Administracinė byla Nr. eAS-396-575/2024

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00613-2024-2

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.6

 (S)

 LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2024 m. liepos 31 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto, Ivetos Pelienės ir Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos A. M. atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2024 m. gegužės 8 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos A. M. skundą atsakovui Prienų rajono savivaldybės administracijos Prienų seniūnijos seniūnei dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.  

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

Pareiškėja A. M. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama įpareigoti Prienų rajono savivaldybės administracijos Prienų seniūnijos seniūnę J. A. (toliau – ir atsakovas) teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais išnagrinėti pareiškėjos 2024 m. vasario 18 d. paklausimą ir pateikti jai teisės aktų reikalavimus atitinkantį atsakymą į klausimą „Ar galima juo saugiai naudotis?“ (toliau – ir paklausimas).

Pareiškėjos skundas atitiko ne visus Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) nustatytus skundui keliamus reikalavimus, todėl teismas 2024 m. balandžio 23 d. nutartimi nustatė pareiškėjai terminą skundo trūkumams pašalinti: teismas pažymėjo, kad pareiškėja skunde atsakovu nurodė Prienų rajono savivaldybės administracijos Prienų seniūnijos seniūnę J. A., tačiau, kaip matyti iš skundo turinio ir jo priedų, pareiškėja su 2024 m. vasario 18 d. paklausimu kreipėsi į Prienų seniūnę, kuri minėtą paklausimą persiuntė pagal kompetenciją nagrinėti Prienų rajono savivaldybės administracijai. Atsižvelgdamas į tai, kad pareiškėja skunde teigė, jog ji nėra gavusi atsakymo į savo paklausimą būtent iš Prienų rajono savivaldybės administracijos, teismas nurodė pareiškėjai patikslinti atsakovą arba skundo aplinkybes, nurodant, kokių veiksmų neatliko Prienų seniūnijos seniūnė; teismas atkreipė pareiškėjos dėmesį, kad iš Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų matyti, jog teismuose gauta daugiau pareiškėjos skundų, kuriais kreipiamasi dėl to paties 2024 m. vasario 18 d. paklausimo, formuluojant reikalavimus įpareigoti atsakovą teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais išnagrinėti pareiškėjos paklausimą ir pateikti jai teisės aktų reikalavimus atitinkantį atsakymą į kitus paklausime nurodytus klausimus (atskiros bylos teisme keliamos dėl kiekvieno klausimo atskirai). Teismas akcentavo, kad bendras, aiškus ir neišskaidytas reikalavimas į tą patį paklausimą turi būti suformuluotas vienoje byloje.

Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmuose 2024 m. gegužės 3 d. buvo gautas pareiškėjos paaiškinimas dėl trūkumų šalinimo, kuriame pareiškėja nurodė, kad Prienų seniūnijos seniūnės sprendimas persiųsti jos 2024 m. vasario 18 d. paklausimą nagrinėti Prienų savivaldybės administracijai yra niekinis. Pareiškėja teigė, kad atsakovu šioje byloje yra būtent Prienų seniūnijos seniūnė, nes ji nepateikė atsakymą į 2024 m. vasario 18 d. paklausimą. Pareiškėja pažymėjo, kad jos kituose teismuose inicijuotų bylų dalykai nėra tapatūs. Pareiškėja suformulavo atskirus (individualius) materialinius teisinius reikalavimus (skundo dalykus) ir kiekvienas skundas atskiroje byloje yra individualus.

II.

Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmai 2024 m. gegužės 8 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjos skundą ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 6 punkto pagrindu.

Teismas nurodė, kad iš byloje pateiktų duomenų matyti, jog pareiškėja 2024 m. vasario 18 d. kreipėsi į Prienų rajono savivaldybės administracijos Prienų seniūnijos seniūnę, pateikdama tokio turinio paklausimą: „Vakar, eidama pėsčiųjų taku, jungiančiu (duomenys neskelbtini) (tarpe (duomenys neskelbtini) namų) (duomenys neskelbtini), koja užkliuvo ir vos nepagriuvau už atsikišusios šaligatvio plytelės (nuotrauką pridedu). Noriu paklausti, kodėl nėra sutvarkyta minima pėsčiųjų tako danga? Ar galima juo saugiai naudotis? Kas atsakingas už šio tako priežiūrą? Kada tikrintas minimas takas? Kokie reikalavimai taikomi analogiškiems takams? Ar nustatyta pažeidimų? Ar dėl to yra baustų asmenų? Ar planuojama sutvarkyti ir kada?“. Pareiškėja teigė, kad Prienų rajono savivaldybės administracijos Prienų seniūnijos seniūnė iki šiol nesureagavo į visus jos pateiktus klausimus ir nepateikė atsakymo į klausimą „Ar galima juo saugiai naudotis?“, tuo suvaržydama pareiškėjos teisę laiku ir tinkamai gauti informaciją. Pareiškėjos nuomone, Prienų seniūnijos seniūnė, pažeisdama teisės aktų reikalavimus, vilkina atlikti pareigas ir jos kompetencijai priskirtinus veiksmus, todėl pareiškėja skundu kreipėsi į teismą.

