Civilinė byla Nr. e2-389-853/2022
Teisminio proceso Nr. 2-29-3-02487-2021-2
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.1.2; 2.1.1.3.10; 2.6.37; 3.1.7.6; 3.2.3.1; 3.2.4.11; 3.2.6.1
(S)
TELŠIŲ APYLINKĖS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2022 m. rugsėjo 29 d.
Mažeikiai
Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų teisėja Andželika Butkuvienė,
sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorėms Lilijai Drizgienei ir Deimantei Martinaitienei,
dalyvaujant ieškovui N. N.,
atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Baltijos koncernas“ atstovui advokatui Mindaugui Klemeniui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo N. N. ieškinį atsakovei UAB „Baltijos koncernas“ dėl netesybų (baudos), žalos, negautų pajamų, procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
Teismas
n u s t a t ė :
ieškovas ieškiniu prašo iš atsakovės priteisti 200,00 Eur netesybų (baudą), 8,00 Eur žalą dėl leidimo išdavimo, 700,00 Eur negautų pajamų, 5 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2021 m. lapkričio 22 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei turėtas bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovas ieškinyje nurodo, jog ieškovas su atsakove sudarė Jungtinės veiklos sutartį Nr. BK-2020-012 (toliau – ir Sutartis). Kreipėsi į Saugaus eismo administraciją, kuri išdavė leidimą vykdyti veiklą su automobiliu „Toyota Prius“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Ieškovas sumokėjo už leidimo išdavimą 8,00 Eur. Ieškovas susisiekė su „Bolt“ operatoriumi ir pasirašė sutartį veiklai naudoti automobilį „Toyota Prius“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Pasak ieškovo, liko tik automobilį paimti iš atsakovės, pasirašant Sutartyje nurodytą nuomos sutartį, į „Bolt“ sistemą įkelti automobilio nuotrauką ir pradėti vykdyti keleivių vežimo už atlygį veiklą, iš karto po to, kai iš atsakovės gaus automobilį. Atsakovė reikalavo papildomos registracijos „Bolt“ sistemoje. Ieškovui pareiškus, jog jis nesupranta tokio reikalavimo būtinumo bei pagrįstumo, nes tik vykdė Sutartyje numatytus įsipareigojimus, atsakovės atstovas vis tiek laikėsi savo pozicijos, jog reikia atlikti registraciją atsakovės vardu. Atsakovės atstovas, nesugebėjęs pagrįsti savo pozicijos, pareikalavo „daugiau čia neskambinti“ ir nutraukė pokalbį. Ieškovui liko neaišku, ar Sutartis tebevykdoma, ar bus galima atsiimti pažadėtą automobilį, po paskutinio pokalbio atsakovei buvo išsiųstas prašymas dėl tolimesnės veiklos, bet į jį atsakyta nebuvo. Ieškovas suprato, jog su atsakove nebus vykdoma Sutartyje numatyta veikla ir automobilis ieškovui nebus išnuomotas, ieškovas pradėjo ieškoti kitų galimybių vykdyti keleivių vežimo už atlygį veiklą. Kitą automobilį ieškovui pavyko išnuomoti tik 2021 m. rugsėjo 9 d. ir veiklą pradėti tik 2021 m. rugsėjo 10 d., todėl, ieškovas mano, jog dėl atsakovės veiksmų negalėjo vykdyti veiklos 7 dienas ir neteko 700 eurų pajamų bei patyrė 8,00 eurų nuostolį dėl leidimo išdavimo.
