostolius, kuriuos ieškovė privalo atlyginti. Dėl atliktų buto defektų, kuriems netaikoma kokybės garantija, paieškos ir šalinimo darbų atsakovė patyrė 13 942,60 Eur žalą, kurią sudaro: 726 Eur defekto paieška (apžiūros, hidrauliniai bandymai, sienų ardymas, drėgmės matavimai), 500 Eur statybos eksperto išvados parengimas, 2274,80 Eur papildomi drenažiniai šuliniai 2 vnt., 1512 Eur kristalinė injektuojamoji hidroizoliacija, 8470 Eur buto remontas, 242 Eur baldų remontas bute, 217,80 Eur postatybinis buto valymas.

Ieškovė A. K.-P. pateikė atsiliepimą į priešieškinį, kuriame prašo priešieškinį atmesti. Nurodė, kad atsakovės nurodomos paslaugos, už kurias reikalaujama sumokėti, nėra ieškovės pageidavimu ar užsakymu atlikti darbai ir paslaugos. Priešingai, tai pardavėjo prievolės vykdymas pagal teisės aktus ir šalių sutartį, t. y. paslėptų defektų šalinimas. Atlikti remonto darbai yra išaiškėjusių statinio defektų šalinimas. Viso defektų šalinimo laikotarpiu atsakovė neprašė tarpiškai atsiskaityti už darbus, o darbų eigoje neteikė jokių išankstinių sąskaitų faktūrų, taip pat nėra jokių darbų priėmimo – atlikimo aktų. Tik ieškovei pateikus pretenziją dėl susidariusių nuostolių atlyginimo atsakovė pateikė prašymą atsiskaityti už neva suteiktas paslaugas. Visos atsakovės teikiamos sąskaitos, kuriomis siekiama įrodyti neva patirtus nuostolius, išrašytos UAB „Citus Construction“, be konkrečių duomenų ir niekaip nepatvirtina, kad sąskaitose – faktūrose nurodyti darbai kaip nors susiję su ieškove ir /ar jos butu. Jos yra abstrakčios, jose nėra pateiktų jokių konkrečių darbų pavadinimų, nėra nurodytas konkretus objektas, kuriame buvo atliekamos paslaugos. Iš pateiktų atliktų darbų aktų taip pat nėra galimybės suprasti kaip jie susiję su priešieškiniu keliamais reikalavimais, kokios konkrečios juose nurodytos sumos yra susiję su ieškovei reiškiamais reikalavimais, o kurie nėra susiję. Ieškovei nėra suprantama, kodėl jai sudarius pirkimo – pardavimo sutartį su atsakovu UAB „Celijus“, kuris yra atsakingas už kokybišką parduodamą daiktą, žalos atlyginimo yra prašoma pagal pateikiamas UAB „Citus Construction“ sąskaitas, kurių nei viena apskritai nebuvo derinta su ieškove. Iškart po buto grąžinimo ieškovei, atsakovė nereikalavo jokių nuostolių, nesakė, kad ieškovė turi atlyginti už buto ar baldų remontą, neprašė sumokėti už hidroizoliacijos ar drenažinių šulinių įrengimą. Akivaizdu, kad atsakovė aiškiai suprato, kad tam neturi jokio pagrindo, nes pardavėjas turi prievolę šalinti daikto trūkumus. Tik vėliau, ieškovei paprašius atlyginti jos patirtus nuostolius atsakovė 2022 m. liepos 21 d. pretenzija nusprendė prašyti nuostolių ir žalos atlyginimo. Toks atsakovės elgesys tik parodo, kad pareikštu reikalavimu galimai buvo siekiama daryti spaudimą ieškovei, kad ši atsisakytų ketinimo reikalauti savo patirtų nuostolių atlyginimo.

Tretieji asmenys D. L. ir J. L. pateikė atsiliepimą į ieškinį ir priešieškinį, kuriame prašo dėl ieškinio reikalavimų spręsti teismo nuožiūra, priešieškinį atmesti kaip nepagrįstą; priteisti bylinėjimosi išlaidas iš ginčą pralaimėjusios šalies. Atsiliepime nurodo, kad 2019 m. liepos 11 d. tretieji asmenys sudarė buto pirkimo pardavimo sutartį Reg. Nr. (duomenys neskelbtini) dėl buto, adresu (duomenys neskelbtini), įsigijimo. Butą pagal tretieji asmenys įsigijo 80 proc. baigtumo. Butas 2019 ir 2020 m. buvo remontuojamas ir bute tretieji asmenys apsigyveno tik 2020 m. gruodžio mėn. Elektros suvartojimo bute išklotinė patvirtina, kad iki 2020 m. elektros suvartojimas buvo labai nežymus (sunaudodavo tik meistrai, remontavę butą), o apsigyvenus elektros suvartojimas ženkliai padidėjo. Atliekant buto remonto darbus, buitinė technika, įskaitant bet neapsiribojant skalbimo mašina nebuvo pajungta, t. y. visa buitinė technika buvo pajungta 2020 m. gruodžio – 2021 m. sausio mėn. Teikia buto remonto nuotraukas, darytas 2020 m. vasario 11 d., 2020 m. birželio 26 d., 2020 m. rugsėjo 11 d., 2020 m. gruodžio 1 d. Atkreipia dėmesį į 2020 m. vasario 11 d. nuotrauką su san. mazgu, iš kurios matyti, kad visa vonios zona yra ištepta hidroizoliacija, o vandens čiaupai ir (ar) klozetas dar nėra pajungti. Ieškinyje nurodoma, kad ieškovės bute pradėjo drėkti virtuvėje esanti siena 2020 m. liepos mėn., tačiau tuo metu trečiųjų asmenų bute nebuvo pajungtas nei vienas buitinis prietaisas, nebuvo pajungta vonia ir bute niekas negyveno. Nei 2020 liepą, nei vėliau iki šių dienų, nebuvo jokių buto vamzdynų avarijų, drėkimų ir (ar) buitinės technikos gedimų (avarijų), todėl absoliučiai nepagrįstas ir neįrodytas atsakovės teiginys apie tariamą ieškovės buto „užliejimą“ iš trečiųjų asmenų buto. Tretieji asmenys atkreipia dėmesį, kad atsakovė, reikšdama priešieškinį, neįrodo civilinės atsakomybės sąlygų, o būtent neįrodyta ieškovės kaltė. Pažymi, kad atsakovė, būdamas savo srities profesionale, aktualiu laikotarpiu neginčijo UAB „Statybos tyrimo institutas“ 2021 m. spalio 1 d. tyrimo akto Nr. (duomenys neskelbtini) išvadų, gavusi ieškovės pretenzijas, neinicijavo aktualiu laikotarpiu (dar faktiškai esant defektams) papildomų ekspertizių ir (ar) tyrimų atlikimo, tačiau inicijavo remonto darbus. Atsakovės defektų sutvarkymas, patvirtina atsakovės atsakomybės prisiėmimą.

