Civilinė byla Nr. 3K-3-338/2012
Teisminio proceso Nr. 2-24-3-00065-2010-5
Procesinio sprendimo kategorijos: 42.1; 114.11
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2012 m. liepos 5 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Sigito Gurevičiaus (pranešėjas), Juozo Šerkšno (kolegijos pirmininkas) ir Vinco Versecko,
rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės O. A. kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. sausio 11 d. nutarties ir Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2011 m. balandžio 5 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės O. A. ieškinį atsakovei N. G., tretieji asmenys Klaipėdos rajono savivaldybės administracija, S. B., L. R., D. R., I. S., V. S. (V. S. ) ir L. B., dėl sutartinių įsipareigojimų nevykdymo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
Ieškovė O. A. ir atsakovė N. G. buvo gretimų žemės sklypų savininkės. Klaipėdos rajono taryba 2000 m. gruodžio 28 d. sprendimu Nr. 174 patvirtino atsakovės žemės sklypų detalųjį planą, numatantį pakeisti šių sklypų paskirtį ir suformuoti namų valdų žemės sklypus; tos pačios dienos papildomu susitarimu dėl infrastruktūros plėtojimo atsakovė įpareigota iki planuojamos teritorijos užstatymo pradžios įrengti kelius, nutiesti elektros tinklus, įrengti priešgaisrinį vandens telkinį bei suprojektuoti vandentiekio ir kanalizacijos tinklus. Klaipėdos apskrities viršininko 2001 m. vasario 7 d. įsakymu pakeista dviejų atsakovei priklausiusių žemės ūkio paskirties sklypų pagrindinė tikslinė naudojimo paskirtis ir leista juos padalyti į dvylika atskirų žemės sklypų. 2001 m. birželio 13 d. atsakovės techninio projekto sprendiniai suderinti su Klaipėdos rajono savivaldybe ir 2001 m. birželio 19 d. suteiktas iki 2006 m. birželio 19 d. galiojęs statybos leidimas. 2004 m. kovo 4 d. notarė G. K. patvirtino atsakovės pareiškimą, kuriuo atsakovė leido ieškovei O. A. prisijungti prie elektros tinklų, vandentiekio ir kanalizacijos, įrengtų atsakovei priklausančiuose sklypuose, naudotis keliu. Ieškovė už šį leidimą sumokėjo atsakovei 11 000 Lt. Klaipėdos rajono savivaldybės administracija patvirtino sąlygas ieškovės detaliajam planui rengti, kuriose nurodyta, kad aprūpinimas vandeniu planuojamas iš greta esančio detaliuoju planu patvirtinto atsakovės N. G. gyvenamųjų namų kvartalo vandenvietės, buitines nuotekas planuojama valyti vietiniuose uždaro tipo biologinio valymo įrenginiuose, esančiuose atsakovės sklype. Klaipėdos apskrities viršininko 2006 m. birželio 20 d. įsakymu pakeista ieškovei priklausiusio žemės ūkio paskirties sklypo pagrindinė tikslinė naudojimo paskirtis ir leista jį padalyti į septynis atskirus žemės sklypus. 2007 m. birželio 11 d. Klaipėdos rajono savivaldybė išdavė ieškovei statybos leidimą vandens, buitinių nuotekų tinklams, elektros kabelinei linijai ir vidaus keliui įrengti.
