Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: nuasmeninta nutartis byloje [2K-461-2012].doc
Bylos nr.: 2K-461/2012
Bylos rūšis: baudžiamoji byla
Teismas: Lietuvos Aukðèiausiasis Teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Kategorijos:

Baudžiamoji byla Nr

                                                                                       Baudžiamoji byla Nr. 2K-461/2012

                                                                                       Teisminio proceso Nr. 1-30-1-00146-2005-3

                                                                     Procesinio sprendimo kategorija:

                                        1.2.18.10. (S)  

 

 

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

                                                     2012 m. spalio 9 d.               

  Vilnius

 

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Vladislovo Ranonio, Rimanto Baumilo ir pranešėjo Antano Klimavičiaus,

sekretoriaujant Daivai Kučinskienei,

dalyvaujant prokurorui Regimantui Žukauskui,

išteisintojo gynėjui advokatui Osvaldui Martinkui,

teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo Viktoro Kičiatovo kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. vasario 23 d. nuosprendžio, kuriuo panaikintas Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 1 d. nuosprendis ir priimtas naujas nuosprendis: A. Ž. išteisintas pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 222 straipsnio 1 dalį, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 1 d. nuosprendžiu A. Ž. buvo nuteistas pagal BK 222 straipsnio 1 dalį vienerių metų laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3 ir 9 dalimis, paskirta bausmė visiško sudėjimo būdu buvo subendrinta su Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. birželio 4 d. nuosprendžiu paskirta bausme, prie griežtesnės šiuo nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės pridedant visą Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. birželio 4 d. nuosprendžiu paskirtą švelnesnę bausmę – 50 MGL (6250 Lt) dydžio baudą, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas vieneriems metams ir 50 MGL (6 250 Lt) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 7 punktu, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas buvo atidėtas vienerių metų laikotarpiui, įpareigojant per šį laikotarpį be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo A. Klimavičiaus pranešimą, prokuroro, prašiusio kasacinį skundą tenkinti, išteisintojo gynėjo, prašiusio kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,

 

n u s t a t ė:

 

Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu A. Ž. buvo nuteistas už tai, kad apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą UAB „B. Ž.“ buhalterinę apskaitą, dėl to negalima buvo iš dalies nustatyti UAB „B. Ž.“ veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ar struktūros, t. y.:

A. Ž., būdamas UAB „B. Ž.“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini)) direktoriumi ir akcininku bei pagal Lietuvos Respublikos 2001 m. lapkričio 6 d. buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 straipsnio 1 dalį, būdamas atsakingas už buhalterinės apskaitos organizavimą, pažeisdamas minėto įstatymo 12 straipsnio 1 dalies nuostatas, jog „visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus“ ir 13 straipsnio 3 dalies nuostatas, jog „apskaitos registruose ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai registruojami pagal apskaitos dokumentus chronologine, sistemine, chronologine–sistemine arba kita tvarka. Apskaitos registrą pasirašo jį sudaręs asmuo“, laikotarpiu nuo 2002 m. gruodžio 1 d. iki 2005 m. balandžio 21 d. apgaulingai tvarkė buhalterinę apskaitą, nes žinodamas, kad neapibrėžtieji reikalavimai (garantijos) nei pelno (nuostolio) ataskaitoje, nei balanse nerodomi, nes tai nėra apskaitos dokumentas, o informacija apie neapibrėžtuosius reikalavimus (garantijas) turi būti pateikiama aiškinamajame rašte, tačiau tyčia sąmoningai siekdamas garantijų išdavimą parodyti apskaitoje ir įtraukti į balansą, taip suteikiant tariamiems kreditoriams balsavimo teisę, Akcininkų susirinkimo 2002 m. lapkričio 7 d. protokolu įformindamas akcininko A. Ž., turinčio 100 procentų akcijų ir balsų, sprendimą patvirtinti ir įtraukti į balansą už 2 635 000 Lt išduotas garantijas: 2002 m. kovo 8 d. R. R. 1 542 000 Lt, 2002 m. rugpjūčio 3 d. V. K. – 640 000 Lt, 2002 m. rugsėjo 16 d. D. Ž. – 42 000 Lt, 2002 m. liepos 29 d. R. V. – 92 000 Lt, 2002 m. birželio 9 d. S. B. – 39 000 Lt, 2002 m. liepos 30 d. J. V. – 120 000 Lt, 2002 m birželio 29 d. R. Ž. – 40 000 Lt, 2002 m. liepos 15 d. A. Ž. – 40 000 Lt, 2002 m. birželio 14 d. R. Ž. – 40 000 Lt, 2002 m. balandžio 16 d. J. N. – 40 000 Lt, A. Ž. 2002 m. gruodžio mėnesio apskaitos registruose įregistravo apskaitos dokumentais nepagrįstas ūkines operacijas, t. y. buhalterinėje sąskaitoje (apskaitos registre) Nr. 403. „Skolos kredito institucijoms“ įregistravo apskaitos dokumentais nepagrįstą kreditinį įsipareigojimą, t. y. gauto kredito – paskolų – iš viso 2 635 000 Lt, padidindamas dokumentinį UAB „B. Ž.“ ilgalaikių skolų (kreditinį įsipareigojimą) 2 635 000 Lt likutį, kurį įregistravo į 2002 m., 2003 m. ir 2004 m. UAB „B. Ž.“ balansus bei buhalterinėje sąskaitoje (apskaitos registre) Nr. 17. „Gautinos sumos“ įregistravo apskaitos dokumentais nepagrįstas gautinas sumas, iš viso 2 635 000 Lt, padidindamas dokumentinį UAB „B. Ž.“ ilgalaikio turto (gautinų sumų) 2 635 000 Lt likutį, kurį įregistravo 2002 m., 2003 m. ir 2004 m. UAB „B. Ž.“ balanse. Dėl šių pažeidimų laikotarpiu nuo 2002 m. vasario 1 d. iki 2005 m. balandžio 21 d. iš dalies nebuvo galima nustatyti UAB „B. Ž.“ turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

Kasaciniu skundu Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojas prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. vasario 23 d. nuosprendį ir palikti galioti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 1 d. nuosprendį.

Kasatorius teigia, kad apeliacinės instancijos teismo nuosprendis naikintinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų. Teismas išnagrinėjo nuteistojo A. Ž. apeliacinį skundą, ištyrė faktines aplinkybes, tačiau, vertindamas įrodymus ir savaip juos interpretuodamas, iš esmės pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalį, dėl to padarė išvadas, neatitinkančias faktinių bylos aplinkybių, ir netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, A. Ž. nepagrįstai išteisindamas pagal BK 222 straipsnio 1 dalį.

Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai vertino, kad 2006 m. lapkričio 20 d. specialisto išvadoje, esant pateiktiems buhalteriniams dokumentams, nustatyta konkreti įmonės 2002 m. gruodžio rnėn. apskaitos registruose įregistruotos ūkinės operacijos suma - 2 635 000 Lt, Priešingai nei nurodo apeliacinės instancijos teismas, specialistas nurodė, kad tarp tyrimui pateiktų UAB „B. Ž." buhalterinių dokumentų nėra pirminių apskaitos dokumentų, kuriais būtų pagrįstos ūkinės bendros 2 635 000 Lt sumos operacijos, ir taip UAB „B. Ž." registruose pateikta informacija yra iškreipta vidaus ir išorės vartotojams, nes UAB „B. Ž." kreditiniai įsipareigojimai ir ilgalaikis turtas yra nepagrįstai padidinti. Prokuroras teigia, kad bylos duomenys rodo, jog UAB „B. Ž." (direktorius A. Ž.) prisiėmė neapibrėžtuosius įsipareigojimus, kurie turėjo būti parodyti užbalansinėje sąskaitoje arba aiškinamajame rašte, o ne įmonės buhalterinėje sąskaitoje (apskaitos registre) Nr. 403 („Skolos kredito institucijoms") ir juo labiau ne buhalterinėje sąskaitoje (apskaitos registre) Nr. 17 „Gautinos sumos" (ilgalaikis įmonės turtas). Kasatorius pažymi, kad 2003 m. gruodžio 11 d. Akcinių bendrovių įstatymo Nr. IX-1889 2 straipsnio 2 dalis numato, jog bendrovė yra ribotos civilinės atsakomybės privatus juridinis asmuo, t. y. akcininko ir bendrovės turtas yra atskirtas. Taigi akivaizdu, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino 2006 m. lapkričio 20 d. specialisto išvadoje ir 2009 m. kovo 18 d. specialisto paaiškinime nurodytą faktą, jog A. Ž. suvestiniame apskaitos registre „gautinos sumos" (ilgalaikis įmonės turtas) nurodė pirminiais apskaitos dokumentais nepagrįstas ūkines operacijas, nes UAB „B. Ž." direktorius A. Ž. minėtame registre parodė apskritai ne UAB „B. Ž." priklausantį turtą. Šie duomenys, anot prokuroro, patvirtina, kad A. Ž. veikė tiesiogine tyčia: jis norėjo iškreipti vidaus ir išorės vartotojams pateikiamą informaciją, suvokė savo veikimo pavojingus padarinius, numatė, kad nebus galima iš dalies nustatyti UAB „B. Ž." veiklos, jos turto, įsipareigojimų dydžio bei struktūros, ir to siekė. Be to, apeliacinės instancijos teismas, vertindamas 2006 m. lapkričio 20 d. specialisto išvadą dėl UAB „B. Ž." ūkinės finansinės veiklos kaip nepatikimą, nepagrįstai rėmėsi tik UAB „B. Ž." audito neatlikusios bei apskritai jokių šios įmonės dokumentų niekada nemačiusios ir netyrusios liudytojos N. J. parodymais bei advokatui O. Martinkui pateikta jos surašyta išvada, kurios turinys yra 2006 m. lapkričio 20 d. specialisto išvados teisinis vertinimas, todėl toks raštas, kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas bei patvirtino Lietuvos auditorių rūmai 2011 m. birželio 15 d. rašte, nelaikytinas auditoriaus išvada. Prokuroras atkreipia dėmesį, kad faktą, jog dėl UAB „B. Ž.“ padarytų Buhalterinės apskaitos įstatymo 12 straipsnio 1 dalies, 16 straipsnio 3 dalies pažeidimų negalima iš dalies nustatyti UAB „B. Ž." veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio ar struktūros, patvirtino pirmosios instancijos teisme apklausti liudytojai: įmonės ūkinės finansinės veiklos atlikusi bei specialisto išvadą pateikusi specialistė B. B., paaiškinimą dėl įmonės ūkinės finansinės veiklos pateikusi specialistė R. M. ir specialistas V. V..

 

Kasacinis skundas atmestinas.

 

Dėl BK 222 straipsnio 1 dalies taikymo

 

Iš kasacinio skundo matyti, kad prokuroras nesutinka su apeliacinės instancijos teismo išvadomis dėl A. Ž. išteisinimo pagal BK 222 straipsnio 1 dalį ir teigia, jog apeliacinės instancijos teismas, panaikindamas pirmosios instancijos teismo apkaltinamąjį nuosprendį A. Ž. dėl šių kaltinimų, padarė esminių BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų pažeidimų. BPK 20 straipsnyje reikalaujama, kad teisėjai įrodymus įvertintų pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, ir vadovaudamiesi įstatymu. Laikyti, kad apeliacinės instancijos teismas, vertindami įrodymus, susijusius su kasaciniame skunde nurodytomis aplinkybėmis, nesilaikė BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų, nėra pagrindo. Kolegijos nuomone, apygardos teismas išteisinamajame nuosprendyje išdėstytas išvadas grindė bylos duomenų analize ir įrodymų vertinimą atliko nepažeisdamas BPK reikalavimų.