2023 m. lapkričio 28 d. pareiškimu ieškovė sumažino ieškinio reikalavimą, prašydama priteisti 11738,51 Eur žalą. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad nors ir negyveno laikotarpiu nuo 2021 m. gegužės 1 d. iki 2022 m. kovo 17 d. bute ir juo negalėjo naudotis, vis tiek privalėjo mokėti buto išlaikymo išlaidas – komunalinius mokesčius, bendros namo priežiūros ir kt., todėl susidarė 705,73 Eur suma. Įvertinusi atsiliepimo argumentus ieškovė iš esmės sutinka, kad 2021 m. balandžio 30 d. PVM sąskaita faktūra Nr. 01889 47,11 Eur sumai ir 2022 m. balandžio 30 d. PVM sąskaita faktūra Nr. 03008 88,89 Eur sumai neturėtų būti traukiama į nuostolių sumą, todėl atitinkamai patikslina reikalaujamą priteisti nuostolių sumą už komunalinių paslaugų išlaidas ir prašo priteisti 515,36 Eur.

Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas palaikė ieškinį ir pareiškimą dėl ieškinio reikalavimų sumažinimo bei juose išdėstytus argumentus.

Teismo posėdžio metu atsakovės atstovas palaikė priešieškinį ir jame išdėstytus argumentus.

Teismo posėdžio metu trečiųjų asmenų atstovas palaikė atsiliepime išdėstytą poziciją.

Liudytojas S. M. teismo posėdyje paliudijo, kad 2021 m. į jį kreipėsi ieškovė, įvardindama problemą – drėksta patalpos, kurių priežasčių nustatyti negali. Jis buvo atvykęs į butą, apžiūrėjo. Kai kurie ardymo darbai jau buvo atlikti. Liudytojas susipažino, kokie ardymo darbai buvo atlikti ir kas buvo nustatyta. Patvirtino, kad neturėjo jokios projektinės dokumentacijos. Ji buvo apžiūrėta Vilniaus miesto savivaldybėje, kuri sudaro sąlygas susipažinti su projektu vietoje, bet neleidžia nei išsinešti, nei daryti kopijas, todėl negalėjo šių dokumentų paaiškinti tiriamajame akte. Tiriant priežastis buvo nagrinėjamos trys versijos: 1. Nesandariai įrengti buto vandentiekio ir nuotekų vamzdžiai, bet šią versiją jis atmetė, nes drėgmė buvo išplitusi; 2. Postatybinė drėgmė, jo nuomone, buvo nereali; 3. Neįrengta hidroizoliacija, kuri ir pasitvirtino. Šiuo atveju hidroizoliacija pagal projektą neįrengta ir drėgmė skverbiasi į patalpas per tas vietas, kur hidroizoliacija nėra įrengta. Išvados pateiktos 14 puslapyje ir dėl to jis yra įsitikinęs. Patikrinti, ar hidroizoliacija yra ar ne, fiziškai neįmanoma. Jo nuomone, tai akivaizdi projektinė klaida, kuri sukelia tokius padarinius. Projekte turėjo būti numatyta hidroizoliacija, o statybininkai ją turėjo įrengti. Projekte, kurį jis matė Vilniaus miesto savivaldybėje, hidroizoliacija šioje vietoje nebuvo parodyta, dėl to labiausiai tikėtina, kad ji ir nebuvo įrengta. Atsakydamas į klausimą, ar galėtų ieškovės butas drėkti dėl kaimyniniame bute įvykusios avarijos išsiliejant vandeniui, paaiškino, kadangi šiuo atveju drėksta apatinė sienos dalis (pamato dalis, už kurios yra gruntas), todėl negalėtų būti iš gretimo buto (tai paaiškinta 2.1 pav., esančiame 7 psl. ekspertizės akto). Atsakydamas į klausimą, ar galėtų drėkti dėl to, kad skalbimo mašinos pajungimo vieta buvo galimai nesandari, paaiškino, kad jei vanduo bėga didžiausią žalą padaro toje vietoje, kur jis patenka. Kuo arčiau drėgmės šaltinio tuo didesni padariniai ir toliau jie mažėja. Šiuo atveju tokią priežastį jis atmetė. Atsakydamas į klausimą, jei vanduo laikosi šalia namo ar nebuvimas drenavimo sistemos gali būti priežastimi, nurodė, kad turi būti dvi sąlygos – neturi būti hidroizoliacijos ir turi būti vanduo (drėgmė). Gruntinis vanduo šiuo atveju yra pakankamai giliai, bet yra šlaitas dėl to gruntinis vanduo galėjo pakilti ir prasiskverbti. Jam vizualiai apžiūrėjus sieną drėgmė buvo apatinėje sienos dalyje, jau buvo apardyta, taisyta. Grindys buvo ardytos (2.1 pav.), bet paaiškina, kad ant betono dangos drėgmės žymės nelabai užsilieka, dėl to jei būtų buvusi mediena drėgmės žymės būtų matomos smarkiau. Atsakydamas ar naudojosi kažkokiais prietaisais, nurodydamas išvadoje, kad betonas ir siena buvo įdrėkę, paaiškino, kad nesinaudojo. Geologinių tyrimų ataskaitą rašydamas išvadą liudytojas įvertino.

