Baudžiamoji byla Nr. 2K–625/2012

                                                                                                                              Teisminio proceso Nr. nesuteiktas

                                                                                                                              Procesinio sprendimo kategorijos:

                                                                                                                              1.1.8.1.1; 1.1.8.6.2.; 1.1.8.7.3. (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. gruodžio 11 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Antano Klimavičiaus, Vladislovo Ranonio ir pranešėjo Tomo Šeškausko,

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo T. S. kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gegužės 18 d. nuosprendžio, kuriuo pakeistas Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. lapkričio 30 d. nuosprendis. Pašalinta iš nuosprendžio aprašomosios dalies nuteistojo T. S. atsakomybę sunkinanti aplinkybė – kontrabanda padaryta dėl savanaudiškų paskatų. Panaikinta nuosprendžio dalis dėl T. S. pripažinimo kaltu pagal BK 24 straipsnio 5 dalį, 226 straipsnio 1 dalį ir baudžiamoji byla dėl šios dalies nutraukta suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo terminui (BPK 3 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Taip pat panaikinta nuosprendžio dalis dėl bausmės, paskirtos T. S. pagal BK 24 straipsnio 5 dalį, 226 straipsnio 1 dalį, subendrinimo apėmimo būdu. Kita nuosprendžio dalis dėl T. S. palikta nepakeista.

Taip pat skundžiamas ir Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. lapkričio 30 d. nuosprendis, kuriuo T. S. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 199 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu dvejiems metams šešiems mėnesiams; BK 24 straipsnio 4 ir 6 dalis, 228 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu vieneriems metams; BK 24 straipsnio 5 dalį, 226 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu septyniems mėnesiams; BK24 straipsnio 5 dalį, 227 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu vieneriems metams šešiems mėnesiams; BK 227 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu vieneriems metams šešiems mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, bausmės, paskirtos pagal BK 199 straipsnio 1 dalį, BK 24 straipsnio 4, 6 dalis, 228 straipsnio 2 dalį, BK 24 straipsnio 5 dalį, 226 straipsnio 1 dalį ir BK 24 straipsnio 5 dalį, 227 straipsnio 2 dalį, subendrintos griežtesne bausme apimant švelnesnes, ir subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas dvejiems metams šešiems mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 ir 4 dalimis, ši subendrinta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su bausme, paskirta pagal BK 227 straipsnio 2 dalį, ir galutinė subendrinta bausmė T. S. paskirta laisvės atėmimas trejiems metams šešiems mėnesiams.

T. S. pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, 226 straipsnio 1 dalį išteisintas, nes neįrodyta, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalies 3 punktu iš T. S. konfiskuoti ir išieškoti iš nusikalstamos veikos gauti pinigai – 966,80 Lt, taip pat konfiskuota 33,20 Lt, esančių voke Nr. 5.

Tuo pačiu nuosprendžiu buvo nuteisti G. K., G. R., V. P., V. A., A. T., A. B., D. Ž., V. K., D. S., T. V. ir S. Č., tačiau dėl jų nuosprendis kasacine tvarka neskundžiamas.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo T. Šeškausko pranešimą,

n u s t a t ė :

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gegužės 18 d. nuosprendžiu, pakeistu Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. lapkričio 30 d. nuosprendžiu, T. S. pagal BK 199 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad 2004 m. gruodžio-2005 m. kovo mėn. kartu su G. K. ir asmeniu, pravarde „Bobotas“ organizavo, o 2005 m. kovo 11-12 d., veikdami ir su kitais organizuotos grupės nariais V. A., A. T., V. K., A. B., D. S., T. V., D. Ž., G. R. ir V. P., padarė kontrabandą – iš Rusijos Federacijos per Lietuvos Respublikos valstybės sieną, nepateikdami muitinės kontrolei, gabeno privalomus pateikti muitinei daiktus, kurių vertė viršija 250 MGL dydžio sumą.

Pagal BK 24 straipsnio 4, 6 dalis, 228 straipsnio 2 dalį T. S. nuteistas už tai, kad 2004 m. gruodžio mėnesį iki 2004 m. gruodžio 24 d. kartu su G. K. organizuodami kontrabandą, suorganizavo valstybės tarnautoją G. R. piktnaudžiauti tarnybine padėtimi, siekiant turtinės naudos, bei padėjo padaryti šią nusikalstamą veiką, dėl to didelę žalą patyrė valstybė.

