Civilinė byla Nr. 2A-163/2010
Procesinio sprendimo kategorija 44.2.4.1 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2010 m. birželio 11 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus
teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Donato Šerno (kolegijos pirmininkas
ir pranešėjas), Viginto Višinskio ir Egidijaus Žirono,
sekretoriaujant
Joanai Tamašauskienei,
dalyvaujant ieškovės atstovui
advokatui Sergiejui Butai,
atsakovų atstovams advokatui
Vadimui Toločko, advokatui Rimantui Strončikui,
viešame
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės S. G. apeliacinį
skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. gegužės 19 d. sprendimo,
priimto civilinėje byloje Nr. 2-163-622/2009 pagal ieškovės S.
G. ieškinį atsakovams R. T. , S. D.,
uždarajai akcinei bendrovei „Nidulus“ (dabartinis pavadinimas bankrutuojanti
uždaroji akcinė bendrovė „Solestina“), uždarajai akcinei bendrovei „Lituka ir
Ko“ dėl žalos atlyginimo.
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,
n
u s t a t ė :
Į Klaipėdos apygardos teismą su ieškiniu atsakovams R. T. , S. D. , UAB „Nidulus“b ir UAB
„Lituka ir Ko“ kreipėsi ieškovė S. G. ir prašė priteisti
iš visų atsakovų solidariai 140 000 Lt žalos atlyginimo, iš atsakovo UAB
„Nidulus“ - 3 400 Lt tarpininkavimo mokestį, iš atsakovo UAB „Lituka ir Ko“ -
590 Lt mokestį už turto vertinimą, taip pat bylinėjimosi išlaidas.
Ieškinyje ieškovė nurodė, kad 2006 metų pavasarį kartu
su šeima ji grįžo iš Vokietijos, turėdama tikslą, paėmus iš banko kreditą,
Klaipėdos rajone nusipirkti žemės sklypą gyvenamojo namo statybai. Dėl žemės
sklypo paieškos kreipėsi į nekilnojamojo turto agentūrą UAB „Nidulus“,
prašydama surasti žemės ūkio paskirties žemės sklypą, kurio paskirtį būtų
galima pakeisti į gyvenamųjų namų statybos. UAB „Nidulus“ pasiūlė kelis žemės
sklypus, tarp kurių buvo ir 2,43 ha žemės sklypas, esantis Kvietinių kaime,
Klaipėdos rajone. Šį sklypą ieškovė apžiūrėjo kartu su UAB „Nidulus“ atstovu S. D. , kuris paaiškino, kad šio sklypo paskirtį galima
pakeisti iš žemės ūkio į gyvenamųjų namų statybos. 2006 m. rugpjūčio 16 d.
ieškovė su UAB „Nidulus“ pasirašė susitarimą dėl turto suradimo, pagal kurį ji
sumokėjo UAB „Nidulus“ 3 400 Lt tarpininkavimo mokestį ir avansinio įmokėjimo
sutartį, pagal kurią sumokėjo 10 000 Lt. Suradusi norimą žemės sklypą, 2006 m.
rugpjūčio 28 d. ieškovė su AB SEB Vilniaus banku pasirašė kredito sutartį,
pagal kurią gavo 380 000 Lt kreditą žemės sklypo pirkimui, o prievolių pagal
šią sutartį užtikrinimui įkeitė bankui perkamą žemės sklypą ir asmeninės
nuosavybės teise turimą butą. 2006 m. rugsėjo 1 d. ieškovė sudarė žemės sklypo
pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kurią minėtą sklypą už 340 000 Lt nusipirko iš
atsakovo R. T. . Norint gauti kreditą iš banko, buvo
būtina įvertinti bankui įkeičiamą turtą. Pagal ieškovės užsakymą UAB „Lituka ir
Ko“ įvertino perkamą žemės sklypą ir nustatė, kad sklypo vertė turto vertinimo
dieną yra 480 000 Lt, o likvidacinė vertė - 365 000 Lt. Turto vertintojas žemės
sklypą įvertino kaip sklypą, kurio paskirtį galima keisti į gyvenamųjų namų
statybos, ir, nustatydamas vertę, lygino jį su kitais žemės sklypais, kuriuose
paskirties pakeitimas galimas, t.y. įvertino nelygiaverčius daiktus, nes žemės
sklypų vertė skiriasi iš esmės. Šį turto vertinimą ieškovė pateikė bankui ir jo
pagrindu gavo kreditą. Tačiau nusipirkus žemės sklypą paaiškėjo, kad ieškovė
įsigijo žemės sklypą teritorijoje, kurioje keisti žemės sklypo paskirtį nėra
galimybės, nes tai prieštarautų Klaipėdos rajono bendrajam planui. S. D. ieškovei parodė sklypą, kuris buvo visiškai kitoje
vietoje, negu R. T. priklausantis sklypas. Dėl turto
vertintojo aplaidaus darbo neigiamos pasekmės atsirado ne tik ieškovei, bet
gali kilti ir bankui, nes, laiku negrąžinus kredito, bankas iš varžytinių turės
pardavinėti mažesnės vertės žemės sklypą. Tiek žemės sklypo pardavėjas R. T., tiek nekilnojamojo turto agentūros atstovas S. D. , kuris buvo atsakingas už sandorį, privalėjo
atskleisti jiems žinomą informaciją, turinčią esminės reikšmės sandorio
sudarymui. Jeigu jie nebuvo įsitikinę, ar šiame sklype galima pakeisti žemės
paskirtį, privalėjo apie tai pranešti. To nepadarę, atsakovai ją apgavo.