Liudytojas R. B. paaiškino, kad dirba UAB „Citus Construction“ nekilnojamojo turto eksploatacijos vadovu nuo 2021 m. spalio pabaigos – lapkričio mėn. pradžios. Jo išsilavinimas aukštasis inžinerinis – pastatų inžinerinės sistemos, įgytas VGTU. Dirbti su ginčo objektu pradėjo pirmomis dienomis. Nurodė, kad tuo metu jau buvo daug įvertinta, bet nebuvo kas su tuo butu dirba, jis vienintelis dirbo su šiuo butu, buvo apžiūrėjęs jį fiziškai. Kai pradėjo dirbti, bute jau buvo visiškai nuardytos vonios patalpos sienos, miegamojo siena buvo bandyta remontuoti, bet matėsi drėgmės juosta, o svetainės zonoje matėsi tik drėgmė, virtuvės kriauklė buvo išardyta. Bandant taisyti eksperto S. M. išvada jau buvo pateikta, tai buvo vos ne 2 mėn. iki jo atėjimo. Liudytojas vertino, jog tai profesorius, žino ką rekomenduoja, todėl vadovavosi išvada. Ieškovės advokatė skubino daryti greičiau, nes ieškovė patiria išlaidas advokatui, nuomojasi būstą. Dėl to susidarė planą pagal S. M. planą. Jis tik organizavo darbus. Darbų eigoje vėl pasirodė drėgmė. Paaiškino, kad jiems buvo reikalingas vanduo skiediniams, jie atsuko vandens sistemą ir vandenį ėmė iš skalbyklės pajungimo, dirbo 3-4 dienas ir pamatė, kad vanduo laša (pribėgo ant grindų). Skaičiavo lašus, nustatė, kad laša kas 45 sek. Atėjo mintis, kad nesandarus ne pats ventilis, o esantis sienoje sujungimas. Mano, kad skalbyklė gręždama daužėsi ar per arti buvo pastatyta. Remontą darydami ventilį jie sutvarkė. Aiškina, kad jie ruošė sąskaitą klientei, bet dviem dienomis anksčiau gavo sąskaitą iš pačios ieškovės, dėl to kilo ginčas. Susitikę nutarė samdyti nepriklausomą ekspertą ir tuomet pratęsti derybas. Kas siūlė B. E. kandidatūrą tiksliai neatsimena, ar jo direktorius, ar ieškovės atstovas. Abiems šalims šis ekspertas tiko. Ekspertui informaciją apie situaciją teikė liudytojas ir dalyvavo kartu su ekspertu apžiūrint butą. Gretimo buto apžiūrėti nebuvo poreikio, nes ekspertas matė butą, nuotrauką, kuriai jau metai laiko. Pirmiausia ekspertas atvyko apžiūrai, dalyvavo ir pati šeimininkė. Tik po apžiūros liudytojas jam teikė dokumentus (projektus, geologinius tyrimus), t. y. ko jis prašė. Po ventilio sutvarkymo daugiau drėgmė bute nepasireiškė. Po apsilankymo su ekspertu B. E. liudytojas bute daugiau nesilankė ir ieškovė daugiau nesikreipė. Drėgmė buvo išsidėsčiusi tarp rostverko ir blokelių. Drėgmė buvo pasiskirsčiusi tiek į viršų, tiek į apačią. Tarp rostverko ir blokelių yra įdėtas hidroizoliacinis sluoksnis. Hidroizoliacija, kuri yra tarp rostverko yra matoma ir liudytojas teigia ją yra matęs. Nurodė, kad su ieškove sutarties dėl remonto darbų nebuvo sudarę. Tvirtina, kad iki liudytojo buvo pradėtas remontas, suderinta darbų eiga. Garantinius įsipareigojimus jie vykdo, bet jei ne garantinis remontas kebliose situacijose savo klientams jie padeda ir patirtas išlaidas atlygina klientai. Nurodo, kad šiuo atveju buvo ne garantinis remontas ir tai paaiškėjo 2023 m. sausio mėn., kai padarė injektuojamą hidroizoliaciją ir rado ventilio defektą. Kai padėjo dirbti liudytojas tuomet buvo priimtas sprendimas, jog tai ne garantinis defektas. Patvirtino, kad kai gavo eksperto S. M. išvadą, laikė, jog tai defektai, kuriuos garantiniu laikotarpiu jie turi taisyti. Darbus pagal S. M. išvadą atlikus paaiškėjo, kad tai yra kita priežastis – ventilio defektas ir tuomet liudytojas suvokė, jog tai ne garantinis defektas, o paslauga ieškovei. Šulinukus jie tik rekomendavo padaryti pagal S. M. išvadą ir advokatė patvirtino „darom“. Šiuo atveju prašo priteisti išlaidas už tuos šulinukus, nes laiko kad jie pertekliniai, kadangi atlikti pagal S. M. išvadoje nurodytas rekomendacijas apie giluminį vandenį. Šulinukai nėra inventorizuoti, nėra užregistruoti. Jie tiesiog papildomai įrengti prie pat ieškovės buto. Rostverko impregnavimas (injektuojama hidroizoliacija) priskirtinas tiktai prie šio buto, o ne prie naudos visam namui. Šulinukai, liudytojo vertinimu, tarnauja viso namo gerbūviui. Atlyginti išlaidų šulinukams iš viso namo neprašo, nes jie yra pertekliniai. Liudytojo teigimu, tikėtina, kad aplieta buvo iš kaimyninio buto, nes aplieta rostverko lygyje arba virš jo, iš žemiau vanduo nei iš išorės, nei iš požemių negalėjo ateiti niekaip. Nurodo, kad turėjo pretenzijų iš kitų klientų dėl butų terasų skendimo. Jos baigėsi, kai atkimšo lauke esančią lietaus ylą. Tokią operaciją jis darė vieną kartą ir informavo administraciją, kad reikia daryti nuolat. Ar daroma, jam nežinoma. 

Į bylą pateiktas AB „Citus“ statybos techninių darbų vadybininko R. J. pranešimas dėl defekto, kuriame nurodo, kad 2021-03-24 surašytas aktas dėl ginčo buto, kad sudrėkusi siena virtuvės kampe, miegamajame sienos apdailos deformacijos nuo drėgmės, siena drėgna už plytelių. Nurodoma, kad gyventoja kreipėsi su iškilusia problema: 2020 m. 07 mėn. pastebėjo pelėsį po spintelėmis, drėksta virtuvės siena po virtuvės spintelėmis. Rangovai atlikę buto pilną apdailą išardė GKP sieną ir nudaužė tinką nuo pamato, drėgmės židinio neaptiko. Buvo nuspręsta palaukti, kol siena išdžius ir tada tvarkyti. Sienai nedžiūstant (drėgmės dėmė, sumažėdavo, o po lietaus vėl padidėdavo) gyventoja 2021-02-05 kreipėsi į statytojo atstovus, kad išsiaiškintų problemos židinį. Nurodoma, kad buto apžiūros metu 2021-02-05 virtuvėje po spintelėmis kampe užfiksuota drėgna siena, pelėsiu pasidengę baldai, išardyta GPK pertvara. Apžiūros metu drėgnomačiu TECNIX 590 buvo išmatuota tinkuotos sienos drėgmė. Drėgnomačio parodymai 45-59%. Pamatas taip pat drėgnas. 2021-02-12 buvo suorganizuoti vandentiekio ir šildymo sistemos hidrauliniai bandymai pas kaimynus (duomenys neskelbtini). Inžinerinės sistemos sandarios, nuotėkio neaptikta. Pakartotinai apžiūrint gyventojos butą užfiksuota, kad dušo zonoje apatinės plytelės nestabilios (atsiklijavo nuo pamato). 2021-03-23 suderinus su gyventoja ir apdailą atlikusiais rangovais buvo demontuotos plytelės dušo zonoje drėgnomačiu TECNIX 590 buvo išmatuota tinkuotos sienos drėgmė. Drėgnomačio parodymai 45- 56%. Pamatas taip pat drėgnas. Apžiūrint miegamojo sieną, kuri vizualiai atrodė nepakitus, už miegamo lovos buvo užfiksuota, kad sienos apdaila deformavosi nuo drėgmės. Taip pat buvo padaryti hidrauliniai bandymai šaltam vandeniui, sistema sandari, nuotėkų neužfiksuota. Minėtame pranešime nurodyta, kad iš užfiksuotų defektų nustatyta, kad drėgmė patenka per galimai nesandarią cokolio teptinę hidroizoliaciją prie namo kampo.

Pasak atsakovės, nepavykus nustatyti galimo defekto priežasčių, ji 2021 m. gegužės mėn. kreipėsi į savo draudimo ekspertus, kad būtų atlikta kvalifikuota ekspertizė ir būtų nustatyta drėkstančios sienos priežastis, tačiau draudimo ekspertai priežasties, dėl kurios pradėjo drėkti siena virtuvėje, nerado ir nenurodė.

