Civilinė byla Nr. e2-1706-433/2020

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-29074-2019-3

                                                                              Procesinio sprendimo kategorijos:        

 (S)

                                                                              2.6.8.9; 2.6.10.2.4.1; 3.2.4.4.; 3.2.6.1.

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

              Vilnius, Laisvės pr. 79A               2020 m. rugpjūčio 31 d.

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Edvardas Juozėnas,

sekretoriaujant Agnei Ūzaitei,

dalyvaujant ieškovams A. S. ir L. S.,

ieškovų atstovui advokatui Mantui Barčiui,

atsakovo UAB „Ekskomisarų biuras“ atstovui advokatui Mariui Rindinui,

trečiojo asmens atstovui Vaidui Miliui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs civilinę bylą ieškovų A. S. ir L. S. ieškinį atsakovui UAB „Ekskomisarų biuras“, trečiasis asmuo byloje AAS „BTA Baltic Insurance Company“, veikiantis per filialą Lietuvoje, dėl žalos atlyginimo

n u s t a t ė:

    ieškovu ieškinyje nurodoma, kad ieškovai su atsakovu UAB „Ekskomisarų biuras“ 2016 m. spalio 26 d. pasirašė elektroninės saugos sutartį Nr. 1224397, kuria šalys sulygo dėl ieškovų gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, signalizacijos sistemos signalų (pranešimų) stebėjimo ir reagavimo į signalizacijos sistemos suveikimo signalus paslaugas.  2019 m. birželio 16 d. po pietų, apie 14.00 val., grįžę namo ieškovai pastebėjo, kad yra apvogti, pagrobtas metalinis seifas, kuriame buvo įvairių papuošalų, kurių vertė sudaro apie 9000,00 – 10000,00 Eur bei 9000,00 Eur grynaisiais pinigais. Pagal Sutarties 4.3.1 p., į Biuro CSP gavus signalizacijos suveikimo signalą, Biuras privalo nedelsdamas atvykti prie objekto, tačiau ne vėliau kaip per šalių sutartą laiką, kuris numatytas Sutartyje. Sutarties anketinės dalies 12 p. numatyta, kad bet kuriuo laiku atsakovas įsipareigoja reaguoti į iškvietimą per 10 minučių. Tačiau ginčo atveju atsakovo operatyvinis ekipažas į objektą atvyko ne per Sutartyje sulygtą 10 min. laiko tarpą, tačiau per gerokai ilgesnį, kurį nustatyti ieškovai neturi galimybės, manytina daugiau per 15 min. Ieškovai laiko, kad atsakovas neįvykdė savo prisiimtų įsipareigojimų, į iškvietimą reagavo nesavalaikiai, vengė pateikti ieškovams video įrašus, o vėliau nurodė jų apžiūros metu iš viso neatlikęs, todėl tokie atsakovo neteisėti veiksmai prilygsta dideliam neatsargumui ir jie yra tiesiogiai priežastiniu ryšiu susiję su įvykiu nenustatytų asmenų įsilaužymu ir ieškovams dėl to atsiradusia žala (nuostoliais). Ieškovai prašo priteisti iš atsakovo 9000,00 Eur dydžio žalos atlyginimą, 560,00 Eur nuostolių, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas bei visas patirtas bylinėjimosi išlaidas.

