Civilinė byla Nr. 2-259/2009

Procesinio sprendimo kategorijos 114.3; 114.9.2; 126.5 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2009 m.  kovo 5 d.

Vilnius

 

            Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Driuko (teisėjų kolegijos pranešėjas), Konstantino Gurino ir Vyto Miliaus (teisėjų kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo BUAB „Audimeksas“ kreditoriaus VšĮ „Prienų drožėjai“ atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2009 m. sausio 7 d. nutarties, kuria atsisakyta tvirtinti VšĮ „Prienų drožėjai“ 6 315,08 Lt kreditorinį reikalavimą bankroto byloje Nr. B2-473-259/2009, iškeltoje pagal ieškovo UAB „Audimeksas“ vadovo T. K. ieškinį atsakovui UAB „Audimeksas“.

Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė :

 

Kauno apygardos  teismo 2008 m. rugsėjo 22 d. nutartimi UAB „Audimeksas“  iškėlė bankroto bylą ir įmonės bankroto administratoriumi paskyrė UAB Įmonių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biuras. BUAB „Audimeksas“ administratoriaus įgaliotas asmuo pateikė teismui prašymą dėl kreditorių finansinių reikalavimų patvirtinimo UAB „Audimeksas“ bankroto byloje. Administratoriaus įgaliotas asmuo prašyme nurodė, kad bankrutuojančios įmonės kreditorius VšĮ „Prienų drožėjai" prašė teismo patvirtinti 49 303,42 Lt finansinį reikalavimą. Tačiau UAB Įmonių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biuras nesutinka su reikalavimu dėl 6 315,08 Lt sumos tvirtinimo, kadangi VšĮ „Prienų drožėjai" nepateikė šią skolą įrodančių dokumentų.

Kauno apygardos  teismo 2008 m. gruodžio 3 d. nutartimi patvirtino VšĮ „Prienų drožėjai" 42 988,34 Lt kreditorinį reikalavimą, dėl kurio ginčo nebuvo, o administratoriaus ginčijamo VšĮ „Prienų drožėjai“ kreditorinio reikalavimo tvirtinimo klausimą dėl 6 315,08 Lt skolos priteisimo nutarė spręsti teismo posėdyje. Teismo posėdžio metu VšĮ „Prienų drožėjai" atstovas pateikė rašytinį paaiškinimą, kuriame nurodė, kad pagal 2008 m. gegužės 16 d. sudarytą žodinį susitarimą su atsakovu pardavė jam 37,18 kv. m. klijuotos medienos skydus ir 27,58 kv. m. obliuotos medienos, o atsakovas įsipareigojo už pateiktus gaminius sumokėti 6 315,08 Lt. Pažymėjo, jog užsakymą atsakovo vardu pateikė atsakovo statybos direktorius elektroniniu paštu, o užsakytos medžiagos į atsakovo buveinę nugabentos kreditoriaus pasamdytu automobiliu. VšĮ „Prienų drožėjai" atstovas nurodė, jog reikalavimą pagrindžiančių dokumentų pateikti negali, sąskaita-faktūra, kaip tai paprastai daroma pateikiant gaminius, nebuvo išrašyta. VšĮ „Prienų drožėjai" atstovas teismo posėdyje paaiškino, jog medienos produkcijos kainas įrodo prieš tai buvusios sąskaitos-faktūros dėl kitų gaminių pirkimo, o šį faktą gali paliudyti ir UAB „Audimeksas“ darbuotojai.

BUAB „Audimeksas“ administratoriaus atstovė siūlė VšĮ „Prienų drožėjai" 6 315,08 Lt kreditorinio reikalavimo netvirtinti. Ji nurodė, kad inventorizacijos metu sudarant aktus, jokių dokumentų apie tai, kad VšĮ „Prienų drožėjai" būtų pateikę UAB „Audimeksas“ prekių nurodytai sumai, nerasta.  

