Baudžiamoji byla Nr.1-18-220/2019

                                                Procesinio sprendimo kategorija 3.6.4.5.1;2.3.6.4.5.2;1.2.4.4.1;       

 (S)

                                                                                                                           1.1.7.2.3;1.1.9.5

                                                                               Teisminio proceso Nr.1-01-1-43000-2018-1

TAURAGĖS APYLINKĖS TEISMAS

N U O S P R E N D I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. liepos 2  d.

Tauragė

Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų teisėjas Edmundas Žukauskas, sekretoriaujant V. M., Virginijai Juodžentienei, dalyvaujant prokurorui Egidijui Žyliui, nukentėjusiajam D. K., jo atstovei advokatui R. Š., kaltinamojo atstovui advokatui D. K., viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje:

Š. A.

Teismas

 n u s t a t ė:

Kaltinamasis Š. A. 2018 m. rugsėjo 1 d. vakare, apie 21 val. 40 min., Šilalės r., Kvėdarnos sen., Kvėdarnos k., Rietavo gatvėje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tarpusavio konflikto metu, tyčia kumščiu sudavė D. K. vieną kartą į veidą, dėl ko D. K. nugriuvo ant žemės, taip sumušė D. K., padarydamas nukentėjusiajam nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes dėl poodinės kraujosruvos kairės akies vokuose su kraujosruva po kairės akies obuolio jungine, kairio skruostikaulio daugiaskeveldrinio lūžio kūno, kairės akiduobės apatinės sienos, kaktinės ir smilkininės ataugų srityse, kairio viršutinio žandikaulio daugiaskeveldrinio lūžio žandinio ančio priekinės, vidinės ir užpakalinės sienų srityse bei nosies sumušimo, pasireiškusio minkštųjų audinių patinimu, jo sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų.  

Kaltinamasis Š. A. dėl pareikšto kaltinimo kaltu neprisipažino ir paaiškino, kad dalyvavo savo draugų vestuvėse ir 2018-09-01 važiavo tamsios spalvos automobiliu Audi A7, kartu su E. J., E. J. ir E. J.. Automobilį vairavo E. J., už jos gale sėdėjo jis, o automobilio priekyje sėdėjo E. J., o už jos E. J.. Jie važiavo pas I. P. pasiimti jaunųjų buto raktus. Važiuodami pagrindiniu keliu, jie įsuko į šalutinį kelią, kur žvyrkelio kelyje visi pamatė skersai kelio gulintį žmogų, kuris trukdė pravažiuoti, todėl jie sustojo. Tas žmogus gulėjo pusiau šonu, veidu į žemę, veidą prisidengęs šiek tiek ranka.  Jis su E. J. išlipo iš mašinos ir priėjo prie gulinčio žmogaus. Priėjus jautėsi stiprus alkoholio kvapas, jis truputį tam žmogui paplekšnojo per veidą, kad įsitikintų ar jam viskas gerai. Tada jie tą žmogų nuvilko į kelio pakraštį, matėsi, kad jis buvo labai girtas. Iš paskos jų dar važiavo automobilis, kuriame važiavo moterys, mano, kad jos turėjo matyti tą žmogų bei tai, kaip jie nuvedė jį į kelio pakraštį. Kiek matėsi, tai veidas nebuvo sužalotas, o nosis buvo deformuota, bet kruvina nebuvo. Nuvedę tą žmogų į kelio pakraštį, jie sėdo į mašiną ir nuvažiavo. Jie to žmogaus nemušė. Po kokių 5-7 min. jie, kai pasiėmė raktus, E. J. vairuojamu automobiliu, grįžo atgal tuo pačiu keliu iš kur atvažiavo ir pamatė iš priekio prie pat pagrindinio kelio dešine jų važiavimo kryptimi ateinančius du vyrus, kurie atrodė neblaivūs, jie ėjo atsilikę vienas nuo kito apie 10 m. Pasakė E. J., kad ji juos apvažiuotų kuo didesniu atstumu. Ji stengėsi tuos vyrus apvažiuoti laikydamasi kiek galima kairiau. Juos apvažiuojant, išgirdo, kad kažkas tai trenkė į automobilio priekines dureles po ko jie sustojo ir pamatė, kad tas žmogus atidarė dešinės pusės galines keleivio dureles ir tempia lauk iš automobilio E. J.. Tada jis išlipo iš automobilio ir norėjo tą žmogų patraukti, tačiau jis užsimojo ir norėjo jam suduoti į veidą, bet nepataikė, o pataikė į petį. Tada jis jam iš karto trenkė atgal, o jis dar nugriuvęs ir atsikėlęs norėjo pulti ant jo. Jis sudavė jam iš kumščio ir pataikė į ausį ties smilkiniu, į skruostą nepataikė. Smūgis tikrai nebuvo stiprus, nes jis nesiekė jį sužaloti. Kadangi tas žmogus buvo girtas, o šalia buvo griovys, tais jis dėjo žingsnį atgal ir dėl girtumo nuvirto. Po to D. K. atsistojo ir norėjo pulti atgal prie jo, tačiau, dabar žino, kad tai A. B., kartu su juo buvęs vyras, išskleidė rankas ir jam neleido pulti ant jo. Sudavimo metu D. K. stovėjo ties dešinės pusės galiniu automobilio kampu. Kai apvažinėjo tuos du žmones, tai automobilis sustojo apie kelio vidurį, nes nespėjo jo pilnai apvažiuot, jie rikiavosi į kairę kelio pusę. Tas kelias nėra labai platus, jis nėra asfaltuoto kelio pločio, jis yra siauresnis. Nuo mašinos kampo iki dešinio kelio griovio atstumas apie 1 m. Kelio plotis kokie 4-5 m. Po nuvirtimo į griovį D. K. iš jo išlipo, o tada jo puolimą sustabdė E. J. stojusi į tarpą tarp jų ir sakė jo draugui A. B., kad jį nuramintų ir jis nelįstų prie jų. Mano, kad D. K. nukritimą galėjo matyti E. J.. Nebent jai užstojo automobilio durelės.  Ką tas žmogus sakė atidarydamas dureles ir tempdamas lauk E. J. ir prie automobilio jis nesuprato, nes tas žmogus buvo girtas. Automobilio Audi A7 galiniai langai pakankamai tamsinti. Įvykio metu buvo tamsu. Po to įvykio jie dar kažką apsižodžiavo ir jie sėdę į automobilį nuvažiavo palikę tuos du žmones. Jie kitų vestuvininkų automobilio, kuris turėjo važiuoti jiems iš paskos, nesulaukė, nes nuvažiavo. Jis truputį sportuoja kūno dizainą ir laisvąsias imtynes, yra dalyvavęs varžybose. Laiko, kad nuo tokio nestipraus smūgio negalėjo lūžti žandikaulis, nes jis nepataikė jam į veido sritį, o pataikė daugiau į ausį ir smogė jam nesiekdamas jo sužaloti. Jis tiesiog norėjo nutraukti jo smurtinius veiksmus, nes jis sudavė į automobilį, buvo nusiteikęs agresyviai, užpuolė jaunikį, užpuolė jį, bijojo, kad gali užpulti ir E. J.. Po suduoto smūgio jis nematė, kad D. K. iš nosies bėgtų kraujas. Nežino kodėl tyrėja parašė, kad sudavė dalinai į ausį ir dalinai į skruostą, ji pati nežinojo kaip parašyti, kad į tą vietą. Tyrėja netiksliai užrašė jo parodymus. Jis jai parodė kur jis sudavė. Tą protokolą jis perskaitė ir pasirašė, kad surašyta teisingai. Įvykio metu jis buvo blaivas, nes tą dieną alkoholio nevartojo. Su civiliniu ieškiniu nesutinka, nes nusikaltimo nepadarė. Kai jam pareiškė įtarimą ikiteisminio tyrimo metu, tai tyrėja primygtinai siūlė jiems susitaikyti. Jis buvo po apklausos susitikęs su D. K. apie du kartus, važiavo pas jį, tačiau kada neatsimena. Pirmą kartą pas jį važiavo išsiaiškinti kas čia vyksta, nes jam įtarimą pareiškė po daugiau nei mėnesio ar pusantro, o antrą kartą važiavo, kad galimai rastų kokį kompromisą. Bet jis iš jo pradėjo reikalauti pinigų, todėl kompromiso nerado. Kalbėdamas su juo D. K. pasakė, kad jam spyrė E., o jis tai negalėjo patvirtinti, nes tokio įvykio iš vis nebuvo.