Teismas iš Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų nustatė, kad teisme taip pat yra gauta daugiau pareiškėjos skundų, kuriais kreipiamasi dėl to paties atsakovo vilkinimo atlikti veiksmus, t. y. atsakyti į pareiškėjos 2024 m. vasario 18 d. paklausimą, tačiau kitose bylose formuluojamas reikalavimas įpareigoti atsakovą teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais išnagrinėti pareiškėjos 2024 m. vasario 18 d. paklausimą ir pateikti jai teisės aktų reikalavimus atitinkantį atsakymą į kitus paklausime nurodytus klausimus (atskiros bylos teisme keliamos dėl kiekvieno klausimo atskirai). Teismas taip pat nustatė, kad pareiškėjos skundas dėl atsakovo vilkinimo atsakyti į jos 2024 m. vasario 18 d. paklausimą teismo 2024 m. balandžio 29 d. nutartimi yra priimtas nagrinėti administracinėje byloje Nr. eI2-8838-362/2024.

Atsižvelgdamas į tai, kad pareiškėja tiek šioje administracinėje byloje, tiek administracinėje byloje Nr. eI2-8838-362/2024 reiškia reikalavimą įpareigoti atsakovą teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais išnagrinėti jos 2024 m. vasario 18 d. paklausimą, t. y. tiek šalys, tiek skundo dalykas, tiek skundo pagrindas yra tas pats – atsakovo vilkinimas atsakyti į 2024 m. vasario 18 d. paklausime suformuluotus klausimus, teismas sprendė, kad yra pagrindas konstatuoti, jog teismo žinioje jau yra byla dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, o tai pagal ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 6 punkto nuostatas yra pagrindas atsisakyti priimti pareiškėjos skundą.

III.

Pareiškėja padavė atskirąjį skundą, kuriame prašo panaikinti Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2024 m. gegužės 8 d. nutartį ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Pareiškėja taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Pareiškėja teigia, kad jos teismuose inicijuotų bylų dalykai yra atskiri ir nors šiose administracinėse bylose reikalavimai kildinami iš to paties paklausimo, tačiau pateikti skundai nelaikytini tapačiais ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 6 punkto nuostatų prasme, o skundžiamos teismo nutarties išvada, kad pareiškėjos skundo reikalavimai yra tapatūs kitose administracinėse bylose nagrinėjamo skundo reikalavimams, yra nepagrįsta. Pareiškėja atkreipia dėmesį, kad būtent teismas sprendžia klausimą dėl bylų sujungimo. Taip pat teismas skundo priėmimo stadijoje turi vertinti tik formalią skundo atitiktį nustatytiems reikalavimams, nesprendžiant dėl pareikštų reikalavimų pagrįstumo ir teisėtumo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.

Atskiruoju skundu ginčijamas Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2024 m. gegužės 8 d. nutarties, kuria teismas atsisakė priimti pareiškėjos skundą ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 6 punkto pagrindu (teismo žinioje yra byla dėl ginčo tarp tų pačių ginčo šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu), pagrįstumas ir teisėtumas. 

