Administracinė byla Nr. eI-5448-386/2022

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00727-2022-7

Procesinio sprendimo kategorijos: 12.18.1; 14.6; 55.1.3

 (S)

REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. rugpjūčio 23 d.

Klaipėda

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų teisėja Laimutė Jokubauskaitė 2022 m. rugpjūčio 17 d.  teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės Telšių regiono atliekų tvarkymo centras prašymą atsakovams A. D. ir V. J. dėl vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą priteisimo.

Teismas

nustatė:

Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) Telšių regiono atliekų tvarkymo centras (toliau – ir pareiškėjas) prašymu prašo:

1) priteisti iš atsakovo A. D. (toliau – ir atsakovas) 79,11 Eur nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą už 17/50 dalį turto objekto, adresu (duomenys neskelbtini)  už laikotarpį nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2021 m. birželio 30 d.;

2) priteisti iš atsakovės V. J. (toliau – ir atsakovė) 153,57 Eur nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą už 33/50 dalį turto objekto, (duomenys neskelbtini), už laikotarpį nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2021 m. birželio 30 d.;

Pareiškėjas taip pat prašo lygiomis dalimis priteisti iš atsakovų 20,70 Eur bylinėjimosi išlaidas t. y. po 10,35 Eur iš kiekvieno atsakovo.

Pareiškėjas prašymo reikalavimą grindžia tuo, jog atsakovai privalėjo mokėti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, nes rinkliava yra atliekų turėtojo privaloma įmoka už atliekas, kurios tvarkomos savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje, ir ji nesiejama su konkrečios paslaugos suteikimu, o yra privaloma įmoka, reglamentuota viešosios teisės normomis.

Šalys neatvyko. Pareiškėjas prašyme nurodė, jog prašo bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka. Atsakovams teismo procesiniai dokumentai įteikti viešo paskelbimo būdu, atsiliepimas negautas.

Teismas

konstatuoja:

Ginčas šioje byloje yra dėl 79,11 Eur  vietinės rinkliavos pareiškėjui priteisimo iš atsakovo A. D. už turto objektą, adresu (duomenys neskelbtini), už laikotarpį nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2021 m. birželio 30 d. ir dėl 153,57 Eur vietinės rinkliavos pareiškėjui priteisimo iš atsakovės V. J. už turto objektą, adresu (duomenys neskelbtini), už laikotarpį nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2021 m. birželio 30 d.

Komunalinių atliekų tvarkymas, antrinių žaliavų surinkimas, perdirbimo organizavimas teisės aktais yra priskirtas savivaldybių funkcijoms (Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 31 punktas, Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 25 straipsnis).

Nuo 2017 m. kovo 1 d. galioja Plungės rajono savivaldybės tarybos 2017 m. sausio 26 d. sprendimu Nr. T1-1 patvirtinti Plungės rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatai (toliau – ir Nuostatai) (pakeisti 2017 m. gegužės 25 d. sprendimu Nr. T1-117, įsigaliojusiu nuo 2017 m. gegužės 30 d.), kurių 2 punktas nustato, kad vietinė rinkliava už komunalinių atliekų tvarkymą nustatoma visiems Plungės rajono savivaldybės atliekų turėtojams, kurie valdo, naudoja ar kitaip disponuoja nekilnojamuoju turtu, išskyrus žemės sklypus; Nuostatai netaikomi asmenims, turintiems taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimus, kuriuose yra numatytas komunalinių atliekų tvarkymas.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2010 m. kovo 29 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A525-471/2010 išaiškino, kad vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą vertintina kaip atliekų turėtojo privaloma įmoka už atliekas, kurios tvarkomos savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje. Tai savo ruožtu leidžia daryti išvadą, kad aptariama vietinė rinkliava ir jos dydis nėra siejama su konkrečios paslaugos suteikimu. Teismas minėtoje nutartyje akcentavo ir tai, jog vietinės rinkliavos privalomasis pobūdis (Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 3 dalis) ir paskirtis lemia, kad rinkliava nėra sutartinio pobūdžio mokėjimas ir ji reglamentuojama viešosios, o ne privatinės teisės normomis. Vietinės rinkliavos objektas negali būti laikomas komunaline paslauga (šiukšlių išvežimu) Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.584 straipsnio 1 dalies prasme.

VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro duomenimis nustatyta, jog atsakovui nuo 2006 m. gegužės 3 d. iki 2021 m. birželio 22 d. pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo nuosavybės teise priklausė 17/50 dalis buto, adresu (duomenys neskelbtini). Taigi, atsakovas ginčo laikotarpiu buvo vietinės rinkliavos mokėtojas.

Taip pat iš VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro duomenų nustatyta, kad atsakovei nuo 1996 m. spalio 17 d. iki 2021 m. gegužės 13 d. turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui akto sudaro nuosavybės teise priklausė 33/50 dalis buto, adresu (duomenys neskelbtini). Taigi, atsakovė ginčo laikotarpiu buvo vietinės rinkliavos mokėtoja.

Dėl senaties termino

Pareiškėjas prašo priteisti iš atsakovo bei atsakovės nesumokėtą vietinės rinkliavos, kuri apskaičiuota laikotarpiu nuo 2017-01-01 iki 2021-06-30.   

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas analogiško pobūdžio bylose yra akcentavęs (ABTĮ 15 straipsnio 1 dalis), kad mokesčių teisiniuose santykiuose senaties terminai, per kuriuos gali būti išieškomi mokesčiai (tame tarpe rinkliavos ir kiti privalomi mokėjimai), paprastai yra nustatomi arba konkretaus mokesčio mokėjimo klausimus reglamentuojančiame teisės akte, arba Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatyme (toliau – ir MAĮ), kuris konkretaus mokesčio mokėjimo klausimus reglamentuojančio teisės akto atžvilgiu yra bendroji teisės norma, t. y. šios teisės normos tarpusavyje sąveikauja, kaip specialioji ir bendroji teisės normos. Atitinkamai Rinkliavų įstatyme nuostatos dėl senaties terminų nėra įtvirtintos, todėl šiam klausimui spręsti turi būti vadovaujamasi MAĮ nuostatomis (žr., pvz., LVAT 2012 m. rugsėjo 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-2346/2012; 2012 m. spalio 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-2405/2012). 

Šiuo atveju taikytina MAĮ 68 straipsnio 1 dalis (įstatymo redakcija įsigaliojusi nuo 2020 m. sausio 1 d.), kuria įtvirtinta: jeigu kitaip nenustatyta šiame straipsnyje ar atitinkamo mokesčio įstatyme, mokesčių mokėtojas ar mokesčių administratorius mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti gali ne daugiau kaip už einamuosius ir trejus praėjusius kalendorinius metus, skaičiuojamus atgal nuo tų metų, kuriais pradedama mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti, sausio 1 dienos. Pažymėtina, jog tokios praktikos nuosekliai buvo laikomasi analogiškose bylose (ABTĮ 15 str. 1 d.), išnagrinėtose Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendžiant dėl tuo metu galiojusio senaties termino taikymo (žr., pvz., LVAT 2012 m. rugsėjo 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-2346/2012; 2012 m. spalio 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-2405/2012). Kartu akcentuotina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, jog mokestiniuose ginčuose mokesčio apskaičiavimo ir perskaičiavimo senatį teismas privalo taikyti ex officio (savo iniciatyva) (žr., pvz., LVAT 2005 m. balandžio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A15-485/2005 ir kt.).

Atsižvelgus į minėtas nuostatas ir įvertinus nagrinėjamo ginčo pobūdį, spręstina, kad šiuo atveju MAĮ 68 straipsnio taikymo požiūriu šioje teisės normoje nustatyto termino skaičiavimo pradžia nagrinėjamos bylos kontekste yra sietina su pareiškėjo kreipimosi į teismą dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo diena. Todėl, vadovaujantis nurodytomis nuostatomis, pareiškėjui iš atsakovės priteistina vietinė rinkliava gali būti apskaičiuojama už einamuosius ir trejus praėjusius kalendorinius metus, skaičiuojamus atgal. 