Atsakovė pateikė ieškovei 2021-07-28 patvirtinimą dėl planuojamų atlikti Buto remonto darbų, kuriame nurodė, kad siena galimai galėjo drėkti dėl nekokybiško dušo trapo, nes demontavus trapą siena virtuvėje išdžiūvo. Teigia, kad buto siena virtuvėje yra išdžiūvusi ir šiuo metu nėra jokių drėgmės požymių, pardavėjas, bendradarbiaujant pirkėjui, pasitelkęs buto įrengimą atlikusį rangovą UAB „Mėlyna citrina“, šiuo raštu patvirtina, kad atliks žemiau išvardintus Buto remonto (tvarkymo) darbus: 1. Sanitarinio mazgo baldų ir dušo kabinos demontavimas; 2. Esamų plytelių demontavimas; 3. Trapo keitimas; 4. Hidroizoliacijos pertepimas; 5. Plytelių, kurias pasirenka pats Pirkėjas, klijavimas; 6. Sanitarinio mazgo baldų ir dušo kabinos montavimas; 7. Miegamojo sienos, į kurią remiasi lova, špakliavimas ir dažymas; 8. Virtuvės zonoje esančio gipso pertvaros atstatymas, tinkuotos sienos glaistymas ir dažymas; 9. Buto virtuvės supelijusios spintelės remontas. Preliminarus nurodytų darbų atlikimo terminas yra 3 – 4 savaitės. Išvardintų remontų darbų atlikimo terminas taip pat priklausys (gali būti pratęstas) atsižvelgiant į plytelių, kurias išsirinks pirkėjas, tiekimo terminus, taip pat buto virtuvėje esančios spintelės remonto, kurį atliks spintelės gamintojas, terminų.

        Pasak atsakovės, 2021 m. rugpjūčio mėnesį atliekant remonto darbus bute, atsukus šalto vandens tiekimą į butą, po kelių dienų sienose pasireiškė drėgmė, po ko darbai buvo sustabdyti, uždarytas šalto vandens tiekimas. Atsakovės teigimu, nuo 2021 metų rugpjūčio mėnesio ieškovės buto sienų drėkimas daugiau nepasikartojo.

Ieškovės iniciatyva UAB „Statybos tyrimų institutas“ 2021-09-07 atliko ginčo buto apžiūrą ir 2021-10-01 surašė tyrimo aktą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodė, kad labiausiai tikėtina sienos drėkimo bute priežastis yra rostverko (sienos dalies) apatinėje dalyje ir kraštinėje, besiribojančioje su gruntu netinkamai įrengta arba iš viso neįrengta hidroizoliacija. Nurodė, kad rekomenduoja įrengti sienos apatinės dalies (rostverko) kristalinę injektuojamą hidroizoliaciją. Šią hidroizoliaciją būtų galima įrengti iš buto patalpų, nereikėtų atlikti žymių įrengtų konstrukcijų ardymo darbų. Kristalinę injektuojamą hidroizoliaciją reikėtų įrengti palei visą bute esantį sienos ilgį (t.y. miegamajame, vonios kambaryje, virtuvės ir svetainės zonose).

Atsakovė nurodo, kad UAB „Statybos tyrimų institutas“ 2021-10-01 tyrimo aktas yra neteisingas, nes išvada apie netinkamą hidroizoliacijos įrengimą/neįrengimą padaryta netikrinus hidroizoliacijos (jos neatidengus), be to, tyrimo metu buvo užsuktas vandens padavimas į butą. Nurodo, kad aktu tiksliai neįvardinta faktinė drėgmės priežastis, o remiantis prielaidomis nėra jokio objektyvaus pagrindo konstatuoti namo, kuriame yra ieškovės butas, projekto klaidas.

Atsakovė atsiliepime nurodo, kad ieškovės reikalavimu Valdytojas organizavo bei atliko šiuos darbus: defekto paiešką (apžiūras, hidraulinius bandymus, drėgmės matavimus), kristalinę injektuojamąją hidroizoliaciją, papildomai įrengė du drenažinius šulinius, taip pat atliko buto ir baldų remontą, postatybinį buto valymą. Bendra Valdytojo išlaidų suma – 13 942,60 Eur.

AB „Citus“ atstovas R. B., 2022-07-20 raštu nesutikdama su reikalavimu ieškovei atlyginti žalą, nurodė, kad drėgmės atsiradimo priežastis buvo kita: automatinės skalbyklės pajungimo nesandarus ventilis, esantis vonioje 5-6 cm virš rostverko linijos. Įvado nesandarumo atsiradimo priežastis: buto eksploatavimo metu per arti ventilio pastatyta skalbyklė, skalbyklės veikimo (ypač gręžimo) metu smūginė vibracija perduodama į ventilį. Po kelių darbo ciklų atsipalaidavo įvadinio vamzdžio ir ventilio sujungimas ir pradėjo sunktis vanduo. Vonioje, sienoje kur buvos sumontuotas ventilis, buvo suklijuotos plytelės, todėl vanduo, negalėdamas patekti į išorę, lengviausiu keliu, rostverko paviršiumi keliavo į šonus ir kaip nurodytą eksperto prof. S. M. išvadose pasireiškė dažytose kambario sienose. Nudaužius vonios sienos plyteles, Jūsų prašymu atlikus, perteklinę drėgmės sulaikymo priemonę kristalinę injektuojamą hidroizoliaciją, atsukus įvadą vandens kelias pasikeitė ir pradėjo lašėti per sieną vonioje po įvadu (1,5 lašo per minutę).

UAB „Citus construction“ NT eksploatacijos vadovas R. B. 2022-07-21 rašte nurodė, kad defektų paieška, atlikti prašyti pertekliniai drėgmės sulaikymo darbai, buto remontas dėl automatinės skalbyklės jungties nesandarumo drėgmės atsiradimo priežastis yra buto savininkės A. K. atsakomybė, nurodė atliktas paslaugas ir jų kainą (13 442,60 Eur).

Iš byloje esančios V. B. E. 2022-11-16 Statinio dalies statybinių tyrinėjimų akto matyti, kad buto Nr. (duomenys neskelbtini) siena ašyje 7-7 buvo užlieta vienkartinio ar periodiškai pasikartojančių vamzdynų ar buitinės technikos gedimų bute Nr. (duomenys neskelbtini) pasekmėje; o Buto Nr. (duomenys neskelbtini) sienos užliejimas su tariamos drėgmės migracija iš po buto Nr. (duomenys neskelbtini) pogrindžio sąryšio neturi; Buto Nr. (duomenys neskelbtini) padidinta patalpos oro ir sienų paviršių drėgmė pereinamojo vasaros – rudens sezono sąlygomis iš esmės yra susijusi su nepakankamu patalpų vėdinimu, ir yra būdinga nepradėto patalpų šildymo sąlygomis. Defektų bute priežastimi buvo buto užliejimas iš buto (duomenys neskelbtini).

