Civilinė byla Nr. e2A-788-912/2021
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-2701-2018-7
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.2.2.3.1.10; 2.2.2.8; 2.2.2.8.2
(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2021 m. balandžio 13 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Tomas Venckus teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. B. ir atsakovės 758–osios daugiabučio namo savininkų bendrijos „PAUNKSMĖ“ apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 27 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovo R. B. ieškinį atsakovei 758–ajai daugiabučio namo savininkų bendrijai „P.“ dėl skolos priteisimo; trečiasis asmuo – Daugiabučio namo savininkų bendrija „S“.
Teisėjų kolegija
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas prašė teismo priteisti iš atsakovės 521,73 Eur neišmokėtą atlyginimą už statybos bendrijos likvidavimą, 439,60 Eur išlaidų, patirtų vykdant likvidavimo procedūrą.
2. Ieškovas nurodė, kad 2001 m. sausio mėn. 9 d. įvyko daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) (toliau – 17–oji statybos bendrija arba statybos bendrija) visuotinis narių susirinkimas, kuriame nutarta likviduoti 17–ąją statybos bendriją ir įsteigti dviejų daugiabučių namų (duomenys neskelbtini) bendriją. Susirinkime nutarta ieškovą skirti 17–osios statybos bendrijos likvidatoriumi, jam mokėti nuo 2000 m. gruodžio 1 d. iki 2001 m. kovo 1 d. 600 Lt (173,77 Eur) užmokestį kas mėnesį. 17–oji statybos bendrija likviduota 2016 m. gruodžio 12 d. Ieškovas, likviduojant statybos bendriją, patyrė papildomų išlaidas: sumokėjo antstoliui 270,60 Eur vykdymo išlaidų; 60 Eur archyvui sutvarkyti, 10 Eur sąskaitai banke uždaryti ir 99 Eur už suteiktas konsultacines paslaugas likviduojant bendriją. Ieškovas užtruko likviduoti 17–ąją statybos bendriją, nes reikėjo išieškoti iš statybos bendrijos narių skolas (iš viso – 16 779,27 Lt), teko sumokėti teismo priteistą žemės nuomos mokestį, sutvarkyti ir atiduoti į archyvą dokumentus. Ieškovas atlygio prašė tik už trijų mėnesių laikotarpį, bet ne už 17 metų. Teigia, kad nežinojo apie 17–osios statybos bendrijos narių įsiskolinimą, bet įpratęs įvykdyti prisiimtus įsipareigojimus. Su ieškovu nesudaryta darbo sutartis. Atsakovė priėmė 17–osios statybos bendrijos dokumentus ir valdytas patalpas. Dėl to, ieškovo nuomone, atsakovė turi pareigą sumokėti ieškovui atlyginimą už likvidavimą ir kitas su tuo susijusius išlaidas.
3. Atsakovė atsiliepime prašė atmesti ieškinį kaip nepagrįstą ir pritaikius ieškinio senatį, nurodė, kad pasikeitė namo (duomenys neskelbtini) Vilniuje, butų savininkai ir vietoj vienos bendrijos atsirado dvi bendrijos. Atsakovė neprivalo mokėti ieškovui atlyginimo, nes dėl to nesusitarė su ieškovu. Atlyginimą ieškovui turėjo sumokėti 17–oji statybos bendrija. Tai priklausė nuo ieškovo valios, nes jis buvo likviduotos bendrijos pirmininkas ir likvidatorius. Likviduotos bendrijos ir atsakovės sudarytame priėmimo-perdavimo akte nenurodyta, kad atsakovei perleista 17–osios statybos bendrijos pareiga sumokėti atlyginimą ieškovui. Jis plečiamai aiškina priėmimo-perdavimo aktą. 17–osios statybos bendrijos sąskaitoje buvo pakankamai lėšų atlyginimui sumokėti. 270,60 Eur vykdymo išlaidos atsirado dėl ieškovo veiksmų, nes jis laiku nevykdė savo pareigų ir nesumokėjo žemės mokesčio. Atsakovė nesutiko su tuo, kad 10 Eur sumokėta už sąskaitos banke uždarymą, nes pateiktuose dokumentuose nurodyta, jog lėšos skirtos už pažymą. 99 Eur išlaidos už suteiktas konsultacines paslaugas buvo nereikalingos, nes ieškovas galėjo pasidomėti viešai prieinamais teisės aktais ar kreiptis nemokamos konsultacijos. Ieškovas pats galėjo sutvarkyti archyvą, todėl nepagrįstai prašo 60 Eur už archyvo sutvarkymą. Suėjo ieškinio senaties terminas, nes 17 metų statybos bendrijai likviduoti yra per ilgas laikotarpis.
4. Trečiasis asmuo atsiliepime prašė atmesti ieškinį, rėmėsi tokiais pat argumentais, kokie išdėstyti atsakovės atsiliepime.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. lapkričio 27 d. sprendimu iš dalies patenkino ieškinį: 1) priteisė ieškovui iš atsakovės 439,60 Eur išlaidoms atlyginti, 506 Eur bylinėjimosi išlaidų; 2) priteisė atsakovei iš ieškovo 594 Eur bylinėjimosi išlaidų; 3) priteisė valstybei iš atsakovės 37,97 Eur, iš ieškovo – 44,48 Eur bylinėjimosi išlaidų.
6. Teismas nurodė, kad vadovaujantis Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo pakeitimo įstatymo (2000 m. birželio 20 d. redakcija) 3 straipsniu, gyvenamojo namo statybos bendrija (kooperatyvas), nustatyta tvarka atidavusi gyvenamąjį namą naudoti, statybos bendrijos (kooperatyvo) narių susirinkimo sprendimu gali būti perregistruota į daugiabučio namo savininkų bendriją. Ši prisiima buvusios statybos bendrijos (kooperatyvo) skolinius ir kitus įsipareigojimus ir nustatyta tvarka įregistruoja butų ir kitų patalpų nuosavybę. Statybos bendrija (kooperatyvas) nustatyta tvarka išregistruojama, o įsteigta daugiabučio namo patalpų savininkų bendrija ir jos įstatai įregistruojami šio įstatymo nustatyta tvarka.