Kauno apygardos teismas 2009 m. sausio 7 d. nutartimi atsisakė tvirtinti VšĮ „Prienų drožėjai“ 6 315,08 Lt kreditorinį reikalavimą. Teismas nutartį motyvavo tuo, kad kreditorių finansiniai reikalavimai bankroto byloje turi būti grindžiami dokumentais (Įmonių bankroto įstatymo 10 str. 4 d. 5 p.), tačiau tokių dokumentų ar kitų rašytinių įrodymų (UAB „Audimeksas“ išrašytų PVM sąskaitų-faktūrų, pretenzijų, raginimų sumokėti skolą, krovinio vežimo ar kitokių dokumentų), pagrindžiančių skolą, VšĮ „Prienų drožėjai" nei bankroto administratoriui, nei teismui nepateikė. Esant tokioms aplinkybėms, teismas atmetė VšĮ „Prienų drožėjai“ 6 315,08 Lt kreditorinį reikalavimą atsakovui kaip nepagrįstą.  

 

BUAB „Audimeksas“ kreditorius VšĮ „Prienų drožėjai“ atskiruoju skundu prašo pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti ir klausimą dėl kreditorinio reikalavimo tvirtinimo perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Skundą grindžia šiais motyvais:

1) Teismas nepagrįstai netenkino kreditorinio reikalavimo vien tik dėl to, jog teismui nebuvo pateikti rašytiniai įrodymai, pagrindžiantys reikalavimą. Apelianto nuomone, kreditorinis reikalavimas byloje gali būti įrodinėjamas visomis leistinomis įrodinėjimo priemonėmis.

2) Teismas neatsižvelgė į aplinkybę, kad atsakovo vadovas prašomos priteisti skolos neneigė, taip pat nevertino apelianto atstovų paaiškinimų.

3) Teismui buvo žinomi asmenys, kurie gali paliudyti VšĮ „Prienų drožėjai“ išdėstytas aplinkybes, tačiau teismas nebuvo aktyvus, nors to reikalauja Įmonių bankroto įstatymo nuostatos. Be to, teismas į 2009 m. sausio 9 d. įvykusio teismo posėdžio protokolą neįrašė kreditoriaus prašymo į posėdį iškviesti ir apklausti kaip liudytojus konkrečius asmenis. Dėl šio posėdžio protokolo trūkumo yra pareikštos pastabos.

BUAB „Audimeksas“  administratorius UAB Įmonių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biuras atsiliepime į atskirąjį skundą prašo pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą, o VšĮ „Prienų drožėjai“ atskirąjį skundą atmesti. Bankroto administratoriaus nuomone, VšĮ „Prienų drožėjai“ prašyme dėl 6 315,08 Lt kreditorinio reikalavimo tvirtinimo nurodė, kad sutiko, jog UAB „Audimeksas“ už pateiktas prekes atsiskaitytų vėliau. Tad net ir tuo atveju, jeigu toks susitarimas iš tiesų buvo sudarytas, jis vertintinas kaip pirkimas-pardavimas išsimokėtinai, o šios sutarties sudarymui nustatyta privaloma rašytinė forma (CK 1.73 str. 1 d. 3 p.). Įstatymo reikalaujamos paprastos rašytinės formos nesilaikymas atima iš šalių teisę, kai kyla ginčas dėl sandorio sudarymo ar jo įvykdymo fakto, remtis liudytojų parodymais (CK 1.93 str. 2 d.). Bankrutuojančios įmonės kreditorius nepateikė nei PVM sąskaitos-faktūros, kuri įrodo sutarties sudarymą, nei rašytinių raginimų, nei važtaraščio, kuris yra būtinas gabenant krovinį. Be to,  VšĮ „Prienų drožėjai“ prašoma priteisti pinigų suma neapskaityta ir atsakovo buhalterinėje apskaitoje.  

 

Atskirasis skundas tenkintinas.