Civilinė atsakomybė atsakovams atsiranda iš sutarčių, remiantis CK 6.245
straipsniu, o nekilnojamojo turto vertinimo įmonei UAB „Lituka ir Ko“
atsakomybė už žalą, atsiradusią dėl netinkamai atliktų įsipareigojimų,
atsiranda ir pagal LR Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 13 straipsnį.
Po to, kai ieškovė išsiaiškino, kad nupirkto žemės sklypo paskirties pakeisti
nėra galimybės, ji kreipėsi į nekilnojamojo turto vertinimo įmonę UAB
„Verslavita“ dėl nupirkto žemės sklypo įvertinimo. UAB „Verslavita“ nustatė,
kad 2007 m. sausio 29 d. žemės sklypo vertė buvo 200 000 Lt. Tokiu būdu
ieškovei buvo padaryta 140 000 Lt žala.
Klaipėdos apygardos teismas 2009 m. gegužės 19 d.
sprendimu ieškinį atmetė ir priteisė atsakovui S. D. iš
ieškovės S. G. 2 000 Lt išlaidų advokato pagalbai
apmokėti.
Teismas sprendime
nurodė, kad žala nėra preziumuojama, o ieškovo pareiga yra įrodyti jos buvimo
faktą ir dydį. Teismas pažymėjo, kad ieškovė pati dalyvavo sudarant žemės
sklypo pirkimo-pardavimo sandorį, pati jį pasirašė, sutartį patvirtino notaras.
Teismo teigimu, sutartyje yra nurodytos visos esminės jos sąlygos, o sutarties
1 punkte - detaliai aprašytas parduodamas žemės sklypas bei nurodyta, kad
sklypas yra žemės ūkio paskirties. Tuo tarpu aplinkybė, ar ateityje bus galima
pakeisti žemės sklypo paskirtį, sutartyje neminima, todėl visa informacija,
susijusi su paskirties keitimu, nėra esminė (CK 6.163 str. 4 d.). Ieškovė
sutarties neginčija, todėl notaro patvirtinta sutartis galioja, kol nėra
nuginčyta. Parduodamo daikto kaina yra nustatoma šalių susitarimu (CK 6.313
str. 1 d.). Ieškovė ketino pirkti žemės ūkio paskirties sklypą, tokį ir nupirko
už sutarties šalių aptartą kainą. Teismo teigimu, nepaisant to, jog S. D. jai buvo parodęs ne tą sklypą, kurį ieškovė nupirko, ji
turėjo visas galimybes įsitikinti, kokį sklypą perka. Sutarties 13 punkte
nurodyta, kad prie sutarties yra pridedamas žemės sklypo planas. 2007 m.
balandžio 26 d. nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą patvirtina, kad ne tą
žemės sklypą S. D. parodė dėl suklydimo. Nepaneigta
atsakovo S. D. nurodyta aplinkybė, kad po sandorio sudarymo
jis siūlė ieškovei, kad ji sklypą parduotų, tačiau ji atsisakė. Faktą, jog UAB
„Verslavita“ įvertino turtą mažesne suma, teismas įvertino kaip savaime
nereiškiantį, kad kainų skirtumas tarp sumokėtos už sklypą kainos ir įvertinimo
yra ieškovės patirta žala, ir nurodė, kad norint statyti gyvenamąjį namą,
ieškovei reikėjo pirkti ne žemės ūkio paskirties žemės sklypą, o jei ieškovei
buvo aktualus žemės ūkio paskirties pakeitimo klausimas, tai ji turėjo visas
galimybes aptartį šį klausimą sudarytose sutartyse. Teismas pažymėjo, kad nei
su UAB „Nidulus“ sudarytose sutartyse, nei su R. T. sudarytoje
pirkimo-pardavimo sutartyje žemės ūkio paskirties pakeitimo klausimai nėra
minimi. Perkant žemės ūkio paskirties žemę, pirkėjas prisiima riziką, kad
paskirties gali nepavykti pakeisti, taip pat nėra įrodymų, kurie patvirtintų
ieškovės teiginį, kad pakeisti žemės sklypo paskirtį nėra jokių galimybių.
Teismas padarė išvadą, kad ieškovė turtinės žalos dėl atsakovų veiksmų
nepatyrė, o, nesant žalos, negalima nei sutartinė, nei deliktinė civilinė
atsakomybė. Teismas taip pat pažymėjo, kad atsakovas UAB „Nidulus“ savo
sutartinius įsipareigojimus įvykdė, todėl teisėtai gavo 3 400 Lt tarpininkavimo
mokestį, o atsakovo UAB „Lituka ir Ko“ atliktas turto vertinimas buvo skirtas
kreditui gauti. Atsižvelgdamas į tai, kad ieškovė kreditą gavo, teismas padarė
išvadą, kad vertinimas neturėjo įtakos pirkimo-pardavimo sandorio sudarymui ir
UAB „Lituka ir Ko“ pagrįstai gavo sutartą kainą už atliktą darbą.