Atsakovė UAB „Baltijos koncernas“ pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo nesutiko su ieškovo reikalavimais. Nurodė, jog ieškovas neturi teisės reikalauti iš atsakovės sumokėti 200,00 Eur baudą, nes pats ieškovas neatvyko pas atsakovę, kur turėjo pasirašyti nuomos sutartį ir tik tada pasiimti automobilį ir vykdyti veiklą. Pats ieškovas pažeidė Jungtinės veiklos sutarties nuostatas, nes neatvyko pasiimti automobilio ir nepasirašė automobilio priėmimo-perdavimo akto, kuris yra neatsiejama Jungtinės veiklos sutarties dalis (Sutarties 3.2. punktas). Atsakovė pažymi, kad pats ieškovas atsisakė išsinuomoti ir pasiimti automobilį, nes automobilis „užrašomas“ ant įmonės parko, ieškovo tai, kažkodėl netenkino, nors atsakovė visus automobilius taip nuomoja kitiems asmenims, ir jokių problemų nekyla. Kadangi pats ieškovas nurodė, kad jam netinka atsakovės taisyklės, atsakovė ieškovui ir nurodė, kad jei kyla konfliktas, jei netinka, tai tegul ieškovas nenuomoja automobilio. Ieškovas nurodo, jog jis vykdydamas Sutarties 3.2.2. ir 4.3.5. punktuose nurodytus reikalavimus, susisiekė su „Bolt“ operatoriumi ir pasirašė sutartį veiklai naudoti automobilį „Toyota Prius“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Tačiau tai padaryti jis nebuvo įpareigotas, nes automobilius į „Bolt“ parką registruoja atsakovė savo paskyroje. Ieškovo prašymas priteisti 8 Eur, išleistus apmokant už leidimą vežti keleivius už atlygį lengvaisiais automobiliais pagal užsakymą, – nepagrįstas. Ieškovas gavo ir tebeturi leidimą vykdyti keleivių vežimo paslaugas, ir leidimas išduotas vykdyti veiklą tiek su atsakovės automobiliu „Toyota Prius“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), tiek su kitu automobiliu „Toyota Prius“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Taigi, ieškovas sumokėjo už licencijos išdavimą ir ja naudojasi iki šiol, todėl šis jo reikalavimas taip pat nepagrįstas. Ieškovo reikalavimas priteisti 700 Eur negautų pajamų – niekuo nepagrįstas ir nieko neįrodytas. Pati atsakovė neteko konkrečių pajamų už automobilio nuomą. Be to, ieškovas nenurodo jokių atsakovės civilinės atsakomybės sąlygų.
Ieškovas N. N. teismo posėdžio metu palaikė procesiniuose dokumentuose išdėstytą poziciją. Papildomai nurodė, jog norėjo išsinuomoti automobilį, sužinojo sąlygas, gavęs sutartį išstudijavo, atliko veiksmus: susitarė su dispečerine, gavo leidimą ir pateikė atsakovei. 2022 m. rugsėjo 2 d. norėjo pasiimti automobilį, kai paskambino atsakovės atstovui, tada sužinojo, jog yra kita tvarka. Nutrūko bendradarbiavimas dėl atsakovės veiksmų, nes atsakovė neatrašė į ieškovo prašymą. Ieškovas nuosekliai, tai yra papunkčiui vykdė sutartį, ir ne dėl jo kaltės sutartis buvo nutraukta. 2022 m. rugsėjo 2 d. nevyko pasiimti automobilio, nes nežinojo, ar gaus automobilį. Licencija yra suteikiama konkrečiam automobiliui. Pagal sutarties reikalavimus susisiekė su „Bolt“ ir ieškovo vardu susikūrė paskyrą ir pridėjo automobilį, kurio valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Pokalbio metu su atsakovės atstovu sužinojo, jog netinka registracija jo vardu. Atsakovė sutarties nenutraukė, nes sutartį nutraukė ieškovas.
Atsakovės UAB „Baltijos koncernas“ atstovas advokatas Mindaugas Klemenis teismo posėdžio metu palaikė procesiniuose dokumentuose išdėstytą poziciją. Papildomai nurodė, jog pagal atsakovės nusistovėjusią tvarką, atsakovė registruoja vartotojus „Bolt“ sistemoje, nes pagal Sutarties 3.5. punktą atsakovė tvarko klausimus su trečiaisiais asmenimis. Automobilis ieškovui nebuvo perduotas.
Ieškinys tenkintinas visiškai
Teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 185 straipsnio 1 dalis). Įvertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie yra leistini ir patikimi. Teismas turi įvertinti kiekvieną įrodymą atskirai ir kartu įrodymų visetą. Teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-07-02 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010).
Išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo lieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-08-25 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2008; 2008-03-26 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-187/2008; 2004-10-04 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-513/2004). Įrodinėjimas civiliniame procese grindžiamas tikimybių pusiausvyros principu – teismas pripažįsta faktą esant nustatytu, jei, įvertinus į bylą pateiktus įrodymus, yra didesnė tikimybė manyti tam tikrą faktinę aplinkybę egzistavus nei neegzistavus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-10-26 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-423/2010, 2002-04-15 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2002). Tuo pačiu, esant byloje surinktų įrodymų prieštaravimams, kilę neaiškumai vertinami atsižvelgiant į šalims tenkančią įrodinėjimo pareigą. Be to, vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas privalo vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais (CPK 3 straipsnio 7 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-02-07 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011).