Nukentėjusysis D. K. parodė, kad kaltinamojo Š. A. ankščiau nepažinojo. Tą vakarą namuose jis su kaimynu K. B. išgėrė 0,5 l alkoholio. Po to jie nuėjo pas jį išgerti. Ten kartu buvo A. B., jo tėvas K. B., dar sesers vaikas iš Šilutės, gėrė keturiese butelį degtinės. Nuo jo namų iki Briedžių yra apie 400-500 m. Kadangi pradėjo tempti, tai jis nuėjo namo. Jį dar B. palydėjo iki eglikių apie 100 m. Jis nuėjo atgal, o jis ėjo toliau ir prie grioviuko parvirto. Tada pamatė, kad keliuku atvažiuoja automobilis ir pagalvojo, kad jo žentas parvažiuoja, todėl pakėlė ranką, nes pagalvojo, kad jis galėtų jį parvežti namo. Automobilis sustojo maždaug apie 3 m. prieš jį. Iš automobilio išlipo du žmonės ir prie jo priėjo. Kadangi buvo tamsu ir automobilio lempos akino, tai nežino kas priėjo. Jis dar nebuvo atsistojęs kai jie atėjo. Jie atėję nieko nesakę sudavė jam, mano, kad smūgis buvo iš kojos, tada jis prarado sąmonę, o atsipeikėjo, kai jį griovyje jau kėlė. Šaukė, kad tik paleistų ranką, nes ranką skaudėjo. Klausė jų už ką jam sudavė, tačiau niekas neaiškino, o klausė kur gyvena, ar jis I. kaimynas, jis atsakė, kad taip. Toliau klausė ar pareis namo, jis atsakė, kad pareis. Kai jis atsipeikėjo, tai jau stovėjo dvi mašinos. Buvo nepažįstamų merginų, tos merginos šaukė baikit. Po to mašinos išsivažinėjo. Kai jie išvažinėjo tai jis grįžo pagalbos pas K. B.. Tada dar jam kraujas nebėgo, o tik galvą skaudėjo. Kalbėti galėjo. Grįžęs prie B. sodybos, jis sutiko A. B. ir pasakė, kad jį sumušė. Jis žinojo, kad jie parvažiuos atgal, nes kai jie paklausė ar pažįsta I. P., tai suprato, kad jie grįš atgal. Todėl pasiprašė A. B. pagalbos. Andriui sakė, kad pagelbėtų, nes turi grįžti mašina, reikia sustabdyti ir paklausti kodėl jį sumušė. Kai jie su A. B. ėjo keliuku,  jis ėjo pirmiau A. B., tai pamatė iš priekio atvažiuojantį automobilį, kurį jis ranka pradėjo stabdyti. Jis ėjo prieš atvažiuojantį automobilį kaire puse, tai yra vairuotojo pusėje. Automobilis sustojo prieš jį apie 1 m. atstumu dešinėje važiuojančio automobilio krypties pusėje, jie jo neapvažinėjo, kaip tiesiai važiavo taip ir sustojo. Tada jis priėjo prie galinių kairės pusės durelių ir jų neatidaręs pasakė, kad vyrai turit problemų. Jie girdėjo jo pasakymą, nes buvo atsidarę galines dureles. Tada iš kitos automobilio pusės išlipęs kaltinamasis, kai jis į jį atsisuko, sudavė jam kumščiu smūgį į galvą ir jis nukrito. Smūgis buvo suduotas tiesiai į veidą į skruostą ir pasipylė kraujas, į ausį jam nebuvo suduota. Nosis jau buvo anksčiau lūžusi, buvo su šaka gavęs, bet po to sudavimo dar pasidarė blogesnė. Viskas vyko ant kelio. Smūgis jam buvo suduotas automobilio gale kairėje pusėje. Kai jis nugriuvo, pasileido kraujai, ant kelio buvo net kraujo klanas.  Po smūgio jis priklupo ant kelio. Nuo smūgio jam pasipylė kraujas. Tada A. B. puolė į tarpą ir klausė kaltinamojo kodėl muši kaimyną. K. B. turėjo matyti smūgį, nes buvo netoliese. Po to iš automobilio išlipo ir kitos merginos, buvo ir A. B. pažįstama. Tada pasakė, kad reikia greitąją ir policiją kviesti. Kai tai pasakė, tai jie ir nuvažiavo. Kitos mašinos dar nebuvo atvažiavusios. Tik po to, kai tas automobilis nuvažiavo, tai atvažiavo kitas automobilis su  R. G. ir kitais žmonėmis, tada jis jo paklausė kodėl jo draugai jį sumušė. Prie jo priėjo R. G. ir I. P.. Jie atsakė, kad negali būti, jog jų draugai būtų jį sumušę. Po šio pasakymo, kad skambins policijai, R. G. pasakė, neskambinti, bet jai skambins, tai jie pasakys, kad jis pats puolė prie mašinos  ir trenkė į ją. E. J. buvo pasakęs R. G., kad kažkokį latrą suspardė važiuojant pakelėj. Apie tai jam R. G. pasakė, kai atvažiavo tyrėjai paimti iš jo pareiškimą, nes jis skambino R. G., kad jis duotų jam tų žmonių telefonų numerius, nes jis jų nepažinojo ir norėjo su jais susitarti, kad nereikėtų rašyti pareiškimo. Paskui pas jį buvo atvažiavę kalbėtis, bet nieko nesusitarė. Savo pareikštą ieškinį palaiko pilnai. Jam buvo sulaužytas žandikaulis, nosis ir akiduobė. Pirmu atveju nuo smūgio juto tik skausmą, antru atveju po smūgio pasipylė kraujas ir degė visas veidas. Kraujas ėjo purslais, kelias dienas dar ant kelio matėsi kraujo. Jis nesuprato, kad yra atsiradę žandikaulio lūžiai. Atvažiavo greitoji ir išvežė į Šilalės ligoninės priėmimo skyrių. Šilalėje jį peršvietė, tačiau ar matė lūžius negali pasakyti, paskui jį siuntė į Tauragę. Į Klaipėdą jį išvežė iš Šilalės su greitąja. Šilalėje jam pasakė, kad tiksliai nemato lūžių, tada tą pačią dieną siuntė į Tauragę. Tauragėje nustatė lūžius. Toliau jam pasidarė bloga ir tada jį išvežė į Klaipėdą. Dabar turi akį suvarytą, ji yra visada prasimerkusi, vokas pilnai neužsidaro, akis yra kaip stiklinė mato sunkiau negu prieš tai. Mano, kad kaltinamasis buvo neblaivus, nes svyravo. Atvykus pareigūnams sakė, kad jį sumušė. Nesakė policininkams, kad jį sumušė nepažįstami asmenys ir policija . Kaip jis galėjo taip sakyti, nes jis dėl to sumušimo ir skambino policijai. Nesakė policininkams, kad pats susižalojo. Civilinį ieškinį palaiko visiškai, nes jam buvo padaryta neturtinė ir turtinė žala. 

Liudytoja L. J. parodė, kad kaltinamojo nepažįsta, o nukentėjusįjį žino tik iš matymo, nes su juo teko bendraut, tik jis kaip tai vengė su pareigūnais bendrauti. Šiaip yra žinoma asmenybė dėl kitų nusižengimų, tačiau asmeniškai jo nepažįsta. Dėl to įvykio visko gerai neatsimena, nes buvo senokai, visko tiksliai nepasakys, tačiau apie tai yra parašiusi tarnybinį pareiškimą. Kaip yra parašiusi tarnybiniame pranešime, tai atsimena, kad atvykus į vietą nukentėjusysis buvo akivaizdžiai arba sumuštas, arba susižalojęs pats, jis buvo kruvinas. Policijos pareigūnams teikti bet kokią informaciją kategoriškai atsisakė, teigė, kad jis jų nekvietė, kad policijos jam nereikia, jam reikia tik greitosios pagalbos. Ji nežino kas policiją iškvietė į įvykį. Po jų atvykimo atvyko greitoji pagalba. Atvykus greitajai, D. K. pačiai slaugytojai pradėjo pasakoti aplinkybes iš pradžių nurodydamas, kad pats nugriuvo, vėliau teigė, kad jį sumušė. Vėliau nuvykus į Šilalės ligoninės priėmimo skyrių, jis pradėjo jai pasakoti, kad sumušė, po to jau vėl, kad nugriuvo, todėl buvo surašytas tarnybinis pranešimas patikslinimui. D. K. buvo neblaivus, tiksliai aplinkybių paaiškinti negalėjo. Jis buvo purvinas, šlapias, ar jis pats vartėsi, ar jį buvo kas parvertę negali pasakyti. Taip pat jis buvo kruvinas. Daktarai konstatavo, kad jam galimai yra nosies lūžimas. Reikėjo laukti rentgeno nuotraukų,  tačiau jie jų nelaukė, o surašė tarnybinį patikslinimą. Pradžioje nukentėjusysis nenorėjo su ja bendrauti ir kalbėti, bet eigoje pavyko gauti informaciją, kad jis tų asmenų nepažįsta, kad jis ėjo keliu, iš paskos važiavo mašina Audi tamsios spalvos su baltais kaspinais, iš jo išlipę asmenys jį suspardė. Už D. K. daugiau kalbėjo jo kaimynas. D. K. labai nenuosekliai kalbėjo apie įvykį, tai sakė, kad jį sumušė, tai neatsimena, kaip buvo. D. K. yra žinomas dėl kitų nusižengimų, nes viešoje vietoje išgeria.

Liudytojas M. B. iš esmės parodė tokias pačias aplinkybes kaip ir liudytoja L. J.. Papildomai jis parodė, kad su kolege policijos pareigūne L. J. nuvyko į vietą ir rado vieną sumuštą asmenį ir du jaunuolius. Neatsimena dabar kas tie du jaunuoliai buvo, apklausoje juos buvo nurodęs. Akivaizdžiai matėsi, kad nukentėjusysis yra neblaivus, bet jis nelabai su jais norėjo bendrauti, labiau norėjo medikų pagalbos, su jais tiek ir tebendravo. Jis nuėjo apžiūrinėti įvykio vietą, o L. J. pasiliko su D. K. ir kaip tik  tuo metu atvažiavo medikai ir apžiūrinėjo D. K.. Tai jis su juo daugiau nebendravo. Ligoninės priėmimo skyriuje jis irgi aiškino tą patį, kad jį sumušė, kas nežino. Neaiškino kaip jis buvo sužalotas. Aiškino nenuosekliai, nenorėjo jis daug pasakoti, tai jis pats susižalojęs nuvirtęs, tai jį sumušė. Jis girdėjo ką kitiems nukentėjusysis kalbėjo. Ikiteisminio tyrimo metu davė teisingus parodymus. Anksčiau nei Š. A., nei D. K. nepažinojo. Vienas iš tų jaunuolių buvo A. B., kuris neatrodė, kad būtų neblaivus.

Liudytojas A. B. parodė, kad Š. A. pažįsta iš matymo, nes su juo dalyvavo vestuvėse, o D. K. iki to įvykio nepažinojo. Visko dabar gerai neatsimena, nes buvo senai, o su ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais sutinka. Prisimena, kad jis automobiliu aplenkė 3 neblaivius žmones,  nes atvažiavo iš Šilalės paimti kitų asmenų. Jaunosios tėvus iš vestuvių Plungės rajone parvežė į Kvėdarną, o sesę parvežė į Šilalę. E. J. ir J. N. yra seserys, jis su J. nedraugauja, yra pažįstami. Parvežęs jaunosios tėvus į Kvėdarną, o kita žmogų į Šilalę, jis grįžo namo, kiek pamena kiti turėjo grįžti ir jis važiavo pasiimti kitų žmonių, kuriuos turėjo parsivežti į Šilalę. Jis važiavo iš Šilalės į netoli Kvėdarnos esantį kaimą paimti kitų žmonių, ten kur gyvena R. G., nes turėjo iš to kaimo paimti žmones ir nuvežti į Šilalę. Į kaimą važiavo vienas, o paėmė parvežti 3 žmones. Kai paėmė tuos žmones tai važiavo atgal. Apie 21 val. į tą kaimą parvažiavo jaunavedžiai. Važiuojant į Šilalę atgal tikrai nieko nematė, šito dalyko neužfiksavo. Jau praėjo pusantrų metų ir jis tikrai nieko neatsimena. Sutinka su ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais.   

