Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. ATP-524-606/2016
Teisminio proceso Nr. 4-06-3-02332-2016-2
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.7.4.4.; 2.7.4.5.; 3.26.1 (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
2016 m. rugpjūčio 30 d.
Klaipėda
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Edita Lapinskienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal nubaustojo V. L. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 30 d. nutarimo, kuriuo V. L. pagal Lietuvos Respublikos ATPK 127 straipsnio 2 dalį nubaustas 28 Eur dydžio bauda, pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį, taikant ATPK 301 straipsnį, paskirta 868 Eur dydžio bauda, atimant teisę vairuoti transporto priemones vieneriems metams, vadovaujantis ATPK 33 straipsniu, paskirta galutinė subendrinta nuobauda – 868 Eur dydžio bauda, atimant teisę vairuoti transporto priemones vieneriems metams, paskirtos baudos sumokėjimas išdėstytas vienerių metų laikotarpiui,
n u s t a t ė :
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 30 d. nutarimu V. L. nubaustas pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį, 130 straipsnio 1 dalį už tai, kad 2016 m. gegužės 6 d., apie 17.10 val., (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį KIA MOTORS, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atbuline eiga, nepasirinko saugaus šoninio tarpo ir atsitrenkė į gale stovėjusį automobilį. Vairuotojas apie eismo įvykį policijos neinformavo, iš eismo įvykio vietos nuvažiavo. Eismo įvykio metu apgadinti du automobiliai.
Apeliaciniu skundu nubaustasis V. L. prašo pakeisti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 30 d. nutarimą – sumažinti jam paskirtą piniginę baudą iki 500 Eur, paskirtos baudos sumokėjimą išdėstyti 12 mėnesių laikotarpiui, neatimti teisės vairuoti transporto priemones arba sutrumpinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą.
Apelianto teigimu, pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką dėl ATPK 301 straipsnio taikymo, šios teisės normos taikymui reikšmingi du aspektai – pažeidėjo ir padaryto pažeidimo pavojingumas, taip pat teisingumo ir protingumo principai. Nubaustasis V. L. pripažįsta, kad sukėlė eismo įvykį, buvo apgadinta kito asmens transporto priemonė. Kad tikrai atsitrenkė į kitą automobilį, įsitikino tada, kai jam buvo parodytas vaizdo įrašas. Supranta, kad pasielgė neapdairiai, kadangi nesulaukė kito automobilio savininko arba nesikreipė į policiją, tačiau jo elgesys parodo, kad jis nesislapstė ir nesukūrė jokių kliūčių įvykio ištyrimui. Pažymi, kad iš eismo įvykio vietos iš karto nenuvažiavo, bandė įsitikinti, ar buvo kontaktas su kita transporto priemone, pakankamai ilgą laiką laukė kito automobilio savininko, kito apgadinto automobilio savininkui padaryta žala yra minimali, be to, jis yra automobilį apdraudęs transporto priemonių valdytojų privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, todėl padarytą žalą padengs draudimo kompanija. Apelianto nuomone, šios aplinkybės parodo padarytų pažeidimų nedidelį pavojingumą. Be to, pažymi, kad jis turi daugiau kaip 40 metų vairavimo stažą, anksčiau padaryti Kelių eismo taisyklių pažeidimai buvo kitokio pobūdžio, padaryti prieš ilgą laiko tarpą ir tai parodo, kad jis nėra piktybinis Kelių eismo taisyklių pažeidėjas, o pažeidimas, už kurį šiuo metu baudžiamas, labiau laikytinas ne įprastu jo elgesiu, o vienkartiniu įvykiu, nesukėlusiu niekam esminės žalos. Nubaustojo V. L. įsitikinimu, jam paskirta per didelė piniginė bauda ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimas vieneriems metams. Pažymi, kad baudos sumokėjimą išdėsčius net 12 mėnesių laikotarpiui, per vieną mėnesį jis turėtų sumokėti po 72,33 Eur, o jo senatvės pensiją sudaro tik 150 Eur, gaunamos papildomos pajamos iš prekybos turguje nėra labai didelės – šiuo metu iki 100 Eur per mėnesį. Taigi, paskirtos baudos sumokėjimas ypač apsunkins jo finansinę padėtį. Apelianto nuomone, jam paskirta bauda mažintina iki 500 Eur, paliekant jos išdėstymą 12 mėnesių laikotarpiui, o teisės vairuoti transporto priemones atėmimas yra perteklinė nuobauda, kadangi paskyrus vien piniginę baudą, bus pasiekti visi įstatyme numatyti administracinės nuobaudos tikslai, nes jis ir taip patirs realias pasekmes dėl savo netinkamo elgesio. Jau šiuo metu supranta, kad patekęs į tokią pačią ar panašią situaciją, jis privalo visiškai įsitikinti, kad tikrai niekam nepadarė žalos, o esant reikalui – kreiptis į policiją. Nubaustojo V. L. tvirtinimu, jis gailisi dėl padaryto pažeidimo, o jo neigiama patirtis tikrai paskatins ateityje elgtis daug apdairiau. Kartu dar kartą pažymi, kad jis nėra piktybinis Kelių eismo taisyklių pažeidėjas, todėl mano, kad teismas turi pagrindo manyti, jog tam, kad būtų užkirstas kelias kitų pažeidimų darymui, teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nereikalingas, todėl paskirta administracinė nuobauda švelnintina.
