Civilinė byla Nr. e2A-633-619/2020

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-08687-2019-0

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.1.18.2.; 2.6.10.5.2.8.;

 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. balandžio 16 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Andrutė Kalinauskienė teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka vienasmeniškai išnagrinėjusi trečiojo asmens AB „Lietuvos draudimas“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 26 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo AB „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovei Vilniaus miesto savivaldybei, atstovaujamai Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, dėl žalos atlyginimo, tretysis asmuo UAB „Grinda“,

n u s t a t ė :        

I.       Ginčo esmė

1.       Ieškovė AB „Lietuvos draudimas“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei Vilniaus miesto savivaldybei, kuriuo prašė priteisti 557,65 EUR žalos atlyginimo, 5 proc. dydžio metines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.

2.       Nurodė, kad 2017 m. spalio 15 d., Giedraičių g. 60, Vilniuje, įvykusio įvykio metu (automobiliui įvažiavus į duobę, nepažymėtą kelio ženklais), buvo apgadintas automobilio BMW 520D, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Automobilis buvo apdraustas ieškovo savanoriškuoju draudimu (KASKO). Nurodė, jog ieškovas dėl įvykio išmokėjo 725,36 EUR draudimo išmoką; skaičiuojant nuostolio dydį taikė 33 proc. nusidėvėjimą padangoms, t.y. 167,71 Eur. Ieškovas draudimo sutarties pagrindu įgijo reikalavimo teisę į atsakingus dėl žalos atlyginimo asmenis. Pažymėjo, jog kelio savininkas Vilniaus miesto savivaldybė privalėjo taip organizuoti kelių priežiūros, remonto darbus, kad savivaldybei priklausantys keliai būtų tinkamos būklės, nekeltų pavojaus asmenų turtui ir eismo saugumui. Nurodė, kad žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos, nukentėjusio asmens tyčios ar didelio neatsargumo. Automobiliui žala atsirado dėl kelyje buvusios duobės, kuri priskirtina prie statybinių konstrukcijų trūkumų, t. y. statinio trūkumų, todėl atsakomybė už netinkamą statinio būklę jo savininkui (valdytojui) Vilniaus miesto savivaldybei taikytina pagal CK 6.266 straipsnį, be kaltės. Pažymėjo, jog nurodyta gatvė nebuvo perduota savarankiškai valdyti UAB „Grinda“; taigi dėl šios gatvės konstrukcinių trūkumų kilusios žalos atsako jos savininkė Vilniaus miesto savivaldybė.

3.       Atsakovė Vilniaus miesto savivaldybė, atstovaujama Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, su pareikštu ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti.

4.       Nurodė, kad atsakovė pagal 2011-12-29 Darbų atlikimo sutartį su UAB „Grinda” Nr. A72-2191(3.1.36-UK) pavedė gatvių ir kiemų dangos Vilniaus miesto Rytinės, Pietinės ir Centrinės dalies gatvių ir kiemų dangos remonto ir priežiūros darbus (Sutarties 1 punktas). 2012 m. gegužės 7 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracija ir UAB „Grinda“ pasirašė Susitarimą Nr. A72-524(3.1.36-UK) „Dėl 2011-12-29 darbų atlikimo sutarties Nr. A72-2191(3.1.36-UK) pakeitimo“. Šiuo susitarimu į 2011-12-29 Sutartį įtrauktas papildomas 4.2.10 punktas, kuriuo nustatyta, jog rangovas (UAB „Grinda“) įsipareigoja nuolat vesti jam perduodamų eksploatuoti gatvių ir kiemų dangos stebėseną; defektus, kurie kelia grėsmę eismo dalyvių, transporto priemonių ir pan. saugumui, šalinti (taisyti) nedelsiant. Taip pat Susitarimu nustatyta, jog rangovas nuo Sutarties pasirašymo dienos iki Sutarties galiojimo pabaigos yra laikomas gatvių ir kiemų dangos Vilniaus miesto Rytinės, Pietinės ir Centrinės dalyje valdytoju pagal CK 6.266 straipsnį ir privalo atlyginti užsakovui ar tretiesiems asmenims padarytą žalą, atsiradusią dėl netinkamos gatvių ir kiemų dangos priežiūros ir remonto ir (arba) netinkamos gatvių ir kiemų dangos būklės. Taigi, nagrinėjamu atveju tokias priežiūros funkcijas atliko ir visas galimybes joms atlikti turėjo UAB „Grinda“. Pasak atsakovės, 2011-12-29 Sutartimi bei 2012-05-07 Susitarimu Vilniaus miesto savivaldybė perdavė Vilniaus miesto gatves valdyti UAB „Grinda“, kuri Sutarties galiojimo metu turėjo visas galimybes Vilniaus miesto gatvėms daryti ūkinį bei fizinį poveikį; taigi ji laikytina faktiniu gatvių valdytoju CK 6.266 straipsnio prasme. Be to, ieškovė neįrodė žalos dydžio nagrinėjamoje byloje; teigė, jog tariama žala kilo dėl paties vairuotojo neatsargių veiksmų.

