Baudžiamoji byla Nr. 1A-357-658/2025

Teisminio proceso Nr. 1-05-6-00024-2023-5

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.7; 1.2.14.4.2.4; 1.2.18.8.2; 1.2.18.10.1; 2.1.15.3.2; 2.4.6.4.1; 2.4.6.4.4; 2.4.6.5.1. 

 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U O S P R E N D I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. gruodžio 3 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Nerijaus Meilučio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Justo Namavičiaus ir Vitalijos Norkūnaitės,

sekretoriaujant Andriui Bandzinui,

dalyvaujant prokurorei Jūratei Radišauskienei,

nuteistajam R. G. ir jo bei nuteistojo juridinio asmens – uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Baldesa“ gynėjui advokatui Liutaurui Lukošiui,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. G. ir nuteistojo juridinio asmens uždarosios akcinės bendrovės „Baldesa“ apeliacinius skundus dėl Šiaulių apygardos teismo 2025 m. gegužės 12 d. nuosprendžio, kuriuo:

R. G. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal:

-       Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 3 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) 200 MGL dydžio (10 000 Eur) bauda;

-       BK 222 straipsnio 1 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) 150 MGL dydžio (7 500 Eur) bauda;

-       BK 220 straipsnio 2 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) 200 MGL dydžio (10 000 Eur) bauda.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, bausmės subendrintos apėmimo būdu ir R. G. paskirta galutinė subendrinta bausmė 200 MGL dydžio (10 000 Eur) bauda.

Juridinis asmuo – uždaroji akcinė bendrovė „Baldesa“ pripažintas kaltu ir nuteistas pagal:

-       BK 20 straipsnio 2 dalį ir 182 straipsnio 3 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV‑1925 redakcija) 250 MGL dydžio (12 500 Eur) bauda;

-       BK 20 straipsnio 2 dalį ir 222 straipsnio 1 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV‑1925 redakcija) 200 MGL dydžio (10 000 Eur) bauda;

-       BK 20 straipsnio 2 dalį ir 220 straipsnio 2 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV‑1925 redakcija) 250 MGL dydžio (12 500 Eur) bauda.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, bausmės subendrintos apėmimo būdu ir juridiniam asmeniui – uždarajai akcinei bendrovei „Baldesa“ paskirta galutinė subendrinta bausmė 250 MGL dydžio (12 500 Eur) bauda.

Nustatyta, kad paskirtas baudas R. G. ir juridinis asmuo – uždaroji akcinė bendrovė „Baldesa“ į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą turi sumokėti per dvejus metus.

Šiaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – ir VMI) ieškinys tenkintas visiškai ir iš R. G. bei juridinio asmens – uždarosios akcinės bendrovės „Baldesa“ subsidiariai priteista 68 703 Eur Šiaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos naudai valstybės biudžetui padarytos žalos atlyginimui.

Skundžiamame nuosprendyje išspręstas ir daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, klausimas.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Bylos esmė

1.       R. G. nuteistas pagal BK 222 straipsnio 1 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) už tai, kad jis, būdamas UAB „Baldesa“, įmonės kodas 302424926, registruotos Radviliškio g. 38, Šiauliuose, direktoriumi ir pagal 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 14 straipsnio 2 dalį (redakcija, galiojusi iki 2022 m. balandžio 30 d.) būdamas atsakingas už apskaitos dokumentų surašymą laiku ir teisingai, už juose esančių duomenų tikrumą ir ūkinių operacijų teisėtumą, teisingos, tikslios, išsamios bei laiku pateiktos informacijos apie ūkinius įvykius ir ūkines operacijas pateikimą buhalteriui, nuo 2020 m. gegužės 14 d. iki 2021 m. gruodžio 20 d. nusikalstamais veiksmais sudarė sąlygas apgaulingam UAB ,,Baldesa“ apskaitos tvarkymui bei dėl to buvo apgaulingai tvarkoma UAB ,,Baldesa“ finansinė apskaita, nes UAB ,,Baldesa“ buhalterei S. J. pateikė įtraukti į UAB „Baldesa“ finansinę apskaitą, ką pastaroji ir padarė, žinomai suklastotas PVM sąskaitas faktūras, pinigų priėmimo kvitus, apie kurių suklastojimą UAB ,,Baldesa“ buhalterei S. J. nebuvo žinoma, nes juose buvo užfiksuotos tariamai įvykusios ūkinės operacijos dėl prekių pardavimo ir tariamai už šių prekių pardavimą gauti pinigai, bet realiai prekių pardavimo bei pinigų gavimo nebuvo, tai yra prekių pardavimą pagal PVM sąskaitas faktūras:

SIA „Rimars“ 2020 m. gegužės 14 d. A20 Nr. 304 už 21 736,00 Eur ir pinigų gavimo 21 736,00 Eur pagal pinigų priėmimo kvitą 2020 m. gegužės 14 d. AA Nr. 198,

SIA „Outsource Knights“ 2020 m. rugpjūčio 7 d. A20 Nr. 545 už 20 011,10 Eur ir pinigų gavimo 20 011,00 Eur pagal pinigų priėmimo kvitą 2020 m. rugpjūčio 7 d. AA Nr. 202,

SIA „Būsters Z“:

2020 m. spalio 8 d. A20 Nr. 736 už 20 040,00 Eur ir pinigų gavimo 20 040,00 Eur pagal pinigų priėmimo kvitą 2020 m. spalio 8 d. AA Nr. 205,

2021 m. balandžio 23 d. A21 Nr. 317 už 20 334,00 Eur ir pinigų gavimo 20 334,00 Eur pagal pinigų priėmimo kvitą 2021 m. balandžio 23 d. AA Nr. 218,

SIA „Prof Stell“:

2020 m. gruodžio 2 d. A20 Nr. 900 už 19 209,00 Eur ir pinigų gavimo 19 209,00 Eur pagal pinigų priėmimo kvitą 2020 m. gruodžio 2 d. AA Nr. 206,

2020 m. gruodžio 15 d. A20 Nr. 933 už 18 256,50 Eur ir pinigų gavimo 18 256,50 Eur pagal pinigų priėmimo kvitą 2020 m. gruodžio 15 d. AA Nr. 208,

2020 m. gruodžio 22 d. A20 Nr. 972 už 20 041,80 Eur ir pinigų gavimo 20 041,80 Eur pagal pinigų priėmimo kvitą 2020 m. gruodžio 22 d. AA Nr. 209,

SIA „Komunalcentrs D“ 2021 m. gegužės 18 d. A 21 Nr. 401 už 20 407,00 Eur ir pinigų gavimo už 20 407,00 Eur pagal pinigų priėmimo kvitą 2021 m. gegužės 18 d. AA Nr. 219,

SIA „Basic“ 2021 m. birželio 30 d. A21 Nr. 574 už 18 957,00 Eur ir pinigų gavimo 18 957,00 Eur pagal pinigų priėmimo kvitą 2021 m. birželio 30 d. AA Nr. 220,

SIA „Airos“:

2021 m. rugsėjo 22 d. A21 Nr. 972 už 19 883,35 Eur ir pinigų gavimo 19 883,35 Eur pagal pinigų priėmimo kvitą 2021 m. rugsėjo 22 d. AA Nr. 222,

2021 m. spalio 1 d. A21 Nr. 1021 už 21 150,66 Eur ir pinigų gavimo 21 150,66 Eur pagal pinigų priėmimo kvitą 2021 m. spalio 1 d. AA Nr. 225,

SIA „Vervo“:

2021 m. spalio 22 d. A21 Nr. 1091 už 20 079,00 Eur ir pinigų gavimo 20 079,00 Eur pagal pinigų priėmimo kvitą 2021 m. spalio 25 d. AA Nr. 226,

2021 m. lapkričio 23 d. A21 Nr. 1211 už 18 824,00 Eur ir pinigų gavimo 18 824,00 Eur pagal pinigų priėmimo kvitą 2021 m. lapkričio 23 d. AA Nr. 227,

SIA „Marttrans“ 2021 m. gruodžio 13 d. A21 Nr. 1294 už 19 538,50 Eur ir pinigų gavimo 19 538,50 Eur pagal pinigų priėmimo kvitą 2021 m. gruodžio 13 d. AA Nr. 228, 2021 m. gruodžio 16 d. A21 Nr. 1319 už 24 243,00 Eur ir pinigų gavimo 24 243,00 Eur pagal pinigų priėmimo kvitą 2021 m. gruodžio 17 d. ACA Nr. 45459, 2021 m. gruodžio 20 d. A21 Nr. 1333 už 24 448,00 Eur ir pinigų gavimo 24 448,00 Eur pagal pinigų priėmimo kvitą 2021 m. gruodžio 20 d. ACA Nr. 45460,

iš viso prekių pardavimo už 327 158,91 Eur, iš jų: 2020 m. už 119 294,40 Eur, 2021 m. už 207 864,51 Eur ir pinigų gavimo 327 158,81 Eur pagal pinigų priėmimo kvitus, taip pažeidė 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 13 straipsnio 3 dalies reikalavimą, kad įrašai apskaitos registruose daromi tik pagal apskaitos dokumentus, turinčius 13 straipsnyje nurodytus rekvizitus, ir dėl šio pažeidimo negalima iš dalies nustatyti UAB „Baldesa“ veiklos, jos turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už 2020–2021 metus.

2.       Be to, R. G. nuteistas pagal BK 220 straipsnio 2 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) už tai, kad jis, būdamas UAB „Baldesa“ direktoriumi, siekdamas UAB „Baldesa“ naudai išvengti 68 703,00 Eur pridėtinės vertės mokesčio, veikdamas per UAB „Baldesa“ buhalterę S. J., nežinojusią apie jo nusikalstamus ketinimus, pateikė pastarajai žinomai suklastotas PVM sąskaitas faktūras, kuriose užfiksuotos tariamai įvykusios ūkinės operacijos dėl prekių pardavimo nuo 2020 m. gegužės 14 d. iki 2021 m. gruodžio 20 d. SIA „Marttrans“, SIA „Prof Stell“, SIA „Airos“, SIA „Būsters Z“, SIA „Vervo“, SIA „Rimars“, SIA „Outsource Knights“, SIA „Basic“, SIA „Komunalcentrs D“, kuri įtraukė šias žinomai suklastotas PVM sąskaitas faktūras į finansinę apskaitą viso tariamų ūkinių operacijų už 327 158,91 Eur bei PVM deklaracijose nuo 2020 m. liepos 22 d. iki 2023 m. kovo 20 d. įrašė neteisingus duomenis apie UAB „Baldesa“ turtą, tai yra:

už 2020 m. gegužės mėn. prekių tiekimo sandorius kitos ES valstybės PVM mokėtojui padidino 21 736,00 Eur (deklaracijos 18 eil.), PVM apmokestinamus sandorius sumažino 21 736,00 Eur (deklaracijos 11 eil.), standartinio tarifo pardavimo PVM sumažino 4 565,00 Eur (deklaracijos 29 eil.), nedeklaravo 4 565,00 Eur mokėtino į biudžetą PVM (deklaracijos 36 eil.),

už 2020 m rugpjūčio mėn. prekių tiekimo sandorius kitos ES valstybės PVM mokėtojui padidino 20 011,00 Eur (deklaracijos 18 eil.), PVM apmokestinamus sandorius sumažino 20 011,00 Eur (deklaracijos 11 eil.), standartinio tarifo pardavimo PVM sumažino 4 202,00 Eur (deklaracijos 29 eil.), nedeklaravo 4 202,00 Eur mokėtino į biudžetą PVM (deklaracijos 36 eil.),

už 2020 m. spalio mėn. prekių tiekimo sandorius kitos ES valstybės PVM mokėtojui padidino 20 040,00 Eur (deklaracijos 18 eil.), PVM apmokestinamus sandorius sumažino 20 040,00 Eur (deklaracijos 11 eil.), standartinio tarifo pardavimo PVM sumažino 4 208,00 Eur (deklaracijos 29 eil.), nedeklaravo 4 208,00 Eur mokėtino į biudžetą PVM (deklaracijos 36 eil.),

už 2020 m. gruodžio mėn. prekių tiekimo sandorius kitos ES valstybės PVM mokėtojui padidino 57 507,00 Eur (deklaracijos 18 eil.), PVM apmokestinamus sandorius sumažino 57 507,00 Eur (deklaracijos 11 eil.), standartinio pardavimo tarifo PVM sumažino 12 077,00 Eur (deklaracijos 29 eil.), nedeklaravo 12 077,00 Eur mokėtino į biudžetą PVM (deklaracijos 36 eil.),

už 2021 m. balandžio mėn. prekių tiekimo sandorius kitos ES valstybės PVM mokėtojui padidino 20 334,00 Eur (deklaracijos 18 eil.), PVM apmokestinamus sandorius sumažino 20 334,00 Eur (deklaracijos 11 eil.), standartinio tarifo pardavimo PVM sumažino 4 270,00 Eur (deklaracijos 29 eil.), nedeklaravo 4 270,00 Eur mokėtino į biudžetą PVM (deklaracijos 36 eil.),

už 2021 m. gegužės mėn. prekių tiekimo sandorius kitos ES valstybės PVM mokėtojui padidino 20 407,00 Eur (deklaracijos 18 eil.), PVM apmokestinamus sandorius sumažino 20 407,00 Eur (deklaracijos 11 eil.), standartinio tarifo pardavimo PVM sumažino 4 285,00 Eur (deklaracijos 29 eil.), nedeklaravo 4 285,00 Eur mokėtino į biudžetą PVM (deklaracijos 36 eil.),

už 2021 m. birželio mėn. prekių tiekimo sandorius kitos ES valstybės PVM mokėtojui padidino 18 957,00 Eur (deklaracijos 18 eil.), PVM apmokestinamus sandorius sumažino 18 957,00 Eur (deklaracijos 11 eil.), standartinio tarifo pardavimo PVM sumažino 3 981,00 Eur (deklaracijos 29 eil.), nedeklaravo 3 981,00 Eur mokėtino į biudžetą PVM (deklaracijos 36 eil.),

už 2021 m. rugsėjo mėn. prekių tiekimo sandorius kitos ES valstybės PVM mokėtojui padidino 19 883,00 Eur (deklaracijos 18 eil.), PVM apmokestinamus sandorius sumažino 19 883,00 Eur (deklaracijos 11 eil.), standartinio tarifo pardavimo PVM sumažino 4 176,00 Eur (deklaracijos 29 eil.), nedeklaravo 4 176,00 Eur mokėtino į biudžetą PVM (deklaracijos 36 eil.),

už 2021 m. spalio mėn. prekių tiekimo sandorius kitos ES valstybės PVM mokėtojui padidino 41 230,00 Eur (deklaracijos 18 eil.), PVM apmokestinamus sandorius sumažino 41 230,00 Eur (deklaracijos 11 eil.), standartinio tarifo pardavimo PVM sumažino 8 658,00 Eur (deklaracijos 29 eil.), nedeklaravo 8 658,00 Eur mokėtino į biudžetą PVM (deklaracijos 36 eil.),

už 2021 m. lapkričio mėn. prekių tiekimo sandorius kitos ES valstybės PVM mokėtojui padidino 18 824,00 Eur (deklaracijos 18 eil.), PVM apmokestinamus sandorius sumažino 18 824,00 Eur (deklaracijos 11 eil.), standartinio tarifo pardavimo PVM sumažino 3 953,00 Eur (deklaracijos 29 eil.), nedeklaravo 3 953,00 Eur mokėtino į biudžetą PVM (deklaracijos 36 eil.),

už 2021 m. gruodžio mėn. prekių tiekimo sandorius kitos ES valstybės PVM mokėtojui padidino 68 230,00 Eur (deklaracijos 18 eil.), PVM apmokestinamus sandorius sumažino 68 230,00 Eur (deklaracijos 11 eil.), standartinio tarifo pardavimo PVM sumažino 14 328,00 Eur (deklaracijos 29 eil.), nedeklaravo 14 328,00 Eur mokėtino į biudžetą PVM (deklaracijos 36 eil.),

bei šiuos žinomai neteisingus duomenis apie UAB „Baldesa“ turtą nuo 2020 m. liepos 22 d. iki 2023 m. kovo 20 d. pateikė elektroninio deklaravimo būdu valstybinei mokesčių inspekcijai.

