Baudžiamoji byla Nr. 1-524-718/2019

Proceso Nr. 1-01-1-00270-2019-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.5.; 1.1.6.3.; 1.1.8.10.1.; 1.1.8.13.; 1.2.4.4.2.8.; 1.2.26.2.; 2.3.6.4.5.2.

           (S)

KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMAS

N U O S P R E N D I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. liepos 1  d.

Klaipėda

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Laimutė Venckuvienė,

sekretoriaujant Almai Kubiliūnienei,

dalyvaujant Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokurorei Kristinai Blinstrubienei,

kaltinamiesiems I. L. ir A. K.,

nukentėjusiesiems V. U. ir V. A.,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje 

A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), nevedęs, dirbantis AB „(duomenys neskelbtini)“ dokininku-mechanizatoriumi, neteistas, 2016 m. spalio 28 d. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalyje vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 1 dalimi,

kaltinamas padaręs nusikaltimus, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje, 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte,

I. L.

kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje.

Teismas

n u s t a t ė :

kaltinamieji A. K. ir I. L., veikdami bendrininkų grupėje, viešoje vietoje įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, be to A. K. dėl chuliganiškų paskatų nesunkiai sužalojo žmogų:

A. K. ir I. L., 2019 m. sausio 1 d., apie 23.00 val., būdami apsvaigę nuo alkoholio bei veikdami bendrininkų grupėje, viešoje vietoje – prie baro „Medinava“, Taikos pr. 97 B, Klaipėdoje, po žodinio konflikto su V. U. dėl susprogdintos petardos, A. K. pasivijo V. U., sugriebė ją ir, tempdamas už rūbų ir plaukų, bloškė į žemę ir gulinčiai spyrė ne mažiau kaip dešimt smūgių į įvairias kūno vietas, tuo padarydamas nukentėjusiajai galvos sumušimą su veido dešinės pusės minkštųjų audinių patinimu, protezuoto viršutinio dešiniojo 11 danties išmušimu, viršutinio kairiojo 22 danties išmušimu, viršutinio dešinio 13, kairiųjų 21 bei 23 dantų vainikų kramtomųjų paviršių kampų nuskėlimu, dešinės plaštakos II piršto sumušimą su minkštųjų audinių patinimu bei išsivysčiusiu potrauminiu stenozuojančiu ligamentitu ir taip V. U. sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą. Tuo pat metu V. U. bandančiam apginti V. A. I. L. suėmė už kairės rankos ir stipriai truktelėjo, dėl ko V. A. nugriuvo ant žemės, ir gulinčiam spyrė ne mažiau kaip keturis kartus į dešinį šoną ir dešinę šlaunį ir taip V. A. sukėlė fizinį skausmą. Tokiu būdu A. K. ir I. L. viešoje vietoje įžūliais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį, be to kaltinamasis A. K. dėl chuliganiškų paskatų nesunkiai sužalojo V. U..

Kaltinamasis A. K. kaltu prisipažino. Parodė, kad 2019 m. sausio 1 d. su draugu I. L. leido laiką bare „Medinava“, vartojo alkoholinius gėrimus. Kai baras užsidarė, tai buvo apie 23.00 val., jis liko susimokėti, o I. išėjo iš baro. Kai jis, A. K., išėjo į lauką, pamatė konfliktuojančius nukentėjusiuosius ir I. L.. Jis, kaltinamasis, prie jų priėjo, taip pat su nukentėjusiais susiginčijo. Nukentėjusioji jį išvadino „čiurka“, jis ją išvadino necenzūriniais žodžiais, tada ji griebė jam už kapišono, pastūmė. Jis, kaltinamasis, jai taip pat sugriebė už kapišono, pastūmė ir ji nukrito. Nepamena, kaip jai spyrė. Tada prie jų priėjo nukentėjusiosios vyras ir tarp jų atsistojo. Jis, kaltinamasis, ketino pasišalinti, pakvietė Igorį, kad eitų kartu. Šiek tiek paėjęs pastebėjo, kad I. nėra. Paskambino Į. į mobilaus ryšio telefoną, tačiau šis neatsiliepė. Tada grįžo į įvykio vietą ir pamatė I., prirakintą apsaugos darbuotojo prie stulpo. Kai jis priėjo, jį taip pat suėmė tas apsaugos darbuotojas, atvyko policijos pareigūnai. Nukentėjusieji buvo sužaloti, kraujo jis nepastebėjo. Įvykio metu su I. buvo apsvaigę nuo alkoholinių gėrimų, todėl įvykio aplinkybių nepamena. Pripažįsta tampęs moterį, spyręs jai. Spyrė bet kur, netaikydamas. Ką tuo metu darė I., nematė. Jis, kaltinamasis, V. A. nežalojo. Pripažįsta visas jam pareikšto kaltinimo aplinkybes. Atsiprašo nukentėjusiųjų. Civilinius ieškinius atlygino.

Kaltinamasis I. L. kaltu prisipažino. Parodė 2019 m. sausio 1 d. su A. K. leido laiką bare „Medinava“, vartojo alkoholinius gėrimus, šventė Naujus metus. Abu buvo apsvaigę, todėl visų įvykio aplinkybių nepamena. Su nukentėjusiaisiais kilo konfliktas dėl to, kad jis lauke numetė petardą. Nematė, kaip A. K. tampė ir žalojo V. U., jis, kaltinamasi, susistumdė su V. A.. Kas vyko toliau, nepamena, pamena tik, kad buvo prirakintas prie stulpo, atvyko policijos pareigūnai. Pamena, kad V. A. ranka buvo sugipsuota, jis tampė nukentėjusiajam už rankos, nukentėjusysis buvo nugriuvęs.Visų savo veiksmų nepamena. Jeigu V. A. nurodo, kad jis, kaltinamasis, jam spyrė, galimai taip ir buvo. Galėjo spirti 4 kartus. Pripažįsta visas jam pareikšto kaltinimo aplinkybes. Nepamena, kuris pirmasis pradėjo konfliktą. Nuoširdžiai gailisi dėl tokio savo poelgio, atsiprašo nukentėjusiųjų, žalą atlygino. Nori su nukentėjusiaisiais taikytis.