Vadovaujantis aukščiau išdėstytu, pareiškėjui iš atsakovės priteistina vietinė rinkliava galėjo būti apskaičiuojama už einamuosius (2022 m.) ir trejus praėjusius kalendorinius metus. Atitinkamai iš byloje esančių duomenų matyti, kad pareiškėjas su pareiškimu dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo į teismą kreipėsi 2022 m. balandžio 27 d. Įvertinus aukščiau išdėstytą, akivaizdu, kad yra suėjusi senatis skaičiuoti vietinę rinkliavą už laikotarpį nuo 2017-01-01 iki 2018-12-31.

2022-03-03 pažymoje apie skolą Nr. P-PL-22-38 nurodoma, kad laikotarpiu nuo 2017-01-01 iki 2018-12-31 už visą nekilnojamojo turto objektą adresu (duomenys neskelbtini), apskaičiuota vietinė rinkliava yra 101,58 (33,08 + 68,50) Eur. Įvertinus aukščiau išdėstyta šios dalies reikalavimo pareiškimui yra praleistas vietinės rinkliavos apskaičiavimo ir išieškojimo terminas, todėl priteistina vietinė rinkliava už laikotarpį nuo 2019-01-01 iki 2021-06-30

Pažymoje teigiama, kad laikotarpiu nuo 2019-01-01 iki 2019-12-31 už visą nekilnojamojo turto objektą apskaičiuota vietinė rinkliava yra 56,40 Eur. Už laikotarpį nuo 2020-01-01 iki 2020-12-31 mokėtinos vietinės rinkliavos suma siekia 53,10 Eur, o už laikotarpį nuo 2021-01-01 iki 2021-06-30 mokėtinos vietinės rinkliavos suma yra 21,60 Eur.

Atsižvelgiant į tai, kad ginčo laikotarpiu atsakovui nuosavybės teise priklausė 17/50 dalis buto darytina išvada, kad atsakovas turėjo prievolę už 2019 m. laikotarpį pareiškėjai sumokėti 19,18 Eur (56,40 / 50 * 17), už 2020 m. laikotarpį – 18,05 Eur (53,10 / 50 * 17) ir už laikotarpį nuo 2021-01-01 iki 2021-06-30 – 7,34 Eur (21,60 / 50 * 17). Remiantis anksčiau išdėstytu už laikotarpį nuo 2019-01-01 iki 2021-06-30 iš atsakovo pareiškėjos naudai priteistina 44,57 Eur (19,18 + 18,05 + 7,34).

Vadovaujantis anksčiau išdėstytu ir įvertinus aplinkybę, kad ginčo laikotarpiu atsakovė nuosavybės teise valdė 33/50 dalį nekilnojamojo turto objekto adresu (duomenys neskelbtini), konstatuotina, kad atsakovė turėjo prievolę už 2019 m. laikotarpį pareiškėjai sumokėti 37,22 Eur (56,40 / 50 * 33), už 2020 m. laikotarpį – 35,05 Eur (53,10 / 50 * 33) ir už laikotarpį nuo 2021-01-01 iki 2021-06-30 – 14,26 Eur (21,60 / 50 * 33). Remiantis anksčiau išdėstytu už laikotarpį nuo 2019-01-01 iki 2021-06-30 iš atsakovės pareiškėjos naudai priteistina 86,53 Eur (37,22 + 35,05 + 14,26).

Kaip jau minėta, pagal Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 3 dalį vietinė rinkliava yra savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka, galiojanti tos savivaldybės teritorijoje, todėl atsakovei vietinės rinkliavos mokėjimas yra piniginė prievolė ir ją vienašališkai atsisakyti įvykdyti draudžiama (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.59 str.). Atsakovė tinkamai nevykdė prievolės mokėti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, todėl pareiškėja įgijo reikalavimo teisę į prievolės įvykdymą (Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 6.38 str.) ta apimtimi, kuria jos įvykdymo terminas nėra pasibaigęs.