5.       Tretysis asmuo UAB „Grinda“ atsiliepimu prašė ieškinį atmesti.

6.       Nurodė, kad CK 6.266 str. pagrindu atsakovė negalėjo perduoti valdymo teisės į jai nuosavybės teise priklausantį turtą. Taigi, 2012-05-07 Susitarimo pagrindu UAB „Grinda“ nėra savivaldybei priklausančio turto valdytojas. Atkreipė dėmesį, jog vairuotojo veiksmai lėmė žalos atsiradimą, kurie vertintini kaip didelis neatsargumas. Pasak trečiojo asmens, vairuotojas nesilaikė pareigos stebėti kelio dangą ir neįsitikino, ar kelyje nebuvo kliūčių, todėl prašė taikyti CK 6.253 str. 5 d. nuostatas. Be to, ieškovo apskaičiuotas žalos dydis tik patvirtina galimą automobilio remontą, tačiau nėra aišku, ar tai autoįvykio pasekmė. Taip pat atkreipė dėmesį, jog UAB „Grinda“ darbus atliko tik pagal ieškovės nurodymus, todėl jos atsakomybės ribos negali būti išplėstos. Be to, valdymo perdavimas UAB „Grinda“ nebuvo įregistruotas viešame registre. Prašė remtis kasacinio teismo praktika (LAT 2016-04-15 nutartis civ. byloje Nr.e3K-7-105-687/2016).

II.       Pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo esmė

7.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. rugsėjo 26 d. sprendimu ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovei Vilniaus miesto savivaldybei, atstovaujamai Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, dėl žalos atlyginimo atmetė.

8.       Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs atsakovės 2011 m. gruodžio 29 d. su trečiuoju asmeniu UAB “Grinda” sudarytą Darbų atlikimo sutartį Nr. A72-2191(3.1.36-UK) konstatavo, kad šalys aiškiai ir nedviprasmiškai susitarė, jog valdymo teisė gatvių ir kiemų dangos Vilniaus miesto Rytinės, Pietinės ir Centrinės dalių Susitarimu nuo jo sudarymo momento perleidžiama trečiajam asmeniui UAB “Grinda”, kuriam suteiktas valdytojo statusas CK 6.266 straipsnio prasme. Vertindamas Susitarimo 4.2.10 punkto formuluotę, pirmosios instancijos teismas sprendė, jog šalys imperatyvia forma susitarė dėl valdymo teisės perdavimo UAB „Grinda“. Ieškovo teiginius, jog Sutartyje nėra nuostatų, kad nurodytos gatvės perduodamos UAB „Grinda“ savarankiškai valdyti, pirmosios instancijos teismas vertintino kaip plečiamąjį sutarties nuostatų aiškinimą, kuris akivaizdžiai prieštarauja Susitarimo turiniui ir jo tikslams. Išanalizavęs tiek pažodinę, tiek loginę Susitarimo 4.2.10 punkto reikšmę, teismas sprendė, jog šia nuostata šalys patvirtino, kad Giedraičių g. perduodama UAB „Grinda“ savarankiškai valdyti; pabrėžtina, jog minėtame punkte kalbama ne tik apie techninės priežiūros pobūdžio darbų atlikimą, bet tiesiogiai įtvirtintas ginčo gatvės valdymo perdavimas. Atsižvelgdamas į tai, pirmosios instancijos teismas sprendė, jog UAB „Grinda“ kaip Giedraičių gatvės valdytoja, atsako dėl šios gatvės konstrukcinių trūkumų kilusios žalos CK 6.266 straipsnio pagrindu.