7. 2001 m. sausio 9 d. vykusiame visuotiniame susirinkime nutarta likviduoti 17–ąją statybos bendriją ir vietoje jos įsteigti dviejų daugiabučių namų (duomenys neskelbtini) savininkų bendriją. Įsteigtos savininkų bendrijos nariai liko tie patys kaip ir likviduotosios bendrijos. Teismas priėjo prie išvados, kad, nors 2002 m. vasario 21 d. priėmimo-perdavimo akte ar atsakovės įstatuose tiesiogiai nenustatyta, kad atsakovei perleistas įsipareigojimas sumokėti ieškovui darbo užmokestį ir atlyginti kitas patirtas išlaidas, susijusias su 17–osios statybos bendrijos likvidavimu, vis dėlto atsakovei nurodyta pareiga kyla pagal įstatymą. Tai, kad atsakovės įstatų 7 punkte įtvirtinta, kad bendrija nėra jokios eksploatavusios namą įmonės ar kitos bendrijos teisių ir prievolių perėmėja, nepaneigia ieškovo teisės atgauti išlaidas, patirtas likviduojant 17–ąją statybos bendriją. Taip pat tai nepaneigia atsakovės pareigos atlyginti nurodytas išlaidas ieškovui. Vietoj 17–osios statybos bendrijos įsteigta to paties namo savininkų bendrija. Nebuvo galimybės bendrijos likvidavimo proceso metu atlyginti ieškovo patirtų išlaidų.
8. Teismas nurodė, kad, pagal 17–osios gyvenamojo namo statybos bendrijos banko sąskaitos išrašą, ieškovui 2001 m. vasario 9 d. išmokėta 1990,62 Lt (576,51 Eur) (pavedimo paskirtis nenurodyta), 2001 m. kovo 26 d. – 3 833,67 Lt (1 110,29 Eur) (pagrindas – dokumentas Nr. 60), 2001 m. balandžio 5 d. – 213,05 Lt (61,70 Eur) (pagrindas – dokumentas Nr. 73). Nurodytas lėšas iš 17–osios statybų bendrijos banko sąskaitos į savo sąskaitą pervedė ieškovas, nes tuo metu buvo šios bendrijos likvidatoriumi ir prižiūrėjo bendrijos banko sąskaitą. Iš banko pavedimų negalima nustatyti, kokiu pagrindu atlikti nurodyti mokėjimai. Ieškovas nepaaiškino aplinkybių, kodėl atliko nurodytus mokėjimų pavedimus, nepateikė mokėjimus pagrindžiančių įrodymų. Dėl to teismas sprendė, kad ieškovas 2000 m. vasario–kovo mėn. iš likviduojamos bendrijos gavo lėšų ir jomis kompensuotas 2001 m. sausio 9 d. protokole ieškovui nustatytas likvidatoriaus darbo užmokestį. Taigi teismas atmetė ieškinio dalį dėl likvidatoriaus atlyginimo priteisimo.
9. Teismas nustatė, kad nuo 2016 m. gruodžio 1 d. iki 2017 m. sausio 24 d. ieškovas patyrė tokių papildomų išlaidų: likviduojamos 17–osios statybos bendrijos banko sąskaitai uždaryti, vykdymo išlaidoms antstoliui sumokėti, už teisines konsultacijas ir archyvui sutvarkyti, iš viso – 439,60 Eur. Tuo metu 17–osios statybos bendrijos banko sąskaitoje nebuvo pinigų, todėl ieškovas neturėjo galimybės iš nurodytos sąskaitos išsimokėti atlyginimo už likvidatoriaus darbą. Teismas sprendė, kad atsakovė perėmė 17–osios statybos bendrijos teises ir pareigas, todėl priteisė ieškovui iš atsakovės 439,60 Eur išlaidas.
10. Teismas priteisė ieškovui iš atsakovės 506 Eur bylinėjimosi išlaidų proporcingai patenkintų reikalavimų daliai, taip pat atsakovei iš ieškovo – 594 Eur bylinėjimosi išlaidų proporcingai atmestų ieškinio reikalavimų daliai, žyminį mokestį paskirstė šalims proporcingai patenkintų ir atmestų ieškinio reikalavimų daliai.
III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai
11. Atsakovė apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 27 d. sprendimo dalį, kuria patenkintas ieškinys, ir dėl šios dalies priimti naują sprendimą – atmesti ieškinį. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
11.1. Apeliantė nesutinka su teismo išvada, kad pareiga sumokėti ieškovui darbo užmokestį ir atlyginti kitas patirtas išlaidas, susijusias su bendrijos likvidavimu, atsakovei kyla pagal įstatymą. Priešingai, nei pagal atsakovės parengtą priėmimo-perdavimo aktą, nei pagal 2001 m. sausio 9 d. bendrijos įstatų 7 punktą, atsakovė nėra kitos bendrijos teisių ir prievolių perėmėja, o pareigą sumokėti ieškovui turėjo likviduotoji bendrija.
11.2. Bendrijos narių valia perregistruoti statybos bendriją į daugiabučio namo patalpų savininkų bendriją ir perimti pastarosios teises bei pareigas turi būti išreikšta aiškiai ir nedviprasmiškai. Tik tuomet kyla Bendrijų įstatymo 3 straipsnyje nustatytas teisių perėmimas. Jau kartą šią bylą apeliacine tvarka nagrinėjęs Vilniaus apygardos teismas nurodė, kad svarbu išsiaiškinti, dėl kokių procedūrų iš tikrųjų susitarė statybos bendrijos nariai – reorganizavimo ar likvidavimo (ir naujos savininkų bendrijos įsteigimo) (Vilniaus apygardos teismo 2020 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-87-619/2020, 28 punktas).
11.3. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad 2001 m. sausio 9 d. visuotiniame narių susirinkime nariai nutarė likviduoti statybos bendriją ir vietoje jos įsteigti naują savininkų bendriją. Tai, kad naujos bendrijos nariai yra tie patys, kaip ir likviduotos bendrijos, nereiškia, kad atsakovė perėmė ankstesniosios bendrijos įsipareigojimus. 2000 m. birželio 15 d. ir 2001 m. sausio 9 d. protokoluose užfiksuota, kad nariai nusprendė likviduoti statybos bendriją ir neperimti jos įsipareigojimų.
