Civilinė byla Nr. e2A-520-866/2019

                                                                                   Teisminio proceso Nr. 2-68-3-36838-2017-7

      Procesinio sprendimo kategorija: 3.2.3.; 3.3.1.(S)

VILNIAUS APYGRDOS TEISMAS

N U T A R T I S

                                                 LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. balandžio 2 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vilijos Mikuckienės, Astos Pikelienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Laimos Ribokaitės, apeliacine tvarka rašytiniame teismo posėdyje išnagrinėjo apeliantės (atsakovės) UAB „Top Management Group“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gegužės 9 d. galutinio sprendimo, civilinėje byloje pagal ieškovės E. V. U. ieškinį atsakovei UAB „Top Management Group“, dėl skolos priteisimo.

Teisėjų kolegija,

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovo 2927 Eur dydžio skolą, 97, 51 Eur dydžio palūkanas, 8 procentų procesines palūkanas, 694 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė nurodė, jog šalys 2017 m. vasario 28 d., 2017 m. kovo 10 d., sudarė vienkartines krovinio pervežimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurias ieškovė įsipareigojo suteikti atsakovei krovinio pervežimo paslaugas, o atsakovė įsipareigojo priimti ir apmokėti ieškovei už suteiktas paslaugas. Ieškovė įvykdė sutartyse įtvirtintas pareigas – pristatė krovinius numatytu adresu. Minėtų sutarčių pagrindu ieškovė išrašė 2017 m. kovo 27 d. sąskaitą Nr. 78 –1515 Eur sumai ir 2017 m. kovo 28 d. sąskaitą Nr. 84 – 1412 Eur sumai. Atsakovė minėtų sąskaitų neapmokėjo.

2.       Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 11 d. preliminariu sprendimu ieškinys patenkintas visiškai. Teismas, priteisė ieškovei iš atsakovės 2 927 Eur skolą, 97, 51 Eur dydžio palūkanas, 8 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bei 694 Eur bylinėjimosi išlaidų.

3.       Atsakovė pateikė teismui prieštaravimus dėl preliminaraus teismo sprendimo, kuriuose nurodė, jog neginčija priteistos skolos dydžio, tačiau nurodė negalinti sumokėti skolos dėl pasunkėjusios finansinės padėties, todėl prašė išdėstyti 3 024, 51 Eur dydžio skolos mokėjimą 25 savaitėms.

4.       Ieškovė atsiliepime į prieštaravimus nurodė, kad nesutinka, su atsakovės prieštaravimais, taip pat nesutinka su atsakovės prašymu išdėstyti skolos mokėjimą, kadangi toks atsakovės prašymas yra nepagrįstas. Ieškovė prašė skirti atsakovei 5000 Eur dydžio baudą, 50 procentų šios baudos skiriant ieškovei.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. gegužės 9 d. galutiniu sprendimu,  Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 11 d. preliminarų sprendimą paliko nepakeistą ir priteisė iš atsakovės UAB „Top Management Group“, 2 927 Eur skolos, 97, 51 Eur palūkanų, 8 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 804 Eur bylinėjimosi išlaidų, ieškovės E. V. U., naudai.

6.       Teismas, netenkindamas atsakovės prašymo dėl teismo sprendimo išdėstymo, nurodė, kad atsakovė kaip esminę priežastį, kodėl jos finansinė padėtis pablogėjo, įvardina aplinkybę, jog ji su savo pagrindiniu klientu OOO „TMG“ sudarė 2017 m. sausio 15 d. papildomą susitarimą, kuriuo susitarė, jog OOO „TMG“ mokėjimus atidės iki 90 dienų. Atkreiptinas dėmesys, jog šis susitarimas buvo sudarytas iki atsirandant atsakovės skolai ieškovei. Teismas sutinka su ieškovės pozicija, jog atsakovė, kaip juridinis asmuo siekiantis pelno, turėjo numatyti tokio susitarimo pasekmes ir jas įvertinti. Todėl nagrinėjamoje situacijoje darytina išvada, jog tokios aplinkybės negali būti vertinamos kaip pagrindas išdėstyti sprendimo vykdymą.

7.       Pažymėjo, kad atsakovė taip pat pateikė ir duomenis apie finansines skolas, DU sąnaudas ir administracines išlaidas už 2017 metus, be to ir Maskvos apskrities Arbitražo teismo 2016 m. balandžio 1 d. sprendimą, kuriuo atsakovės naudai buvo priteista 18 250 Eur dydžio skola. Šie atsakovės teikiami įrodymai neparodo tikrosios atsakovės finansinės būklės, kadangi nėra pateikiami įrodymai apie atsakovės turimą nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, kiti įrodymai patvirtinantys atsakovės turimus kreditorinius įsipareigojimus, patiriamas išlaidas, gaunamas lėšas ir t.t.

