Pranešėja D. Matiukienė Civilinė byla Nr. 2S-685-154/2010
Teisėja A. Monstavičienė Procesinio sprendimo kategorija
(S)
129.18.;122.4.
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2010 m. lapkričio 11 d.
Šiauliai
Šiaulių apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Danutės Matiukienės,
kolegijos teisėjų Jolantos Badaugienės, Laisvės Aleknavičienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo skolininko A. V. atskirąjį skundą dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2010 m. rugpjūčio 26 d. nutarties.
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,
n u s t a t ė :
Skolininkas A. V. pateikė Šiaulių miesto apylinkės teismui skundą dėl antstolio Tomo Ubarto veiksmų. Nurodė, kad antstolio padėjėjas nepagrįstai areštavo skolininko dviejų kambarių butą, tuo pažeisdamas LR CPK 664 str. nustatytą išieškojimo iš turto eiliškumą, kai skolininkas yra fizinis asmuo. Skolininkas gauna nedarbo draudimo išmoką. Išieškojimas turėjo būti nukreiptas į skolininko nedarbo išmokas, o jeigu jų ir negautų, tai į kilnojamąjį turtą, o iš gyvenamojo būsto turi būti išieškoma paskutinėje eilėje, todėl prašė panaikinti antstolio Tomo Ubarto padėjėjo A. K. 2010 m. birželio 4 d. turto arešto aktą, kuriuo areštuotas skolininkui A. V. priklausantis dviejų kambarių butas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), ir ūkinis pastatas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini).
Antstolis Tomas Ubartas prašė skundą atmesti.
Šiaulių miesto apylinkės teismas 2010 m. rugpjūčio 26 d. nutartimi skolininko A. V. skundą dėl antstolio veiksmų atmetė.
Nustatė, kad dar 1998 metais antstolė R.Razminienė, vykdydama vykdomąją bylą, areštavo skolininkui priklausantį butą, esantį (duomenys neskelbtini). Pažymėjo, jog antstoliui Tomui Ubartui perėmus vykdyti vykdomąjį dokumentą dėl skolos išieškojimo iš skolininko, buvo priimti patvarkymai, kurie buvo išsiunčiami skolininkui, todėl motyvus, kad skolininkas nežinojo apie tai, kad skolos išieškojimą vykdo ne antstolė R. Razminienė, bet kitas antstolis, pripažino nepagrįstais. Nurodė, kad skolininkas kaip skolą moka išlaikymą vaikams, todėl jo turimas įsiskolinimas, nežiūrint į tai, kad vaikai jau pilnamečiai, turi būti dengiamas, nes to reikalauja išieškotoja, todėl skolininkas duomenis apie tai, kad įsiregistravo darbo biržoje ar turi turto, į kurį galima nukreipti išieškojimą, turėjo pateikti antstoliui (LR CPK 644 str.). Pažymėjo, kad antstolio padėjėjas 2010-06-04 pateikė pareiškėjui siūlymą sumokėti skolą ir išsiuntė turto arešto aktą, nes skolininkui neinformavus apie savo turtinę padėtį, antstolis ėmėsi priverstinių vykdymo veiksmų. Nurodė, kad skolininkas įrodymų, kad jis turi kito nekilnojamo ar kilnojamo turto, į kurį pirmiausiai galėjo būti nukreiptas išieškojimas, nei teismui, nei antstoliui nepateikė, todėl konstatavo, kad antstolis, areštuodamas skolininko butą, neviršijo savo įgaliojimų (LR CPK 662 str. 4 d.). Pažymėjo, kad areštavus skolininko butą, nėra apribota skolininko galimybė išieškomą sumą padengti per šešis mėnesius, darant atskaitymus iš pajamų (LR CPK 663 str.1 d.).
