Civilinė byla Nr. e2-911-881/2025

Teisminio proceso Nr. 2-57-3-00159-2025-1

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.4.4.1;

3.3.2.6.1

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. spalio 23 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija Mikuckienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal uždarosios akcinės bendrovės „Vansta“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2025 m. rugsėjo 8 d. nutarties, kuria patenkintas pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Termotechnologijos“ pareiškimas dėl nemokumo (bankroto) bylos iškėlimo uždarajai akcinei bendrovei „Vansta“.

Teismas

n u s t a t ė :

I.       Ginčo esmė

1.       Pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Termotechnologijos“ (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydama iškelti UAB „Vansta“ nemokumo (bankroto) bylą.

2.       Pareiškime nurodoma, kad pareiškėja ir UAB „Vansta“ 2020 m. birželio 23 d. sudarė pirkimo–pardavimo sutartį Nr. TT/20/21, kurios pagrindu pareiškėja pardavė UAB „Vansta“ prekių už 10 381,68 Eur, tai patvirtina 18 pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM) sąskaitų faktūrų, kurias pareiškėja išrašė UAB „Vansta“ nuo 2020 m. gruodžio 31 d. iki 2021 m. liepos 30 d. Pagal pirkimo–pardavimo sutarties 2.6 papunktį, UAB „Vansta“ įsipareigojo atsiskaityti už prekes per trisdešimt dienų nuo prekių gavimo, tačiau už pateiktas prekes neatsiskaitė, tai patvirtina šalių pasirašytas tarpusavio skolų suderinimo aktas.

II.       Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3.       Klaipėdos apygardos teismas 2025 m. rugsėjo 8 d. nutartimi iškėlė UAB „Vansta“ bankroto bylą, nemokumo administratore paskyrė UAB „Skolvalda“.

4.       Pirmosios instancijos teismas iš UAB „Vansta“ 2023 m. gruodžio 31 d. balanso nustatė, kad bendrovė 2023 m. gruodžio 31 d. turėjo 289 356 Eur vertės turtą, įsipareigojimai sudarė 185 379 Eur. Bendrovė 2023 metais patyrė 1 608 Eur nuostolių. Iš bendrovės 2024 m. gruodžio 31 d. balanso teismas nustatė, kad bendrovė 2024 m. gruodžio 31 d. turėjo 209 722 Eur vertės turtą, įsipareigojimai sudarė 146 693 Eur. Bendrovė 2024 metais patyrė 40 498 Eur nuostolių. Teismas taip pat nustatė, kad 2022 metais bendrovė patyrė 63 066 Eur nuostolių, 2021 metais – 15 845 Eur nuostolių. Iš viešojoje erdvėje esančių duomenų 2025 m. rugsėjo 8 d. teismas nustatė, bendrovė yra skolinga 48,16 Eur Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) biudžetui. Bendrovėje, kurios veikla šildymas ir įrenginiai, 2025 m. kovo 27 d. nedirbo nė vienas darbuotojas, 2025 m. balandžio 15 d. buvo deklaruotas vienas darbuotojas.

5.       Iš anksčiau nurodytų duomenų teismas padarė išvadą, kad UAB „Vansta“ susidūrė su finansiniais sunkumais ir jie nėra laikino pobūdžio, bendrovė mažiausiai nuo 2021 metų dirba nuostolingai, be to, ji nevykdo realios veiklos, laiku negali vykdyti turtinių prievolių. Tokia būsena, anot teismo, atitinka nemokumo sąvoką. Pagrindų, įpareigojančių atsisakyti kelti bankroto bylą, teismas nenustatė. Teismas pažymėjo, kad UAB „Vansta“ neįrodinėjo, jog yra pajėgi sugeneruoti pajamas ir atkurti mokumą.

III.        Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai 

6.       Apeliantė UAB „Vansta“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2025 m. rugsėjo 8 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – pareiškėjos UAB „Termotechnologijos“ pareiškimą atmesti, arba klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo perduoti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais: 

6.1.                      Nenustatyta, kad UAB „Vansta“ įsipareigojimai viršytų turto vertę, kadangi 2023 metų bendrovės balanse užfiksuota, jog bendrovė turėjo 289 356 Eur vertės turtą, o įsipareigojimai sudarė 185 379 Eur. 2024 metų bendrovės balanse užfiksuota, kad bendrovė turėjo 209 722 Eur vertės turtą, o įsipareigojimai sudarė 146 693 Eur. Nors bendrovės turto vertė, lyginant su 2023 metais, sumažėjo, tačiau bendrovei ženkliai pavyko sumažinti įsipareigojimus. Remiantis nurodytais finansinės atskaitomybės duomenimis negalima daryti išvados, kad bendrovė yra nemoki.

6.2.                      Teismas turėjo pagrįsti bendrovės negalėjimą vykdyti turtines prievoles, tačiau to nepadarė. Šiuo atveju teismas turėjo būti aktyvus ir surinkti duomenis savo iniciatyva, remtis informacija iš viešųjų registrų. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos (LITEKO) duomenų matyti, kad nemokumo bylos UAB „Vansta“ buvo keliamos kelis kartus: vienu atveju byla neiškelta, kitu atveju sudarytas susitarimas su VSDFV.