Pagal BK 222 straipsnio 1 dalį asmuo atsako tuo atveju, jei dėl apgaulingai tvarkytos apskaitos negalima visiškai ar iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Klaipėdos apygardos teismas, įvertinęs byloje esančius UAB „B. Ž.“ finansinius dokumentus ir jų pagrindu atliktą ūkinį, finansinį tyrimą, konstatavo, kad pirmosios instancijos teismo nustatyti A. Ž. veiksmai, į įmonės 2002 m., 2003 m. ir 2004 m. balansus įtraukiant bendros 2 635 000 Lt sumos ūkines operacijas kaip įmonės kreditinį likutį ir tokio paties dydžio gautinių sumų likutį, nesukėlė padarinių, numatytų BK 222 straipsnio 1 dalies dispozicijoje, nes šio tyrimo metu buvo nustatytas įmonės turtas, finansinė būklė: nuosavas kapitalas ir įsipareigojimai. Tokią išvadą teismas grindė ir kasaciniame skunde minima 2006 m. lapkričio 20 d. specialisto išvada Nr. 5-3/96 dėl UAB „B. Ž.“ ūkinės finansinės veiklos, kurioje nurodyta, kad UAB „B. Ž.“ 2002 m. gruodžio mėn. buhalterinės apskaitos dokumentais nepagrįstas bendros 2 635 000 Lt sumos paskolos gavimas iš kredito institucijų ir fizinių asmenų. Prokuroras atkreipia dėmesį, kad šioje išvadoje specialistas nurodė, jog tarp tyrimui pateiktų UAB „B. Ž." buhalterinių dokumentų nėra pirminių apskaitos dokumentų, kuriais būtų pagrįstos ūkinės bendros 2 635 000 Lt sumos operacijos. Tačiau kolegija pažymi, kad nors skolų garantiniai raštai nepagrindžia minėtos sumos ūkinių operacijų, tačiau raštai kaip dokumentai yra ir jie leidžia nustatyti juridinio asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydį bei struktūrą, o kartu suteikia galimybę konstatuoti Buhalterinės apskaitos įstatymo pažeidimą. Taigi apeliacinės instancijos teismas teisingai ir visiškai pagrįstai konstatavo, kad nustatytų aplinkybių, jog suvestiniame apskaitos registre įrašyta 2 635 000 Lt suma buvo nepagrįstai padidintos įmonės gautinos sumos ir skolos kredito institucijoms, nes UAB „B. Ž.“ lėšų iš fizinių asmenų laikotarpiu nuo 2001 m. sausio 1 d. iki 2005 m. balandžio 21 d. nesiskolino, nepakanka konstatuoti faktui, kad negalima iš dalies nustatyti UAB „B. Ž.“ turto ar finansų būklės. Tyrimui pateiktuose buhalteriniuose dokumentuose buvo nurodytos konkrečios sumos, kuriomis buvo padidinti UAB „B. Ž.“ kreditiniai įsipareigojimai, iš pateiktų duomenų aišku, kokiu pagrindu atsirado įmonės kreditinis įsipareigojimas, todėl buvo galima nustatyti UAB „B. Ž.“ turtą, nuosavą kapitalą ir įsipareigojimus.

Kita vertus, kaip konstatuota minėtoje specialisto išvadoje, UAB „B. Ž.“ direktorius A. Ž., buhalterinės apskaitos registre įrašydamas 2 635 000 Lt pagal neįvykusias ūkines operacijas, pažeidė Buhalterinės apskaitos įstatymo 12 straipsnio l dalies ir 16 straipsnio 3 dalies nuostatas, tačiau vien šio įstatymo pažeidimo faktas nėra pagrindas baudžiamajai atsakomybei atsirasti. Nesant BK 222 straipsnio 1 dalies dispozicijoje įtvirtinto būtinojo šio nusikaltimo sudėties požymio – padarinių (negalėjimo visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros), nėra pagrindo A. Ž. pritaikyti šį baudžiamąjį įstatymą.

Prokuroro išdėstyti argumentai dėl A. Ž. atliktų veiksmų tvarkant įmonės buhalterinę apskaitą niekaip nepagrindžia nusikaltimo, numatyto BK 222 straipsnyje, sudėties požymių, todėl kasacinis skundas atmestinas. Klaipėdos apygardos teismo išteisinamasis nuosprendis teisėtas ir pagrįstas, jo naikinti kasacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo.

 

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

 

n u t a r i a :

 

Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo Viktoro Kičiatovo kasacinį skundą atmesti.

 

             

Teisėjai                                                                                                    Vladislovas Ranonis

 

                                                                                                        

                                                                                                                                   Rimantas Baumilas

 

 

                                                                                                   Antanas Klimavičius