Atskiruoju skundu skolininkas A. V. prašo panaikinti Šiaulių miesto apylinkės teismo 2010 m. rugpjūčio 26 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – panaikinti antstolio Tomo Ubarto padėjėjo A. K. 2010 m. birželio 4 d. surašytą turto arešto aktą.
Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1.Nepagrįstas teismo teiginys, kad vykdomojoje byloje nėra duomenų, jog skolininkui nebuvo pranešta, kad skola turi būti sumokėta. Jokių pranešimų, siūlymų ar kitokių patvarkymų iš antstolio skolininkas negavo, išskyrus turto arešto aktą. Jeigu vykdomojoje byloje ir yra kokie nors pranešimų nuorašai, tai nėra įrodymai, jog skolininkas juos gavo. Skolininkas net nežinojo, kad vykdomasis dokumentas yra išsiųstas į Šiaulius antstoliui Tomui Ubartui. Skolininkas kelis kartus kreipėsi į Kelmės antstolius, bet jie to nepasakė.
2.LR CPK 664 str. 3 d. nurodyta, kad trečiąja eile išieškoma iš skolininkui priklausančio nekilnojamojo turto, išskyrus nurodytą šio straipsnio 4 ir 5 dalyse. Todėl butas galėjo būti areštuotas ne remiantis LR CPK 664 str. 3 d., kaip tvirtinama teismo, bet remiantis LR CPK 664 str. 5 d., kaip nurodyta įstatymo.
3.Iš skolininko nedarbo išmokos yra atskaičiuojami pinigai išlaikymo įsiskolinimo padengimui. Jeigu nepakanka šių pinigų, vadovaujantis LR CPK 664 str. 2 d., išieškojimas gali būti nukreiptas į kilnojamąjį turtą. Antstolio padėjėjas skolininko kilnojamojo turto, t.y. baldų ir kitų namų apyvokos daiktų, net neapžiūrėjo, jų neaprašė ir neareštavo, o areštavo nekilnojamąjį turtą – butą, nors tai galima daryti tiktai paskutinėje penktoje eilėje.
Atsiliepimu į atskirąjį skundą antstolis Tomas Ubartas prašo atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
1.LR CPK 664 str. reglamentuoja išieškojimo iš skolininko turto eiliškumo tvarką. Minėto straipsnio 2 d. nustato, kad antrąja eile yra išieškoma iš skolininkui priklausančių piniginių lėšų ir kilnojamojo turto. Kadangi skolininkas 2010 m. birželio mėnesį informavo apie gaunamas išmokas iš darbo biržos, vykdomasis dokumentas iškart buvo pateiktas vykdymui Kelmės darbo biržai, t.y. išieškojimo vykdymas nukreiptas į skolininkui priklausančias pinigines lėšas. Jokių duomenų apie
A. V. priklausantį kilnojamąjį turtą antstolių kontora neturi, todėl toks turtas ir nebuvo areštuotas.
2.Butui, esančiam (duomenys neskelbtini), disponavimo teisės buvo apribotos dar nuo 1998 metų teismo antstolių kontoros prie Kelmės rajono apylinkės teismo antstolės R. Razminienės arešto aktu. Nuo 1998 m. iki 2010 m. nekilnojamojo turto vertė keitėsi, o skolininko įsiskolinimas per tą laiką tik išaugo, todėl 2007 m. spalio mėnesį bylą tolimesniam vykdymui perėmus antstolio T.Ubarto kontorai, nekilnojamojo turto areštas buvo atnaujintas, atsižvelgiant į pasikeitusias išvardintas aplinkybes.
3.Skolininkas turi įstatymu suteiktą teisę reikšti antstoliui prašymus (LR CPK 643 str.), kas reiškia, kad jis gali antstolio prašyti nukreipti vykdymo užtikrinimą į kitą konkrečiai nurodytą jam priklausantį turtą. Tačiau iki šiol skolininkas su tokiu prašymu į antstolį nesikreipė ir jokių duomenų apie kitokį turimą turtą, kurio vertė atitiktų įsiskolinimo dydį ir kuris galėtų užtikrinti įsiskolinimo padengimą, nepateikė.