Pagal BK 24 straipsnio 5 dalį, 227 straipsnio 2 dalį jis nuteistas už tai, kad 2004 m. gruodžio mėnesį, kartu su G. K., organizuodami kontrabandą, sukurstė G. R. papirkti Panemunės pasienio ir muitinės kontrolės punkte tarnaujančius nenustatytą muitinės valstybės tarnautoją ir Klaipėdos teritorinės muitinės (duomenys neskelbtini) inspektorių V. P.

Pagal BK 227 straipsnio 2 dalį nuteistas už tai, kad 2005 m. balandžio mėnesio pradžioje kartu su G. K. per G. R. ir S. Č. papirko valstybės pareigūną.

T. S. pagal BK 24 straipsnio 5 dalį, 226 straipsnio 1 dalį pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu buvo nuteistas ir už tai, kad 2004 m. gruodžio mėnesį kartu su G. K., organizuodami kontrabandą, sukurstė G. R. už kyšį pažadėti paveikti Panemunės pasienio ir muitinės kontrolės punkte tarnaujančius valstybės tarnautojus, turinčius įgaliojimus tikrinti per Lietuvos valstybės sieną važiuojančias transporto priemones, tačiau apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis BPK 3 straipsnio 1 dalies 2 punktu, bylą nutraukė suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui.

Kasaciniu skundu nuteistasis T. S. prašo pakeisti pirmosios ir apeliacinės instancijos teismo nuosprendžius: pripažinti jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad jis prisipažino padaręs BK 199 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą ir dėl to nuoširdžiai gailisi. Taip pat panaikinti nuosprendžių dalį dėl jo veikos kvalifikavimo pagal BK 24 straipsnio 5 dalį, 227 straipsnio 2 dalį ir bausmės pagal šį straipsnį subendrinimo apėmimo būdu. Pašalinti iš nuosprendžių aprašomosios dalies nuteistojo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kad BK 24 straipsnio 4, 6 dalyje, 228 straipsnio 2 dalyje numatytas nusikaltimas padarytas dėl savanaudiškų paskatų. Pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, 6 dalį, 228 straipsnio 2 dalį paskirti šio straipsnio sankcijoje numatytą su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę. Pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, pagal BK 199 straipsnio 1 dalį ir 227 straipsnio 2 dalį paskirti su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes ir paskirti su laisvės atėmimu nesusijusią galutinę subendrintą bausmę.

Kasatorius teigia, kad teismai nepagrįstai jam nepripažino BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytos atsakomybę lengvinančios, kad jis prisipažino padaręs kontrabandą, nors šią aplinkybę lengvinančia pripažino dėl visų kitų jo padarytų nusikalstamų veikų. Tokia teismo išvada yra nelogiška ir prieštaringa, nes, be nusikalstamų veikų, susijusių su pareigūnų piktnaudžiavimu, kontrabanda nebūtų padaryta, o šios veikos sudaro idealią nusikalstamų veikų sutaptį. Be to, palyginus jo ir nuteistojo G. K. parodymus, jų parodymai nesiskiria, tačiau teismas tik G. K. pripažino atsakomybe lengvinančia aplinkybe, kad jis prisipažino padaręs kontrabandą ir dėl to nuoširdžiai gailisi. Kaip teigia T. S., jis tik pirmos apklausos metu neprisipažino dėl kontrabandos, o vėliau davė išsamius parodymus dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių. Tačiau apeliacinės instancijos teismas akcentavo tik pirminę nuteistojo apklausą ikiteisminio tyrimo metu, nors pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką kaltininko nuoširdus gailėjimasis dėl padaryto nusikaltimo gali būti pripažįstamas atsakomybę lengvinančia aplinkybe, jei toks gailėjimasis įvyko iki apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo, be to, kaltininko prisipažinimas padarius nusikaltimą yra esminių bylos aplinkybių pripažinimas duodant teisėsaugos institucijoms parodymus savo noru, kaltininkas pripažįsta esmines nusikalstamos veikos aplinkybes, nors dalį kitų neesminių neigia. Šioje byloje būtent tokios aplinkybės ir egzistuoja, tačiau apeliacinės instancijos teismas visiškai neargumentavo, kodėl kasatoriaus prisipažinimo ir nuoširdaus gailesčio nepripažino lengvinančia aplinkybe.