8.       Iš byloje esančių duomenų, pirmosios instancijos teismas  nustatė, kad atsakovės skola ieškovei susidarė pagal 2017 m. kovo 27 d.  ir 2017 m. kovo 28 d. sąskaitas, kurios turėjo būto apmokėtos iki 2017 m. balandžio 5 d.. Taigi, atsakovė jau virš vienerių metų neatsiskaito su ieškove ir nėra sumokėjusi bent dalies skolos, todėl nepagrįstas atsakovės teiginys, jog siekia atsiskaityti su ieškove.

9.       Teismas pažymėjo, kad pagrindas išdėstyti sprendimo vykdymą yra tik tuo atveju, jei yra duomenų, leidžiančių tikėtis, kad skolininko finansinė padėtis ateityje pagerės, tačiau atsakovė nepateikė tokių įrodymų.

IV. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

10.       Apeliantė (atsakovė) apeliaciniu skundu pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gegužės 9 d. galutinį sprendimą dalyje, kurioje atmestas atsakovės prašymas dėl sprendimo vykdymo išdėstymo ir prašymą tenkinti, išdėstant teismo sprendimo vykdymą 25 savaitėms, tokiomis dalimis: nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos, atsakovė įsipareigoja mokėti ieškovei kiekvieną savaitę iki einamosios savaitės ketvirtadienio (imtinai, jeigu ketvirtadienis ne darbo diena, tuomet mokėjimo terminas prasitęsia iki sekančios darbo dienos), 24 savaites mokėti po 120 EUR, paskutinę 25 savaitę sumokėti likusią skolos sumą - 144, 51 Eur; su pirma skolos mokėjimo įmoka, atsakovė įsipareigoja ieškovei sumokėti 34 Eur teismui sumokėto žyminio mokesčio už ieškinį; su antra skolos mokėjimo įmoka, atsakovė įsipareigoja ieškovei sumokėti teismo priteistas bylinėjimo išlaidas už advokato teisinę pagalbą; su trečia skolos mokėjimo įmoka, atsakovas įsipareigoja ieškovei sumokėti teismo priteistas išlaidas už vertimo paslaugas; su paskutine skolos mokėjimo įmoka, atsakovė įsipareigoja ieškovei sumokėti 8 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

11.       Apeliantė, grįsdama prašymą dėl teismo sprendimo išdėstymo pažymi, kad jos atžvilgiu 2017-20218 metais įsiteisėjo ne vienas teismo sprendimas dėl piniginių sumų išieškojimo, Turto arešto registro duomenimis apeliantės turtui iki šiol nėra pritaikytas joks areštas, kas leidžia teigti, kad įsiteisėję teismo sprendimai vykdomi. Tai liudija ir aplinkybė, kad pagal Antstolių informacinės sistemos duomenis apeliantės atžvilgiu nėra vykdoma vykdomųjų bylų. Be to pagal LITEKO duomenis apeliantės atžvilgiu yra įsiteisėję tie 2018 metų priimti teismo sprendimai, kuriais arba tarp  bylos šalių sudaryta taikos sutartis, be kita ko, skolos mokėjimą išdėstant, arba priteistos skolos mokėjimas yra išdėstytas apeliantės prašymu. Todėl, anot apeliantės, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad nėra duomenų, jog apeliantės finansinė padėtis ateityje gerės. Vien tas faktas, kad apeliantei nėra ir nebuvo iškelta bankroto byla, jau liudija, kad finansinė padėtis bent jau neblogėja, o nors ir sunki, tačiau yra stabili.

12.       Nurodo, kad iš www.rekvizitai.lt pateiktų duomenų matyti, kad skolos Valstybinei socialinio draudimo fondo valdybai apeliantė neturi, taip pat iš pateiktų duomenų matyti, kad apeliantė turi 6 nuosavybės teise nepriklausančius automobilius. Akivaizdu, kad jų realizuoti apeliantė negali. Todėl, skundžiamame sprendime, nepagrįstai nurodyta, kad nėra pateikta duomenų apie apelianto finansinę padėtį.

13.       Anot apelianto, skundžiamame sprendime teismas nepasisakė dėl apeliantės pateiktų įrodymų visumos, nevertino, kad generuojamų pajamų gavimas pasislinko net 3 kartus, padidėjo finansinių įsipareigojimų našta, atsirado daugiau kreditorių ir vienu kartu sumokėti visą skolos sumą yra sunku, o pradėjus vykdymo procesą dėl visos sumos, tai gali nulemti dar sunkesnę finansinę padėtį. Papildomai pažymi, kad turi vidinių finansinių įsipareigojimų, kurie yra neatskiriami nuo kasdieninės juridinio asmens veiklos, kurios pagal savo pobūdį (mokesčiai valstybei, darbo užmokesčiai darbuotojams) ir reikalauja, kad būtų atliekami laiku bei nevėluojant.

