(S)

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. sausio 11d.

Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėja Lina Muchtarovienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo V. I. atskirąjį skundą dėl Telšių rajono apylinkės teismo 2015-10-21 nutarties priimtos civilinėje byloje Nr. 2-2169-671/2015 pareiškėjo V. I. skundą institucijai, kurios veiksmai skundžiami, antstoliui V. D., suinteresuotam asmeniui Telšių apskrities VPK KPS, dėl antstolio veiksmų,

n u s t a t ė :

                                                            I. Ginčo esmė

Pareiškėjas pateikė antstoliui V. D. skundą, kuriuo prašė nutraukti Telšių rajono VPK KPS nutarimu Nr. 03/1131T paskirtos nuobaudos – baudos - vykdymo procesą suėjus senaties terminui, panaikinti 2015-08-11 turto arešto aktą Nr. B-722 ir 2015-08-11 turto arešto aktą Nr. B-723, priteisti iš antstolio patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad baudoms administracinių teisės pažeidimų bylose taikomas 2 metų vykdymo senaties terminas yra suėjęs 2005 m., taip pat pasibaigęs ir bendrasis 10 m. senaties terminas. 2015-08-11 antstolis areštavo jam nepriklausantį automobilį (duomenys neskelbtini) valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), areštuodamas sutuoktinei priklausantį automobilį (duomenys neskelbtini) valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) antstolis pažeidė LR CPK 675 str.

Antstolis V. D. 2015-09-11 priėmė patvarkymą Nr. 036-5018, kuriuo V. I. skundą atmetė kaip nepagrįstą. Nurodė, kad nebuvo praleistas 3 mėnesių vykdomojo dokumento perdavimo terminas, nes 2003-05-08 nutarimas pateiktas vykdymui antstoliui 2003-05-29. Vykdymo laikotarpiu nuolat buvo teikiami užklausimai bankams, Sodrai, patvarkymai darbovietėms vykdyti vykdomąjį dokumentą. LR kelių transporto priemonių registro duomenimis automobilis (duomenys neskelbtini) valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), priklauso pareiškėjui, kitokių duomenų pareiškėjas nepateikė, todėl areštas pagrįstas. Nustačius, kad pagal 2015-06-12 vedybų sutartį automobilis (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) priklauso pareiškėjo sutuoktinei, areštas buvo panaikintas 2015-09-11 patvarkymu.

                            II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė  

Telšių rajono apylinkės teismas 2015 m. spalio 21d. nutartimi pareiškėjo skundą dėl antstolio veiksmų atmetė. Teismas konstatavo, kad vykdymo veiksmai dėl baudos išieškojimo iš skolininko buvo atliekami nuolat, periodiškai pateikiant užklausimus, tikrinama skolininko turtinė padėtis. Teismas konstatavo, kad nebuvo pažeistas 3 mėnesių nutarimo perdavimo vykdyti terminas. Teismas sprendė, kad antstolis nuo nutarimo gavimo dienos iki 2015-08-11 kiekvienais metais po kelis kartus aktyviai ėmėsi priemonių, siekdamas surasti V. I. turtą bei pajamas ir išieškoti paskirtą baudą, sistemingai atliko vykdymo veiksmus, priėmė patvarkymus, teikė užklausas pagal CPK, Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytas taisykles. Nors bauda iš V. I. per dvejus metus nuo nutarimo priėmimo dienos 2003-05-08 išieškota nebuvo, tačiau iš vykdomojoje byloje esančių duomenų matyti, kad jos nebuvo galima išieškoti dėl objektyvių priežasčių: iš skolininko darbo užmokesčio išieškotos nedidelės sumos, keliais baudos išieškojimo laikotarpiais skolininkas nedirbo, bankų sąskaitose piniginių lėšų, turto neturėjo. Sprendė, kad iš bylų duomenų matyti, jog automobilis (duomenys neskelbtini) valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), priklauso pareiškėjui, todėl areštas taikytas pagrįstai.