6.3.                      Teismo nurodyta skola VSDFV biudžetui šiuo metu padengta. Pareiškėja nuslėpė informaciją, kad UAB „Vansta“ per atskaitingą bendrovei asmenį (vadovę) sumažino skolą: 2023 m. sausio 19 d. pervedė 1 000 Eur; 2025 m. liepos 1 d. – 1 500 Eur; 2025 m. liepos 16 d. – 1 700 Eur; 2025 m. rugpjūčio 4 d. – 1 700 Eur. Aplinkybę, kad apeliantė per atskaitingą asmenį vykdo mokėjimus ir kitiems kreditoriams, patvirtina su atskiruoju skundu teikiami įrodymai. Tai pagrindžia, kad bendrovė iš esmės vykdo prievoles kreditoriams. Mokėjimai atliekami per atskaitingą asmenį, nes antstoliai bendrovės banko sąskaitai buvo pritaikę areštus, dėl to buvo paralyžiuota bendrovės veikla, tačiau vis tiek ieškota būdų atsiskaityti su kreditoriais.

6.4.                      Bendrovės gyvybingumą pagrindžia tai, kad ji vykdė ir šiuo metu tebevykdo veiklą – tai patvirtina su atskiruoju skundu teikiamos sąskaitos, kurias apeliantė išrašė už suteiktas paslaugas. Taip pat bendrovė teikia UAB „Tilta“ garantinį raštą, kuriuo patvirtinama, kad apeliantė yra UAB „Tilta“, dalyvaujančios daugiabučių namų renovacijos viešuosiuose konkursuose, partnerė. Bendrovė tam tikrą laiką susidūrė su finansiniais sunkumais, kadangi vėlavo parama ir finansavimas daugiabučių namų renovacijos projektuose. Nuo metų pradžios vėlavęs finansavimas ir projektų įgyvendinimas prasidėjo tik antrojo ketvirčio pabaigoje.

6.5.                      Pareiškėja pažeidė ikiteisminę ginčų nagrinėjimo tvarką, kadangi pranešimą registruotąja pašto siunta išsiuntė UAB „Vansta“ 2025 m. gegužės 16 d. Nors pašto ataskaitoje nurodoma, kad pranešimas įteiktas 2025 m. gegužės 20 d., nėra duomenų, kam šis pranešimas buvo įteiktas. Nepriklausomai nuo pašto žymos apie įteikimą, įstatyme numatyta, kad pranešimas laikomas įteiktu praėjus septynioms dienoms nuo jo išsiuntimo dienos, jeigu jis nebuvo pateiktas elektroninių ryšių priemonėmis. Nagrinėjamu atveju nurodytas terminas suėjo 2025 m. gegužės 24 d. Minimalus terminas prievolei įvykdyti, susitarimui dėl pagalbos sudaryti arba sprendimui dėl bankroto vykdymo ne teismo tvarka priimti turi būti ne trumpesnis kaip penkiolika dienų. Šiuo atveju terminas turėjo būti skaičiuojamas ne savaitgalį (2025 m. gegužės 24 d. buvo šeštadienis), o nuo kitos darbo dienos, t. y. 2025 m. gegužės 26 d. Tokiu atveju pareiškėja į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo turėjo kreiptis tik 2025 m. birželio 10 d., o kreipėsi 2025 m. birželio 9 d. Atsižvelgdamas į nurodytą, teismas turėjo atsisakyti priimti pareiškimą, tačiau to nepadarė. 

7.       Pareiškėja UAB „Termotechnologijos“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašo jį atmesti ir pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

7.1.                      Pirmosios instancijos teismas 2025 m. birželio 11 d. nutartimi įpareigojo UAB „Vansta“ vadovę per penkias darbo dienas pateikti bendrovės finansinės atskaitomybės dokumentus bei kitus duomenis. Šio įsipareigojimo UAB „Vansta“ neįvykdžius, teismas bendrovės mokumą įvertino pagal valstybės įmonėje (toliau – VĮ) Registrų centre gautus duomenis. Didžiąją dalį UAB „Vansta“ balansuose nurodyto turto sudaro per vienerius metus gautinos sumos, taigi, iš esmės realaus turto bendrovė neturi.

7.2.                      Apeliantė nėra pateikusi duomenų, kada atsirado debitorių skolos, kokių veiksmų ėmėsi, kad išieškoti skolas, t. y. nepagrindė skolų išieškojimo realumo. Atėmus debitorių skolas, realus apeliantės turtas 2023 metais buvo 19 018 Eur, o 2024 metais – 8 981 Eur. Atsižvelgiant į bendrovės įsipareigojimus, darytina išvada, kad tiek 2023 metais tiek 2024 metais bendrovė buvo nemoki balanso testo aspektu.

7.3.                      Apeliantė į bylą nepateikė duomenų apie įsipareigojimus kreditoriams, todėl nėra galimybės įvertinti, kiek laiko bendrovė vėluoja vykdyti įsipareigojimus kreditoriams. Nagrinėjamu atveju su pareiškėja vėluojama atsiskaityti nuo 2021 metų ir šio fakto nepakeičia faktinė aplinkybė, kad per atskaitingus asmenis bendrovė sumokėjo pareiškėjai 5 900 Eur. Antstoliai iš apeliantės vykdo priverstinius išieškojimus, todėl tai papildomai pagrindžia negebėjimą laiku vykdyti turtines prievoles.