Be to, apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai netenkino T. S. apeliacinio skundo dalies dėl BK 60 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytos atsakomybę sunkinančios aplinkybės – savanaudiškų paskatų – panaikinimo dėl visų jam inkriminuotų veikų, sudarančių su kontrabanda idealią nusikalstamų veikų sutaptį. Nors nė vienas iš šių BK specialiosios dalies straipsnių nenumato savanaudiškų paskatų kaip nusikaltimo sudėties požymio, tačiau byloje dėl šių nusikaltimų teismai pripažino nuteistojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe ne kokias nors abstrakčias, o labai konkrečias savanaudiškas paskatas – siekį pasipelnyti iš kontrabandos. Tuo tarpu kontrabandos nusikaltimo sudėtyje, kaip teisingai pasisakė apeliacinės instancijos teismas, savanaudiškos paskatos išreiškia šios nusikalstamos veikos esmę, todėl, vadovaujantis BK 60 straipsnio 2 dalies nuostatomis, negali būti pripažintos atsakomybę sunkinančia aplinkybe. Kartu kasatorius mano, kad savanaudiškos paskatos negali sunkinti jo atsakomybės dėl kitų nusikalstamų veikų, su kontrabanda sudarančių idealią sutaptį, nes kvalifikuodamas veiką pagal BK 199 straipsnio 1 dalį teismas jau atsižvelgė į savanaudiškas paskatas – siekį pasipelnyti.

Taip pat kasaciniame skunde pažymima, kad apeliacinės instancijos teismas, pašalinęs iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio aprašomosios dalies nuorodą į tai, kad T. S. kontrabandą padarė dėl savanaudiškų paskatų, nepasisakė, kodėl toks sprendimas nešvelnina bausmės. T. S. nurodo, kad už kontrabandą paskirta bausmė yra per griežta ir neatitinka bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų. Visų pirma neatsižvelgta į tai, kad jis augina ir išlaiko mažametį vaiką, užsiima individualia veikla ir yra PVM mokėtojas, be to, jau daugiau kaip septyneri metai po nusikalstamų veikų padarymo jis nėra padaręs jokios naujos nusikalstamos veikos. Kasatorius mano, kad byloje egzistuoja išimtinės aplinkybės taikyti BK 54 straipsnio 3 dalį ir už kontrabandą paskirti švelnesnę, negu numatyta sankcijoje, bausmę. Be to, nors apeliaciniame skunde nebuvo formuluojamas prašymas taikyti T. S. BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir paskirti švelnesnę, negu numatyta sankcijoje, bausmę, jo gynėjas šį prašymą suformulavo baigiamųjų kalbų metu.

Taip pat nuteistasis pažymi, kad teismas netinkamai bendrino paskirtas bausmes vadovaudamasis BK 63 straipsnio 1, 2 ir 4 dalimis, nes neįmanoma esant dviem bausmėms taikyti vienu metu ir bausmių apėmimą, ir dalinį sudėjimą.

Skunde pažymima, kad apeliacinės instancijos teismo nurodyti argumentai dėl nuteistojo T. S. apeliacinio skundo yra neišsamūs, prieštaringi, o dėl kai kurių apeliacinio skundo motyvų, būtent susijusių su veikos kvalifikacija iš sutapties su BK 199 straipsnio 1 dalimi, taip pat BK 63 straipsnio 2 ir 4 dalių taikymu, apeliacinės instancijos teismas iš viso nepasisakė. Šis apeliacinės instancijos teismo padarytas BPK 320 straipsnio 3 dalies pažeidimas yra esminis, nes suvaržė įstatymų garantuotas nuteistojo T. S. teises, sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį.

Atsiliepime į kasacinį skundą prokuroras prašo kasacinį skundą atmesti. Atsiliepime nurodoma, kad, priešingai nei teigia kasatorius, teismai, spęsdami klausimą dėl T. S. atsakomybę už kontrabandos padarymą lengvinančios aplinkybės nustatymo, įstatymo taikymo klaidų nepadarė. BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra kaltininko prisipažinimas padarius baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdus gailėjimasis. Norint pripažinti šią lengvinančią aplinkybę, reikia nustatyti ir kaltininko prisipažinimą, padarius konkrečią nusikalstamą veiką, ir jo nuoširdų gailėjimąsi dėl konkrečios padarytos veikos. Apeliacinės instancijos teismas nuosprendyje pagrįstai pažymėjo, kad nuteistasis T. S. tik apklausiamas 2005 m. rugpjūčio 28 d. dėl surinktų byloje įrodymų pradėjo duoti parodymus apie savo dalyvavimą kontrabandos padaryme, tačiau nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisiamajame posėdyje nepripažino svarbių objektyvių, turinčių reikšmės teisingam bylos išsprendimui, aplinkybių, kurias įrodė pirmosios instancijos teismas, paneigdamas kasatoriaus parodymus, jog jis aktyviai nedalyvavo nusikalstamoje veikoje (pats automobiliu cigarečių negabeno, nekoordinavo kitų organizuotos grupės narių veiksmus bendraudamas su jais telefonu, nesiūlė D. Ž. dalyvauti kontrabandoje ir neigė kitas aplinkybes). Kadangi kasatoriaus parodymai nepadėjo teismui nustatyti tikrųjų kontrabandos padarymo aplinkybių, tai negali būti vertinami kaip savanoriškas visų esminių nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių pripažinimas ir nelaikytini jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Priešingai, nei nurodo kasatorius, aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas pripažino, jog jis prisipažino padaręs kitas, išskyrus kontrabandą, nusikalstamas veikas, sudarančias su pastarąja idealią nusikaltimų sutaptį, nėra pagrindas besąlygiškai nustatyti, kad kasatorius kartu prisipažino padaręs kontrabandą ir dėl to nuoširdžiai gailisi. Atsakomybę lengvinančios aplinkybės nustatomos įvertinus aplinkybes, susijusias su konkrečia nusikalstama veika, nepriklausomai nuo to, ar analogiška aplinkybė teismo pripažinta kaip lengvinant kaltininko atsakomybę už kitas jo padarytas nusikalstamas veikas.