CK 6.317 straipsnio 1 dalis nustato, kad pardavėjas privalo pagal pirkimo–pardavimo sutartį perduoti daiktus pirkėjui ir patvirtinti nuosavybės teisę į daiktus bei jų kokybę. Parduodamų daiktų kokybė, kiekis ir kiti kriterijai turi atitikti sutarties sąlygas, o jeigu sutartyje nėra nurodymų, – įprastus reikalavimus (CK 6.327 straipsnio 1 dalis). Įprasti reikalavimai CK apibrėžiami kaip galimybė parduotą prekę tam tikrą laiką naudoti tam, kam ji paprastai naudojama (CK 6.333 straipsnio 4 dalis). Laikoma, kad daiktai neatitinka kokybės reikalavimų, jeigu jie neturi tų savybių, kurių pirkėjas galėjo protingai tikėtis, t. y. kurios būtinos daiktui, kad jį būtų galima naudoti pagal įprastinę ar specialią paskirtį (CK 6.333 straipsnio 6 dalis).

Pagal CK 6.333 straipsnio pirmąją dalį, pardavėjas privalo perduoti pirkėjui daiktus, kurių kokybė atitinka pirkimo-pardavimo sutarties sąlygas bei daiktų kokybę nustatančių dokumentų reikalavimus. Pardavėjas atsako už daiktų trūkumus, jeigu pirkėjas įrodo, kad jie atsirado iki daiktų perdavimo arba dėl priežasčių, atsiradusių iki daiktų perdavimo.

Pagal CK 6.333 straipsnio trečiąją dalį, kai pardavėjas garantuoja daiktų kokybę, jis atsako už daiktų trūkumus, jeigu neįrodo, kad šie atsirado po daiktų perdavimo pirkėjui dėl to, kad pirkėjas pažeidė daikto naudojimo ar saugojimo taisykles, arba dėl trečiųjų asmenų kaltės ar nenugalimos jėgos.

Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad užtikrinti parduodamų daiktų kokybę yra pardavėjo pareiga, kuri laikytina garantija pagal įstatymą ir pasižymi didžiausiu vykdymo intensyvumu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-499/2009; 2010 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-455/2010; 2018 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-180-695/2018).

Pagal CK 6.327 straipsnio 3 dalį pardavėjas atsako už bet kokį neatitikimą, kuris buvo nuosavybės teisės perėjimo momentu, net jeigu tai paaiškėja vėliau. Tai reiškia, kad pagal šią nuostatą už paslėptus (neakivaizdžius) daikto trūkumus atsakomybė tenka pardavėjui. Pagal CK 6.327 straipsnio 4 dalį pardavėjas atsako už bet kokį neatitikimą, kuris yra bet kokios pardavėjo prievolės, įskaitant tinkamumą naudoti, pažeidimo pasekmė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-19/2010).

2019-10-16 pirkimo-pardavimo sutarties 8.1.3 punkte numatyta, kad pardavėjas pareiškia, kad sutarties sudarymo dieną nėra jokių paslėptų, pardavėjui žinomų, turto trūkumų, dėl kurių, turtą galutinai įrengus, šio turto negalima būtų naudoti pagal paskirtį arba jo naudingumas sumažėtų taip, kad pirkėjas, apie tuos trūkumus žinodamas, būtų jo visai nepirkęs arba nebūtų už jį tiek mokėjęs. Pardavėjas įstatymų nustatyta tvarka atsako už minėtus trūkumus, jeigu nebus įrodyta, kad jie atsirado po Buto perdavimo dėl Pirkėjo ar trečiųjų asmenų kaltės arba nenugalimos jėgos.

Atsakovė 2024-03-08 rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, kad ieškovės buto defektai atsirado ne dėl atsakovės ar valdytojo kaltės, o dėl trečiojo asmens (buto (duomenys neskelbtini), savininko) veiksmų (užliejimo) ir pačios ieškovės veiksmų - netinkamo buto eksploatavimo (skalbyklės laikymo per arti ventilio), dėl ko atsilaisvino įvadinio vamzdžio ir skalbyklės ventilio sujungimas, kuris sąlygojo vandens išsiliejimą buto sienose.

Teismas pažymi, kad jokiais leistinais bylos įrodymais nenustatyta, kad defektai ieškovės bute atsirado dėl trečiųjų asmenų (buto (duomenys neskelbtini), savininkų) veiksmų. Tretieji asmenys neigia buvus kokį nors įvykį, dėl kurio buvo koks nors užliejimas. Byloje esančios trečiųjų asmenų buto nuotraukos taip pat nepatvirtina galimo užliejimo požymių/pasekmių. Sienos drėkimo metu trečiųjų asmenų butas nebuvo pilnai įrengtas. Atsakovė nepateikia įrodymų, kad ieškovės buto defektai apskritai yra susiję su trečiųjų asmenų veiksmais ar neveikimu. Teismas atsakovės teiginius dėl trečiųjų asmenų laiko deklaratyviais ir niekuo nepagrįstais. Atsakovė nepateikė jokių kvalifikuotų asmenų, apžiūrėjusių abu butus, išvadų dėl trečiųjų asmenų kaltės. Įvertinus, kad drėgmė kartojosi keletą kartų, atsakovė galėjo ir turėjo nustatyti drėkimo priežastį ir tik tuomet daryti išvadas apie trečiųjų asmenų veiksmų. Liudytojo V. B. E. teiginiai apie išlietą kibirą vandens ar vienkartinio ar periodiškai pasikartojančių vamzdynų ar buitinės technikos gedimų bute Nr. (duomenys neskelbtini), negali būti siejamas su ieškovės buto sienų drėkimu, įvertinus sienų drėkimo tęstinumą ir pasireiškimą (pvz. atsiliepime atsakovė nurodė, kad atsukus šalto vandens tiekimą į butą, po kelių dienų ieškovės buto sienose pasireiškė drėgmė), taip pat įvertinus atliktus hidraulinius bandymus. Be to, atsakovė rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, kad ieškovės bute atsilaisvino įvadinio vamzdžio ir skalbyklės ventilio sujungimas. AB „Citus“ atstovas R. B., 2022-07-20 raštu nurodė, kad atsukus įvadą vandens kelias pasikeitė ir pradėjo lašėti per sieną vonioje po įvadu (1,5 lašo per minutę). Apie tai jis patvirtino teisme ir posėdžio metu. Teismas sprendžia, kad atsakovės pozicija, kad dėl defektų kalta tiek ieškovė, tiek tretieji asmenys, yra niekuo nepagrįsta. Teismas, ištyręs bylos duomenis, sprendžia, kad atsakovės argumentas, kad ieškovės buto defektai atsirado dėl trečiųjų asmenų (buto (duomenys neskelbtini), savininkų) veiksmų (užliejimo) yra visiškai niekuo nepagrįsti (CPK 178 str.).