Atsiliepime į apeliacinį skundą Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos tarnybos viršininko funkcijas atliekantis M. Džermeika mano, kad V. L. apeliacinis skundas yra nepagrįstas, todėl skundas turi būti netenkintinas, paliekant galioti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 30 d. nutarimą. Teigia, kad administracinė nuobauda, vadovaujantis ATPK 301 straipsnio nustatytoms taisyklėms, gali būti švelninama tik esant išskirtinėms aplinkybėms, kurios gali būti vertinamos pažeidėjo naudai. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pabrėžęs, kad aplinkybės, jog asmuo nuoširdžiai gailisi ir teisės pažeidimai savo pobūdžiu nėra šiurkštūs, nes nesukėlė sunkių padarinių, nesuteikia jokio prioriteto administracinei atsakomybei švelninti, todėl V. L. nurodytos aplinkybės, kad Kelių eismo taisyklių pažeidimai nesukėlė sunkių pasekmių, padaryta žala yra minimali, byloje nėra reikšmingos ir negali būti vertinamos pažeidėjo naudai. Administracinės nuobaudos tikslas būtent ir yra sukelti tam tikrų neigiamų pasekmių atsiradimą asmeniui, kuriam taikoma sankcija už teisės pažeidimo įvykdymą, tuo siekiama prevencijos tikslų. Kartu įstatymas aukščiau iškelia visos visuomenės viešąjį interesą, siekiant per prevencinių priemonių taikymą užtikrinti saugų eismą, visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių ar nepatogumų, susijusių su asmens komfortu.
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Nubaustojo V. L. apeliaciniame skunde keliamas paskirtos pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį administracinės nuobaudos individualizavimo klausimas. Apeliantas prašo sumažinti pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį paskirtą 868 Eur dydžio baudą ir neatimti teisės vairuoti transporto priemones.
Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintas teisingumo principas ir nuostata, kad teisingumą vykdo teismai. Tai reiškia, kad konstitucinė vertybė yra ne pats sprendimo priėmimas teisme, bet būtent teisingo teismo sprendimo priėmimas; konstitucinė teisingumo samprata suponuoja ne formalų, nominalų teismo vykdomą teisingumą, ne išorinę teismo vykdomo teisingumo regimybę, bet, svarbiausia, tokius teismo sprendimus (kitus baigiamuosius teismo aktus), kurie savo turiniu nėra neteisingi. Kaip ne kartą konstatuota Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau – Konstitucinis Teismas) aktuose, vien formaliai teismo vykdomas teisingumas nėra tas teisingumas, kurį įtvirtina, saugo ir gina Konstitucija (Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsėjo 21 d., 2008 m. sausio 21 d., 2011 m. sausio 31 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. nutarimai).
Konstitucinis Teismas savo jurisprudencijoje taip pat ne kartą yra išreiškęs poziciją, kad teismas turi turėti galimybę, atsižvelgdamas į reikšmingas bylos aplinkybes, individualizuoti įstatyme įtvirtintą griežtą nuobaudą ir skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatytoji minimali arba švelnesnę nuobaudą nei įstatymo numatytoji (Konstitucinio Teismo 2004 m. sausio 26 d., 2005 m. lapkričio 3 d., 2005 m. lapkričio 10 d., 2008 m. sausio 21 d., 2008 m. rugsėjo 17 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. nutarimai).
Pažymėtina ir tai, kad, individualizuodami pažeidėjams skiriamas nuobaudas, teismai turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis teisės pažeidimas. Atvejai, kai už administracinius teisės pažeidimus gali būti skiriama mažesnė nuobauda nei sankcijoje numatytoji minimali arba paskirta švelnesnė nuobauda nei numatytoji sankcijoje, arba visai neskirta administracinė nuobauda, turi būti išimtiniai, sietini su išskirtinių aplinkybių konstatavimu (Konstitucinio Teismo 2012 m. rugsėjo 25 d. nutarimas).
Būtent ATPK 301 straipsnio 1 dalies nuostatos leidžia asmeniui, padariusiam administracinį teisės pažeidimą, skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Sprendimas dėl nuobaudos švelninimo ar jos neskyrimo priimamas, atsižvelgus į ATPK 30 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, taip pat į ATPK 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais.
Administracinė nuobauda, taikant ATPK 301 straipsnį, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant.
Šiame kontekste pažymėtina, kad Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs, jog konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja ir tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (pvz., Konstitucinio Teismo 2000 m. gruodžio 6 d., 2001 m. spalio 2 d., 2004 m. sausio 26 d., 2005 m. lapkričio 3 d., 2005 m. lapkričio 10 d., 2008 m. sausio 21 d. nutarimai). Už teisės pažeidimus negalima nustatyti tokių bausmių arba nuobaudų, kurios būtų akivaizdžiai neproporcingos (neadekvačios) teisės pažeidimams ir bausmės ar nuobaudos paskirčiai (Konstitucinio Teismo 2005 m. lapkričio 10 d. nutarimas). Minėtų iš Konstitucijos kylančių nuostatų privalu laikytis ir teisę taikančioms institucijoms, skiriant asmenims nuobaudas (bausmes) už teisės pažeidimų padarymą.