III.       Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

9.       Apeliaciniu skundu ieškovė AB „Lietuvos draudimas“ prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 26 d. sprendimą ir ieškinį tenkinti.

10.       Apeliantės vertinimu, pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą sprendimą nukrypo nuo teismų formuojamos praktikos tokio pobūdžio bylose. Pažymėjo, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog Darbų atlikimo sutartimi gatvių valdymas buvo perduotas trečiajam asmeniui. Pažymėjo, jog šią sutartį aiškinant sistemiškai tokia išvada negalima. Apeliantės vertinimu, sutartyje nėra nuostatų, kurios patvirtintų, kad gatvės buvo perduotos trečiajam asmeniui savarankiškai valdyti. Priešingai, sutartyje kalbama tik apie techninės priežiūros darbų atlikimą. Atsižvelgiant į tai, atsakovė yra atsakinga už žalą kilusią dėl gatvės konstrukcinių trūkumų CK 6.266 str. prasme.

11.       Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė Vilniaus miesto savivaldybė atstovaujama Vilniaus miesto savivaldybės administracijos prašė jį atmesti.

12.       Atsakovė nesutinka su apeliantės argumentais, jog sutartyje nėra nuostatų, kurios patvirtintų, jog Giedraičių g., Vilniuje, buvo perduota UAB “Grinda” savarankiškai valdyti ir kad sutartyje kalbama tik apie techninės priežiūros pobūdžio darbų atlikimą. Pažymėjo, jog Vilniaus miesto savivaldybės administracija ir UAB „Grinda“ pasirašė Susitarimą Nr. A72-524(3.1.36-UK) „Dėl 2011-12-29 darbų atlikimo sutarties Nr. A72-2191(3.1.36-UK) pakeitimo“. Šiuo susitarimu į 2011-12-29 Sutartį įtrauktas papildomas 4.2.10 punktas, kurį pagrįstai pirmosios instancijos vertino, kaip aiškų susitarimą, jog valdymo teisė gatvių ir kiemų dangos Vilniaus miesto Rytinės, Pietinės, ir Centrinės dalių Susitarimu nuo jo sudarymo momento perleidžiama trečiajam asmeniui UAB „Grinda“, kuriam suteiktas valdytojo statusas CK 6.266 straipsnio prasme. Nuo 2011-12-29 iki Sutarties galiojimo pabaigos trečiasis asmuo turėjo visas galimybes Vilniaus miesto gatvėms daryti ūkinį bei fizinį poveikį, todėl UAB „Grinda“ laikytina faktiniu gatvių valdytoju CK 6.266 straipsnio prasme. Apeliantė visiškai nepagrįstai nurodo, kad Sutartyje kalbama tik apie techninės priežiūros pobūdžio darbų atlikimą, t. y. gatvių ir kiemų dangos remonto bei priežiūros darbus, kuriuos UAB „Grinda“, kaip rangovė, atlieka ne savo nuožiūra ir iniciatyva, o pagal Vilniaus miesto savivaldybės administracijos užsakymą. Tokio pobūdžio teiginius pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino kaip prieštaraujančius Susitarimo turiniui. Susitarimo 4.2.10 punkte aiškiai individualizuotos trečiojo asmens UAB „Grinda“ pareigos ir atsakomybės ribos.

13.       Atsiliepimu į apeliacinį skundą trečiasis asmuo UAB „Grinda“ prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 26 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-14070-845/2019 ir priimti naują sprendimą - ieškinį atmesti.