     Atsakovas pateiktame atsiliepime nurodo, kad nesutinka su ieškinyje nurodytomis aplinkybėmis ir prašo ieškinį atmesti. Atsiliepime nurodoma, kad 2019 m. birželio 16 d. 01:52:17 val. atsakovo stebėjimo ir valdymo pulte (toliau – SVC) buvo gautas vienas objekto signalizacijos sistemos suveikimo signalas. Nedelsiant į objektą buvo išsiųsta atsakovo greitojo reagavimo grupė (toliau – GRG), kuri į objektą atvyko 2019 m. birželio 16 d. 02:07:18 val. Darbuotojui D. O. apžiūrėjus objektą, jokių išorinių objekto ar jo perimetro pažeidimų pastebėta nebuvo. Nustatyta, kad paliktas nevisiškai uždarytas langas vėdinimui. Darbuotojui D. O. informavus apie objekto apžiūrą SVC, SVC operatorė 2019 m. birželio 16 d. 02:16:30 val. Sutartyje nurodytu atsakingo asmens telefonu susisiekė su ieškovu A. S.. Pastarasis nurodė, kad GRG gali būti paleistas, t. y. palikti objektą. Be to, ieškovas A. S. telefonu nurodė, jog yra išvykęs ir nesiėmė jokių veiksmų atvykti į objektą arba atsiųsti kitą atsakingą asmenį, signalizacijos suveikimo priežastims nustatyti. 2019 m. birželio 16 d. 02:18:33 val. GRG darbuotojas D. O. išvyko iš objekto. 2019 m. birželio 16 d. 13:52:07 val. į atsakovo SVC gautas ieškovės L. S. telefoninis skambutis, kuriuo informuota, kad objekte įvykdyta vagystė. Į objektą nustatyti faktinių aplinkybių išsiųsta atsakovo GRG, kurioje dirbo darbuotojas A. G.. Objekto apžiūros metu aplinkybės buvo fiksuotos fotoaparato pagalba, vertintas objekto perimetras (objekto teritorija) ir nustatyta, jog galimos neteisėtos veikos požymiai matomi tik iš objekto vidaus, patenkant į objekto antrą aukštą (galimai per stogą iš objekto išorės). Tuo tarpu samanos ant stogo, stogo danga ar lietaus surinkimo konstrukcijos niekaip nepažeistos. Objekto teritorijoje taip pat jokių įsilaužimo požymių nenustatyta. Šiuo atžvilgiu atsakovas nei pagal Sutartį, nei kitu pagrindu neturi teisės be savo klientų (ieškovo) sutikimo patekti į objekto vidų. Sutartyje numatyta sąlyga, kad gavus signalizacijos sistemos suveikimo signalą ir neaptikus pažeidimo ar įsibrovimo požymių, atsakovo darbuotojai vykdo objekto fizinę saugą ir laukia atvykstančio kliento (ieškovo) atsakingo asmens, kad šis atidarytų patalpas, signalizacijos sistemos suveikimo priežastims nustatyti (Sutarties 4.3.6 punktas). Anot atsakovo, kadangi ieškovas A. S. atsisakė atvykti į objektą, vadovaujantis Sutarties 3.2.10 p. nuostatomis objekto sauga buvo nutraukta ir iš objekto GRG išvyko teisėtai. Anot atsakovo, tarp šalių buvo sudaryta Sutartis kvalifikuotina kaip atlygintinų paslaugų teikimo sutartis, todėl paslaugos teikėjas neįsipareigojo garantuoti rezultato, bet įsipareigoja atlikti tam tikrus veiksmus, t. y. teikti paslaugas, susijusias su objekto apsauga (reaguoti į signalizacijos suveikimus). Atsakovo manymu, teikdamas paslaugas pagal Sutartį, jis įvykdė visus Sutartyje įtvirtintus įsipareigojimus, t. y. nedelsiant po objekto signalizacijos sistemos signalo suveikimo į objektą išsiuntė GRG, kuris į objektą atvyko per įmanomai trumpiausią laiką; GRG darbuotojas operatyviai ir atidžiai apžiūrėjo objektą ir jokių išorinių objekto ar jo perimetro pažeidimų nepastebėjo (po objekto apžiūros nustatyta, jog jokių matomų objekto ar jo perimetro pažeidimų nebuvo); po objekto apžiūros SVC operatorė Sutartyje nurodytu atsakingo asmens telefonu susisiekė su ieškovu A. S., kuris nurodė, kad GRG gali būti paleistas, t. y. palikti objektą; po ieškovo nurodymo gavimo vadovaujantis Sutarties 3.2.10 p. nuostatomis objekto sauga buvo nutraukta ir iš objekto GRG išvyko. Atsakovas papildomai pažymėjo, jog signalizacijos sistemos suveikimas buvo tik vieną kartą objekto antrame aukšte, jokių neteisėto įsibrovimo požymių nenustatyta. Todėl anot atsakovo, jo pagal Sutartį vykdyti veiksmai visiškai atitinka protingumo ir rūpestingumo kriterijus, profesinius standartus. Atsakovas pažymėjo, jog pagal Sutartį jeigu ieškovas neatvyksta prie objekto, jis turi teisę prašyti atsakovo vykdyti papildomą objekto apsaugą (4.3.8. p), tačiau tokia teise ieškovas nepasinaudojo. Pagal Sutarties 7.4.1 p. nuostatas ieškovui neatlyginama žala, jeigu gavus pranešimą apie signalizacijos sistemos suveikimą ieškovas atsisako atvykti į objektą.