Liudytojas A. B. parodė, kad Š. A. pažįsta iš matymo, o D. K. yra kaimynas. A. pažįstu tik dėl to įvykio, o anksčiau jo nepažinojo. Prisimena gerai tą dieną, nes 2018-09-01 buvo bulviakasis. Buvo atvažiavęs kaimynas D. K., jo dėdė ir tėvukas gėrė garaže degtinę. Jis su jais negėrė. Kai jie baigė gerti, tai namo išsiskirstė apie 21.30 val. Po kiek tai laiko, tą patį vakarą kai išsiskirstė, atbėgo D. K. ir jam pasakė, kad reikia pagalbos. Jis dar nebuvo sumuštas. Nesuprato kokios reikia pagalbos, ir jis sutiko su juo eiti link jo namų. Kaimynas ėjo pirmas, o jis ėjo iš paskos, buvo atsilikęs iki 10 m. Nuėjo iki to keliuko ir pamatė, kad iš priekio atvažiuoja automobilis. Automobilis atvažiavo nuo kaimyno pusės. Automobilis sustojo, ar jį sustabdė D. jis negali pasakyti. Tada prie automobilio priėjo D. ir pasakė, kad vyrai bus problemų. Po to pamatė, kad kažkas tai vyksta ir jis greičiau priėjo prie automobilio. D. prie automobilio buvo priėjęs iš vairuotojo pusės, prie automobilio šono galinių durelių, ir pasakė, kad vyrai bus problemų. Kai D. K. priėjo prie automobilio, jis neatidarė durelių, nespyrė į jas, netempė iš automobilio nieko. Tada išlipo du vyrukai, tai E. J. ir kaltinamasis Š. A.. Neprisimena katras pirmas išlipo. Taip pat negali pasakyti iš kurios pusės išlipo Š. A., nes neprisimena. E. J. pažįsta iš matymo. D. K. su E. J. kažką šnekėjosi apie minutę laiko, o vėliau priėjęs Š. A. nieko nesakydamas D. K. sudavė į veidą. Jis matė sudavimą, tačiau kaip sudavė, kuria ranka negali pasakyti. Sudavė į veido sritį, kažkur tarp nosies, nes kraujas pradėjo bėgti. Po smūgio D. sukniubo, o jis tada pribėgo ir puolė į jų tarpą, kad daugiau nebesimuštų. D. sąmonės nebuvo praradęs, tik labai stipriai iš nosies bėgo kraujas. Tuo metu jis nesakė, kad kas nors yra jam sulaužyta, nosis ar dar kažkas. Neatsimena ką Š. A. po smūgio sakė. Kai buvo D. K. suduotas smūgis jis nuo jų buvo iki 2 m. atstumu, o D. K. smūgių Š. A. nesudavė, jis net nieko Š. A. nespėjo pasakyti. Kai šis automobilis nuvažiavo, tai vėliau privažiavo dar kitas automobilis su jo kaimynais. Tai buvo R. G. ir I. P. ir dar gal buvo ir P., tačiau negali dėl to tikslai pasakyti ar ji buvo. Kai ta antra mašina nuvažiavo tada paskambino policijai.  Iš automobilio išlipę asmenys kažką tai kalbėjo, kad iš jų vestuvininkų negalėjo D. sumušti. Ką daugiau D. kalbėjosi su  R. G. negirdėjo, nes jie buvo paėję toliau. Atsimena kažkiek, kad D. šaukė R. G., jog jo draugai jį sumušė. Keliuku toliau už D. K. gyvena R. G.. Paskui atvažiavę asmenys paliko juos ir išvažiavo. Jis negirdėjo, kad R. G. būtų D. sakęs apie teisybės ieškojimą kas jį sumušė. Atvažiavusi policija ir greitoji D. išsivežė, o jis kartu su jais nevažiavo. Po kelių dienų D. jam papasakojo apie pirmą atvejį, kad jam spyrė, kad buvo sąmonę praradęs, nuo kokio smūgio lūžo kaulai nesakė. Po įvykio Š. A. buvo atvažiavęs su tėvu, jis papasakojo kaip buvo, nuo ko viskas prasidėjo. Neminėjo, kad įvykio neprisimena. Nuo D. K. išėjimo iš jų namų iki jo atėjimo atgal prašyti pagalbos praėjo gal kokios 20-30 min. Negali pasakyti ar Š. A. buvo išgėręs.

Liudytojas R. G. parodė, kad Š. A. pažįsta iš matymo, nes dalyvavo vestuvėse, o D. K. yra jo kaimynas, iki šiol santykiai buvo geri. Jis dalyvavo draugės pusbrolio E. J. vestuvėse. Jo draugė yra I. P.. Po vestuvių susitarė, kad važiuos į Šilalę pas J. į butą. Draugės mama atvažiavo paimti jo mašinos, nes jie abu buvo lengvai išgėrę, negalėjo vairuoti, draugės mamos pavardė P.. Juos tada parvežė iš vestuvių į Kvėdarnos kaimą. Ten jau buvo atvažiavęs A. B., jis jau laukė kieme kol jie grįš. Tada pas J. kieme jie susėdo į A. B. vairuojamą automobilį ir išvažiavo į Šilalę. Bevažiuojant pamatė prie plento stovintį kaimyną D. K. su A. B.. Nuo namų panašiai buvo apie 400 m. Jie sustojo, nes E. J. buvo paskambinusi jo draugei I. ir kažką tai pasakė, jog kažkas tai atsitiko, tačiau kas, tiksliai neatsimena. Todėl bevažiuojant kai pamatė juos stovint pasakė sustoti išsiaiškinti. Kalbantis su D. jis pasakė, kad jo draugai jį sumušė, sudaužė, paliko ir išvažiavo. Tiksliai negali pasakyti kas dar buvo išlipę iš mašinos ir priėję prie D., mano, kad jo draugė I. lyg tai buvo išlipusi. Smulkiau aplinkybių neišsiaiškino, nes sunkiai ėjo suprasti ką jis norėjo pasakyti, nes buvo labai girtas. Jam pasakė, kad jeigu sumušė tai susitaikysit, o jei ne tai tegul rašo pareiškimus, nes tai yra jų reikalas. Ką jis savo ikiteisminio tyrimo metu aiškino dėl šio įvykio, tai tik žino iš kitų pasakojimų. Nors buvo tamsu, apie 21.30 val., gal kažkiek matėsi, kad veidas buvo patinęs, o ar buvo kraujo nepamena. Kai jie nuvažiavo į Šilalę, tai vaikinai ir merginos kalbėjo, jog rado D. K. gulintį ant kelio, tada sustojo ir E. J. nuėjo pažiūrėti, apvertė jį, nes sakė, kad gulėjo ant pilvo, veidu į žemę, sakė, kad lyg tai ir atpažino, kad tai D., jo kaimynas. Jie D. K. pavedė ar panešė į šoną ir nuvažiavo. Toliau kalbėjo, kad dar buvo, kad grįžtant D. K. trenkė į mašiną ir vairuotoja išsigandusi sustojo, o D. K. pradaręs dureles, pradėjo E. J. traukti iš mašinos. Tada Š. A. išlipo iš automobilio ir /ar pastūmė D. K., ar trenkė jam, tada D. K. nuvirto į griovį.

Liudytoja E. J. parodė, kad Š. A. pažįsta apie porą metų, o D. K. iš vis nepažįsta. Toliau aiškina, kad ji dalyvavo vestuvėse, kur santuoką sudarė E. ir E. J., jie nėra jos giminės.  Ji su kitais asmenimis vestuvininkais važiavo iš Plungės į Šilalę. Automobilį vairavo ji, o jame sėdėjo E. J., E. J. ir Š. A.. Š. A. sėdėjo gale už jos, priekyje sėdėjo E. J., o už jos gale sėdėjo E. J.. Reikėjo užsukti į Kvėdarnos kaimą pasiimti raktų. Tik įsukus iš pagrindinio kelio  į keliuką, pamatė gulintį žmogų skersai kelio, nebuvo įmanoma pravažiuoti. Ji sustojo, o E. J. su Š. A. ėjo patraukti tą žmogų nuo kelio. Patraukė tą žmogų į pakraštį. Kaip tą žmogų kėlė ji gerai nematė, gal jį nutempė, nes jis sunkiai rėmė kojomis žemę. Kai nuvažiavo pas E. J. į kiemą ir pasiėmė raktus, tai jie vėl tuo pačiu keliuku grįžo atgal ir pamatė, kad netoli pagrindinio kelio eina du vyrai, vienas buvo tas kurį pakėlė, o kitas buvo toliau. Jie ėjo dešine puse prieš atvažiuojantį automobilį, tai yra iš keleivio pusės. Kadangi žmogus svirduliavo, tai ji bandė jį apvažiuoti didesniu spinduliu. Apvažiuojant jis trenkė ( gal ranka) į mašinos priekinę dalį, o kokią mašinos priekinę dalį ar į langą negali pasakyti, ir ji labai lėtai jį apvažiavo. Ji po to iš karto sustojo o kur stovėjo automobilis kelio dalyje gerai neatsimena, greičiausiai jis stovėjo kelio viduryje.  Automobilis stovėjo tiesiai. Kai automobilis sustojo, tai tas žmogus pradėjo bandyti atidaryti dešinės pusės keleivio dureles, o kai atidarė, tai pradėjo E. J. vilkti iš mašinos. Nepamena ar ką tas žmogus sakė, nes viskas vyko labai greitai. Tada iš mašinos išlipo Š. A., E. J. ir E. J.. Ar tas žmogus kažką šaukė irgi nepamena. Vėliau visi išlipo iš mašinos, o ji liko mašinoje, todėl nematė kas vyko lauke už mašinos. Už automobilio galo buvo kažkoks triukšmas, bet ji kas vyko nematė, o kur buvo antras žmogus nepamena. Visi į automobilį grįžo maždaug po 5 min. Važiuodami jie nieko nekalbėjo, tačiau tik vėliau kai visi susitiko aptarė, kad buvo užpultas Š. A.. Nepamena kaip ten buvo, pati buvo strese ir nepamena ar važiuodami aptarė šį įvykį ar jau namuose. Ji yra Š. A. draugė. Š. A. tą dieną, rugsėjo 1 d., nevartojo alkoholio, jis alkoholį vartojo tik vestuvių dieną rugpjūčio 31 d.   