14.       Apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas visiškai neatsižvelgė į tai, kad dėl pagrindinio kliento, iš kurio generuojama 65 proc. visų pajamų, piniginių įsipareigojimų vykdymo pasikeitimo, tokio stambaus ir esminio kliento prievolių įvykdymo termino pratęsimas (nuo vieno iki trijų mėnesių) galėjo nulemti laikinus mokumo sutrikimus tol, kol apeliantė, dėdama visas pastangas, perskirstys savo finansus ir stabilizuos finansinių įsipareigojimų vykdymo tvarką.

15.       Apeliantė nesutinka ir su teismo išvada, kad jokių įmokų nesumokėjimas iki teismo sprendimo priėmimo, lemia išvadą dėl tesimo sprendimo vykdymo neišdėstymo, nes viena vertus sprendimas turi būti vykdomas tik po to kai jis įsiteisėja, kita vertus, apeliantė turi laikytis CK 6.9301 straipsnyje nustatytus atsiskaitymo su kreditoriais eiliškumo tvarkos.

16.       Atsiliepimu ieškovė su apeliaciniu skundu nesutinka, prašo jį atmesti ir skirti baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Teigia, kad atsakovės pozicija prieštarauja jos faktiniams veiksmams fiktyviai vilkinant atsiskaitymą su ieškove, kadangi nėra nei teisinių nei organizacinių, nei ekonominių kliūčių atsakovei atsiskaityti su ieškove. Tai, kad nėra priimtas ir įsiteisėjęs galutinis teismo sprendimas, nėra pagrįsta priežastis atsakovei nemokėti skolos, kurią ji visiškai pripažįsta ir tariamai siekia sumokėti.

17.       Pažymi, kad atsakovė yra nurodžiusi, kad atsiskaito ne tik su valstybės biudžetu, bet ir tinkamai vykdo savo pinigines prievoles kitiems, tame tarpe ir naujiems kreditoriams, todėl visiškai nepagrįstas yra atsakovės argumentas, kad ji neturi galimybės atsiskaityti su ieškove, kai tuo tarpu savo prievoles kitiems kreditoriams vykdo tvarkingai.

18.       Atsakovė, kurios metinė apyvarta viršija 1 300 000 Eur, viso bylos pirmosios instancijos teisme nagrinėjimo metu, nepateikė jokių realių įrodymų, kuriais remiantis galima būtų spręsti, kad ieškovės reikalaujama priteisti skola, įskaitant bylinėjimosi išlaidas, atsakovei būtų didelė ar kad atsakovė šia suma faktiškai nedisponuoja ir negalėtų šios sumos operatyviai sumokėti.

19.       Ieškovė, vadovaujantis CPK 95 straipsniu, prašo skirti atsakovei 5 000 Eur baudą, 50 procentų šios baudos sumos skiriant ieškovės naudai. Anot ieškovės, atsakovė piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis ir siekia kitų tikslų –  vilkinti teismo procesą ir tokiu būdu atidėti skolos mokėjimų ieškovei pradžios momentą. Toks atsakovės elgesys neatitinka civilinio proceso tikslų, nes nepadeda kuo greičiau atkurti teisinės taikos tarp ginčo šalių, neleidžia ieškovei operatyviai išieškoti atsakovės visiškai neginčijamą ir pripažįstamą skolą, ir sukuria nebūtinų bylinėjimosi išlaidų bei laiko sąnaudų. Pabrėžia, kad teisės į apeliaciją paskirtis yra apginti savo pažeistas (neapgintas) teises, o ne formaliai užvilkinti bylos išnagrinėjimą, kai akivaizdu, jog laikotarpis, per kurį užtruks bylos nagrinėjimas ir įsiteisės apeliacinės instancijos teismo sprendimas, yra žymiai ilgesnis nei atsakovės prašomas sprendimo vykdymo išdėstymo terminas (apie 6 mėn.).

V. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

20.       Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina ar nėra CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Dėl teismo sprendimo išdėstymo  

21.       CPK 284 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo vykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Sprendžiant klausimą dėl teismo sprendimo vykdymo išdėstymo, yra svarbus abiejų šalių lygiateisiškumo principo įgyvendinimas, todėl sprendimo vykdymo išdėstymas visada turi būti siejamas tiek su skolininko, tiek su kreditoriaus interesais ir išdėstant sprendimo vykdymą turi būti siekiama šių dviejų šalių interesų pusiausvyros, neturi būti pažeistas šalių lygiateisiškumo principas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-301/2006).