Taip pat atsiliepime pažymima, kad nėra pagrindo sutikti su kasacinio skundo teiginiais, jog apeliacinės instancijos teismas, pašalinęs iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio aprašomosios dalies nuteistojo T. S. atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kad kontrabanda padaryta iš savanaudiškų paskatų, nepagrįstai nepanaikino pirmosios instancijos teismo išvados, jog ta pati aplinkybė (savanaudiškos paskatos) sunkina T. S. atsakomybę už kitas jo padarytas nusikalstamas veikas. Pagal BK 60 straipsnio 2 dalį teismas, skirdamas bausmę, neatsižvelgia į tokią atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kuri įstatyme numatyta kaip nusikaltimo sudėties požymis. Savanaudiškos paskatos nėra būtinasis BK 227 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos požymis, o BK 228 straipsnio 2 dalyje numatytas veikos požymis – siekimas sau naudos, taikomas tik tiesioginiam šios veikos vykdytojui, t. y. valstybės tarnautojui ar jam prilygintam asmeniui, kuris tiesiogiai piktnaudžiauja savo tarnybine padėtimi. T. S. nusikalstamų veikų padarymo metu nebuvo valstybės tarnautoju ar jam prilygintu asmeniu ir tiesiogiai negalėjo piktnaudžiauti tarnybine padėtimi arba viršyti įgaliojimus, tačiau nuteistas už tai, kad organizavo ir padėjo kitam asmeniui piktnaudžiauti tarnybine padėtimi, siekdamas pasipelnyti ne iš piktnaudžiavimo, o iš kontrabandos.

Atsiliepime pabrėžiama, kad T. S. paskirtos laisvės atėmimo bausmės ir jų dydžiai atitinka baudžiamojo įstatymo reikalavimus, neprieštarauja BK straipsnių, reglamentuojančių bausmių skyrimą, nuostatoms. Kaip matyti iš nuosprendžio, skiriant nuteistajam bausmes už kiekvieną padarytą nusikalstamą veiką, teismas vadovavosi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais (BK 54 straipsnis), atsižvelgė į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, motyvus ir tikslus, aktyvų T. S. dalyvavimą organizuojant nusikalstamas organizuotos grupės veikas ir koordinuojant grupės narių veiksmus nusikaltimų padarymo metu, taip pat atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių buvimą ar nebuvimą, jo asmenybę, ankstesnį teistumą, administracines nuobaudas, šeiminę padėtį (augina nepilnametę dukterį). Pažymėtina, kad, teisėsaugos pareigūnams nutraukus kontrabandos vykdymą per Panemunės pasienio ir muitinės postą (2005 m. kovo 11-12 d.), kasatorius siekė toliau vykdyti kontrabandą ir tuo tikslu per tarpininką papirko valstybės pareigūną. Ši ir kitos pirmiau paminėtos bausmės skyrimui reikšmės turinčios aplinkybės pagrįstai leido žemesnių instancijų teismams padaryti išvadą, kad T. S. už kiekvieną iš jo padarytų nusikalstamų veikų skirtinos laisvės atėmimo bausmės. Nesutikti su teismų išvadomis dėl T. S. paskirtų bausmių nėra pagrindo. Be to, atsiliepime pažymima, kad byloje nebuvo nustatyta aplinkybių, leidusių T. S. taikyti BK54 straipsnio 3 dalį ir skirti švelnesnę bausmę, nei numatyta straipsnio sankcijoje. Priešingai, nei nurodo kasatorius, tai kad po nusikaltimų padarymo praėjo ilgas laiko tarpas, savaime besąlygiškai mažina padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą.