Pagrindinis nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas: ar tarp privačių juridinių asmenų iš tiesų buvo sudaryta pirkimo-pardavimo sutartis dėl klijuotos medienos skydų bei obliuotos medienos. Siekiant teisingai išspręsti šį klausimą, reikia nagrinėti prikimo-pardavimo sutarties prigimtį bei esmę, nustatyti, ar įstatyme imperatyviai įtvirtintas reikalavimas tokius sandorius tarp šių asmenų sudaryti tik rašytine forma, jei taip, kokie tokios formos nesilaikymo teisiniai padariniai, ar turi reikšmės aplinkybė, jog sandorio sudarymo bei jo galiojimo klausimas sprendžiamas bankroto byloje, ar rašytinių įrodymų nepateikimas atima iš dalyvaujančio byloje asmens teisę reikalavimą grįsti kitais įrodymais.

Kiekvienos civilinės bylos nagrinėjimo ribas lemia ieškinio dalykas ir jo faktinis pagrindas. Tretysis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų bankroto byloje, VšĮ „Prienų drožėjai“ prašo priteisti iš atsakovo – bankrutuojančios įmonės dėl 6 315,08 Lt (ieškinio dalykas). Reikalavimą grindžia paaiškinimais, kad perdavė atsakovui 37,18 kv. m. klijuotos medienos skydus ir 27,58 kv. m. obliuotos medienos, o atsakovas įsipareigojo už pateiktus gaminius sumokėti žodžiu sutartą pinigų sumą (ieškinio faktinis pagrindas). VšĮ „Prienų drožėjai“ nurodo, kad rašytinių įrodymų, kurie pagrįstų tarp šalių atsiradusius pirkimo-pardavimo teisinius santykius neturi, bet sutarties sudarymo faktą gali pagrįsti nurodyti liudytojai savo parodymais. Taigi, bankrutuojančios įmonės kreditorius bankroto byloje nerašytiniais įrodymais įrodinėja, jog tarp jo ir atsakovo atsirado pirkimo-pardavimo teisiniai santykiai, pagal kuriuos kreditorius perdavė pirkėjui prekes, bet šis už jas nesumokėjo.

Iš pirmosios instancijos teismo nutarties motyvuojamosios dalies matyti, kad teismas kreditorinį reikalavimą atmetė dėl to, jog VšĮ „Prienų drožėjai“ nepateikė rašytinės formos pirkimo-pardavimo sutarties bei kitų rašytinių įrodymų, kurie pagrįstų tokios sutarties sudarymą, t. y. teismas sprendė, jog nesant rašytinių rodymų, negalima daryti išvados, jog pirkimo-pardavimo sutartis sudaryta. Teisėjų kolegijos nuomone, šioje byloje kilus ginčui tarp privačių juridinių asmenų dėl pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo fakto ir sandorio formos, negali būti ribojamos kreditoriaus teisės grįsti finansinį reikalavimą visomis CPK leistinomis įrodinėjimo priemonėmis- šalių paaiškinimais, liudytojų parodymais, rašytiniais įrodymais ir kt., kadangi tokio sandorio sudarymui įstatymai nenustato privalomos rašytinės formos.

Pirkimo-pardavimo teisinius santykius reglamentuoja privatinės teisės normos. Pirkimas-pardavimas yra viena iš sutarčių rūšių, sandoris, kurio sudarymo bei galiojimo ypatumus nustato bendrosios sandorių sudarymo bei galiojimo taisyklės (CK 1.63-1.96 str.), bendrosios prievolių teisės bei sutarčių teisės normos (CK 6.1-6.65 str., 6.154-6.228 str.), taip pat bendrosios pirkimo-pardavimo sutarties ypatumus reglamentuojančios nuostatos (CK 6.305-6.349 str.). Atskiroms pirkimo-pardavimo sutarties rūšims gali būti taikomos specialios Civilinio kodekso taisyklės (CK 6.350-6.431 str.).