14.       Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu netinkamai aiškino darbų atlikimo sutarties nuostatas ir nukrypo nuo formuojamos teismų praktikos. Pažymėjo, kad UAB „Grinda“ negali būti laikoma gatvių valdytoja pagal Sutarties 4.2.10 punkto normą, kadangi ši norma iš esmės nekeičia Sutarties dalyko, o tik nustato papildomas rangovo UAB „Grinda“ pareigas. Sutartį būtina vertinti ne atskiromis jos nuostatomis, o atsižvelgti į Sutarties visumą ir jos dalyką bei visą Sutartį vertinti sistemiškai. Šiuo atveju, Sutarties dalykas yra tai, kad UAB „Grinda“ atlieka rangos darbus pagal Savivaldybės nurodymus, o Savivaldybė už šiuos darbus atsiskaito nustatyta tvarka. Būtent dėl to, kad gatvių remonto ir techninės priežiūros darbai yra atliekami tik pagal Savivaldybės nurodymus, patvirtina, kad UAB „Grinda“ nėra statinių (gatvių) valdytojas, o tik rangovas. Pirmiausia turi būti nagrinėjami tikrieji sutarties šalių ketinimai, Sutarties pagrindu atsirandančios (buvusios) prievolės nėra tokios apimties, jog UAB „Grinda“ galėtų būti laikoma Vilniaus miesto gatvių ir kelių valdytoja, savarankiškai atsakinga už šių statinių sukeltą žalą tretiesiems asmenims. Savivaldybė nepagrįstai siekia išplėsti UAB „Grinda“ Sutartimi prisiimtų įsipareigojimų apimtį, kadangi ji savo nuožiūra darbų neatlieka ir visuomet yra ribojama Savivaldybės skiriamo biudžeto. Pažymėjo, jog Susitarime nurodytas 4.2.10 punktas, nepatvirtina, kad Savivaldybė perdavė gatvių ir kelių (statinių) valdymą UAB „Grinda“, nes šiuo punktu perduodamas tik gatvių ir kiemų dangos valdymas. Vien ta aplinkybė, kad konkrečiu momentu konkrečioje vietoje (gatvėje) galimai egzistavo kelio trūkumas (duobė) nesudaro pagrindo UAB „Grinda“ civilinei atsakomybei kilti, kadangi negalima objektyviai ar pagal sutartinius įsipareigojimus reikalauti, jog UAB „Grinda“ iškart sužinotų apie kiekvieną savaiminį kelio defektą bei tokius trūkumus nedelsiant (iki atsirandant žalai) pašalintų. Savo pareigą žymėti pavojingus kelio ruožus bei šalinti kelio trūkumus Bendrovė vykdė ir vykdo pagal visas objektyviai įmanomas išgales. Atkreipė dėmesį, jog remiantis teisiniu reglamentavimu Savivaldybei nuosavybės teise priklausančio turto valdymas gali būti perduotas tik patikėjimo teise ir tik Savivaldybės tarybos sprendimu.

IV.       Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

15.       Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, tame skaičiuje ir priimtus CPK 314 straipsnio tvarka, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str.). Ši byla nagrinėjama ieškovės pateikto apeliacinio skundo ribose.

16.       Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl subjekto, kuris turi atsakyti už žalą, padarytą kelio konstrukciniais defektais.

17.       Bylos medžiaga nustatyta, kad 2017 m. spalio 15 d., (duomenys neskelbtini), įvyko įvykis, kurio metu automobilis BMW 520D, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), įvažiavo į duobę ir apgadino priekinį kairės pusės ratą ir jo ratlankį. Automobilis buvo apdraustas KASKO draudimu, todėl ieškovė atlygino draudėjui 557,65 EUR žalą. Ieškovė regreso tvarka prašo priteisti 557,65 EUR žalą, remdamasi tuo, kad atsakovė būdama Giedraičių gatvės Vilniuje savininkė, neužtikrino tinkamos gatvės priežiūros, todėl yra atsakinga už padarytą žalą. Atsakovė nesutiko su ieškiniu ir nurodė, jog patirti nuostoliai nėra sietini su atsakovės neveikimu, kadangi Vilniaus miesto Rytinės, Pietinės ir Centrinės dalies gatvių ir kiemų valdytoja Vilniuje pagal CK 6.266 str. yra UAB „Grinda“, 2011 m. gruodžio 29 d. Darbų atlikimo sutarties Nr. A72-2191(3.1.36-UK) ir 2012 m. gegužės 7 d. Susitarimo Nr. A72-524(3.1.36-UK) „Dėl 2011-12-29 darbų atlikimo sutarties Nr. A72-2191(3.1.36-UK) pakeitimo“, pagrindu.

18.       Žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, pagal CK 6.266 straipsnio 1 dalį privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo šio kodekso 6.270 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos aplinkybės (nenugalima jėga, nukentėjusio asmens tyčia ar didelis neatsargumas).