Pirmosios instancijos teismas iš Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų nustatė, kad Regionų administraciniame teisme Šiaulių rūmuose nagrinėjama administracinė byla Nr. eI2-8838-362/2024, kurioje pareiškėja prašo įpareigoti Prienų rajono savivaldybės administracijos Prienų seniūnijos seniūnę J. A. teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais išnagrinėti pareiškėjos 2024 m. vasario 18 d. paklausimą ir pateikti jai teisės aktų reikalavimus atitinkantį atsakymą į klausimą „Kodėl nėra sutvarkyta minima pėsčiųjų tako danga?“. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad pareiškėja ir šioje byloje reiškia reikalavimą įpareigoti Prienų rajono savivaldybės administracijos Prienų seniūnijos seniūnę J. A. teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais išnagrinėti pareiškėjos 2024 m. vasario 18 d. paklausimą ir pateikti jai teisės aktų reikalavimus atitinkantį atsakymą į klausimą „Ar galima juo saugiai naudotis?“. Pirmosios instancijos teismas vertino, kad tiek šioje byloje, tiek administracinėje byloje Nr. eI2-8838-362/2024 ginčo šalys yra tos pačios, taip pat sutampa skundo pagrindas ir dalykas, t. y. Prienų rajono savivaldybės administracijos Prienų seniūnijos seniūnės vilkinimas atsakyti į 2024 m. vasario 18 d. paklausime suformuluotus klausimus, todėl teismas sprendė, kad yra pagrindas atsisakyti priimti pareiškėjos skundą ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 6 punkto pagrindu.

Pareiškėja atskirajame skunde su tokia teismo išvada nesutinka, teigdama, kad jos teismuose inicijuotų bylų dalykai yra atskiri ir nors reikalavimai kildinami iš to paties paklausimo, tačiau pateikti skundai nelaikytini tapačiais ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 6 punkto nuostatų prasme.

Pagal ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 6 punktą, administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą (prašymą, pareiškimą), jeigu teismo žinioje yra byla dėl ginčo tarp tų pačių ginčo šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas minėtą ABTĮ normą, akcentavo, kad skundai gali būti pripažinti tapačiais tik tuomet, kai yra tapatūs visi trys elementai – šalys, skundo dalykas ir skundo pagrindas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. sausio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-128-492/2017). Pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kuriomis jis grindžia savo reikalavimą, sudaro skundo (prašymo) pagrindą, o pareiškėjo materialinis?teisinis reikalavimas atsakovui sudaro skundo (prašymo) dalyką (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. gegužės 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS63-323/2009). Spręsdamas dėl skundo dalyko ir pagrindo tapatumo, teismas vertina, ar pareiškėjas inicijuoja ginčą teisme dėl tapačių teisinių santykių ir siekia iš esmės tapačių teisinių pasekmių (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. rugsėjo 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-425-438/2021; 2021 m. spalio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-568-815/2021).

Teisėjų kolegija, įvertinusi administracinėje byloje Nr. eI2-8838-362/2024 priimtą nagrinėti pareiškėjos skundo reikalavimą ir šioje nagrinėjamoje byloje suformuluotą skundo reikalavimą, pareiškėjos skunde ir atskirajame skunde išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi pagrįstai sprendė, jog tiek šio skundo, tiek teisme jau iškeltoje administracinėje byloje Nr. eI2-8838-362/2024 nagrinėjamo skundo dalykas ir pagrindas yra tie patys – vilkinimas atsakyti į pareiškėjos 2024 m. vasario 18 d. paklausimą, ginčo šalys taip pat tos pačios. Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėja ginčo reikalavimais siekia iš esmės tapačių teisinių pasekmių – kad būtų išnagrinėtas jos 2024 m. vasario 18 d. paklausimas ir pateiktas teisės aktų reikalavimus atitinkantis sprendimas, kad būtų atsakyta į visus jos paklausime nurodytus klausimus. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismo išvada, kad teismo žinioje jau yra byla dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu yra teisėta ir pagrįsta.

Teisėjų kolegija pažymi, kad sujungti kelias administracines į bylas į vieną būtų galima tik priėmus pareiškėjos skundą ir nustačius ABTĮ 68 straipsnio 1 dalyje numatytus pagrindus byloms sujungti (t. y. nustačius, kad teisme yra skundas (prašymas, pareiškimas) paduotas skirtingų pareiškėjų, tačiau dėl to paties atsakovo to paties teisės akto ar veiksmo (neveikimo)). Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo spręsti bylų sujungimo klausimo, nes pareiškėjos skundą atsisakyta priimti.

Apibendrindama nustatytas aplinkybes teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios naikinti ar keisti nėra pagrindo. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjos atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjos A. M. atskirąjį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2024 m. gegužės 8 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai        Artūras Drigotas

Iveta Pelienė

Ričardas Piličiauskas