Civilinė byla Nr. e2S-211-601/2023

Teisminio proceso Nr. 2-17-3-01504-2021-8

Procesinio sprendimo kategorijos:

3.3.2.4; 3.3.2.5

(S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

2023 m. vasario 9 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Evaldas Burzdikas,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovių uždarosios akcinės bendrovės „Nuaras“, viešosios įstaigos „Dogspotas“ ir viešosios įstaigos „Lesė“ atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 4 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e2-24284-490/2022 pagal ieškovių uždarosios akcinės bendrovės „Nuaras“, viešosios įstaigos „Dogspotas“ ir viešosios įstaigos „Lesė“ ieškinį atsakovei Jonavos rajono savivaldybės administracijai dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo – A. P..

Teismas

n u s t a t ė :

I.       Ginčo esmė

1.       Kauno apylinkės teisme (Jonavos rūmuose) buvo nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-1732-490/2022 (naujas numeris dėl bylos perkėlimo į naujus metus – e2-1695-490/2023) pagal ieškovės Jonavos rajono savivaldybės administracijos ieškinį atsakovei A. P. dėl gyvūnų laikinosios globos išlaidų atlyginimo, tretieji asmenys – Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Kauno departamento Jonavos skyrius, uždaroji akcinė bendrovė „Nuaras“, viešoji įstaiga „Dogspotas“, ir pagal ieškovių uždarosios akcinės bendrovės „Nuaras“, viešosios įstaigos „Dogspotas“ ir viešosios įstaigos „Lesė“ ieškinį atsakovei Jonavos rajono savivaldybės administracijai dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo – A. P.. Tačiau teismas, nustatęs, kad ieškovių uždarosios akcinės bendrovės „Nuaras“, viešosios įstaigos „Dogspotas“ ir viešosios įstaigos „Lesė“ ieškinio pagrindą sudaro skolos priteisimas pagal viešųjų pirkimų sutartis, 2022 m. lapkričio 3 d. nutartimi išskyrė šią bylos dalį į atskirą bylą, kuriai buvo suteiktas Nr. e2-24284-490/2022, tikslu perduoti ją nagrinėti iš esmės Kauno apygardos teismui, kaip pirmosios instancijos teismui, nagrinėjančiam ginčus, kilusius iš viešųjų pirkimų teisinių santykių.

II.       Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

2.       Kauno apylinkės teismas 2022 m. lapkričio 4 d. nutartimi išskirtą civilinę bylą Nr. e2-24284-490/2022 perdavė nagrinėti Kauno apygardos teismui.

3.       Teismas konstatavo, kad tarp ieškovių ir atsakovės sprendžiamas ginčas yra kilęs iš viešojo pirkimo sutarčių, be to, ieškinio suma viršija 40 000 Eur. Todėl byla teisminga ne apylinkės teismui, o apygardos teismui, kaip pirmosios instancijos teismui.

III.       Atskirojo skundo ir atsiliepimų argumentai

4.       Ieškovės UAB „Nuaras“, VšĮ „Dogspotas“ ir VšĮ „Lesė“ atskiruoju skundu Kauno apygardos teismo prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-24284-490/2022. Atskirajame skunde nurodė, kad:

1.1.                        Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad byla privalo būti perduota nagrinėti Kauno apygardos teismui, kadangi ieškinio suma viršija 40 000 Eur. Šiuo aspektu dėl ieškinio teismingumo jau yra pasisakęs Kauno apygardos teismas 2022 m. vasario 1 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e2-787-587/2022, ir konstatavęs, kad ginčas turi būti sprendžiamas apylinkės teisme pagal atsakovės buveinės vietą, t. y. Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmuose;

1.2.                        Ieškovėms pareiškus reikalavimus atsakovei tik dėl skolos už tinkamai suteiktas paslaugas priteisimo, pagal galiojantį teisinį reguliavimą toks ginčas nagrinėtinas apylinkės teismo, nors sutartys, pagal kurias savo mokėjimo prievolių neįvykdė atsakovė, ir sudarytos viešųjų pirkimų būdu. Tokią ieškovių poziciją patvirtina ir teismų praktika, pavyzdžiui Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-564-469/2015, Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. lapkričio 25 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-7237-1070/2021, Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2021 m. gruodžio 22 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-2103-853/2021 ir kt. Be to, nors Kauno apygardos teismas 2022 m. vasario 1 d. nutartyje tiesiogiai nepasisakė dėl ginčo teismingumo viešųjų pirkimų teisinių santykių aspektu, priimdamas minėtą nutartį, neabejotinai ex officio patikrino galimybę nagrinėti šią bylą ir kitais pagrindais (įskaitant ir tuo, kad ginčo sutartys buvo sudarytos viešųjų pirkimų būdu) ir jų nenustatęs, priėmė nutartį, kuria konstatavo neturintis kompetencijos spręsti ginčo;