3.       Be to, R. G. nuteistas pagal BK 182 straipsnio 3 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) už tai, kad jis, būdamas UAB „Baldesa“ direktoriumi ir veikdamas per UAB „Baldesa“ buhalterę S. J., nežinojusią apie jo nusikalstamus ketinimus, pateikė pastarajai žinomai suklastotas PVM sąskaitas faktūras, kuriose užfiksuotos tariamai įvykusios ūkinės operacijos dėl prekių pardavimo nuo 2020 m. gegužės 14 d. iki 2021 m. gruodžio 20 d. SIA „Marttrans“, SIA „Prof Stell“, SIA „Airos“, SIA „Būsters Z“, SIA „Vervo“, SIA „Rimars“, SIA „Outsource Knights“, SIA „Basic“, SIA „Komunalcentrs D“, kuri įtraukė šias žinomai suklastotas PVM sąskaitas faktūras į finansinę apskaitą viso tariamų ūkinių operacijų už 327 158,91 Eur bei PVM deklaracijose nuo 2020 m. liepos 22 d. iki 2023 m. kovo 20 d. įrašė neteisingus duomenis apie UAB „Baldesa“ turtą, tai yra prekių tiekimo sandorius kitos ES valstybės PVM mokėtojui padidino 275 359,00 Eur (deklaracijų 18 eil.), PVM apmokestinamus sandorius sumažino 275 359,00 Eur (deklaracijų 11 eil.), standartinio tarifo pardavimo PVM sumažino 68 703,00 Eur (deklaracijų 29 eil.), nedeklaravo 68 703 Eur mokėtino į biudžetą PVM (deklaracijų 36 eil.) bei šiuos žinomai neteisingus duomenis apie UAB „Baldesa“ turtą nuo 2020 m. liepos 22 d. iki 2023 m. kovo 20 d. pateikė elektroninio deklaravimo būdu valstybinei mokesčių inspekcijai ir tokiais veiksmais sudarė sąlygas apgaule UAB „Baldesa“ naudai nuo 2020 m. birželio 25 d. pagal 2002 m. kovo 5 d. Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr. IX-751 90 straipsnio 1 dalyje nustatytą sumokėjimo terminą išvengti, o ir buvo išvengta labai didelės vertės turtinės prievolės mokėtino į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą pridėtinės vertės mokesčio 68 703 Eur už 2020–2021 metus.

4.       Juridinis asmuo – UAB „Baldesa“ nuteistas pagal BK 20 straipsnio 2 dalį, 222 straipsnio 1 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) už tai, kad jo direktoriui R. G., einančiam vadovaujančias pareigas, veikiančiam bendrovės vardu, jos naudai ir interesais bei turinčiam teisę atstovauti bendrovę, priimti sprendimus jos vardu, kontroliuoti jos veiklą bei pagal 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 14 straipsnio 2 dalį (redakcija, galiojusi iki 2022 m. balandžio 30 d.) būnančiam atsakingu už apskaitos dokumentų surašymą laiku ir teisingai, už juose esančių duomenų tikrumą ir ūkinių operacijų teisėtumą, teisingos, tikslios, išsamios bei laiku pateiktos informacijos apie ūkinius įvykius ir ūkines operacijas pateikimą buhalteriui, nuo 2020 m. gegužės 14 d. iki 2021 m. gruodžio 20 d. nusikalstamais veiksmais sudarė sąlygas apgaulingam UAB ,,Baldesa“ apskaitos tvarkymui bei dėl to buvo apgaulingai tvarkoma UAB ,,Baldesa“ finansinė apskaita, nes UAB ,,Baldesa“ buhalterei S. J. pateikė įtraukti į UAB „Baldesa“ finansinę apskaitą, ką pastaroji ir padarė, žinomai suklastotas PVM sąskaitas faktūras, pinigų priėmimo kvitus, apie kurių suklastojimą UAB ,,Baldesa“ buhalterei S. J. nebuvo žinoma, nes juose buvo užfiksuotos tariamai įvykusios ūkinės operacijos dėl prekių pardavimo ir tariamai už šių prekių pardavimą gauti pinigai, bet realiai prekių pardavimo bei pinigų gavimo nebuvo, tai yra prekių pardavimo pagal PVM sąskaitas faktūras:

SIA „Rimars“ 2020 m. gegužės 14 d. A20 Nr. 304 už 21 736,00 Eur ir pinigų gavimo 21 736,00 Eur pagal pinigų priėmimo kvitą 2020 m. gegužės 14 d. AA Nr. 198,

SIA „Outsource Knights“ 2020 m. rugpjūčio 7 d. A20 Nr. 545 už 20 011,10 Eur ir pinigų gavimo 20 011,00 Eur pagal pinigų priėmimo kvitą 2020 m. rugpjūčio 7 d. AA Nr. 202,

SIA „Būsters Z“:

2020 m. spalio 8 d. A20 Nr. 736 už 20 040,00 Eur ir pinigų gavimo 20 040,00 Eur pagal pinigų priėmimo kvitą 2020 m. spalio 8 d. AA Nr. 205,

2021 m. balandžio 23 d. A21 Nr. 317 už 20 334,00 Eur ir pinigų gavimo 20 334,00 Eur pagal pinigų priėmimo kvitą 2021 m. balandžio 23 d. AA Nr. 218,

SIA „Prof Stell“:

2020 m. gruodžio 2 d. A20 Nr. 900 už 19 209,00 Eur ir pinigų gavimo 19 209,00 Eur pagal pinigų priėmimo kvitą 2020 m. gruodžio 2 d. AA Nr. 206,

2020 m. gruodžio 15 d. A20 Nr. 933 už 18 256,50 Eur ir pinigų gavimo 18 256,50 Eur pagal pinigų priėmimo kvitą 2020 m. gruodžio 15 d. AA Nr. 208,

2020 m. gruodžio 22 d. A20 Nr. 972 už 20 041,80 Eur ir pinigų gavimo 20 041,80 Eur pagal pinigų priėmimo kvitą 2020 m. gruodžio 22 d. AA Nr. 209,

SIA „Komunalcentrs D“ 2021 m. gegužės 18 d. A 21 Nr. 401 už 20 407,00 Eur ir pinigų gavimo už 20 407,00 Eur pagal pinigų priėmimo kvitą 2021 m. gegužės 18 d. AA Nr. 219,

SIA „Basic“ 2021 m. birželio 30 d. A21 Nr. 574 už 18 957,00 Eur ir pinigų gavimo 18 957,00 Eur pagal pinigų priėmimo kvitą 2021 m. birželio 30 d. AA Nr. 220,

SIA „Airos“:

2021 m. rugsėjo 22 d. A21 Nr. 972 už 19 883,35 Eur ir pinigų gavimo 19 883,35 Eur pagal pinigų priėmimo kvitą 2021 m. rugsėjo 22 d. AA Nr. 222,

2021 m. spalio 1 d. A21 Nr. 1021 už 21 150,66 Eur ir pinigų gavimo 21 150,66 Eur pagal pinigų priėmimo kvitą 2021 m. spalio 1 d. AA Nr. 225,

SIA „Vervo“:

2021 m. spalio 22 d. A21 Nr. 1091 už 20 079,00 Eur ir pinigų gavimo 20 079,00 Eur pagal pinigų priėmimo kvitą 2021 m. spalio 25 d. AA Nr. 226,

2021 m. lapkričio 23 d. A21 Nr. 1211 už 18 824,00 Eur ir pinigų gavimo 18 824,00 Eur pagal pinigų priėmimo kvitą 2021 m. lapkričio 23 d. AA Nr. 227,

SIA „Marttrans“ 2021 m. gruodžio 13 d. A21 Nr. 1294 už 19 538,50 Eur ir pinigų gavimo 19 538,50 Eur pagal pinigų priėmimo kvitą 2021 m. gruodžio 13 d. AA Nr. 228, 2021 m. gruodžio 16 d. A21 Nr. 1319 už 24 243,00 Eur ir pinigų gavimo 24 243,00 Eur pagal pinigų priėmimo kvitą 2021 m. gruodžio 17 d. ACA Nr. 45459, 2021 m. gruodžio 20 d. A21 Nr. 1333 už 24 448,00 Eur ir pinigų gavimo 24 448,00 Eur pagal pinigų priėmimo kvitą 2021 m. gruodžio 20 d. ACA Nr. 45460,

iš viso prekių pardavimo už 327 158,91 Eur, iš jų: 2020 m. už 119 294,40 Eur, 2021 m. už 207 864,51 Eur ir pinigų gavimo 327 158,81 Eur pagal pinigų priėmimo kvitus, taip pažeidė 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 13 straipsnio 3 dalies reikalavimą, kad įrašai apskaitos registruose daromi tik pagal apskaitos dokumentus, turinčius 13 straipsnyje nurodytus rekvizitus, ir dėl šio pažeidimo negalima iš dalies nustatyti UAB „Baldesa“ veiklos, jos turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už 2020–2021 metus.

5.       Be to, juridinis asmuo – UAB „Baldesa“ nuteistas pagal BK 20 straipsnio 2 dalį, 220 straipsnio 2 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) už tai, kad jo direktorius R. G., eidamas vadovaujančias pareigas, veikdamas bendrovės vardu, jos naudai ir interesais bei turėdamas teisę atstovauti bendrovei, priimti sprendimus jos vardu, kontroliuoti jos veiklą, siekdamas UAB „Baldesa“ naudai išvengti 68 703,00 Eur pridėtinės vertės mokesčio bei veikdamas per UAB „Baldesa“ buhalterę S. J., nežinojusią apie R. G. nusikalstamus ketinimus, pateikė pastarajai žinomai suklastotas PVM sąskaitas faktūras, kuriose užfiksuotos tariamai įvykusios ūkinės operacijos dėl prekių pardavimo nuo 2020 m. gegužės 14 d. iki 2021 m. gruodžio 20 d. SIA „Marttrans“, SIA „Prof Stell“, SIA „Airos“, SIA „Būsters Z“, SIA „Vervo“, SIA „Rimars“, SIA „Outsource Knights“, SIA „Basic“, SIA „Komunalcentrs D“, kuri įtraukė šias žinomai suklastotas PVM sąskaitas faktūras į finansinę apskaitą viso tariamų ūkinių operacijų už 327 158,91 Eur bei PVM deklaracijose nuo 2020 m. liepos 22 d. iki 2023 m. kovo 20 d. įrašė neteisingus duomenis apie UAB „Baldesa“ turtą, tai yra:

už 2020 m. gegužės mėn. prekių tiekimo sandorius kitos ES valstybės PVM mokėtojui padidino 21 736,00 Eur (deklaracijos 18 eil.), PVM apmokestinamus sandorius sumažino 21 736,00 Eur (deklaracijos 11 eil.), standartinio tarifo pardavimo PVM sumažino 4 565,00 Eur (deklaracijos 29 eil.), nedeklaravo 4 565,00 Eur mokėtino į biudžetą PVM (deklaracijos 36 eil.),

už 2020 m rugpjūčio mėn. prekių tiekimo sandorius kitos ES valstybės PVM mokėtojui padidino 20 011,00 Eur (deklaracijos 18 eil.), PVM apmokestinamus sandorius sumažino 20 011,00 Eur (deklaracijos 11 eil.), standartinio tarifo pardavimo PVM sumažino 4 202,00 Eur (deklaracijos 29 eil.), nedeklaravo 4 202,00 Eur mokėtino į biudžetą PVM (deklaracijos 36 eil.),

už 2020 m. spalio mėn. prekių tiekimo sandorius kitos ES valstybės PVM mokėtojui padidino 20 040,00 Eur (deklaracijos 18 eil.), PVM apmokestinamus sandorius sumažino 20 040,00 Eur (deklaracijos 11 eil.), standartinio tarifo pardavimo PVM sumažino 4 208,00 Eur (deklaracijos 29 eil.), nedeklaravo 4 208,00 Eur mokėtino į biudžetą PVM (deklaracijos 36 eil.),

už 2020 m. gruodžio mėn. prekių tiekimo sandorius kitos ES valstybės PVM mokėtojui padidino 57 507,00 Eur (deklaracijos 18 eil.), PVM apmokestinamus sandorius sumažino 57 507,00 Eur (deklaracijos 11 eil.), standartinio pardavimo tarifo PVM sumažino 12 077,00 Eur (deklaracijos 29 eil.), nedeklaravo 12 077,00 Eur mokėtino į biudžetą PVM (deklaracijos 36 eil.),

už 2021 m. balandžio mėn. prekių tiekimo sandorius kitos ES valstybės PVM mokėtojui padidino 20 334,00 Eur (deklaracijos 18 eil.), PVM apmokestinamus sandorius sumažino 20 334,00 Eur (deklaracijos 11 eil.), standartinio tarifo pardavimo PVM sumažino 4 270,00 Eur (deklaracijos 29 eil.), nedeklaravo 4 270,00 Eur mokėtino į biudžetą PVM (deklaracijos 36 eil.),

už 2021 m. gegužės mėn. prekių tiekimo sandorius kitos ES valstybės PVM mokėtojui padidino 20 407,00 Eur (deklaracijos 18 eil.), PVM apmokestinamus sandorius sumažino 20 407,00 Eur (deklaracijos 11 eil.), standartinio tarifo pardavimo PVM sumažino 4 285,00 Eur (deklaracijos 29 eil.), nedeklaravo 4 285,00 Eur mokėtino į biudžetą PVM (deklaracijos 36 eil.),

už 2021 m. birželio mėn. prekių tiekimo sandorius kitos ES valstybės PVM mokėtojui padidino 18 957,00 Eur (deklaracijos 18 eil.), PVM apmokestinamus sandorius sumažino 18 957,00 Eur (deklaracijos 11 eil.), standartinio tarifo pardavimo PVM sumažino 3 981,00 Eur (deklaracijos 29 eil.), nedeklaravo 3 981,00 Eur mokėtino į biudžetą PVM (deklaracijos 36 eil.),

už 2021 m. rugsėjo mėn. prekių tiekimo sandorius kitos ES valstybės PVM mokėtojui padidino 19 883,00 Eur (deklaracijos 18 eil.), PVM apmokestinamus sandorius sumažino 19 883,00 Eur (deklaracijos 11 eil.), standartinio tarifo pardavimo PVM sumažino 4 176,00 Eur (deklaracijos 29 eil.), nedeklaravo 4 176,00 Eur mokėtino į biudžetą PVM (deklaracijos 36 eil.),

už 2021 m. spalio mėn. prekių tiekimo sandorius kitos ES valstybės PVM mokėtojui padidino 41 230,00 Eur (deklaracijos 18 eil.), PVM apmokestinamus sandorius sumažino 41 230,00 Eur (deklaracijos 11 eil.), standartinio tarifo pardavimo PVM sumažino 8 658,00 Eur (deklaracijos 29 eil.), nedeklaravo 8 658,00 Eur mokėtino į biudžetą PVM (deklaracijos 36 eil.),

už 2021 m. lapkričio mėn. prekių tiekimo sandorius kitos ES valstybės PVM mokėtojui padidino 18 824,00 Eur (deklaracijos 18 eil.), PVM apmokestinamus sandorius sumažino 18 824,00 Eur (deklaracijos 11 eil.), standartinio tarifo pardavimo PVM sumažino 3 953,00 Eur (deklaracijos 29 eil.), nedeklaravo 3 953,00 Eur mokėtino į biudžetą PVM (deklaracijos 36 eil.),

už 2021 m. gruodžio mėn. prekių tiekimo sandorius kitos ES valstybės PVM mokėtojui padidino 68 230,00 Eur (deklaracijos 18 eil.), PVM apmokestinamus sandorius sumažino 68 230,00 Eur (deklaracijos 11 eil.), standartinio tarifo pardavimo PVM sumažino 14 328,00 Eur (deklaracijos 29 eil.), nedeklaravo 14 328,00 Eur mokėtino į biudžetą PVM (deklaracijos 36 eil.),

bei šiuos žinomai neteisingus duomenis apie UAB „Baldesa“ turtą nuo 2020 m. liepos 22 d. iki 2023 m. kovo 20 d. pateikė elektroninio deklaravimo būdu valstybinei mokesčių inspekcijai.