Kaltinamųjų kaltę pagrindžiantys rašytiniai bylos duomenys

Nukentėjusioji V. U., apklausiama ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad  dirba padavėja bare „Medinava“, Taikos pr. 97B, Klaipėdoje, tačiau 2019-01-01 jai buvo ne darbo diena, todėl apie 19.30 val. kartu su draugu  V. A. atėjo į  barą pavakarieniauti. Tuo metu bare laiką leido penki jai nepažįstami vyrai, iš kurių du vėliau ją užpuolė. Šių vyrų kaip baro klientų ji neatpažino, bare su vyrais jokio kontakto ir  konflikto nebuvo. Baras užsidarė  23.00 val., ir tuo metu iš baro išėjo ji su  draugu bei visas tuo metu dirbęs personalas. Ji su draugu ir padavėja S. J. sustojo prie baro parūkyti, ir tuo metu vienas iš dviejų netoliese stovėjusių vyrų staiga uždegė petardą ir tyčia metė į jų pusę. Petarda sprogo nuo jos apie trijų metrų atstumu, dėl ko ji stipriai išsigando, išgąsčio  reakcija buvo griūti ant žemės ir ji nugriuvo, o kai atsikėlė, ištikta šoko, vyrams išsakė pretenzijas dėl jų kvailo ir neatsakingo elgesio, išliejo jų atžvilgiu pyktį ir pradėjo su draugu eiti nuo jų. Tačiau tuojau pat, kaip vėliau sužinojo, I. L. pasivijo, sugriebė ją už striukės gobtuvo kartu su ilgais jos plaukais, jėga patraukė atbulą prie savęs ir po to jėga bloškė ją į žemę.  V. A. buvo susilaužęs dešinę ranką, kuri buvo sugipsuota, todėl jis niekaip jai padėti negalėjo. Jis šaukė  vyrams, kad šie  muštų jį, tačiau ar jam sudavė vyrai smūgius, ji nematė. Vėliau V. A. sakė, kad vienas iš vyrų smūgius sudavė ir jam. Parblokšta  ant žemės, ji  gulėjo ir dengėsi rankomis  veidą,  gulinčią ją  spardė į įvairias kūno vietas. Mano, kad iš viso  spyrė ne mažiau kaip dešimt kartų, sumušimo žymės yra ant  dešinės rankos riešo, kaktos, dešinės pusės skruoste,  abiejose kojose, abiejose rankose,  išmuštas priekinis protezuotas dantis, šalia esantis dantis yra nuskeltas, skauda apatinius  dantis. Ar vyrai abu  spardė ar vienas, pasakyti negali, nes nematė. Tuo metu bendradarbė S. J. iškvietė netoliese gyvenantį baro „Medinava“ apsaugos darbuotoją D. B., kuris atvykęs abu vyrus sulaikė ir iškvietė policiją. Atvykę medikai ją pristatė į Klaipėdos universitetinę ligoninę, po apžiūros ji buvo išleista į namus. Užpuolimo metu jai buvo suplėšyta striukė, ji naudojimui yra netinkama,  vėliau ji striukę pateiks prie tyrimo, striukės vertė 70 eurų, kiti rūbai sugadinti nebuvo. Šio užpuolimo metu ji patyrė fizinę ir  moralinę žalą. Ji buvo sumušta dviejų nepažįstamų vyrų, kurie ją ne tik sužalojo, bet ir pažemino kaip moterį. Papildomai parodė, kad ją  ant žemės pagriovė ir mušė ne I. L., kurį  atpažino apsaugos darbuotojas D. B., o antras vyras, kuris buvo žemesnio už I. L. ūgio. Vėliau apsaugos darbuotojas D. B. sakė, kad I. L. su drauge ar sutuoktine bare „Medinava“ sutiko Naujuosius metus ir kad jis netoli nuo baro „Medinava“ gyvena. V. A. ir bendradarbė S. J. jai sakė, kad ją mušė vienas vyras, o V. A. antras. A. K. ir I. L. atsiprašė jos, pilnai atlygino turtinę ir neturtinę žalą, ji jiems atleido, jokių turtinių pretenzijų nė vienam iš jų neturi ir civilinio ieškinio nereiškia (1 t., b.l. 15-16, 19, 22).