Liudytojas E. J. parodė, kad D. K. iš viso nepažįsta, o Š. A. pažįsta gan gerai, netoli gyvenam vienas kito.  Dėl įvykio tai gali pasakyti, kad 2018-08-31 buvo jo ir E. vestuvės. Vestuvėse buvo ir Š. A.. 2018-09-01 su automobiliu, kurį vairavo E. J., grįždami iš vestuvių užsuko į Kvėdarnos kaimą pasiimti raktų. Automobilyje taip pat važiavo Š. A., kuris sėdėjo galinėje sėdynėje už vairuotojo ir jis sėdėjo už priekyje keleivio vietoje sėdėjusios jo žmonos E.. Važiuodami pamatė ant žemės gulintį žmogų, todėl sustojo ir nuėjo su Š. A. prie jo, jį pakėlė, pažiūrėjo kas jam yra, jis nieko jiems nesakė. Tą žmogų jie pastatė ant kojų, nuvedė prie griovio ir jis nukulniavo link miško. Kai jį pakėlė, jokių sužalojimų nematė, tik pastebėjo, kad jis buvo girtas. Kai jis nuėjo, tada jie nuvažiavo. Grįžtant iš R. G. su raktais, maždaug toj pačioj vietoje, jie vėl prasilenkė su tuo metu kelkraščiu ėjusiu vyriškiu, kuris prasilenkiant trenkė į automobilio šoną, į priekį, mano, kad trenkė ranka. Jis ėjo prieš atvažiuojantį automobilį dešine puse, tai yra keleivio puse. Tada jie sustojo, o tas žmogus atidarė galines jo sėdimos vietos dureles ir bandė ištraukti jį į lauką. Automobilis važiavo lėtai, nes ten yra žvyrkelis, nes jis automobiliu labai rūpinasi. Jį traukė iš automobilio už rankų, kažką šaukė, bet nėjo suprasti ką. Viskas vyko greitai. Kai Š. A. per antrą pusę išlipo lauk, tada tas žmogus pro mašinos galą nubėgo prie Š. A.. Kai tas žmogus nubėgo prie Š. A. tuomet ir jis išlipo iš mašinos. Pribėgęs prie Š. A. tas žmogus, dabar tai žino, kad tai D. K., puolė ant Š. A. ir jie susikibo, tiesiog tas žmogus puolė muštis ir bandė ne vieną kartą ranka suduoti Š. A., bet, kadangi jis buvo girtas, tai ką jis ir galėjo suduoti. Jie susistumdė ir tas žmogus nuvirto. Š. A. sudavė tam žmogui, tačiau kur pataikė negali pasakyti. Abejoja ar buvo stiprus smūgis, mano, kad girtam žmogui negalėjo stipriai suduoti, sąmonės tas žmogus nebuvo praradęs. D. K. nuvirto kažkur prie griovio, bet jis iš karto pakilo ir vėl puolė. Po Š. A. suduoto smūgio D. K. buvo kraujuotas. D. K. draugas taip pat puolė į tarpą nuraminti jį. Viskas vyko dešiniau kelio pusėje, o ne kairėje pusėje. Automobilis stovėjo link vidurio kelio, o visas veiksmas vyko už automobilio galo, maždaug per vidurį, gal daugiau nuo dešinės link vidurio.  Jie nesitikėjo, kad ėjęs kelkraščiu žmogus suduos į automobilį, todėl labai apvažinėti jį ir neapvažinėjo, o tik truputį buvo aplenkimo manevras. Mašina stovėjo per vidurį kelio, viskas vyko už mašinos galo, gal per vidurį. Dabar neatsimena koks buvo atstumas nuo įvykio vietos iki griovio ir kur D. K. nuvirto. Po to jie D. K. draugui pasakė, kad jis pasiimtų savo draugą, ir nuramintų. Jo žmona pažinojo A. B., todėl daugiau kalbėjo su juo. Mano, kad žmona E., smūgio sudavimo metu nespėjo išlipti iš automobilio ir nematė smūgio sudavimo. D. K. buvo labai girtas, kai jie pirmą kartą buvo pakėlę jį nuo kelio, o antrą kartą taip pat atrodė girtas. Kad A. B. buvo girtas ,  matė ir atvykę policijos pareigūnai. Jie abu svirduliavo. Automobilis turi automatinio užrakinimo sistemą. Pradedant važiuoti nuo tam tikro greičio užsirakina. Iki 20 km/h greičio automobilis neužsirakina. Kai pradeda važiuoti iš karto neužsirakina, turi pasiekti tam tikrą greitį. Tikriausiai tada sistema nebuvo suveikusi, nes D. K. atidarė duris. Automobilis važiavo žvyrkeliu, duobėtu keliu. Jis automobilį prižiūri, todėl nevažinėja greitai duobėtu keliu, o automobilio vietoje neapžiūrinėjo, nes nebuvo laiko.  Atstumas nuo sodybos iki įvykio vietos yra apie 500 m.. Nematė, kad Š. A. įvykio dieną būtų vartojęs alkoholį.

Liudytoja E. J. parodė, kad Š. A. pažįsta, nes su juo mokėsi vienoje mokykloje, o D. K. nepažįsta. Paaiškina, kad iš po jų su E. vestuvių jie automobiliu važiavo iš Plungės rajono sodybos į draugės sodybą pasiimti raktų. Automobiliu važiavo keturiese -ji, E. J., jos vyras E. ir Š. A.. Automobilį vairavo E. J.. Ji sėdėjo šalia E. J., E. J. sėdėjo gale už jos, o Š. A. sėdėjo gale už vairuotojos. Kai iš pagrindinio kelio pasuko į žvyrkelį, tai tada pamatė skersai kelio gulintį žmogų prie kurio privažiavę sustojo, nes dėl jo automobilis negalėjo toliau važiuoti. Kai vyrai išlipo iš automobilio pažiūrėti, tai tuo metu iš galo privažiavo kita vestuvininkų mašina, kurioje sėdėjo G. Š. ir jos sesuo J. N.. G. išlipo iš mašinos ir nuėjo prie vyrų pažiūrėti kas ten guli, o taip pat išlipo ir ji, tačiau ji prie vyro nebuvo priėjusi. Matė, kai jie pakėlė tą vyriškį nuo kelio. Po to jie susėdo į automobilius ir abu automobiliai nuvažiavo į sodybą pasiimti raktų. Nuvažiavę kieme dar šiek tiek pasikalbėjo su ten jų laukusiu A. B.. Kieme užtruko apie 5 min., o po to tas pats ekipažas važiavo atgal, ir susėdę buvo taip kaip ir atvažiuojant. Maždaug toje pačioje vietoje pamatė, kad dešiniąja kelio puse, prieš atvažiuojantį automobilį, eina du vyrai. Tada vairuotoja pasidavė į kairę, kad jie neužvirstų ant mašinos, negali pasakyti kiek smarkiai pasuko į kairę. Kadangi matė jog jie abu svirduliavo, tai atstumas tikrai nebuvo pusės metrų, buvo didesnis, kadangi bijojo, automobilis tikrai buvo išvažiavę į priešingą kryptį. Tuo metu, kai juos aplenkinėjo, tai išgirdo smūgį į mašiną. Smūgis į mašiną buvo į dešinę pusę link mašinos galo, nes ji sėdėjo prieky, tai smūgis buvo už jos, bet kur tiksliai negali pasakyti. Jie žvyrkeliu važiavo lėtai, o koks buvo greitis negali pasakyti, nes ne ji vairavo. Po smūgio E. J. iš karto sustabdė automobilį ir sustojo, nežino ar ji pati sustojo, ar kas liepė sustoti, nes viskas labai greitai vyko. Kai sustojo, tai matė, kad atsidarė galinės durelės, negali pasakyti kas atidarė dureles, ir į automobilį įpuolė vyras ir pradėjo jos vyrą tempti lauk iš mašinos. Ji jau buvo atsisukusi, kai atsidarė durelės ir matė, kad vyrą tempė už rankos, marškinių. Tada jos su E. J. pradėjo klykti, šaukti, kas čia vyksta. Ką tas vyras šaukė tikrai šiuo metu neatsimenu, gal parodymuose ir nurodė ką jis šaukė, tačiau šiandien tikrai neatsimena. Kai vyrą tampė, tai iš automobilio išlipo Š. A., ir kai jis išlipo iš automobilio iš karto D. K. atsitraukė nuo jos vyro. Tačiau kur jis nuėjo ji nematė, bet nuėjo į automobilio galą. Tada iš karto išlipo jos vyras. Kai ji išlipo iš automobilio, tai tik pamatė A. B., kuris stovėjo išskėtęs rankas, ir tada prie jo priėjo, nes jį pažinojo, o D. K. nepažinojo. Už jo stovėjo D. K., A. B., kuris laikė D. K., kad šis nepultų ant Š. A. ir J.. Pačio apsistumdymo fakto nematė, ir kaip sudavė D. K. Š. A. ir Š. A. D. K., taip pat nematė. Ji bandė kalbėti su A. B., bet jis neklausė, o šaukė. A. B. buvo išgėręs, nes jis jos nepažino nors kartu augo iki 14 m. viename kaime. Kiek prisimena, tai vestuvių dieną Š. A. nevartojo alkoholio. Ji negali pasakyti kiek laiko vyko konfliktas, bet viskas buvo greitai. Taip pat negali pasakyti ar matė D. K. nugriuvusį, ir ar jis buvo kraujuotas, nes neatsimena. Dėl sumušimo su A. B. nekalbėjo, o tik šaukė jam, kad pasiimtų savo draugą. Automobilyje Š. A. sakė, kad ant jo puolė D. K., kad pastarasis jam sudavė, o apie tai, kad jis jam sudavė nekalbėjo. Ji važiuodama automobiliu paskambino I., nes žinojo, kad jie pro ten irgi turi pravažiuoti, pasakė, kad atsargiai, nes ten yra du girti žmonės. Automobilio tada neapžiūrėjo, o vėliau gal vyras apžiūrėjo, negali pasakyti.

Liudytoja J. N. parodė, kad Š. A. pažįsta senokai, gal 8 m., D. K. nepažįsta. E. J. yra jos sesuo. 2018-09-01 automobiliu važiavo iš vestuvių su G. Š., pas I. P., ten laukė jos draugas A. B.. Iš ten ji persėdo į kitą automobilį, kad ją pervežtų į Šilalę. Pirmą kartą, tai jie automobiliu važiavo iš paskos jaunųjų automobilio. Važiuojant į tą kaimą, jie buvo sustoję, nes ant keliuko jaunųjų automobilis buvo sustojęs. Tada G. išlipo, o ji ne. Dabar nieko gerai neatsimena, ką G. pasakojo grįžusi, tačiau sutinka su ikiteisminio tyrimo duotais parodymais. I. P. kieme ji persėdo į kitą automobilį, kurį vairavo A. B. ir dar jame buvo I. P., R. G. ir S. P., ir jie važiavo į Šilalę. Žino, kad tada paskambino jos sesuo E., bet ne jai,o S., arba I.. Kažką tai jos kalbėjo apie muštynes ar dar kažką, dabar gerai neatsimena. Toliau pavažiavus jie pamatė žmones du ir R. G. prie jų sustojo. D. K. sakė, kad tai R. G. draugai jį sumušė. Kartu su juo buvęs A. B. tikrai girtas buvo, nes jis smarkiai svirduliavo D. K. veidas buvo patinęs.     