6.       Be to, juridinis asmuo – UAB „Baldesa“ nuteistas pagal BK 20 straipsnio 2 dalį ir 182 straipsnio 3 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) už tai, kad jo direktorius R. G., eidamas vadovaujančias pareigas, veikdamas bendrovės vardu, jos naudai ir interesais bei turėdamas teisę atstovauti bendrovei, priimti sprendimus jos vardu, kontroliuoti jos veiklą ir veikdamas per UAB „Baldesa“ buhalterę S. J., nežinojusią apie R. G. nusikalstamus ketinimus, pateikė pastarajai žinomai suklastotas PVM sąskaitas faktūras, kuriose užfiksuotos tariamai įvykusios ūkinės operacijos dėl prekių pardavimo nuo 2020 m. gegužės 14 d. iki 2021 m. gruodžio 20 d. SIA „Marttrans“, SIA „Prof Stell“, SIA „Airos“, SIA „Būsters Z“, SIA „Vervo“, SIA „Rimars“, SIA „Outsource Knights“, SIA „Basic“, SIA „Komunalcentrs D“, kuri įtraukė šias žinomai suklastotas PVM sąskaitas faktūras į finansinę apskaitą, viso tariamų ūkinių operacijų už 327 158,91 Eur, bei PVM deklaracijose nuo 2020 m. liepos 22 d. iki 2023 m. kovo 20 d. įrašė neteisingus duomenis apie UAB „Baldesa“ turtą, tai yra prekių tiekimo sandorius kitos ES valstybės PVM mokėtojui padidino 275 359,00 Eur (deklaracijų 18 eil.), PVM apmokestinamus sandorius sumažino 275 359,00 Eur (deklaracijų 11 eil.), standartinio tarifo pardavimo PVM sumažino 68 703,00 Eur (deklaracijų 29 eil.), nedeklaravo 68 703 Eur mokėtino į biudžetą PVM (deklaracijų 36 eil.) bei šiuos žinomai neteisingus duomenis apie UAB „Baldesa“ turtą 2020 m. liepos 22 d. iki 2023 m. kovo 20 d. pateikė elektroninio deklaravimo būdu valstybinei mokesčių inspekcijai ir tokiais veiksmais sudarė sąlygas apgaule UAB „Baldesa“ naudai nuo 2020 m. birželio 25 d. pagal 2002 m. kovo 5 d. Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr. IX-751 90 straipsnio 1 dalyje nustatytą sumokėjimo terminą išvengti, o ir buvo išvengta labai didelės vertės turtinės prievolės mokėtino į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą pridėtinės vertės mokesčio 68 703 Eur už 2020–2021 metus.

II. Apeliacinių skundų argumentai, proceso dalyvių prašymai

7.       Apeliaciniuose skunduose nuteistasis R. G. ir juridinis asmuo UAB „Baldesa“, atstovaujama vadovo R. G., prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2025 m. gegužės 12 d. nuosprendį ir priimti naują – išteisinamąjį nuosprendį pripažinus, kad nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, arba pakeisti skundžiamą nuosprendį ir civilinį ieškinį dėl žalos atlyginimo priteisti iš juridinio asmens UAB „Baldesa“. Apeliaciniai skundai, kurių turinys analogiškas, grindžiami šiais esminiais argumentais:

Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo pagal BK 182 ir 220 straipsnius bei šių veikų atribojimo esant galimam PVM slėpimui

7.1.                        Skunde atkreipiamas dėmesys, kad R. G. ir UAB „Baldesa“ inkriminuota nusikalstama veika dėl galimo PVM slėpimo aprašyta analogiškai, tačiau kvalifikuojant pagal du skirtingus baudžiamojo įstatymo straipsnius, t. y. sukčiavimą ir neteisingų duomenų apie pajamas, pelną ar turtą pateikimą. Remdamiesi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi baudžiamoje byloje Nr. 2K-279-387/2023 apeliantai teigia, jog teismų praktika draudžia tuos pačius veiksmus kvalifikuoti pagal du skirtingus baudžiamojo kodekso straipsnius. Nuteistųjų įsitikinimu, net jei ir būtų įrodyta jų kaltė dėl mokesčių slėpimo, kaltinime aprašyta veika turėtų būti kvalifikuota tik pagal BK 220 straipsnį.

7.2.                        Skirtingai nei kitos sukčiavimo bylos, nusikalstamos veikos kvalifikavimas pagal BK 182 straipsnį dėl PVM slėpimo turi tam tikrą specifiką, susijusią su įrodinėjimo subjektais, PVM grobimo mechanizmu, dokumentų ir pinigų judėjimo nustatymu. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje sukčiavimas mokesčių apskaičiavimo ir apmokėjimo srityje pasireiškia tuo, kad iš esmės fiktyviu pagrindu sukuriama galimybė tiesiogiai kėsintis gauti nepagrįstų išmokų ar kompensacijų iš valstybės biudžeto, o tokios nusikalstamos veikos dalyviai suvokia, kad sukuria valstybei fiktyvią prievolę kompensuoti ūkio subjektui, kurio naudai jie veikia, neva sumokėtą PVM, numato, kad dėl to ūkio subjektas įgis fiktyvią teisę į PVM atskaitą, gaus nepagrįstų išmokų iš valstybės biudžeto arba panaikins (sumažins) savo mokestinę prievolę, o valstybės biudžetas dėl to patirs žalą, ir to nori (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K‑P-78/2012, Nr. 2K-156-788/2016, Nr. 2K-7-304-976/2016 ir kt.). Sprendžiant klausimą dėl BK 182 straipsnio ir BK 220 straipsnio atribojimo, teismų praktikoje atsižvelgiama į tokius pagrindinius kriterijus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-176-303/2015, Nr. 2K-156-788/2016, Nr. 2K-7-304-976/2016, Nr. 2K‑50‑942/2021): kėsinimo objektą, atitinkamo mokesčio reglamentavimo specifiką, naudojamos apgaulės pobūdį, grobimo požymių buvimą ar nebuvimą bei tyčios turinį. Papildomai apeliantai pažymi, kad tuo atveju, jeigu yra abejonių ne pačio sandorio realumu, t. y. PVM objektu (prekių ar paslaugų tiekimu), tačiau viena iš PVM apmokestinamojo sandorių šalimi, tokia situacija sprendžiama vadovaujantis Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka, ginčus sprendžiant administraciniuose teismuose (pavyzdžiui, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimai administracinėse bylose Nr. eA-958-968/2022, Nr. eA-1341-556/2018).

7.3.                        Apeliantų vertinimu, ši konkreti byla nėra klasikinė PVM sukčiavimo byla, kuomet veiką būtų galima kvalifikuoti pagal BK 182 straipsnį. Kaltinimas, kad sandoriai su latvių įmonėmis buvo tariami, t. y. įtraukiant žinomai suklastotas PVM sąskaitas faktūras, remiasi iš esmės dviem įrodymais: 1) VMI aktu, kuriame nurodoma, jog Latvijos įmonės neigia turėjusios su UAB „Baldesa“ ūkinius komercinius santykius; 2) Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvadomis, kad sąskaitos faktūros yra netikros, kadangi ant jų esantys antspaudai bei parašai yra atspausdinti. Tačiau nuteistųjų teigimu, šių duomenų mokestiniam sukčiavimui, o konkrečiai subjektyviajam šios nusikalstamos veikos požymiui – kaltei, įrodyti nepakanka. Pabrėžia, kad aplinkybė, jog UAB „Baldesa“ prekės buvo parduotos, o už jas pinigai buvo gauti ir apskaityti įmonės finansinėje apskaitoje, byloje nebuvo paneigta. Baudžiamojoje byloje yra pateikta detali UAB „Baldesa“ prekių, įsipareigojimų, tiekėjų, pirkėjų, piniginių lėšų, turto apskaita. Net ir specialisto išvadoje nenurodoma jokių apskaitos pažeidimų, nesusijusių su VMI nurodomomis konkrečiomis sąskaitomis. Baudžiamojoje byloje taip pat nėra jokių duomenų, kad kaltinime nurodytų PVM sąskaitų faktūrų kilmė ir jų pagaminimas būtų atliktas organizuotos grupės narių, kad būtų atlikti fiktyvūs pavedimai, pinigų išgryninami ir jų grąžinimai, klastojami dokumentai, ar tai, kad asocialūs asmenys būtų paskirti įmonių vadovais ir pan. Tai kartu patvirtina, jog nėra ir jokio PVM sukčiavimo mechanizmo. Tokiu atveju, anot apeliantų, jų veiksmuose nėra nei BK 182 straipsnyje, nei BK 220 straipsnyje numatytų nusikalstamų veikų požymių.

Dėl baudžiamosios ir administracinės atsakomybės atribojimo nustačius PVM sąskaitų faktūrų trūkumus

7.4.                        Pagrindinis skirtumas atribojant baudžiamąją ir administracinę atsakomybę PVM galimo sukčiavimo bylose yra įrodinėjimo naštos paskirstymas. Administracinėje teisenoje įrodyti, jog asmuo nedalyvavo PVM sukčiavimo schemoje tenka pačiam asmeniui. Tuo tarpu baudžiamoji atsakomybė už PVM slėpimą galima tik tuomet, jeigu yra neginčijamų įrodymų, kad asmuo sukūrė, gavo iš kitų asmenų fiktyvų sandorį patvirtinantį dokumentą – PVM sąskaitą faktūrą, pervedė ir / ar sumokėjo pinigus pagal sąskaitą, taip pat sąskaitą įtraukė į įmonės finansinę apskaitą, o deklaravus mėnesinėje deklaracijoje, atitinkama PVM suma buvo sumažintas mokėtinas į valstybės biudžetą pridėtinės vertės mokestis. Net ir esant PVM sąskaitos faktūros trūkumams dėl turinio (neteisinga sandorio šalis, prekių ir paslaugų aprašymas ir pan.) siekiant asmenį patraukti baudžiamojon atsakomybėn dėl PVM sukčiavimo turi būti nustatyta: 1) ar prekės ir paslaugos buvo suteiktos pagal įtariamą PVM sąskaitą faktūrą; 2) ar pinigai buvo sumokėti (jeigu taip, tai kokiu būdu); 3) ar abi sandorio šalys deklaravo PVM apmokestinamą sandorį; 4) ar kita sandorio šalis (pardavėjas) sumokėjo gautą PVM mokestį valstybės biudžetui.

7.5.                        Pastebi, kad asmuo vykdantis ūkinę komercinę veiklą ir sudarydamas sandorį tiesiogiai ir / ar netiesiogiai (internetu, telefonu, elektroniniais laiškais) gali pakliūti į situacijas, kai realus apmokestinamasis PVM sandoris gali būti sudaromas ir su nesąžiningais asmenimis, kurie nors ir deklaruos apmokestinamąjį sandorį, pinigus už prekes ir / ar paslaugas gaus, tačiau gauto iš pirkėjo PVM nesumokės. Analogiškai ir tais atvejais, kai apmokestinamasis PVM sandoris sudaromas tarp įmonių, veikiančių skirtingose ES šalyse, šiuo atveju Lietuvoje ir Latvijoje, kai sandoris apmokestinamas nuliniu PVM tarifu, o prekes gavęs kitos šalies ūkio subjektas jas parduos ir į biudžetą sumokės šias prekes parduodamas savo šalies rinkoje. Verslininkas, siekdamas pasitikrinti kitos sandorio šalies realumą, gali tai padaryti įvertinęs viešai prieinamus mokesčių administratoriaus skelbiamus duomenis, tokius kaip sandorio šalies pavadinimas, PVM kodas, skolos, įsipareigojimų dydžiai, kreditingumas ir pan. Taikant administracinę atsakomybę, pareiga įrodyti, kad PVM mokėtojas domėjosi kita sandorio dalimi kyla jam pačiam, priešingai nei baudžiamojoje teisėje, kurioje galioja nekaltumo prezumpcija.

7.6.                        Nurodoma, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K‑51-813/2025 iš esmės pasisakė, kad nesant duomenų apie PVM sąskaitų faktūrų netikrumą, vien šių dokumentų išrašymas savaime yra pakankamas prekių tiekimo ar paslaugų teikimo įrodymas. Remdamiesi tuo, apeliantai teigia, jog nagrinėjamoje byloje prokuroras niekada nebandė patikrinti R. G. duotų parodymų, kad prekės ir paslaugos buvo suteiktos asmenims, kurie buvo atvykę į UAB „Baldesa“; kad buvo kontaktuojama su įmonių atstovais, deramasi su jais ir pan. Būtent šie asmenys UAB „Baldesa“ pateikė kaltinime minimus dokumentus, tarp jų ir PVM sąskaitas faktūras. Kai kurie iš šių dokumentų buvo gauti tiesiogiai iš kitų asmenų jiems patiems atvykus į UAB „Baldesa“ ofisą, kiti – įmonei atsiuntus elektroniniu paštu, kuriuos jie patys atspausdino. Šios aplinkybės apkaltinamajame nuosprendyje nebuvo paneigtos.

Dėl kaltės

7.7.                        Pirmos instancijos teismas turėjo įvertinti, kad kiti asmenys, turintys nusikalstamų tikslų ir gavę naudą atitinkama PVM suma, gavo baldus ir jais naudojasi. Remdamiesi pirmiau skunde išdėstytais teiginiais, apeliantai vertina kaip neįrodytą, kad R. G. turėjo tiesioginę tyčią sukčiauti ar slėpti mokesčius bei apgaulingai tvarkyti įmonės apskaitą, kadangi nėra jokių neabejotinų įrodymų patvirtinančių, jog jis sukūrė / pagamino / sumontavo ar dar kitaip gavo kaltinime nurodytas PVM sąskaitas faktūras ir jas panaudojo siekdamas nuslėpti PVM.

7.8.                        Apeliantai atkreipia dėmesį, kad civilinės ieškovės atstovė teisiamajame posėdyje patvirtino, kad ši byla buvo pradėta dėl suėjusios mokestinės senaties. Todėl jų vertinimu, mokesčių administravimo procesuose dėl senaties taikymo kylantys nesklandumai, ypač kai ūkio subjektas yra realiai veikianti pelninga įmonė, negali būti priežastimi pradėti baudžiamąją bylą.

Dėl BPK 20 straipsnio pažeidimo vertinant rašytinius įrodymus

7.9.                        Cituodami skundžiamo nuosprendžio išvadas apeliantai teigia, kad pirmosios instancijos teismas, atmesdamas nuteistojo R. G. parodymus, neturėdamas jokių kitų jų tiesioginę tyčią patvirtinančių duomenų, t. y. įrodymų, jog R. G. sukūrė bei panaudojo suklastotas sąskaitas faktūras, padarė tikimybinę prielaidą, kad UAB „Baldesa“ vadovas R. G. turėjo pastebėti, jog dokumentai yra suklastoti, turi trūkumų. Apeliantų vertinimu, tokia skundžiamo nuosprendžio motyvacija nepakankama ir neteisinga pripažįstant asmenis kaltais dėl nusikaltimų padarymo. Apygardos teismas neteisingai interpretavo teisiamajame posėdyje duotus nuoseklius, logiškus ir pagrįstus R. G. parodymus, kad PVM sąskaitas faktūras pirkėjai atsiveždavo jau visiškai užpildytas arba jos būdavo atsiunčiamos elektroniniu paštu ar pokalbių programėlėmis, po ko jos būdavo atspausdinamos UAB „Baldesa“ ir pateikiamos sandorio šalims. Pažymi, kad apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas abejotinais faktais ar tikėtinomis aplinkybėmis. Nuteistųjų vertinimu, pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, netiesioginius įrodymus prilygino tiesioginiams įrodymams be jokio pagrįsto konteksto. Nepaisant to, kad specialisto išvados patvirtina tam tikrus PVM sąskaitų faktūrų trūkumus, tai nesudaro pagrindo manyti, kad buvo sukčiaujama ir / ar apgaulingai tvarkoma apskaita. Skundžiamame nuosprendyje neaptarta subjektyvioji nusikalstamų veikų pusė.

Dėl civilinio ieškinio

7.10.                      Remdamiesi kasacinio teismo išaiškinimais dėl juridinio asmens ir jo vadovo atsakomybės dėl neįvykdytos mokestinės prievolės atlyginimo apeliantai teigia, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai VMI civilinį ieškinį iš jų priteisė subsidiariai. Anot apeliantų, mokestinę prievolę gali įvykdyti UAB „Baldesa“, kadangi byloje nėra duomenų, jog ji būtų bankrutuojanti, turėtų finansinių sunkumų ar pan.

Dėl apgaulingo finansinės apskaitos tvarkymo

7.11.                      Apeliantai, pirmiau skunduose išdėstytais argumentais nesutikdami su pirmosios instancijos teismo vertinimu dėl PVM sąskaitų faktūrų tyčinio panaudojimo įmonės veikloje siekiant nuslėpti mokesčius, nekartodami analogiškų motyvų, nesutinka ir dėl jų nuteisimo pagal BK 222 straipsnio 1 dalį.