7.4.                      Apeliantės pateiktos PVM sąskaitos faktūros nėra aktualios, kadangi yra išrašytos 2023 – 2024 metais ir nepagrindžia, kad bendrovė vykdo veiklą 2025 metais. 2024 metais bendrovės pajamos buvo 15 305 Eur, tuo tarpu 2023 metais – 65 737 Eur, taigi, per vienerius metus žymiai sumažėjo. Aplinkybė, kad UAB „Tilta“ dalyvauja viešuosiuose pirkimuose, nepagrindžia apeliantės veiklos vykdymo ir neleidžia prognozuoti tikėtinų pajamų. Apeliantė nenurodė, iš kur gaus pajamas tuo atveju, jeigu jos partnerė nelaimės konkursų.

7.5.                      Aplinkybė dėl to, kam buvo įteiktas pareiškėjos pranešimas, kuriuo nustatytas minimalus terminas prievolei įvykdyti, susitarimui dėl pagalbos sudaryti arba sprendimui dėl bankroto vykdymo ne teismo tvarka priimti, neturi teisinės reikšmės. Pašto siunta buvo įteikta Gargždų pašto poskyryje. Korespondenciją, adresuotą juridiniam asmeniui, gali atsiimti tik juridinio asmens vadovas arba jo įgaliotas asmuo, todėl spręstina, kad pranešimas buvo įteiktas tinkamai. Net ir vertinant, kad pranešimas įteiktas praėjus 7 dienoms nuo išsiuntimo, pranešimo įteikimo data – 2025 m. gegužės 23 d., todėl kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo pareiškėja galėjo jau 2025 m. birželio 8 d., o kreipėsi 2025 m. birželio 10 d., todėl apeliantė nepagrįstai teigia, kad pareiškėja neturėjo teisės kreiptis į teismą.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV.       Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

8.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis).  

Dėl naujų įrodymų

9.       Apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 314 straipsnis). Be to, teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis).

10.       Kartu su atskiruoju skundu apeliantė UAB „Vansta“ pateikė naujus įrodymus: momentines ekrano nuotraukas, kuriose užfiksuoti UAB „Vansta“ pavedimai tiekėjams (kreditoriams); UAB „Tilta“ garantinį raštą; PVM sąskaitas faktūras; atliktų darbų aktus. Apeliantė prašo priimti į bylą naujai teikiamus įrodymus, kadangi šie įrodymai yra reikšmingai teisingam ginčo išsprendimui nustatant, ar apeliantė yra moki ir gyvybinga.

11.       Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiuo atveju egzistuoja sąlyga CPK 314 straipsnyje numatytos išimties iš bendrojo naujų įrodymų priėmimo draudimo taikymui, kadangi prašomų priimti įrodymų pateikimo būtinybė iškilo tik po apskųstos nutarties priėmimo, be to, šiais įrodymais apeliantė siekia pagrįsti bendrovės mokumą ir gyvybingumą. Atsižvelgiant į tai, kad pirmosios instancijos teismas UAB „Vansta“ mokumą vertino pagal viešųjų registrų informaciją, apeliantės teikiami įrodymai apie bendrovės veiklą leis atlikti tikslingesnį įmonės mokymo įvertinimą. Byloje dalyvaujantys asmenys su įrodymais buvo supažindinti, turėjo teisę pateikti nuomonę dėl įrodymų priėmimo. 

Dėl pareiškėjos teisės inicijuoti bankroto procesą

12.       Apeliantė UAB „Vansta“ atskirajame skunde laikosi pozicijos, kad buvo pažeista ikiteisminė ginčų nagrinėjimo tvarka, kadangi pareiškėjos teisė kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo atsirado tik 2025 m. birželio 10 d., kuomet suėjo pareiškėjos 2025 m. gegužės 16 d. pranešime nustatytas 15 dienų terminas, o ji kreipėsi į teismą anksčiau (2025 m. birželio 9 d.).

13.       Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 9 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kreditorius nemokumo procesą inicijuoja registruotu laišku, per antstolius ar pasiuntinių paslaugų teikėjus pateikdamas pranešimą juridiniam asmeniui jo buveinės adresu, arba pateikdamas pranešimą elektroninių ryšių priemonėmis, jeigu užtikrinamas perduodamos informacijos saugumas ir galima nustatyti asmens tapatybę. Jeigu nemokumo procesas inicijuojamas elektroninių ryšių priemonėmis, turi būti gautas patvirtinimas apie pranešimo gavimą. Pranešimas laikomas įteiktu praėjus 7 dienoms nuo jo išsiuntimo dienos, jeigu jis nebuvo pateiktas elektroninių ryšių priemonėmis. Pranešime nurodoma juridinio asmens neįvykdyta neginčijama prievolė ir pažymima, kad, jeigu per šiame pranešime nurodytą terminą prievolė nebus įvykdyta, nebus sudarytas susitarimas dėl pagalbos arba priimtas sprendimas bankroto procesą vykdyti ne teismo tvarka, kreditorius kreipsis į teismą dėl restruktūrizavimo arba bankroto bylos iškėlimo juridiniam asmeniui (JANĮ 9 straipsnio 2 dalis). Prievolei įvykdyti, susitarimui dėl pagalbos sudaryti arba sprendimui bankroto procesą vykdyti ne teismo tvarka priimti nustatomas ne trumpesnis kaip 15 dienų ir ne ilgesnis kaip 30 dienų terminas nuo pranešimo įteikimo juridiniam asmeniui dienos (JANĮ 9 straipsnio 3 dalis).