11.4. Į bylą nepateikta įrodymų apie tai, kad nebuvo lėšų likviduojamos statybos bendrijos banko sąskaitoje ir kad iš jų nebuvo galima sumokėti ieškovui atlyginimo už bendrijos likvidavimą. Ieškovas buvo ir statybos bendrijos pirmininkas ir likvidatorius, bet nepateikė nurodytų įrodymų. Dėl to ieškinys negalėjo būti patenkintas.
11.5. Teismas neįskaitė ieškovo reikalaujamų išlaidų, susijusių su likvidavimu į sumą, kurią ieškovas išsimokėjo sau iš atsakovės sąskaitos 2001 m. vasario–balandžio mėn. – iš viso – 1 748,50 Eur. Ieškovas turėjo teisę į trijų mėnesių atlyginimą (521,73 Eur), bet persivedė 1 748,50 Eur, t. y. 1 226,77 Eur daugiau. Nurodytos sumos pakanka ieškovo nurodytoms 439,60 Eur išlaidoms kompensuoti. Dėl to teismas turėjo atmesti ieškovo reikalavimą dėl 439,60 Eur išlaidų priteisimo.
11.6. Atsakovė niekada nei kokioje nors sutartyje raštu, nei žodžiu neišreiškė valios atlyginti ieškovui su statybos bendrijos likvidavimu susijusias išlaidas.
11.7. Likvidavimą reikia įvykdyti per protingą terminą. Nesuprantama, kodėl statybos bendrijos likvidavimo procedūra užtruko ilgiau negu 16 metų.
11.8. 2001 m. sausio 9 d. nutarta įsteigti dviejų namų savininkų bendriją ((duomenys neskelbtini)). Nuo 2010 m. rugpjūčio 3 d. namo Z. Sierakausko g. 34 nariai (devyni nariai) atsiskyrė nuo atsakovės ir įkūrė savo bendriją – DNSB „S“. Pastaroji ir atsakovė 2010 m. spalio 1 d. sudarė teisių ir prievolių perdavimo aktą. Nurodyto akto 4 punkte nustatyta, kad abiejų bendrijų nariai neatsako už viena kitos ar savo narių prievoles tretiesiems asmenims, atsiradusias iki ar nepasibaigusias po akto pasirašymo. Taigi atsakyti turi taip pat ir trečiasis asmuo. Devyni nurodytos bendrijos nariai balsavo už tai, kad ieškovas būtų paskirtas statybos bendrijos likvidatoriumi.
12. Atsiliepime ieškovas prašo atmesti atsakovės apeliacinį skundą kaip nepagrįstą. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:
12.1. Apeliaciniame atsakovė ignoruoja Bendrijų įstatymo 3 straipsnį, pagal kurį perregistruota į savininkų bendriją bendrija prisiima buvusios statybos bendrijos (kooperatyvo) įsipareigojimus. Nereikia, kad bendrijos nariai papildomai išreikštų valią prisiimti likviduojamos bendrijos pareigas.
12.2. Pirmosios instancijos teismo spendime įvertinti lėšų pervedimai į ieškovo sąskaitą buvo ieškovo, kaip statybos bendrijos pirmininko, darbo užmokestis. Tai įrašyta taip pat ir mokėjimo pavedimų paskirtyje. Tai nebuvo atsiskaitymas su ieškovu už likvidatoriaus darbą. Visus mokėjimus ieškovui vykdė bendrijos buhalterė, vadovaudamasi bendrijos visuotinių susirinkimų ir valdybos nutarimais.
13. Ieškovas taip pat pateikė apeliacinį skundą ir prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 27 d. sprendimo dalį, kuria atmestas ieškovo reikalavimas dėl 521,73 Eur atlyginimo priteisimo, ir dėl šios dalies priimti naują sprendimą – patenkinti nurodytą ieškinio dalį. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
13.1. AB SEB banko pateiktame statybos bendrijos sąskaitos išraše nurodytos sumos, kad ieškovui 2001 m. vasario 9 d. išmokėta 1 990,62 Lt (576,51 Eur), nenurodant pavedimo paskirties, 2001 m. kovo 26 d. išmokėta 3 833,67 Lt (1 110,29 Eur) dokumento Nr. 60 pagrindu ir 2001 m. balandžio 5 d. – 213,05 Lt (61,70 Eur) dokumento Nr. 73 pagrindu, nėra atsiskaitymas su ieškovu už jo kaip likvidatoriaus darbą. Lėšos ieškovui išmokėtos kaip bendrijos pirmininkui. 2000 m. liepos 11 d. statybos bendrijos visuotiniame narių susirinkime nutarta statybos bendrijos pirmininkui (ieškovui) mokėti mėnesinę 3 000 Lt (868,86 Eur) algą iki bendrijos likvidavimo momento (susirinkimo protokolo 4 nutarimas).
13.2. Ieškovui 2001 m. vasario–balandžio mėn. išmokėtos sumos atitinka statybos bendrijos pirmininkui nustatyto atlyginimo dydį. Nurodytą aplinkybę taip pat patvirtina statybos bendrijos valdybos posėdžio, įvykusio 2001 m. kovo 20 d. ir 2001 m. balandžio 2 d. protokolai. Juose nutarta atleisti statybos bendrijos pirmininką ir buhalterę iš pareigų nuo 2001 m. balandžio 1 d. Lėšos ieškovui išmokėtos nepaisant, kad jau buvo priimti nutarimai dėl statybos bendrijos likvidavimo.
13.3. Ieškovas pirmosios instancijos teismo posėdyje neprisiminė, kokiu pagrindu jam atlikti mokėjimai. Ieškovas prašo priimti naujus įrodymus, įrodančius, kad jam kaip pirmininkui mokėtas darbo užmokestis: 2000 m. liepos 11 d. statybos bendrijos visuotinio narių susirinkimo protokolą, valdybos 2001 m. kovo 20 d. ir 2001 m. balandžio 2 d. posėdžių protokolai.