Kartu pažymima, kad apeliacinės instancijos teismas nepažeidė BPK 320 straipsnio 3 dalies ir, priešingai nei nurodyta kasaciniame skunde, visais bylai svarbiais aspektais, kurie buvo iškelti T. S. apeliaciniame skunde, tarp jų ir dėl BK 63 straipsnio taikymo subendrinant paskirtas bausmes, pasisakė pakankamai plačiai bei pateikė motyvuotas išvadas dėl apeliacinio skundo esmės. Tai, kad Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendyje nėra detaliai aptartas vienas iš daugelio apeliacinio skundo argumentų dėl galbūt perteklinio vienos iš veikų, sudarančios idealią sutaptį su kitomis veikomis, kvalifikavimo pagal BK 24 straipsnio 5 dalį, 227 straipsnio 2 dalį, nėra pagrindas pripažinti apeliacinės instancijos teismo nuosprendį neteisėtu. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas pakeitė pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir T. S. bylą pagal BK 226 straipsnio 1 dalį nutraukė dėl apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties.

Pagal teismo nustatytas faktines aplinkybes T. S. padarė kelias savarankiškas nusikalstamas veikas, kurios buvo tinkamai kvalifikuotos kaip atskiri nusikaltimai, nes savo požymiais atitiko skirtinguose BK specialiosios dalies straipsniuose įtvirtintų nusikalstamų veikų sudėtis.

Nuteistojo T. S. kasacinis skundas netenkintinas.

Dėl BPK 320 straipsnio pažeidimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka ribų

BPK 376 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nagrinėjant bylą kasacine tvarka apskųsti nuosprendžiai ir nutartys patikrinami teisės aspektu. BPK 367 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad „Kasacine tvarka apskųsti įsiteisėjusį nuosprendį ar nutartį galima tik dėl tų klausimų, kurie buvo nagrinėti apeliacinės instancijos teisme“. BPK 320 straipsnio 3 dalyje, apibrėžiančioje bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas, įtvirtinta nuostata, kad „Teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti“. Vadovaujantis nurodytomis BPK nuostatomis darytina išvada, kad kasacinio proceso paskirtis patikrinti, ar apeliacinės instancijos teismas, atsakydamas į apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, tinkamai aiškino ir taikė BK bei BPK nuostatas. Tačiau kasacinio skundo argumentai, kurie nebuvo bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka dalykas, kasacine tvarka negali būti nagrinėjami.

Nagrinėjamoje byloje apeliaciniu skundu T. S. prašė švelninti laisvės atėmimo bausmes paskirtas pagal BK 199 straipsnio 1 dalį ir 227 straipsnio 2 dalį, o už kitas jam nustatytas nusikalstamas veikas paskirti bausmes, nesusijusias su laisvės atėmimu, o galutinę subendrintą bausmę paskirti tokią, kad ji prilygtų suėmime išbūtam laikui. Apelianto prašymas paremtas argumentais pripažinti lengvinančią T. S. atsakomybę aplinkybę dėl kontrabandos, pašalinti iš visų veikų sunkinančias atsakomybę aplinkybes, atsižvelgti į nuteistojo teigiamą asmenybę, šeimos padėtį. Taigi apeliacinio skundo turinys iš esmės įpareigojo apeliacinės instancijos teismą tikrinti, ar teisingai paskirtos bausmės, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė BK 54 straipsnio 2 dalies, 59, 60 ir 63 straipsnių nuostatas. Baigdamas skundą T. S. suabejojo, ar dalis jam nustatytų veikų teisingai kvalifikuotos iš sutapties, ar jis nėra nuteistas tris kartus už tą patį, tačiau keisti veikų kvalifikavimo neprašė. Tokio pobūdžio argumentai pagal BPK 320 straipsnio 3 dalies taisykles neįpareigojo apeliacinės instancijos teismą tikrinti veikų kvalifikavimo teisėtumą, juolab kad kitoje apeliacinio skundo dalyje pabrėžta, jog dėl visų inkriminuotų veikų T. S. prisipažįsta ir gailisi.

Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į T. S. apeliacinio skundo reikalavimus ir argumentus, nuosprendyje išdėstė išvadas, kad skiriant bausmes ir nustatant galutinę subendrintą bausmę T. S. BK bendrosios dalies normos pritaikytos teisingai. Klausimų dėl BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų taikymo ir dėl BK specialiosios dalies normų taikymo (išteisinimo pagal BK 24 straipsnio 5 dalį, 227 straipsnio 2 dalį) šis teismas nesvarstė, nes apeliaciniu skundu teismo dėl šių klausimų jokio sprendimo priimti nebuvo prašoma. Taigi nėra pagrindo teigti, kad apeliacinės instancijos teismas nepatikrino bylos tiek, kiek to prašoma nuteistojo apeliaciniame skunde ir padarė esminį BPK 320 straipsnio 3 dalies pažeidimą, kuris taisytinas kasacinės instancijos teisme.