14.       Teisė kreiptis į teismą dėl nemokumo bylos iškėlimo atsiranda nuo: 1) termino, skirto prievolei įvykdyti, susitarimui dėl pagalbos sudaryti ar sprendimui bankroto procesą vykdyti ne teismo tvarka priimti, pabaigos; 2) kreditoriaus ar juridinio asmens pranešimo apie inicijuojamą nemokumo procesą įteikimo, jeigu anksčiau sudarytas susitarimas dėl pagalbos yra nevykdomas arba netinkamai vykdomas; 3) likvidatoriaus pranešimo apie inicijuojamą bankroto procesą kreditoriams įteikimo; 4) kreditoriaus pranešimo apie inicijuojamą bankroto procesą juridiniam asmeniui įteikimo, jeigu antstolis grąžino kreditoriui vykdomuosius dokumentus, nes juridinis asmuo neturi turto ar pajamų, iš kurių gali būti tenkinami reikalavimai (JANĮ 16 straipsnio 1 dalies 1–4 punktai). Praėjus trims mėnesiams nuo nurodytos teisės atsiradimo dienos, nemokumo proceso inicijavimui, kai nemokumo procesą inicijuoja juridinis asmuo, taikomos JANĮ 8 straipsnio nuostatos – nemokumo procesas inicijuojamas iš naujo, t. y. iš naujo turi būti įvykdyta privaloma ginčo sprendimo ne teismo tvarka procedūra, pateikiamas JANĮ 9 straipsnyje numatytas pranešimas juridiniam asmeniui apie ketinimą inicijuoti nemokumo procesą (JANĮ 16 straipsnio 2 dalis).

15.       Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėjos pranešimas dėl skolos sumokėjimo ir bankroto bylos iškėlimo UAB „Vansta“ išsiųstas registruotąja pašto siunta 2025 m. gegužės 15 d. Patikrinus siuntą Nr. RS329347421LT akcinės bendrovės (toliau – AB) Lietuvos paštas interneto svetainėje, nustatyta, kad 2025 m. gegužės 20 d. pranešime nurodoma, jog 15 dienų terminas prievolei įvykdyti, susitarimui dėl pagalbos sudaryti arba sprendimui dėl bankroto vykdymo ne teismo tvarka priėmimui, skaičiuojamas nuo pranešimo įteikimo dienos. Taigi, šiuo atveju priešingai nei nurodo apeliantė, terminas, kuomet pareiškėja galėjo realizuoti teisę kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, suėjo 2025 m. birželio 4 d., todėl šiuo atveju nebuvo pažeista ikiteisminė juridinio asmens nemokumo proceso inicijavimo tvarka.

Dėl bankroto bylos iškėlimo pagrindų

16.       Apeliantė UAB „Vansta“ atskirajame skunde teigia, kad bankroto byla jai iškelta nepagrįstai, kadangi ji nėra nemoki, vykdo ūkinę komercinę veiklą, generuoja pajamas ir yra pajėgi atsiskaityti su kreditoriais. Pažymi, kad apeliantė per atskaitingus asmenis (bendrovės vadovę) yra padengusi ir dalį skolos pareiškėjai UAB „Termotechnologijos“, t. y. 5 900 Eur. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su šiais apeliantės argumentais dėl toliau išdėstomų motyvų.

17.       JANĮ 21 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad bankroto byla keliama, jeigu juridinis asmuo yra nemokus ir jam nėra keliama restruktūrizavimo byla. Vadovaujantis JANĮ 22 straipsnio 3 dalimi, teismas atsisako iškelti bankroto bylą, jeigu yra bent viena iš šių aplinkybių: a) juridinis asmuo iki teismo nutarties iškelti bankroto bylą priėmimo patenkina kreditoriaus, kuris kreipėsi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, reikalavimus; b) juridinis asmuo nėra nemokus; c) pareiškimo iškelti bankroto bylą nagrinėjimo metu teismas nustato, kad juridinio asmens turto nepakanka bankroto proceso administravimo išlaidoms apmokėti, išskyrus JANĮ 23 straipsnio 1 dalyje nurodytą atvejį.

18.       JANĮ 2 straipsnio 7 dalyje juridinio asmens nemokumas apibrėžiamas kaip juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo laiku negali vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę. Taigi įstatymų leidėjas juridinio asmens nemokumą sieja su dviem alternatyviomis sąlygomis – negalėjimu laiku vykdyti turtines prievoles ir juridinio asmens įsipareigojimų viršijimu jo turimo turto vertei. Juridinio asmens nemokumas nustatomas taikant balanso testą kartu su likvidumo testu. Pagal balanso testą nustatoma, ar turto pakaktų padengti skolininko įsipareigojimams, įskaitant ir tuos, kurių terminai dar nėra suėję, o likvidumo testas skirtas patikrinti, ar skolininkas laiku vykdo savo prievoles. Sprendžiant dėl bendrovės nemokumo, yra svarbu nustatyti viso turto ir visų turimų skolų, o ne tik pradelstų, santykį (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-124-407/2022).