                    III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai

Atskiruoju skundu pareiškėjas V. I. prašo panaikinti Telšių rajono apylinkės teismo 2015 m. spalio 21 d. nutartį ir  išspręsti klausimą iš esmės – 2003-05-08 Telšių rajono VPK KPS nutarimu Nr. 03/1131T paskirtos baudos vykdymo procesą nutraukti, suėjus senaties terminui, bei panaikinti 2015-08-11 turto arešto aktą Nr. B-723; priteisti iš antstolio V. D. visas patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Skųsdamas pirmosios instancijos teismo nutartį pareiškėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog bauda buvo neišieškota dėl objektyvių priežasčių. BPK 96 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad apkaltinamasis nuosprendis nebevykdomas, jei jis nebuvo įvykdytas per 2 metus, kai paskirta bausmė už baudžiamąjį nusižengimą. BPK 96 straipsnio 3 dalis numato, kad senaties eiga sustoja, jei nuteistasis po nuosprendžio įsiteisėjimo vengia atlikti bausmę. Analogiškų taisyklių, apelianto nuomone, turi būti laikomasi ir vykdant nutarimą dėl administracinės nuobaudos skyrimo. Nurodo, kad apeliantas dėl subjektyvių priežasčių – nepaklausios apelianto profesijos, menko išsilavinimo, darbo rinkos pokyčių - neturi galimybės įsidarbinti ir sumokėti baudą, turto neturi, visą laiką nuo nuobaudos paskyrimo niekur nesislapstė. Pirmosios instancijos teismas nevertino nepagrįstai ilgo vykdomosios bylos vykdymo termino, realios pareiškėjo turtinės padėties, todėl buvo priimta neteisinga ir neteisėta nutartis.

Pirmosios instancijos teismas netinkamai ištyrė ir įvertino byloje esančius įrodymus.

Apelianto teigimu, areštuotas automobilis (duomenys neskelbtini) valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) nepriklauso nei apeliantui, nei jo šeimos nariams, tačiau nei antstolis nei pirmosios instancijos teismas nesiaiškino aplinkybės, kam priklauso šis automobilis.

Atsiliepimu į atskirąjį skundą antstolis V. D. prašo atskirąjį skundą atmesti. Antstolis pažymi, kad nagrinėjamu atveju, vykdymo laikotarpyje nėra 2 metų laikotarpio, kai valdžios institucijos neatliko jokių veiksmų dėl nuobaudos įvykdymo. Pažymi, jog apelianto nurodomoje 2011-10-11 Panevėžio apygardos teismo nutartyje  administracinėje byloje Nr. ATO-221-168/2001, nagrinėjamu atveju, iš esmės jokie realius vykdymo veiksmai pastaruosius 2 metus nebuvo atliekami. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino, kad pareiškėjas privalėjo bendrauti su antstoliu, o ne siekti išvengti baudos mokėjimo. Pažymi, jog pareiškėjas nėra pateikęs jokių duomenų, kad automobilis (duomenys neskelbtini) valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) nepriklauso pareiškėjui.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,

                         teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo nutarties dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuojant skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

Byloje kilo ginčas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria netenkintas pareiškėjo skundas dėl antstolio veiksmų, yra pagrįsta ir teisėta.

Pažymėtina, kad atmesdamas skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto procesinio sprendimo motyvams. Tokia teismo sprendimo motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; Van de Hurk v. the Netherlands, judgementof 19 April 1994, par. 61). Apeliacinės instancijos teismas iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo nutartimi, todėl papildomai pasisako tik dėl pagrindinių atskirojo skundo motyvų.

Apelianto teigimu nuo baudos paskyrimo praėjo daugiau nei 10 metų, todėl baigėsi įstatymo numatytas baudos išieškojimo terminas.

Dėl administracinės nuobaudos, baudos vykdymo senaties terminų yra pasisakęs Lietuvos Aukščiausias Teismas 2010 m. balandžio 22 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-182/2010. Minimoje kasacinio teismo nutartyje nurodyta, kad nei CPK, nei ATPK nenustatyti administracinės nuobaudos, baudos vykdymo senaties terminai, todėl turi būti vadovaujamasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimu, pagal kurį taikytinas dviejų metų administracinės nuobaudos vykdymo senaties terminas. Kita vertus, buvo pažymėta, kad, sprendžiant, ar nėra pasibaigęs nutarimo skirti administracinę nuobaudą – baudą – vykdymo senaties terminas, turi būti nustatyta, ar nepraleistas trijų mėnesių vykdomojo dokumento perdavimo terminas tarp vykdančių nuobaudą arba kitų valdžios institucijų, esant įstatymo numatytiems pagrindams ((duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalis), bei ar vykdymo laikotarpiu nėra dvejų metų laikotarpio, kai valdžios institucijos dėl aplaidumo ar kitų priežasčių nieko neatliko dėl nuobaudos įvykdymo. Be kita ko, būtina išsiaiškinti, ar asmuo nevengė atlikti jam paskirtą nuobaudą – sumokėti ar netrukdyti išieškoti jam paskirtą baudą, t.y. ar nėra pagrindo pripažinti, kad baudos vykdymo senaties eiga buvo sustojusi. Taigi jei per dvejus metus nuo nutarimo dėl baudos paskyrimo administracinio teisės pažeidimo byloje priėmimo bauda nėra išieškoma ir jei negali būti konstatuota, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo ėmėsi kokių nors veiksmų, siekdamas išvengti baudos mokėjimo, vykdymo procesas administracinio teisės pažeidimo byloje turi būti nutrauktas dėl senaties termino suėjimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-182/2010).