8.       Atsiliepime į nuteistųjų apeliacinius skundus civilinė ieškovė Šiaulių apskrities valstybinė mokesčių inspekcija nuteistųjų apeliacinius skundus prašo atmesti. Teigia, kad nuteistieji skunduose pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumą skundžia selektyviai, neigdami tiesioginius įrodymus, byloje esančias specialistų išvadas, išimtinai vadovaujasi R. G. parodymais, kurie prieštarauja kitiems bylos įrodymams. Anot civilinės ieškovės atstovo, būtent apeliacinių skundų teiginiai dėl netinkamai priteisto civilinio ieškinio atlyginimo prieštarauja nuosekliai kasacinio teismo praktikai, pagal kurią žala priteisiama subsidiariai, tačiau priteistą žalą pirmiausia atlygina nuteistas juridinis asmuo, o tik nesant galimybės išieškoti iš jo, žalos atlyginimo išieškojimas nukreipiamas į nuteistą fizinį asmenį, dėl kurio neteisėtų veiksmų ir buvo padaryta žala.

9.       Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis R. G. bei jo ir juridinio asmens UAB „Baldesa“ gynėjas prašė nuteistųjų apeliacinius skundus tenkinti. Prokurorė sutiko su skundų argumentais dėl perteklinės nuteistųjų veikų kvalifikavimo bei manė, kad veiką pakaktų kvalifikuoti tik pagal BK 182 straipsnio 3 dalį be papildomo kvalifikavimo pagal BK 220 straipsnio 2 dalį. Likusioje dalyje nuteistųjų apeliacinius skundus prašė atmesti.

III. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados

Nuteistųjų R. G. ir juridinio asmens UAB „Baldesa“ apeliaciniai skundai tenkinami iš dalies.

10.       Teisėjų kolegija, iš naujo išanalizavusi ir įvertinusi byloje surinktų ir teisme ištirtų įrodymų visumą, daro išvadą, kad skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu R. G. pagrįstai pripažintas kaltu pagal BK 222 straipsnio 1 dalį ir 220 straipsnio 2 dalį, o juridinis asmuo UAB „Baldesa“ – pagal BK 20 straipsnio 1 dalį, 222 straipsnio 1 dalį ir 20 straipsnio 1 dalį, 220 straipsnio 2 dalį. Šių nusikalstamų veikų požymius apygardos teismas nustatė laikydamasis BPK 20 straipsnio 5 dalyje įtvirtintų taisyklių, įpareigojančių įrodymus įvertinti pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu. Esminės bylos aplinkybės, reikšmingos sprendžiant dėl nuteistųjų baudžiamosios atsakomybės pagal minėtus BK straipsnius, nustatytos nepažeidžiant BPK 20 straipsnio 3 ir 4 dalyse įtvirtintų įrodymų tyrimo ir tikrinimo taisyklių, išvados dėl nuteistųjų kaltumo padarius jiems inkriminuotas nusikalstamas veikas pagrįstos byloje esančių įrodymų visuma. Vis dėlto pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą, nes nuteistųjų analogiškų veiksmų kvalifikavimas ir pagal BK 182 straipsnio 3 dalį buvo perteklinis, todėl ši nuosprendžio dalis naikinama nustačius, kad nuteistieji nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 329 straipsnio 1 punktas). Be to, skundžiamame nuosprendyje teismas netinkamai išsprendė klausimą dėl civilinio ieškinio tenkinimo spręsdamas subsidiariosios atsakomybės klausimus, todėl keičiama ir nuosprendžio dalis dėl civilinio ieškinio priteisimo (BPK 328 straipsnio 4 punktas).

11.       Skundžiamu nuosprendžiu konstatuota, kad R. G. UAB „Baldesa“ buhalterei pateikė žinomai suklastotas PVM sąskaitas faktūras bei pinigų priėmimo kvitus, kuriuose užfiksuotos laikotarpiu nuo 2020 m. gegužės 14 d. iki 2021 m. gruodžio 20 d. tariamai įvykusios ūkinės operacijos dėl prekių pardavimo Latvijos Respublikoje įregistruotoms įmonėms ir atsiskaitymo už jas, viso prekių pardavimo už 327 158,91 Eur, o buhalterei įtraukus šiuos R. G. žinomai neteisingus dokumentus į UAB „Baldesa“ finansinę apskaitą bei įrašius į UAB „Baldesa“ teikiamas deklaracijas neteisingus duomenis apie įmonės turtą, UAB „Baldesa“ išvengė 68 703 Eur PVM sumokėjimo į valstybės biudžetą.

12.       Apeliaciniuose skunduose teigiama, kad pažeidžiant BPK 20 straipsnyje įtvirtintas įrodymų vertinimo taisykles, vadovaujantis vien tik netiesioginiais įrodymais bei prielaidomis buvo atmesti nuoseklūs R. G. parodymai, jog prekės pagal minėtas PVM sąskaitas faktūras realiai buvo parduotos ir išvežtos iš Lietuvos Respublikos, atitinkamai nepagrįstai konstatuota ir nuteistųjų tyčia išvengti mokėtino PVM valstybei. Be to, apeliantai akcentuoja ir tai, kad byloje analogiški nuteistųjų veiksmai nepagrįstai buvo kvalifikuoti tiek pagal BK 220 straipsnio 2 dalį, tiek pagal 182 straipsnio 3 dalį, bei tai, jog nagrinėjamuoju atveju be pagrindo buvo kriminalizuoti mokesčių teisės ginčai. Teisėjų kolegija su šiais apeliantų argumentais sutinka tik iš dalies.

Dėl įrodymų vertinimo

13.       Visų pirmiausia, atsakant į apeliantų argumentus, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai bylai reikšmingas išvadas darė remdamasis vien tik netiesioginiais įrodymais pažymėtina, kad baudžiamojo proceso kodekse įrodymų pripažinimo, tyrimo ir vertinimo bendrosios nuostatos yra įtvirtintos 20 straipsnyje, 271–292 straipsniuose ir 301 straipsnyje. Baudžiamojo proceso įstatyme nėra nustatyta reikalavimo nuosprendį grįsti tik tiesioginiais įrodymais ar draudimo netiesioginiais įrodymais grįsti nuteistojo kaltę. Nagrinėjamoje byloje svarbi kasacinio teismo praktika, kurioje išdėstyta pozicija, jog tiek tiesioginiai, tiek netiesioginiai įrodymai turi įrodomąją vertę. Tiesioginiai įrodymai patys, be tarpinių grandžių, yra susiję su įrodinėjimo dalyku, o netiesioginiai yra tokie įrodymai, kurie iš pradžių pagrindžia tarpinio fakto buvimą, o per šį faktą – ir įrodinėtinas aplinkybes. Ne visada nusikaltimo aplinkybės ir veiką padariusio asmens kaltė nustatomos tiesioginiais įrodymais. Įrodinėjimas netiesioginiais įrodymais yra sudėtingesnis, tačiau jais taip pat gali būti grindžiama asmens kaltė, jei tais įrodymais nustatyti tarpiniai faktai ir išvados tarpusavyje sujungti nuoseklia ir logiška grandine. Tiesioginiai įrodymai neturi pranašumo prieš netiesioginius – ir vieni, ir kiti yra įrodinėjimo proceso elementai. Svarbu tai, kad įrodymai būtų įvertinti pagal įstatymo reikalavimus (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-131-697/2025).

14.       Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius įrodymus, sutinka su apeliantų argumentais, kad byloje nėra duomenų patvirtinančių, jog UAB „Baldesa“ apskritai nebuvo įgijusi ir vėliau realizavusi prekių, kurios buvo įformintos pardavimo SIA „Marttrans“, SIA „Prof Stell“, SIA „Airos“, SIA „Būsters Z“, SIA „Vervo“, SIA „Rimars“, SIA „Outsource Knigts“, SIA „Basic“ ir SIA „Komunalcentrs D“ sąskaitose faktūrose, ar tai, kad už šias prekes gauti grynieji pinigai nebuvo įnešti į įmonės kasą. Tokių buhalterinės apskaitos pažeidimų bei neatitikimų nebuvo konstatuota ir 2024 m. balandžio 24 d. Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos Šiaulių apygardos valdybos Ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus specialisto išvadoje (toliau – ir FNTT išvada), kurią atlikusi FNTT specialistė, be kita ko, įvertino ir UAB „Baldesa“ pirkimų ir pardavimų registrus, piniginių lėšų judėjimus kasoje atitinkamu laikotarpiu ir kitus buhalterinės apskaitos dokumentus (t. 8, b. l. 87–102). Tačiau nagrinėjamoje byloje esminę reikšmę turi tai, ar šios PVM sąskaitose faktūrose nurodomos prekės iš tiesų buvo parduotos kitos Europos Sąjungos valstybės narės PVM mokėtojams bei išgabentos iš Lietuvos Respublikos teritorijos, o tai ir sudarytų įmonei „Baldesa“ pagrindą taikyti 0 procentų PVM tarifą parduotoms prekėms.

15.       Pažymėtina, kad pagal Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – ESTT) praktiką, prekių teikimas Bendrijos viduje neapmokestinamas tik tuomet, kai teisė kaip savininkui disponuoti preke perduota įgijėjui, o tiekėjas nustato, kad ši prekė buvo išsiųsta ar išgabenta į kitą valstybę narę ir kad po šio išsiuntimo ar išgabenimo jos fiziškai nebėra teikimo valstybėje narėje (pvz. 2007 m. rugsėjo 27 d. sprendimas byloje Twoh International, C-184/05). Pagal Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo (toliau – PVM įstatymas) 49 straipsnio 1 dalį (čia ir kitur – nusikalstamų veikų padarymo metu galiojusi redakcija), prekių teikimas Bendrijos viduje turi atitikti tris esmines sąlygas (reikalavimus), kad šis teikimas nebūtų apmokestinamas PVM: teisė disponuoti preke kaip savininkui perduodama prekės įgijėjui, prekės fiziškai išgabenamos iš tiekėjo valstybės narės, PVM mokėtojas tiekia prekes kitam apmokestinamajam asmeniui ar neapmokestinamajam juridiniams asmeniui, veikiančiam kaip PVM mokėtojui, kitos valstybės narės teritorijoje.

16.       PVM įstatymo 56 straipsnio 1 dalis numato, kad PVM mokėtojas, pritaikęs 0 procentų PVM tarifą pagal šio įstatymo 49 straipsnį, privalo turėti arba įrodymus, nurodytus Reglamento (ES) Nr. 282/2011 45a straipsnyje, arba kitus įrodymus, kad prekės išgabentos iš šalies teritorijos, ir įrodymus, kad asmuo, kuriam prekės išgabentos, yra kitoje valstybėje narėje registruotas PVM mokėtojas. Pažymėtina, kad būtent PVM mokėtojas, taikydamas 0 procentų PVM tarifą, tiekdamas prekes į valstybę narę, turi pareigą pateikti įrodymus, kad prekės buvo išgabentos iš Lietuvos Respublikos teritorijos ir valstybės narės mokesčių mokėtojas įgijo teisę disponuoti šiomis prekėmis. PVM įstatymo 79 straipsnis numato, kad prekių tiekimas yra įforminamas PVM sąskaita faktūra. Tuo tarpu nors PVM įstatyme ir nėra nustatyta, kokius konkrečius dokumentus turi turėti PVM mokėtojas išgabendamas prekes į kitą valstybę narę, tačiau svarbu, kad pagal tokius dokumentus būtų galima nustatyti prekių išgabenimo į kitą valstybę narę faktą. Kaip matyti iš VMI internetiniame puslapyje viešai skelbiamo PVM įstatymo 56 straipsnio komentaro (https://www.vmi.lt/evmi/pridetines-vertes-mokestis) vienas iš prekių išgabenimą į kitą valstybę narę patvirtinančių dokumentų gali būti ir tarptautinis krovinių važtaraštis (toliau – CMR) su gavėjo parašu, o tuo atveju, kai prekes veža pirkėjas savo transportu, ir pirkėjo atsiųstas patvirtinimas, kad konkrečios prekės išgabentos iš Lietuvos teritorijos, nurodant datą, transporto priemonės modelį, valstybinį numerį ir pan. Be to, siekiant pagrįsti lengvatinio PVM tarifo taikymą, su pirkėju turėtų būti susitarta, kad jis atsiųs važtaraščių kopijas su atitinkamomis gavimo žymomis CMR važtaraštyje.

17.       Nuteistasis R. G., apklaustas pirmosios instancijos teisiamajame posėdyje, tvirtino, kad sandoriai su kaltinime nurodytomis įmonėmis vyko Covid‑19 pandemijos laikotarpiu, kuomet nusistovėjo tvarka, pagal kurią bendravimas ir dokumentų siuntimas su užsakovais vyko nuotoliniu būdu telefonu, elektroniniu paštu, per įvairias pokalbių programėles, o atvykus transportui pasiimti įsigytų prekių vairuotojai jam pristatydavo pasirašytus dokumentus su antspaudais, atsiskaitydavo už baldus išrašant pinigų priėmimo kvitą. Tvirtino, kad prieš sudarant pardavimo sandorį jie VMI puslapyje patikrindavo, ar pirkėjas yra PVM mokėtojas, kartais prašydavo iš jų garantinio rašto, kuriuo jie įsipareigodavo deklaruoti PVM, jeigu atsiskaitoma grynais – visuomet išrašydavo ir pinigų priėmimo kvitą. Jeigu parduotus baldus veždavo jie (UAB „Baldesa“), tai jie ir pildydavo CMR, priešingu atveju, užpildytą CMR atsiveždavo arba vežėjas, arba pirkėjas (t. 11, b. l. 139–141). Tačiau teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai tokiais nuteistojo R. G. parodymais nesivadovavo, kadangi juos paneigia kiti baudžiamojoje byloje surinkti įrodymai.

18.       Visų pirmiausia, byloje esantys duomenys leidžia daryti vienareikšmišką išvadą, kad UAB „Baldesa“ Latvijoje registruotoms įmonėms prekių pagal kaltinime nurodytas PVM sąskaitas faktūras nepardavė. Kaip matyti iš Šiaulių apskrities VMI rašte pateiktos iš Latvijos Centrinės ryšių įstaigos gautos informacijos, Latvijos Respublikoje registruotos įmonės SIA „Marrtrans“, SIA „Prof Stell“, SIA „Airos“, SIA „Būsters Z“, SIA „Vervo“, SIA „Rimars“, SIA „Outsource Knigts“, SIA „Basic“ ir SIA „Komunalcentrs D“ tvirtino sandorių su UAB „Baldesa“ neturėjusios, baldų iš šios įmonės nepirkusios ir negavusios, už juos grynųjų pinigų nemokėjusios, be to, didžioji dauguma šių įmonių taip pat nurodė, kad joms pateiktuose dokumentuose nurodyti asmenys, tarp jų ir krovinius neva gabenę vairuotojai, jų įmonėse niekada nebuvo įdarbinti, įmonės SIA „Airos“ ir SIA „Vervo“, be kita ko, nurodė ir tai, kad dokumentuose esantys jų įmonių antspaudai yra suklastoti (t. 1, b. l. 84, 86–94, 95–99, 100–110, 111–116, 117–122, 123–130, 131–138, 152–166, 167). Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesivadovauti tokia Latvijos Respublikos įmonių pateikta informacija, kadangi ją patvirtina ir Lietuvos teismo ekspertizės centro specialistų išvados Nr. 11Š-23(24), Nr. 11Š-25(24), Nr. 11Š‑26(24), Nr. 11Š-27(24), Nr. 11Š-24(24), Nr. 11Š-29(24), kuriomis nustatyta, jog tirti pateiktuose dokumentuose: PVM sąskaitose faktūrose, CMR esantys Latvijos Respublikos įmonių atspaudai „SIA „Vervo““, „SIA „Būsters Z““, „SIA „Marttrans““, „SIA „Rimars““, „SIA „Outsource Knights““, „SIA „Komunalcentrs““, „SIA „Basic““, „SIA „Airos““, „SIA „Prof Steel““ yra ne atspausti antspaudais, o išspausdinti nespalviniu lazeriniu arba spalviniu rašaliniu spausdinimu, šie atspaudai yra sumontuoti iš dviejų dalių, panaudojant kopijuoto / skenuoto atspaudo dalį, kurią sudaro apskritimai, tarp jų esantis tekstas ir žvaigždutės, bei centrinėje dalyje įkeliant, atitinkamai, tekstą (t. 9, b. l. 62–66, 72–74, 81–84, 91–96, 102–105, 112–115). Iš specialisto išvados Nr. 11Š‑69(24) matyti ir tai, kad tirti pateiktuose dokumentuose esantys atspaudai yra sumontuoti panaudojant vieno atspaudo sumažintas / padidintas kopijas (panaudota kopijuoto atspaudo dalis, kurią sudaro apskritimai, tarp jų esantis tekstas „Latvijas Republika Republic of Latvia“ ir žvaigždutės) (t. 9, b. l. 122–125). Aplinkybių, kad šias prekes UAB „Baldesa“ būtų pardavusi kitos Europos Sąjungos valstybės narės PVM mokėtojams bei jos būtų išgabentos iš Lietuvos Respublikos teritorijos, taip pat nebuvo nustatyta. 