Atskirasis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.
Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (LR CPK 329 str., 338 str.).
Bylos duomenimis nustatyta, jog išieškotoja M. V. pateikė antstolei Ritai Razminienei vykdyti vykdomąjį raštą Nr. AE-115 dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams išieškojimo iš skolininko A. V. (vykdomosios bylos b.l. 1, 33-34). Skolininkas A. V. iš darbo (duomenys neskelbtini) buvo atleistas, antstolei grąžintas vykdomasis dokumentas (vykdomoji byla b.l. 20). Išieškojimą pradėjo vykdyti antstolis Tomas Ubartas (vykdomoji byla b.l. 23), kuris nustatęs, jog dar 1998-02-24 skolininkui A. V. priklausantis dviejų kambarių butas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), ir ūkinis pastatas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), buvo areštuoti antstolės R. Razminienės (vykdomoji byla b.l. 36-40), ir atsižvelgdamas į tai, kad nuo 1998 m. iki 2010 m. nekilnojamojo turto vertė keitėsi, skolininko įsiskolinimas per tą laiką tik išaugo iki 22047,14 Lt (vykdomoji byla b.l. 50), minėto nekilnojamojo turto areštą atnaujino, 2010 m. birželio 4 d. surašytas turto arešto aktas, nustatytas arešto mastas 24336,14 Lt sumai (vykdomoji byla b.l. 41-42, 44-46). Tą pačią dieną skolininkui A. V. išsiųstas pranešimas, kuriuo skolininkas informuotas apie 2010 m. birželio 4 d. turto arešto aktą ir paprašytas sumokėti 24336,14 Lt skolą, pinigus sumokant į nurodytą antstolio depozitinę sąskaitą, skolininkas įspėtas, jog kitu atveju iš varžytinių gali būti parduotas jo turtas (vykdomoji byla b.l. 43). Iš vykdomosios bylos paskutiniame lape esančio įrašo matyti, kad 2010-06-16 skolininkas buvo atvykęs į antstolio kontorą ir informavo, kad yra registruotas darbo biržoje ir gauna išmokas, reikalavo panaikinti areštą turtui, nurodydamas, kad vaikai jau pilnamečiai, todėl jis mano, kad yra neskolingas. 2010 m. birželio 17 d. antstolio patvarkymu vykdomasis raštas išsiųstas vykdymui į Kelmės darbo biržą dėl skolos išieškojimo, dokumento kopija išsiųsta ir skolininkui (vykdomoji byla b.l. 50).
Pažymėtina, kad pinigų išieškojimas negali būti nukreiptas į skolininko turtą, jeigu skolininkas pateikia antstoliui įrodymus, kad išieškomą pinigų sumą galima išieškoti per šešis mėnesius, darant iškaitymus iš skolininkui priklausančio darbo užmokesčio, pensijos, stipendijos ar kitų pajamų (LR CPK 663 str. 1 d., 736 str. 1 d., 738 str.). Tuo tarpu bylos duomenimis nustatyta, jog skolininkui mokama nedarbo draudimo išmoka per mėnesį siekia vidutiniškai 545,52 Lt (b.l. 11), kitų pajamų skolininkas neturi, o įsiskolinimas išieškotojai sudaro 22047,14 Lt (vykdomoji byla b.l. 50), todėl konstatuotina, kad išieškojimą per šešis mėnesius įvykdyti neįmanoma. Be to, LR CPK 742 str. 4 d. reglamentuota, jog jeigu asmuo, privaląs mokėti vaikams išlaikyti periodines išmokas, šių išmokų nemoka ir nedirba arba išlaikymo įsiskolinimo negalima išieškoti per šešis mėnesius, išieškojimas nukreipiamas į skolininko turtą. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, skolininkas jokių duomenų apie turimą kilnojamąjį ir kitą nekilnojamąjį turtą nei teismui, nei antstoliui, kaip tai numatyta LR CPK 644 str. 4 p., 645 str., nepateikė, todėl teisėjų kolegija konstatuoja, kad LR CPK 664 str. numatytos išieškojimo tvarkos iš skolininko fizinio asmens turto antstolis nepažeidė, o panaikinti 2010 m. birželio 4 d. turto arešto aktą teisinio pagrindo nėra.