14. Atsiliepime atsakovė prašo atmesti ieškovo apeliacinį skundą kaip nepagrįstą ir palikti nepakeistą tą pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kurią ginčija ieškovas, taip pat atsakovė prašo priteisti iš ieškovo 300 Eur išlaidų už atsiliepimą į ieškovo apeliacinį skundą. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:
14.1. V. B. įstatymo pakeitimo įstatymo (2000 m. birželio 20 d. redakcija) 17 straipsnio 3 dalimi, nuo likvidatoriaus paskyrimo dienos savo įgaliojimų netenka bendrijos valdymo organai. Dėl to po 2000 m. gruodžio mėn. pasibaigė statybų bendrijos prievolė mokėti 3 000 Lt darbo užmokestį ieškovui. Jis negali gauti užmokestį ir kaip statybos bendrijos pirmininkas, ir kaip likvidatorius. Atsakovė teigia, kad statybos bendrijos valdybos 2001 m. kovo 20 d. protokolas, kuriuo ieškovas atleistas iš statybos bendrijos pirmininko pareigų, yra niekinis, nes valdyba taip pat yra valdymo organas ir jos įgaliojimai pasibaigė 2001 m. sausio 9 d.
14.2. Nėra įrodymų, kad ieškovui 6 037,34 Lt išmokėta kaip bendrijos pirmininko darbo užmokestis. Mokėjimo pavedimų paskirtyje nenurodyta, kad tai – ieškovo darbo užmokestis. Ieškovas nenurodė, už kokį terminą paskaičiuotas darbo užmokestis, kaip jis paskaičiuotas.
14.3. Paskutinį kartą ieškovas gavo darbo užmokestį už 2000 m. spalio mėn. – 1 990,62 Lt. Ieškovas nepateikė darbo užmokesčio žiniaraščio, kuriame būtų įrašyta, kad darbo užmokestis 2000 m. gruodžio mėn. išmokėtas grynaisiais pinigais. Vėliau, t. y. nuo 2000 m. gruodžio mėn. ieškovo darbo užmokestis buvo 600 Lt ir mokėtas ne kaip pirmininko, bet kaip likvidatoriaus darbo užmokestis.
14.4. Paskutinis ieškovo, kaip bendrijos pirmininko, darbo užmokesti galėjo būti 2001 m. vasario 9 d. Kiti vėlesni mokėjimai ieškovui turėjo būti mokami kaip likvidatoriui – tris mėnesius po 600 Lt. Vis dėlto ieškovui išmokėta daugiau negu jis turėjo teisę gauti. Ieškovas nepaaiškino, kodėl jam darbo užmokestis sumokėtas vėliau. Darbo užmokestis turi būti mokamas kas mėnesį, bet ne po kelių mėnesių.
14.5. Sprendimas likviduoti statybos bendriją įrodo, kad, jį priimant, bendrija neturėjo skolų, taip pat ir ieškovui. Tai patvirtina statybų bendrijos 2000 m. birželio 15 d. protokolas (4 punktas). Pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, kad ieškovui išmokėtas atlyginimas kaip likvidatoriui.
14.6. Ieškovas pateikė banko sąskaitos išrašus, todėl galėjo išanalizuoti atliktus mokėjimus iki šių įrodymų pateikimo dienos. Atsakovė prašo nepriimti ieškovo pateiktų naujų įrodymų, nes juos ieškovas galėjo pateikti anksčiau. Dalis ieškovo teikiamų įrodymų jau pateikti į bylą pirmosios instancijos teisme 2000 m. liepos 11 d. ir 2001 m. kovo 20 d. protokolai.
Teismas
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės,
teisiniai argumentai ir išvados
15. Nagrinėjamoje byloje keliamas klausimas, ar daugiabučio namo savininkų bendrija perėmė iš statybos bendrijos, kuri likviduota, pareigą atsiskaityti su statybos bendrijos likvidatoriumi.
16. Pagal Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1, 2 dalis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribos yra apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, yra CPK 329 straipsnyje nustatyti absoliutūs sprendimo negaliojimo pagrindai ar ne. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė absoliučių šioje byloje apeliacine tvarka apskųsto pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų.
17. Ieškovas kartu su apeliaciniu skundu pateikė įrodymų, teigia, kad jie yra nauji, ir prašo, kad apeliacinės instancijos teismas juos priimtų į bylą. Ieškovas pateikė šiuo įrodymus: statybos bendrijos valdybos 2001 m. kovo 20 d. ir 2001 m. balandžio 2 d. posėdžių protokolus, statybos bendrijos 2000 m. liepos 11 d. visuotinio susirinkimo protokolą ir jo dalyvių sąrašą. Pažymėtina, kad valdybos 2001 m. kovo 20 d. posėdžio protokolas ir statybos bendrijos 2000 m. liepos 11 d. visuotinio susirinkimo protokolas byloje jau yra, jie pateikti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Dėl to nėra pagrindo juos priimti dar kartą (CPK 314 straipsnis). Valdybos 2001 m. balandžio 2 d. posėdžio protokole užfiksuotas, kad valdyba patenkino statybos bendrijos buhalterės L. Konevos prašymą ir atleido ją iš darbo. Nurodytas valdybos nutarimas nesusijęs su ieškovo atleidimu iš statybos bendrijos pirmininko pareigų, atlyginimo ir kitų sumų jam išmokėjimu, todėl nesusijęs taip pat ir su nagrinėjamos bylos dalyku. Taigi šis įrodymas taip pat nepriimamas, nes neatitinka įrodymų sąsajumo reikalavimo (CPK 314 straipsnis).
Byloje nustatytos aplinkybės
18. Iš bylos duomenų nustatyta, 1993 m. kovo 18 d. įregistruota 17–oji gyvenamojo namo statybos bendrija (duomenys neskelbtini). Ji įsteigta pastatyti du daugiabučius namus ir bendrijos narius aprūpinti butais (statybos bendrijos įstatų 1 punktas) (1 t., b. l. 30). Ieškovas buvo statybos bendrijos pirmininku.