Kaip jau minėta, ieškovė 2019-10-16 pirkimo-pardavimo sutartimi ginčo butą įsigijo su pilna apdaila ir įrengimu. Ieškovės teigimu, ieškovė atsikraustė į pilnai įrengtą butą su jau įrengta skalbykle. Atsakovė teigia, kad ieškovė skalbyklę laikė per arti ventilio, dėl ko atsilaisvino įvadinio vamzdžio ir skalbyklės ventilio sujungimas.

Iš bylos duomenų matyti, kad ieškovė apie buto defektus pranešė 2020 metų liepos mėnesį, atsakovė ir valdytojas 2021 m. bandė nustatyti defektų priežastį, tačiau jiems nepavykstant to padaryti, ieškovė taip pat ėmėsi veiksmų nustatyti priežastį, nes dėl defektų negalėjo naudotis jai priklausančiu turtu. Pažymėtina, kad bylos duomenys patvirtina, kad atliekami remonto darbai nedavė apčiuopiamos naudos, o objektyvi defektų priežastis nebuvo nustatyta.

UAB „Citus construction“ NT eksploatacijos vadovas R. B. 2022-07-21 rašte nurodė, kad defektų paieška, atlikti prašyti pertekliniai drėgmės sulaikymo darbai, buto remontas dėl automatinės skalbyklės jungties nesandarumo drėgmės atsiradimo priežastis yra buto savininkės A. K. atsakomybė, nurodė atliktas paslaugas ir jų kainą (13 442,60 Eur).

Taigi, tik 2022-07-21 buvo nurodyta, atsakovė nuomone, sienos drėkimo priežastis, kurią 2024-03-08 rašytiniuose paaiškinimuose nurodo ir atsakovė. Teismas iš bylos duomenų sprendžia, kad įvadinio vamzdžio ir skalbyklės ventilio sujungimo atsilaisvinimas nustatytas, kai skalbimo mašina jau buvo atjungta. Iš esmės atsakovė teigdama, kad ieškovė skalbimo mašiną laikė per arti ventilio, nepateikia jokių tai pagrindžiančių įrodymų. Į bylą nepateikta skalbimo mašinos instrukcija, kur būtų nurodyti jos įrengimo ir naudojimo niuansai. Ieškovė butą įsigijo 2019 m. spalio mėn. jau įrengtą (pajungta ir skalbimo mašina), pelėsį pastebėjo 2020 m. liepą, tad teigti, kad ieškovė yra kalta dėl defektų atsiradimo per tokį trumpą laiką, nėra pagrindo. Atsakovei laikant/pripažįstant, kad drėgmės šaltinis buvo susijęs su ventiliu, labiausiai tikėtina, kad ieškovės buto defektai buvo susiję su įvadinio vamzdžio įrengimu ir skalbyklės ventilio sujungimu, o už tai yra atsakinga pati ieškovė, pardavusi ieškovei pilnai įrengtą butą.

Teismas, ištyręs bylos medžiagą, išklausęs proceso dalyvių paaiškinimus, neturi pagrindo daryti išvados, kad ieškovės buto defektai atsirado dėl pačios ieškovės veiksmų - netinkamo buto eksploatavimo (skalbyklės laikymo per arti ventilio).

Nustačius, kad ieškovė ar tretieji asmenys nėra kalti dėl ieškovės buto defektų, o ieškovė įsigijo naują butą iš atsakovės, kuri 2019-10-16 pirkimo-pardavimo sutarties 8.1.3 punkte patvirtino nesant jokių paslėptų trūkumų, už minėtus trūkumus (kurie nebuvo akivaizdūs buto įsigijimo metu ir paaiškėjo jo eksploatavimo metu) atsako pati atsakovė.

Atsakovė priešieškiniu prašo priteisti 13 942,60 Eur žalą, patirtą dėl atliktų buto defektų, kuriems netaikoma kokybės garantija, paieškos ir šalinimo darbų: 726 Eur defekto paieška (apžiūros, hidrauliniai bandymai, sienų ardymas, drėgmės matavimai), 500 Eur statybos eksperto išvados parengimas, 2274,80 Eur papildomi drenažiniai šuliniai 2 vnt., 1512 Eur kristalinė injektuojamoji hidroizoliacija, 8470 Eur buto remontas, 242 Eur baldų remontas bute, 217,80 Eur postatybinis buto valymas.

Kaip matyti iš bylos duomenų, ieškovė kreipėsi į atsakovę dėl problemos židinio nustatymo. Atsakovė defektus bandė nustatyti savo, statytojo, rangovų pastangomis (pasak atsakovės, draudimo ekspertai tai nepavyko, nors į bylą nepateikti tai patvirtinantys duomenys), tačiau akivaizdu, kad ilgą laiką buto sienų drėkimo priežastis nebuvo nustatyta.

Teismui šiuo sprendimu nustačius, kad už ieškovo buto trūkumus atsako pati atsakovė, ji neturi teisės reikalauti iš ieškovės minėtų išlaidų priteisimo. Nors atsakovė teigia, kad ieškovė reikalavo atlikti darbus, kurie, atsakovės nuomone, nebuvo susiję su defekto priežastimi, tačiau akivaizdu, kad atsakovei ilgą laiką niekaip nepavyko nustatyti defekto priežasties. Dar atsakovės iniciatyva rengtame AB „Citus“ 2021-03-24 akte buvo nurodyta, kad pamatas taip pat drėgnas, kad drėgmė patenka per galimai nesandarią cokolio teptinę hidroizoliaciją prie namo kampo. Tad logiška, kad ieškovei gavus UAB „Statybos tyrimų institutas“ 2021-09-07 tyrimo aktą, ji siekė, kad kuo greičiau būtų pašalinti buto defektai. Liudytojas R. B. patvirtino, kad pasitikėjo profesoriumi S. M., nes jis žino, ką rekomenduoja, kad darbus organizavo pagal jo pasiūlytą planą. Pažymėtina, kad atsakovė, nesutikdama su UAB „Statybos tyrimų institutas“ akto išvadomis, galėjo jame nurodytų darbų neatlikti. Tačiau bylos duomenys patvirtina, kad pati atsakovė nedėjo pastangų kvalifikuotų specialistų pagalba nustatyti defektus. Be to, liudytojas R. B. patvirtino, kad nebuvo, kas su tuo butu dirba, kad jis vienintelis dirbo su tuo butu.

Be to, iš bylos duomenų teismas negali spręsti, kad atsakovė aiškiai ieškovei nurodė, kad jos bute atliekami veiksmai vyksta pačios ieškovės sąskaita. Tarp šalių nebuvo sudarytas jos susitarimas, nebuvo derintos kainos ir pan.