Apeliaciniu skundu ieškovė
S. G. prašo Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. gegužės 19
d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą: ieškinį patenkinti.
Apeliacinį skundą grindžia šiais motyvais:
1. Teismas netinkamai taikė CK 6.193 straipsnyje
įtvirtintas sutarčių aiškinimo taisykles, neanalizavo šalių tikrųjų ketinimų, neatsižvelgė
į šalių derybas dėl turto suradimo bei avansinio įmokėjimo sudarymo, šalių
tarpusavio santykių praktiką, nenustatė jos teisinės reikšmės atsakovų
pareigoms pagal šią sutartį. Kokie buvo tikrieji šalių ketinimai iki sutarčių
sudarymo, dėl ko ieškovė kreipėsi į nekilnojamojo turto agentūrą ir dėl kokio
pirkimo dalyko buvo susitarta, galima spręsti iš byloje esančių dokumentų.
2. Byloje yra S. D. apklausos
protokolas, iš kurio matyti, kad jis patvirtino, jog ieškovė ketino
įsigyti ir prašė jo, kaip UAB „Nidulus“ atstovo, surasti žemės ūkio paskirties
žemės sklypą, kurio paskirtį galima pakeisti į gyvenamųjų namų statybos, taip
vadinamoje „geltonojoje“ zonoje
(savivaldybės bendrajame plane numatyta gyvenamųjų namų statyba ir nebereikia
keisti bendrojo plano). Atsakovas S. D. negalėjo
nežinoti, jog žemės sklypai, kurių paskirtis
yra žemės ūkio, dar skirstomi į vadinamas „geltonąją“ ir „baltąją“ zonas. Žemės
ūkio paskirties žemės sklypų vertės šiose
zonose žymiai skiriasi. Ieškovė ketino įsigyti žemės sklypą, kurio
paskirties pakeitimas neprieštarautų tos vietovės bendrajam planui jau žemės
sklypo pirkimo-pardavimo sandorio sudarymo metu. Iš S. D. apklausos galima daryti išvadą, jog jis suprato
ieškovės tikruosius ketinimus. Šią aplinkybę patvirtina ir liudytojos V. L. apklausa.
3. Atsakovai (S.
D. ir UAB „Nidulus“) yra
profesionalūs pardavėjai ir, parduodami žemės sklypus, jie elgėsi nesąžiningai
(siūlė pirkti žemės sklypus ne tos kokybės, nors žinojo, kokios kokybės sklypą
pageidauja įsigyti ieškovė). Atsakovai
nepateikė ieškovei informacijos,
kurią jie žinojo ar turėjo žinoti ir kurią žinodama ieškovė sandorio nebūtų sudariusi.
4. Nepagrįsta teismo išvada, kad atsakovas UAB
„Nidulus“ savo sutartinius įsipareigojimus įvykdė, todėl teisėtai gavo 3 400 Lt
tarpininkavimo mokestį. Šiam atsakovui keliami didesni atidumo ir rūpestingumo
reikalavimai, tačiau teismas nepagrįstai šiuos reikalavimus perkėlė ieškovei –
pirkėjai, silpnesniajai sutarties šaliai. Atsakovą, tarpininkavusį parduodant
ne tos kokybės žemės sklypą, prieš perkant ginčo sklypą parodžiusį visai kitą
sklypą, teismas nepagrįstai atleido nuo civilinės atsakomybės.
5. Įstatymas neįpareigoja ieškovo nurodyti teisinį
ieškinio pagrindą. Teismas turi pritaikyti normą, atitinkančią išdėstytą
ieškinio faktinį pagrindą ir tai negali būti vertinama kaip ieškinio ribų
peržengimas, nes nei ieškinio dalykas, nei ieškinio pagrindas tokiu atveju
nekeičiami. Iš ieškinio matyti, kad ieškinio
dalykas šioje byloje yra ieškovės nusipirkto žemės sklypo kokybė ir reikalavimas
atlyginti žalą. Teigdama, kad nupirktas žemės sklypas yra prastesnės kokybės,
negu buvo sutarta, ieškovė prašė priteisti 140 000 Lt žalos atlyginimui.
Ieškinyje aiškiai išdėstytos šalių ginčo aplinkybės ir jų pagrindu aiškiai
suformuluotas reikalavimas. Materialiosios teisės norma, kurią reikėjo taikyti
ginčo santykiui ir kuri atitinka
faktines aplinkybes, yra CK 6.334 straipsnis, nes nupirktas žemės sklypas yra prastesnės kokybės, negu ieškovė prašė surasti,
todėl turi būti sumažinta žemės sklypo pirkimo kaina.
Atsiliepimu į ieškovės apeliacinį skundą atsakovas UAB
„Lituka ir Ko“ prašo apeliacinį skundą atmesti ir Klaipėdos apygardos teismo
2009 m. gegužės 19 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodo, kad
teismas pilnai ir visapusiškai išnagrinėjo visas bylos aplinkybes, susijusias
su žemės sklypo įsigijimu. UAB „Nidulus“
savo sutartinius įsipareigojimus įvykdė tinkamai, rado ir pateikė ieškovei
žemės sklypą pagal jos reikalavimus, nurodytus 2006 m. rugpjūčio 16 d. susitarime, padėjo ieškovei sudaryti žemės
sklypo pirkimo-pardavimo sutartį. Ieškovė
teisme pripažino, kad pirko žemės sklypą ne savo asmeniniams poreikiams.