19. Statybos bendrijos įstatuose taip pat įrašyta, kad bendrija likviduojama Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka (įstatų 36 punktas). baigus statyti gyvenamąjį namą, turi būti sudaryta gyvenamojo namo eksploatavimo bendrija (įstatų 37 punktas) (1 t., b. l. 32).
20. Statybos bendrija ir rangovė AB „Murena“ 1997 m. gegužės 19 d. sudarė statybos rangos sutartį (1 t., b. l. 85–89).
21. Statybos bendrijos 2000 m. birželio 15 d. visuotiniame susirinkime nutarta likviduoti statybos bendriją, kai bus visiškai atsiskaityta su nariais ir bus pasirašytas Valstybinės komisijos aktas (susirinkimo protokolo išrašas, protokolo 4 punktas) (1 t., b. l. 66). Taip pat aptariamame susirinkime nutarta prašyti pilietį J. I., statybos bendrijos pirmininkui pateikus reikiamus dokumentus, rengti savininkų bendrijos steigimo dokumentus (už – 11, prieš – nebuvo, susilaikė – 1).
22. Vilniaus apskrities viršininko administracijos Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos tarnyba 2000 m. birželio 30 d. aktu priėmė ir naudoti ir įregistravo statinius – du gyvenamuosius namus (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 61–64).
23. Statybos bendrijos 2000 m. liepos 11 d. visuotiniame susirinkime nutarta nuo 2000 m. liepos 12 d. paskirti bendrijos pirmininkui (ieškovui) 3 000 Lt algą iki bendrijos likvidavimo (susirinkimo protokolo 4 punktas).
24. Statybos bendrija 2000 m. rugsėjo 21 d. perregistruota į likviduojamą (1 t. b. l. 17).
25. 2001 m. sausio 9 d. daugiabučio namų (duomenys neskelbtini) savininkų bendrijos (17–oji GNSB) steigiamojo susirinkimo protokole nutarta likviduoti 17–ąją gyvenamojo namo statybos bendriją ir įsteigti daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) savininkų bendriją. Susirinkime nutarta likvidatoriumi skirti ieškovą ir nuo 2000 m. gruodžio 1 d. iki 2001 m. kovo 1 d. mokėti jam kas mėnesį 600 Lt darbo užmokestį (1 t., b. l. 12, 13).
26. Tame pačiame susirinkime patvirtinti taip pat ir naujai įkurtos daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) savininkų bendrijos „P.“ įstatai (skaitmeninis priedas prie 2020 m. balandžio 20 d. į bylą pateikto prašymo). Atsakovės įstatų 7 punkte nustatyta, kad ji nėra jokios eksploatavusios namą įmonės ar kitos bendrijos teisių ir prievolių perėmėja.
27. Statybos bendrijos valdybos 2001 m. kovo 20 d. posėdyje nutarta atleisti ieškovą iš darbo nuo 2001 m. balandžio 1 d.
28. Vilniaus miesto savivaldybės Teisės departamento Rejestro tarnyba 2001 m. balandžio 18 d. įregistravo (duomenys neskelbtini) daugiabučio namo savininkų bendriją „P.“ (kodas (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 19, 72, 121).
29. Likviduojama statybos bendrija ir atsakovė 2002 m. vasario 21 d. pasirašė priėmimo-perdavimo aktą. Juo atsakovei perduoti vandens, šilumos ir elektros apskaitos rodmenys, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos aktas, techninė dokumentacija, valstybės žemės nuomos sutartys, vidaus silpnų srovių tinklai (1 t., b. l. 91).
30. Pagal statybos bendrijos darbo užmokesčio apskaitos žiniaraštį, ieškovui 2001 m. sausio mėn. paskaičiuotas 600 Lt, vasario mėn. – 961 Lt, kovo mėn. – 609 Lt atlyginimas neatskaičius mokėtinų mokesčių (1 t., b. l. 33–38).
31. Statybos bendrijos banko sąskaitos išraše užfiksuota, kad ieškovui 2001 m. vasario 9 d. išmokėta 1 990,62 Lt (576,51 Eur), nenurodant pavedimo paskirties, 2001 m. kovo 26 d. – 3 833,67 Lt (1 110,29 Eur) dokumento Nr. 60 pagrindu, 2001 m. balandžio 5 d. – 213,05 Lt (61,70 Eur) dokumento Nr. 73 pagrindu.
32. Nuo 2010 m. rugpjūčio 13 d. namo (duomenys neskelbtini) nariai (devyni nariai) atsiskyrė nuo atsakovės ir įsteigė savo bendriją – DNSB „S“. Pastaroji ir atsakovė 2010 m. spalio 1 d. sudarė teisių ir prievolių perdavimo aktą. Nurodyto akto 4 punkte nustatyta, kad abiejų bendrijų nariai neatsako už viena kitos ar savo narių prievoles tretiesiems asmenims, atsiradusias iki ar nepasibaigusias po akto pasirašymo (1 t., b. l. 124, 125).
33. Statybos bendrija likviduota 2016 m. gruodžio 12 d. (1 t., b. l. 25) (2016 m. gruodžio 12 d. likvidavimo aktas).
34. Ieškovas 2017 m. sausio 24 d. pateikė VĮ Registrų centrui prašymą išregistruoti ar išbraukti iš Juridinių asmenų registro statybos bendriją (1 t., b. l. 82).
35. Ieškovas 2017 m. liepos 3 d. pateikė ieškovės valdybos pirmininkui prašymą sumokėti 907,77 Eur, kaip statybos likvidatoriui, negautą darbo užmokestį ir su bendrijos likvidavimu susijusias išlaidas (1 t., b. l. 79–81).
Dėl likviduotos gyvenamojo namo statybos bendrijos teisių ir pareigų perėmimo įsteigus daugiabučio namo savininkų bendriją
36. Atsakovė apeliaciniame skunde ginčija pirmosios instancijos teismo išvadą, kad atsakovė perėmė likviduotos statybų bendrijos įsipareigojimą sumokėti ieškovui už likvidatoriaus darbą.
37. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad 17–oji statybos bendrija likviduota ir įsteigta tų pačių pastatytų namų patalpų savininkų bendrija (atsakovė). Bendrija yra juridinis asmuo (Bendrijų įstatymo 3 straipsnio 2 dalis). Pagal CK 2.95 straipsnį, juridiniai asmenys pasibaigia likvidavimo arba reorganizavimo būdu. Juridiniai asmenys gali būti reorganizuojami jungimo ir skaidymo būdu (CK 2.97 straipsnio 1 dalis). 17–oji statybos bendrija nereorganizuota, nes ji nei sujungta su kita bendrija, nei prijungta prie kitos bendrijos, taip pat ji nei sujungta su kita bendrija, nei prijungta prie kitos bendrijos (CK 2.97 straipsnio 2–8).
38. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad 17–oji statybos bendrija įsteigta 1993 m. kovo 18 d. Ji su rangove AB „Murena“ 1997 m. gegužės 19 d. sudarė statybos rangos sutartį. pastatyti du gyvenamieji namai su garažais. Statybos bendrijos 2000 m. birželio 15 d. visuotiniame susirinkime nutarta likviduoti statybos bendriją, kai bus visiškai atsiskaityta su nariais ir bus pasirašytas Valstybinės komisijos aktas. Nurodytas aktas pasirašytas 2000 m. birželio 30 d. Statybos bendrijos 2000 m. liepos 11 d. visuotiniame susirinkime nutarta nuo 2000 m. liepos 12 d. paskirti bendrijos pirmininkui (ieškovui) 3 000 Lt algą iki bendrijos likvidavimo. Pastatytų dviejų namų patalpų savininkų 2001 m. sausio 9 d. susirinkime nutarta likviduoti statybos bendriją ir įsteigti abiejų namų savininkų bendriją (atsakovę). Įvertinęs aptartas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, statybos bendrijos visuotiniuose susirinkimuose nutarta ne reorganizuoti, bet likviduoti namus pastačiusią statybos bendriją. Nagrinėjamoje byloje šalių ginčui išspręsti svarbu nustatyti šalių santykiams taikytinas teisės normas.
39. 2001 m. liepos 1 d. įsigaliojo naujasis Civilinis kodeksas (Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 2 straipsnis). Pagal Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 16 straipsnio 1 dalį (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. sausio 1 d.), Civilinio kodekso antrosios knygos VIII skyriaus normos, reglamentuojančios juridinių asmenų pabaigą ir pertvarkymą, taikomos juridinių asmenų pabaigos ir pertvarkymo procedūroms, pradėtoms įsigaliojus šiam kodeksui. Jeigu juridinių asmenų likvidavimo ar reorganizavimo procedūros pradėtos iki Civilinio kodekso įsigaliojimo, šios procedūros yra baigiamos pagal galiojusius įstatymus, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nustatytus atvejus.
40. 17–osios statybos bendrijos likvidavimo procedūros pradėtos iki 2001 m. liepos 1 d. įsigaliojusio CK galiojimo pradžios, todėl statybos bendrijos likvidavimo procedūra turėjo būti baigiama pagal galiojusius iki 2000 m. CK įsigaliojimo galiojusius įstatymus.
41. Anksčiau, galiojant 1982 m. gruodžio 2 d. Butų kodeksui (galiojusiam iki 1998 m. liepos 1 d.), gyvenamųjų namų statybos kooperatyvai buvo steigiami siekiant aprūpinti piliečius gyvenamosiomis patalpomis ir jomis naudotis (Butų kodekso 109–117 straipsniai). Pagal Butų kodekso 112 straipsnio 3 dalį, gyvenamųjų namų statybos kooperatyvų pavyzdinius įstatus tvirtino Vyriausybė. Tai, kad Vyriausybė tvirtino pavyzdinius gyvenamųjų namų statybos kooperatyvų įstatus, nustatyta taip pat ir 1990 m. spalio 16 d. įstatymo dėl gyvenamųjų namų statybos kooperatyvų 4 straipsnyje. Vyriausybė patvirtintų pavyzdinių įstatų pagrindu parengti ir įregistruoti taip pat ir 17–osios gyvenamojo namo statybos bendrijos įstatai.
42. Statybos bendrijos įstatų 1 punkte nustatyta, kas ši statybos bendrija yra fizinių asmenų susivienijimas, siekiantis aprūpinti jos narius individualiais butais. Statybos bendrijos įstatų 37 punkte nustatyta, kad, baigus statyti gyvenamąjį namą, turi būti sudaryta gyvenamojo namo eksploatavimo bendrija. Iš nagrinėjamos bylos duomenų matyti, kad pastačius du namus įvykio statybos bendrijos 2000 m. birželio 15 d. visuotinis susirinkimas, kuriame nutarta likviduoti statybos bendriją tuo metu, kai bus atsiskaityta su nariais ir pasirašytas Valstybinės komisijos aktas. Nurodytas dokumentas pasirašytas 2000 m. birželio 30 d., bet po to įvykusiame statybos bendrijos 2000 m. liepos 11 d. visuotiniame susirinkime neįsteigtas eksploatacijos ar savininkų bendrija. Tai padaryta vėliau, t. y. 2001 m. sausio 9 d.
43. Pagal Bendrijų įstatymo pakeitimo įstatymo (2000 m. birželio 20 d. redakcija) 3 straipsnį, gyvenamojo namo statybos bendrija (kooperatyvas), nustatyta tvarka atidavusi gyvenamąjį namą naudoti, statybos bendrijos (kooperatyvo) narių susirinkimo sprendimu gali būti perregistruota į daugiabučio namo savininkų bendriją. Ši prisiima buvusios statybos bendrijos (kooperatyvo) skolinius ir kitus įsipareigojimus ir nustatyta tvarka įregistruoja butų ir kitų patalpų nuosavybę. Statybos bendrija (kooperatyvas) nustatyta tvarka išregistruojama, o įsteigta daugiabučio namo patalpų savininkų bendrija ir jos įstatai įregistruojami šio įstatymo nustatyta tvarka.