19.       Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymima, kad juridinio asmens nemokumas sietinas ir su kitais rimtais finansiniais sunkumais, kuriuos atspindi tokie požymiai: 1) juridinis asmuo nebevykdo įstatuose apibrėžtos veiklos arba vykdoma veikla ilguoju periodu kuria tik nuostolius ir nėra perspektyvų atkurti įprastos veiklos vykdymą ir stabilizuoti padėtį; 2) juridinis asmuo sistemiškai nevykdo savo įsipareigojimų kreditoriams; 3) juridinis asmuo neturi turto, kuris būtų pakankamas kreditorių finansiniams reikalavimams patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-105-684/2019).

20.       Sprendžiant bankroto bylos iškėlimo bendrovei klausimą, mokumo pagrindimo pareiga tenka įmonei, kuriai prašoma iškelti bankroto bylą (CPK 12, 178 straipsniai, JANĮ 20 straipsnio 2 dalis). Dėl to būtent bendrovė, kuriai inicijuojama bankroto byla, turi pateikti įrodymus, pagrindžiančius jos pakankamą finansinę padėtį (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-525-241/2018; 2020 m. rugpjūčio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1342-585/2020). Todėl nagrinėjamu atveju apeliantė UAB „Vansta“, siekdama išvengti bankroto bylos iškėlimo, turėjo pareigą pateikti teismui įrodymus, kad ji vykdo ūkinę komercinę veiklą, ši veikla generuoja pajamas, bendrovė turi daugiau turto negu įsipareigojimų ar yra realių finansinių galimybių per protingą laikotarpį atkurti mokumą bei atsiskaityti su kreditoriais (CPK 12, 178 straipsniai). Šiuo aspektu pažymėtina, kad bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, 2025 m. birželio 11 d. nutartimi UAB „Vansta“ vadovė buvo įpareigota pateikti bendrovės finansinių ataskaitų rinkinį už laikotarpį nuo ataskaitinių finansinių metų pradžios iki pareiškimo teismui dėl nemokumo bylos iškėlimo pateikimo dienos ir praėjusių finansinių metų finansinių ataskaitų rinkinį, jeigu jis nėra pateiktas Juridinių asmenų registro tvarkytojui, informaciją apie teismuose iškeltas bylas ir išieškojimus ne teismo tvarka, informaciją apie įkeistą turtą ir įkeitimu ar hipoteka užtikrintus įsipareigojimus; įmonės sąskaitų, įskaitant areštuotas sąskaitas, sąrašą, informaciją apie įmonės turimą turtą bei jo vertę, kitus ūkinės ir finansinės būklės duomenis, galinčius turėti reikšmės pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo išnagrinėjimui, tačiau šių duomenų pirmosios instancijos teismui nepateikė.

21.       Teismų praktikoje išaiškinta, kad tam, jog būtų nustatyta reali bendrovės turtinė padėtis, teismas juridinio asmens nemokumo klausimą pirmiausia turi spręsti pagal aktualius finansinės atskaitomybės duomenis ir remtis kitais byloje esančiais įrodymais, kurie pagrįstų įsipareigojimų kreditoriams dydį ir realią, o ne įrašytą balanse, įmonės turimo turto vertę. Nors įmonės (ne)mokumą pirmiausia apsprendžia finansinės atskaitomybės dokumentai – balansas, pelno (nuostolio) ataskaita, tačiau įmonės balansas nėra vienintelis dokumentas, kurio pagrindu galima nustatyti įmonės mokumo būklę (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-377-910/2022). 

22.       Remiantis UAB „Vansta“ paskutiniais Juridinių asmenų registrui pateiktais 2023 metų finansinės atskaitomybės dokumentais, nustatyta, kad bendrovė nuo 2023 m. sausio 1 d. iki 2023 m. gruodžio 31 d. turėjo 289 356 Eur vertės turtą, kurį sudarė 19 018 Eur ilgalaikis turtas ir 270 338 Eur trumpalaikis turtas (per vienerius metus gautinos sumos), o mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojimai – 185 379 Eur. Pagal 2024 metų finansinės atskaitomybės dokumentus nustatyta, kad bendrovė nuo 2024 m. sausio 1 d. iki 2024 m. gruodžio 31 d. turėjo 209 722 Eur vertės turto, kurį sudarė 7 438 Eur ilgalaikis turtas ir 202 284 Eur trumpalaikis turtas (atsargos – 1 532 Eur; per vienerius metus gautinos sumos – 200 741 Eur, o mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojimai – 146 693 Eur.

23.       Atkreiptinas dėmesys į tai, kad tiek 2023 metų, tiek 2024 metų finansinės atskaitomybės dokumentų duomenimis, didžiąją dalį UAB „Vansta“ trumpalaikio turto sudarė per vienerius metus gautinos sumos (debitorių skolos), tačiau teismų praktikoje yra pripažįstama, jog trumpalaikis turtas, kaip debitorių skolos, negali užtikrinti besąlygiško jo panaudojimo bendrovės įsipareigojimų mažinimui, kadangi šios lėšos yra trečiųjų asmenų disponavime ir jų grąžinimas priklauso nuo daugelio sąlygų, taigi, turtas šiai sumai turi būti eliminuotas iš bendros bendrovės turto masės (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-468-781/2020; 2021 m. rugpjūčio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-921-781/2021; 2024 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-216-567/2024). Pažymėtina ir tai, kad apeliantė byloje neįrodinėjo, jog ji turi realias galimybes atgauti įsiskolinimus iš debitorių, nepateikė jokių tą pagrindžiančių įrodymų, todėl nėra pagrindo nesivadovauti teismų praktikoje pateiktais išaiškinimais ir vertinti, kad gautinos sumos nagrinėjamu atveju galėtų būti laikomos realiu bendrovės turtu. Taigi, į bendrą turto masę neįtraukiant per vienerius metus gautinų sumų, matyti, kad tokiu atveju UAB „Vansta“ tiek pagal 2023 metų, tiek pagal 2024 metų duomenis galėjo būti laikoma nemokia pagal balanso testą, t. y. jos įsipareigojimai kreditoriams (185 379 Eur 2023 metais; 146 693 Eur 2024 metais) žymiai viršijo turimo turto vertę (19 018 Eur 2023 metais; 8 970 Eur 2024 metais).