Liudytoja I. P. parodė, kad D. K. pažįsta, nes yra jos kaimynas, o Š. A. pažįsta, nes kartu tose vestuvėse. Iki tol su D. K. santykiai buvo geri, tačiau po to įvykio galvoja, kad jis ant jos supyko. A. B. taip pat yra jos kaimynas. E. J. kažkiek pažįsta D. ir A.. Prisimena, kad iš jos kiemo išvažiavo automobiliu, kurį vairavo A. B., o kartu dar važiavo ji I. N., R. G. ir S. P.. Važiuojant ant keliuko pamatė stovinčius D. K. ir A. B.. Dar būnant pas ją kieme jai paskambino E. J. ir pasakė, kad juos prie kelio užpuolė, kad kažkas ten įvyko. Jie nesigilino į aplinkybes, sakė, kad kai atvažiuos susitiks, tai ir pasikalbės. Važiuodami žinojo, kad prie kelio bus D. K. ir A. B.. Važiuodami juos ir pamatė stovinčius prie kelio. Iš automobilio jie išlipo ir tada A. B. ir D. K. šaukė, kad juos sumušė jų draugai. Dar bandė su jais kalbėtis, tačiau jie buvo išgėrę, su jais nesusikalbėjo, todėl po dviejų minučių sėdo į automobilį ir nuvažiavo. Neprisimena ar D. K. buvo kraujuotas, nes buvo tamsu. A. B. iš išvaizdos atrodė, kad girtas. Vizualiai matosi, kad išgėręs daugiau, ar mažiau. Ar Š. A. buvo girtas negali pasakyti, nes nematė ar jis gėrė, ar ne. Atvažiavus į Šilalę, visi kalbėjo bendrai, pasakojo, kad juos užpuolė, o į smulkmenas nelabai ir gilinosi. Pasakojo, kad juos D. K. užpuolė, traukė E. J. lauk iš mašinos, kad jis pravažiuojant trenkė į mašiną ir, kad paskui D. K. puolė Š. A.. Dėl D. K., kaip jis elgiasi išgėręs, negali nieko pasakyti, nes neteko jo matyti agresyvaus. Kiek teko matyti, tai jis yra ramus. Tas keliukas eina toliau už jos sodybos, bet toliau jau ten niekas nebegyvena. Keliukas yra normalus keliukas, pravažiuoti galima, tvarkingas keliukas ir juo važiuoja visi pagal savo suvokimą. Nuo jų namo iki įvykio vietos gal 500 m.

Liudytojas K. B. parodė, kad su D. K. yra kaimynai ir tą vakarą jis, D. K., A. B. vartojo alkoholį. Trise išgėrė apie 1 l degtinės. D. K. nebuvo stipriai apgirtęs, jis buvo išgėręs. K. K. stipriai svirduliuotų to nebuvo. Jam ryte sūnus pasakė, kad D. K. yra sumuštas. Sūnus jam sakė, kad D. K. pagalbos prašė.  

Iš 2018-09-05 nukentėjusiojo pareiškimo rašyto Tauragės AVPK Šilalės PK ( t. 1 b.l. 1) matyti, kad nukentėjusysis nurodo, kad jį sumušė iš automobilio išlipęs vaikinas ir jam buvo padaryti nosies ir skruostikaulio lūžimai.

Iš tarnybinio pareiškimo ( t. 1 b.l. 44) matyti, kad atvykus policijos pareigūnams į įvykio vietą D. K. skirtingai aiškino jo sumušimo aplinkybes, tai yra jį sumušė kažkas tai, o po to, kad sumušė iš sustojusio „ Audi“ automobilio išlipę vaikinai, o taip pat aiškino, kad jis susižalojo nuvirtęs.

Iš BIRT ataskaitų žiūryklės ( t. 1 b.l. 4548) matyti, kad policijoje 2018-09-01 21 val. 52 min. buvo gautas telefonini pranešimas apie tai, kad (duomenys neskelbtini) nepažįstami asmenys ką tik sumušė D. K., jie pasišalino su Audi automobiliu.

Iš parodymų patikrinimo vietos protokolo ir plano ( t. 1 b.l. 77-85) matyti, kad nukentėjusysis parodė vietas kur jį pirmą kartą iš sustojusios automobilio išlipę asmenys sumušė ir kur antrą kartą jis buvo kaltinamojo sumuštas. Parodo, kad jis nuo kelio Šilalė – Kvėdarna ėjo dešine kelio puse ir buvo antrą kartą sumuštas, suduota į veidą kumščiu dešinėje kelio pusėje, tai yra vairuotojo pusėje . 

Iš sudarytos plano schemos matyti, kad kelio ant kurio buvo sumuštas D. K. plotis yra 4,9 m ( t. 1 b.l. 85).

Iš  Valstybinės teismo medicininės tarnybos Klaipėdos skyriaus specialisto P. P. išvados ( t. 1 b.l. 103-104) matyti, kad, atliekant nukentėjusiojo sužalojimų tyrimą pagal medicininius dokumentus , nustatyta, kad D. K. buvo nustatyti sužalojimai- veido kairės pusės sumušimas su poodinėmis kraujosruvomis kairės akies vokuose, kraujo išsiliejimo po kairios akies jungine, kairės akiduobės lateralinės bei apatinės sienelių lūžimas, kairio viršutinio žandikaulio kaktinės ataugos lūžimas, kairio žandinio ančio priekinės ir užpakalinės sienelių lūžimas, kairio skruostikaulio lūžimas, nosies kaulų lūžimas, galvos smegenų sukrėtimas, kairiojo peties-žąsto sumušimas. Sužalojimai padaryti į dvi poveikio vietas, tai yra kairę veido pusę bei į kairį petį. Sumušimai padaryti kietais bukais daiktais nurodytu laikotarpiu, dėl traumų nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes sveikata sutrikdyta daugiau kaip 10 dienų.

Iš papildomos Valstybinės teismo medicininės tarnybos Klaipėdos skyriaus specialisto P. P. išvados ( t. 1 b.l. 110-111) matyti, kad pagal tyrimui pateiktus med. dokumentuose aprašytą sužalojimų lokalizaciją, nukentėjusįjį sužalojęs asmuo turėjo stovėti jam iš kairės pusės. Taip pat nurodo, kad tikimiausia, kad kairės pusės sumušimas su poodinėmis kraujosruvomis kairės akies vokuose , kraujo išsiliejimo po kairios akies jungine, kairės akiduobės lateralinės bei apatinės sienelių lūžimas, kairio viršutinio žandikaulio kaktinės ataugos lūžimas, kairio žandinio ančio priekinės ir užpakalinės sienelių lūžimas, kairio skruostikaulio lūžimas, nosies kaulų lūžimas, galvos smegenų sukrėtimas, gavosi nuo spyrio koja, o kairės pusės peties-žąsto sumušimas galėjo būti padarytas tiek smūgiuojant kumščiu, tiek ir koja.  

Iš teismo medicinos konsultacinės specialisto išvados „ U.“ ( t. 1 b.l. 117-124) , kuri buvo atlikta nukentėjusiojo atstovo prašymu, matyti, kad specialistas savo išvadoje konstatavo, jog veido kaulai galėjo lūžti nuo vieno trauminio poveikio arba nuo kelių, tačiau suduotų į tą pačią vietą- kairę veido pusę. Taip pat nurodo, kad sužalojimų ir jų padarymo mechanizmą išskirti konkrečiai negali, kurie buvo padaryti, tačiau labiausiai tikėtina, kad veido sužalojimas ir kaulų lūžiai atsirado 2 įvykio metu.  

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus ekspertizės akto ( t. 1 b.l. 155-160) matyti, kad byloje buvo paskirta ekspertizė, kuri nustatė, kad nukentėjusiajam padarytas kūno sužalojimas yra paaiškinamas ir nuo vieno smūgio į veidą. Taip pat nurodo, kad nukentėjusiajam kūno sužalojimai galėjo būti padaryti ir įvykio Nr.1 metu koja bei kumščiu, o taip pat tie sužalojimai galėjo būti padaryti ir įvykio Nr.2 metu. Patvirtinti galimai buvusio smūgio sudavimą į kairį skruostą ir kairę ausį nėra galimybės, nes nėra konstatuota ausies sužalojimai. Nukentėjusiajam padaryti kūno sužalojimai nėra būdingi griuvimui. D. K. buvo nustatyti šie sužalojimai: poodinė kraujosruva kairės akies vokuose, su kraujosruva po kairės akies obuolio jungine, kairiojo skruostikaulio daugiaskeveldrinis lūžis kūno, kairės akiduobės apatinės sienos, kaktinės ir smilkininės ataugų srityse, kairio viršutinio žandikaulio daugiaskeveldrinis lūžis žandinio ančio priekinės, vidinės ir užpakalinės sienų srityse bei nosies sumušimas, pasireiškęs minkštųjų audinių patinimu. Taip pat nurodė, kad diagnozuotas nosies lūžis yra vertinamas kaip nepagrįstas, nes tai buvo senesnė trauma. Taip pat diagnozuotas peties sumušimas nėra vertinamas, nes diagnozė paremta vien nukentėjusiojo parodymais, o nėra užfiksuota objektyviais traumavimo požymiais.

Iš nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą matyti, kad 2019-06-27 buvo nutrauktas ikiteisminis tyrimas dėl fizinio skausmo sukėlimo Š. A. dėl nukentėjusiojo D. K. veiksmų, nes nebuvo nustatyta, kad buvo padaryta nusikalstama veika.

Iš akistatos protokolo ( t. 2 b.l. 138-139) matyti, kad Š. A. pasiliko prie savo parodymų, kad nukentėjusysis, jiems pravažiuojant pro jį, trenkė į automobilį su ranka, o ne ranka stabdė automobilį bei iš automobilio dešinės pusės tempė iš automobilio E. J.. Pirmiausiai D. K. jam trenkė į raktikaulį, o po to jis sudavė D. K.. O D. K. tvirtina, kad jis nebuvo priėjęs prie dešinės automobilio pusės, o sustojus automobiliui jis buvo kairėje( vairuotojo) pusėje ir kalbėjosi su vairuotoju bei nepamatė kas jam sudavė.

Iš parodymų patikrinimo vietoje protokolo ( t. 2 b.l. 173) matyti, kad kaltinamasis nurodė vietas kur pirmą kartą įsukdami į Rietavo gatvę pamatė ant kelio gulintį nukentėjusįjį, kur po to jį nuvedė, o taip pat kur jiems grįžtant atgal D. K. sudavė į automobilio šoną, kur jie tada sustojo, kur pastarasis jam sudavė į raktikaulį ir tada jis jam sudavė į veidą ir į ausį.

Iš sudarytos plano schemos matyti įvykio vieta pagal kaltinamojo parodymus ( t. 2 b.l. 178). 

Teismas

k o n s t a t u o j a:

         Dėl nusikalstamos veikos

Kaip matyti, kaltinamasis Š. A. dėl pareikšto kaltinimo kaltu neprisipažįsta ir paaiškina, kad jis kumščiu suduodamas nukentėjusiajam į veido sritį ir į ausį negalėjo jam padaryti tokius sužalojimus ir sulaužyti žandikaulius. Nors jis ir yra sportinio sudėjimo, tačiau nesmūgiavo nukentėjusiajam taip stipriai. D. K., jiems pravažiuojant automobilių sudavė į automobilio dešinę pusę, tai yra automobilio priekines dureles, todėl jie sustojo. Jis ėjo prieš atvažiuojantį automobilį dešine puse, tai yra keleivio puse. Kai jie sustojo, tai D. K. iš automobilio galinės sėdynės pradėjo tempti E. J.. Tada jis iššoko iš automobilio, o prie jo prišokęs D. K. jam sudavė į petį. Jis D. K. sudavė nestipriai kumščiu į ausį, o ne į smakrą, dėl to, kad nukentėjusysis pats prie jo prišoko ir sudavė jam smūgį į raktikaulį. Savo sudavimą jis vertina kaip gynimąsi nuo užpuolimo. Taip pat parodo, kad pirmą kartą, kai D. K. viduryje kelio gulėjo, tai jie, priėję prie jo, jo nemušė, o tik pavedė į kelio šoną, kad galėtų automobilis pravažiuoti, nepastebėjo, kad kaip nors D. K. būtų sumuštas, tik matėsi, kad nosis yra kreiva. Be to, D. K. buvo girtas.