CK 1.73 straipsnio pirmojoje dalyje numatytos atskiros sutarčių rūšys bei atvejai, kai sandoriai turi būti sudaryti rašytine forma. Šioje normoje numatytas sandorių, kuriems tokia sandorio sudarymo forma privaloma, sąrašas nėra baigtinis. CK 1.73 straipsnio pirmosios dalies 10 punktas suteikia teisę ir kitoms CK normoms bei kituose įstatymuose įtvirtinti privalomą sandorių rašytinę formą. Teisėjų kolegijos nuomone, nurodyta norma reiškia, jog tik tuose įstatymuose, kuriuose reglamentuojami privatiniai, o ne viešieji teisiniai santykiai, gali būti nustatytas civiliniams sandoriams taikomas reikalavimas dėl jų sudarymo formos. Pridėtinės vertės mokesčio (toliau - PVM) įstatymas, kaip beje, ir Buhalterinės apskaitos įstatymas nereglamentuoja privačių juridinių asmenų sutartinių santykių, jų tarpusavio prievolių, kylančių iš civilinių santykių, atsiradimo bei vykdymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gruodžio 16 d. nutartis civ. byloje AB „VST“ v UAB ,,Olympic Casino Group Baltija“, bylos Nr. 3K-3-572/2008). Šių įstatymų paskirtis ir taikymo sritis iš esmės skiriasi nuo civiliniuose įstatymuose iškeltų  tikslų. Pridėtinės vertės mokesčio įstatymas nustato apmokestinimą pridėtinės vertės mokesčiu, taip pat apmokestinamųjų asmenų, PVM mokėtojų ir kitų asmenų prievoles, susijusias su šio mokesčio mokėjimu (PVM įstatymo 1 str. 1 d.). PVM sąskaita faktūra apibrėžiama kaip dokumentas, kuriuo įforminamas prekių tiekimas arba paslaugų teikimas, taip pat avanso sumokėjimas ir kuris atitinka visus PVM įstatyme tokiam dokumentui nustatytus privalomus reikalavimus (PVM įstatymo 2 str. 29 d.). Taigi, šis dokumentas nėra pirkimo-pardavimo sutartis ir savaime neįrodo tokios sutarties sudarymo, o jį pardavėjas pateikia pirkėjui jau esant iš konsensualinės sutarties atsiradusiems sutartiniams santykiams tarp šalių. Todėl  PVM sąskaita faktūra gali būti naudojama kaip įrodinėjimo priemonė, tačiau šio mokestinio dokumento nebuvimas ar nepateikimas teismui jokiu būdu neatima iš asmens teisės bankroto byloje pareikštą kreditorinį reikalavimą grįsti kitais rašytiniais ar nerašytinais įrodymais.  

Aukščiau nurodytos civilinės teisės normos nenustato specialių pirkimo-pardavimo sutarties formos reikalavimų tarp privačių juridinių asmenų sudaromai prekių pirkimo-pardavimo sutarčiai. Todėl tokia sutartis gali būti sudaroma bet kokia forma (žodžiu, raštu, konkliudentiniais veiksmais, notarine forma). Tokiu atveju kilus ginčui dėl pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo fakto, jį galima įrodinėti visomis įrodinėjimo priemonėmis. Vien ta aplinkybė, jog finansinis reikalavimas pareikštas bankroto byloje nesudaro pagrindo daryti kitokią išvadą. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutarties motyvuojamoje dalyje nurodytu argumentu, kad Įmonių bankroto įstatymo normos bankrutuojančios įmonės kreditoriui finansinius reikalavimus bankrutuojančiai įmonei leidžia grįsti tik dokumentais, t.y. rašytiniais įrodymais. Įmonių bankroto įstatymo normos nepaneigia ir negali paneigti kreditoriaus teisės grįsti pareikštą finansinį reikalavimą CPK nustatytomis leistinomis įrodinėjimo priemonėmis, nebent konkrečios teisės normos draustų remtis jomis (CPK 1 str. 1 d., 177 str. 2 d.). Toks žemesnės instancijos teismo pateiktas materialiosios teisės normos turinio išaiškinimas neatitinka jos paskirties, pažeidžia asmens teisę į teisminę gynybą, į teisingą procesą, taip pat rungimosi, lygiateisiškumo principus (CPK 5, 12, 17 str.).