   Nukentėjusysis V. A., apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad sugyventinė V. U. dirba padavėja bare „Medinava“, Taikos pr. 97B, Klaipėdoje, tačiau 2019-01-01 jai buvo laisva diena, ir jie abu  apie  20.00 val. nuėjo į barą praleisti laiką ir pavakarieniauti. Tuo metu bare buvo užimtas  vienas staliukas, prie kurio sėdėjo keletas vyrų, daugiau klientų bare nebuvo. Su jais jie visiškai nekontaktavo ir nekonfliktavo. Baras užsidarė  23.00 val., kadangi nebuvo klientų, mano, kad minėti vyrai iš baro išėjo kiek anksčiau. Kai jis išėjo iš baro, terasoje buvo du vyrai, V. U. su kitomis baro darbuotojomis rūkė terasoje. Jis nematė ir negirdėjo petardos sprogimo ir konflikto tarp vieno iš vyrų ir  sugyventinės. Išėjęs iš baro į lauką, priėjo prie sugyventinės, su kuria stovėjo S. J., ir jie visi pradėjo eiti link namų, t.y. link Debreceno gatvės. Staiga vienas iš prie baro stovėjusių vyrų iš nugaros sugriebė V. U. už striukės gobtuvo kartu su  jos plaukais, jėga ją patraukė atbulą ir  bloškė jėga  ją į žemę.  V. U. nugriuvo ant nugaros, ir  vyras ją gulinčią ėmė spardyti. Jis nesuprato, kas ir kodėl vyksta. Antro šalia stovėjusio vyro, kuris buvo tamsaus gymio, juodais trumpai kirptais plaukais ir su barzdele, jis prašė nuraminti savo draugą, prašė ir sugyventinę spardžiusio vyro liautis, tačiau nė vienas vyras į jo prašymus niekaip nesureagavo. Kai jis mėgino pats nuo spardomos sugyventinės nutraukti tą vyrą, kuris buvo už pirmąjį žemesnio ūgio, vyras su barzdele jį suėmė už kairės rankos, stipriai truktelėjo, dėl ko jis, to nesitikėdamas, nugriuvo ant žemės. Gulintį jį vyras su barzdele spardė. Kadangi 2018-12-22 jis buvo susilaužęs dešinės  rankos delnikaulį, todėl vyrui pasipriešinti negalėjo, tik stengėsi  apsaugoti nuo  spyrių sužalotą ranką. Vyras su barzdele jam spyrė ne mažiau kaip keturis kartus į dešinį šoną ir dešinę šlaunį. Kiek kartų žemesnio ūgio vyras spyrė V. U. jis nežino, nes ją spardė jam už nugaros. Iki jį pargriovė kitas vyras, matė, kad V. U. įspyrė ne mažiau keturis kartus į viršutinę kūno dalį, tiksliai į kurias kūno vietas, nematė. Vėliau atvykęs baro apsaugos darbuotojas D., kurio pavardės nežino, vieną iš vyrų atpažino. Mano, kad vyrai išgirdo, kaip S. J. telefonu kvietė pagalbą, ir liovėsi juos mušti. V. U. mušęs vyras iš įvykio vietos pasišalino, liko tik jį spardęs vyras, kurį atvykęs apsaugos darbuotojas D. sulaikė. Tačiau kiek vėliau į įvykio vietą grįžo ir V. U. mušęs žemesnio ūgio vyras, šis vyras buvo ypatingai agresyvus ir nevaldomas. Kas jam iššaukė tokį pyktį, kad jis be gailesčio spardė moterį, nežino. Šis vyras V. U. spardė į galvą ir veidą, išmušė ir nuskėlė dantis, sužalojo dešinės rankos pirštą, kurio iki šiol negali sulenkti. Nė vienas iš vyrų juos mušdami nieko nesakė ir nereikalavo, jie nieko iš jų nepavogė. Apsaugos darbuotojas D. abu vyrus sulaikė,  iškvietė policiją ir medikus, kurie V. U. pristatė į Klaipėdos universitetinę ligoninę. Kartu su V. U. į ligoninę vyko ir jis, tačiau jam  medikų pagalba reikalinga nebuvo ir jis nesikreipė į medikus, jam buvo sukeltas  fizinis skausmas. Užpuolimo metu jo rūbai sugadinti nebuvo,  buvo suplėšyta V. U. striukė. V. U. mušė tik žemesnio ūgio vyras, o jį aukštesnio ūgio su barzdele. Šio užpuolimo metu jis patyrė fizinę ir moralinę žalą, kadangi būdamas sužalotas ( akivaizdžiai matėsi sugipsuota ir sulenkta laikoma ranka), negalėdamas pasipriešinti, buvo užpultas  ir spardomas, be to, niekaip negalėjo apginti savo sugyventinės. Papildomai parodė, kad I. L. jo  nuoširdžiai atsiprašė, todėl jis atleido, susitaikė su juo, neturi jam jokių pretenzijų ir prašo jo atžvilgiu ikiteisminį tyrimą nutraukti. Jis tvirtina, kad V. U., konflikto neprovokavo ir neišprovokavo, nė vieno iš juos užpuolusių vyrų pirmoji  už  rūbų netąsė, jie  abu jau ėjo nuo baro, kai pasivijo  I. L. draugas ir sugriebęs V. U. bloškė į grindinį ir gulinčią  spardė. Jam smūgius sudavė tik I. L., todėl jis jo draugui A. K. pretenzijų neturi, nė vienam iš jų jis neturi turtinių pretenzijų  (1 t., b.l. 35-36, 39).

