Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. A2.9.-2683-540/2016

Teisminio proceso Nr. 4-69-3-02105-2016-9

Procesinio sprendimo kategorija: 2.1.2; 2.10.; 2.10.8.; 2.14.3.

(S)

KAUNO APYLINKĖS TEISMAS

NUTARIMAS

2015 m. kovo 29 d.

Kaunas

Kauno apylinkės teismo teisėja Violeta Miceikienė, nedalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui J. M., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje J. M., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, administracine tvarka bausta, administracinėn atsakomybėn traukiama pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 186 str., ir

nustatė:

2016 m. vasario 16 d., apie 15.20 val., J. M., adresu: (duomenys neskelbtini), žinomai melagingai iškvietė specialiąją policijos tarnybą, pranešdama apie tai, kad jos namuose yra pašalinių nepageidaujamų asmenų, neblaivus vyras ir sūnus elgiasi agresyviai, stumdosi.

Kadangi bylą nagrinėja teisėjas vienasmeniškai, teismo posėdžio protokolas nerašomas (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 285 str.).

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo į teismo posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką jam pranešta, neatvykus į bylos nagrinėjimą, prašo bylą nagrinėti jam nedalyvaujant, todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 272 str. 2 d., byla nagrinėjama administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui nedalyvaujant.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo J. M. kaltės nepripažino ir paaiškino, kad 2016 m. vasario 16 d., tikslaus laiko nepamena, buvo savo namuose. Sūnus ir vyras buvo atskirame kambaryje, tarpusavyje nekonfliktavo. Po kurio laiko namuose išgirdo nepažįstamų žmonių balsus, todėl, išėjusi iš kambario, paprašė, kad šie asmenys iš namų pasišalintų. Mano, kad asmenys pateko į namus, nes lauko durys buvo neužrakintos. Asmenų buvo keturi, J. M. iš matymo matyti. Kadangi vyrai tik juokėsi ir iš namų nepasišalino, J. M. grįžo į savo kambarį ir paskambino bendrajam pagalbos centrui, tačiau nepamena, ką pasakė operatoriui, nes buvo labai susinervinusi. Policiją kvietė, nes norėjo, kad namuose būtų ramybė. Atvykus policijai, J. M. pareigūnams pasakė, kad namuose yra nepageidaujamų svečių ir kad nori, jog jų namuose neliktų. Policijos pareigūnai išvažiavo, iš namų nepageidaujamų asmenų neišprašė (b. l. 5).

J. M. kaltę, padarius Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų  kodekso 186 str. numatytą pažeidimą, įrodo byloje surinkti rašytiniai įrodymai: administracinio teisės pažeidimo protokolas. Administracinio teisės pažeidimo protokolą J. M. pasirašyti atsisakė (b. l. 2), policijos pareigūno tarnybinis pranešimas, iš kurio matyti, kad buvo gautas pranešimas, jog tėvas mušasi su sūnumi. Nuvykus nurodytu adresu, policijos pareigūnus pasitiko J. M., kuri buvo neblaivi ir nesugebėjo paaiškinti, dėl ko kvietė policiją. Kiti šeimos nariai taip pat buvo neblaivūs, tačiau jokių konflikto pėdsakų nebuvo. Tėvas ir sūnus paaiškino, kad nekonfliktavo (b. l. 3), policijos informacinės sistemos duomenys, iš kurių matyti, kad pranešėja J. M. pranešė, kad neblaivus vyras ir sūnus elgiasi agresyviai, stumdosi, įžeidinėja. Taip pat, namuose yra nepageidaujamų asmenų, negali jų išvaryti (b. l. 4), J. M. paaiškinimas (b. l. 5), A. M. paaiškinimas, kuriame jis nurodė, kad jokio konflikto nekėlė ir jame nedalyvavo, kitų tarpusavyje konfliktuojančių žmonių nematė, su sūnumi susipykęs nebuvo. A. M. nurodė, kad J. M. jam paaiškino, jog policiją kvietė, nes norėjo, kad iš namų pasišalintų žmonės, su kuriais ji leido laiką (b. l. 6), policijos pareigūno D. T. paaiškinimas, iš kurio matyti, kad atvykus policijos pareigūnams pranešėja pasakė „va dabar aiškinkitės“ ir nuėjo į savo kambarį miegoti. Namuose jokio smurto ar konflikto požymių nebuvo. Pretenzijų J. M. neišreiškė, nusiskundimų neturėjo. Šiuo adresu melagingai kviečiama ne pirmą kartą (b. l. 7), tarnybinis pranešimas (b. l. 9), tarnybinis pranešimas, iš kurio matyti, kad iš Bendrojo pagalbos centro buvo gauta 2016-02-16 J. M. skambučio skaitmeninė garso kopija. Garso įraše girdėti, jog Bendrajam pagalbos centrui paskambinusi moteris praneša, jog namuose vyras ir sūnus prisikvietė nepageidaujamų asmenų. Taip pat, moteris nurodė, jog vyras ir sūnus neblaivūs, ją stumdo, tačiau smurto nenaudojo. Moteris prisistato J. M.. Moters kalba nerišli (b. l. 13), išrašas apie asmeniui registruotus administracinius teisės pažeidimus ir priimtus sprendimus (b. l. 15-17).

            Pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 186 str. atsako tas, kas žinomai melagingai iškvietė priešgaisrinės apsaugos, policijos, greitosios medicinos pagalbos ir kitas specialiąsias tarnybas. Šiame straipsnyje nustatyta administracinė atsakomybė atsiranda nustačius būtinus šio pažeidimo sudėties požymius: subjektyviosios pusės požymį – tyčinę kaltės formą ir objektyviosios pusės požymį – veiksmus (specialiųjų tarnybų iškvietimą). Teismų praktikoje ne kartą konstatuota, jog Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 186 str. dispozicijoje esantis terminas „žinomai melagingas“ apibūdina būtinąjį šio pažeidimo subjektyviosios pusės požymį – šis pažeidimas gali būti padaromas tik tyčia, t. y. suvokiant, kad specialiųjų tarnybų pagalba yra nereikalinga. Taigi, administracinei atsakomybei pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 186 str. kilti, yra reikšmingas asmens suvokimas, jos specialiųjų tarnybų pagalba yra nereikalinga. Šiame kontekste pažymėtina, kad atsakomybę nustatančios teisės normos, visgi, negali būti aiškinamos plečiamai, todėl Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 186 str. pateikta formuluotė „žinomai melagingas iškvietimas“ negali būti išplečiama ir aiškinama kaip „tikrovės neatitinkantis pranešimas“.

           Šių įrodymų visuma nustatyta, kad J. M. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 186 str. - žinomai melagingai iškvietė specialiąsias tarnybas.

Skirdamas nuobaudas, teismas atsižvelgia į pažeidimų padarymo aplinkybes, į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę, į jo atsakomybę sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes.

J. M. administracine tvarka bausta. Jos atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, J. M. skirtina administracinė nuobauda – bauda, numatyta Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 186 str. sankcijos ribose. Manytina, kad pritaikius būtent tokią nuobaudą, bus pasiekti Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 20 str. numatyti administracinės nuobaudos tikslai – auklėti administracinį pažeidimą padariusį asmenį, kad jis laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles ir nepadarytų naujų teisės pažeidimų.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30 str., 302 str., 286-288 str.,

nutarė:

J. M., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti padarius pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 186 str., ir skirti administracinę nuobaudą – 100 Eur (vieno šimto eurų) baudą.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.

Teisėja                                                                                                                                                 Violeta Miceikienė

Paskirtoji bauda ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo įteikimo dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT247300010112394300 AB banke ,,Swedbank“, (banko kodas 73000), įmokos kodas 1001, unikalaus mokėjimo kodo laukelyje nurodyti - ROIK 16056072834.

Atsižvelgdamas į traukiamo ar patraukto administracinėn atsakomybėn asmens turtinę padėtį, kitas reikšmingas aplinkybes, asmens rašytiniu prašymu organas (pareigūnas), priimdamas nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje, gali paskirtos baudos mokėjimą išdėstyti per laikotarpį iki dvejų metų, atsižvelgdamas į paskirtos baudos dydį. Po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimus sprendžia Valstybinė mokesčių inspekcija Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Jeigu pažeidėjas nesumoka baudos per šio kodekso 313 straipsnyje nustatytą terminą, nutarimas skirti baudą vykdomas priverstine tvarka (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 314 str. 1 d.).