Teismas teisingai kvalifikavo ieškovės
pareigą įsitikinti perkamo žemės sklypo charakteristikomis. Byloje yra įrodymų, kad įsigytas žemės sklypas jau
yra padalintas į mažesnius ir yra pradėtas
procesas dėl žemės sklypo paskirties keitimo, todėl negalima teigti, kad
sklypas turi kokybės trūkumų, dėl kurių toks padalinimas būtų neįmanomas arba
komplikuotas. Byloje yra įrodymų, kad,
ieškovei pareiškus savo pretenzijas, UAB „Nidulus“ siūlė išpirkti iš jos žemės sklypą ir parduoti jai
kitą, bet ieškovė su tuo nesutiko. Ieškovės
reikalavimas dėl daikto kokybės yra pareikštas, praleidus CK 6.338
straipsnio 2 dalyje nustatytą 2 metų terminą.
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Kiekvienas suinteresuotas asmuo įstatymų nustatyta
tvarka turi teisę kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo
teisė ar įstatymų saugomas interesas (CPK 5 str. 1 d.). Paduodamas ieškinį teismui,
ieškovas privalo nurodyti aplinkybes, kuriomis jis grindžia savo reikalavimą
(faktinis ieškinio pagrindas), įrodymus, patvirtinančius jo išdėstytas
aplinkybes. Šalys ir kiti proceso dalyviai, laikydamiesi civilinio proceso
kodekso nuostatų, turi teisę laisvai disponuoti joms priklausančiomis
procesinėmis teisėmis (CPK 13 str.). Taigi, asmeniui, kuris mano, kad jo teisė
yra pažeista, įstatymas suteikia teisę kreiptis į teismą su ieškiniu ir
pareikšti tokį reikalavimą, kurio patenkinimas, jo manymu, geriausiai apgins
pažeistąją jo teisę, t.y. laisvai pasirinkti ieškinio pagrindą ir dalyką.
Šioje byloje pareikštuoju ieškiniu ieškovė pareiškė
reikalavimą solidariems atsakovams dėl žalos, kurią ji patyrė atsakovų
veiksmais, surandant ir perleidžiant jos nuosavybėn (parduodant) nekilnojamąjį
daiktą (žemės sklypą), kuris neatitiko tos kokybės, kurios ji tikėjosi ir siekė
sudaromu sandoriu - žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartimi. Taigi, ieškovė,
naudodamasi įstatymo jai suteikta teise, pasirinko pažeistos savo teisės gynimo
būdą, kuriuo, jos manymu, geriausiai būtų apginta pažeistoji teisė -
reikalavimą atlyginti žalą, bet ne sudarytos pirkimo-pardavimo sutarties
nuginčijimą. Todėl vien aplinkybė, kad ieškovė
neginčija pirkimo-pardavimo sutarties ar jos sąlygos, nustačiusios parduodamo
daikto (žemės sklypo) kainą, negali būti pagrindas atmesti pareikštąjį
ieškinį.
Pareiga atlyginti žalą, kaip civilinė atsakomybė,
atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas
neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia
atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendrojo pobūdžio pareigą elgtis
atidžiai ir rūpestingai (CK 6.245 str. 1 d., 6.246 str. 1 d.). Civilinė
atsakomybė yra skirstoma į sutartinę ir deliktinę (CK 6.245 str. 2 d.).
Savo ieškinyje ieškovė, be kita ko, teigė, kad
atsakovai uždaroji akcinė bendrovė „Nidulus“ ir S. D. , į
kuriuos ji kreipėsi dėl ieškomo įsigyti nuosavybėn turto (žemės sklypo
gyvenamojo namo statybai) suradimo, jai žalą padarė tuo, kad šios įmonės, kaip
profesionalaus nekilnojamojo turto pardavėjo, atstovas S. D. ,
žinodamas apie ieškovės ketinimus pirkti sklypą, kuriame galima būtų pastatyti
gyvenamąjį namą, pasiūlė žemės sklypą, neatitinkantį ieškovės poreikių, ir tokį
sklypą ji nusipirko. Šias ieškovės nurodytas aplinkybes patvirtina byloje
esantys 2006 m. rugpjūčio 16 d. tarp ieškovės ir UAB „Nidulus“ sudaryto
susitarimo dėl turto suradimo bei tos pačios datos avansinio mokėjimo sutarties
nuorašai (t. 1, b.l. 9, 10), šių aplinkybių iš esmės neneigia ir atsakovai.
Atsižvelgdama į šias aplinkybes bei į tai, kad atsakovas S. D.
paslaugą ieškovei teikė, veikdamas kaip UAB „Nidulus“ atstovas, teisėjų
kolegija daro išvadą, kad ieškovę su atsakovu UAB „Nidulus“ siejo sutartiniai
teisiniai santykiai, kurių esmė - šio atsakovo įsipareigojimas surasti ieškovei
jos norimą įsigyti žemės sklypą bei tarpininkauti šį sklypą įsigyjant, o
ieškovės - sumokėti šiam atsakovui už suteiktą paslaugą bei nupirkti sklypą iš
surasto pardavėjo, prieš tai sumokant avansinį mokėjimą būsimos
pirkimo-pardavimo sutarties sąskaita.