Iš vykdomosios bylos duomenų matyti, kad 2003-05-08 Telšių rajono policijos komisariato viešosios policijos eismo priežiūros poskyrio nutarimas Nr. 03/1131T, kuriuo V. I. paskirta 5000 Lt bauda, pateiktas vykdyti 2003-05-29. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog trijų mėnesių vykdomojo dokumento perdavimo terminas, numatytas ATPK 308 straipsnio 1 dalyje, pažeistas nebuvo. Iš vykdomosios bylos duomenų matyti, kad apeliantas nė karto nėra kreipęsis į antstolį, nėra domėjęsis vykdomosios bylos eiga, byloje nėra duomenų, kad skola būtų mokėta gera valia. Vykdomosios bylos duomenimis nustatyta, kad apeliantas žinojo apie priimtą nutarimą, to neneigia ir pats apeliantas. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantas, žinodamas apie jam paskirtą baudą bei faktą, kad nėra jos sumokėjęs, privalėjo aktyviai domėtis tolimesniu baudos išieškojimo procesu, bendradarbiauti su skolos išieškojimo veiksmus atliekančiu antstoliu, siekti dengti skolą, ieškoti skolos padengimo sprendimo būdų. Atsižvelgiant į tai, sutiktina su pirmosios instancijos teismo nuomone, jog pagrįstai galima vertinti, kad apeliantas siekė išvengti baudos mokėjimo. Todėl apelianto teiginiai, kad negalima daryti išvados, jog jis vengė mokėti baudą, yra visiškai nepagrįsti. Nepagrįsti apelianto teiginiai, kad jis dėl subjektyvių priežasčių – nepaklausios apelianto profesijos, menko išsilavinimo, darbo rinkos pokyčių - neturi galimybės įsidarbinti ir sumokėti baudą, pažymėtina, jog apeliantas yra darbingo amžiaus vyras, todėl turi galimybę gauti aukštesnį išsilavinimą, persikvalifikuoti, ieškotis geriau apmokamo darbo. Apeliantas tik deklaratyviai nurodo, kad neturi galimybės įsidarbinti, į bylą nėra pateiktą jokių įrodymų, kad apeliantas deda pastangas susirasti geriau apmokamą darbą.

Nagrinėjamu atveju, vertinant dviejų metų senaties termino taikymą administracinių nuobaudų vykdymui išieškojimo veiksmų aspektu, teismas pažymi, kad vykdomojoje byloje esantys duomenys patvirtina, kad vykdymo veiksmus antstolis atliko reguliariai. Tikrino V. I. turtinę padėtį, atlikdamas užklausas kredito įstaigoms, Sodrai. Atkreiptinas dėmesys, jog vykdomojoje byloje Nr.(duomenys neskelbtini) buvo atliekami pavyzdžiui tokie veiksmai: 2003-05-29 priimtas reikalavimas vykdyti vykdomąjį dokumentą; 2003-06-11 priimtas patvarkymas dėl piniginių lėšų arešto ir pervedimo į antstolio depozitinę sąskaitą; 2004-10-08 priimtas patvarkymas vykdyti vykdomąjį dokumentą; 2006-08-01 pateiktos užklausos bankams; 2006-08-23 pateiktas patvarkymas vykdyti vykdomąjį dokumentą skolininko darbovietei UAB „Airesa“; 2007-12-29 užklausos bankams; 2008-01-10 pateiktas patvarkymas vykdyti vykdomąjį dokumentą skolininko darbovietei UAB „Augevidus“; 2009-04-24 pateiktas patvarkymas vykdyti vykdomąjį dokumentą skolininko darbovietei UAB „Ingul“; 2011-01-24 surašytas pakartotinis reikalavimas vykdyti vykdomąjį dokumentą; 2012-05-14 surašytas patvarkymas dėl vykdymo išlaidų išieškojimo; 2013-01-25 paskirstyta iš skolininko išieškota 111,60 Lt suma; 2014-06-19 priimtas patvarkymas vykdyti vykdomąjį dokumentą pareiškėjo darbovietei UAB „Štaresta“; 2014-06-19 surašytas skolų ir vykdymo išlaidų paskaičiavimas byloje; 2015-02-06 pateiktos užklausos bankams; 2015-08-11surašytas skolų ir vykdymo išlaidų paskaičiavimas byloje ir .k.t. Nurodytos aplinkybės, apeliacinės instancijos vertinimu suteikia pagrindo išvadai, kad antstolis vykdymo veiksmus atliko nepraėjus 2 metams, todėl taikyti senaties terminą vykdymo procese administracinės teisės pažeidimo byloje, nėra pagrindo. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino, jog nėra pagrindo konstatuoti, kad per 2 metus jokių vykdymo veiksmų nebuvo atlikta ir, kad vykdymo procesas administracinio teisės pažeidimo byloje turi būti nutrauktas dėl senaties termino suėjimo.