Liudytojas D. B., apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu,  parodė, kad  dirba bare „Medinava“,  Taikos pr. 97B, Klaipėdoje, apsaugos darbuotoju, tačiau 2019-01-01 jam buvo laisva diena, ir jam būnant namuose,  22.57 val. paskambinusi padavėja S. J. verkdama sušuko: „D. gelbėk, mumis užpuolė“. Sakė, kad užpuolė prie baro, todėl jis nedelsdamas atvyko automobiliu, kadangi gyvena netoliese. Atvykęs pamatė baro lauko terasoje nuo žemės besikeliančią padavėją V. U., prie įėjimo į terasą stovintį I., kaip dabar jau žino L., kurį tą pačią akimirką sulaikęs ir uždėjęs jam antrankius  bėgo ieškoti antrojo asmens, kuris pasišalino. Pasišalinimo kryptį jam nurodė S. J., tačiau jo niekur nebuvo. Jam einant link baro,  paskambino S. J. ir pasakė, kad antras asmuo grįžo ir mėgina išlaisvinti I. L., todėl jis greitai parbėgo ir sulaikė ir antrąjį asmenį,  po ko  iškvietė policijos pareigūnus, kurie sulaikytus asmenis išsivežė. Įvykio vietoje V. U. ir kiti ten buvę asmenys nurodė, kad ją užpuolė ir spardė gulinčią ant žemės antrasis jo sulaikytas asmuo, kurio duomenų jis nežino, o I. L. tuo metu puolė ir stumdėsi su V. U. sugyventiniu V. A., kuris sakė, kad I. L. jam sudavė smūgius ir kad jis buvo nugriuvęs ant žemės. V. A., buvo lūžusi ir sugipsuota ranka, todėl jis negalėjo nei pats apsiginti, nei apginti sugyventinės.  I. L. jis žino iš matymo kaip pastovų baro klientą, o antrą asmenį matė pirmą kartą. Paties užpuolimo ir muštynių momento jis nematė, tačiau V. U., jos sugyventinis ir S. J. sakė, kad, užsidarius barui, išėjo darbuotojai ir bare buvę pašaliniai du klientai, nes V. U. bare su sugyventiniu laiką leido ne darbo metu. Išėjus į lauką, vienas iš dviejų  asmenų, kuris nesakė, ten pat susprogdino petardą, dėl ko V. U. išsigandusi griuvo ant žemės, o po to išsakė vyrams dėl tokio jų elgesio pretenzijas. Dėl ko ją antras asmuo pargriovė ant žemės ir spardė, jis matė, kad V. U. buvo išmuštas priekinis dantis, sumuštas veidas, kuris ėmė tinti, kaktoje buvo guzas, todėl atvykę medikai išvežė ją į ligoninę, dar matė, kad suplėšyta V. U. striukė.  Vieta, t.y. baro „Medinava“ terasa, nefilmuojama, filmuojama tik pro barą praeinanti  pėsčiųjų alėja, kuri  veda link Debreceno ir Naujakiemio  gatvių. Vieta, kurioje buvo užpulta padavėja ir jos sugyventinis, neapšviesta, joje buvo tik prieblanda nuo  gatvės  apšvietimų (1 t., b.l. 52-53).

Liudytoja S. J., apklausiama ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2019-01-01  dirba bare „Medinava“, Taikos pr. 97B, Klaipėdoje, padavėja. V. U. taip pat dirba šiame bare, tačiau  2019-01-01 jai buvo išeiginė, todėl ji su draugu  V. A. apie 21.00 val. atėjo į  barą šiaip praleisti laiką ir  pavakarieniauti. Tuo metu du vyrai, su kuriais vėliau kilo konfliktas, bare jau buvo. Bare su tais vyrais nei V. U., nei jos draugas nekontaktavo ir nekonfliktavo, bare tie vyrai elgėsi ramiai, agresyvūs nebuvo. Apie  23.00 val. ji dviems minėtiems vyrams ir kitiems bare buvusiems klientams  pasakė, kad baras užsidaro, todėl jie visi susimokėjo ir išėjo. Du vyrai ir V. U. su draugu pasiliko terasoje parūkyti. Tuo metu vyras su barzda ir tamsaus gymio,  vėliau apsaugos darbuotojas D. sakė, kad jo vardas I., uždegė ir susprogdino šalia petardą, ar metė petardą link V. U., nematė, jie vienas nuo kito netoliese stovėjo. V. U. išsigando ir griuvo ten, kur stovėjo ant žemės,  o atsistojusi Igoriui  išsakė  pretenzijas, dėl ko tarp jų įvyko žodinis konfliktas, kurio metu  žemesnio ūgio vyras tiek supyko, kad niekaip negalėjo baigti konflikto. Jai su V. U. bei jos draugu pradėjus eiti nuo vyrų, žemo ūgio vyras pasivijo juos, sugriebė V. U. už plaukų ir aukštielninką nugriovė ant žemės bei gulinčią ėmė spardyti  į įvairias kūno vietas, t.y. į veidą, į galvą, šonus, kojas. Ji rankomis dengėsi  veidą ir gulėjo ant nugaros, todėl  smūgiai kliuvo ir į rankas. V. A. mėgino tą vyrą nutraukti nuo V. U., tačiau I. neleido, jis sugriebė V. A. už rūbų ir stipriai nustūmė į šalį. Tuo momentu V. U. atsistojo, tačiau žemo ūgio vyras sugriebė ją už striukės ir vėl griovė ant žemės. V. U. priešinosi, todėl jis ją tąsė už striukės, už ant nugaros buvusios kuprinės, už plaukų ir vėl ją pargriovė ir vėl spardė. Mano, kad pirmą kartą pargriovęs spyrė ne mažiau penkis kartus ir antrą kartą ne mažiau penkis kartus. Ji to vyro prašė liautis ir nusiraminti, tačiau jis visiškai niekaip nereagavo. V. U. jis mušė vienas, mušdamas nieko nesakė. Po I.  stūmimo V. A. nugriuvo ant žemės, ir tuomet ji matė, kaip I. vieną kartą  spyrė  gulinčiam V. A. į kairį šoną. Ar sudavė I. jam daugiau smūgių, nematė. Vėliau matė, kad V. A. yra be striukės, striukė buvo numesta ant žemės, tačiau kokiu būdu striukė atsirado ant žemės, nematė. V. A. jai šaukė kviesti policiją, tačiau ji, žinodama, kad netoliese gyvena baro apsaugos darbuotojas D., paskambino jam, ir jis atvyko. Žemo ūgio vyras V. U. pats nustojo mušti ir nuėjo, o I. pasiliko, todėl atvykęs D. pirmą sulaikė I., uždėjo jam antrankius. Ji D. pasakė, į kurią pusę nubėgo žemo ūgio vyras, tačiau D. jo nesurado. Bet tuojau į įvykio vietą vyras grįžo pats ir D. jį taip pat sulaikė ir iškvietė policiją bei medikus, nes V. U. buvo stipriai sužalota. Ji šio įvykio metu nenukentėjo  (1 t., b.l. 58-59).