Tokia pat pozicija atsispindi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-8-2013 ir kt.). Kasacinės instancijos teismas yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-4-2011).
Nėra pagrindo nesutikti su atsiliepimo į apeliacinį skundą Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos tarnybos viršininko funkcijas atliekančio M. Džermeikos argumentu, kad administracinės nuobaudos tikslas būtent ir yra sukelti tam tikrų neigiamų pasekmių atsiradimą asmeniui, kuriam taikoma sankcija už teisės pažeidimo įvykdymą, tuo siekiama prevencijos tikslų, tačiau, kaip jau buvo paminėta, Lietuvos Respublikos Konstitucinis teismas ne kartą yra konstatavęs, jog konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja ir tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas). Tokios praktikos laikosi ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas. Todėl skirdamas nuobaudą pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį ir, taikydamas ATPK 301 straipsnio nuostatas, apylinkės teismas pagrįstai atsižvelgė į tai, kad V. L. padaryti teisės pažeidimai savo pobūdžiu nėra šiurkštūs, sukeltas eismo įvykis mažareikšmis, jo veiksmais kokia nors reikšminga žala eismo saugumui nebuvo padaryta, padaryti pažeidimai nesukėlė sunkių pasekmių, apgadinimai, padaryti kitam automobiliui, yra nežymūs. Eismo įvykis padarytas automobilių stovėjimo aikštelėje, kur nevyksta intensyvus eismas. V. L. prisipažino padaręs administracinį teisės pažeidimą, nuoširdžiai gailisi. Nėra pagrindo abejoti tuo, kad V. L. dėl to, kad po eismo įvykio ant automobilių iš esmės neliko žymių apgadinimų, galėjo iš karto ir nesuprasti, kad apgadino kitą automobilį. Tačiau nustačius, jog V. L. sukėlė eismo įvykį, jis savo atsakomybės nevengė, ant automobilio buvusių apgadinimų, kurie buvo užfiksuoti tik praėjus kelioms dienoms po įvykio, nenuslėpė. Todėl šiuo atveju, skiriant asmeniui nuobaudą už tokio pažeidimo padarymą, tam, kad paskirta nuobauda būtų aiškiai proporcinga padarytam administraciniam teisės pažeidimui, ir yra svarbios nustatytos ir aptartos aplinkybės. Nors V. L. per daug metų vairavimo buvo anksčiau baustas už Kelių eismo taisyklių pažeidimus 5 kartus, tačiau anksčiau jo padaryti pažeidimai buvo kitokio pobūdžio, paskirtas baudas jis sumokėjo (b. l. 14–17). Aptartos aplinkybės parodo, kad V. L. nėra piktybinis Kelių eismo taisyklių pažeidėjas, todėl nėra pagrindo abejoti tuo, kad jis dėl padarytų administracinių teisės pažeidimų tikrai nuoširdžiai gailisi ir suprato savo veiksmų neigiamas pasekmes, ir yra pagrindo manyti, kad jis ateityje naujų pažeidimų nedarys.
Esant aptartoms aplinkybėms, apygardos teismas daro išvadą, kad administracinės nuobaudos skyrimo tikslai, numatyti ATPK 20 straipsnyje, bus pasiekti pritaikius ATPK 301 straipsnio nuostatas ir paskyrus švelnesnę nei ATPK 130 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta nuobaudą, t. y. palikus V. L. apylinkės teismo paskirtą 868 Eur dydžio baudą, kurios sumokėjimas akivaizdžiai sukels nubaustajam neigiamų pasekmių, nes jis, būdamas pensininkas, gaudamas nedideles pajamas, nukentės finansiškai, ir neskiriant papildomos nuobaudos – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo. Šiuo atveju, atsižvelgus į visas aptartas aplinkybes, apygardos teismas konstatuoja, kad paskirta nuobauda – bauda, neatimant teisės vairuoti transporto priemones, bus proporcinga padarytam pažeidimui. Todėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 30 d. nutarimas keistinas.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos ATPK 30212 straipsnio 1 dalies 6 punktu, teisėja
n u t a r i a :
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 30 d. nutarimą pakeisti.
Panaikinti V. L. pagal Lietuvos Respublikos ATPK 130 straipsnio 1 dalį paskirtą papildomą nuobaudą – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą vieneriems metams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos ATPK 33 straipsniu, subendrinus paskirtas nuobaudas pagal Lietuvos Respublikos ATPK 127 straipsnio 2 dalį, 130 straipsnio 1 dalį, paskirti galutinę subendrintą nuobaudą – 868 eurų dydžio baudą.
Kitą nutarimo dalį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.
Teisėja Edita Lapinskienė