Teismui nustačius, kad dėl buto defektų atsakinga atsakovė, teismas neturi pagrindo iš ieškovės priteisti atsakovės patirtų defektų paieškos, V. B. E. išvados, hidroizoliacijos įrengimo, buto ir baldų remonto, buto valdymo išlaidų. Teismas negali laikyti papildomi įrengtų drenažinių šulinių pagerinimo darbais, kadangi jie buvo įrengti bandant atmetimu būdu nustatyti sienos drėkimo priežastį. Vien tai, kad atsakovė tai darė nepasitelkusi profesionalių specialistų, ir nieko neverčiama, nesudaro pagrindo minėta sumas perkelti ieškovei. Pažymėtina, kad ir AB „Citus“ 2021-03-24 akte nustatyta, kad drėgmė patenka per galimai nesandarią cokolio teptinę hidroizoliaciją prie namo kampo, tad akivaizdu, kad atsakovė tikėjosi, kad tai padės išspręsti problemą.

Remdamasis nurodytomis aplinkybėmis, teismas, nustatęs, kad atsakovė yra atsakinga už ieškovės buto defektus, atsakovės priešieškinį dėl žalos, patirtos dėl atliktų buto defektų paieškos ir šalinimo darbų atmeta kaip nepagrįstą.

Dėl ieškovės reikalavimo priteisti nuostolius

Pagal CK 6.3641 straipsnio 7 dalį, vartotojas turi teisę į žalos, atsiradusios dėl netinkamos prekės kokybės, atlyginimą.

Ieškovė ieškiniu ir 2023-11-28 pareiškimu prašo priteisti iš atsakovės 11 738,51 Eur nuostolių atlyginimą, kurie kilo pardavėjui pardavus netinkamos kokybės butą.

Įvertinus, kad ieškovė, atsakovei negalint nustatyti buto defekto priežasčių, ėmėsi priemonių jas nustatyti ir dėl to patyrė 726 Eur išlaidų už UAB „Statybų tyrimų institutas“ aktą, ką patvirtina mokėjimo dokumentas, teismas minėtą 726 Eur išlaidų sumą priteisia ieškovei iš atsakovės. Ieškovė nebūtų patyrusi šių išlaidų, jei atsakovė būtų pati operatyviai nustačiusi buto defekto priežastį.

Įvertinus, kad dėl buto defektų nustatymo ir trūkumų šalinimo ieškovė negalėjo naudotis savo butu, kad šalys susitarė, kad ieškovė atlaisvins butą, teismas sprendžia, kad ieškovė turi teisę reikalauti persikraustymo ir būsto nuomos išlaidų atlyginimo, kurių ji nebūtų patyrusi, jei butas nebūtų turėjęs defektų, už kuriuos atsakinga atsakovė.

Ieškovė pateikė į bylą 2021-04-25 apgyvendinimo paslaugų teikimo sutartį, sudarytą tarp ieškovės ir UAB „Rentalas“ dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini), naudojimo nuo 2021-05-01 iki 2021-10-01, mokant 540 Eur per mėnesį. Į bylą pateikti 2021-04-29 kasos pajamų orderis ir kvitas dėl 1 040 Eur sumokėjimo (apgyvendinimo paslaugos ir depozitas), 2021-06-02 kasos pajamų orderis dėl 540 Eur sumokėjimo už apgyvendinimo paslaugas, 2021-08-11 kasos pajamų orderis ir kvitas dėl 540 Eur sumokėjimo už apgyvendinimo paslaugas, 2021-09-15 kasos pajamų orderis ir kvitas dėl 540 Eur sumokėjimo už apgyvendinimo paslaugas. Įvertinus, kad ieškovė nuomojosi būstą 6 mėnesius už 540 Eur/mėn., kad į bylą yra pateikti duomenys apie patirtas išlaidas, ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės už nuomą nurodytu laikotarpiu, kai ji negalėjo naudotis butu dėl buto defektų nustatymo ir remonto darbų, yra teisėtas ir pagrįstas.

Ieškovė pateikė į bylą 2021-10-01 buto nuomos sutartį, sudarytą su A. R., dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini), nuomos laikotarpiu nuo 2021-10-01 iki 2022-03-31, mokant 700 Eur nuomos mokestį, banko sąskaitos išrašą apie A. R. sumokėtą 2 828,40 Eur nuomos mokestį (2021-12-02 – 700 Eur, 2022-01-10- 728,40, 2022-02-22 – 700, 2022-03-28 - 700). 2021-10-01 buto nuomos sutarties paskutiniame lape nurodyta, kad nuomotoja gavo 1 400 Eur sumą už pirmą ir paskutinį nuomos mėnesius. Įvertinus, kad ieškovė nuomojosi būstą 6 mėnesius už 700 Eur/mėn. pateikti duomenys apie šias patirtas išlaidas, ieškovės reikalavimas priteisti už nuomą laikotarpiu, kai ji negalėjo naudotis butu dėl buto defektų nustatymo ir remonto darbų, yra teisėtas ir pagrįstas.

Ieškovė ieškiniu prašė priteisti 6 888,40 Eur sumą. Ieškovė nepateikė įrodymų, dėl ko patyrė 28,40 Eur išlaidų (2022-01-10 mokėjimas), tad šis reikalavimas negali būti tenkinamas, todėl atmestinas kaip nepagrįstas (CPK 178 str.). Iš viso už nuomą priteistina 6 861 Eur suma.

Į bylą pateikti duomenys apie patirtas persikraustymo išlaidas (sąskaitos ir mokėjimą patvirtinantys dokumentai), ieškovė paaiškino apie persikraustymo mastą ir apimtį (pati ieškovė nepakavo/neišpakavo, netransportavo dėžių ir pan.), todėl teismas sprendžia, kad ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės 685 Eur už persikraustymo paslaugas yra pagrįstas ir teisėtas.

Ieškovė patyrė 242 Eur dėl antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo, ką patvirtina 2022-03-22 antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas ir 2022-04-04 mokėjimo nurodymas. Minėtu protokolu buvo užfiksuota buto būklė, priimant patalpas iš UAB „Citus construction“. Ieškovės teigimu, atlikus defektų šalinimo darbus butas buvo nešvarus, neatitiko būklės kokį jį ji paliko, buvo apgadinti virtuvės baldai. Ieškovė teigia, kad jis kreipėsi į atsakovę atstatyti butą į pirminę būklę. 2022-03-17 buto perdavimo akte nurodyta, kad buto perdavimo metu dalyvavo ir antstolis, akte surašyti defektai. Kaip matyti iš atsakovės priešieškinio, būtent po šio protokolo surašymo (ir defektų fiksavimo nuotraukomis) atsakovė atliko baldų remontą bute, ką patvirtina atsakovės 2022-07-20 raštas, tad teismas sprendžia, kad minėtos ieškovės išlaidos, įvertinus tarp šalių susidariusią įtemptą situaciją, taip pat yra pagrįstos ir teisėtos, todėl 242 Eur suma priteistina ieškovei iš atsakovės.