19.       Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu ieškinį atmetė, konstatavęs, kad 2011 m. gruodžio 29 d. Darbų atlikimo sutartimi Nr. A72-2191(3.1.36-UK) ir 2012 m. gegužės 7 d. Susitarimu Nr. A72-524(3.1.36-UK) „Dėl 2011-12-29 darbų atlikimo sutarties Nr. A72-2191(3.1.36-UK) pakeitimo“ Giedraičių gatvės valdymo teisė buvo perduota UAB „Grinda”, todėl nėra teisinio pagrindo teigti, jog atsakovė atsako už žalą, atsiradusią dėl gatvės netinkamos priežiūros CK 6.266 str. numatytais pagrindais.

20.       Apeliantė nesutinka su skundžiamu sprendimu, motyvuodama tuo, kad pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo teismų formuojamos praktikos, netinkamai ir nesistemiškai aiškino 2011 m. gruodžio 29 d. Darbų atlikimo sutarties Nr. A72-2191(3.1.36-UK) ir 2012 m. gegužės 7 d. Susitarimo Nr. A72-524(3.1.36-UK) „Dėl 2011-12-29 darbų atlikimo sutarties Nr. A72-2191(3.1.36-UK) pakeitimo“ nuostatas, neatsižvelgė, kad UAB „Grinda“ nėra kelio valdytojas, o atlieka tik sutartyje numatytus techninio pobūdžio darbus.

21.       Nagrinėjamu atveju byloje nėra ginčo, kad Giedraičių gatvės, Vilniuje savininkė yra atsakovė. Tačiau atsakovė šiuo atveju įrodinėjo, kad neturi pareigos atlyginti kilusią žalą, kadangi minėtos gatvės valdymo teises yra perleidusi trečiajam asmeniui UAB „Grinda“. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu sutiko su atsakovės pozicija ir konstatavo, kad trečiasis asmuo UAB “Grinda” yra Giedraičių gatvės, Vilniuje valdytoja 2012 m. gegužės 7 d. Susitarimo Nr. A72-524(3.1.36-UK) „Dėl 2011-12-29 darbų atlikimo sutarties Nr. A72-2191(3.1.36-UK) pakeitimo“ 4.2.10 punkto pagrindu ir atsakovė neturi pareigos atsakyti už kilusią žalą. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagą, sutinka su apeliantės teiginiais, jog tokia pirmosios instancijos teismo išvada nepagrįsta, padaryta nukrypstant nuo formuojamos teismų praktikos ir netinkamai aiškinant darbų atlikimo sutarties bei CK 6.266 str. 2 d. nuostatas.

22.       Pagal CK 6.266 straipsnio 2 dalį atsakomybės subjektu gali būti ne tik asmuo, valdantis daiktą nuosavybės teise, bet ir kitais teisėtais pagrindais – jo valdytojas. Statinio, pastato ar kitokios konstrukcijos, įskaitant kelius, valdymas pagal CK 6.266 straipsnį suprantamas kaip objekto turėjimas savo žinioje ir teisė savarankiškai spręsti dėl ūkinio bei fizinio poveikio darymo šiam objektui. Nekilnojamojo turto savininkas laikomas savarankiškai įgyvendinančiu valdymo teisę, nebent jis įrodo, kad ją savarankiškai įgyvendina kitas asmuo. Pagal CK 6.266 straipsnio 2 dalį preziumuojama, kad pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų savininkas (valdytojas) yra asmuo, viešame registre nurodytas kaip jų savininkas (valdytojas). Ši prezumpcija gali būti paneigta. Tai reiškia, kad, esant registracijos duomenims viešame registre, jame nurodytas asmuo gali įrodyti, jog atsakingas už žalą asmuo iš tikrųjų yra kitas. Juo gali būti objekto savininkas ar valdytojas, nors jo teisės ir nebūtų įregistruotos viešame registre (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje „If P&C Insurance“ v. Vilniaus miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-222/2011).