Priešingai negu kaltinamasis, nukentėjusysis parodė, kad pirmą kartą, kai jis ėjo namo, tai stabdė priešais atvažiuojantį automobilį, kuris sustojo ir iš jo išlipę asmenys jį sumušė, lyg tai buvo spyris į galvą su koja. Tačiau po šio smūgio jam tik skaudėjo galva, o kraujas nebėgo. Po to jis nuėjo pas B. prašyti pagalbos ir jie kartu su A. B. ėjo keliuku žinodami, kad automobilis grįš atgal. Jie ėjo vienas po kito, jis pirmiau, prieš atvažiojantį automobilį kaire kelio puse, tai yra iš vairuotojo pusės, ir pamatęs automobilį jį stabdė. Kai jis sustojo, tai jis priėjęs prie vairuotojo pasakė, kad jie prisidirbo, o tuo metu iš automobilio dešinės pusės išlipęs Š. A. nieko nesakęs jam sudavė smūgį į veidą po ko jis nugriuvo ir pasileido labai smarkiai iš nosies bėgti kraujas. Viskas vyko kairiame automobilio pusės dalyje, o ne dešinėje pusėje ir jie su A. B. ėjo kaire kelio puse prieš atvažiuojantį automobilį, tai yra vairuotojo puse, todėl jų apvažinėti nereikėjo. Jam buvo sulaužyti žandikauliai nuo vieno smūgio prie automobilio.

Įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti, BPK nustatytais proceso veiksmais patikrinti, teisiamajame posėdyje išnagrinėti ir teismo pripažinti duomenys, kuriais vadovaudamasis teismas daro išvadas dėl nusikalstamos veikos buvimo ar nebuvimo, šią veiką padariusio asmens kaltumo ar nekaltumo ir kitų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai išspręsti teisingai. Pagrindiniai reikalavimai įrodymams, kuriais turi būti pagrįstos teismo išvados dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, nurodyti BPK 20 straipsnyje. Pagal šio straipsnio nuostatas įrodymai gali būti tik teisėtais būdais (įstatymų nustatyta tvarka) gauti duomenys, kuriuos galima patikrinti BPK nustatytais proceso veiksmais, taip pat kurie patvirtina ar paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai (BPK 20 straipsnio 1, 3, 4dalys). Duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva (BPK 20 straipsnio 2, 5dalys). BPK 20 straipsnio 5dalyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-49-693/2019).     

Kaip matyti, kaltinamojo ir nukentėjusiojo parodymai iš esmės yra prieštaringi. (Kadangi buvo du įvykiai, todėl dėl aiškumo įvykiu Nr. 1 yra įvardijamas įvykis, kai nukentėjusysis gulėjo ant kelio ir prie jo iš sustojusio automobilio išlipę vaikinai nutempė jį į šoną, o įvykiu Nr. 2 yra tas atvejis, kuriuo yra kaltinamas kaltinamasis). Kaltinamasis teigia, kad įvykio Nr. 2 metu nukentėjusysis ėjo prieš atvažiuojantį automobilį dešine puse, tai yra keleivio puse ir reikėjo jį apvažiuoti, o nukentėjusysis teigia, kad jis ėjo prieš atvažiuojantį automobilį kaire puse, tai yra vairuotojo pusėje, ir jį nereikėjo apvažinėti. Taip pat kaltinamasis teigia, kad nukentėjusysis, jį apvažiuojant, sudavė į automobilio šoną, todėl jie sustojo, o nukentėjusysis teigia, kad jis eidamas keliu su A. B., kuris buvo nuo jo atsilikęs apie 10m., stabdė automobilį išsiaiškinti, kodėl jį pirmo įvykio metu sumušė. Kaltinamojo nurodytas šias aplinkybes patvirtino visi tuo automobiliu važiavę liudytojai, tai yra automobilį vairavusi E. J., šalia sėdėjusi E. J., gale už keleivio sėdėjęs E. J., o nukentėjusiojo šias nurodytas aplinkybes patvirtino su juo kartu ėjęs A. B.. Vertinant šiuos kaltinamojo ir su juo automobilyje važiavusių liudytojų parodymus, nustatytinas jų parodymų nenuoseklumas ir nevienodumas. Liudytojas E. J. ir liudytojo E. J. teismo posėdžio metu teigė, kad prasilenkiant ir apvažiuojant D. K., jis sudavė į automobilio priekinę dalį, tai yra keleivio dureles ar langą, o kartu tuo automobiliu važiavusi E. J. parodo, kad buvo suduota ne į priekinę automobilio dalį, o į galinę dalį. Taip pat liudytojas E. J. teismo posėdžio metu nurodo, kad po sudavimo jis automobilio neapžiūrėjo, nors labai jau vertina savo automobilį, nes jis yra naujas. Beje, jis taip pat parodė, kad automobilis važiuodamas žvyrkeliu važiavo lėtai nevaišijęs 20km/h greičiu. Vertinant šiuos liudytojų E. J. E. J. ir E. J. parodymus dėl sudavimo į automobilį vietą, matyti, kad jie yra skirtingi. Taip pat, atsižvelgiant į tai, kad E. J. jau taip dėmesingai rūpinasi savo automobiliu, nebūtų logiška manyti, kad D. K. sudavus į automobilio dešinį šoną, ypač automobilio savininkui E. J. ir kitiems automobiliu važiavusiems asmenims nekiltų noras apžiūrėti automobilio stovio po smūgio sudavimo į automobilį, nes kaip tik ir buvo sustojama dėl to, kad buvo suduotas smūgis į automobilį. O tik po to, kaip teigia automobiliu važiavę asmenys, D. K., atidaręs dureles traukė iš automobilio E. J.. Jeigu jau kaltinamasis teigia, kad nestipriai sudavė D. K. ir jis pats nuvirto, be to jis buvo labai girtas, tai tos aplinkybės negalėjo sukelti tokį šoką, kad nebuvo laiko, kaip teigia E. J., apžiūrėti automobilio vietoje. Taip pat liudytojas E. J. aiškina, kad jo automobilio durelės važiuojant 20 km. greičiu automatiškai užsirakina, o kadangi jie važiavo mažesniu kaip 20km/h greičiu, tai jos ar neužsirakino, arba buvo sugedusi užsirakinimo sistema, todėl D. K. galėjo jas ir atidaryti. Nors byloje ir nėra tiksliai nustatyta kokiu greičiu važiavo automobilis, tačiau įvertinus pagal esamas nuotraukas žvyrkelio stovį (t.2 b.l. 175-177, t. 1 b.l. 80-84) matyti, kad žvyrkelis nebuvo jau toks duobėtas, kad reikėtų važiuoti iki 20km/h greičiu, be to iš kaltinamojo ir liudytojos parodymų matyti, kad jie į tą pačią vietą grįžo po maždaug 5-7 min. , o tai logiškai yra paneigiamos aplinkybės, kad visą kelią jie važiavo jo minėtu greičiu. Beje ir liudytoja I. P. parodė, kad keliukas yra tvarkingas. Taip pat kelia abejonių visų šiuo automobilio važiavusių asmenų paaiškinimai, kad nei vienas neatsimena ką sustabdęs automobilį ir traukdamas iš automobilio E. J. D. K. šaukė, ko jis norėjo. Taip pat iš dalies yra prieštaravimų kaltinamojo ir liudytojų parodymuose dėl automobilio sustojimo vietos įvykio ir nukentėjusiojo apvažinėjimo atstumo Nr.2 metu.  Įvertinus ir išanalizavus šias aplinkybes, laikytina, kad, vadovaujantis vidiniu įsitikinimu, pagrįstu išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, nėra pagrindo tikėti liudytojų E. J., E. J., E. J., parodymais, nes jie yra artimi kaltinamojo draugai ir pažįstami, visi dalyvavo vestuvėse, todėl duoda kaltinamajam naudingus parodymus, susijusiomis su aplinkybėmis, kurios patvirtintų automobilio sustojimo priežastį ir taip palengvintų kaltinamojo atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką pasekmes ir perkeltų dalį kaltės nukentėjusiojo veiksmams dėl jo netinkamo elgesio kelyje, o po to būtų pateisinti kaltinamojo veiksmai dėl sudavimo nukentėjusiajam. Tokiu būdu, vertinant įrodymus dėl automobilio sustojimo atmetant kaltinamojo versiją, yra pasiliekama prie nukentėjusiojo parodymų, kad antro įvykio metu jis kartu su A. B. ėjo kaire kelio puse prieš atvažiuojantį automobilį, tai yra vairuotojo pusėje, ir jį stabdė norėdamas išsiaiškinti kodėl jis prieš tai buvo sumuštas. Nors nukentėjusysis ir buvo neblaivus, tačiau jo nurodytos aplinkybės, logiškai yra paaiškinamos ir nekelia tiek abejonių kiek kaltinamojo ir automobiliu važiavusių liudytojų parodymai. Tai, kad jo parodymai apie tai, kad jis ikiteisminio tyrimo metu skirtingai aiškino aplinkybes kaip jis buvo sumuštas ar pats susižalojo, negali paneigti jo nurodytas aplinkybes dėl automobilio sustabdymo antro įvykio metu. Taip pat liudytojai važiavę automobiliu kartu su kaltinamuoju teigė, kad A. B. buvo neblaivus, bet atsižvelgiant į tai, kad jie yra visi kaltinamojo draugai ir pažįstami, negalima imti šių jų parodymų už pagrindą, nes liudytojas M. B., kuris, laikytina yra nesuinteresuotas bylos baigtimi asmuo, parodė, kad A. B. neatrodė neblaivas.

Kaip matyti iš kaltinamojo parodymų, antro įvykio metu jis nestipriai sudavė nukentėjusiajam į veidą, tai yra į ausies sritį kumščiu, ir nukentėjusysis nugriuvo į griovį žengdamas žingsnį atgal. Taip pat jis nurodo, kad pirmojo įvykio metu jis su E. J. tik patraukė ant žemės gulintį D. K. nuo kelio ir jį nuvedė į kelio pakraštį, tuo metu jie nematė ant jo sužalojimų ir kraujo, o tik matė nukrypusią nosį. O D. K. parodė, kad pirmo įvykio metu atėję vaikinai jam sudavė, tačiau kraujas iš nosies nebėgo. O antro įvykio metu jam kaltinamasis sudavė ranka į veido sritį dėl ko jam lūžo skruostikauliai ir nosis bei bėgo kraujas.