Dėl bylinėjimosi išlaidų už advokato teisines paslaugas

Pareiškėjas prašo jos naudai lygiomis dalimis priteisti iš atsakovų  18,15 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą advokato pagalbai apmokėti.

Vadovaujantis ABTĮ 40 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu bylinėjimosi išlaidų atlyginimo principu – proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. ABTĮ neriboja juridinio asmens, esančio bylos šalimi, galimybės būti atstovaujamam advokato, tačiau tai savaime nereiškia, kad visos šalies patirtos išlaidos samdant advokatus turi būti priteisiamos iš bylą pralaimėjusios kitos šalies, nes LVAT praktikoje laikomasi nuostatos, kad priteistinos tik būtinos, pagrįstos ir suinteresuotos šalies realiai turėtos bylinėjimosi išlaidos (žr., pvz., LVAT 2016 m. rugsėjo 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2130-662/2016). Sprendžiant, ar prašomos atlyginti išlaidos buvo būtinos, taip pat turi būti atsižvelgiama į tai, ar proceso šalys savo procesinėmis teisėmis naudojosi sąžiningai, ar proceso šalies išlaidavimas nebuvo perteklinis (ABTĮ 52 str. 3 d.). Be to, teismas turi atsižvelgti į tai, kad priteistinoms bylinėjimosi išlaidoms taikomi ir bendrieji teisės principai – jos turi atitikti teisingumo, protingumo, sąžiningumo principus, reikalaujančius, be kita ko, kad asmenys, prašantys jų atlyginimo, elgtųsi apdairiai, rūpestingai (žr., pvz., LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-201/2013).

Nuo 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojo ABTĮ pakeitimai (2019 m. rugsėjo 19 d. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 103 straipsnio ir II dalies II skyriaus pakeitimo įstatymas Nr. XIII-2432), kuriuose įtvirtina supaprastinta kreipimosi į teismą dėl vietinės rinkliavos priteisimo procedūra. ABTĮ 1311 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad viešojo administravimo subjektas ar tam tikrus viešojo administravimo įgaliojimus turintis asmuo (pareiškėjas) įstatymų numatytais atvejais ir šiame skirsnyje nustatyta tvarka gali kreiptis į apygardos administracinį teismą su pareiškimu dėl teismo įsakymo dėl į valstybės, savivaldybių biudžetus ar valstybės pinigų fondus nesumokėtų (negrąžintų) sumų priteisimo (išieškojimo) iš fizinio ar juridinio asmens (skolininko). Pagal ABTĮ 1312 straipsnio 1 dalį, pareiškimas dėl teismo įsakymo išdavimo paduodamas elektroninių ryšių priemonėmis. Pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo padavimo elektroninių ryšių priemonėmis tvarką ir formą nustato teisingumo ministras. ABTĮ 1314 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad, teikiant pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo, pareiškėjo patirtos bylinėjimosi išlaidos teismo įsakymu nėra priteisiamos. Šios išlaidos (jų dalis) kartu su kitomis bylinėjimosi išlaidomis pareiškėjo prašymu gali būti priteisiamos, kai reikalavimas (jo dalis) tenkinamas išnagrinėjus šio įstatymo 1316 straipsnio 3 dalyje nurodytą pareiškėjo prašymą.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas formuodamas vieningą teisminę praktiką šios kategorijos bylose 2021 m. kovo 24 d. administracinėje byloje Nr. eTA-906-968/2021 konstatavo, kad ABTĮ įtvirtinus supaprastintą kreipimosi į teismą dėl vietinės rinkliavos priteisimo procedūrą, tokiais atvejais, kaip nagrinėjamasis šioje administracinėje byloje, iš esmės nebeliko prasmės naudotis advokato pagalba rengiant prašymą teismui. Šiuo atveju pakanka užpildyti Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2002 m. gruodžio 19 d. įsakymu Nr. 362 (2020 m. sausio 9 d. įsakymo Nr. 1R-13 redakcija) nustatytą formą bei pateikti ją administraciniam teismui elektroninių ryšių priemonėmis. Cituojamoje LVAT nutartyje taip pat akcentuota, kad byloje nekeliant naujos teisinės problematikos, tokio pobūdžio bylose jau esant suformuotai teismų praktika, bylai nesant sudėtingai dėl jos apimties, faktinių aplinkybių, įrodymų vertinimo, ginčui taikytinos teisės taikymo, pareiškėjui yra suteikta galimybė kreiptis į teismą supaprastinta tvarka – pasinaudojant teismo įsakymo institutu, todėl prašomos atlyginti bylinėjimosi išlaidos neatitinka būtinumo kriterijaus ir yra perteklinės, todėl nepriteistinos.