Minėti klausimai nesudaro ir kasacinio bylos nagrinėjimo dalyko, nes nuteistasis pagal BPK 367 straipsnio 3 dalies taisykles dėl šių klausimų neįgijo teisės paduoti kasacinį skundą. Be to BPK 369 straipsnyje nurodytų apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindų buvimas turi būti grindžiamas BPK 368 straipsnio 2 dalyje numatytais teisiniais argumentais. Šiuo atveju kasacinio skundo teiginiai, kad siekdamas kontrabanda gabenti prekes T. S. organizavo tik G. R. piktnaudžiavimą tarnybą, neparemti nei nuorodomis į teismų precedentus su analogiška veikų kvalifikavimo patirtimi, nei motyvais apie tai, kokių normų konkurencijos įveikimo taisyklių teismai nesilaikė, kokios pagrindinės baudžiamosios atsakomybės nuostatos pažeistos.

Dėl prisipažinimo padarius nusikalstamą veiką ir nuoširdaus gailesčio (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkto)

Kasaciniame skunde teigiama, kad teismas nepagrįstai nepripažino nuteistajam T. S. BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytos atsakomybę lengvinančios aplinkybės, jog jis prisipažino padaręs BK 199 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą ir dėl to nuoširdžiai gailisi.

Pagal BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktą kaltininko prisipažinimas padarius baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdus gailėjimasis arba padėjimas išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis yra pripažįstama kaltininko atsakomybę lengvinančia aplinkybe, jei teismas nustato du momentus: a) kaltininko prisipažinimą, padarius baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir b) kaltininko nuoširdų gailėjimąsi arba padėjimą išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis.

Kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką pagal susiformavusią teismų praktiką yra teismo vertinamas kaip atsakomybę lengvinantį aplinkybė tada, kai kaltininkas savanoriškai, t. y. savo noru, o ne dėl surinktų byloje įrodymų, pripažįsta esmines jam inkriminuoto nusikaltimo faktines aplinkybes ikiteisminio tyrimo ar teisminio bylos nagrinėjimo metu. Vertinant kaltininko parodymus, svarbu nustatyti, ar kaltininko parodymai prisideda prie tinkamo bylos išnagrinėjimo ir teisingo sprendimo priėmimo byloje. Tais atvejais, kai kaltininkas teisme pakeičia ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus arba duoda tik iš dalies teisingus parodymus, arba prisipažinimas daromas tik dėl ikiteisminio tyrimo metu įstatymo nustatyta tvarka surinktų įrodymų, patvirtinančių jo dalyvavimą nusikalstamos veikos padaryme, toks prisipažinimas negali būti laikomas jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme. Kadangi šią atsakomybę lengvinančią aplinkybę pripažįsta teismas, todėl lemiamą reikšmę turi kaltininko parodymai, duoti teisme. Tačiau teismas turi įvertinti, kokį indėlį kaltinamasis savo parodymais ikiteisminio tyrimo metu ir teismui nagrinėjant bylą įnešė į teisingo sprendimo byloje priėmimą.

Kolegija pažymi, kad nuteistojo T. S. argumentas dėl BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytos atsakomybę lengvinančios aplinkybės atitinka jo apeliacinio skundo vieną iš argumentų, į kurį išsamias ir motyvuotas išvadas pateikė apeliacinės instancijos teismas.

Iš bylos medžiagos matyti, kad T. S. pirmoje apklausoje, vykusioje 2005 m. liepos 1 d., neigė dalyvavęs darant kontrabandą, ir tik 2005 m. rugpjūčio 28 d. pradėjo duoti parodymus apie padarytas nusikalstamas veikas ne savo noru, o dėl surinktų byloje duomenų (kitų asmenų parodymų, telefoninių pokalbių). Pažymėtina, kad T. S. nei ikiteisminio tyrimo, nei teisminio bylos nagrinėjimo metu nepripažino svarbių aplinkybių, nors teismas nustatė, kad jis pats automobiliu gabeno cigaretes, pasiūlė kontrabandoje dalyvauti D. Ž., aktyviai su juo ir D. S. bendravo telefonu, aiškinosi, ar G. R. papirko pareigūnus. Apeliacinės instancijos teismas pagrįstai pažymėjo, kad tokie jo parodymai negali būti vertinami kaip visiškas savanoriškas esminių veikos padarymo aplinkybių pripažinimas.