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus specialisto išvados Nr. G 120\2019(03) matyti, kad V. U. nustatytas  galvos sumušimas su veido dešinės pusės minkštųjų audinių patinimu, protezuoto viršutinio dešiniojo 11 danties išmušimas, viršutinio kairiojo 22 danties išmušimas, viršutinio dešinio 13, kairiųjų 21 bei 23 dantų vainikų kramtomųjų paviršių kampų nuskėlimas, dešinės plaštakos II piršto sumušimas su minkštųjų audinių patinimu bei išsivysčiusiu potrauminiu stenozuojančiu ligamentitu, kas sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą (1 t., b.l. 71).

Iš 2019-01-15 savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad V. A. prie ikiteisminio tyrimo pateikė suplėšytą nukentėjusiosios V. U. striukę (1 t., b.l. 82).

Iš 2019-01-15 daiktų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėta pateikta prie bylos V. U. striukė, užfiksuota, kad kairės pusės kišenės vieta suplėšyta, kišenės užtrauktukas išplėštas su medžiaga. Striukė apžiūrėta ir pagal pakvitavimą grąžinta nukentėjusiajai V. U. (1 t., b.l. 84-86, 88).

Iš 2019-03-27 akistatos protokolo nustatyta, kad akistatos tarp nukentėjusiosios V. U. ir įtariamojo A. K. metu nukentėjusioji patvirtino, kad A. K. nueinančią su draugu nuo baro „Medinava“ ją  pasivijo, ją nueinančią sugriebė už striukės gobtuvo kartu su  plaukais, patraukė atbulą ir jėga bloškė į žemę, o nugriuvus spyrė į įvairias kūno vietas ne mažiau dešimt kartų, taip pat parodė, kad gal gindamasi nuo jo ir buvo sugriebusi jį už striukės gobtuvo ir stūmė, tačiau pirmoji tikrai nepuolė ir muštynių neprovokavo. Įtariamasis A. K. parodė, kad  V. U. jį pavadino „čiurka“, o jis atsakė jai rusišku keiksmažodžiu, po to ji pirmoji sugriebė jam už striukės gobtuvo, uždėjo  ant galvos ir stūmė jį, o po to jis ją sugriebė už jos striukės  gobtuvo, uždėjo ant galvos ir jėga  stūmė į žemę, dėl ko ji veidu nugriuvo ant grindinio, ir jis keletą kartų spyrė jai, tačiau kiek kartų tiksliai spyrė ir į kurias kūno vietas spyrė, nežino, atsiprašė nukentėjusiosios dėl savo veiksmų  (1 t., b.l. 190-192).

Iš Klaipėdos AVPK 2019-01-02 pristatyto asmens kortelės išrašo matyti, kad 2019-01-02, 00.05 val., I. L. nustatytas 1,45 promilių girtumas (1 t., b.l. 139).

Iš Klaipėdos AVPK 2019-01-01 pristatyto asmens kortelės išrašo matyti, kad 2019-01-01, 23.54 val., A. K. nustatytas 1,35 promilių girtumas (1 t., b.l. 193).

Veikų kvalifikavimas

Pagal BK 284 straipsnį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį buvo panaudotas fizinis smurtas, aplinkiniai pasijuto šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti, buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta žymi materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeltas didelis išgąstis ar kilo sumaištis, nutrauktas žmonėms skirtas renginys, sustabdytas eismas ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-135/2011, 2K-563/2009). Iš to seka, kad konkrečiu atveju asmuo viena ir ta pačia veika gali pažeisti du baudžiamojo įstatymo saugomus gėrius – kito žmogaus sveikatą bei viešąją tvarką ir rimtį. Tokia situacija yra vertinama pagal tam tikras teismų praktikoje suformuluotas taisykles. Pažymima, kad sveikata, taip pat ir turtas, greta viešosios tvarkos ir rimties, yra papildoma BK 284 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos saugoma vertybė, todėl nežymų sveikatos sutrikdymą, turto sunaikinimą apima BK 284 straipsnio sudėtis ir šie padariniai nereikalauja papildomai kvalifikuoti veiką pagal kitus straipsnius. Tuo tarpu esant nesunkiems ar sunkiems sveikatos sutrikdymams padaryta veika kvalifikuojama papildomai pagal BK 135 ar 138 straipsnius.

Kaltinamieji I. L. ir A. K. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek nagrinėjant bylą teisme kaltę pripažino visiškai, parodė įvykio metu buvę apsvaigę nuo alkoholio, todėl visų įvykio aplinkybių nurodyti negalėjo. Be kaltinamųjų visiško prisipažinimo jų kaltę patvirtina ir kiti bylos duomenys: nukentėjusiųjų, liudytojų parodymai, specialisto išvada, apžiūros protokolas  ir kt. Šie įrodymai patvirtina, kad A. K. 2019 m. sausio 1 d., apie 23.00 val., viešoje vietoje – prie baro „Medinava“, Taikos pr. 97 B, Klaipėdoje, po žodinio konflikto su V. U. dėl susprogdintos petardos, pasivijo nukentėjusiąją, sugriebė ją ir, tempdamas už rūbų ir plaukų, bloškė į žemę ir gulinčiai spyrė ne mažiau kaip dešimt smūgių į įvairias kūno vietas, tuo padarydamas nukentėjusiajai nesunkų sveikatos sutrikdymą. Tuo pat metu V. U. bandančiam apginti V. A. I. L. suėmė už kairės rankos ir stipriai truktelėjo, dėl ko V. A. nugriuvo ant žemės, ir gulinčiam spyrė ne mažiau kaip keturis kartus į dešinį šoną ir dešinę šlaunį ir taip V. A. sukėlė fizinį skausmą.