Ieškovė O. A. ieškiniu prašė įpareigoti atsakovę N. G. įvykdyti sutartinius įsipareigojimus, susijusius su detaliojo plano sprendiniais, t. y. įpareigoti atsakovę suprojektuoti vandentiekio ir kanalizacijos tinklus, buitinių nuotekų valymo įrenginius tai paskirčiai patvirtintuose sklypuose pagal atsakovės detalųjį planą, patvirtintą Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos 2000 m. gruodžio 28 d. sprendimu Nr. 174, ir gauti statybos leidimą šiems darbams vykdyti; priteisti iš atsakovės 10 000 Lt neturtinei žalai atlyginti. Ieškovės teigimu, šalis sieja prievoliniai teisiniai santykiai, atsiradę pagal 2004 m. kovo 4 d. notaro patvirtintą susitarimą, kurio pagrindu ieškovė sumokėjo atsakovei 11 000 Lt, o atsakovė įsipareigojo atlikti prisijungimo prie elektros tinklų, vandentiekio ir kanalizacijos, įrengtų atsakovei priklausančiuose sklypuose, projektavimo darbus. Ieškovė nurodė, kad jos detaliojo plano sprendiniai dėl kelio, vandens ir elektros tiekimo, buitinių nuotekų vietinių valymo įrenginių pagrįsti atsakovės duotais sutartiniais įsipareigojimais, tačiau, atsakovei jų nevykdant ir neįrengiant inžinerinių tinklų pagal projektą numatytuose sklypuose, ieškovė negali pagal savo detaliojo plano bei techninio projekto sprendinius prisijungti prie atsakovės inžinerinių tinklų.
Atsakovė su pareikštu ieškiniu nesutiko, nurodydama, kad šalių nesieja jokie sutartiniai santykiai ar įsipareigojimai, nes ieškovė sumokėjo atsakovei už tai, jog galėtų prisijungti prie atsakovės jau suprojektuotų elektros tinklų, vandentiekio ir kanalizacijos. Toks sutikimas nereiškia, kad atsakovė turi naujai suprojektuoti tų darbų atlikimą pagal ieškovės pageidavimą ir gauti leidimą tiems darbams atlikti. Taip pat atsakovė paaiškino, kad 2000 m. gruodžio 28 d. patvirtintas detalusis projektas yra įgyvendintas, žemės sklypo paskirtis pakeista, jis padalytas į atskirus žemės sklypus, šie parduoti kitiems asmenims ir šiuo metu atsakovei priklauso tik vienas žemės sklypas. Dėl to atsakovė negali atlikti projektavimo darbų ar kreiptis dėl statybos leidimo išdavimo jai nepriklausančiuose sklypuose.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimo ir nutarties esmė
Klaipėdos rajono apylinkės teismas 2011 m. balandžio 5 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas sprendė, kad šalių nesieja jokie sutartiniai santykiai, nes 2004 m. kovo 4 d. notaras patvirtino ne šalių sutartį, o atsakovės parašo tikrumą, t. y. atsakovės sutikimą, jog ieškovė prisijungtų prie atsakovės sklype esančių elektros tinklų, vandentiekio bei kanalizacijos, ir leidimą naudotis keliu. Teismo nuomone, toks atsakovės sutikimas negali būti vertinamas kaip sutartis dėl darbų atlikimo, nes jame nenurodyta, kuriame sklype yra (bus) suprojektuoti vandentiekio ir kanalizacijos tinklai, prie kurių leidžiama prisijungti, sutikimo galiojimo, darbų atlikimo ir mokėjimo už juos terminai. Atsakovės sutikimas leisti ieškovei rengti detalųjį planą pagal jos jau parengtus projektus ir neprieštaravimas, jog prisijungimai būtų numatyti iš jos sklype esančių tinklų, negali būti sutapatinami su atsakovės pareiga tokius tinklus įrengti ieškovei tinkamoje vietoje, tinkamu būdu ir terminais. Teismas laikė, kad atsakovė, rengdama savo detaliojo plano projektinę dokumentaciją, turėjo išlaidų, todėl ieškovė, pareiškusi norą savo žemės sklypų projektą rengti prisijungiant prie atsakovės jau parengtų projektų ir sumokėjusi atsakovei 11 000 Lt, iš dalies kompensavo atsakovės turėtas projektinės dokumentacijos rengimo išlaidas; byloje nėra duomenų, kad pinigai atsakovei būtų sumokėti už konkrečių darbų atlikimą. Teismas taip pat pabrėžė, kad ieškovė savo detalųjį planą parengė daug vėliau nei atsakovė, todėl žinojo ir galėjo išsamiai susipažinti su atsakovės detaliuoju planu bei techniniu projektu, koreguoti savo detalųjį planą arba rengti naują techninį projektą. Atmetęs pagrindinį ieškinio reikalavimą įpareigoti įvykdyti susitarimą, teismas atmetė ir papildomą reikalavimą atlyginti neturtinę žalą.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2012 m. sausio 11 d. nutartimi Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2011 m. balandžio 5 d. sprendimą paliko nepakeistą. Teisėjų kolegija sutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, kad šalių nesieja jokie sutartiniai santykiai dėl darbų atlikimo, nes 2004 m. kovo 4 d. atsakovės pareiškimas nelaikytinas sutartimi, įpareigojančia atsakovę suprojektuoti vandentiekio ir kanalizacijos tinklus, buitinių nuotekų valymo įrenginius pagal atsakovės detalųjį planą. Kolegijos teigimu, pareiškime atsakovė išreiškė bendro pobūdžio leidimą ieškovei prisijungti prie inžinerinių tinklų, įrengtų atsakovei priklausančiuose žemės sklypuose, tačiau neįsipareigojo prisijungimus prie atsakovės sklype esančių komunalinių inžinerinių tinklų įrengti derinant su ieškove, šios pageidaujamoje vietoje ir pageidaujamu būdu ar atlikti kitus darbus jos naudai.