Nepagrįstas apelianto argumentas, jog areštuotas automobilis (duomenys neskelbtini) valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), nepriklauso apeliantui. Pažymėtina, jog iš vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) duomenų matyti, kad automobilis (duomenys neskelbtini) valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), priklauso apeliantui. Tai paneigiančių įrodymų apeliantas nepateikė nei antstoliui, nei pirmosios ir apeliacinės instancijos teismams.

Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas netinkamai ištyrė ir įvertino byloje esančius įrodymus. Pažymėtina, kad pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę dalyvaujantys civiliniame teisiniame ginče asmenys turi įstatyminę pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12 straipsnis, 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas, kurio turi siekti civilinės bylos dalyviai ir bylą nagrinėjantis teismas - teismo įsitikinimas, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Teismas turi vertinti įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu įrodinėjamų aplinkybių išnagrinėjimu, pagal įstatymą, neteikiant išankstinės galios jokiems įrodymams, išskyrus įstatymo pripažintus turinčiais didesnę įrodomąją reikšmę (CPK 185 straipsnis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuluotoje praktikoje pripažįstama, kad civiliniame procese įrodymų pakankamumo klausimas sprendžiamas vadovaujantis tikimybių pusiausvyros principu, kas reiškia, kad nėra reikalaujama šimtaprocentinio teismo įsitikinimo. Išvadai apie fakto buvimą padaryti įrodymų pakanka, jeigu byloje esantys įrodymai leidžia labiau tikėti, kad tas faktas buvo, negu kad jo nebuvo. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas šių pagrindinių įrodymų vertinimo principų laikėsi ir nuo suformuotos teismų praktikos nenukrypo, o atskirojo skundo argumentai šiuo aspektu vertinti nepagrįstais. Iš atskirojo skundo turinio matyti, kad apeliantas nenurodė konkrečių pirmosios instancijos teismo padarytų teisės normų pažeidimų vertinant įrodymus, o nesutikdamas su teismo pateiktu įrodymų vertinimu, tiesiog pareiškė savo nuomonę dėl tų pačių įrodymų vertinimo ir siekia, kad jais remiantis būtų padarytos kitokios išvados, nei padarė teismas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tai, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, padarė kitokias išvadas, nei tikėjosi apeliantas, nesuponuoja išvados, jog skundžiama nutartis yra nepagrista, ar to, kad teismas nevisapusiškai įvertino bylos aplinkybes.

Dėl kitų atskirojo skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie neįtakoja skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo.

Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirajame skunde nurodytas aplinkybes, pateiktą civilinės, bei vykdomosios bylos medžiagą, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas pareiškėjo skundą dėl antstolio veiksmų nepažeidė proceso teisės normų, padarė teisingas išvadas, todėl priėmė visapusiškai teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią panaikinti ar pakeisti, remiantis apelianto atskirojo skundo motyvais, nėra įstatyme numatytų pagrindų. Atsižvelgiant į tai, Telšių rajono apylinkės teismo 2015 m. spalio 21 d. nutartis paliktina nepakeista, o atskirasis skundas atmestinas ( CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

          Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso  337 straipsnio 1dalies 1punktu, teismas

n u t a r i a :

Telšių rajono apylinkės teismo 2015 m. spalio 21d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja                                                                                                                                 Lina Muchtarovienė