Pranešėja V. N. Griškevičienė Civilinė byla Nr. 2S-298-123/2014
Teisėjas M. Dobrovolskis (Proceso Nr. 2-06-3-12649-2013-9)
Procesinio sprendimo kategorija:
110.1; 122.4 (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
2014 m. sausio 22 d.
Klaipėda
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Virginija Nijolė Griškevičienė, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi atsakovo R. Š. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 5 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės L. L. K. ieškinį atsakovams R. S., R. Š., tretiesiems asmenims UAB „Pajūrio administratorių agentūra“, S. N. (S. N.) dėl mainų sutarties pripažinimo negaliojančia,
n u s t a t ė :
ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama pripažinti 2013-08-23 akcijų mainų sutartį Nr. RŠ-01 negaliojančia ir taikyti restituciją. Kartu su ieškiniu pateikė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti ginčijamo sandorio pagrindu įgytas 5 paprastąsias vardines UAB „Pajūrio administratorių agentūra“ akcijas, kurių kiekvienos nominali vertė yra 100 Lt, ir kurios sudaro 5 procentus bendrovės įstatinio kapitalo, o 40 vienetų paprastųjų vardinių akcijų, areštuotų Klaipėdos apygardos teismo 2011-10-06 nutartimi, saugotoju paskirti atsakovą R. Š. Uždrausti atsakovui balsuoti areštuojamų ir Klaipėdos apygardos teismo 2011-10-06 nutartimi areštuotų akcijų suteikiamais balsais visuotiniuose akcininkų susirinkimuose, taip pat įgyvendinti kitas šių akcijų suteikiamas turtines ir neturtines teises. Paskirti UAB „Pajūrio administratorių agentūra“ turto administratoriumi advokatą S. B. Nurodė, kad ji kreipėsi dėl sutarties, kuria buvo perleistos akcijos, nuginčijimo. Ji, kaip pagrindinė akcininkė, negali įgyvendinti jai pagal įstatymą suteiktų turtinių ir neturtinių teisių, todėl akcininkų susirinkime negali būti priimami jokie sprendimai. Taip pat yra grėsmė, kad akcijos gali būti perleistos tretiesiems asmenims. Mano, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, nebus galima įgyvendinti būsimo teismo sprendimo. Prašo UAB „Pajūrio administratorių agentūra“ paskirti administratorių, kuriuo sutinka būti advokatas S. B. Tokiu būdu siekiama garantuoti, kad turtas nebūtų iššvaistytas.
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2013-11-05 nutartimi ieškovės L. L. K. prašymą tenkino iš dalies ir taikė laikinąsias apsaugos priemones: areštavo 45 paprastąsias vardines UAB „Pajūrio administratorių agentūra“ akcijas, kurių kiekvienos nominali vertė yra 100 Lt, priklausančias R. Š., saugotoju paskyrė atsakovą R. Š. Uždraudė atsakovui R. Š. balsuoti jam priklausančių UAB „Pajūrio administratorių agentūra“ 45 akcijų suteikiamais balsais visuotiniuose akcininkų susirinkimuose, taip pat įgyvendinti kitas šių akcijų suteikiamas turtines ir neturtines teises. Kitą prašymo dalį atmetė. Atsakovui perleidus akcijas tretiesiems asmenims, ieškinio tenkinimo atveju restitucijos taikymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas, todėl teismas areštavo 45 paprastąsias vardines UAB „Pajūrio administratorių agentūra“ akcijas. Ieškovės prašymą uždrausti atsakovui balsuoti turimomis akcijomis suteikiamais balsais visuotiniuose akcininkų susirinkimuose, taip pat įgyvendinti kitas šių akcijų suteikiamas turtines ir neturtines teises teismas tenkino nustatęs, kad trečiajam asmeniui S. N. priklauso 10 procentų akcijų, kurias sudėjus su atsakovo turimomis gautųsi balsų dauguma. Teismas atmetė ieškovės prašymo dalį paskirti UAB „Pajūrio administratorių agentūra“ turto administratoriumi advokatą S. B.
Atskiruoju skundu atsakovas R. Š. prašo pakeisti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-11-05 nutartį netenkinant ieškovės prašymo dėl uždraudimo atsakovui R. Š. balsuoti jam priklausančių UAB „Pajūrio administratorių agentūra“ 45 akcijų suteikiamais balsais visuotiniuose akcininkų susirinkimuose, taip pat įgyvendinti kitas šių akcijų suteikiamas turtines ir neturtines teises. Nurodo, kad tai, jog, ieškovės manymu, atsakovas nėra sąžiningas akcijų įgijėjas, nes neva žinojo apie ieškovės ir atsakovės R. S. teisminį ginčą, savaime nėra pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimą. Ši aplinkybė yra pagrindas ginti pažeistą teisę teisme ir nėra įstatymo besąlygiškai siejama su laikinųjų apsaugos priemonių taikymu. Mano, kad draudimas atsakovui balsuoti visuotiniuose akcininkų susirinkimuose, taip pat įgyvendinti kitas šių akcijų suteikiamas turtines ir neturtines teises yra perteklinis, be pagrindo pažeidžiantis atsakovo, t. y. sąžiningo ginčijamų akcijų įgijėjo teises. Ieškovė piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis tam, kad galėtų perimti bendrovės valdymą. Nurodo, kad apribojus R. Š. teises pažeidžiamas šalių interesų pusiausvyros ir komercinės veiklos laisvės principas.