Baudžiamoji atsakomybė už viešosios tvarkos pažeidimą pagal BK 284 straipsnį privalo būti įrodyta bei pagrįsta bylos duomenimis – veikos padarymo vieta, padarytos veikos (veiksmų) pobūdžiu, kilusiais padariniais.

Iš nagrinėjamu atveju konstatuotos situacijos matyti, kad kaltinamųjų A. K. ir I. L. veiksmai pirmiausia buvo atlikti viešoje vietoje, ką kvalifikuojant veiką pagal BK 284 straipsnį, svarbu nustatyti. Viešoji vieta yra vieša erdvė, į kurią turi teisę patekti kiti asmenys be kaltininko leidimo ir kurioje asmeniui keliami tam tikri elgesio reikalavimai. Byloje neginčytinai nustatyta, kad nusikalstamus veiksmus kaltinamieji atliko viešoje vietoje – prie baro „Medinava“, esančio Taikos pr. 97B, Klaipėdos m., kur bet kuriuo metu galėjo būti ir buvo pašaliniai asmenys, kiti asmenys atliekamus neteisėtus veiksmus galėjo matyti ir matė, todėl šiuo atveju vietos priskyrimas viešajai vietai abejonių nekelia.

Kaip minėta, viešoji tvarka gali būti pažeidžiama BK 284 straipsnio dispozicijoje nurodytais savarankiškais būdais – įžūliu elgesiu, grasinimu, piktybiškai tyčiodamasis ar vandališkais veiksmais. Bet kuris šių veiksmų, sukėlęs baudžiamajame įstatyme numatytus padarinius, yra pakankamas pagrindas kvalifikuoti veiką kaip viešosios tvarkos sutrikdymą. Motyvas ir tikslas nėra būtinieji BK 284 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos sudėties požymiai, todėl šis nusikaltimas gali būti padaromas dėl įvairių paskatų, jo motyvai gali būti tiek chuliganiški, tiek ir asmeniniai ar net savanaudiški arba kitokie.

Pats kaltinamasis A. K. pripažino nukentėjusiąją V. U. užpuolęs dėl to, jog buvo jos įžeistas, kaltinamasis I. L. negalėjo nurodyti aiškios tokio jo elgesio priežasties. Taigi, nagrinėjamu atveju kaltinamųjų elgesys buvo betikslis, nemotyvuotas, pažeidžiantis geros moralės normas, darantis akivaizdžią žalą, todėl neabejotinai sutrikdė viešąją tvarką. Šios bylos kontekste teismas pažymi, kad kaltinamųjų fizinio smurto naudojimas viešoje vietoje prieš nukentėjusiuosius V. U. ir V. A. kitų asmens akivaizdoje yra neabejotinai įžūlūs veiksmai, kuriais demonstruojama nepagarba aplinkiniams ir aplinkai, jais šiurkščiai pažeidžiamos visuomenėje nusistovėjusios ir įstatymais įtvirtintos visuomenės narių bendro gyvenimo taisyklės. Kaltinamieji nukentėjusiuosius V. U. ir V. A. sužalojo, siekdami prieš pastatyti save nukentėjusiesiems ir aplinkiniams, pademonstruoti niekinantį požiūrį į juos. Matydami viešoje vietoje mušamus asmenis, aplinkiniai pasijuto nustebinti ir šokiruoti tokio elgesio.

Teismas laiko įrodyta ir tai, kad kaltinamieji A. K. ir I. L. veikė kaip bendravykdytojai. Pagal baudžiamąjį įstatymą bendrininkavimas – tai tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų ir sulaukusių įstatyme nustatyto amžiaus, nuo kurio galima baudžiamoji atsakomybė, asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką (BK 24 straipsnio 1 dalis). Bendrininkavimą apibūdina objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma: dviejų ar daugiau asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką; jų veikos bendrumas; susitarimas daryti nusikalstamą veiką kartu ir tyčios bendrumas, kai kiekvienas bendrininkas suvokia, kad daro nusikalstamą veiką ne vienas, o bendrai su kitu asmeniu (ar kitais asmenimis).Bendrininkų susitarimas gali būti išreikštas bet kokia forma – žodžiu, raštu ar konkliudentiniais veiksmais (gestu, mimika ir t. t.), todėl įrodinėjant susitarimo buvimą nėra būtina nustatyti, kad visi bendrininkai buvo išsamiai aptarę nusikalstamos veikos detales (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-245/2006, 2K-275/2007, 2K-229/2008, 2K-P-218/2009, 2K-P-9/2009, 2K-400/2011). Nustatyta, kad įvykus V. U. ir kaltinamojo A. K. konfliktui, A. K. pradėjus nukentėjusiąją spardyti, kaltinamasis I. L. užpuolė nukentėjusiąją bandantį apginti nukentėjusįjį V. A.. Kaltinamieji veikė kaip bendrininkai, nes bendrais vienas po kito einančiais ir pritariančiais vienas kito elgesiui veiksmais buvo sutrikdyta įvykio vietoje buvusių nukentėjusiųjų normali būtis ir rimtis, pademonstruota nepagarba aplinkiniams ir aplinkai, pažeistos viešo elgesio taisyklės, sutrikdyta nukentėjusiosios V. U. sveikata, nukentėjusiajam V. A. sukeltas fizinis skausmas. Kadangi kiekvienas kaltinamasis atliko nusikaltimo objektyviuosius požymius sudarančių veiksmų dalį, tai jie abu yra nusikaltimo bendravykdytojai (BK 24 str. 3 d.). Kai darant nusikalstamą veiką susitarę dalyvauja bent du vykdytojai yra laikoma, kad nusikalstama veika padaryta bendrininkų grupe (BK 25 str. 2 d.). Nagrinėjamu atveju A. K. ir I. L. veikė bendrininkų grupe, todėl buvo padaryto nusikaltimo bendrininkai – nusikaltimo vykdytojai.