III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą argumentai
Kasaciniu skundu ieškovė O. A. prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. sausio 11 d. nutartį ir Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2011 m. balandžio 5 d. sprendimą, priimti naują sprendimą ir ieškinį patenkinti. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
1. Dėl netinkamo 2004 m. kovo 4 d. pareiškimo vertinimo. Teismai nepagrįstai sprendė, kad 2004 m. kovo 4 d. atsakovės pareiškimas nelaikytinas sutartimi, įpareigojančia atsakovę veikti ir įgyvendinti jai patvirtintus teritorinio planavimo dokumentus, nukrypo nuo teismų praktikos sutarčių aiškinimo klausimais. Bylos faktinės aplinkybės patvirtina, kad notaras patvirtino atsakovės išreikštą valią ir šalių susitarimą pagal atsakovės pareiškimą, kuriuo ji leidžia kasatorei prisijungti prie inžinerinių tinklų, įrengtų atsakovei priklausančiuose sklypuose, už šį leidimą atsakovė gavo iš kasatorės 11 000 Lt. Toks susitarimas atitiko šalių valią ir ketinimus. Kasatorės sutartis su atsakove, kaip gretimo sklypo savininke, su kuria aptarti inžinerinės infrastruktūros klausimai kasatorės projektuojamoje teritorijoje, buvo kasatorės detaliojo plano pagrindas ir sudėtinė dalis.
2. Dėl įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimo. Teismai netinkamai paskirstė šalių įrodinėjimo pareigą ir neatsižvelgė į tai, kad ją vykdė tik kasatorė: pateikė visus įrodymus, jog jos teritorijos inžinerinės infrastruktūros detaliojo plano sprendiniai pagrįsti atsakovės detaliojo plano sprendiniais ir sutartiniais įsipareigojimais; jog šalys buvo sudariusios ir notarine tvarka patvirtinusios 2004 m. kovo 4 d. susitarimą; jog atsakovės sutartinių įsipareigojimų pagrindu parengtas ir patvirtintas kasatorės detalusis planas bei techninis projektas tapo neįvykdomi, nes nuotekų valymo įrenginiai buvo planuojami įrengti namų valdos sklype, kurį atsakovė pardavė privačiam asmeniui. Ieškiniui įrodyti pateikti oficialieji rašytiniai įrodymai – neįvykdyti Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos patvirtinti teritorijų planavimo dokumentai. Atsakovė nepateikė įrodymų, paneigiančių šias ieškinyje nurodytas aplinkybes, pagrįstas teritorinio planavimo dokumentais. Teismai netinkamai vertino įrodymų visumą ir neatsižvelgė į tai, kad atsakovė nevykdė teritorijų planavimo dokumentų sprendinių, o kasatorė dėl to neteko galimybės įvykdyti savo detaliojo plano ir techninio projekto sprendinių.