Iš ikiteisminio tyrimo medžiagos matyti, kad buvo pateiktos dvi Valstybinės teismo medicininės tarnybos Klaipėdos skyriaus specialisto P. P. išvados. Antra išvada pateikta atliekant papildomą tyrimą( t. 1 b.l. 103-104, 110-111). Jose, ypač papildomoje specialisto išvadoje, nurodyta, kad pagal tyrimui pateiktus med. dokumentuose aprašytą sužalojimų lokalizaciją nukentėjusįjį sužalojęs asmuo turėjo stovėti jam iš kairės pusės, o tikimiausia, kad kairės pusės sumušimas su poodinėmis kraujosruvomis kairės akies vokuose, kraujo išsiliejimo po kairios akies jungine, kairės akiduobės lateralinės bei apatinės sienelių lūžimas, kairio viršutinio žandikaulio kaktinės ataugos lūžimas, kairio žandinio ančio priekinės ir užpakalinės sienelių lūžimas, kairio skruostikaulio lūžimas, nosies kaulų lūžimas, galvos smegenų sukrėtimas, gavosi nuo spyrio koja, o kairės pusės peties-žąsto sumušimas galėjo būti padarytas tiek smūgiuojant kumščiu, tiek ir koja. Trečias tyrimas dėl nukentėjusiojo sužalojimų nustatymo buvo atliktas pagal nukentėjusiojo atstovo prašymą, kurį atliko teismo medicinos konsultacinės „U.“ specialistas P. P. ( t. 1 b.l. 117-124), ir šioje specialisto išvadoje buvo nustatyta, jog veido kaulai galėjo lūžti nuo vieno trauminio poveikio arba nuo kelių, tačiau suduotų į tą pačią vietą- kairę veido pusę. Taip pat nurodo, kad sužalojimų ir jų padarymo mechanizmą išskirti konkrečiai negali, kurie buvo padaryti, tačiau labiausiai tikėtina, kad veido sužalojimai ir kaulų lūžiai atsirado Nr. 2 įvykio metu. Kaip matyti specialistas savo argumentus dėl veido sužalojimo Nr. 2 įvykio metu grindė tuo, kad spiriant į veidą dažniausiai veide stebimi ir odos nubrozdinimai, kas šiuo atveju nebuvo užfiksuota. O iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus ekspertizės akto ( t. 1 b.l. 155-160) matyti, kad byloje paskyrus šią ekspertizę, galutinai buvo nustatyta, jog nukentėjusiajam padarytas kūno sužalojimas yra paaiškinamas ir nuo vieno smūgio į veidą ir jo sužalojimas galėjo būti padarytas ir įvykio Nr.1 metu suduodant koja bei kumščiu, o taip pat tie sužalojimai galėjo būti padaryti ir įvykio Nr. 2 metu. Toliau nurodo, kad patvirtinti galimai buvusio smūgio sudavimą į kairį skruostą ir kairę ausį nėra galimybės, nes nėra konstatuoti ausies sužalojimai, nukentėjusiajam padaryti kūno sužalojimai nėra būdingi griuvimui. Taip pat ekspertizė nustatė, kad nukentėjusiajam buvo nustatyti šie sužalojimai: poodinė kraujosruva kairės akies vokuose, su kraujosruva po kairės akies obuolio jungine, kairiojo skruostikaulio daugiaskeveldrinis lūžis kūno, kairės akiduobės apatinės sienos, kaktinės ir smilkininės ataugų srityse, kairio viršutinio žandikaulio daugiaskeveldrinis lūžis žandinio ančio priekinės, vidinės ir užpakalinės sienų srityse bei nosies sumušimas, pasireiškęs minkštųjų audinių patinimu. Taip pat nurodė, kad diagnozuotas nosies lūžis yra vertinamas kaip nepagrįstas, nes tai buvo senesnė trauma. Ekspertai nevertino ir diagnozuoto peties sumušimo, nes diagnozė buvo paremta vien nukentėjusiojo parodymais, o nėra užfiksuota objektyviais traumavimo požymiais. 

Kaip matyti ekspertizės išvada buvo paneigta ankstesnės specialistų išvados dėl nosies kaulų lūžimo, nes tai buvo senesnė traumą, taip pat nevertino ir diagnozuoto peties sumušimo, nes ši diagnozė buvo paremta vien nukentėjusiojo parodymais, o nėra užfiksuota objektyviais traumavimo požymiais. Ekspertai patvirtino, kad nukentėjusiajam padarytas kūno sužalojimas yra paaiškinamas ir nuo vieno smūgio į veidą ir jo sužalojimas galėjo būti padarytas ir įvykio Nr.1 metu suduodant koja bei kumščiu, o taip pat tie sužalojimai galėjo būti padaryti ir įvykio Nr. 2 metu. Tai, kad būtent veido sužalojimai buvo padaryti įvykio Nr. 2 metu suduodant kumščiu, o ne koja, kaip yra tikimiausiai nurodyta teismo medicinos konsultacinės „U.“ specialisto P. P. išvadoje, ekspertai nepatvirtino, nes suduodant koja gali ant veido likti ar nelikti nubrozdinimų.

Tačiau teismas įvertinęs visa bylos aplinkybes, laiko, kad būtent nukentėjusysis buvo sužalotas įvykio Nr. 2 metu, tai yra kaltinamajam suduodant vieną smūgį kumščiu nukentėjusiajam į veidą, dėl ko jam buvo padaryti ir nustatyti sužalojimai. Šią savo išvadą teismas grindžia tuo, kad, kaip teigia kaltinamasis, liudytojas E. J.- įvykio Nr. 1 metu jie nematė ant nukentėjusiojo padarytų sužalojimų, taip pat ir nukentėjusysis teigia, kad jam žandikauliai lūžo po smūgio sudavimo įvykio Nr. 2 metu, bėgo kraujas. Pats kaltinamasis pripažįsta, kad jis kumščiu sudavė nukentėjusiajam į veidą prie ausies, tačiau nurodo, kad tai nebuvo stiprus smūgis, o nukentėjusysis nuvirto dėl to, kad buvo labai neblaivus. Tik teisiamojo posėdžio metu paaiškėjo, kad kaltinamasis yra jėgos sporto atstovas, dalyvavo varžybose, todėl jis yra fiziškai tvirtas žmogus, todėl tokiam asmeniui manant, kad jis suduoda nestipriai faktiškai yra suduodama stipriai, be to toks smūgio sudavimas ir stiprumas dar pasireiškia ir tuo, kad buvo suduota būtent kumščiu, kas ir atsitiko, nukentėjusiajam lūžo žandikauliai. Vadinasi užteko tokio smūgio stiprumo, kad nukentėjusiajam lūžtų žandikauliai. Tai, kad kaltinamasis nėra smūgiavimo sporto atstovas, nepatvirtina jo versijos, kad jis sudavė tokį smūgį nuo kurio negalėjo lūžti žandikauliai. Vertinant liudytojo E. J. parodymus, kad buvo suduota nestipriai, teismas vertina kaip jo mėginimą sušvelninti ir pateisinti kaltinamojo veiksmus, nes jie yra draugai. Taip pat ir kitų automobilyje kartu su kaltinamuoju važiavusių liudytojų parodymai apie įvykio Nr. 2 aplinkybes yra vertintini kaip mėginimas sušvelninti kaltinamojo veiksmus, todėl jie teigia neatsimeną įvykio aplinkybių- tai automobilyje apie tą įvykį nieko nekalbėjo, tai kalbėjo automobilyje apie tai, kaip nukentėjusysis užpuolė ir sudavė kaltinamajam, o kad kaltinamasis sudavė nukentėjusiajam, tai nekalbėjo. Tai, kad nukentėjusysis ikiteisminio tyrimo metu atvažiavusiems policijos pareigūnams ir medicinos įstaigose kalbėjo, kad jį sumušė nepažįstami asmenys ar pats jis susižalojo, negalima laikyti, jog prie nustatytų aplinkybių, nėra įrodymų, kad būtent įvykio Nr. 2 metų jį sužalojo kaltinamasis suduodamas vieną smūgį, nes nukentėjusysis buvo neblaivus ir matomai dar nebuvo apsisprendęs dėl kreipimosi dėl jo sužalojimo į teisėsaugos organus. Tai matosi iš to, kad kai atvažiavo į įvykį Nr. 2 R. G. tai buvo kalbama apie susitaikymą bei po šio įvykio pas nukentėjusįjį buvo atvykęs  ir kaltinamasis su juo pasišnekėti. Be to, byloje nėra jokių kitų duomenų, kad kur nors tai kitur būtų nukentėjusysis sumuštas ar pats susižalojęs krisdamas.

Įvertinus ir išanalizavus byloje esančius įrodymus ir nustatytas aplinkybes, pagrįstu ne atskirų įrodymų, bet išsamiu visų bylos aplinkybių ir įrodymų išnagrinėjimu, teismas laiko, kad  byloje yra įrodyta, kad būtent kaltinamasis įvykio Nr. 2 metu sudavė kumščiu nukentėjusiajam į veidą ir tokiu būdu padarė jam nustatytus sužalojimus ir nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Nusikalstama veika kvalifikuotina tinkamai pagal BK 138 straipsnio 1 dalį, nes buvo padarytas nukentėjusiajam nesunkus sveikatos sutrikdymas. Teismas nelaiko, kad kaltinamojo veiksmai turėtų būti kvalifikuojami pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 p, tai yra sužalojimas dėl chuliganiškų paskatų, nes iš esmės nukentėjusysis savo iniciatyva stabdė automobilį, norėdamas išsiaiškinti kodėl jis pirmą kartą buvo sumuštas, o ne pats automobilis sustojo ir iš jo išlipęs asmuo sudavė nukentėjusiajam į veidą, todėl, pagal bylos aplinkybes, nėra pagrindo laikyti, kad tai buvo pavartotas smurtas iš chuliganiškų paskatų sukėlęs nukentėjusiajam nustatytus sužalojimus.

Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių ar lengvinančių aplinkybių nėra nustatyta. Tai, kad įvykio metu kaltinamasis buvo neblaivus, tokių duomenų byloje pakankamai nėra surinkta.     

Dėl bausmės skyrimo.

Skiriant bausmę kaltinamajam, atsižvelgiama į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus nusikaltimo pavojingumo laipsnį, kaltės formą, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 2 dalis). Kaltinamasis padarė tyčinį nesunkų nusikaltimą panaudodamas fizinį smurtą, suduodamas vieną smūgį nukentėjusiajam į veido sritį, anksčiau nebuvo teistas. Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių ar lengvinančių atsakomybę aplinkybių nėra nustatyta. Atsižvelgiant į šias aplinkybes jam yra skirtina sankcijoje numatyta bausmė – 1 metams  laisvės apribojimas ( BK 48 straipsnis). Įvertinus tai, kad nukentėjusysis patyrė turtinę žalą, todėl teismas mano, kad yra tikslinga įpareigoti kaltinamąjį atlyginti nukentėjusiajam nusikaltimu padarytą turtinę žalą per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. (  48 straipsnio 6 dalis,  2 p.).  