Dėl atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Lituka ir
Ko“ ieškovė savo ieškinyje nurodė, kad, norėdama gauti kreditą iš banko, ji
turėjo įvertinti bankui įkeičiamą turtą ir pagal jos užsakymą turto vertinimą
atliko UAB „Lituka ir Ko“, kuri turtą įvertino žymiai brangiau, negu tikroji
turto vertė. Taigi, su atsakovu UAB „Lituka ir Ko“ ieškovę taip pat siejo
sutartiniai teisiniai santykiai, kurių esmė - šio atsakovo įsipareigojimas
nustatyti realią vertinamo žemės sklypo, kaip būsimos pirkimo-pardavimo
sutarties objekto, rinkos vertę, o ieškovė - sumokėti už šią paslaugą.
Taigi ieškinys atsakovams UAB „Nidulus“ ir UAB „Lituka
ir Ko“ yra pareikštas dėl sutartinės civilinės atsakomybės taikymo, faktiniu
ieškinio pagrindu nurodant aplinkybes, pagal kurias šie atsakovai netinkamai
įvykdė savo sutartinius įsipareigojimus dėl turto suradimo ir jo vertinimo ir
dėl tokio netinkamo sutartinių įsipareigojimų vykdymo ieškovei atsirado žala
(CK 6.245 str. 3 d.).
Siekiant nustatyti, ar yra pagrindas taikyti sutartinę
civilinę atsakomybę, būtina nustatyti visas įstatyme nustatytas sąlygas tokiai
atsakomybei atsirasti - neteisėtus atsakovų veiksmus, jų kaltę, žalos
atsiradimo faktą bei jos dydį, o taip pat priežastinį ryšį tarp atsakovų
neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6.246-6.249 str.).
Tiek pareikštame ieškinyje
ieškovė nurodė, tiek savo apeliaciniame skunde ji teigia, kad atsakovai S. D. ir UAB „Nidulus“, kaip profesionalūs pardavėjai, parduodami žemės sklypus, elgėsi
nesąžiningai: siūlė pirkti žemės
sklypą ne tos kokybės, nors žinojo, kokios kokybės sklypą ieškovė pageidauja
įsigyti, nepateikė jai informacijos, kurią
jie žinojo ar turėjo žinoti ir, kurią žinodama, ieškovė sandorio nebūtų sudariusi. Taigi šių atsakovų neteisėtus
veiksmus ieškovė sieja su netinkamu jų sutartinių įsipareigojimų ieškovei
įvykdymu, dėl kurių ji įsigijo blogesnės kokybės daiktą, negu siekė įsigyti.
Pirmosios instancijos teismas,
atmesdamas ieškinį, nurodė, kad ieškovė pati dalyvavo sudarant žemės sklypo
pirkimo-pardavimo sutartį, ją pasirašė, sutartyje yra nurodytos visos esminės
jos sąlygos, taip pat nurodyta, kad sklypas yra žemės ūkio paskirties, o
aplinkybė, ar ateityje bus galima pakeisti žemės sklypo paskirtį, sutartyje
neminima, todėl visa informacija, susijusi su paskirties keitimu, nėra esminė.
Tačiau su tokiu aplinkybių vertinimu negalima sutikti.
Iš tiesų, 2006 m. rugsėjo 1 d.
sudarytoje žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartyje (t. 1, b.l. 21) nurodyta,
kad perkamo žemės sklypo paskirtis yra žemės ūkio, o 2006 m. rugpjūčio 16 d.
susitarime dėl turto suradimo žemės sklypas, kurį UAB „Nidulus“ turėjo surasti
ieškovei, nėra apibūdintas (išskyrus jo plotą ir adresą), taigi nei šio sklypo
paskirtis, nei tikslas, kuriam sklypą ieškovė ketina įsigyti, nei galimybės
keisti jo paskirtį rašytiniuose susitarimuose nebuvo neapibrėžti. Tačiau bylos
aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad abiem šio susitarimo šalims - tiek
ieškovei, tiek atsakovui UAB „Nidulus“ - buvo aišku, kokius reikalavimus turi
atitikti ieškomas sklypas, t.y. kad žemės sklypas turi būti žemės ūkio paskirties, kurią būtų galima pakeisti į
gyvenamųjų namų statybos ir kad ieškovė ketina įsigyti tokį sklypą, kuriame
galima būtų statyti namą. Tai iš esmės
patvirtina atsakovo S. D. apklausos, atliktos atliekant
ikiteisminį tyrimą, metu duoti parodymai (t. 1, b.l. 56), kuriais šis atsakovas
pripažino, kad ieškovė išreiškė pageidavimą įsigyti sklypą „geltonojoje
zonoje“, kurioje sklypo paskirtį galima pakeisti į gyvenamųjų namų statybos.