1.3.                        Pirmosios instancijos teismo sprendimas perduoti išskirtąją bylą nagrinėti Kauno apygardos teismui pažeidžia proceso ekonomiškumo ir koncentruotumo principus, kadangi byla nagrinėjama teisme jau beveik vienerius metus, šalys yra pateikusios visus procesinius dokumentus bei aktualius įrodymus, byla šiuo metu yra nagrinėjama iš esmės, jau yra įvykę keli teismo posėdžiai, kurių metu šalys išsamiai išdėstė savo pozicijas ir argumentus. Tuo tarpu perdavus bylą nagrinėti Kauno apygardos teismui, visas procesas prasidėtų nuo pradžių. Tai lemtų ne tik tai, kad šios bylos nagrinėjimas būtų iš esmės užvilkintas, tačiau šalys neabejotinai patirtų ir papildomų bylinėjimosi išlaidų. Be to, toks ilgas teismo procesas pažeistų ieškovių interesus, nes atsakovė su jomis neatsiskaito už 2020 m. spalio mėn.–2021 m. liepos mėn. laikotarpiu suteiktas paslaugas.

5.       Atsiliepime atsakovė Jonavos rajono savivaldybės administracija apeliacinės instancijos teismo prašo tenkinti ieškovių UAB „Nuaras“, VšĮ „Dogspotas“, VšĮ „Lesė“ atskirąjį skundą, panaikinti Kauno apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-24284-490/2022 ir pakartotinai išspręsti bylų sujungimo klausimą. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:

2.1.                        Pirmosios instancijos teismui nuo ieškinio priėmimo momento buvo žinoma, jog ieškinio reikalavimą ieškovės kildina iš viešųjų pirkimų sutarčių;

2.2.                        Kauno apygardos teismas 2022 m. vasario 1 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e2-787-587/2022 išaiškino ieškovėms, kad jų reikalavimai nagrinėtini Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmuose;

2.3.                        Bylą, kuri jau beveik vienerius metus nagrinėjama apylinkės teisme, perdavus nagrinėti Kauno apygardos teismui būtų pažeisti proceso ekonomiškumo ir koncentruotumo principai. Juolab, kad apylinkės teisme yra tęsiamas kitos civilinės bylos, glaudžiai susijusios su perduota civiline byla, nagrinėjimas, t. y. abiejose civilinėse bylose dalyvauja tos pačios proceso šalys, sutampa dauguma nustatinėtinų aplinkybių, todėl bylų sujungimas leistų koncentruotai ir ekonomiškai išnagrinėti tarp šalių kilusį ginčą.

6.       Atsiliepime trečiasis asmuo A. P. apeliacinės instancijos teismo taip pat prašo tenkinti ieškovių UAB „Nuaras“, VšĮ „Dogspotas“, VšĮ „Lesė“ atskirąjį skundą, panaikinti Kauno apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-24284-490/2022 ir pakartotinai išspręsti bylų sujungimo klausimą. Atsiliepimą grindžia iš esmės tais pačiais, aukščiau nurodytais ieškovių ir atsakovės argumentais.

k o n s t a t u o j a :

IV.       Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

7.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą bei analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

8.       Byloje kilęs ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria nutarta bylą perduoti nagrinėti kitam teismui pagal rūšinį teismingumą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. 

9.       Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ginčas tarp šalių yra kilęs dėl skolos, kuri grindžiama iš viešojo pirkimo sutarčių vykdymo, be to, ieškinio suma viršija 40 000 Eur. Apeliantės yra įsitikinusios, kad nei ieškinio suma, nei ieškinio pagrindas šiuo atveju nelemia bylos priskirtinumo apygardos teismo kompetencijai. Priešingai, pagal galiojantį teisinį reguliavimą ir teismų praktiką, nepaisant to, kad ieškovių skolos reikalavimai kyla iš viešųjų pirkimų būdu sudarytų sutarčių, nagrinėjamu atveju ši bylos dalis privalo būti nagrinėjama būtent apylinkės teismo, kaip pirmosios instancijos teismo. Juolab, kad pats Kauno apygardos teismas yra išaiškinęs ieškovėms, kad jų reikalavimai nagrinėtini Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmuose, konstatavęs, jog 41 253,20 Eur ieškinio suma susidaro tik aritmetiškai sudėjus visų trijų ieškovių ieškinio reikalavimų sumas. Be to, pasak ieškovių, jei byla šioje dalyje būtų perduota nagrinėti Kauno apygardos teismui, būtų pažeisti proceso ekonomiškumo ir koncentruotumo principai. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo pritarti ieškovių argumentams.