19.       Be to, pirmosios instancijos teismas pagrįstai kaip bylos duomenims prieštaraujančius atmetė ir nuteistojo R. G. argumentus, kad atvykę atsiimti užsisakytų baldų pirkėjai patys atsiveždavo prieš tai elektroniniu būdu UAB „Baldesa“ jiems persiųstas PVM sąskaitas faktūras. Kaip matyti, Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvadoje Nr. 11Š-153(24) nustatyta, kad tyrimui pateiktos ir kaltinime nurodytos PVM sąskaitos faktūros buvo atspausdintos tuo pačiu rašalinio spausdinimo aparatu, kaip ir lyginamajam tyrimui pateiktos iš UAB „Baldesa“ finansinės apskaitos dokumentų paimtos sąskaitos faktūros (t. 9, b. l. 144–150), tai leidžia spręsti, kad visos be išimties kaltinime inkriminuotos PVM sąskaitos faktūros buvo atspausdintos UAB „Baldesa“ spausdintuvu. Pastebėtina, kad apklausiamas teisme R. G. negalėjo paaiškinti, kodėl visos PVM sąskaitos faktūros buvo atspausdintos jo įmonės spausdintuvu, tačiau pateikė jau kitą versiją, kad galėjo būti taip, jog jo elektroniniu būdu išsiųstus dokumentus pirkėjai jau užpildytus vėl persiųsdavo UAB „Baldesa“ ir jie šiuos dokumentus atspausdindavo patys. Tačiau teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad tokia versija buvo pateikta tik teisminio bylos nagrinėjimo metu, kuomet gynyba jau buvo susipažinusi su 2024 m. spalio 22 d. specialisto išvada Nr. 11Š-153(24). Tuo tarpu ikiteisminio tyrimo metu 2024 m. liepos 25 d. pateikdamas savo rašytinius paaiškinimus, R. G. net keletą kartų patvirtino, kad visus pirkėjo pasirašytus dokumentus fiziškai pristatydavo būtent prekių atvažiavę pasiimti vairuotojai (t. 10, b. l. 138–146). Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad nors R. G. tvirtinimu bendravimas ir dokumentų siuntimas su minėtų įmonių atstovais vyko išimtinai elektroniniu būdu – elektroniniais laiškais, pokalbių programėlėmis, tačiau jokie tai patvirtinantys dokumentai pateikti nebuvo, teigiant, jog dėl ribotų techninių galimybių šie duomenys taip ilgai įmonėje nesaugomi. Tačiau teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad VMI pateiktame PVM įstatymo 56 straipsnio komentare nurodoma, kad užsakymai ar / ir kita korespondencija taip pat yra vienas iš įrodymų, kuriais gali būti grindžiamas prekių disponavimo teisių perdavimas ir prekių išgabenimas į kitą valstybę narę.

20.       Priešingai nei teigiama apeliaciniuose skunduose, prekių išgabenimo iš Lietuvos Respublikos teritorijos valstybės narės PVM mokėtojui nepatvirtina nei UAB „Baldesa“ pateikti 16 CMR, nei raštiški įmonių patvirtinimai apie gautą krovinį. Iš 2024 m. rugsėjo 5 d. tarnybinio pranešimo matyti, kad visuose CMR važtaraščiuose prekių vežėju nurodytas pirkėjas, t. y. Latvijos Respublikoje PVM mokėtojais registruotos kaltinime minimos įmonės. Iš jų 14 CMR 25 ir 26 laukeliai užpildyti įrašant transporto priemonių modelius, valstybinius numerius, tačiau dvejuose CMR šie laukeliai nėra užpildyti (2020 m. gegužės 14 d. CMR Nr. LV-00312 ir 2020 m. rugpjūčio 7 d. CMR Nr. LV‑051). Be to, Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos transporto priemonių valstybinių numerių ir konteinerių kodų atpažinimo sistemos įvykių (NAS) duomenų bazėje nėra informacijos apie šių 14 CMR nurodytų transporto priemonių atvykimą į Lietuvą ir išvykimą iš jos. Policijos informacinės sistemos ir registrų duomenų bazės POLIS naršyklė II duomenimis 7 CMR nurodyti transporto priemonių valstybiniai numeriai yra išduoti 6 lengviesiems automobiliams ir 1 priekabai, apie kitus 7 CMR nurodytus transporto priemonių valstybinius numerius duomenų bazėje informacijos nėra (t. 10, b. l. 1–2, 4–114).

21.       Be to, įmonės „Baldesa“ pateikti CMR užpildyti itin neinformatyviai. Kaip matyti, nė viename iš pateiktų CMR 5, 7 ir 11 laukeliuose nėra nurodyti konkretūs duomenys apie tai, pagal kokią konkrečią PVM sąskaitą faktūrą gabenamos prekės, neįrašytas nei jų kiekis, nei svoris, taigi, nėra aišku, kokios ir kiek prekių buvo gabenama (t. 10, b. l. 4–19); išskyrus CMR, kuriuose deklaruojamas prekių gabenimas SIA „Marttrans“, visuose kituose CMR nėra užpildytas ir 24 laukelis, kuriame patvirtinamas prekių gavimas gavėjo parašu ir antspaudu; be to, kai kuriuose CMR (SIA „Rimars“ (t. 10, b. l. 4), SIA „Outsource Knights“ (t. 10, b. l. 7), SIA „Basic“ (t. 10, b. l. 8)) 25 ir 26 laukeliuose net nėra nurodyta konkrečių transporto priemonių, gabenusių krovinius, registracijos numerių; CMR, kuriame deklaruojamas prekių gabenimas SIA „Airos“, 23 laukelyje nėra pateikti ir vairuotojo duomenys (t. 10, b. l. 16). Pažymėtina, kad net ir kai kurie Latvijos įmonių pateikti patvirtinimai apie prekių gavimą neatitinka CMR nurodytos informacijos. Pavyzdžiui, SIA „Basic“ 2021 m. birželio 30 d. raštiškame patvirtinime nurodyta, kad prekės buvo pristatytos krovininiu automobiliu „Volvo (duomenys neskelbtini)“, tačiau CMR Nr. LV-094 nurodyta tik krovininio automobilio markė „Volvo“ ir registracijos numeris (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 97, 98); SIA „Rimars“ 2020 m. gegužės 14 d. raštiškame patvirtinime nurodyta, kad prekės buvo pristatytos krovininiu automobiliu „(duomenys neskelbtini)“, tačiau CMR Nr. LV-00312 nurodyta tik krovininio automobilio markė „Scania“ (t. 1, b. l. 136, 137); tuo tarpu nei SIA „Outsource Knights“ 2020 m. rugpjūčio 7 d. raštiškame patvirtinime, nei CMR LV-051 apskritai nėra nurodyta, kokiomis transporto priemonėmis gabenimas buvo vykdomas (t. 1, b. l. 120, 121). Tai yra ženklūs ir aiškūs trūkumai, kurie ilgą laiką veikiančiai įmonei ir jos vadovui, vykdantiems prekybą su užsienio partneriais, lengvai pastebimi.

22.       Pažymėtina, kad, priešingai nei teigiama pirmosios instancijos teismo nuosprendyje, originalių pirkėjo parašų ir antspaudų nebuvimas PVM sąskaitoje faktūroje ar CMR nelaikytini esminiais apskaitos dokumento trūkumais. Kaip matyti toks reikalavimas nėra numatytas tarp PVM įstatymo 80 straipsnio 1 dalyje nurodytų privalomų PVM sąskaitos faktūros rekvizitų. Tuo tarpu Lietuvos Respublikos kelių transporto kodekso 29 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad važtaraštis gali būti tiek spausdintas (surašytas) popieriuje, tiek ir (arba) elektroninės formos. Elektroniniu važtaraščiu laikomas važtaraštis, kuriame nurodyti nustatyti važtaraščio duomenys ir kuris išrašytas ir gautas elektroniniu būdu. Taigi, nusprendus naudoti elektroninį važtaraštį, šis dokumentas turi būti išrašytas ir gautas išimtinai elektroniniu būdu. Tačiau nepaisant to, krovinio gavėjas, gavęs krovinį, vis tiek privalo pažymėti CMR 24 laukelyje krovinio gavimo datą, vietą ir šią informaciją patvirtinti įmonės antspaudu. Kas, kaip jau aptarta, šiuo atveju nebuvo padaryta.

23.       Analizuojant UAB „Baldesa“ pateiktus dokumentus pastebėtina ir tai, kad nei CMR, nei PVM sąskaitose faktūrose UAB „Baldesa“ nenurodė ir krovinio gabenimui taikytinų INCOTERMS sąlygų, patvirtinančių pirkėjo ir pardavėjo susitarimą apie tai, kad už prekių gabenimą atsakingas būtent pirkėjas.

24.       Apklausti teisme nuteistasis R. G. bei liudytojai UAB „Baldesa“ sandėlyje dirbę darbuotojai L. J. ir V. L. patvirtino, kad nėra buvę atvejų, kad užsienio šalių pirkėjams parduotos prekės būtų išvežtos lengvaisiais automobiliais, anot jų, prekės į Latviją buvo vežamos tik krovininiu transportu. Be to, R. G., patvirtinęs, kad pats dažniausiai dalyvauja išvežant prekes bei tvarkant su tuo susijusius dokumentus, teigė, kad jam įtarimų nei vairuotojų pristatyti dokumentai, nei atvykusios transporto priemonės nesukėlė, todėl netikrino, ar vairuotojų atsivežtuose ir užpildytuose krovinių važtaraščiuose nurodyti transporto priemonių numeriai realiai atitiko atvykusių vilkikų ir puspriekabių valstybinius numerius. Be to, anot jo, jam nekilo įtarimų ir tai, kad iš 16 jiems pristatytų CMR 14 nebuvo užpildyti 25 ir 26 laukeliai, patvirtinantys apie prekių gavimą. R. G. tvirtino manęs, kad jei prekės dar tik išvežamos ir nepasiekė gavėjo, šio laukelio pildyti nereikia. Teisėjų kolegija nemato pagrindo vadovautis šiais nuteistojo parodymais. R. G. apklausiamas pripažino ir tai, kad kuomet prekes pristatydavo UAB „Baldesa“ savo transportu, prekių gavėjų prašydavo patvirtinti prekių gavimą. Be to, nuteistasis parodė, kad nagrinėjamu laikotarpiu buvo Covid-19 pandemija, kuomet dėl pasikeitusių bendravimo su klientais sąlygų buvo kilę nemažai abejonių ir neaiškumų, kokiu būdu vystyti prekybą ir kartu užtikrinti keliamų reikalavimų įgyvendinimą, tai netgi paskatino jį kreiptis konsultacijos į VMI. Teisėjų kolegijai nekelia abejonių, kad esant tokiai situacijai rūpestingi verslo subjektai, žinodami apie jiems kylančią pareigą įrodyti, kad prekės realiai buvo išvežtos iš Lietuvos teritorijos, kaip tik imasi visų būtinų atsargumo priemonių įsitikinti, kad jų turimų įrodymų iš tiesų pakaks valstybės įgaliotoms institucijoms patvirtinti prekių išgabenimą. R. G. pripažino, kad jis baldų prekybos srityje dirba nuo 1997 metų, be to, dar iki pandemijos baldus parduodavo ne tik Lietuvos rinkoje, bet ir užsienyje, taigi, abejonių nekyla, jog jam buvo gerai žinomos 0 procento tarifo PVM taikymo sąlygos bei UAB „Baldesa“ kylanti pareiga surinkti tai pagrindžiančius įrodymus. Tai patvirtina ir byloje esantys UAB „Baldesa“ dokumentai – PVM sąskaitos faktūros serija A20 Nr. 279, A20 Nr. 698 bei CMR važtaraščiai, kuriais buvo įforminti realūs 2020 m. gegužės 7 d. ir 2020 m. rugsėjo 28 d. baldų pardavimai ir išvežimai Latvijos Respublikoje registruotoms įmonėms SIA „Tensi-L“ ir SIA „Trans LD“. Kaip matyti, CMR nurodyti duomenys apie vežamas prekes atitinka pardavimo sąskaitose nurodytus duomenis (vnt. skaičius, prekės svoris), nurodyta konkreti transporto priemonė, jos registracijos numeris, prekes gabenusio vairuotojo vardas ir pavardė, be to, krovinio gavėjo parašu patvirtintas ir krovinio gavimo faktas (t. 1, b. l. 142–143, 145–151). Šiuo atveju, pirmiau aptartos aplinkybės iš esmės rodo visiškai priešingą, nei realiai būtų tikimasi iš rūpestingų verslo subjektų, elgesį – sudėtingomis ekonominėmis sąlygomis vykdant prekybą su naujais užsienio pirkėjais, žinant, kad taikant 0 procento PVM tarifą, būtent pardavėjui kyla pareiga surinkti prekių pardavimo ir išgabenimo iš Lietuvos teritorijos įrodymus, ne tik nesiimama veiksmų išsaugoti papildomus VMI pripažįstamus duomenis apie sandorių sudarymo faktą su naujais pirkėjais, bet ir neužtikrinama, kad PVM įstatymo reikalaujami įrodymai būtų informatyvūs ir atitiktų jiems keliamus turinio reikalavimus. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje nustatytas atsikartojantis sistemingas ir analogiškas veikimo modelis įforminant fiktyvius sandorius su devyniomis skirtingomis įmonėmis, tapatūs dokumentuose fiksuoti neatitikimai ir trūkumai, tikrovės neatitinkančių dokumentų spausdinimas įmonės „Baldesa“ technine įranga, atsiskaitymai už prekes išimtinai grynaisiais pinigais, nesudaro jokio pagrindo buhalteriniuose dokumentuose esančius trūkumus vertinti nei kaip pavienius dokumentų neatitikimus, nei spręsti, jog pati UAB „Baldesa“ buvo apgauta nesąžiningų trečiųjų asmenų.

25.       Taigi, aptartų įrodymų visuma, o būtent tai, kad Latvijos Respublikoje registruotos ir PVM sąskaitose faktūrose nurodytos įmonės paneigė pirkusios iš UAB „Baldesa“ prekes; kad UAB „Baldesa“ pateiktuose dokumentuose esantys įmonių anspaudai, kurie vienas nuo kito skiriasi tik įmonių pavadinimais, yra ne atspausti antspaudu, o atspausdinti; kad PVM sąskaitos faktūros atspausdintos išimtinai UAB „Baldesa“ spausdintuvu; kad pagal visas PVM sąskaitas faktūras buvo atsiskaityta tik grynaisiais pinigais ir, pastebėtina, pakankamai didelėmis nuo 18 256,50 Eur iki 24 448 Eur siekiančiomis sumomis; kad UAB „Baldesa“ pateiktuose CMR nurodyti duomenys apie gabenamą krovinį yra ne tik neinformatyvūs (neužpildyti reikiami laukeliai, nepateikti tikslūs duomenys pagal kokią PVM sąskaitą faktūrą, kokios ir kiek prekių yra gabenama), bet ir neteisingi (transporto priemonių registracijos numerių priklausymas lengviesiems automobiliams, vairuotojais nurodyti asmenys niekada minėtose Latvijos įmonėse nedirbo); kad nėra duomenų, jog CMR nurodytos transporto priemonės įvažiavo ir išvažiavo iš Lietuvos Respublikos teritorijos, paneigia, kad UAB „Baldesa“ Latvijos PVM mokėtojams pardavė ir šių įmonių transporto priemonėmis išgabeno iš Lietuvos Respublikos sąskaitose faktūrose nurodytas prekes. Teisėjų kolegijos vertinimu, pateikti UAB „Baldesa“ apskaitos dokumentai niekaip nepagrindžia nei realaus prekių pardavimo kitam Europos Sąjungos valstybės narės PVM mokėtojui, nei realaus prekių judėjimo Europos Sąjungos viduje. Todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad byloje esančių duomenų visuma leidžia pagrįstai spręsti, jog į UAB „Baldesa“ finansinę apskaitą įtrauktose PVM sąskaitose faktūrose, pinigų priėmimo kvituose buvo fiksuotos R. G. žinomai realiai neįvykusios ūkinės operacijos. Atitinkamai, nesant duomenų, kad šiose PVM sąskaitose faktūrose nurodytų prekių UAB „Baldesa“ apskritai nebuvo įgijusi ir pardavusi, o gauto atsiskaitymo apskaičiusi įmonės kasoje, galima spręsti, jog PVM sąskaitose faktūrose nurodytos prekės buvo parduotos ne Europos Sąjungos, bet Lietuvos rinkoje, tačiau siekiant išvengti mokėtino standartinio (21 procento) dydžio PVM į valstybės biudžetą į buhalterinę apskaitą sąmoningai buvo įtraukti fiktyvūs apskaitos dokumentai taip nuslepiant tikruosius prekių pirkėjus.