Dėl teisinių santykių kvalifikavimo ir skolos priteisimo
Bylos medžiaga nustatyta, jog ieškovas ir atsakovė 2021 m. rugpjūčio 30 d. pasirašė Jungtinės veiklos sutartį Nr. BK-2020-012, kurios pagrindu ieškovas ir atsakovė siekė gauti maksimalias pajamas (pelną), vykdant keleivių vežimo už atlygį lengvaisiais automobiliais taksi veiklą (Sutarties 2.3 punktas). Atsakovė į bendrą veiklą įneša lengvąjį automobilį, atitinkantį techninius motorinių transporto priemonių ir jų priekabų reikalavimus („Toyota Prius“, taksi valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini), vertė 50 Eur), o ieškovas įneša neturtinį indėlį – vairuotojo kompetenciją, vairavimo žinias, potencialių klientų sąrašą (Sutarties 3.1.1., 3.1.1.1. ir 3.1.2.1 punktai). Automobilis perduodamas ieškovui ir grąžinamas atsakovei surašant automobilio perdavimo-priėmimo aktą, jame esant reikalui fiksuojant automobilio būklę ir pridedant automobilio nuotraukas/video. Esant ginčo klausimui grąžinant automobilį su išorės defektu (-ais) klausimas įrodinėjamas minėtų nuotraukų/video pagalba (Sutarties 3.2.1. punktas). Ieškovas privalo: pats susikontaktuoti su dispečerine (taksi užsakymų valdymo centru) ir sudaryti sutartį su šiuo centru, gauti prisijungimo duomenis, kad galėtų gauti užsakymus keleivių vežimo už atlygį lengvaisiais automobiliais veiklai vykdyti. Visas išlaidas susijusias su dispečerinė (užsakymo valdymo centru) suteiktomis paslaugomis apmoka ieškovas (Sutarties 3.2.2. punktas). Pagal Sutarties 4.3. punktą ieškovas, be kita ko, turi: būti išsiėmęs individualios veiklos vykdymo pažymą tokiai veiklai vykdyti arba įregistravęs tokią veiklą (juridiniam asmeniui); turėti Lietuvos Respublikoje išduotą leidimą vykdyti keleivių vežimo už atlygį lengvaisiais automobiliais veiklą; turėti sudarytą ir galiojančią sutartį su dispečerinė (užsakymų valdymo centru); priimant ir grąžinant automobilį pasirašyti automobilio perdavimo-priėmimo aktą ir esant reikalui fiksuojant automobilio priėmimo-pardavimo akte automobilio būklę pridedant automobilio nuotraukas/video.
Byloje kilo ginčas dėl to, jog ieškovas pagal Sutarties 3.2.2. punktą atlikęs veiksmus, iš atsakovės negavo automobilio, nes reikėjo, pasak atsakovės, atlikti kitus veiksmus, todėl ieškovas prašo priteisti 200,00 Eur netesybų (baudos), numatytų Sutarties 8.1. punkte, 8,00 Eur žalą dėl leidimo išdavimo ir 700,00 Eur negautų pajamų, už septynias dienas, nes kitą automobilį ieškovas išsinuomojo 2021 m. rugsėjo 9 d. ir kitą dieną ieškovas veiklą pradėti vykdyti.
Jungtinės veiklos sutarties samprata yra apibrėžta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.969 straipsnio 1 dalyje. Pagal aptariamą nuostatą, jungtinės veiklos (partnerystės) sutartis – tai sutartis, kuria du ar daugiau asmenų (partnerių), kooperuodami savo turtą, darbą ar žinias, įsipareigoja veikti bendrai tam tikram, neprieštaraujančiam įstatymui tikslui arba tam tikrai veiklai. Aiškindamas šią teisės normą, kasacinis teismas yra išskyręs šiuos esminius jungtinės veiklos sutarties požymius: 1) kelių asmenų turtinių, intelektinių ar darbinių išteklių (įnašų) kooperavimas; 2) įsipareigojimas naudojant kooperuotus išteklius bendrai veikti; 3) bendras dalyvių tikslas ir interesas – tam tikros veiklos plėtojimas ar tikslo siekimas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-392/2009).