10.       Kaip teisingai nurodė apylinkės teismas, civilinės bylos teismingumas konkrečiam teismui yra tinkamo teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlyga. Tuo atveju, jeigu civilinė byla tam tikram teismui neteisminga, teismas turi atsisakyti priimti ieškinį (CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punktas), o jeigu, iškėlus bylą tame teisme, paaiškėja, kad ji buvo priimta pažeidžiant teismingumo taisykles, teismas nutartimi turi perduoti bylą pagal teismingumo taisykles teismui, kuriam ji teisminga (CPK 34 straipsnio 2 dalies 4 punktas).

11.       CPK 22 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad bendrosios kompetencijos teismai nagrinėja ginčus, kylančius iš civilinių, šeimos, darbo, intelektinės nuosavybės, konkurencijos, bankroto, restruktūrizavimo, viešųjų pirkimų ir kitų privatinių teisinių santykių. Civilinių bylų rūšinio teismingumo klausimus reglamentuoja CPK 26, 27 ir 28 straipsniai. CPK 26 straipsnyje įtvirtinta pagrindinė rūšinio teismingumo taisyklė ir jos išimtys. Pagal ją visas civilines bylas pirmąja instanciją nagrinėja apylinkės teismai. Išimtiniai atvejai, kai dalį bylų pirmąja instancija nagrinėja apygardos teismai arba tik Vilniaus apygardos teismas, yra nustatyti atitinkamai CPK 27 ir 28 straipsniuose. Pagal CPK 27 straipsnio 3 punktą apygardos teismai, kaip pirmosios instancijos teismai, nagrinėja civilines bylas dėl civilinių viešo konkurso teisinių santykių.

12.       Kasacinis teismas yra pažymėjęs, jog civilinės bylos dėl civilinių viešo konkurso teisinių santykių, įvardytos CPK 27 straipsnio 3 punkte, be kita ko, apima bylas dėl viešųjų pirkimų teisinių santykių plačiąja prasme, t. y. pirmiausia ginčus dėl perkančiųjų organizacijų (perkančiųjų subjektų, suteikiančiųjų institucijų) sprendimų ar veiksmų, priimtų vykdant viešųjų konkursų procedūras, taip pat tokių viešų subjektų ir tiekėjų tarpusavio ginčus vykdant viešojo pirkimo ar koncesijos sutartis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-8-248/2018). Ir CPK 27 straipsnio, ir Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPĮ) 93 straipsnio (šiuo metu iš esmės atitinka VPĮ 101 straipsnį) nuostatos reguliuoja viešųjų pirkimų (konkursų) teismingumo taisykles, tik skirtinga apimtimi, t. y. VPĮ įtvirtinta taisyklė tik siauresne apimtimi (iš esmės dėl procedūrų, taip pat dėl vienašalio sutarties nutraukimo) atkartoja CPK bendrąją taisyklę, kuri neapribota tik procedūrine teisinių santykių stadija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-8-248/2018). Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad nors pagal VPĮ sudarius viešojo pirkimo sutartį pirkimas pasibaigia, tačiau perkančiosios organizacijos ir tiekėjo viešojo pirkimo teisiniai santykiai nesibaigia; VPĮ imperatyviosios normos tiekėją ir perkančiąją organizaciją saisto ir po sutarties sudarymo, nes VPĮ reguliuoja tam tikrus sutarties šalių teisinių santykių aspektus, kurie išeina už viešojo pirkimo procedūrų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-304/2011). Anot kasacinio teismo, ginčai, kilę dėl sutarčių, sudarytų vykdant viešuosius pirkimus, (ne)tinkamo vykdymo, nagrinėtini apygardos teismų, kaip pirmosios instancijos teismų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-361-248/2019). Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. spalio 17 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e2-1016-370/2019, pateiktą išaiškinimą dėl CPK 27 straipsnio 3 punkto taikymo apimties. Lietuvos apeliacinis teismas 2019 m. spalio 17 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e2-1016-370/2019, yra pasisakęs, jog perkančių organizacijų ir tiekėjų tarpusavio ginčai vykdant viešojo pirkimo sutartis patenka į CPK 27 straipsnio 3 punkto taikymo apimtį.

13.       Nagrinėjamu atveju tarp šalių kilęs ginčas dėl skolos grindžiamas, be kita ko, sutarčių, kurios buvo sudarytos vykdant viešųjų pirkimų procedūras, vykdymo tinkamumu. Iš šalių pateiktų procesinių dokumentų akivaizdu, kad šalys skirtingai interpretuoja viešojo pirkimo sutarties turinį. Sprendžiant tarp šalių kilusį ginčą reikalinga aiškintis sudarytos paslaugų pirkimo sutarties turinį, šalių ketinimus, iki sutartinį ir po sutartinį šalių elgesį. Viešojo pirkimo dokumentų tikrasis turinys yra ginčo objektu nagrinėjamoje byloje, tuo tarpu viešojo pirkimo dokumentų turinio bei šalių elgesio viešųjų pirkimų metu klausimai ir ginčai dėl jų priskirtini viešųjų pirkimų teisiniams santykiams. Taigi, kadangi byloje keliamas klausimas dėl skolos, kuri grindžiama tinkamu viešojo pirkimo sutarties vykdymu, konstatuotina, jog pagal ieškovių uždarosios akcinės bendrovės „Nuaras“, viešosios įstaigos „Dogspotas“ ir viešosios įstaigos „Lesė“ ieškinys, kaip kylantis iš viešųjų pirkimų teisinių santykių, yra teismingas apygardos teismui, kaip pirmosios instancijos teismui.