Kaip jau anksčiau nurodyta, skolininko nekilnojamasis turtas buvo areštuotas dar 1998 m. vasario 24 d. (vykdomoji byla b.l. 36-40), tačiau skolininkas jokių pretenzijų dėl turto arešto akto nereiškė, o jo įsiskolinimas išieškotojai tik išaugo. LR CPK 634 str. 2 d. nustatyta, jog antstolis privalo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo griečiau ir realiai įvykdytas, ir aktyviai padėti šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus. Kaip matyti iš vykdomosios bylos, antstolis Tomas Ubartas, perėmęs vykdomąją bylą iš antstolės Ritos Razminienės, ėmėsi aktyvių veiksmų, kad išieškojimas būtų tęsiamas. Antstolis ne tik atnaujino 1998-02-24 turto arešto aktą, nustatydamas naujai perskaičiuotą turto arešto mastą (b.l. 3-5), bet dar 2008-03-31 išsiuntė patvarkymą vykdyti vykdomąjį dokumentą dėl išlaikymo išieškojimo tiek į tuometinę skolininko darbovietę (duomenys neskelbtini), tiek pačiam skolininkui A. V. (vykdomosios bylos b.l. 30). Iš vykdomojo rašto matyti, kad išskaitos, kai skolininkas dirbo (duomenys neskelbtini), buvo daromos, per 22 mėnesius iš skolininko gaunamo darbo užmokesčio buvo išieškota 8532,87 Lt suma (vykdomoji byla b.l. 33-34), todėl atmesti atskirojo skundo argumentai, kad skolininkas nėra gavęs antstolio patvarkymų ir apie juos nežinojo, kaip ir, neva, nežinojo, jog išieškojimą vykdo antstolis Tomas Ubartas.
Atkreiptinas dėmesys, kad raginimas įvykdyti sprendimą skolininkui išsiunčiamas registruotu laišku arba įteikiamas skolininkui asmeniškai (LR CPK 657 str. 1 d.). Raginimas nesiunčiamas skubaus vykdymo bylose, bylose dėl periodinių išmokų išieškojimo ir turto konfiskavimo, vykdant preliminarius teismo sprendimus, teismo įsakymus bei hipotekos teisėjo nutartis dėl skolininko turto realizavimo (LR CPK 661 str. 2 d.). Tuo tarpu antstolis, laikydamasis LR CPK 657 str. 1 d. nustatytos tvarkos, tiek anksčiau minėtą 2008-03-31 patvarkymą (vykdomoji byla b.l. 30), tiek 2010-06-17 patvarkymą (vykdomoji byla b.l. 50) išsiuntė ne tik į įmonę, mokančią skolininkui darbo užmokestį ar tam tikras išmokas, bei ir pačiam skolininkui, todėl atmestini atskirojo skundo argumentai, kad raginimo sumokėti skolą skolininkas negavo ir nieko apie jį nežinojo.
Dėl išdėstyto, Šiaulių miesto apylinkės teismo 2010 m. rugpjūčio 26 d. nutartis paliktina nepakeista, o atskirasis skundas atmestinas.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu,
n u t a r i a :
Palikti Šiaulių miesto apylinkės teismo 2010 m. rugpjūčio 26 d. nutartį nepakeistą.
Kolegijos pirmininkė Danutė Matiukienė
Teisėjai Jolanta Badaugienė
Laisvė Aleknavičienė