Dėl R. G. nusikalstamos veikos kvalifikavimo pagal BK 222 straipsnio 1 dalį

26.       Skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu R. G. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 222 straipsnio 1 dalį už tai, kad jis, būdamas UAB „Baldesa“ direktorius, laikotarpiu nuo 2020 m. gegužės 14 d. iki 2021 m. gruodžio 20 d. pateikė žinomai fiktyvias PVM sąskaitas faktūras ir pinigų priėmimo kvitus UAB „Baldesa“ buhalterei, kuri buhalterinėje apskaitoje užfiksavo realiai neįvykusias ūkines operacijas, dėl šių UAB „Baldesa“ vadovo R. G. veiksmų negalima iš dalies nustatyti UAB „Baldesa” veiklos, jos turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už laikotarpį nuo 2020–2021 metus.

27.       BK 222 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė už apgaulingą finansinės apskaitos tvarkymą ir (arba) organizavimą. Pagal teismų praktiką realią asmens veiklą, jo ūkinę, komercinę, finansinę būklę, nuosavą kapitalą, įsipareigojimų dydį ir struktūrą turi būti įmanoma nustatyti analizuojant to asmens (ūkio subjekto) buhalterinės apskaitos dokumentus. Jei to padaryti tokiu būdu (o ne atliekant priešpriešinius patikrinimus, ikiteisminį tyrimą ir pan.) negalima, tai reiškia BK 222 straipsnio prasme nusikalstamų padarinių buvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-426/2013, Nr. 2K‑7‑234‑942/2015 ir kt.). Dėl BK 222 straipsnio 1 dalyje nurodytos nusikalstamos veikos subjekto teismų praktikoje yra išaiškinta, kad, pagal Buhalterinės apskaitos įstatymą, apgaulingo apskaitos tvarkymo subjektas yra specialusis (vyriausiasis buhalteris, buhalteris, apskaitos paslaugas teikiančios įmonės specialistai), tačiau pagal teismų praktiką, esant tam tikroms sąlygoms, atsako ir įmonės vadovas, nes buhalterinę apskaitą tvarkantis subjektas nėra atsakingas už pateikiamų pirminių buhalterinės apskaitos dokumentų turinį ar už tokių dokumentų nepateikimą jam. Todėl, jei įmonės vadovas sąmoningai nepateikia apskaitą tvarkančiam asmeniui visų buhalterinės apskaitos dokumentų, būtent jis laikomas šio nusikaltimo vykdytoju (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-304-976/2016, Nr. 2K-7-41-511/2017). Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 222 straipsnio 1 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) kyla tik tuo atveju, kai dėl straipsnio dispozicijoje išvardintų veikų padarymo atsiranda padariniai – dėl tyčinių buhalterinės apskaitos pažeidimų buvo padaryta didelė turtinė žala valstybei arba fiziniam ar juridiniam asmeniui arba negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Ši nusikalstama veika padaroma veikiant tyčia.

28.       Bylos duomenimis nustatyta, kad į UAB „Baldesa“ buhalterinę apskaitą buvo įtraukta 16 PVM sąskaitų faktūrų, kuriose buvo nurodyti tikrovės neatitinkantys duomenys apie šios įmonės neva parduotas prekes devyniems Latvijos Respublikoje įregistruotiems PVM mokėtojams, bei 16 pinigų priėmimo kvitų, kuriuose buvo įformintas atsiskaitymas už realiai šioms įmonėms neparduotas prekes. Byloje nėra ginčo, kad nagrinėjamuoju laikotarpiu UAB „Baldesa“ vadovas buvo R. G.. Apklausta teisme liudytoja UAB „Baldesa“ buhalterė S. J. teigė, kad ji pati PVM sąskaitų faktūrų neišrašo, UAB „Baldesa“ buhalterinę apskaitą veda pagal direktoriaus R. G. jai pateiktus pirminius dokumentus (t. 11, b. l. 126–127). FNTT specialisto išvadoje konstatuota, kad UAB „Baldesa“ 2020 m. ir 2021 m. pardavimo PVM sąskaitomis faktūromis už 327 158,91 Eur, iš jų: 2020 m. už 119 294,40 Eur, 2021 m. už 207 864,51 Eur, ir pinigų priėmimo kvitais už 327 158,81 Eur, iš jų: 2020 m. už 119 294,30 Eur, 2021 m. už 207 864,51 Eur, įformino kitas nei faktiškai įvykusias ūkines operacijas, prekių pardavimą už 327 158,91 Eur apmokestino lengvatiniu 0 procentų PVM tarifu ir nevykdydama Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (2001 m. lapkričio 6 d. Nr. IX-574) 13 straipsnio 3 dalies nuostatų tokias PVM sąskaitas faktūras ir pinigų priėmimo kvitus, kurių rekvizitas – ūkinės operacijos turinys – neatitinka tikrovės, įrašė į buhalterinę apskaitą, todėl negalima iš dalies nustatyti UAB „Baldesa“ veiklos, turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už 2020 m. bei 2021 m. (t. 8, b. l. 98–101).

29.       Taigi R. G., būdamas UAB „Baldesa“ vadovas, ir žinodama, jog jo vadovaujama įmonė kaltinime nurodytoms Latvijos įmonėms jokių prekių nepardavė, pateikdamas buhalterei į buhalterinę apskaitą įtraukti žinomai tikrovės neatitinkančias PVM sąskaitas faktūras bei pinigų priėmimo kvitus, neabejotinai suprato tiek pavojingą savo nusikalstamų veiksmų pobūdį, tiek tai, kad dėl netinkamai tvarkomos buhalterinės apskaitos kils ir pavojingi padariniai – nebus galima visiškai ar iš dalies nustatyti UAB „Baldesa“ veiklos, turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros, bei leido jiems kilti. Todėl apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmiau minėti R. G. veiksmai pirmosios instancijos teismo buvo tinkamai įvertinti kaip apgaulingas apskaitos tvarkymas, užtraukiantis baudžiamąją atsakomybę pagal BK 222 straipsnio 1 dalį. 

Dėl R. G. nusikalstamų veikų kvalifikavimo pagal BK 182 ir 220 straipsnius

30.       Kaip aptarta pirmiau, pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir jų pagrindu teisingai nustatė bylai reikšmingas aplinkybes, kad R. G., siekdamas išvengti į valstybės biudžetą mokėtino PVM, į UAB „Baldesa“ buhalterinę apskaitą įtraukė žinomai fiktyvias PVM sąskaitas faktūras bei pinigų priėmimo kvitus, kuriuose buvo įformintos realiai neįvykusios ūkinės operacijos. Tačiau teisėjų kolegija sutinka su apeliantų teiginiais, kad apygardos teismas netinkamai teisiškai įvertino R. G. atliktus veiksmus.

31.       Kaip matyti, nuteistųjų R. G. ir juridinio asmens UAB „Baldesa“ veiksmai, kuriais per įmonės buhalterę į apskaitą buvo įtrauktos fiktyvios prekių pardavimą Latvijos Respublikos PVM mokėtojams įforminančios PVM sąskaitos faktūros, viso ūkinių operacijų už 327 158,91 Eur, atitinkamai šių dokumentų pagrindu buhalterei į UAB „Baldesa“ PVM deklaracijas įrašius R. G. žinomai neteisingus duomenis, taip sudarant sąlygas UAB „Baldesa“ išvengti 68 703 Eur dydžio PVM sumokėjimo į valstybės biudžetą, pirmosios instancijos teismo buvo kvalifikuoti ir kaip UAB „Baldesa“ labai didelės vertės turtinės prievolės išvengimas apgaule pagal BK 182 straipsnio 3 dalį, ir kaip neteisingų duomenų apie turtą pateikimas, siekiant išvengti didesnės nei 900 MGL dydžio vertės mokesčių, pagal BK 220 straipsnio 2 dalį.

32.       Pažymėtina, kad sukčiavimas (BK 182 straipsnis) – tai nusikaltimas, kuriuo kėsinamasi į nuosavybę, turtines teises ir turtinius interesus. Šios nusikalstamos veikos dalykas yra turtinė nauda, kurią apgaulę panaudojęs kaltininkas gauna sau ar kitam asmeniui ir kuri pasireiškia svetimo turto ar turtinės teisės įgijimu, turtinės prievolės panaikinimu ar išvengimu. Darant šią nusikalstamą veiką apgaulė panaudojama turint tikslą suklaidinti turto savininką, valdytoją, asmenį, kurio žinioje yra turtas, arba asmenį, turintį teisę spręsti teisinį ginčą ir priimti privalomai vykdytiną sprendimą ar kitokius teisinę reikšmę turinčius sprendimus dėl nukentėjusio asmens turto (pvz., teismą, antstolį, notarą). Šiuo atveju svarbus yra dalies turtinės prievolės išvengimo kaip alternatyvaus sukčiavimo požymio aiškinimas. Turtinės prievolės išvengimas – tai kaltininko ar kito asmens pareigos, kilusios iš delikto, sandorio ar kitu teisėtu pagrindu, nevykdymas ar tik dalinis vykdymas panaudojant apgaulę. Išvengti turtinės prievolės reiškia atsisakyti vykdyti ją arba naudojant apgaulę sudaryti tokią padėtį, kad kreditorius prarastų realią galimybę įgyvendinti savo turtinę teisę arba ši galimybė būtų iš esmės suvaržyta, o kaltininkas išvengtų realaus pavojaus būti teisiškai priverstas vykdyti savo pareigą teisės turėtojui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-224/2008, Nr. 2K-265/2011, Nr. 2K-7-304-976/2016).??? ???Mokestis savo teisine prigimtimi yra piniginė prievolė valstybei, t. y. mokesčio įstatymo pagrindu atsirandanti mokesčių mokėtojo pareiga teisingai apskaičiuoti mokestį, laiku sumokėti mokestį bei su juo susijusias sumas į biudžetą ir vykdyti pareigas, susijusias su mokesčių apskaičiavimu ir sumokėjimu (Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 2 straipsnio 20, 25 punktai). Nors mokestinė prievolė bendriausia prasme gali būti traktuojama kaip turtinės prievolės rūšis, tačiau teisės sistemoje joms suteikiamas skirtingas teisinis statusas ir teisinis režimas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-304-976/2016).

33.       Tuo tarpu BK 220 straipsnio 2 dalyje (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas siekdamas išvengti mokesčių, kurių suma viršija 900 MGL, įrašė į deklaraciją arba į nustatyta tvarka patvirtintą ataskaitą ar kitą dokumentą žinomai neteisingus duomenis apie asmens pajamas, pelną, turtą ar jų naudojimą ir pateikė juos valstybės įgaliotai institucijai. Būtinasis šios nusikalstamos veikos požymis yra tikslas, t. y. atsakomybė kyla tik tada, kai neteisingi duomenys apie pajamas, pelną, turtą ar jų naudojimą pateikiami siekiant išvengti mokesčių (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-202-303/2020, Nr. 2K‑236‑648/2020).

34.       Taigi sprendžiant, ar mokestiniai pažeidimai užtraukia baudžiamąją atsakomybę ir kaip juos kvalifikuoti, pirmiausia vertintina šių pažeidimų atitiktis būtent nusikalstamų veiksmų finansų sistemai (BK XXXII skyrius) požymiams. Neteisingų duomenų apie pajamas, pelną ar turtą pateikimas valstybės įgaliotai institucijai siekiant nuslėpti mokesčius (BK 220 straipsnis) – tai nusikaltimas, kuriuo kėsinamasi į finansų sistemą. Nusikalstamos veikos finansų sistemai (BK XXXII skyrius) pirmiausia identifikuojamos pagal jų priešingumą pinigų ir vertybinių popierių apyvartos saugumui, taip pat valstybės fondų (biudžetų) formavimo bei naudojimo tvarkai. Teisingas mokesčių, taip pat ir pridėtinės vertės, pelno mokesčio, apskaičiavimas ir mokėjimas – būtina valstybės biudžeto surinkimo sąlyga, taigi tokio pobūdžio mokestiniai pažeidimai pirmiausia laikytini priešingais būtent finansų sistemai. Sprendžiant dėl sukčiavimo (BK 182 straipsnis) ir neteisingų duomenų apie pajamas, pelną ar turtą pateikimo (BK 220 straipsnis) skirtumų, kasacinės instancijos teismo praktikoje atsižvelgiama į tokius pagrindinius šių nusikalstamų veikų atribojimo kriterijus: kėsinimosi objektą, atitinkamo mokesčio reglamentavimo specifiką, naudojamos apgaulės pobūdį, grobimo požymių buvimą ar nebuvimą, tyčios turinį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-176-303/2015, Nr. 2K-156-788/2016). Deklaracijos, ataskaitos ar kito dokumento nepateikimas mokesčių administratoriui, pareigos įsiregistruoti mokesčių mokėtoju nevykdymas, neteisėtai gautų pajamų nedeklaravimas, taigi ir atitinkamų mokesčių nesumokėjimas teismų praktikoje nelaikomi turtiniu sukčiavimu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-398/2013, Nr. 2K-515/2014, Nr. 2K-189/2014, Nr. 2K-7-304-976/2016, Nr. 2K-149-719/2022 ir kt.).

35.       Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad nuteistasis R. G. mokesčių administratoriui pateikė klaidingus duomenis dėl ūkinių operacijų turinio, neva prekės buvo eksportuotos taikant 0 procento PVM tarifą, taip išvengdamas 21 procento pardavimo PVM mokesčio sumokėjimo. Tačiau byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad pateikus neteisingus deklaruotinus duomenis iš valstybės biudžeto būtų gautos kokios nors kompensacijos, ar kad UAB „Baldesa“ naudai būtų suformuota fiktyvi teisė į mokesčių grąžinimą iš valstybės biudžeto ar panaikinta PVM ar pelno mokesčio sumokėjimo prievolė tarpusavio užskaitų būdu. Taigi šiuo atveju nuteistojo veiksmų pavojingumą visiškai apima finansinio nusikaltimo, numatyto pagal BK 220 straipsnyje, dispozicija, todėl papildomai kvalifikuoti veiką pagal BK 182 straipsnio 3 dalį kaip labai didelės vertės turtinės prievolės išvengimą apgaule nėra pagrindo. Atsižvelgiant į tai, skundžiamas nuosprendis šioje dalyje naikinamas konstatavus, kad nebuvo padaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 329 straipsnio 1 punktas).

36.       Priešingai nei teigiama apeliaciniuose skunduose, byloje esančių duomenų visuma pagrindžia pirmosios instancijos teismo išvadą, jog R. G. yra atsakomybės pagal BK 220 straipsnį subjektas. Pagal byloje nustatytas aplinkybes nuteistasis R. G., per įmonės buhalterę įrašydamas į VMI teikiamas PVM deklaracijas žinomai neteisingus duomenis apie neteisėtai 275 359 Eur sumažintas standartiniu PVM tarifu apmokestinamąsias pajamas, atitinkamai 68 703 Eur sumažindamas UAB „Baldesa“ standartinio tarifo pardavimo PVM, pateikdamas elektroniniu būdu per elektroninio deklaravimo informacinę sistemą VMI PVM deklaracijas ir taip nesumokant į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą 68 703 Eur PVM, būtent ir siekė sumažinti bendrovės UAB „Baldesa“ naudai į valstybės biudžetą mokėtiną PVM. Bylos duomenys neleidžia abejoti, kad turėdamas ilgametę darbo versle patirtį, be kita ko, ir eksporto srityje, nuteistasis R. G. neabejotinai suvokė tiek savo, kaip įmonės vadovo pareigas ir funkcijas, susijusias su apskaitos tvarkymu, tiek tai, kad dėl jo veiksmų kompetentingoms institucijoms bus pateikti neteisingi duomenys apie jo vadovaujamos bendrovės turtą, ir tokiais veiksmais siekė išvengti didesnės nei 900 MGL vertės dydžio mokesčių, ir to norėjo – veikė tiesiogine tyčia. 

Dėl baudžiamosios atsakomybės ir mokestinio ginčo atribojimo

37.       Apeliaciniuose skunduose nepagrįstai teigiama, kad nagrinėjamoje byloje be pagrindo buvo kriminalizuoti mokestiniai ginčai.