22.       Teismo sprendimo įvykdymas gali būti išdėstomas išimtiniais atvejais, kai yra sunki atsakovo turtinė padėtis arba susidaro nepalankios aplinkybės, dėl kurių sprendimą įvykdyti sunku. Tačiau vien turtinė padėtis negali lemti būtino sprendimo įvykdymo išdėstymo. Teismas taip pat turi nustatyti, ar, išdėsčius teismo sprendimo įvykdymą tam tikram laikotarpiui, bus užtikrintas tinkamas sprendimo įvykdymas, ar nebus iš esmės paneigtas pats teismo sprendimas, ar nebus pažeisti teisėti išieškotojo interesai. Taip pat būtina vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnis; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. sausio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K–3–68/2004).

23.       Kadangi CPK 284 straipsnio nuostatų įgyvendinimas reiškia nukrypimą nuo bendros teismo sprendimo vykdymo tvarkos, tai teismo sprendimo įvykdymas gali būti atidedamas tik išimtiniais atvejais. Spręsdamas dėl teismo sprendimo vykdymo atidėjimo, teismas turi atsižvelgti į abiejų šalių turtinę padėtį, taip pat į kitas svarbias aplinkybes, į tai, kad sprendimo vykdymo atidėjimas neturi suteikti nepagrįstą pranašumą skolininkui, o išieškotojas neturi patirti nepagrįstų nuostolių, siekti išlaikyti išieškotojo ir skolininko teisėtų interesų pusiausvyrą, vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-61/2011).

24.       Nagrinėjamu atveju, pažymėtina, kad apeliantas pirmosios instancijos teismui tik selektyviai pateikė duomenis apie jo turtinę padėtį, vykdomą veiklą, bei ginčus, t. y. apie pardavimų pajamas už 2017 metus (1 375 625, 90 Eur), administracines išlaidas, darbo užmokesčio sąnaudas ir kt., Maskvos apskrities arbitražo teismo 2016 m. balandžio 1 d. sprendimą, kuriuo atsakovei priteista 16 050 Eur.

25.       Anot apeliantės, pirmosios instancijos teismui pakako duomenų objektyviai išvadai, jog išdėsčius teismo sprendimą 25 savaičių laikotarpiui, bus tinkamai užtikrinti šalių interesai ir kt. Su skunde nurodytais teiginiais apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti.

26.       Šios nutarties 24 punkte nurodyti apeliantės pateikti selektyvūs įrodymai patvirtina tik tai, kad apeliantė vyko veiklą, gauna pajamas ir dalyvauja atitinkamuose ginčuose. Tačiau, nurodyti duomenys, apeliantės turtinės padėties neatspindi, byloje apskritai nėra pateikta jokių objektyvių įrodymų, kurie leistų spręsti apie atsakovės turtinę padėtį (pvz. įmonės finansinės atskaitomybės dokumentų, priklausančio turto sąrašo, kreditorinių/debitorinių skolų sąrašo ir kt.).

27.        Minėta, kad teismas spręsdamas išdėstymo klausimą turi vadovautis teisingumo, protingumo ir lygiateisiškumo principais. Teismo sprendimu nustatyta, kad atsakovė savo prievolės nevykdo nuo 2017 m. balandžio 5 d., taigi ieškovė savo reikalavimų patenkinimo negauna gana ilgą laikotarpį. Byloje duomenų apie atsakovės realią turtinę padėtį nepateikta, tame tarpe atsakovė nepateikė jokių objektyvių duomenų apie tai, kad beveik dvejus metus nevykdo savo prievolių dėl kokių nors objektyvių ir laikinų mokumo sutrikimų, todėl apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju, teismo sprendimo įvykdymo išdėstymas nebūtų suderinamas su šio instituto tikslais, pernelyg suvaržytos ieškovo turtinės teisės, pažeistas šalių lygiateisiškumo principas.

28.       Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia nesant pagrindo keisti skundžiamo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gegužės 9 d. galutinio sprendimo apeliaciniame skunde nurodytais pagrindais.

Dėl baudos skyrimo.

29.       CPK 95 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigotas atlyginti kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui šio patirtus nuostolius.

30.       Šiuo atveju, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, vien apeliacinio skundo padavimas, ilgas prievolės nevykdymo laikotarpis ir pan., negali lemti išvados dėl šalies piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis, veikimo prieš greitą bylos išnagrinėjimą, bei nesąžiningumą. Todėl, prašymas dėl baudos skyrimo netenkinamas.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. gegužės 9 d. galutinį sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjai                                                                            Vilija Mikuckienė 

Asta Pikelienė

Laima Ribokaitė