44. Būtent nurodytoje teisės normoje įtvirtinta gyvenamojo namo statybos bendrijos pabaigos ir gyvenamojo namo savininkų bendrijos steigimo tvarka. Bendrijų įstatymo pakeitimo įstatymo 3 straipsnyje nekalbama nei apie statybos bendrijos reorganizavimą, nei apie likvidavimą. Aptariamoje įstatymo nuostatoje įstatymų leidėjas vartoja formuluotę „statybos bendrija (kooperatyvas) [...] gali būti perregistruota į daugiabučio namo savininkų bendriją“. Aptariamo straipsnio paskutinio sakinio formuluotė „statybos bendrija (kooperatyvas) nustatyta tvarka išregistruojama, o įsteigta daugiabučio namo patalpų savininkų bendrija ir jos įstatai įregistruojami šio įstatymo nustatyta tvarka“ aiškintina taip, kaip apimanti taip pat ir statybos bendrijos pabaigą likvidavus šį juridinį asmenį ir įsteigus naują – savininkų bendriją.
45. Pažymėtina, kad daugiabučio namo savininkų bendrija yra juridinis asmuo, ne pelno organizacija, įgyvendinanti šio namo patalpų savininkų bendrąsias teises, pareigas ir interesus, susijusius su namo bendrojo naudojimo objektų ir įstatymų nustatyta tvarka namui priskirto žemės sklypo valdymu, naudojimu, priežiūra ir tvarkymu (Bendrijų įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). Tokia pat bendrijos paskirtis ir tikslai bei uždaviniai nustatyti taip pat ir atsakovės įstatų 1 bei 9 punktuose. Kadangi skiriasi statybos bendrijos ir savininkų bendrijos veiklos tikslai ir uždaviniai, todėl statybos bendrijai pasiekus jos įstatuose nustatytą tikslą – pastačius namą (namus), jos gyvavimas baigiasi ir tolesnę veiklą, susijusią su statybos būdu sukurtų daiktų valdymu ir priežiūra, turi vykdyti naujas juridinis asmuo – patalpų savininkų bendrija. Dėl to specialiame įstatyme, kuriame reglamentuojama aptariamos formos juridinių asmenų veikla, nustatytas skolinių ir kitų įsipareigojimų perėmimo principas – Bendrijų įstatymo pakeitimo įstatymo 3 straipsnio antrame sakinyje įtvirtinta, kad daugiabučio namo savininkų bendrija „prisiima buvusios statybos bendrijos (kooperatyvo) skolinius ir kitus įsipareigojimus [...]“. Tai reiškia, kad naujai įsteigta to paties namo, kuris pastatytas įsteigus statybos bendriją, savininkų bendrija perima likviduotos statybos bendrijos prievoles. Tai nustatyta specialiame įstatyme ir nepriklauso nuo savininkų bendrijos visuotinio narių susirinkimo valios. Vietoj statybos bendrijos įsteigta savininkų bendrija neturi pasirinkimo laisvės, prisiimti likviduotos statybos bendrijos įsipareigojimus, ar ne. Dėl to apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas apskųstame 2020 m. lapkričio 27 d. sprendime pagrįstai vadovavosi Bendrijų įstatymo pakeitimo įstatymo 3 straipsniu ir padarė teisingą išvadą, jog atsakovės įstatų 7 punkto nuostata („bendrija nėra jokios eksploatavusios namą įmonės ar kitos bendrijos teisių ir prievolių perėmėja“) nepaneigia ieškovo teisės gauti likviduojant statybos bendriją patirtas išlaidas. Apeliacinės instancijos teismas pabrėžia, kad savininkų bendrija negali įstatuose įrašytomis nuostatomis pakeisti įstatymo. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad atsakovės įstatų 4 punkte įrašyta, kad bendrija savo veikloje vadovaujasi Bendrijų įstatymu, kitais teisės aktais ir bendrijos įstatais.
46. Dėl pirmiau išdėstytų priežasčių apeliacinės instancijos teismas atmeta kaip nepagrįstus atsakovės apeliacinio skundo argumentus, kuriais kvestionuojamos pirmosios instancijos teismo išvados, susijusios su likviduotos statybos bendrijos įsipareigojimų perėjimu atsakovei.
Dėl ieškinio reikalavimų vertinimo
47. Skundžiamame Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 27 d. sprendime įvertino statybos bendrijos darbo užmokesčio apskaitos žiniaraščio ir statybos bendrijos banko sąskaitos išrašo duomenis bei jų pagrindu padarė išvadą, kad ieškovas iš likviduojamos statybos bendrijos 2001 m. vasario–kovo mėn. gavo lėšų, kurios kompensavo taip pat ir likvidatoriaus atlyginimą, nustatytą bendrijos 2001 m. sausio 9 d. bendrijos susirinkime (apskųstame teismo sprendime nurodyti ne tie metai, t. y. 2000 m. vasario–kovo mėn., bet tai vertintina kaip rašymo apsirikimas ir nekeičia teismo išvados esmės). Pažymėtina, kad nuo nurodytos datos ieškovas paskirtas likvidatoriumi, jam nustatytas likvidatoriaus atlygis už bendrijos likvidavimą. Pagal Bendrijų įstatymo (nuo 2000 m. birželio 20 d. galiojusi redakcija) 17 straipsnio 3 dalį, nuo likvidatoriaus paskyrimo dienos savo įgaliojimų netenka bendrijos valdymo organai. Tad visuotiniam bendrijos narių susirinkimui 2001 m. sausio 9 d. nustačius ieškovui atlygį už likvidatoriaus funkcijų vykdymą, nebegalėjo būti skaičiuojamas ieškovui darbo užmokestis pagal 2000 m. liepos 11 d. visuotiniame statybos bendrijos susirinkime nustatytą 898,86 Eur (3 000 Lt) atlyginimo dydį. Nuo aptariamo momento ieškovas nebeturėjo teisės vykdyti statybos bendrijos pirmininko funkcijų, nes nebeturėjo įgaliojimų, ir gauti darbo užmokesčio kaip bendrijos pirmininkas. Dėl to ieškovas savo apeliaciniame skunde ir atsiliepime į atsakovės apeliacinį skundą nepagrįstai teigia, kad po 2001 m. sausio 9 d. jo gautos lėšos yra tik darbo užmokestis, sumokėtas kaip bendrijos pirmininkui. Taigi nagrinėjamoje byloje pagrįstai atmestas ieškinio reikalavimas priteisti iš atsakovės 521,73 Eur neišmokėtą likvidatoriaus atlyginimą už statybos bendrijos likvidavimą.