Pažymėtina, kad veika pagal BK 284 straipsnį kvalifikuotina tuomet, kada smurtas prieš fizinį asmenį naudojamas be akivaizdžios ar turint menkavertę dingstį. Jei viešosios tvarkos pažeidimas padaromas dėl chuliganiškų paskatų ir dėl to kitam asmeniui padaromas nesunkus sveikatos sutrikdymas, veika kvalifikuojama pagal BK 284 str. ir 138 str. 2 d. 8 p. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-249/2009, 2K-408/2013 ir kt.). Įvykio metu nukentėjusiajai V. U. kaltinamojo A. K. veiksmais buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata. Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus specialisto išvados Nr. G 120\2019(03) matyti, kad V. U. nustatytas  galvos sumušimas su veido dešinės pusės minkštųjų audinių patinimu, protezuoto viršutinio dešiniojo 11 danties išmušimas, viršutinio kairiojo 22 danties išmušimas, viršutinio dešinio 13, kairiųjų 21 bei 23 dantų vainikų kramtomųjų paviršių kampų nuskėlimas, dešinės plaštakos II piršto sumušimas su minkštųjų audinių patinimu bei išsivysčiusiu potrauminiu stenozuojančiu ligamentitu, kas sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą (1 t., b.l. 71). Kaltinamojo A. K. nusikalstami veiksmai sutrikdant nukentėjusiajai sveikatą viešoje vietoje buvo įtakoti menkavertės dingsties – konflikto dėl mestos petardos, todėl jie pagrįstai vertintini kaip padaryti dėl chuliganiškų paskatų. Kaip jau buvo minėta, nesunkaus sveikatos sutrikdymo BK 284 straipsnis neapima, todėl šie A. K. veiksmai kvalifikuotini atskirai ir pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą. Taigi, kaltinamojo A. K. veika kvalifikuojama pagal Baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą ir 284 straipsnį, kaip idealioji dviejų nusikaltimų sutaptis.

Nusikaltimus, numatytus BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte ir 284 straipsnyje, kaltinamasis A. K. padarė tiesiogine tyčia: jis suprato, kad viešoje vietoje suduodamas smūgius nukentėjusiajai, demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, numatė jog dėl to bus sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka, ir padarytas kūno sužalojimas nukentėjusiajai, ir šių padarinių norėjo.

Kaltinamojo I. L. veiksmais nukentėjusiajam V. A. buvo sukeltas fizinis skausmas, į gydymo įstaigą nukentėjusysis nesikreipė. Nagrinėjamu atveju, smurtas prieš nukentėjusįjį buvo naudojamas be jokios dingsties, ir darytina išvada, kad kaltinamojo veika pirmiausia buvo skirta viešajai tvarkai pažeisti, todėl kaltinamojo I. L. veika kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnį. Toks kaltinamojo I. L. įžūlus elgesys patvirtina, kad jis suprato, jog taip bus sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka, ir to norėjo, t. y. veikė tiesiogine tyčia.

       Kaltinamųjų atsakomybę lengvina tai, jog jie kaltais prisipažino, nuoširdžiai gailisi, atlygino nusikalstamais veiksmais padarytą žalą. Kaltinamųjų atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad nusikaltimą, numatytą BK 284 straipsnyje, padarė veikdami bendrininkų grupe bei būdami apsvaigę nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikaltimo padarymui. Tai, kad kaltinamieji įvykio metu buvo neblaivūs, patvirtino patys kaltinamieji, byloje esantys Klaipėdos AVPK pristatyto asmens kortelių išrašai.

       Bausmių skyrimas

Pagal BK 38 straipsnį asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu: 1) jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir 2) savo noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo, ir 3) susitaikė su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens ar valstybės institucijos atstovu, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Sprendžiant iš komentuojamos teisės normos turinio, atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, kai kaltininkas ir nukentėjęs asmuo susitaiko, turi būti nustatyta BK 38 str. 1 dalies 1 – 4 punktuose nurodytų sąlygų, apibūdinančių nusikalstamą veiką padariusį asmenį bei jo elgesį po nusikalstamos veikos padarymo, visuma. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į vieną esminių sąlygų, kuriai esant gali būti taikomos komentuojamo straipsnio nuostatos – pagrindas manyti, kad asmuo nedarys naujų nusikalstamų veikų. Tokias sąlygas gali sudaryti surinkta medžiaga apie visas nagrinėjamos baudžiamosios bylos faktines aplinkybes, liudijančias, kad padaryta nusikalstama veika buvo daugiau atsitiktinė kaltininko elgesio pasekmė, duomenys apie nusikalstamos veikos pobūdį, kaltės formą, nusikalstamos veikos tikslus ir motyvus, nusikalstamą veiką padariusio asmens asmenybė, jo atsakomybę lengvinančių bei sunkinančių aplinkybių visuma.