Atsiliepimu į atsakovo R. Š. atskirąjį skundą ieškovė L. L. K. prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-11-05 nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad atsakovo atskirojo skundo argumentai yra susiję su ieškinio pagrįstumu. Uždrausdamas atsakovui naudotis balsavimo teise teismas užkirto kelią galimų neigiamų pasekmių atsiradimui.
Atskirasis skundas atmestinas.
Byloje kilo ginčas dėl teismo nutarties dalies, kuria atsakovui uždrausta balsuoti jam priklausančių UAB „Pajūrio administratorių agentūra“ 45 akcijų suteikiamais balsais visuotiniuose akcininkų susirinkimuose, taip pat įgyvendinti kitas šių akcijų suteikiamas turtines ir neturtines teises (CPK 145 str. 1 d. 3, 6 p.), teisėtumo ir pagrįstumo.
Vadovaujantis CPK 144 straipsnio 1 dalies nuostatomis, teismas, dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Tokių priemonių taikymo pagrindas gali būti tik pagrįstos prielaidos, kad, nesiėmus šių priemonių, būsimo galimo ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Be to, CPK 145 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad laikinosios apsaugos priemonės turi būti parenkamos, vadovaujantis ekonomiškumo principu, kuris reiškia, kad teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones tais atvejais arba taikyti tokias ir tiek laikinųjų apsaugos priemonių, kiek tai būtina ir pakanka užtikrinti įvykdymą būsimo teismo sprendimo, kuris gali būti palankus ieškovui.
Akcijų, kaip specifinės rūšies turto, ypatumai, lemia laikinųjų apsaugos priemonių taikymo specifiką. Kadangi akcijos suteikia jų turėtojui tam tikras Akcinių bendrovių įstatymo 14–18 straipsniuose įvardintas turtines ir neturtines teises, teismui konstatavus būtinybę taikyti laikinąsias apsaugos priemones ieškinio reikalavimams užtikrinti, teismo nutartyje nustatomi konkrečių ginčo akcijų suteikiamų teisių įgyvendinimo draudimai. Iš ieškinio matyti, kad ieškovei palankaus teismo sprendimo atveju akcijų mainų sutartis Nr. RŠ-01 būtų pripažinta negaliojančia ir taikyta restitucija. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai areštavo ginčo akcijas, nes netaikant šios laikinosios apsaugos priemonės, atsakovas turi galimybę perleisti ginčo akcijas ir taip apsunkinti galimo būsimo ieškove i palankaus teismo sprendimo (įskaitant ir restituciją) įvykdymą.
Teisė dalyvauti visuotiniuose akcininkų susirinkimuose ir teisė pagal akcijų suteikiamas teises balsuoti visuotiniuose akcininkų susirinkimuose yra įstatymo nustatytos juridinio asmens dalyvio – akcininko – neturtinės teisės (ABĮ 16 str. 1 d., 2 d.). Akcininkų teisės balsuoti visuotiniuose akcininkų susirinkimuose apribojimo galimybė numatyta Akcinių bendrovių įstatymo 16 straipsnio 3 dalyje, kuri nustato, jog teisė balsuoti visuotiniuose akcininkų susirinkimuose gali būti uždrausta ar apribota šio ir kitų įstatymų nustatytais atvejais, taip pat kai ginčijama nuosavybės teisė į akcijas. Naudojimasis akcijų suteikiama teise šiomis akcijomis balsuoti yra susijęs su dalyvavimu akcininkų susirinkime priimant sprendimus, susijusius su bendrovei priklausančio turto valdymu, disponavimu juo. Tokiais sprendimais gali būti prisiimti įsipareigojimai bendrovės vardu, susiję su bendrovei priklausančio turto apsunkinimu, įsipareigojimais prieš trečiuosius asmenis, turto perleidimu, o tai gali apsunkinti teismo sprendimo įvykdymą arba padaryti žalą, sumažėjus ginčo akcijų vertei arba joms tapus bevertėmis.
Nagrinėjamu atveju sprendžiant ribojimų naudotis akcijų suteikiamomis neturtinėmis ir turtinėmis teisėmis nustatymo klausimą, pirmosios instancijos teismo nustatyti ribojimai atitinka bylos faktines aplinkybes, t. y. pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės yra susijusios su pareikštais ieškinio reikalavimais. Skundžiama teismo nutartimi pagrįstai nustatyta, kad atsakovui R. Š. priklauso 45 akcijos, kurios suteikia 45 procentus visų balsų akcininkų susirinkime, t. y. tiek pat kiek ir turi ieškovė, tačiau trečiajam asmeniui S. N. priklauso 10 procentų akcijų, kurias sudėjus su atsakovo turimomis, susidarytų balsų dauguma, todėl atsakovas galėtų daryti įtaką sprendžiant svarbiausius su bendrovės veikla susijusius klausimus.
Esant šioms aplinkybėms atskirajame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo keisti ar naikinti teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl ji paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Vadovaudamasi CPK 336–339 straipsniais, teismas
n u t a r i a :
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 5 d. nutartį palikti nepakeistą.
Teisėja Virginija Nijolė Griškevičienė