Atsiliepime į kasacinį skundą atsakovė N. G. prašo teismų procesinius sprendimus palikti nepakeistus, kasacinį skundą atmesti. Atsiliepime nurodomi tokie argumentai:
1. Nepagrįsti kasatorės teiginiai, kad atsakovės sutikimas turi būti laikomas dvišale sutartimi. Atsakovė pareiškimu patvirtino, kad leidžia kasatorei prisijungti prie jos sklype įrengtų inžinerinių tinklų, tačiau neprisiėmė jokių pareigų, todėl kasatorė neįgijo jokios reikalavimo teisės. Kasatorės sumokėti pinigai turėjo kompensuoti pusę atsakovės išlaidų projektavimo darbams atlikti, nes kasatorei nebereikėjo rengti tų pačių projektų ir ji galėjo juos naudoti rengdama savo detalųjį planą. Šio sutikimo atsakovė neatsisako ir dabar, tačiau kasatorės reikalavimas, kad atsakovė suprojektuotų tinklus konkrečiame žemės sklype ir įrengtų valymo įrenginius, neatitinka 2004 m. kovo 4 d. pareiškimo turinio ir yra neįvykdomas dėl objektyvių priežasčių.
2. Teismai visapusiškai įvertino visus įrodymus, kuriais kasatorė grindė savo reikalavimus. Aplinkybė, kad kasatorė negali įvykdyti savo projektinių sprendinių, negali būti pagrindas teismine tvarka įpareigoti atsakovę gauti naują statybos leidimą ir įrengti inžinerinius tinklus ten, kur juos numatė įrengti savo projektinėje dokumentacijoje kasatorė. Atlikdama projektavimo darbus atsakovė nepadarė jokių pažeidimų, todėl nėra jokio teisinio pagrindo įpareigoti ją atlikti tai iš naujo.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Pagal CPK 353 straipsnio 1 dalį kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstus teismų sprendimus ir (ar) nutartis teisės taikymo aspektu. Vykdydamas kasacijos funkciją, kasacinis teismas nenustatinėja bylos faktų, o yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytų aplinkybių.
Šioje nutartyje teisėjų kolegija pasisako kasaciniame skunde keliamais klausimais dėl atsakovės 2004 m. kovo 4 d. pareiškimo vertinimo ir teisės normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, taikymo.
Dėl 2004 m. kovo 4 d. pareiškimo vertinimo
Nagrinėjamoje byloje pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai sprendė, kad atsakovės 2004 m. kovo 4 d. pareiškimas nelaikytinas sutartimi, įpareigojančia atsakovę veikti ir įgyvendinti teritorinio planavimo dokumentus. Kasatorė, nesutikdama su šia teismų išvada, kasaciniame skunde tvirtina, kad šis atsakovės pareiškimas turi būti laikomas atsakovę įpareigojančia šalių sudaryta sutartimi, atitinkančia šalių valią bei ketinimus. Taigi kasaciniame skunde keliamas klausimas dėl konkretaus dokumento – notarine tvarka patvirtinto atsakovės 2004 m. kovo 4 d. pareiškimo – pripažinimo šalių sutartimi.
Sprendžiant tokio pobūdžio klausimą, būtina atsižvelgti į tai, kad pagal CK 6.154 straipsnio nuostatas, sutartis yra dviejų ar daugiau asmenų susitarimas sukurti, pakeisti ar nutraukti civilinius teisinius santykius, kai vienas ar keli asmenys įsipareigoja kitam asmeniui ar asmenims atlikti tam tikrus veiksmus (ar susilaikyti nuo tam tikrų veiksmų atlikimo), o pastarieji įgyja reikalavimo teisę. Iš CK 6.154 ir 6.159 straipsniuose pateiktos sutarties apibrėžties išplaukia, kad sutarties esmė – šalių susitarimas, t. y. šalių valios sutapimas, suderinta jų valia, konsensusas. Sutartis galioja, kai jos šalys susitaria dėl visų esminių sutarties sąlygų (CK 6.162 straipsnio 2 dalis). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad sutarties sudarymo faktą galima pripažinti ir nesant aiškiai išreikštos ofertos ar akcepto, tačiau šalių veiksmais pakankamai patvirtinant, kad jos turėjo rimtų ketinimų sukurti tarpusavio teises ir pareigas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Lietuvos ir Vokietijos UAB „Autopunktas“ v. UAB „Daivera“, bylos Nr. 3K-3-288/2010). Taigi esminis sutarties, kaip sandorio, požymis yra šalių ketinimas sukurti tarpusavio teises ir pareigas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 14 d. nutartis civilinėje byloje UAB „RT investicijos“ v. P. Z., bylos Nr. 3K-3-502/2011).