Taip pat BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė reikalauja nustatyti ne tik prisipažinimą padarius nusikalstamą veiką, bet ir nuoširdų gailestį. Kaltininko nuoširdus gailėjimasis dėl padaryto nusikaltimo yra tada, kai kaltininkas laisva valia pripažįsta padaręs nusikalstamą veiką, kritiškai vertina savo elgesį ir stengiasi sušvelninti nusikaltimo pasekmes. Iš bylos medžiagos negalima daryti išvados, kad nuteistasis T. S. gailisi padaręs nusikalstamas veikas, nes asmuo, kuris savo noru neprisipažįsta padaręs nusikalstamos veikos, kritiškai savo elgesio nevertino ir dėl to negali gailėtis.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas pagrįstai nepripažino nuteistajam BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytos atsakomybę lengvinančios aplinkybės, kad jis prisipažino padaręs BK 199 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą ir dėl to nuoširdžiai gailisi.

Dėl savanaudiškų paskatų pripažinimo sunkinančia aplinkybe (BK 60 straipsnio 1 dalies 3 punktas)

Nuteistasis T. S. teigia, kad teismai nepagrįstai pripažino jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe savanaudiškas paskatas darant BK 24 straipsnio 5 dalyje, 227 straipsnio 2 dalyje ir BK 24 straipsnio 4, 6 dalyse, 228 straipsnio 2 dalyje numatytas nusikalstamas veikas, nes šios veikos sudaro idealią sutaptį su kontrabanda, kuri ir taip yra savanaudiškas nusikaltimas.

BK 60 straipsnio 1 dalies 3 punktas įvardija dvi atskiras sunkinančias aplinkybes, iš kurių viena yra savanaudiškos paskatos. Savanaudiška paskata paprastai laikomas asmens siekis gauti bet kokios turtinės naudos arba išvengti materialinių išlaidų. Pažymėtina, kad kai kuriose BK specialiojoje dalyje įtvirtintose nusikalstamų veikų sudėtyse savanaudiškos paskatos ar turtinė nauda yra nustatytos kaip pagrindinis nusikalstamos veikos sudėties požymis, kurį būtina įrodyti kvalifikuojant veiką pagal atitinkamą straipsnį. Tokiu atveju teismas į tokią aplinkybę, kuri numatyta kaip nusikaltimo sudėties požymis, skirdamas bausmę neatsižvelgia (BK 60 straipsnio 2 dalis). Tuo tarpu kitos nusikalstamos veikos savo esme yra savanaudiškos, jas darydamas asmuo siekia praturtėti, gauti turtinę naudą, todėl asmeniui skiriant bausmę už šias veikas savanaudiškų paskatų kaip atsakomybę sunkinančios aplinkybės papildomai nustatyti nereikia.

Apeliacinės instancijos teismas pagrįstai pakeitė pirmosios instancijos teismo nuosprendį, iš jo aprašomosios dalies pašalinęs nuteistojo T. S. atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kad kontrabanda padaryta dėl savanaudiškų paskatų, nes šis nusikaltimas pats savo esme yra daromas dėl materialinės naudos, paprastai siekiant gauti neteisėtą atlygį už padarytą nusikaltimą. Tuo tarpu kitų T. S. inkriminuotų BK 24 straipsnio 5 dalyje, 227 straipsnio 2 dalyje ir BK 24 straipsnio 4, 6 dalyse, BK 228 straipsnio 2 dalyje numatytų nusikalstamų veikų sudėtyse savanaudiškos paskatos ar turtinė nauda kaip nusikaltimo sudėties požymis nenustatytas (išskyrus BK 228 straipsnio 2 dalį, tačiau čia įtvirtintas turtinės naudos požymis taikomas tik kvalifikuojant tiesioginio vykdytojo nusikalstamą veiką), o šios veikos savo esme nėra turtinės, tačiau priklausomai nuo minėtų nusikalstamų veikų padarymo aplinkybių jos gali būti padaromos ir dėl savanaudiškų paskatų.