24.       Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, kad apeliantė nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismams nepateikė duomenų apie finansinę atskaitomybę už 2025 metus (už laikotarpį iki bankroto bylos iškėlimo), todėl nėra galimybės objektyviai įvertinti bendrovės šiuo metu esamą finansinę padėtį pagal balanso testą, o sprendžiant bankroto bylos atsakovei iškėlimo klausimą reikšminga tai, jog nėra įrodymų, kad nuo 2024 metų jos finansinė padėtis būtų pagerėjusi.

25.       JANĮ 2 straipsnio 7 dalis, apibrėžianti juridinio asmens nemokumą, yra alternatyvi ir bendrovės nemokumą, kaip minėta, sieja su dviem sąlygomis – negalėjimu laiku vykdyti turtines prievoles ir juridinio asmens įsipareigojimų viršijimu jo turimo turto vertei. Remiantis aktualia teismų praktika, įmonė galėtų būti pripažinta nemokia pradelstiems įsipareigojimams formaliai net ir neviršijant balansinės turto vertės, jeigu nustatoma, kad įmonė nesugeba bent iš dalies atsiskaityti su tais pačiais kreditoriais (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. gegužės 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-958-381/2018; 2024 m. gegužės 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-401-467/2024). Tai reiškia, kad nustačius bent vieną iš alternatyvių sąlygų, įmonei gali būti iškeliama nemokumo byla. Taigi nėra pagrindo apie įmonės mokumą spręsti įvertinus išimtinai tik dviejų rodiklių – susidariusių skolų sumos ir į balansą įrašyto turto – santykį. Vertinant bendrovės mokumą, turi būti atsižvelgta ne tik į faktiškai bendrovės turimą turtą, bet ir galimybę išieškoti skolas iš bendrovės (Lietuvos apeliacinio teismo 2025 m. spalio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-901-854/2025).

26.       Pagal galiojantį teisinį reglamentavimą negali būti keliama bankroto byla bendrovei, kuri yra gyvybinga (JANĮ 21 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 2 dalis). Juridinio asmens gyvybingumas yra juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo vykdo ūkinę komercinę veiklą, leisiančią jam vykdyti savo prievoles ateityje (JANĮ 2 straipsnio 6 dalis).

27.       Iš viešai prieinamų duomenų nustatyta, kad UAB „Vansta“ neturi nekilnojamojo turto, jos vardu registruotos dvi transporto priemonės, kurioms pritaikytas turto areštas. 2025 m. spalio 23 d. VSDFV duomenimis bendrovėje valstybiniu socialiniu draudimu apdraustas vienas asmuo, įsiskolinimo VSDFV biudžetui nėra. Antstolių informacinės sistemos duomenimis, bendrovės atžvilgiu vykdomos vykdomosios bylos: Nr. 0010/24/00546 dėl 1 049,33 Eur (vykdoma nuo 2024 m. kovo 28 d.); Nr. 0010/24/00102 dėl 765,02 Eur (vykdoma nuo 2024 m. sausio 16 d.); Nr. 0010/23/01827 dėl 59 882,61 Eur (vykdoma nuo 2023 m. gruodžio 4 d.), Nr. 0010/23/01767 dėl 757,63 Eur (vykdoma nuo 2023 m. lapkričio 13 d.), Nr. 0010/23/01076 dėl 1 267,73 Eur (vykdoma nuo 2023 m. liepos 19 d.), Nr. 0010/23/00732 dėl 396,04 Eur (vykdoma nuo 2023 m. gegužės 19 d.), Nr. 0010/23/00615 dėl 393,68 Eur (vykdoma nuo 2023 m. balandžio 17 d.), Nr. 0010/23/00460 dėl 655,94 Eur (vykdoma nuo 2023 m. kovo 17 d.), Nr. 0010/23/00262 dėl 1 881 Eur (vykdoma nuo 2023 m. vasario 20 d.), Nr. 0010/23/00082 dėl 913,25 Eur (vykdoma nuo 2023 m. sausio 17 d.), Nr. 0010/23/00003 dėl 1 338,12 Eur (vykdoma nuo 2023 m. sausio 2 d.), Nr. 0010/22/01567 dėl 21 120,01 Eur (vykdoma nuo 2022 m. lapkričio 24 d.), Nr. 0010/22/00908 dėl 3 519,72 Eur (vykdoma nuo 2022 m. liepos 4 d.), Nr. 0010/22/00699 dėl 1 107,45 Eur (vykdoma nuo 2022 m. gegužės 18 d.), Nr. 0010/22/00634 dėl 668,90 Eur (vykdoma nuo 2022 m. gegužės 10 d.), Nr. 0010/22/00617 dėl 7 035,61 Eur (vykdoma nuo 2022 gegužės 4 d.), Nr. 0010/22/00433 dėl 32 565,49 Eur (vykdoma nuo 2022 m. balandžio 5 d.) įsiskolinimų išieškojimo.