48. Iš pirmiau nurodytų duomenų nustatyta, kad ieškovui išmokėtų sumų pagrindas neįvardytas (atsakovės banko sąskaitos išrašas). Taigi 2001 m. vasario–kovo mėn. iš viso ieškovui išmokėta 1 748,50 Eur (2001 m. vasario 9 d. – 576,51 Eur, 2001 m. kovo 26 d. – 1 110,29 Eur, 2001 m. balandžio 5 d. – 61,70 Eur). nurodyta suma išmokėta iš statybos bendrijos banko sąskaitos, kurią kontroliavo ieškovas, į jo banko sąskaitą. Atsakovė apeliaciniame skunde teisingai atkreipė dėmesį į tai, kad ieškovas turėjo teisę į 521,73 Eur trijų mėnesių likvidatoriaus atlyginimą. Taigi ieškovas iš statybų bendrijos 2001 m. vasario – balandžio mėn. gavo 1 226,77 Eur daugiau (1 748,50 – 521,73 = 1 229,77). Aptariama suma yra didesnė už 439,60 Eur sumą, kurią ieškovas prašo priteisti iš atsakovės kaip patirtą išlaidoms, susijusioms su statybos bendrijos likvidavimo procedūros užbaigimu. Priteisus iš atsakovės 439,60 Eur sumą, jos apimtimi ieškovas būtų gavęs dvigubą su statybos bendrijos likvidavimu susijusių išlaidų kompensaciją (t. y. tiek iš 2001 m. vasario – balandžio mėn. gautų ir likusių 1 226,77 Eur, tiek ir teismo sprendimu priteistų lėšų apimtimi). Atėmus atlygį už likvidatoriaus funkcijų atlikimą, ieškovui likusių 1 226,77 Eur pakako papildomoms 439,60 Eur išlaidoms, susijusioms su statybos bendrijos likvidavimo procedūros užbaigimu, atlyginti. Dėl to ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovės 439,60 Eur nepagrįstas, o pirmosios instancijos teismas, patenkinęs šį ieškinio reikalavimą, priėmė neteisingą sprendimą – nurodytas ieškinio reikalavimas taip pat turėjo būti atmestas.
49. Kiti šalių argumentai yra išvestiniai iš pirmiau šioje nutartyje aptartųjų, todėl dėl jų teisėjų kolegija išsamiau nepasisako.
50. Dėl visų šioje nutartyje išvardytų priežasčių apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad ieškovo apeliacinis skundas nepagrįstas, o atsakovės – pagrįstas, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas pakeičiamas – naikinama apskųsto pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria patenkinta ieškinio dalis, ir dėl šios dalies priimamas naujas sprendimas – antrasis ieškinio reikalavimas (dėl 439,60 Eur išlaidų priteisimo) atmetamas kaip nepagrįstas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
51. Nagrinėjamoje byloje ieškinys atmestas visa apimtimi, todėl apeliacinės instancijos teismas perskirto bylinėjimosi išlaidas (CPK 93, 98 straipsniai). Atsakovė patyrė 600 Eur išlaidų advokato pagalbai už susipažinimą su dokumentais, atsiliepimo į ieškinį parengimą ir atstovavimą teisme (atitinkamai 9 ir 3 val.) (2018 m. išlaidų paskaičiavimas ir pinigų priėmimo kvitas). Už 2019 m. gegužės 17 d. apeliacinį skundo parengimą atsakovė patyrė 500 Eur išlaidų advokato pagalbai (5 val.) (2019 m. gegužės 6 d. sąskaita už teisines paslaugas). Už 2021 m. sausio 15 d. apeliacinį skundo parengimą atsakovė advokatui sumokėjo 500 Eur (2020 m. gruodžio 11 d. sąskaita už teisines paslaugas). Už 2021 m. vasario 9 d. atsiliepimo į ieškovo apeliacinį skundą parengimą atsakovė sumokėjo advokatui 300 Eur (2021 m. sausio 18 d. sąskaita už teisines paslaugas). Iš viso atsakovė patyrė 1 900 Eur išlaidų advokato pagalbai (600 + 500 + 500 + 300 = 1 900). Išlaidos neviršija teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio nustatytų maksimalių dydžių. Įvertinęs bylos pobūdį, apimtį, byloje keltus fakto ir teisinius klausimus, teismas sprendžia, kad prašomos priteisi bylinėjimosi išlaidos pagrįstos. Dėl to atsakovei iš ieškovo priteistina 1 900 Eur bylinėjimosi išlaidų.
52. Valstybei iš ieškovo priteistina 82,45 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 2 dalimi, 331 straipsniu, teismas
nutaria:
Atmesti ieškovo R. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 27 d. sprendimo.
Patenkinti atsakovės (duomenys neskelbtini) daugiabučio gyvenamojo namo savininkų bendrijos „P.“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 27 d. sprendimo.
Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 27 d. sprendimo dalį ir atmesti ieškovo R. B. ieškinio reikalavimą, kuriuo jis prašė priteisti 439,60 Eur išlaidų.
Priteisti atsakovei (duomenys neskelbtini) daugiabučio gyvenamojo namo savininkų bendrijai „P.“ (kodas (duomenys neskelbtini) iš ieškovo R. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) 1 900 Eur (vieną tūkstantį devynis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti valstybei iš ieškovo R. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) 82,45 Eur (aštuoniasdešimt du eurus 45 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Valstybei priteista suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke AB „Swedbank“, arba sąskaitą Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, esančią banke AB SEB, įmokos kodas – 5660. Sumokėjus bylinėjimosi išlaidas valstybės naudai, mokėjimo kvitą reikia pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Palikti nepakeistą kitą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 27 d. sprendimo dalį.