Kadangi šios veikos su kontrabanda sudarė idealią sutaptį, jos, atsižvelgiant į T. S. padarytų nusikalstamų veiksmų galutinį tikslą, konkrečias kontrabandos realizavimo aplinkybes, buvo tiesiogiai nukreiptos į materialinės naudos gavimą, nes jomis buvo palengvintas kontrabandos darymas. Esant šioms aplinkybėms, teismai pagrįstai T. S. pripažino atsakomybę sunkinančia aplinkybe savanaudiškas paskatas darant BK 24 straipsnio 5 dalyje, 227 straipsnio 2 dalyje ir BK 24 straipsnio 4, 6 dalyse, 228 straipsnio 2 dalyje numatytas nusikalstamas veikas, todėl nuteistojo kasacinio skundo argumentai dėl nepagrįsto savanaudiškų paskatų pripažinimo sunkinančia aplinkybe nepagrįsti.

Dėl T. S. paskirtos bausmės

BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Parinkdamas konkrečią bausmės rūšį, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos stadiją, motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Visų šių aplinkybių įvertinimas leidžia parinkti bausmę, atitinkančią BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatytą bausmės paskirtį. Pagal baudžiamąjį įstatymą teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų.

Skirdamas bausmę T. S., teismas įvertino BK 54 straipsnių 2 dalyje numatytų aplinkybių reikšmę, t. y. atsižvelgė į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytų nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, kontrabandos mastą taip pat atsakomybę lengvinančią aplinkybę bei atsakomybę sunkinančias aplinkybes ir nurodė išsamius bausmės skyrimo motyvus. Nors T. S. darbovietėje charakterizuojamas gerai ir turi nepilnametę dukterį, tačiau jis ne tik daug kartų baustas administracinėmis nuobaudomis už įvairius administracinės teisės pažeidimus, bet praeityje ir teistas. Taip pat skirdamas bausmes teismas įvertino BK 58 straipsnyje numatytas aplinkybes, t. y. kasatoriaus kaip bendrininko vaidmenį organizuotoje grupėje, o būtent, kad jis buvo sunkaus nusikaltimo organizatorius, dalies veikų kurstytojas, aktyviai veikė vykdant nusikalstamas veikas, o po to, kai kontrabanda per Panemunės pasienio ir muitinės punktą buvo sustabdyta.

Kadangi pirmosios instancijos teismas T. S. už kiekvieną iš nusikalstamų veikų paskyrė bausmes, artimas šių nusikalstamų veikų sankcijose numatytam laisvės atėmimo bausmės minimumui, atsižvelgė iš esmės į visas aplinkybes, kurios reikšmingos bausmės skyrimui, taigi parinktos bausmės tiek savo rūšimi, tiek dydžiu atitinka BK 41 straipsnio ir 54 straipsnio 2 dalies, 58 straipsnio reikalavimus, nėra aiškiai per griežtos ir tinkamai individualizuotos. Pašalinus iš nuorodą į tai, kad T. S. kontrabandą padarė dėl savanaudiškų paskatų, esant kitai jo atsakomybę sunkinančiai aplinkybei, pašalintos aplinkybės reikšmė nėra tokia svarbi, kad arčiau sankcijos minimo už sunkų nusikaltimą parinkta dvejų metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė turėtų būti švelninama.

Nepagrįsti nuteistojo teiginiai dėl netinkamo bausmių bendrinimo, nes pirmosios instancijos teismas tinkami vadovavosi BK 63 straipsnio nuostatomis, reglamentuojančiomis bausmės skyrimą už kelias nusikalstamas veikas. Nors teismas bendrindamas bausmes dalinio sudėjimo būdu nepagrįstai nurodė, kad vadovaujasi ne tik BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, bet ir 2 dalimi, kuri reglamentuoja bausmių bendrinimą apėmimo būdu, tai laikytina technine klaida, kuri neturėjo jokios įtakos galutinės subendrintos bausmės paskyrimui.

Pagal BPK 376 straipsnio 3 dalį kasacinės instancijos teismas gali sušvelninti bausmę, jeigu neteisinga bausmė susijusi su netinkamu baudžiamojo įstatymo pritaikymu. T. S. baudžiamasis įstatymas skiriant bausmes, nustatant galutinę subendrintą bausmę pritaikytas tinkamai, todėl kasacinio skundo argumentais keisti teismų sprendimus dėl paskirtų bausmių nėra teisinio pagrindo.

Dėl viso to, kas pirmiau išdėstyta, kasacinio skundo argumentai neduoda pagrindo įžvelgti netinkamo baudžiamojo įstatymo taikymo ar esminių skunde nurodytų BPK pažeidimų, dėl kurių reikėtų teismų sprendimus keisti nustatant T. S. galutinę su laisvės atėmimu nesusiusią bausmę.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

n u t a r i a :

Nuteistojo T. S. kasacinį skundą atmesti.

Teisėjai                                                                                                                                                           Antano Klimavičiaus

Vladislovas Ranonis

Tomas Šeškauskas