23.       Kasacinis teismas formuoja praktiką, kad teismas, konstatuodamas statinio valdymą, turi tirti sutarties turinį, aiškinti jos sąlygas pagal sutarties pažodinę reikšmę, jos sudarymo ir vykdymo aplinkybes ir nustatyti, ar sudaryta sutartimi kitam asmeniui buvo perduota objekto, dėl kurio atsirado žalos, valdymo, ar tik techninės priežiūros teisė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. balandžio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UADB „Industrijos garantas“ v. Vilniaus miesto savivaldybė“, bylos Nr. 3K-3-186-701/2015). Pažymėtina, jog sutartis remiantis CK 1.193 str. 1 d. turi būti aiškinama sistemiškai, atsižvelgiant į sutarties esmę, tikslą.

24.       Nagrinėjamu atveju 2011 m. gruodžio 29 d. Darbų atlikimo sutartimi Nr. Nr. A72-2191(3.1.36-UK) UAB „Grinda“ (sutartyje įvardijama rangovu) įsipareigojo pagal užsakovo (Vilniaus miesto savivaldybės administracijos) užsakymus atlikti Vilniaus miesto Rytinės, Pietinės ir Centrinės dalių gatvių ir kiemų dangos remonto bei priežiūros darbus, o užsakovas įsipareigojo už atliktus darbus apmokėti sutartyje nustatyta tvarka (sutarties 1 punktas). Pagal sutarties 3.1 punktą darbai finansuojami iš atsakovės lėšų. Sutarties 3.3 punktas numato, kad darbai atliekami pagal užsakovo pateiktą Rangovui užsakymą ir jame nurodytus kiekius bei darbų atlikimo terminus. Šalys 2012 m. gegužės 7 d. susitarimu papildė 2011 m. gruodžio 29 d. sutartį 4.2.10 punktu, kuriame numatė, kad „rangovas (UAB „Grinda“) įsipareigoja nuolat vesti jam perduodamų eksploatuoti gatvių ir kiemų dangos stebėseną. Rangovas privalo defektus, kurie kelia grėsmę eismo dalyvių, transporto priemonių ir pan. saugumui, šalinti (taisyti) nedelsiant ir apie šią aplinkybę informuoti užsakovą. Rangovas nuo Sutarties pasirašymo dienos iki Sutarties galiojimo pabaigos yra laikomas gatvių ir kiemų dangos Vilniaus miesto Rytinės, Pietinės ir Centrinės dalyje valdytoju pagal CK 6.266 straipsnį ir privalo atlyginti užsakovui ar tretiesiems asmenims padarytą žalą, atsiradusią dėl netinkamos gatvių ir kiemų dangos priežiūros ir remonto ir (arba) netinkamos gatvių ir kiemų dangos būklės“.