Pažymėtina ir tai, kad šis atsakovas taip pat pripažino, jog jis ieškovei
parodė ne tą sklypą, kuris jai vėliau buvo parduotas ir esantį kitoje zonoje,
kurioje sklypo paskirties keitimas yra galimas. Šių aplinkybių bylos
nagrinėjimo metu atsakovas nepaneigė (t. 2, b.l. 14).
Byloje yra nustatyta ir iš esmės
neginčijama aplinkybė, kad žemės sklypas, kurį ieškovė įsigijo 2006 m. rugsėjo
1 d. sutartimi, yra teritorijoje, kuri pagal patvirtintą Klaipėdos rajono
bendrąjį planą yra neurbanizuojama, t.y. žemės ūkio paskirties žemė, kurioje
nėra numatyta galimybė statyti gyvenamuosius namus ir sklypo paskirties
keitimas į kitą paskirtį - gyvenamosios teritorijos - prieštarautų bendrajam
planui, t.y. būtų neteisėtas. Šią aplinkybę patvirtina byloje esantis Klaipėdos
rajono savivaldybės Architektūros ir urbanistikos skyriaus 2007 m. gegužės 24
d. raštas Nr. Ar5- 1144 bei 2010 m. balandžio 6 d. raštas Nr. (12.13)Ar.5-306
(t. 1, b.l. 62, t. 2, b.l. 176).
Atsižvelgiant į tai, kad
atsakovas UAB „Nidulus“ yra profesionalus nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo
tarpininkas, turintis specialių žinių tokio turto rinkos ir tvarkymo srityje,
tokie jo veiksmai, sąlygoję vėlesnės žemės sklypo pirkimo pardavimo sutarties
sudarymą, negali būti laikomi teisėtais. Todėl seka išvada, kad atsakovas UAB
„Nidulus“ iš tiesų netinkamai įvykdė savo sutartinius įsipareigojimus prieš
ieškovę, dėl ko pastaroji 2006 m. rugsėjo pirkimo pardavimo sutartimi nusipirko
blogesnės kokybės daiktą, negu siekė ir tikėjosi bei atitinkamai sumokėjo
didesnę kainą, negu šis daiktas iš tiesų buvo vertas.
Byloje taip pat nustatyta, kad
ieškovės S. G. užsakymu atsakovas UAB „Lituka ir Ko“ 2006
m. rugpjūčio 22 d. atliko žemės sklypo vertinimą, kurio tikslas - įkeitimui
bankui (t. 1, b.l. 25-39), ir šio vertinimo metu nustatė, kad sklypo rinkos
vertė 2006 m. rugpjūčio 22 d. buvo 486 000 Lt. Būtent tokia vertė ir nurodyta
ieškovės ir AB SEB banko 2006 m. rugpjūčio 28 d. sudarytoje kredito sutartyje
(t. 1, b.l. 18-20), kurioje taip pat nurodyta, kad žemės sklypas, esantis
Klaipėdos rajone Kvietinių kaime, įkeičiamas prievolės pagal kredito sutartį
užtikrinimui. Iš vertinimo ataskaitos turinio matyti, kad, vertindamas žemės
sklypą, atsakovas, be kita ko, įvertino tai, kad žemės sklypas patenka į zoną,
kuri numatyta mažaaukščių namų statybai. Tačiau, kaip jau minėta šioje
nutartyje, sklypas, kurį ieškovė nusipirko, į tokią zoną nepatenka ir pagal
patvirtintą Klaipėdos rajono bendrąjį planą yra neurbanizuojamoje teritorijoje,
kurioje nėra numatyta galimybė statyti gyvenamuosius namus. Apeliacinės
instancijos teismo posėdyje atsakovo atstovas pripažino, kad buvo vertinamas ne
tas žemės sklypas, kurį ieškovė nusipirko, o sklypas, esantis zonoje, kurioje
iš tiesų galima gyvenamųjų namų statyba, ir kad vertindamas sklypą, atsakovas
jo neidentifikavo - nepatikrino perkamo sklypo unikalaus numerio ir faktiškai
apžiūrėjo bei įvertino kitą sklypą, kurio reali rinkos vertė yra žymiai
didesnė, nei to sklypo, kuris faktiškai buvo parduodamas ieškovei (t. 2, b.l.
104). Taigi, bylos duomenys iš esmės patvirtina ieškovės teiginį, kad atsakovas
UAB „Lituka ir Ko“ aplaidžiai vykdė savo įsipareigojimus ieškovei, dėl ko jai
kilo neigiamos pasekmės: ieškovė įsigijo žemės sklypą už žymiai didesnę kainą,
negu reali jo rinkos vertė. Todėl faktiniai bylos duomenys patvirtina ieškovės
pareikšto ieškinio pagrindu nurodytą aplinkybę: atsakovas UAB „Lituka ir Ko“
netinkamai įvykdė prieš ieškovę prisiimtus sutartinius įsipareigojimus, t.y.
atliko neteisėtus veiksmus.
Kartu su ieškiniu ieškovė šioje
byloje pateikė teismui jos įsigyto žemės sklypo, esančio Kvietinių kaime,
Klaipėdos rajone vertinimo, kurį atliko UAB „Verslavita“, ataskaitą (t. 1, b.l.