28.       Nors apeliantė atskirajame skunde teigia, kad, priešingai nei nusprendė pirmosios instancijos teismas, ji yra gyvybinga, vykdo ūkinę komercinę veiklą ir generuoja pajamas, o tai, anot jos, įrodo teikiamos sąskaitos faktūros už suteiktas paslaugas ir UAB „Tilta“ garantinis raštas, kuriuo patvirtinama, kad apeliantė yra UAB „Tilta“, dalyvaujančios daugiabučių namų renovacijos viešuosiuose konkursuose, partnerė, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo su tuo sutikti. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šios aplinkybės nepagrindžia nei bendrovės gyvybingumo, nei mokumo.

29.       Apeliantės pateiktos sąskaitos faktūros ir darbų atlikimo aktai už 2023–2024 metus, ir, kaip pagrįstai atsiliepime į atskirąjį skundą pažymėjo pareiškėja, apeliantė nepateikė įrodymų apie realų veiklos vykdymą 2025 metais. Apeliantė nepateikė teismui objektyvių įrodymų apie tai, kad ji šiuo metu apskritai aktyviai vykdytų kokią nors ūkinę komercinę veiklą. Vien tik UAB „Tilta“ garantinis raštas nėra pakankamas pagrindimas ūkinės komercinės veiklos vykdymui, kadangi nėra aišku, ar pati UAB „Tilta“ laimės konkursą dėl daugiabučių namų renovacijos, be to, UAB „Vansta“ dirba tik vienas darbuotojas, todėl kyla pagrįstų abejonių dėl apeliantės pajėgumų vykdyti daugiabučių namų renovacijos darbus, galimų prisiimti darbų apimčių, o nuo to tiesiogiai priklauso užsakymo pelningumas ir pan.

30.       Iš apeliantės kartu su atskiruoju skundu pateiktų banko sąskaitos, priklausančios UAB „Vansta“ vadovei, išrašų, matyti, kad bendrovės vadovė siekia mažinti bendrovės skolas, tačiau anksčiau aptarti duomenys iš Antstolių informacinės sistemos, sudaro pagrindą išvadai, jog bendrovė turi sunkumų, komplikuojančių gebėjimą atsiskaityti su kreditoriais, kadangi tam tikrais atvejais priverstinio išieškojimo veiksmai bendrovės atžvilgiu vykdomi jau nuo 2022 metų, ir nepaisant bendrovės vadovės įvykdytų mokėjimų, vykdomosios bylos nėra užbaigtos (šiuo metu jos sustabdytos dėl nemokumo bylos iškėlimo).

31.       Nors apeliantė nurodo, kad dalį skolos pareiškėjai (5 900 Eur iš 10 381,68 Eur) padengė, tačiau, kaip pagrįstai pastebėjo pareiškėja atsiliepime į atskirąjį skundą, visos skolos apeliantė nepadengia jau nuo 2021 metų. Šiuo aspektu apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, kad LITEKO duomenimis, nuo 2022 metų apeliantei buvo keturis kartus keliamos bankroto bylos pagal kreditorių pareiškimus. Vienais atvejais bylos nutrauktos sudarius taikų susitarimą su kreditoriais, kitais atvejais kreditoriai atsiėmė pareiškimus, tikėtina, apeliantei sumokėjus skolą.

32.       Įvertinus bendrovės turimo turto kiekį ir įsipareigojimų mastą, o taip pat veiklos vykdymo perspektyvas, daroma išvada, kad atlikti mokėjimai neturi esminės reikšmės bendrovės finansinės padėties vertinimui bei nepatvirtina jos mokumo. Bendrovė neturi ne tik pakankamų finansinių, bet ir pakankamų žmogiškųjų išteklių, be kurių vykdyti realią ūkinę komercinę veiklą yra objektyviai neįmanoma. Atsižvelgiant į tai, kyla pagrįstų abejonių, kokiu būdu bendrovė, neturėdama veiklai vykdyti reikalingų resursų, ketina stabilizuoti savo finansinę padėtį ir padengti įsiskolinimus kreditoriams. Abejones dėl bendrovės veiklos vykdymo papildomai sustiprina duomenų apie 2025 metų veiklos rezultatus nepateikimas.

33.       Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad sprendžiant dėl juridinio asmens gyvybingumo reikšminga yra nustatyti, kaip bendrovė vykdo (bent iš dalies) mokestines prievoles ir finansinius įsipareigojimus darbuotojams (darbo užmokestį). Jei bendrovė akivaizdžiai nevykdo (negali vykdyti) mokestinių prievolių ir mokesčių administratorius nesuteikia pagalbos, kyla abejonės, ar tokia bendrovė gali būti laikoma gyvybinga (Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. rugpjūčio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-836-407/2023). Anksčiau šioje nutartyje aptartos aplinkybės pagrindžia, kad UAB „Vansta“ susiduria su sunkumais laiku vykdyti turtinius įsipareigojimus kreditoriams, o konkrečių duomenų apie ūkinės komercinės veiklos vykdymą nebuvimas taip pat leidžia abejoti bendrovės gyvybingumu ir jos gebėjimu būti rinkoje funkcionuojančiu ūkio subjektu.