Kaltinamasis I. L. padarė vieną nesunkų nusikaltimą. Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tik nagrinėjant bylą teisme kaltinamasis kaltu prisipažino pilnai, atlygino nusikalstamais veiksmais padarytą žalą, atsiprašė nukentėjusiųjų ir šie jam atleido. Be to, nustatyta, kad kaltinamasis I. L. anksčiau neteistas, anksčiau nebuvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaip susitaikęs su nukentėjusiuoju asmeniu. Kaltinamasis baustas administracine tvarka, tačiau galiojančių administracinių nuobaudų neturi. Kaltinamasis dirba, kaltę pripažįsta, kritiškai vertina savo poelgį. Šios aplinkybės neabejotinai teigiamai charakterizuoja kaltinamąjį I. L. ir leidžia pagrįstai manyti, kad jis nusikalto ne dėl susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos, bet spontaniškai, atsitiktinai, tinkamai neįvertinęs galimų savo neigiamo elgesio pasekmių, todėl yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismo nuomone, nėra jokių teisinių kliūčių jo atžvilgiu taikyti BK 38 straipsnio nuostatas ir jo atžvilgiu nutraukti baudžiamąją bylą atleidžiant jį nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius. Tokiu būdu, kaltinamajam I. L. baudžiamoji byla nutraukiama ir jis atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės BK 38 str. pagrindu.

Kaltinamajam I. L. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo.

Kaltinamasis A. K. padarė vieną tyčinį smurtinį apysunkį nusikaltimą, numatytą BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte, ir vieną nesunkų nusikaltimą, numatytą BK 284 straipsnyje, sudarančius idealiąją nusikalstamų veikų sutaptį. Jis anksčiau neteistas, tačiau buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 38 straipsnį. Kaltinamasis A. K. baustas administracine tvarka, tačiau galiojančių administracinių nuobaudų neturi. Kaltinamasis dirba, kaltę pripažino nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios, kritiškai vertina savo poelgį, atlygino nusikalstamais veiksmais padarytą žalą, atsiprašė nukentėjusių asmenų ir šie jam atleido. Paminėtos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad už padarytus nusikaltimus kaltinamajam gali būti skiriamos BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte numatyta laisvės atėmimo  ir 284 straipsnio sankcijoje numatyta laisvės apribojimo  bausmė, neviršijančios bausmių vidurkių. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b) pp., už idealiąją nusikalstamų veikų sutaptį sudarančius nusikaltimus paskirtos bausmės subendrinamos griežtesne laisvės atėmimo bausme apimant švelnesnę laisvės apribojimo bausmę.

       Teismo nustatytos aplinkybės pagrįstai leidžia spręsti, kad A. K. resocializacija galima ir be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo, taikant BK 75 straipsnio nuostatas, kurios šiuo atveju leidžia pasiekti BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, A. K. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidedamas. Siekiant padėti kaltinamajam pakeisti gyvenimo būdą ir elgesį, sulaikyti nuo naujų nusikalstamų veikų padarymo, vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalies  6 ir 10 punktu, jam skiriami įpareigojimai devynis mėnesius  nevartoti psichiką veikiančių medžiagų ir devynis mėnesius dalyvauti elgesio pataisos programoje. Kaltinamajam A. K. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtos bausmės laiką įskaitytinas A. K. laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2019 m. sausio 1 d. 23.13 val. iki 2019 m. sausio 2 d. 18.15 val. (viena diena) (1 t., b.l. 195-196, 198).

Civiliniai ieškiniai

Civilinė ieškovė Klaipėdos teritorinė ligonių kasa pareiškė 269,99 eurų dydžio civilinį ieškinį A. K. dėl V. U. gydymo išlaidų atlyginimo (1 t., b.l. 99-102). Gautas Klaipėdos teritorinės ligonių kasos raštas dėl ieškinio baudžiamojoje byloje atsisakymo, kadangi A. K. 2019-03-27 atlygino PSDF biudžetui padarytą turtinę žalą (1 t., b.l. 104).

Civilinis ieškovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrius pareiškė A. K. civilinį ieškinį dėl 46,88 eurų žalos atlyginimo (1 t., b.l. 108-109). Gautas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus pareiškimas dėl ieškinio atsisakymo, nes A. K. atlygino padarytą žalą (1 t., b.l. 113).

Civiliniams ieškovams atsisakius ieškinių, procesas dėl Klaipėdos teritorinė ligonių kasos ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus civilinių ieškinių nutrauktinas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi, 254 straipsnio 5 dalimi,

n u s p r e n d ė:

I. L. (I. L.), vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje, jam susitaikius su nukentėjusiaisiais V. U. ir V. A., ir baudžiamąją bylą jam nutraukti.

Kaltinamajam I. L. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo.

A. K. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnį ir paskirti laisvės apribojimą vieneriems metams, įpareigojant per šį laikotarpį nuo 23.00 val. iki 6.00 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu.

A. K. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą ir jam paskirti laisvės atėmimą vieneriems metams ir šešiems mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b) pp., paskirtas bausmes subendrinti, griežtesne laisvės atėmimo bausme apimant švelnesnę laisvės apribojimo bausmę, ir A. K. paskirti galutinę subendrintą bausmę laisvės atėmimą vieneriems metams ir šešiems mėnesiams.

Taikyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalį, 2 dalį ir A. K. bausmę sumažinti 1/3, ir paskirti galutinę bausmę - laisvės atėmimą vieneriems metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi,  2 dalies 6 ir 10 punktais paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti vieneriems metams, įpareigoti A. K. devynis mėnesius nevartoti psichiką veikiančių medžiagų ir devynis mėnesius  dalyvauti elgesio pataisos programoje.

     Laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo termino pradžią A. K. skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, į bausmės laiką įskaityti kaltinamojo A. K. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką 2019 m. sausio 1 d. 23.13 val. iki 2019 m. sausio 2 d. 18.15 val. (vieną dieną), vieną laikinojo sulaikymo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

Kaltinamajam A. K. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo.

Procesą dėl Klaipėdos teritorinės ligonių kasos ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus pareikštų civilinių ieškinių nutraukti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmams.

Teisėja                  Laimutė Venckuvienė