63-86). Iš ataskaitos matyti, kad, įvertinus ieškovės įsigytą sklypą, kurį jai
pagal sudarytą sutartį surado ir dėl kurio pirkimo tarpininkavo atsakovas UAB
„Nidulus“ bei kurį vertino atsakovas UAB „Lituka ir Ko“, buvo nustatyta, kad
reali šio sklypo rinkos vertė 2007 m. sausio 29 d. (t.y. praėjus 5 mėnesiams po
UAB „Lituka ir Ko“ atlikto vertinimo), buvo 200 000 Lt. Tuo tarpu ieškovė 2006
m. rugsėjo 1 d. pirkimo-pardavimo sutartimi šį sklypą įsigijo už 340 000 Lt.
Tai reiškia, kad ieškovė nusipirko žemės sklypą 140 000 Lt brangiau, negu buvo
reali jo rinkos vertė. Todėl pagrįstas ieškovės teiginys, kad ji patyrė 140 000
Lt žalą. Ši žala yra atsakovų UAB „Nidulus“ ir UAB „Lituka ir Ko“ neteisėtų
veiksmų, atliktų vykdant sutartinius įsipareigojimus, aptartų šioje nutartyje,
tiesioginė pasekmė, nes būtent dėl jų atsakovė įsigijo blogesnės kokybės daiktą
- žemės sklypą, neatitinkantį paskirties, kurios ji siekė ir tikėjosi, o už jį
sumokėjo didesnę kainą, kuri atitiko geresnės kokybės daikto (žemės sklypo),
negu įsigytasis, kainą. Taigi, šioje byloje yra nustatytos visos civilinės
atsakomybės sąlygos, būtinos atsakovų UAB „Nidulus“ ir UAB „Lituka ir Ko“
sutartinei civilinei atsakomybei prieš ieškovę taikyti. Todėl pirmosios
instancijos teismo išvada, kad dėl šių atsakovų veiksmų ieškovė žalos nepatyrė,
yra nepagrįsta ir šios išvados pagrindu priimtas sprendimas atmesti ieškinį šių
atsakovų atžvilgiu yra nepagrįstas.
Dėl atsakovo S.
D. atsakomybės ieškovė savo ieškinyje nurodė, kad jis, kaip UAB „Nidulus“
atstovas, pasiūlė jai sklypą, neįsitikinęs, jog šio sklypo paskirtį galima
pakeisti bei parodė ne tą sklypą, kuris ieškovei vėliau buvo parduotas. Taigi, atsakovas S. D. paslaugą
ieškovei teikė, veikdamas UAB „Nidulus“ vardu, o su ieškove tiesiogiai jokie
teisiniai santykiai jo nesiejo. Todėl pagal CK 6.264 straipsnio 1 ir 2 dalių
nuostatą už šiais atsakovo S. D. veiksmais ieškovei
padarytą žalą atsako būtent UAB „Nidulus“, kaip samdantis darbuotojus asmuo.
Dėl atsakovo R. T. atsakomybės
ieškovė nurodė, kad šio atsakovo atsakomybė prieš ieškovą atsiranda iš
sutarties. Tačiau jokių šio atsakovo neteisėtų veiksmų, kuriuos priežastiniu
ryšiu būtų galima sieti su ieškovei atsiradusia žala, ji nenurodė ir
neįrodinėjo. Tokių veiksmų byloje esančiais duomenimis nėra pagrindo
konstatuoti. Priešingai, kaip nustatyta byloje, atsakovui R.
T. nuosavybės teise priklausęs žemės sklypas buvo parduotas per
profesionalų tarpininką UAB „Nidulus“, sklypą prieš pirkimo-pardavimo sutarties
sudarymą įvertino profesionalus turto vertintojas UAB „Lituka ir Ko“, o sutartį šis atsakovas sudarė per atstovą. Todėl
nepaisant to, kad ieškovę su šiuo atsakovu siejo nekilnojamojo daikto (žemės
sklypo) pirkimo-pardavimo teisiniai santykiai, teigti, kad šis atsakovas buvo
nesąžiningas ir atliko kokius nors neteisėtus veiksmus, galėjusius sąlygoti ar
sąlygojusius žalos ieškovei atsiradimą, nėra pagrindo. Dėl šios priežasties
priteisti žalos atlyginimą iš atsakovo R. T. nėra pagrindo
ir pirmosios instancijos teismas ieškinį šio atsakovo atžvilgiu atmetė
pagrįstai.