38.       Nėra pagrindo nesutikti su apeliantų teiginiais, kad mokesčių nemokėjimas, visų pirmiausia, yra mokestinio ginčo dalykas. Mokesčių santykius prioritetiškai reglamentuoja specialiai šiems santykiams skirti mokesčių įstatymai, kurie, be kita ko, nustato taikomus mokesčius, taisykles, kurių būtina laikytis vykdant mokesčių įstatymus, mokesčių apskaičiavimą ir sumokėjimą, mokestinės prievolės neįvykdymo padarinius, mokesčio bei su juo susijusių sumų priverstinio išieškojimo ir mokestinių ginčų nagrinėjimo tvarką (Mokesčių administravimo įstatymo 1 straipsnio 1 dalis, 2 straipsnio 9 punktas). Teismų praktikoje taip pat pažymėta, kad tais atvejais, kai mokestis gali būti apskaičiuotas mokesčių teisės aktų nustatyta tvarka, pavyzdžiui, nepraėję mokesčio apskaičiavimo ir perskaičiavimo senaties terminai, ir nėra nustatyta mokestinės prievolės pabaigos pagrindų, valstybės institucija, administruojanti mokestį, privalo apskaičiuoti tokį mokestį ir reikalauti jį sumokėti mokesčių teisės aktų nustatyta tvarka. Kadangi pareiga vykdyti mokestinę prievolę nėra laikoma civiline atsakomybe, kartu su reikalavimu vykdyti mokestinę prievolę gali būti taikoma ir civilinė atsakomybė, pavyzdžiui, reikalavimas priteisti delspinigius, kurių skaičiavimo tvarka ir dydis apibrėžti Mokesčių administravimo įstatymo 95–100 straipsniuose (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K‑7-86-303/2018). Tačiau kasacinės instancijos teismas taip pat yra išaiškinęs, kad neįvykdyta mokestinė prievolė galėtų būti vertinama kaip žala civilinės atsakomybės požiūriu, jeigu būtų nustatyta, kad ją lėmė nusikalstami veiksmai ir dėl to nėra galimybės įvykdyti mokestinę prievolę mokesčio įstatymo nustatyta tvarka ir pagrindais (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-304-976/2016, Nr. 2K-7-68-222/2018, Nr. 2K‑49‑1073/2021).

39.       Teismų praktikoje yra nurodytos šios baudžiamosios atsakomybės taikymo už mokesčių slėpimą sąlygos – nustatant ir taikant baudžiamąją atsakomybę už mokestinio pobūdžio pažeidimus ir atribojant juos nuo nenusikalstamo mokesčių naštos mažinimo, būtina paisyti mokesčių teisėje priimtos mokestinės naštos mažinimo klasifikacijos ir mokėti atskirti mokesčių optimizavimą, mokesčių vengimą ir mokesčių slėpimą. Vienos ar kitos rūšies atsakomybę gali užtraukti mokesčių vengimas ar mokesčių slėpimas. Esminė mokesčių slėpimo savybė yra ta, kad mokesčių mokėtojas tyčia nuslepia nuo mokesčių administratoriaus tikrąsias aplinkybes, nuo kurių priklauso teisingas apmokestinimas, kitaip kalbant, siekdamas gauti mokestinės naudos apgauna mokesčių administratorių. Todėl baudžiamosios atsakomybės taikymas tokiais atvejais grindžiamas tuo, kad dėl panaudotos apgaulės tikrųjų aplinkybių atskleidimas reikalauja baudžiamojo persekiojimo institucijų turimų įgaliojimų atlikti tyrimą, kurių mokesčių administratorius paprasčiausiai neturi. Aiškinantis mokesčių slėpimą, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad kai kuriais aspektais jis panašus į mokesčių vengimą ir jų atskyrimas toli gražu nėra akivaizdus. Taip yra todėl, kad mokesčių vengimas taip pat gali būti susijęs su kai kuriais apgaulės elementais – tariamais, apsimestiniais, ekonominės logikos neatitinkančiais sandoriais, kuriais siekiama gauti nepagrįstos mokestinės naudos. Skirtumu galėtų būti įvardyta tai, kad mokesčių vengimo atveju šių sandorių įforminimas atitinka formalius teisėtumo reikalavimus, sandorių kiekybiniai parametrai neklastojami, jų nesiekiama nuslėpti nuo mokesčių administratoriaus, taigi iš jo neatimama galimybė identifikuoti mokesčių įstatymų iškreipimo fakto ir tinkamai į tai reaguoti. Mokesčių mokėtojas tokiais atvejais tiesiog pateikia mokesčių administratoriui sau palankią tų sandorių turinio versiją, kuri iš tikrųjų neatitinka apmokestinimo principų ir nėra teisinga. Mokesčių slėpimo atveju apgaulės elementas yra agresyvesnis ir dažniausiai susijęs su faktų suklastojimu (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-49-1073/2021).

40.       Jau pirmiau šiame nuosprendyje nustatyta, kad R. G., siekdamas sumažinti įmonei mokėtiną PVM mokestį, į UAB „Baldesa“ apskaitą įtraukė žinomai tikrovės neatitinkančias PVM sąskaitas faktūras, kuriose įformino prekių pardavimą Europos Sąjungos valstybės narės PVM mokėtojams. Nustatyta ir tai, kad šiuose buhalteriniuose dokumentuose nurodytos prekės nebuvo išgabentos iš Lietuvos Respublikos teritorijos, o realizuotos Lietuvos rinkoje. Tokiu atveju apeliantų teiginiai, kad R. G. buvo apgautas nesąžiningų trečiųjų asmenų, o PVM sąskaitose faktūrose esantys trūkumai niekaip nepaneigia prekių pardavimo fakto, prieštarauja bylos duomenų visumai. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad priešingai nei teigiama apeliaciniuose skunduose, nagrinėjamu atveju baudžiamajai atsakomybei kilti nėra būtina įrodyti, kad R. G. pats sukūrė, gavo iš kitų asmenų fiktyvius sandorius patvirtinančius dokumentus. Tokie kaltinimai R. G. niekada ir nebuvo reiškiami. Nagrinėjamos bylos kontekste svarbu, jog bylos duomenys pagrindžia aplinkybę, jog pateikdamas PVM sąskaitas faktūras, pinigų priėmimo kvitus UAB „Baldesa“ buhalterei, R. G. žinojo jų fiktyvumą bei tai, kad veikdamas tokiu būdu jis siekė konkretaus tikslo – sumažinti mokėtinus mokesčius savo vadovaujamai įmonei. 

41.       Atitinkamai nustačius šias faktines aplinkybes atmestini ir apeliantų teiginiai, kad baudžiamąją bylą civilinė ieškovė VMI iniciavo tik todėl, kad dėl suėjusios mokestinės senaties nebėra galimybės nesumokėtų mokesčių išieškoti administracinio proceso tvarka. Pažymėtina, jog tik atlikus ikiteisminį tyrimą, jo metu, be kita ko, paskyrus specialių žinių reikalaujančius tyrimus, buvo galima nustatyti, kad UAB „Baldesa“ pateiktuose apskaitos dokumentuose esantys įmonių antspaudai yra ne atspausti antspaudu, o atspausdinti spausdintuvu; kad PVM sąskaitos faktūros buvo išspausdintos išimtinai UAB „Baldesa“ spausdintuvu; kad CMR nurodytos transporto priemonės aktualiu laikotarpiu nekirto Lietuvos valstybės sienos ir pan. Tik nustačius šias aplinkybes byloje buvo galima konstatuoti, kad 0 procento dydžio PVM tarifą UAB „Baldesa“ taikė nepagrįstai, grįsdama tikrovės neatitinkančiais ūkiniais įvykiais. Atitinkamai neatlikus ikiteisminio tyrimo ir nenustačius visų šių aplinkybių, mokesčių administratorius nebūtų galėjęs teisingai identifikuoti tikrojo sandorių turinio ir tinkamai apskaičiuoti įmonės mokėtinus mokesčius. Taigi, R. G. veiksmai siekė tą pavojingumo laipsnį ir pagrįstai užtraukia baudžiamąją atsakomybę pagal BK 220 straipsnio 2 dalį.

42.       Siekdami įrodyti nepagrįstą mokestinių santykių kriminalizavimą byloje, apeliantai remiasi ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika. Anot apeliantų, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2013 m. vasario 5 d. administracinėje byloje Nr. A-602-705/2013, remdamasi ESTT praktika PVM sukčiavimo ir mokestinio nesąžiningumo bylose (sprendimas byloje Halifax Nr. C-255/02; sprendimas byloje Bonik Nr. C-285/11, sprendimas sujungtose bylose Mahagében ir David Nr. C-80/11 ir Nr. C-142/11) konstatavo, kad institucijos ir teismai turi teisę apmokestinamajam asmeniui atsisakyti suteikti teisę į PVM atskaitą, jei, atsižvelgiant į objektyvius įrodymus, nustatoma, kad: 1) sandoriai, kuriais grindžiama ši teisė, sudaryti piktnaudžiaujant, arba 2) paties apmokestinamojo asmens sukčiavimas mokesčių srityje, arba 3) jei, atsižvelgus į objektyvias aplinkybes, įrodoma, kad apmokestinamasis asmuo (pirkėjas) žinojo arba turėjo žinoti, jog įsigydamas prekes jis dalyvauja sandoryje, susijusiame su tiekėjo ar kito ūkio subjekto, dalyvaujančio šių tiekimų ar paslaugų grandinės pirkimo ar pardavimo sandoryje, atliktu sukčiavimu PVM srityje, net jeigu nagrinėjamas sandoris atitinka objektyvius kriterijus, kuriais grindžiamos apmokestinamojo asmens, veikiančio kaip tokio, atliekamo prekių tiekimo ir ekonominės veiklos sąvokos. Kaip matyti, tiek ESTT, tiek Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas pripažįsta, jog asmens teisė į PVM atskaitą gali būti ribojama aukščiau minėtais trimis skirtingais, vienas nuo kito nepriklausomais pagrindais ir pakanka nustatyti bent vieną iš jų, kad asmens teisė į PVM atskaitą būtų paneigta. 

43.       Apeliantai nepagrįstai teigia, kad Lietuvos mokesčių administratorius, paneigdamas UAB „Baldesa“ teisę į PVM atskaitą, taikė trečiąją taisyklę, t. y. įrodinėjo ir vertino PVM atskaitą ribojančią aplinkybę – pareiškėjo žinojimą / turėjimą žinoti, kad jis, įsigydamas prekes, paslaugas, dalyvauja sandoryje, susijusiame su sukčiavimu PVM srityje. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantas neteisingai vertina šios taisyklės turinį ir jos taikymo atvejus, kadangi ši teisę į PVM atskaitą ribojanti taisyklė skirta būtent prekių / paslaugų pirkėjams, susiduriančiais su galimai iš anksto žinomu pardavėjų ar paslaugų tiekėjų nesąžiningumu (nemokumu ir pan.). Negalima sutikti su nuteistųjų argumentu, kad ši taisyklė gali būti taikoma ir tais atvejais, kai PVM sandoris sudaromas tarp įmonių, veikiančių skirtingose ES šalyse taikant 0 procento PVM tarifą (prekes gavęs kitos šalies ūkio subjektas PVM sumokės savo šalies rinkoje). Tuo tarpu UAB „Baldesa” yra baldų pardavėjas, teigiantis pardavęs baldus Latvijos įmonėms, kurios įsigytas prekes savo transportu išgabeno į kitą Europos Sąjungos valstybę. Byloje nėra jokių duomenų, kad šie tariami Latvijos Respublikos pirkėjai būtų nesąžiningi, priešingai, byloje esantys įrodymai patvirtina, jog šios įmonės baldų iš UAB „Baldesa“ nepirko, PVM sąskaitose faktūrose ir CMR važtaraščiuose nepasirašė ir už šiuos baldus neatsiskaitė, taigi, byloje nėra ginčo, ar šios Latvijos įmonės įvykdė mokestines prievoles savo šalies mokesčių administratoriui. Taigi, apeliantų argumentai apie mokesčių administratoriaus pareigą paneigti egzistuojančią UAB „Baldesa” kaip pardavėjo teisę į PVM atskaitą negali būti grindžiama pirkimo PVM atskaitai taikomomis taisyklėmis (atvejams, kai apmokestinamasis asmuo, siekiantis pasinaudoti teise į atskaitą, žino / turi žinoti, kad dalyvauja sandoryje, susijusiame su sukčiavimu PVM, t. y. kai asmuo, vykdydamas ūkinę komercinę veiklą ir sudarydamas sandorį, gali pakliūti į tokias situacijas, kai realus apmokestinamas sandoris gali būti sudaromas su nesąžiningais asmenimis, kurie, nors ir deklaruos apmokestinamąjį sandorį, prekes / paslaugas gaus, tačiau iš pirkėjo gauto PVM nesumokės).

44.       Be to, apeliantas akcentuoja, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2013 m. vasario 5 d. administracinėje byloje Nr. A-602-705/13 pasisakė ir dėl įrodinėjimo naštos, paneigiant teisę į PVM atskaitą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas pažymėjo, jog įrodinėjimo našta dėl mokesčių mokėtojo dalyvavimo sandoryje, susijusiame su sukčiavimu PVM, tenka būtent mokesčių administratoriui, turinčiam pateikti objektyvius įrodymus, leidžiančius daryti išvadą, kad apmokestinamasis asmuo žinojo ar galėjo žinoti, jog sandoris, kuriuo remiamasi siekiant pagrįsti teisę į atskaitą, susijęs su tiekėjo ar kito ūkio subjekto, dalyvaujančio tiekimo grandinėje, atliekamu sukčiavimu. Be to, mokesčių administratorius privalo tam tikrais duomenimis pagrįsti ir mokesčių mokėtojui apskaičiuotas mokesčio ir su juo susijusias sumas. Tuo tarpu mokesčių mokėjas, nesutikdamas su mokesčių administratoriaus apskaičiuoto mokesčio ir su juo susijusiomis sumomis, privalo pateikti duomenis, kurie pagrįstų, kodėl mokestis ir su juo susijusios sumos yra apskaičiuotos neteisingai. Šiuo atveju nustatyta, kad bylos duomenys nepagrindžia, jog UAB „Baldesa“ PVM sąskaitose faktūrose nurodytus baldus pardavė Latvijos įmonėms ir išgabeno juos į Latviją, o ikiteisminio tyrimo institucija bei prokuratūra tinkamai atliko pareigą rinkdamos įrodymus ir įrodinėdamos šias aplinkybes, kurias pirmosios instancijos teismas taip pat tinkamai įvertino.

Dėl juridinio asmens UAB „Baldesa“ baudžiamosios atsakomybės

45.       Nuteistojo juridinio asmens UAB „Baldesa“ apeliaciniame skunde iš esmės nesutinkama su padarytomis teismo išvadomis, kad UAB „Baldesa“ vadovas R. G. į įmonės buhalterinę apskaitą įtraukė žinomai tikrovės neatitinkančius buhalterinius dokumentus ir tai padarė siekdamas išvengti UAB „Baldesa“ mokėtinų mokesčių. Konkrečių motyvų dėl juridinio asmens baudžiamosios atsakomybės salygų, numatytų BK 20 straipsnyje, skunde neišdėstyta. 

46.       BK 20 straipsnyje nurodytos sąlygos, kurioms esant fizinio asmens padaryta nusikalstama veika gali būti vertinama kaip juridinio asmens nusikalstama veika. Pagal šio straipsnio 1 dalį juridinis asmuo atsako tik už tas nusikalstamas veikas, už kurių padarymą BK specialiojoje dalyje numatyta juridinio asmens atsakomybė, o 2 dalyje reglamentuoti subjekto, kuriam padarius nusikalstamą veiką baudžiamojon atsakomybėn galima traukti ir juridinį asmenį, specifiniai požymiai – tai fizinis asmuo, veikęs individualiai ar juridinio asmens vardu, jeigu jis, eidamas vadovaujančias pareigas juridiniame asmenyje, turėjo teisę atstovauti juridiniam asmeniui arba priimti sprendimus jo vardu, arba kontroliuoti jo veiklą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-95/2012, Nr. 2K-7-304-976/2016). Už juridiniam asmeniui UAB ,,Baldesa“ inkriminuotas nusikalstamas veikas, numatytas BK 222 straipsnio 1 dalyje ir 220 straipsnio 2 dalyje, įstatymas numato ir juridinio asmens baudžiamąją atsakomybę (BK 220 straipsnio 3 dalis ir BK 222 straipsnio 3 d.). Byloje nustatyta, kad nagrinėjamuoju laikotarpiu R. G. buvo UAB ,,Baldesa“ vadovas (direktorius). Nėra ginčo, kad jis pagal užimamas pareigas, būdamas juridinio asmens direktorius, galėjo atstovauti juridinį asmenį, priimti sprendimus jo vardu ir kontroliuoti jo veiklą.