Nagrinėjamoje byloje pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai nustatė, kad notaro patvirtintu 2004 m. kovo 4 d. pareiškimu atsakovė leido kasatorei prisijungti prie elektros tinklų, vandentiekio bei kanalizacijos, įrengtų atsakovės sklype, ir naudotis keliu. Spręsdami dėl šio pareiškimo pripažinimo sutartimi, teismai atsižvelgė į pirmiau nurodytus esminius sutarties požymius ir tyrė, ar iš ginčo pareiškimo galima spręsti buvus šalių suderintą valią sukurti viena kitai teises ir pareigas, ar susitarta dėl esminių tokios sutarties sąlygų. Iš teismų procesinių sprendimų matyti, kad teismai, spręsdami dėl šio pareiškimo kvalifikavimo sutartimi, kuria atsakovė būtų įsipareigojusi atlikti tam tikrus darbus, vertino pareiškimo tekstą, aiškino jį lingvistiniu bei sisteminiu metodais, atsižvelgė į šalių elgesį prieš atsakovei pasirašant tokį pareiškimą ir po to, tokio sutikimo reikšmę kasatorei rengiant jos sklypų teritorinio planavimo dokumentus, taip pat įvertino kasatorės pateiktą dokumentą apie tai, kad kasatorė sumokėjo atsakovei už leidimą prisijungti prie inžinerinių tinklų (nors toks mokėjimas ar kasatorės pareiga sumokėti už atsakovės leidimą prisijungti 2004 m. kovo 4 d. pareiškime neminimas). Įvertinę šias aplinkybes, teismai nustatė, kad atsakovės pareiškime nėra suderintos šalių valios sukurti tarpusavio teises ir pareigas požymių bei esminių sutarties sąlygų – nenurodyta konkrečios tam tikrų darbų, dėl kurių kasatorė tvirtina buvus susitarimą, atlikimo vietos, laiko, sutikimo galiojimo, darbų atlikimo ar mokėjimo už juos terminų ir pan. Atsižvelgdami į tai, teismai pagrįstai sprendė, kad atsakovės pareiškimas negali būti laikomas sutartimi. Pažymėtina, kad pareiškime išreiškiamas vien atsakovės sutikimas, jog kasatorė prisijungtų prie atsakovės sklype įrengtų inžinerinių tinklų ir naudotųsi keliu, tačiau nenustatyta jokių atsakovės ar kasatorės prievolių, pareigų atlikti kokius nors veiksmus ar nuo jų susilaikyti, nėra atsakovės įsipareigojimo tinklus įrengti, daryti tą tam tikroje vietoje ar pan.