ABTĮ 15 straipsnio 1 dalis numato, kad vienodą administracinių teismų praktiką aiškinant ir taikant įstatymus bei kitus teisės aktus formuoja Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, todėl teismas vadovaujasi aukščiau nurodyta formuojama teismine praktika šios kategorijos bylose.

Taigi pareiškėjas, siekdamas prisiteisti iš atsakovų nesumokėtos vietinės rinkliavos įsiskolinimą, galėjo pasinaudoti ABTĮ įtvirtinta supaprastinta kreipimosi į teismą dėl vietinės rinkliavos priteisimo procedūra, t. y. teismo įsakymo institutu.

Dėl kitų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo

Pareiškėjas taipogi prašo lygiomis dalimis priteisti iš atsakovų ir 2,55 Eur išlaidų atlyginimą už nekilnojamojo turto centrinio duomenų banko bei gyventojų registrų išrašų suformavimą t. y. po 1,28 Eur iš atsakovo ir atsakovės.

Pagal ABTĮ 39 straipsnio 1 dalį prie bylos nagrinėjimo išlaidų priskiriamos sumos, išmokėtos liudytojams, vertėjams, specialistams, ekspertams ir ekspertų organizacijoms (1 p.); išlaidos advokato ar advokato padėjėjo teisinėms paslaugoms apmokėti (išlaidos už advokato ar advokato padėjėjo konsultacijas, pagalbą rengiant bei paduodant procesinius dokumentus ir dalyvaujant nagrinėjant bylą teisme) (2 p.); kitos būtinos ir pagrįstos išlaidos, nesusijusios su teisinių paslaugų teikimu proceso šaliai (3 p.).

Nekilnojamo turto centrinio duomenų banko bei gyventojų registro išrašai yra susiję su pareiškėjo inicijuoto ginčo dalyku bei buvo šios bylos vertinimo objektu, todėl šios išlaidos priteistinos (žr.: 2021 m. lapkričio 10 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį administracinėje byloje Nr. eTA-908-624/2021).

 Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsnio 5 dalimi, 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 4 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

Pareiškėjo UAB Telšių regiono atliekų tvarkymo centro prašymą tenkinti dalinai.

Priteisti UAB Telšių regiono atliekų tvarkymo centrui  iš A. D. 44,57 Eur vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą už 17/50 dalį buto, adresu (duomenys neskelbtini), už laikotarpį nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d. 

Priteisti UAB Telšių regiono atliekų tvarkymo centrui  iš V. J. 86,53 Eur vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą už 33/50 dalį buto, adresu (duomenys neskelbtini), už laikotarpį nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d. 

Kitoje dalyje pareiškėjo prašymą atmesti kaip nepagrįstą.

Pareiškėjo prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo tenkinti dalinai.

Priteisti UAB Telšių regiono atliekų tvarkymo centrui  bylinėjimosi išlaidų atlyginimą 1,28 Eur iš A. D. ir 1,28 Eur iš V. J..

Atmesti UAB Telšių regiono atliekų tvarkymo centro prašymą dalyje dėl 18,15 Eur už advokato teisines paslaugas priteisimo.

Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant  per Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmus.

Teisėja                                                                                              Laimutė Jokubauskaitė