Kaip jau minėta šioje nutartyje,
ieškinį dėl žalos atlyginimo šioje byloje ieškovė pareiškė atsakovams R. T. , S. D. , UAB „Nidulus“, UAB
„Lituka ir Ko“, teigdama, kad visi atsakovai už jai padarytą žalą privalo
atlyginti solidariai. Tačiau savo reikalavimo dėl solidarios visų atsakovų
atsakomybės ieškovė iš esmės nepagrindė. Pagal CK 6.279 straipsnio 1 dalies
nuostatą, nukentėjusiajam asmeniui solidariai atsako bendrai žalą padarę
asmenys. Tačiau ieškovės pareikštame ieškinyje išdėstytos ieškinio faktinį
pagrindą sudarančios ir šioje nutartyje aptartos aplinkybės dėl atsakovų UAB
„Nidulus“ ir UAB „Lituka ir Ko“ veiksmų, sukėlusių ieškovei žalą, neleidžia
daryti išvados, kad žala ieškovei buvo padaryta bendrais šių atsakovų
veiksmais. Priešingai, byloje nustatyta, kad kiekvienas iš šių atsakovų atliko
savarankiškus ir tarpusavyje nesusijusius veiksmus: UAB „Nidulus“ sklypą surado
ir tarpininkavo jį perkant-parduodant, o ir UAB „Lituka ir Ko“ nustatė sklypo
rinkos vertę. Kitų aplinkybių, leidžiančių taikyti solidarią šių atsakovų
atsakomybę dėl ieškovei atsiradusios žalos, byloje nėra nustatyta. Todėl
kolegija daro išvadą, kad kiekvienas iš šių atsakovų už ieškovės patirtą žalą
privalo atsakyti savarankiškai, jų kaltę vertina vienodai ir taiko dalinę
atsakomybę (CK 6.24 str. 2 d.).
Vadovaudamasi šioje nutartyje išdėstytomis
aplinkybėmis, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas,
išnagrinėjęs bylą iš esmės, netinkamai nustatė faktinį pareikštojo ieškinio
pagrindą, tinkamai neįvertino faktinių šios bylos aplinkybių, todėl pažeidė
proceso teisės normas ir netinkamai taikė bei aiškino materialinės teisės
normas, reglamentuojančias civilinės atsakomybės atsiradimo pagrindus ir dėl
šios priežasties bylą išsprendė netisingai, todėl pirmosios instancijos teismo
sprendimas naikinamas, o ieškinys tenkinamas iš dalies, ieškovei padarytos
žalos (nuostolių) atlyginimą lygiomis dalimis priteisiant iš neteisėtais
veiksmais šią žalą sukėlusių atsakovų UAB „Nidulus“ ir UAB „Lituka ir Ko“ (CK
6.256 str. 1, 2 d.).
Pažymėtina, kad be reikalavimo atlyginti padarytą
žalą, ieškovė atsakovui UAB „Nidulus“ pareiškė reikalavimą grąžinti 3 400 Lt
tarpininkavimo mokestį, sumokėtą pagal 2006 m. rugpjūčio 16 d. susitarimą dėl
turto suradimo, o UAB „Lituka Ko“ - 590 Lt mokestį už turto vertinimą. Tačiau
faktinių tokius reikalavimus pagrindžiančių aplinkybių ieškovė nenurodė.
Teisėjų kolegija daro išvadą, kad šis reikalavimas nepagrįstas ir atmestinas.
Tokio dydžio mokesčiai už paslaugas, už kurias ieškovė šiems atsakovams
sumokėjo, buvo nustatyti ieškovės ir šių atsakovų sudarytuose susitarimuose (t.
1, b.l. 9, 38-39) ir dėl to ginčo nėra. Taip pat nėra ginčo, kad savo
sutartinius įsipareigojimus ieškovai įvykdė, nors ir netinkamai. Priteisus iš
atsakovų žalą, kurią ieškovė patyrė dėl netinkamo įsipareigojimų vykdymo,
pagrindo priteisti atlyginimą už susitarimo pagrindu suteiktas paslaugas nėra
teisinio pagrindo.
Panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimą ir
patenkinus ieškinį iš dalies, atitinkamai pakeičiamas bylinėjimosi išlaidų
paskirstymas bei ieškovei iš atsakovų priteisiamos apeliacinės instancijos
teisme jos patirtos bylinėjimosi išlaidos - sumokėtas žyminis mokestis (CPK 93
str. 2, 3 ir 4 d., t. 1, b.l. 2, t. 2, b.l. 135). Iš atsakovų taip pat
priteisiamos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei
(CPK 96 str., t. 1, b.l. 1, t. 2, b.l. 1, 141).
Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad pagal byloje
esančius duomenis atsakovo UAB „Nidulus“ pavadinamas yra pakeistas ir šiuo metu
šios bendrovės pavadinimas yra UAB „Solestina“, be to, 2009 m. rugsėjo 24 d.
šiai bendrovei iškelta bankroto byla (t. 2, b.l. 155-156). Todėl šio atsakovo
pavadinimas sprendimo įžanginėje ir rezoliucinėje dalyje nurodomas BUAB
„Solestina“.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos
CPK 326 straipsnio 1 dalis 2 punktu,
n u t a r i a:
Panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. gegužės
19 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą.
Ieškinį patenkinti iš dalies.
Priteisti ieškovei S. G. iš
atsakovų bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Solestina“ ir
uždarosios akcinės bendrovės „Lituka ir Ko“ po 70 000 Lt (septyniasdešimt
tūkstančių litų) iš kiekvieno žalos atlyginimo ir po 3 800 Lt iš kiekvieno
bylinėjimosi išlaidų.
Kitą ieškinio dalį atmesti.
Priteisti iš atsakovų bankrutuojančios uždarosios
akcinės bendrovės „Solestina“ ir uždarosios akcinės bendrovės „Lituka ir Ko“ po
20 Lt iš kiekvieno išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu,
valstybei.
Teisėjai Donatas
Šernas
Vigintas
Višinskis
Egidijus
Žironas