 Dėl civilinio ieškinio

Byloje yra pareikštas nukentėjusiojo civilinis ieškinys dėl 2490 Eur procesinių išlaidų atlyginimo už advokato atstovavimą ir 447 Eur turtinės žalos atlyginimo bei 3000 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

Neturtinė žala CK 6.250 straipsnyje apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismo pareiga kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-227/2011, 2K-410/2013, 2K-74/2014). Neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai įtvirtinti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje. Sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimą, turi būti atsižvelgta į neturtinės žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, tai, ar padaryta turtinė žala, jei taip – tai į jos dydį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Sprendžiant neturtinės žalos dydžio nustatymo klausimą, atsižvelgiama ir į formuojamą teismų praktiką, aiškinant bei taikant neturtinės žalos nustatymo kriterijus, ir, esant tapačioms ar iš esmės panašioms faktinėms bylų aplinkybėms, paisyti jau sukurtų teismo precedentų dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio. Pagal BPK 115 straipsnio 1 dalį, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta. Be to, žalą padariusio asmens turtinė padėtis negali būti laikoma lemiamu kriterijumi. Esminis ir lemiamas kriterijus, nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį sveikatos sutrikdymo atveju, yra ne nuteistojo turtinė padėtis, bet nusikalstama veika sukelti padariniai, ir pusiausvyra tarp šių dviejų kriterijų turi būti protinga ir adekvati ginamoms vertybėms. Pagal teismų praktiką pagal BK 138 straipsnio 1 dalį dėl veido kaulo lūžių, kai yra nesunkus sveikatos sužalojimas, yra priteisiamos įvairios sumos (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-258-699/2015 – 579,24 Eur , Nr. 2K-136/2008 – 1158,48 Eur.).

Byloje yra nustatyta, kad nukentėjusiajam buvo padaryti šie sužalojimai: poodinė kraujosruva kairės akies vokuose, su kraujosruva po kairės akies obuolio jungine, kairiojo skruostikaulio daugiaskeveldrinis lūžis kūno, kairės akiduobės apatinės sienos, kaktinės ir smilkininės ataugų srityse, kairio viršutinio žandikaulio daugiaskeveldrinis lūžis žandinio ančio priekinės, vidinės ir užpakalinės sienų srityse bei nosies sumušimas, pasireiškęs minkštųjų audinių patinimu. Šie sužalojimai buvo padaryti vieno smūgio sudavimu. Nukentėjusysis dėl patirtų sužalojimų turėjo nedarbingumo pažymėjimą 15 dienų, tačiau jokių chirurginių operacijų jam nebuvo atlikta. Apie kokias nors komplikacijas ir kokius vaistus vartojo bei apie tai, kad nukentėjusiajam išliko nepataisomų liekamųjų reiškinių, pabloginusių jo būseną darbo ir socialinių santykių srityse, duomenų teismui nepateikta. Teismas sutinka, kad nukentėjusysis patyrė baimę, skausmą, dvasinį sukrėtimą, nepatogumus, nes turėjo lankytis pas gydytojus, turėjo nedarbingumo pažymą. Įvertinant byloje nustatytas  aplinkybes, teismas laiko, kad konfliktas įvykio Nr. 2 metu vyko trumpai, buvo suduotas tik vienas smūgis. Taigi, įvertinus šioje byloje nustatytų neturtinei žalai apskaičiuoti reikšmingų kriterijų visumą, nukentėjusiojo ir kaltinamojo turtinę padėtį, pastarasis ir nukentėjusysis yra dirbantys, laikytina, kad 800 Eur neturtinės žalos dydis atitiks formuojamai teismų praktikai, nustatytoms reikšmingoms aplinkybėms bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Dėl šių priežasčių nukentėjusiojo ieškinys dėl neturtinės ir turtinės žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies 800 Eur sumai, o likusi ieškinio dalis dėl neturtinės žalos atlyginimo atmestina( BPK 115 straipsnis). Nukentėjusiojo civiliniame ieškinyje nurodyta teismų praktika dėl neturtinės žalos atlyginimo neatitinka šioje byloje padarytos nusikalstamos veikos kvalifikavimo ir aplinkybių, nes daugumoje nurodytų nutarčių nusikalstama veika buvo kvalifikuojama pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 p. ir kitus straipsnius bei buvo suduotas ne vienas smūgis, buvo ir nukentėjusiesiems atsiradę sveikatos sutrikdymo liekamieji reiškiniai ir sužalota ne vien veido sritis.

 Dėl turtinės žalos atlyginimo

Kaip matyti iš civilinio ieškinio nukentėjusysis prašo atlyginti ir turtinę 447 Eur žalą, ir procesines išlaidas dėl advokato atstovavimo byloje sudarančias 2490 Eur.

Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą ( Baudžiamojo proceso kodekso- toliau BPK) 44 straipsnio 10 dalis). Asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinę žalą, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam ieškinį ir dėl turtinės žalos atlyginimo (BPK 109 straipsnis). Civilinis ieškinys pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal Baudžiamojo proceso kodekso nuostatas, tačiau, kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 113 straipsnis, 115 straipsnio 1 dalis). Sprendimą patenkinti civilinį ieškinį teismas priima tuo atveju, kai, remdamasis byloje esančiais įrodymais, nustato, kad ieškinys yra pagrįstas, t. y. fiziniam asmeniui padaryta turtinė žala, kaltinamojo veikoje yra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, tarp kaltinamojo veikos ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys. Taip pat teismų praktikoje nurodomą, kad žalą padaręs asmuo turi atlyginti nebūtinai faktiškai jau patirtas su sveikatos grąžinimu susijusias išlaidas, bet ir įvertinę būsimą žalą remiantis realia jos atsiradimo tikimybe, priteisti būsimas gydymosi išlaidas, vadovaujantis CK 6.249 straipsnio 3 dalimi, kuriame nurodyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, jo turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. ( Kasacinė nutartis Nr. 2K-21-942/2016).

Kaip matyti byloje yra įrodymų, kad nukentėjusysis dėl padarytų jam sužalojimų buvo nedarbingas 15 darbo dienų tai yra nuo 2018-03-03 iki 2018-09-23. Pateikta ir jo darbo užmokesčio pažyma. Teismas sutinka su ieškinyje nurodytais paskaičiavimais ir jų atskirai nekomentuoja, todėl laikytina, kad dėl to ši netekto darbo užmokesčio suma sudaro negautas pajamas 447 Eur ir ji turi būti priteistina iš kaltinamojo nukentėjusiojo naudai ( CK 6.249 straipsnio 3 dalis).

Atsižvelgiant į tai, kad advokatas nukentėjusiajai atstovavo iš susitarimo ir pinigų paėmimo kvituose nurodyta, kad jis teikė nukentėjusiajam teisines paslaugas ikiteisminiame tyrime ir atstovavo teismuose, jos yra pripažįstamos kaip procesinės advokato atstovavimo išlaidos. Tačiau iš pateiktų teismo metu sąskaitų matyti, kad apmokėtos yra ne visos pateiktos sąskaitos, neapmokėtos yra dvi nukentėjusiajam pateiktos sąskaitos, tai yra 2018-10-30 sąskaita serija RS Nr. 2018/075 300 Eur už dalyvavimą ikiteisminiame tyrime nukentėjusiojo apklausoje, ir nepilnai apmokėta sąskaita serija RS Nr. 2019/027  350 Eur – pagal ją dalinai 100 Eur sumai yra apmokėta 2019-01-01SEB banko pavedimu. Taigi, pagal pateiktas sąskaitas ir pinigų priėmimo kvitus yra sumokėta advokatui 2190 Eur. Įvertinus tai, kad advokatas dalyvavo ikiteisminiame tyrime, teismo posėdžiuose, kaltinamasis kaltu neprisipažino bei visas kitas aplinkybes susijusias su advokato dalyvavimu bylos nagrinėjime renkant duomenis, teismas laiko, kad prašoma priteisti suma yra racionali, atitinka teisingumo, protingumo bei sąžiningumo reikalavimus, todėl yra pagrindas ją priteisti iš kaltinamojo nukentėjusiojo naudai ( BPK 103 straipsnio 1dalies 6p., 104 straipsnio 2dalis, 106 straipsnio 2dalis).

Taip pat byloje yra pareikštas Klaipėdos teritorinės ligonių kasos ieškinys dėl 329,47 Eur nukentėjusiojo gydymo išlaidų atlyginimo (b.l.  t.1 183), Kadangi ieškinys yra pagrįstas ir įrodytas, todėl tenkintinas visiškai ( BPK 115, 117 straipsniai, CK 6.256 straipsnis,  6.263 straipsnis, 6.280 straipsnis, 6.283straipsnio1dalis, Sveikatos draudimo įstatymo 27straipsnis, 34 straipsnis).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-298 straipsniais, 301- 308 straipsniais, teismas

n u s p r e n d ž i a:

Š. A. pripažinti kaltu pagal BK 138 straipsnio 1 dalį ir nubausti laisvės apribojimo bausme 1 (vieneriems) metams, įpareigojant per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nukentėjusiajam D. K. 447 Eur turtinę žalą.

Nukentėjusiojo D. K. civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinti iš dalies ir priteisti iš kaltinamojo Š. A. nukentėjusiojo D. K. naudai 800 (aštuonis  šimtus) Eur neturtinei žalai atlyginti, o likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Nukentėjusiojo D. K. civilinį ieškinį dėl turinės žalos atlyginimo tenkinti visiškai ir priteisti iš kaltinamojo Š. A. nukentėjusiojo D. K. naudai 447 Eur turtinei žalai atlyginti.

Civilinio ieškovo Klaipėdos teritorinės ligonių kasos pareikštą civilinį ieškinį patenkinti pilnai ir priteisti iš kaltinamojo  Š. A. ieškovo Klaipėdos teritorinės ligonių kasos naudai (Valstybinės ligonių kasos prie Lietuvos Sveikatos apsaugos ministerijos atsikaitomoji sąskaita (duomenys neskelbtini), „ Swedbank“, AB, banko kodas 73000) 329,47 Eur ( tris šimtus dvidešimt devynis  eurus 47cnt. ) nukentėjusiojo gydymo išlaidoms atlyginti.

Priteisti iš kaltinamojo Š. A. nukentėjusiojo D. K. naudai 2190 (du tūkstančius šimtą devyniasdešimt ) Eur advokato atstovavimo išlaidoms atlyginti.

         Kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti, iki bausmės pradėjimo vykdyti,  panaikinti.

         Nuosprendis per 20 d. nuo nuosprendžio paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmus.

Teisėjas Edmundas Žukauskas