Iš byloje esančios medžiagos matyti, kad VšĮ „Prienų drožėjai“ atstovas 2009 m. sausio 7 d. įvykusio teismo posėdžio metu pateikė teismui rašytinį paaiškinimą, kuriame nurodė šešis fizinius asmenis, galinčius paliudyti medžiagų perdavimo bei ginčijamos pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo faktą. Keturi iš nurodytų asmenų yra atsakovo atstovai (b.l. 29). Po šio posėdžio VšĮ „Prienų drožėjai“ atstovas 2009 m. sausio 13 d. pateikė teismui pastabas dėl posėdžio protokolo, kuriose nurodė, jog posėdžio metu pateikė teismui prašymą į kitą posėdį iškviesti rašytiniame paaiškinime nurodytus liudytojus, kurie paliudytų ginčijamos pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo bei medžiagų perdavimo faktą. Bylą nagrinėjantis teisėjas 2009 m. sausio 14 d. rezoliucija priėmė šias pastabas, laikydamas jas posėdžio protokolo dalimi (b.l. 35). Teismui procesiniu sprendimu – rezoliucija sutikus su trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, atstovo pateiktomis pastabomis dėl teismo posėdžio protokolo, patvirtintas jų teisingumas (CPK 172 str. 1 d.). Esant tokiai situacijai, kai dalyvaujantis byloje asmuo pateikė teismui prašymą dėl liudytojų šaukimo į kitą posėdį, teismas turėjo priimti procesinį sprendimą dėl šio prašymo – pareikalauti patikslinti prašymą, jį patenkinti arba atmesti. Be kuriuo atveju teismo procesinis sprendimas dėl liudytojų šaukimo ar atsisakymo juos šaukti į posėdį, turi būti motyvuotas. Žemesnės instancijos teismas šio VšĮ „Prienų drožėjai“ prašymo nesprendė, dėl jo pagrįstumo nepasisakė. Tačiau iš apeliacine tvarka skundžiamos nutarties turinio galima manyti, kad teismas prašymo netenkino, kadangi nutarė, jog pareikštas reikalavimas negali būti įrodinėjamas remiantis liudytojų parodymais (b.l. 33-34).

Kaip minėta, teisėjų kolegija su tokiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis nesutinka. Teismui iš esmės netenkinus bankrutuojančios įmonės kreditoriaus prašymo dėl prašomų iškviesti liudytojų į posėdį, susidarė situacija, kai asmeniui nepagrįstai apribota teisė jo nurodytas aplinkybes, nesant kitų įrodymų, išskyrus paaiškinimus, įrodinėti liudytojų parodymais. Neapklausus šių liudytojų bei neišsiaiškinus, ar paties kreditoriaus buhalterinėje apskaitoje apskaitytos prekės, kurias jis teigia perdavęs atsakovui, t.y. nežinant visų faktinių aplinkybių, reikšmingų bylai teisingai išspręsti, negalima teisingai nuspręsti, ar pirkimo-pardavimo sutartis visgi buvo sudaryta, jeigu taip, kokios esminės šios sutarties sąlygos. Kadangi žemesnės instancijos teismas neatskleidė nagrinėjamo klausimo esmės, o pagal bankroto byloje esančius įrodymus negalima teisingai išnagrinėti šio klausimo apeliacinės instancijos teisme, pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina ir klausimas dėl kreditoriaus finansinio reikalavimo tvirtinimo perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 327 str. 1 d. 2 p., 337 str. 3 p., 338 str.).   

 

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 3 punktu, teisėjų kolegija

 

n u t a r i a:

 

Kauno apygardos teismo 2009 m. sausio 7 d. nutartį panaikinti ir BUAB „Audimeksas“ kreditoriaus VšĮ „Prienų drožėjai“ 6 315,08 Lt kreditorinį reikalavimą UAB „Audimeksas“ bankroto byloje perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

 

 

Teisėjai:                                                                                                              Artūras Driukas

                     

                                                                                                                                

                                                                                                                           Konstantinas Gurinas

 

 

                                                                                                                           Vytas Milius