25.       Pažymėtina, jog kasacinis teismo tokio pobūdžio bylose yra suformavęs teisės aiškinimo taisyklę, pagal kurią taikant CK 6.266 straipsnio 2 dalį, asmuo, viešame registre nurodytas kaip statinio savininkas (valdytojas) ir siekiantis paneigti statinio valdymo prezumpciją, turi įrodyti, kad kitas asmuo savarankiškai įgyvendina statinio valdymą, ir tuo atveju atsakomybė taikoma ne jam, o kitam asmeniui. Sutartimi kitam asmeniui perdavus tik statinio techninės priežiūros, veikiant pagal užsakovo nurodymus, teisę, statinio valdymas tokiam asmeniui nepereina. Nagrinėjamu atveju nors atsakovė ir remiasi 2012 m. gegužės 7 d. Susitarimu dėl 2011 m. gruodžio 29 d. sutarties pakeitimo, tačiau atkreiptinas dėmesys, jog minėtas susitarimas iš esmės nepakeitė kitų sutarties nuostatų ir pačios sutarties esmės. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, sisteminis nurodytos sutarties nuostatų aiškinimas nesudaro pagrindo laikyti, kad UAB „Grinda“ suteikta teisė savarankiškai įgyvendinti ginčo gatvės valdymo teises. Tuo tarpu Susitarimo 4.2.10 punkto nuostata, kad rangovas nuo sutarties pasirašymo dienos iki sutarties galiojimo pabaigos yra laikomas gatvių ir kiemų dangos Vilniaus miesto Rytinės, Pietinės ir Centrinės dalies valdytoju pagal CK 6.266 straipsnį, vertintina kaip formali ir neatitinkanti visos sutarties esmės bei minėtų kasacinio teismo suformuotų CK 6.266 straipsnio aiškinimo taisyklių. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tokia nuostata negali paneigti pačios sutarties esmės (Darbų atlikimo sutartis) ir tikslo, ir kitų sutarties nuostatų, numatančių, kad rangovas gali veikti tik pagal užsakovės nurodymus, bet ne savarankiškai spręsti dėl darbų atlikimo. Be to pažymėtina ir tai, kad tame pačiame sutarties 4.2.10 p. taip pat įtvirtinta, jog tuo atveju, jei tretieji asmenys dėl žalos, atsiradusios dėl netinkamos gatvių ir kiemų dangos priežiūros ir remonto ir (arba) netinkamos gatvių ir kiemų dangos būklės, patirtų nuostolių, kuriuos teismas priteistų iš užsakovo, užsakovas savo pasirinkimu turi teisę mažinti mokėjimus rangovui už pagal šią sutartį atliktus darbus suma, lygia priteistiems nuostoliams, arba reikalauti, kad rangovas per 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų nuo pareikalavimo užsakovui sumokėtų kompensaciją, lygią priteistiems nuostoliams. Taigi, sistemiškai aiškinant sutarties nuostatų visumą, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, minėta sutartimi trečiajam asmeniui buvo perduota ne savarankiška gatvių valdymo teisė, o tik techninės priežiūros pobūdžio darbų atlikimas, t. y. gatvių ir kiemų dangos remonto bei priežiūros darbai, kuriuos trečiasis asmuo atlieka pagal užsakovo nurodymus ir pastarajam prižiūrint. Vertinant tikruosius šalių ketinimus (CK 6.193 str. 1 d.), spręstina, kad šalis sieja statybos rangos santykiai, nors Susitarime kalbama apie gatvių dangos perdavimą atsakovo valdymą, tačiau faktiškai Susitarimu šalys siekė aptarti šalių tarpusavio prievoles kompensuojant užsakovui ar tretiesiems asmenims padarytą žalą, atsiradusią dėl netinkamos gatvių kelių būklės priežiūros.

26.       Esant nurodytoms aplinkybėms konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad atsakovė yra perdavusi Giedraičių gatvės, Vilniuje valdymo teises trečiajam asmeniui, todėl yra teisinis pagrindas skundžiamą sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.

27.       CK

28.       Nagrinėjamu atveju byloje nėra ginčo, kad gatvės priežiūra, taisymas ir saugaus eismo organizavimas yra savarankiškoji savivaldybės funkcija (Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 32 punktas). Kad įvykio metu atsakovė buvo minėtos gatvės valdytoja konstatuota sprendimo 25-26 p.

29.       Atsakovė gindamasi nuo pareikšto ieškinio nurodė, kad jos atstovai nebuvo kviesti vertinant automobiliui padarytą žalą, pažymėjo, jog ieškovė nepateikė pakankamai įrodymų patvirtinančių žalos dydį, nurodė, kad žalos dydis turėtų būti toks, kuris kompensuotų sugadinto automobilio ar jo detalių atkūrimą iki eismo įvykio. Atsakovė taip pat teigė, kad tariamai patirta žala atsirado dėl vairuotojo neatsargių veiksmų.