47.       Kita juridinio asmens baudžiamosios atsakomybės būtinoji sąlyga pagal BK 20 straipsnio nuostatas yra ta, kad nusikalstamą veiką fizinis asmuo padaro juridinio asmens naudai arba jo interesais. Ši sąlyga reiškia, kad fizinis asmuo, darydamas nusikalstamą veiką, siekia materialinės ar kitokios naudos juridiniam asmeniui, kuriam jis dirba, arba veikia juridinio asmens, kuriam jis dirba, interesams. Šioje baudžiamojo įstatymo normoje nustatyta juridinio asmens nauda ar interesas yra alternatyvios jo atsakomybės sąlygos, iš kurių bent viena turi būti nustatoma. Teismų praktikoje juridinio asmens nauda paprastai yra aiškinama kaip kaltininko – fizinio asmens – nusikalstama veika siekiamas turtinės naudos gavimas, o interesų užtikrinimas – kaip reiškiantis kitų (nebūtinai turtinių) juridinio asmens siekių įgyvendinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-95/2012, Nr. 2K‑620‑677/2015). Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio turinio, pripažindamas UAB „Baldesa“ kalta padarius jai inkriminuotas nusikalstamas veikas, numatytas BK 222 straipsnio 1 dalyje ir 220 straipsnio 2 dalyje, pirmosios instancijos teismas nepasisakė, kuo remdamasis sprendė, jog nusikalstamos veikos buvo padarytos juridinio asmens naudai ir interesais. Tačiau iš bylos duomenų matyti, kad R. G. veiksmai buvo realiai naudingi UAB „Baldesa“. Nustatyta, kad R. G. savo vadovavimo laikotarpiu į UAB „Baldesa“ buhalterinę apskaitą įtraukė tikrovės neatitinkančias PVM sąskaitas faktūras, kuriose įformino viso tariamų ūkinių įvykių už bendrą 327 158,91 Eur, atitinkamai šiuos duomenis įmonės buhalterei įtraukus į PVM deklaracijas įmonė „Baldesa“ išvengė 68 703 Eur mokėtino PVM. Taigi, abejonių nekelia tai, kad įmonė „Baldesa“ dėl tokių savo vadovo veiksmų turėjo realią materialinę naudą ir tenkino savo interesus. Taigi byloje nustatytos visos BK 20 straipsnyje numatytos juridinio asmens baudžiamajai atsakomybei kilti būtinos sąlygos, todėl juridinis asmuo UAB „Baldesa“ pagrįstai pripažintas kaltu pagal BK 222 straipsnio 1 dalį ir 220 straipsnio 2 dalį.

48.       Tačiau šiuo teismo nuosprendžiu konstatavus, kad R. G. nepadarė nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 straipsnio 3 dalyje, dėl šios nusikalstamos veikos išteisinamas ir juridinis asmuo UAB „Baldesa“. Atsižvelgiant į tai, šioje dalyje pirmosios instancijos teismo nuosprendis naikinamas ir UAB „Baldesa“ atžvilgiu priimamas naujas išteisinamasis nuosprendis (BPK 329 straipsnio 1 dalis).

Dėl bausmių

49.       Nuteistųjų R. G. ir juridinio asmens UAB „Baldesa“ apeliaciniuose skunduose nėra pateikta argumentų, kuriais būtų keliami ir ginčijami jiems skirtų bausmių rūšies, dydžio ar jų subendrinimo tinkamumo klausimai. Vis dėlto įvertinus tai, kad apeliantai skunduose prašo priimti priešingą nei pirmosios instancijos teismo sprendimą, taip pat į tai, kad šiuo teismo sprendimu buvo konstatuota, jog nuteistųjų veiksmai nepagrįstai buvo kvalifikuoti ir pagal BK 182 straipsnio 3 dalį, teisėjų kolegija pasisakys ir šiuo klausimu.

50.       Už BK 220 straipsnio 2 dalyje (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) numatytos nusikalstamos veikos padarymą baudžiamajame įstatyme numatyta baudos arba laisvės atėmimo iki aštuonerių metų bausmes; už BK 222 straipsnio 1 dalyje (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) sankcijoje numatyta baudos, laisvės apribojimo, arešto arba laisvės atėmimo iki ketverių metų bausmės.

51.       Skirdamas bausmes už atskiras nusikalstamas veikas pirmosios instancijos teismas pagrįstai įvertino tai, kad R. G. ir juridinio asmens UAB „Baldesa“ atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Šiuo teismo nuosprendžiu konstatuota, kad R. G. ir UAB „Baldesa“ padarė vieną apysunkį nusikaltimą (BK 11 straipsnio 4 dalis, BK 222 straipsnio 1 dalis), ir vieną sunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 5 dalis, BK 220 straipsnio 2 dalis). Abi nuteistųjų įvykdytos nusikalstamos veikos baigtos, padarytos veikiant tiesiogine tyčia, jomis padaryta 68 703 Eur žala valstybei iki šiol nėra atlyginta. Be to, teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgtina ir į tai, kad padaryti nusikaltimai nebuvo atsitiktiniai, nusikalstami veiksmai truko gana ilgą laikotarpį – daugiau nei pusantrų metų. Vertinant nuteistąjį R. G. charakterizuojančias aplinkybes nustatyta, kad jis praeityje teistas vieną kartą, tačiau teistumas išnykęs (t. 10, b. l. 190–191). Baustas administracine tvarka, bauda sumokėta (t. 10, b. l. 193). Bylos duomenimis R. G. vedęs, dirba (t. 11, b. l. 125). Vertinant juridinį asmenį UAB „Baldesa“ charakterizuojančias aplinkybes, atsižvelgtina į tai, kad ši įmonė anksčiau baudžiamojon atsakomybėn patraukta nebuvo, ji iki šiol vykdo veiklą, naujų nusikalstamų veikų nepadarė (t. 11, b. l. 3–4). Iš į bylą pateiktų UAB „Baldesa“ finansinės atskaitomybės dokumentų galima spręsti, kad ši įmonė nors ir nedidelį, tačiau pelną gauna (t. 12, b. l. 75–87).

52.       Teisėjų kolegija, įvertinusi pirmiau paminėtas bausmei skirti reikšmingas aplinkybes, daro išvadą, kad skundžiamu nuosprendžiu nuteistiesiems R. G. ir UAB „Baldesa“ už nusikalstamas veikas, numatytas BK 220 straipsnio 2 dalyje ir 222 straipsnio 1 dalyje, paskirtos bausmės savo rūšimi ir dydžiu (artimos baudžiamajame įstatyme įtvirtintam baudos kaip bausmės minimaliam dydžiui), nėra aiškiai per griežtos, yra teisingos ir proporcingos, atitinka tiek nuteistųjų padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumo laipsnį, tiek ir jų asmenybes. Be to, pirmosios instancijos teismas, bendrindamas nuteistiesiems už atskiras nusikalstamas veikas skirtas bausmes, pagrįstai taikė BK 63 straipsnio 2 dalies ir 5 dalies 1 punkto nuostatas. Todėl teisėjų kolegijos nuomone R. G. paskirta subendrinta 200 MGL dydžio (10 000 Eur) bauda, o juridiniam asmeniui UAB „Baldesa“ paskirta subendrinta 250 MGL dydžio (12 500 Eur) bauda, nesudaro pagrindo išvadai apie jiems skirtas aiškiai per griežtas bausmes. Pagrindo taikyti BK 62 straipsnio ar BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas byloje taip pat nenustatyta.

53.       Tačiau atsižvelgiant į tai, kad šiuo teismo nuosprendžiu buvo konstatuota, jog nuteistieji nepadarė veikos, numatytos BK 182 straipsnio 3 dalyje, apygardos teismo nuosprendžio dalis dėl bausmių subendrinimo R. G. ir UAB „Baldesa“ keičiama ir bausmės, pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu paskirtos pagal BK 222 straipsnio 1 dalį ir 220 straipsnio 2 dalį, iš naujo subendrinamos apėmimo būdu, vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi ir 5 dalies 1 punktu.

Dėl civilinio ieškinio

54.       Civilinė ieškovė Šiaulių apskrities VMI baudžiamojoje byloje yra pareiškusi civilinį ieškinį, kuriuo prašo priteisti valstybės naudai 68 703 Eur iš UAB „Baldesa“, R. G. – subsidiariai (t. 1, b. l. 50–55). Pirmosios instancijos teismas civilinės ieškovės Šiaulių apskrities VMI byloje pareikštą civilinį ieškinį tenkino visiškai ir iš R. G. ir UAB „Baldesa“ subsidiariai priteisė 68 703 Eur Šiaulių apskrities VMI naudai padarytos valstybės biudžetui žalos atlyginimą.

55.       Nuteistieji R. G. ir UAB „Baldesa“ apeliaciniuose skunduose teigia, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai išsprendė VMI pareikštą civilinį ieškinį. Teigia, kad UAB „Baldesa“ yra realiai veikianti įmonė, todėl konstatavus, jog R. G. ir UAB „Baldesa“ padarė jiems inkriminuotas nusikalstamas veikas, civilinis ieškinys turi būti priteistas būtent iš veiklą vykdančios UAB „Baldesa“. Teisėjų kolegija su tokiais apeliantų argumentais sutinka tik iš dalies.

56.       Teismų praktikoje, vertinant neįvykdytą mokestinę prievolę civilinės atsakomybės aspektu – kaip dėl negautų pajamų valstybės patirtą žalą, aktualios CK nuostatos dėl juridinio asmens – mokesčių mokėtojo teisinio savarankiškumo ir atsakomybės pagal prievoles jam priklausančiu turtu (CK 2.33, 2.50 straipsniai), iš kurių išplaukia išvada, kad už neįvykdytą savo prievolę visais atvejais pirmiausia atsako pats juridinis asmuo, o kitų asmenų atsakomybė yra subsidiarioji ir galima tik esant išskirtinėms situacijoms (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-304-976/2016, Nr. 2K-7-134-511/2023).

57.       Pagal kasacinėje nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-86-303/2018 pateiktą išaiškinimą, juridinio asmens vadovas ar kitas darbuotojas gali būti tiesioginės civilinės atsakomybės subjektas tais atvejais, kai mokestinės prievolės negalima išieškoti iš juridinio asmens dėl jo nemokumo, kuris suprantamas kaip nepajėgumas vykdyti turtinio pobūdžio prievolių, kurių mokėjimo terminai yra suėję. Visais minėtais atvejais juridinio asmens vadovas ir (arba) darbuotojas tiesiogiai kreditoriui atsako tik tada ir tik tokia apimtimi, kai kreditorius negali gauti savo reikalavimo patenkinimo iš juridinio asmens. Šioje nutartyje išaiškinta ir tai, kad teismas, kiekvienu konkrečiu atveju įvertinęs visas bylos aplinkybes, turėtų spręsti, ar juridinio asmens nemokumas yra toks, kad nėra galimybių arba yra labai menkos galimybės išieškoti žalą iš paties mokesčių mokėtojo – juridinio asmens. Tokiu atveju tam, kad baudžiamojoje byloje būtų patenkintas žalos atlyginimo reikalavimas iš juridinio asmens vadovo ar kito darbuotojo, kuris nėra mokesčių mokėtojas, turi būti nustatyta: vadovo ar kito darbuotojo nusikalstama veika, dėl kurios valstybė patyrė žalą nesumokėtų mokesčių forma; žala, kurią sudaro dėl vadovo ar kito darbuotojo nusikalstamų veiksmų nesumokėta ir iš paties juridinio asmens dėl jo nemokumo negalima išieškoti mokesčių suma; priežastinis ryšys tarp vadovo ar kito darbuotojo veiksmų ir žalos; vadovo ar kito darbuotojo kaltė. Juridinio asmens – mokesčių mokėtojo – vadovo ar kito darbuotojo civilinės atsakomybės sąlygas turi įrodyti mokesčius administruojanti institucija. Tuo atveju, kai juridinis asmuo negali įvykdyti prievolės dėl juridinio asmens dalyvio nesąžiningų veiksmų, juridinio asmens dalyvis atsako pagal juridinio asmens prievolę savo turtu subsidiariai (CK 2.50 straipsnio 3 dalis).

58.       Nors pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad tarp nuteistųjų įvykdytos nusikalstamos veikos ir valstybės biudžetui padarytos turtinės žalos – 68 703 Eur nesumokėtų mokesčių yra tiesioginis priežastinis ryšys, todėl Šiaulių VMI pareikštas civilinis ieškinys turi būti tenkinamas visiškai, tačiau netinkamai taikė subsidiariąją atsakomybę numatančias teisės normas, nukrypo nuo formuojamos teismų praktikos bei netinkamai išsprendė juridinio asmens UAB „Baldesa“ atsakomybės dėl jos neįvykdytos mokestinės prievolės klausimą. 

59.       Kaip pagrįstai nurodoma ir apeliaciniuose skunduose bei iš byloje esančių duomenų, metinių finansinių ataskaitų matyti, kad UAB „Baldesa“ yra veikiantis juridinis asmuo, kuris nors ir nedidelį, tačiau pelną gauna (t. 12, b. l. 75–87). Nustatyta ir tai, kad nusikalstamais R. G. veiksmais UAB „Baldesa“ išvengė realaus dydžio mokesčių sumokėjimo, todėl, priešingai nei sprendė pirmosios instancijos teismas, būtent pirmiausiai juridiniam, o ne fiziniam, asmeniui ir kyla pareiga atlyginti dėl nesumokėtų mokesčių valstybei padarytą turtinę žalą – 68 703 Eur ir jis šiuo atveju yra pagrindinis atsakovas byloje. Tuo tarpu šio juridinio asmens vadovo R. G. atsakomybė, esant visumai civilinės atsakomybės sąlygų, yra tik subsidiarioji. Taip pat, įvertinus ir teismo posėdyje pateiktus įrodymus, rodančius įmonės pajamas, įsipareigojimus, turtą, sąnaudas ir pan., teisėjų kolegijos vertinimu juridinio asmens padėtis nėra tokia gera, kad nuteistasis R. G. turėtų būti pašalintas iš civilinių atsakovų rato. Taigi, skundžiamas nuosprendis šioje dalyje keičiamas, Šiaulių apskrities VMI civilinį ieškinį priteisiant iš UAB „Baldesa“ ir tik subsidiariai iš R. G. (BPK 328 straipsnio 4 punktas).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 2 dalies 2 punktu, 3 ir 4 dalimis, 328 straipsnio 1 ir 4 punktais ir 329 straipsnio 1 punktu, 

n u s p r e n d ž i a :

Panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2025 m. gegužės 12 d. nuosprendžio dalį, kuria R. G. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 182 straipsnio 3 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) ir dėl šios dalies priimti naują nuosprendį:

R. G. pagal BK 182 straipsnio 3 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

Pakeisti nuosprendžio dalį dėl bausmių subendrinimo R. G.. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, Šiaulių apygardos teismo 2025 m. gegužės 12 d. nuosprendžiu pagal BK 222 straipsnio 1 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) ir 220 straipsnio 2 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu, ir R. G. paskirti galutinę subendrintą bausmę – 200 MGL dydžio (10 000 Eur) baudą.

Panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2025 m. gegužės 12 d. nuosprendžio dalį, kuria juridinis asmuo UAB „Baldesa“ pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 20 straipsnio 2 dalį, 182 straipsnio 3 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) ir dėl šios dalies priimti naują nuosprendį:

Juridinį asmenį UAB „Baldesa“ pagal BK 20 straipsnio 2 dalį, 182 straipsnio 3 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

Pakeisti nuosprendžio dalį dėl bausmių subendrinimo juridiniam asmeniui UAB „Baldesa“. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, Šiaulių apygardos teismo 2025 m. gegužės 12 d. nuosprendžiu pagal BK 20 straipsnio 2 dalį, 222 straipsnio 1 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) ir 20 straipsnio 2 dalį, 220 straipsnio 2 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu, ir juridiniam asmeniui UAB „Baldesa“ paskirti galutinę subendrintą bausmę – 250 MGL dydžio (12 500 Eur) baudą.

Pakeisti nuosprendžio dalį dėl civilinio ieškinio priteisimo. Priteisti Šiaulių apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai iš juridinio asmens UAB „Baldesa“ ir subsidiariai iš R. G. 68 703,00 Eur valstybės biudžetui padarytos žalos atlyginimo.

Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.

Teisėjai        Nerijus Meilutis

        Justas Namavičius

        Vitalija Norkūnaitė