Pažymėtina, kad teisinę jungtinės veiklos (partnerystės) sutarties formą gali įgyti labai įvairūs civiliniai santykiai, jais gali būti bet kokie įstatymui neprieštaraujantys kelių asmenų tarpusavio įsipareigojimai kooperuojant turtą ar nematerialines vertybes užsiimti bendra veikla ar siekti bendro tikslo. Todėl, siekiant tam tikrus teisinius santykius identifikuoti kaip jungtinės veiklos santykius, yra būtinas šalių tarpusavio susitarimas vykdyti jungtinę veiklą. Šalys turi susitarti dėl siekiamo bendro dalyvių tikslo, jų įnašų ir dalies jungtinėje veikloje, partnerių bendrosios nuosavybės ir jos tvarkymo, bendrų reikalų organizavimo ir sprendimo, bendrų išlaidų ir nuostolių bei jų paskirstymo tarp šalių, partnerių atsakomybės pagal bendras prievoles, pelno paskirstymo ir partnerio dalies atidalijimo, jungtinės veiklos sutarties pabaigos (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. sausio 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-103-219/2019).
Konstatuotina, jog tarp šalių buvo sudaryta jungtinės veiklos sutartis, kuri sudaryta atsakovei išsiunčiant atsakovės pasirašytą jungtinės veiklos sutarties egzempliorių ieškovui ir ieškovui sutartį pasirašius. Taigi sutarties sąlygas pasiūlė atsakovė, kuri bylos nagrinėjimo metu kvestionavo pačią sutartį, jog pas atsakovę buvo nusistovėjusi kitokia tvarka, nei numatyta sutartyje, tai yra, jog atsakovė turi „Bolt“ platformoje registruoti vartotoją, o ne pats vartotojas turi registruotis „Bolt“ platformoje. Pažymėtina, jog CK 6.193 straipsnio 4 dalis numato, kai abejojama dėl sutarties sąlygų, jos aiškinamos tas sąlygas pasiūliusios šalies nenaudai ir jas priėmusios šalies naudai. Visais atvejais sutarties sąlygos turi būti aiškinamos vartotojų naudai ir sutartį prisijungimo būdu sudariusios šalies naudai. Taigi, bylos kontekste pažymėtina, jog būtent sutarties sąlygas pasiūlė pati atsakovė, kuri yra bendrovė – juridinis asmuo, kuriam keliami didesni atidumo standartai, bei prijungimo būdu ieškovas prisijungė prie sutarties. Taigi, atmestini atsakovės argumentai, jog būtent atsakovė privalėjo „Bolt“ platformoje registruoti ieškovą, remdamasi Sutarties 3.5. punktu, jog atsakovė tvarko klausimus su trečiaisiais asmenimis. Tačiau specialusis Sutarties 3.2.2. punktas numato, jog būtent ieškovas pats turi atlikti veiksmus, kuriuos jis ir atliko. Iš byloje esančių elektroninių laiškų, matyti, jog tarp šalių – ieškovo ir atsakovės – vyko bendravimas elektroniniais laiškais, iš kurių nustatyta, jog ieškovas iš savo elektroninio pašto, atsakovei 2021 m. rugpjūčio 28 ir 30 d. išsiuntė: savo anketinius duomenis (vardą, pavardę, asmens kodą, gyvenamąją vietą, verslo pažymą, leidimą vykdyti keleivių vežimo už atlygį lengvaisiais automobiliais pagal užsakymą veiklą, kuriuo leista vykdyti veiklą su automobiliu „Toyota Prius“, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)). Ieškovas 2021 m. rugsėjo 6 d. raštu dėl 2021 m. rugpjūčio 30 d. Jungtinės veiklos sutarties atsakovę įspėjo dėl sutarties nutraukimo (Sutarties 9.5.1 punkto pagrindu) ir ieškovas laikė sutartį nutrauktą per penkių dienų laikotarpį nuo šio pranešimo gavimo datos bei pareikalavo sumokėti 200,00 Eur dydžio netesybas (baudą), pagal Sutarties 8.1 punkto nuostatas. Pasak ieškovo, registruotąja pašto siunta minėtas raštas buvo išsiųstas atsakovei, bet paštui neįteikus, ieškovas 2021 m. spalio 25 d. išsiuntė elektroniniu laišku dokumentus, tai yra Jungtinės veiklos sutartį, pranešimą dėl sutarties nutraukimo ir baudos, susirašinėjimą bei voką.
Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis šalims turi įstatymo galią; sutartis įpareigoja atlikti ne tik tai, kas tiesiogiai joje numatyta, bet ir visa tai, ką lemia sutarties esmė arba įstatymai (CK 6.189 straipsnio 1 dalis). Vienos šalies pareiga vykdyti sutartinę prievolę atitinka kitos šalies reikalavimo teisę, kuri yra ginama įstatymu, nes už sutartinių prievolių nevykdymą arba netinkamą vykdymą gali būti taikoma sutartinė atsakomybė (CK 6.256 straipsnio 1 dalis). Sutarties privalomumo ir vykdytinumo (pacta sunt servanda) principai, kuriais grindžiami sutartiniai santykiai, lemia, kad bet koks sutarties netinkamas vykdymas reiškia sutarties pažeidimą, už kurį atsakinga sutartinių įsipareigojimų nevykdanti sutarties šalis. Sutarčių privalomumo šalims principas reikalauja sutartį vykdyti ir vienos iš šalių atsisakymas nuo sutarties negalimas, išskyrus įstatyme išvardytus atvejus, kai vienašališkai sutartį nutraukti šalis gali pati arba inicijuoti teismine tvarka nutraukimą.
CK 6.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas sutarties laisvės principas suteikia sutarties šalims teisę savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises ir pareigas. Šalių teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis turi joms įstatymo galią (CK 6.189 straipsnis). Vienok, šalių teisė nustatyti sutarties turinį nėra absoliuti, ją šalys turi įgyvendinti, nepažeisdamos imperatyviųjų teisės normų (CK 6.157 straipsnio 1 dalis), viešosios tvarkos ir geros moralės reikalavimų, įstatymas įpareigoja kiekvieną sutartinių santykių turinčią šalį elgtis sąžiningai (CK 6.158 straipsnis). Taigi, šalys, sudarydamos sutartį, gali laisvai tartis dėl sąlygų ir jų vykdymo, tačiau turi laikytis prieš tai išdėstytų reikalavimų, o teismas privalo ex officio patikrinti, ar sutartyje nėra sąlygų, prieštaraujančių imperatyviosioms teisės normoms, viešajai tvarkai ir gerai moralei, o jei tokios sąlygos nustatomos, išspręsti sandorio negaliojimo klausimą (CK 1.78 straipsnio 5 dalis).
Konstatuotina, jog sutarties šalys privalėjo laikytis Sutarties sąlygų, o atsakovė nesilaikė Sutarties sąlygų ir ieškovo ir atsakovės sudaryta Jungtinės veiklos sutartis nutraukta sutartyje numatyta tvarka (Sutarties 9.5.1 punkto pagrindu, CK 6.217 straipsnio 5 dalis, 6.218 straipsnis), tai yra atsakovė ieškovui neišdavė automobilio bei atsakovė nutraukė bendradarbiavimą su ieškovu pagal Sutartį, todėl ieškovas įgijo teisę gauti ir sutartyje numatytą 200,00 Eur baudą (Sutarties 8.1. punktas, CK 6.71 straipsnio 1 dalis). Taigi, priteistina iš atsakovės ieškovo naudai 200,00 Eur bauda.
Pagal ieškovo prašymą, UAB Bolt Services LT ieškovui atsakė, jog ieškovo paskyra „Bolt“ platformoje sukurta ir pridėtas automobilis (duomenys neskelbtini) 2021-09-01 12:57:07; N. N. paskyroje pridėtas automobilis (duomenys neskelbtini): 2021-09-09 19:02:29; N. N. paskyroje užfiksuota pirma kelionė: 2021-09-10 13:40:25; N. N. paskyroje nuo pirmos kelionės iki 2021-12-31 buvo uždirbta 4961,90 Eur; N. N. paskyroje nuo pirmos kelionės iki 2021-12-31 buvo aktyvi 483.64 val. iš kurių 364.1 val. buvo aktyvi vykdant užsakymus „Bolt“ platformoje.
Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, jog ieškovui vykdant ieškovo ir atsakovės pasirašytą Jungtinės veiklos sutartį buvo išduotas Leidimas vykdyti keleivių vežimo už atlygį lengvaisiais automobiliais pagal užsakymą veiklą konkrečiam automobiliui „Toyota Prius“, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), už kurį 2021 m. rugpjūčio 30 d. ieškovas sumokėjo 8,00 Eur. Atsižvelgiant į tai, jog ieškovas vykdydamas sutartį išsiėmė Leidimą vykdyti keleivių vežimo už atlygį lengvaisiais automobiliais pagal užsakymą veiklą konkrečiam automobiliui, kuris buvo numatytas šalių pasirašytoje sutartyje, todėl ieškovui nutraukus sutartį dėl atsakovės veiksmų, ieškovui priteistina 8,00 Eur žala iš atsakovės. Pažymėtina, jog atsakovės argumentai, jog išduotas leidimas suteikia leidimą veiklą vykdyti ir su kitu automobiliu, paneigia byloje esantis mokėjimo nurodymas, kuris patvirtina, jog ieškovas dėl leidimo vykdyti veiklą kitu automobiliu privalėjo pakartotinai sumokėti 8,00 Eur.
Be to, ieškovas prašo priteisti ir 700,00 Eur negautų pajamų. Negautomis pajamomis pagal įstatymą pripažįstamos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Tai, ar patirti nuostoliai gali būti vertinami kaip negautos pajamos, spręstina pagal tokius kriterijus: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto (ieškovas sudarė Sutartį su atsakovu, siekdamas gauti pajamų); 2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai (ieškovas tikėjosi gauti automobilį 2021 m. rugsėjo 2 d. ir veiklą pradėti vykdyti 2021 m. rugsėjo 3 d.); 3) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų skolininko veiksmų (šalių pasirašyta sutartis nutraukta išskirtinai dėl atsakovės veiksmų). Iš byloje esančių duomenų ieškovas nuo 2021 m. rugsėjo 10 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d. uždirbo 4961,90 Eur, kai dirbo 483.64 val., vykdant užsakymus „Bolt“ platformoje. Taigi, vidutinis vienos valandos uždarbis – 10,26 Eur (4961,90 Eur / 483,64 val.). Kadangi maksimalus laikas – 11 val. (per parą galimų pavėžėjimo paslaugų teikimo), laikytina, jog galima uždirbti 100 Eur per dieną, kuris per 7 dienas galėjo sudaryti 700 Eur, kurie ir laikytini negautomis pajamomis, todėl 700,00 Eur suma priteistina ieškovui iš atsakovės.
Dėl procesinių palūkanų priteisimo
Kadangi civilinė byla buvo 2021 m. lapkričio 22 d. iškelta pagal kreditoriaus pareiškimą dėl teismo įsakymo, o CK 6.37 straipsnio 2 dalis ir 6.210 straipsnio 1 dalis numato, kad skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, iš atsakovės ieškovo naudai priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos, tai yra 2021 m. lapkričio 22 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
Šaliai, kurios naudai priimtas teismo sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas.<...> Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 1 ir 2 dalys).
Ieškovo bylinėjimosi išlaidos šioje byloje sudaro: 23,00 Eur žyminis mokestis. Ieškinį patenkinus visiškai šios 23,00 Eur bylinėjimosi išlaidos priteistinos ieškovui iš atsakovės, o atsakovės bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos iš ieškovo.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263–270 straipsniais, 279 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi,
nusprendžia:
ieškinį patenkinti visiškai.
Priteisti iš atsakovės UAB „Baltijos koncernas“, j. a. k. 304259423, ieškovo N. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini), naudai:
– 200,00 Eur (du šimtus eurų) netesybų (baudą);
– 8,00 Eur (aštuonių eurų) žalą dėl leidimo išdavimo;
– 700,00 Eur (septynių šimtų eurų) negautų pajamų;
– 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą, tai yra 908,00 Eur, nuo bylos iškėlimo teisme dienos, tai yra 2021 m. lapkričio 22 d., iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.
– 23,00 Eur (dvidešimt tris eurus) bylinėjimosi išlaidų.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per sprendimą priėmusį teismą.
Teisėja Andželika Butkuvienė