14.       Visi byloje dalyvaujantys asmenys apeliacinės instancijos teismui nurodė, kad išskirtosios bylos perdavimas nagrinėti Kauno apygardos teismui pažeidžia proceso ekonomiškumo ir koncentruotumo principus, kadangi byla nagrinėjama teisme jau beveik vienerius metus, šalys yra pateikusios visus procesinius dokumentus bei aktualius įrodymus, byla šiuo metu yra nagrinėjama iš esmės, jau yra įvykę keli teismo posėdžiai, kurių metu šalys išsamiai išdėstė savo pozicijas ir argumentus. Sutiktina, kad sprendžiant dėl nagrinėjamos iš esmės civilinės bylos perdavimo nagrinėti kitam teismui turi būti siekiama nepažeisti civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų (CPK 7 straipsnis), o taip pat kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių (CPK 2 straipsnis), todėl tokiais atvejais turi būti vertinama, kokia procesinių veiksmų apimtis jau yra atlikta ir kokią dar būtina atlikti. Kaip matyti iš teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų civilinėje byloje Nr. e2-1695-490/2023 (iki bylų išskyrimo nagrinėtos bylos), procesas šioje byloje nors ir tęsiasi jau vienerius metus, iš esmės yra įvykęs tik vienas teismo posėdis (2022 m. spalio 5 d.). Tuo tarpu tai, kad šalys jau yra pateikusios visus procesinius dokumentus bei aktualius įrodymus, tik patvirtina, kad apygardos teismui, nagrinėsiančiam šią civilinę bylą, jokių paruošiamųjų veiksmų atlikti nereikės, civilinė byla iš karto galės būti skiriama į teismo posėdį. Taigi, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiuo atveju ginčo tarp šalių nagrinėjimas vadovaujantis civilinės bylos teismingumo taisyklėmis iš esmės nepažeis civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų ir užtikrins CPK 27 straipsnio 3 punkto reikalavimo laikymąsi.

15.       Atsakant į šalių nurodytą argumentą, kad kartą dėl šios civilinės bylos teismingumo jau buvo pasisakęs Kauno apygardos teismas 2022 m. vasario 1 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e2-787-587/2022, pažymėtina, jog minėtoje nutartyje teismas atsisakė priimti ieškovių uždarosios akcinės bendrovės „Nuaras“, viešosios įstaigos „Dogspotas“ ir viešosios įstaigos „Lesė“ ieškinį dėl skolos priteisimo, kaip neteismingą Kauno apygardos teismui. Teismas tuomet konstatavo, kad nors ieškovių pareikšto ieškinio suma iš viso sudaro 41 253,20 Eur, tačiau ši ieškinio suma susidaro tik aritmetiškai sudėjus visų trijų ieškovių ieškinio reikalavimų sumas į bendrą ieškinio kainą. Teismas atkreipė dėmesį, kad rūšinio teismingumo nekeičia aplinkybė, jog vienoje byloje skirtingos ieškovės tai pačiai atsakovei pareiškė kelis savarankiškus reikalavimus, kurių bendra aritmetinė sudėtis viršija 40 000 Eur, t. y. tokie reikalavimai yra teismingi apylinkės teismui, net juos pareiškus vienoje byloje. Taigi, Kauno apygardos teismas 2022 m. vasario 1 d. nutartyje nevertino šalių ginčo teismingumo viešųjų pirkimų teisinių santykių aspektu. Teismui tokia pareiga nekilo ir ex officio, nes nei ieškinyje, nei jo prieduose nebuvo nurodoma, kad skola grindžiama sutarčių, kurios sudarytos būtent viešųjų pirkimų procedūrų metu, pagrindu. Minėta nutartis nesudaro kliūčių perduoti bylą nagrinėti Kauno apygardos teismui, nors šis jau buvo atsisakęs priimti analogišką ieškovių ieškinį.

16.       Apibendrindamas tai kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė civilinį procesą reglamentuojančias teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą procesinį sprendimą, todėl naikinti ar keisti skundžiamą nutartį atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo.

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 339 straipsniu,

n u t a r i a :

Kauno apylinės teismo 2022 m. lapkričio 4 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjas                                                Evaldas Burzdikas