Ieškovė prašo priteisti 519,75 Eur padidėjusių palūkanų, kadangi sutarties 8.2.2 p. pardavėjas įsipareigojo užtikrinti pastato, kuriame yra butas, pripažinimą tinkamu naudoti ne vėliau kaip iki 2020-06-30. Atsakovė byloje neneigė, kad ji nebuvo įvykdžiusi sutarties 8.2.2 p. numatyto įsipareigojimo. Ieškovė pateikė Luminor banko 2022-06-01 pažymą, kad neįvykdžius kreditavimo sąlygos iki 2020-06-30 įregistruoti NTR ginčo buto 100 proc. baigtumą, sutartyje nustatyta marža nuo 2021-09-20 padidinta 1 proc. punktu ir bus taikoma iki kol pažeidimas bus ištaisytas bei bus pateikti to įrodymai. Ieškovė pateikė kredito grafiką, kad turėjo mokėti kiekvieną mėnesį 343,50 Eur įmoką. Iš banko sąskaitos išrašo matyti, kad ieškovė nurodytu laikotarpiu sumokėjo bankui 390,75 Eur, t.y. 47,25 Eur daugiau. Ieškovė ieškiniu prašo padidintų palūkanų už 11 mėnesių, tačiau iš pateiktų duomenų matyti, kad tokį mokestį ji mokėjo tik 10 mėnesių (suma sudaro 472,50 Eur). Įvertinus, kad atsakovė nustatytu terminu neįvykdė sutarties 8.2.2 p. numatyto įsipareigojimo (neteisėti veiksmai), atsakovė savo kaltės nebuvimo nepagrindė jokiais leistinais įrodymais, ieškovė dėl atsakovės veiksmų turėjo mokėti didesnes palūkanas (žala ir priežastinis ryšys), ieškovės reikalavimas priteisti jai iš atsakovės 472,50 Eur padidėjusių palūkanų yra pagrįstas, todėl tenkintinas. Reikalavimas dėl papildomo mėnesio palūkanų negali būti tenkinamas. 

Ieškovė, prašydama priteisti 2 162 Eur už teisines paslaugas, teigia, kad jai buvo būtina kvalifikuotų teisininkų pagalba reiškiant reikalavimus pardavėjui. Su ieškinio 18 priedu pateikti duomenys apie Rudzinsko ir partnerių advokato kontoros suteiktas paslaugas 900 Eur sumai dėl ginčo buto defektų ir pinigų priėmimo kvitai. Su ieškinio 13 priedu pateiktos Advokatų profesinės bendrijos

Viliušis ir partneriai 2022-08-18 ir 2022-10-13 sąskaitos 484 Eur ir 778 Eur sumoms su nurodytomis suteiktomis paslaugomis, kurios susijusios su ginčo buto defektais, mokėjimą patvirtinantys duomenys (mokėtojas S. P., kai pati ieškovė yra A. K.-P.). Įvertinus, kad ieškovė nėra teisininkė, kad tarp šalių susiklostė ginčas dėl ieškovės buto defektų ir jų šalinimo, kad į paslaugų suteikimo faktą patvirtina ir rašytiniai dokumentai, ieškovės 2 162 Eur patirtos išlaidos yra teisėtos ir pagrįstos, susijusios su tarp šalių kilusiu ginču, todėl jos priteistinos ieškovei iš atsakovės.

Ieškovė ieškiniu ir 2023-11-28 pareiškimu prašo priteisti iš atsakovės 515,36 Eur, kaip jos sumokėtus komunalinius mokesčius, bendros namo priežiūros mokesčius ir kt., kadangi ji laikotarpiu nuo 2021-05-01 iki 2022-03-17 ieškovė negalėjo gyventi bute. Ieškovė su 2023-11-28 rašytiniais paaiškinimais pateikė UAB „Domus tersus“ sąskaitas, iš kurių matyti, kad jos išrašytos ginčo butui už elektros energiją bendram naudojimui, kaip recirkuliacijos kaštai karštam vandeniui palaikyti, šilumos punktų sistemų priežiūrą, šilumos energiją, bendro naudojimo patalpų (laiptinių priežiūrą), bendros teritorijos priežiūrą, vaizdo stebėjimo kamerų interneto paslaugas, remonto darbus/papildomas paslaugas, šaltą vandenį, administravimą ir pan. Teismas įvertinęs, kad nors ieškovė nurodytu laikotarpiu ir negalėjo naudotis ginčo butu, tačiau ji kaip savininkė yra pati atsakinga už jo išlaikymą, sąskaitose nurodytos išlaidos „aklai“ negali būti perkeliamos atsakovei. Pažymėtina, kad teismas tenkino ieškovės reikalavimą dėl kito buto nuomos ir perkraustymo, tad atsakovė negali būti atsakinga už ieškovei priklausančiam butui priskaičiuotus mokesčius/išlaidas, kurios nėra tiesiogiai susijusios su bute buvusiu defektu. Teismas, įvertinęs, kad laikotarpiu nuo 2021-05-01 iki 2022-03-17 ieškovė negyveno bute, o butas buvo perduotas atsakovės žinion, bute buvo vykdomos defektų nustatymo ir defektų šalinimo darbai, o ieškovei už 2021 m. gegužę priskaičiuota 1,36 Eur be PVM suma už šaltą vandenį, 2021 m. birželį priskaičiuota 4,11 Eur be PVM suma už karštą vandenį, teismas sprendžia, kad šios išlaidos susidarė dėl atsakovės veiksmų bute ir jos priteistinos ieškovei iš atsakovės, t. y. 5,47 Eur be PVM, iš viso 6,62 Eur su PVM. Su ieškiniu pateikti duomenys apie sąskaitų, pagal kurias buvo prašoma priteisti minėtą skolą, apmokėjimą. Nors už visą 2022 m. kovą priskaičiuota 2,73 Eur be PVM suma už šaltą vandenį už 2 m3, tačiau nuo 2021-07 iki 2022-03 nebuvo jokio vandens suvartojimo bute. Ieškovė reikalavimą už 2022-03 reiškia iki 17 dienos, taigi dalį mėnesio vandeniu naudojosi pati. Be to, už 2022-04 išrašyta sąskaita už 4 m3 vandens. Teismas sprendžia, kad įvertinus, kad beveik pusę kovo mėnesio ieškovė jau naudojosi butu, kad vandens suvartojimo kiekis už pusę kovo mėnesio yra panašus į 2022 m. balandžio mėn. suvartojimo kiekį, minėtos vandens sąnaudos patirtos pačios ieškovės, todėl negali būti priteisiamos iš atsakovės.

Ieškovei iš atsakovės priteistina suma sudaro 11 155,12 Eur.

Teismas sprendžia, kad kiti dalyvaujančių asmenų argumentai neturi teisinės reikšmės teisingai išnagrinėti bylą.

Klausimas dėl bylinėjimosi išlaidų bus išspręstas papildomu teismo sprendimu.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268-270 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a :

ieškinį tenkinti iš dalies, priešieškinį atmesti.

Priteisti ieškovei A. K.-P., a. k. (duomenys neskelbtini), iš atsakovės uždarojo tipo informuotiesiems investuotojams skirtos investicinės UAB „Celijus“, įm. k. 304452194, 11 155,12 Eur (vienuolika tūkstančių vieną šimtą penkiasdešimt penkis eurus 12 ct) nuostolių.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja                                                                                        Erika Zablockaja