Kasatorė, nesutikdama su teismų išvada nepripažinti pareiškimo sutartimi, savo teiginius dėl įpareigojamojo pareiškimo pobūdžio atsakovei grindžia bendro pobūdžio teiginiais dėl pareiškimo atitikties šalių valiai bei ketinimams, pabrėžia 11 000 Lt sumokėjimo atsakovei faktą ir nurodo aplinkybę dėl pareiškimo buvimo kasatorės detaliojo plano pagrindu ir sudėtine dalimi. Teisėjų kolegija sprendžia, kad šie kasatorės teiginiai nepaneigia visa bylos medžiaga ir nuodugniu ginčo pareiškimo vertinimu pagrįstų pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų procesinių sprendimų. Aplinkybė, kad pareiškimas atitiko atsakovės valią, neginčijama – jos parašas patvirtintas notaro, tačiau tai nesukuria atsakovei pareiškime neapibrėžtų ir nenurodytų prievolių. Atsakovė leido kasatorei prisijungti prie jos sklype esančių inžinerinių tinklų ir byloje nėra duomenų, jog ji būtų atšaukusi šį leidimą. Daugiau jokių atsakovės įsipareigojimų pagal pareiškimą ar atsakovės ketinimų įsipareigoti kasatorė neįrodė (CPK 178 straipsnis). Argumentai, kad pareiškimas tapo kasatorės detaliojo plano pagrindu, neduoda pagrindo kitaip vertinti pareiškimo, nes, nesant konkrečių, aiškių ir įrodytų šalių susitarimų dėl atsakovės įsipareigojimo nekeisti jos atliktų planavimo dokumentų, įgyvendinti juos ir pan., kasatorė laisva valia ir savo rizika pasirinko savo žemės sklypų detalųjį planavimą organizuoti ir projektus rengti pasikliaujant atsakovės parengtais atsakovei priklausančių žemės sklypų planavimo dokumentais, naudojantis atsakovės suprojektuotais inžineriniais tinklais, taip supaprastinant kasatorės detaliojo planavimo procedūras. Toks kasatorės pasirinkimas neįpareigoja atsakovės tam tikru būdu vykdyti jai priklausančių žemės sklypų projektavimo dokumentus. Taip pat faktas, kad kasatorė sumokėjo atsakovei, neduoda pagrindo pripažinti esant atsakovės įsipareigojimus atlikti kokius nors su kasatorės detaliojo plano sprendiniais ir jų įgyvendinimu susijusius darbus, nes, minėta, ginčo pareiškime neįtvirtinta kasatorės prievolės sumokėti atsakovei, o mokėjimą patvirtinančiame šalių surašytame dokumente aiškiai nurodyta, kad mokama už atsakovės leidimą (o ne tam tikrus darbus). Pažymėtina, kad kasatorė nepaneigė teismų konstatuotų aplinkybių, jog dėl atsakovės duoto sutikimo kasatorei prisijungti prie atsakovės sklype esančių komunikacijų, kasatorės detalusis planavimas ir reikiamų dokumentų rengimas tapo paprastesnis, kainavo mažiau, todėl logiška, kad kasatorės nurodyti pinigai skirti daliai atsakovės turėtų projektinės dokumentacijos rengimo išlaidų kompensuoti.
Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad kasatorė nepaneigė pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų išvadų, jog bendro pobūdžio leidimu kasatorei prisijungti prie inžinerinių tinklų atsakovė neprisiėmė jokių sutartinių įsipareigojimų dėl kasatorės, išskyrus pareigą leisti jai pačiai prisijungti prie tinklų; šios pareigos atsakovė neginčija ir neneigia. Teismai pagrįstai ir teisėtai sprendė, kad bendro pobūdžio leidimas prisijungti prie tinklų negali būti sutapatinamas su atsakovės pareiga tokius tinklus įrengti kasatorei tinkamoje vietoje, tinkamu būdu, terminais ar atlikti kitus darbus kasatorės naudai, o kasatorės sprendimas savo projektinius dokumentus rengti tokio sutikimo pagrindu yra jos pasirinkimas ir rizika.
Dėl įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų procesinių sprendimų motyvus, atsižvelgdama į bylos medžiagą, atmeta kasacinio skundo argumentus dėl netinkamo įrodinėjimą bei įrodymų vertinimą reglamentuojančių teisės normų taikymo.
Pirma, nepagrįsti ir neatitinka tikrovės kasatorės teiginiai, kad įrodinėjimo pareigą vykdė tik ji, o teismai nevertino jos pateiktų įrodymų. Iš teismų procesinių sprendimų matyti, kad teismai vertino visą bylos medžiagą ir įrodymų visumą, t. y. šalių paaiškinimus, pateiktus rašytinius įrodymus – ginčo 2004 m. kovo 4 d. pareiškimą, šalių pažymą apie kasatorės atsakovei sumokėtus pinigus, kasatorės ir atsakovės pateiktus jų sklypų projektavimo dokumentus (projektavimo sąlygas, projektų derinimo dokumentus, sąlygas detaliajam planavimui, įsakymus dėl sklypų padalijimo, statybos leidimus, VĮ Registrų centro pažymas ir kt.).