30.       Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje esanti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2017 m. spalio 16 d. pažyma, tarnybinis pranešimas, eismo įvykio vietos planas, patvirtina, jog Giedraičių gatvė, Vilniuje turėjo trūkumų, kurie nulėmė prašomos priteisti žalos atsiradimą. Minėtoje pažymoje nurodyta, kad 2017 m. spalio 15 d. Giedraičių g., Vilniuje automobilis BMW 520D, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), įvažiavo į duobę ir apgadino priekinį kairės pusės ratą ir jo ratlankį. Automobilio apgadinimus patvirtina fotonuotraukos, 2017-10-15 techninės apžiūros aktas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tokie sugadinimai kaip padangos prakirtimas ir ratlankio nubrozdinimas laikytini atitinkančiais aptariamo eismo įvykio pobūdį, todėl manyti, jog jie nesusiję su 2017 m. spalio 15 d. įvykusiu eismo įvykiu, nėra pagrindo. Pažymėtina ir tai, kad byloje pateikti žalos faktą ir dydį pagrindžiantys įrodymai, t.y. automobilio apgadinimų taisymo PVM sąskaita – faktūra bei remonto sąmata yra 2017 m. spalio 30 d., t.y. praėjus dviem savaitėms po eismo įvykio. Byloje, nėra jokių duomenų, kurie leistų manyti, jog tas pats automobilis per tokį laiką galėjo sudalyvauti dar viename eismo įvykyje, kuriame galėjo taip pat apgadinti automobilio ratus ir ratlankius. Atsakovė taip pat teigė, jog žala kilo dėl paties vairuotojo neatsargių veiksmų, tačiau pažymėtina, jog byloje nėra duomenų, kad nukentėjęs asmuo būtų pažeidęs kelių eismo taisykles. Priešingai, byloje esantys duomenys patvirtina, kad duobė nebuvo pažymėta įspėjamaisiais ženklais, todėl spręstina, kad vairuotojas negalėjo numatyti, kad kelyje bus duobė. Be to pažymėtina, jog duobė kelio važiuojamojoje dalyje, nesant jokių įspėjamųjų ženklų gali būti netikėta kliūtis, jei ją užstoja pavyzdžiui kitas priekyje važiuojantis automobilis.

31.       Taigi, byloje esančių įrodymų visuma sudaro pakankamą pagrindą konstatuoti esant tikėtiną, kad 2017 m. spalio 15 d. Giedraičių gatvėje, Vilniuje trečiojo asmens vairuojamam automobiliui įvažiavus į duobę buvo apgadintas automobilio BMW 520D, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priekinis kairės pusės ratas ir jo ratlankis. 

32.       LR CK 6.1015 straipsnio 1 dalyje suteikta teisė draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už žalos atsiradimą asmens, jeigu ko kito nenustatyta draudimo sutartyje. Byloje nustatyta, kad ieškovui, išmokėjusiam draudimo išmoką draudėjui, kurio automobiliui, važiuojant Giedraičių gatve Vilniuje, įvažiavus į duobę dėl to buvo apgadintas, atsirado reikalavimo teisė į asmenį, atsakingą už žalos padarymą. Atsakovė teigia, kad ieškovė neįrodė žalos dydžio ir žalos dydis turėtų būti toks, kad automobilio būklė turėtų būti grąžinta į iki eismo įvykio buvusią padėtį. Tačiau atkreiptinas dėmesys, jog ieškovė į šią aplinkybę atsižvelgė, ir skaičiuodama draudimo išmokos dydį paskaičiavo 33 proc. padangos nusidėvėjimą, todėl prašomas priteisti žalos dydis 557,65 EUR. Ieškovė taip pat pateikė įrodymus pagrindžiančius žalos dydį t.y. automobilio apgadinimų taisymo PVM sąskaitą – faktūrą, remonto darbų sąmatą, draudimo išmokos sumokėjimo pavedimų kopijas. Atsakovė duomenų, kurie sudarytų pagrindą abejoti ieškovės nurodytu žalos dydžiu nepateikė (CPK 178 str.). Esant nurodytoms aplinkybėms apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog ieškovė įrodė visas būtinas sąlygas atsakovės civilinei atsakomybei kilti, todėl ieškovės ieškinys pagrįstas ir tenkintinas.

33.       CK 6.37 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymo nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal CK 6.210 straipsnio 1 dalį, terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines procesines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Atsižvelgiant į tai, tenkintinas ieškovės reikalavimas dėl 5 proc. palūkanų nuo priteistos sumos priteisimo iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

34.       Remiantis CPK 93 str. tenkinus apeliacinį skundą bei ieškinį, ieškovės už ieškinio bei apeliacinio skundo pateikimą sumokėtas iš viso 30 EUR žyminis mokestis priteistinas iš atsakovės.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

n u s p r e n d ž i a:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 26 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.

Ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ (į.k. 110051834) ieškinį tenkinti.

Priteisti ieškovei AB „Lietuvos draudimas“ (į.k. 110051834) iš atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės (į.k. 188710061) 557,65 EUR žalos atlyginimo, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 557,65 EUR sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2019 m. kovo 27 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 30 EUR bylinėjimosi išlaidų.

Teisėja                                                                 Andrutė Kalinauskienė