34.       Nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą konstatuoti, kad atsakovė negali laiku vykdyti turtinių prievolių ir jos negalėjimas sumokėti skolas nėra laikinas. Byloje nėra realių duomenų, kad apeliantės finansinė padėtis artimiausiu metu galėtų pagerėti, t. y. jog jos negalėjimas įvykdyti pinigines prievoles (sumokėti skolas) nėra laikinas. Nagrinėjamu atveju apeliantė nesiėmė pareigos įrodinėti, jog ji netolimoje ateityje yra pajėgi sugeneruoti pakankamas pajamas savo mokumui atkurti (CPK 178 straipsnis). Atitinkamų duomenų, įrodančių, kad bendrovė vykdo veiklą bei jos finansinė padėtis neatitinka nemokios įmonės būsenos, nepateikimas teismui leidžia tokią bendrovę pripažinti nemokia paties teismo iniciatyva surinktų duomenų pagrindu, net jeigu jie nėra pakankamai išsamūs, o išsamesnių į bylą nepateikta (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. rugpjūčio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1426-823/2018; 2022 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-401-567/2022).

35.       Atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas padaro išvadą, kad apeliantė nepagrindė veiklos perspektyvų, kurios leistų konstatuoti, jog ji iš esmės gali laiku įvykdyti turtines prievoles ar kad negalėjimas įvykdyti pinigines prievoles (sumokėti skolas) yra laikinas, todėl nėra pagrindo ją laikyti gyvybinga ir spręsti, kad jos išsaugojimas rinkoje užtikrins finansinių sunkumų išsprendimą ir kreditorių finansinių reikalavimų patenkinimą. Apeliantei neįrodžius, kad ji yra pajėgi dengti įsiskolinimus kreditoriams, nenustačius bendrovės gyvybingumo, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog bendrovės padėtis atitinka JANĮ 2 straipsnio 7 dalyje pateiktą nemokumo sampratą, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai, įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą, iškėlė UAB „Vansta“ bankroto bylą (JANĮ 2 straipsnio 7 dalis, 21 straipsnio 2 dalis).

36.       Pažymėtina, kad bankrutuojančiai bendrovei atsiskaičius su visais kreditoriais arba kreditoriams atsisakius savo reikalavimų, arba sudarius su kreditoriais taikos sutartį, bankroto byla bet kurioje bankroto proceso stadijoje (iki teismo sprendimo dėl juridinio asmens pabaigos įsiteisėjimo dienos) gali būti nutraukiama (JANĮ 78 straipsnio 1, 2 dalys, 79, 80 straipsniai).

Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme

37.       Apibendrindamas nutartyje išdėstytus motyvus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino klausimo nagrinėjimui reikšmingas faktines aplinkybes ir įrodymus bei tinkamai taikė JANĮ nuostatas, reglamentuojančias bankroto bylos juridiniam asmeniui iškėlimą. Todėl apeliantės atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

38.       Atmetus atskirąjį skundą, apeliantei bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos, sprendžiamas  klausimas dėl bylinėjimosi išlaidų pareiškėjai UAB „Termotechnologijos“ už atsiliepimą į atskirąjį skundą priteisimo (CPK 93 straipsnis).

39.       Pareiškėja teismui pateikė įrodymus, kad byloje patyrė 907,50 Eur išlaidas už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą. Pareiškėjos prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų pagrįstumas įvertintinas, be kita ko, remiantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. sutarimu patvirtintų Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.; toliau – Rekomendacijos) nustatytais dydžiais.

40.       Rekomendacijų 8.16 papunktyje nurodyta, kad rekomenduojamas priteisti maksimalus užmokesčio dydis už kitą dokumentą, kuriame pareikštas prašymas, reikalavimas, atsikirtimai ar paaiškinimai sudaro 0,4 Valstybės duomenų agentūros skelbiamo užpraėjusio ketvirčio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje (be individualių įmonių). Apskaičiavus pirmiau nurodytų teisinių paslaugų dydį pagal tuo metu aktualius Valstybės duomenų agentūros skelbiamo užpraėjusio ketvirčio (2025 metų I ketvirčio) vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje (be individualių įmonių) duomenis, rekomenduojamas priteisti maksimalus užmokesčio dydis už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą sudaro 935,08 Eur (2 337,7 Eur x 0,4). Atsižvelgiant į nurodytą, spręstina, kad prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidų suma neviršija Rekomendacijose nurodytų dydžių, yra pagrįsta, todėl priteisiama pareiškėjai iš apeliantės.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

n u t a r i a :

Klaipėdos apygardos teismo 2025 m. rugsėjo 8 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti pareiškėjai uždarajai akcinei bendrovei „Termotechnologijos“ (juridinio asmens kodas 302245599) iš uždarosios akcinės bendrovės „Vansta“ (juridinio asmens kodas 303936858) 907,50 Eur (devynis šimtus septynis eurus ir penkiasdešimt eurų centų) bylinėjimosi išlaidas, patirtas bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.

Teisėja                Vilija Mikuckienė