Antra, šios bylos kontekste, nagrinėjant kasatorės reikalavimą įpareigoti atsakovę vykdyti 2004 m. kovo 4 d. pareiškimą, nėra teisiškai reikšmingi kasatorės teiginiai dėl to, kad jos teritorijos inžinerinės infrastruktūros detaliojo plano sprendiniai pagrįsti atsakovės detaliojo plano sprendiniais, kad patvirtintas kasatorės detalusis planas bei techninis projektas tapo neįvykdomi, nes atsakovė pardavė tam tikrą sklypą, ir pan. Iš teismų procesinių sprendimų ir bylos medžiagos matyti, kad šių aplinkybių niekas neginčijo, nebandė paneigti, o teismai jų netyrė, nes ginčo esmė – klausimas, ar atsakovės 2004 m. kovo 4 d. pareiškimas įpareigoja ją atlikti kasatorės nurodytus veiksmus. Byloje nėra ginčo dėl to, kad kasatorė savo projektinę dokumentaciją parengė remdamasi prielaida, jog būtinus inžinerinius tinklus prijungs prie atsakovės tinklų tam tikroje, kasatorės suprojektuotoje, vietoje. Tačiau aplinkybės, susijusios su kasatorės parengtais tokiais dokumentais ir galimybe juos realiai įgyvendinti, neturi įtakos vertinant atsakovės 2004 m. kovo 4 d. pareiškimą. Minėta, kad kasatorė, projektavimo dokumentų rengimo metu pasikliaudama atsakovės bendro pobūdžio sutikimu ir nereikalaudama konkrečių ir aiškių atsakovės įsipareigojimų kasatorei, susijusių su atsakovės žemės sklypų projektavimu ir tų projektų įgyvendinimu, veikė savo rizika, o atsakovė negali būti laikoma atsakinga už tokį kasatorės pasitikėjimą ir projektavimo medžiagos susiejimą su bendro pobūdžio, niekuo neįpareigojančiu sutikimu. Pažymėtina, kad šiame kontekste svarbi ir teismų nustatyta bei kasatorės nepaneigta aplinkybė, jog kasatorė savo detalųjį planą parengė vėliau nei atsakovė, todėl žinojo ir galėjo išsamiai susipažinti su atsakovės detaliuoju planu bei techniniu projektu, koreguoti savo detalųjį planą arba rengti naują techninį projektą.
Esant tokioms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, kad kasatorė nepagrindė savo teiginių, jog teismai netinkamai vertino įrodymus, neteisingai paskirstė įrodinėjimo naštą ar pan.; bylos medžiaga patvirtina, kad teismai rėmėsi byloje pateiktų įrodymų visetu, todėl proceso teisės normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, nepažeidė (CPK 178, 179, 185 straipsniai).
Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į šioje nutartyje nurodytus argumentus, patikrinusi teisės taikymo aspektu skundžiamus pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų procesinius sprendimus, konstatuoja, kad naikinti ar keisti jų kasacinio skundo motyvais nėra teisinio pagrindo, todėl kasacinis skundas atmestinas, o Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. sausio 11 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 346 straipsnis, 359 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 3 dalis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Atmetus kasacinį skundą, kasatorės turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos (CPK 93 straipsnis). Pagal CPK 93 straipsnį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Atsakovė pateikė pinigų priėmimo kvito kopiją, iš kurios matyti, kad už atsiliepimo į kasacinį skundą surašymą ji sumokėjo advokatui 1500 Lt (T. 6, b. l. 27). Ši suma atitinka teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintas Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, todėl priteistina atsakovei iš kasatorės (CPK 98 straipsnis).
Valstybei iš kasatorės priteistinas išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu kasaciniame teisme, atlyginimas – 106,83 Lt (CPK 79, 96 straipsniai, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93, 96, 98 straipsniais, 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,
n u t a r i a :
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. sausio 11 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti atsakovei N. G. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš ieškovės O. A. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1500 (vieną tūkstantį penkis šimtus) Lt bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.
Priteisti valstybei iš ieškovės O. A. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 106,83 Lt (vieną šimtą šešis litus 83 ct) išlaidoms, susijusioms su procesinių dokumentų įteikimu kasaciniame teisme, atlyginti.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Sigitas Gurevičius
Juozas Šerkšnas
Vincas Verseckas