    Trečiasis asmuo pateiktame atsiliepime nurodo, kad su ieškovų ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad palaiko visus atsakovo atsiliepime teikiamus atsikirtimus į ieškinį. Anot trečiojo asmens Sutartis buvo vykdoma tinkamai, todėl nėra jokio pagrindo atsakovo civilinei atsakomybei kilti. 

    Teismo posėdžio metu ieškovai ir jų atstovas ieškinio reikalavimus palaikė, prašė ieškinį tenkinti ieškinyje išdėstytais motyvais.

     Atsakovo atstovas teismo posėdžio metu prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą, iš esmės pakartojo atsiliepime į ieškinį išdėstytus motyvus.

     Trečiojo asmens atstovas teismo posėdžio metu prašė ieškinį atmesti atsiliepime išdėstytais motyvais.

Ieškinys atmestinas.

Šalių paaiškinimais ir rašytiniais įrodymais nustatyta, kad 2016 m. spalio 26 d. tarp ieškovų ir atsakovo buvo pasirašyta Elektroninės saugos sutartis Nr. 1224397 (toliau – Sutartis), kurios pagrindu atsakovas įsipareigojo teikti ieškovų gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje (toliau – Objektas), signalizacijos sistemos signalų (pranešimų) stebėjimo ir reagavimo į signalizacijos sistemos suveikimo signalus paslaugas. Sutarties Specialiosios dalies 12 punkte nustatyta, kad „Biuro“ reagavimo laikas, gavus „Biuro“ CSP signalizacijos sistemos suveikimo signalą, darbo dienomis nuo 6 val. iki 20 val. – 10 minučių, kitu laiku 10 minučių. Be to nurodyta, kad reagavimo laiko pradžia skaičiuojama nuo signalizacijos sistemos suveikimo signalo gavimo „Biuro“ CSP. Iš byloje surinktų įrodymų nustatyta, kad 2019 m. birželio 14 d. 14.20 val. – 2019 m. birželio 16 d. 13.45 val. ieškovų gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje, buvo įvykdyta vagystė ir dėl šio įvykio buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas (baudžiamosios bylos Nr. 01-1-25234-19 l. 6-7). Vagystės metu buvo padaryta 18960,00 Eur turtinė žala ( baudžiamosios bylos  Nr. 01-1-25234-19 l. 6). Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 1-ojo skyriaus prokurorės 2019-08-13 nutarimu ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-25234-19 sustabdytas, nenustačius nusikalstamą veiką padariusių asmenų.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 178 straipsnyje nustatyta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių LR CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti.

Formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, kasacinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai dėl tam tikrų faktinių aplinkybių buvimo jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo, o visuma byloje esančių įrodymų leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-177/2006; 2007 m. spalio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2007; 2008 m. rugsėjo 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-427/2008; 2010 m. liepos 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010; etc.). Esant byloje surinktų įrodymų prieštaravimams, kilę neaiškumai vertinami atsižvelgiant į šalims tenkančią įrodinėjimo pareigą. Be to, teismas sprendžia apie tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą įvertinęs įrodymų visumą. Dėl to teismas konstatuoja juridiškai reikšmingų byloje nustatytinų faktų buvimą tik tuomet, kai byloje pakanka įrodymų faktui nustatyti. Įrodymų pakankamumas reiškia, kad faktas gali būti pripažintas įrodytu, jei esantys įrodymai leidžia teismui įsitikinti ir daryti išvadą, kad faktas yra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2008; 2008 m. vasario 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-110/2008; etc.). Priešingu atveju tos įrodinėtinos aplinkybės, kurioms nustatyti nepakanka įrodymų, tėra prielaidos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-277/2011; etc.).

Ieškovų reikalavimai grindžiami atsakovo UAB „Ekskomisarų biuras“ netinkamu sutartinių prievolių vykdymu.

 Teisės normose, reglamentuojančiose atlygintinų paslaugų teikimą, nenustatyta, kad atlygintinų teisinių santykių šalims dėl sutartinių įsipareigojimų pažeidimo taikoma deliktinė atsakomybė (CK 6.716–6.724 straipsniai). Dėl to nagrinėjamo ginčo atveju teismas nagrinėja, ar atsirado atsakovo sutartinė, bet ne deliktinė civilinė atsakomybė dėl netinkamo fizinės ir techninės apsaugos sutarčių vykdymo.

Atlygintinių paslaugų teikimą reglamentuojančiuose CK 6.716–6.724 straipsniuose neįtvirtinta civilinės atsakomybės už netinkamą paslaugų teikimo sutarčių vykdymą, todėl tokių sutarčių šalims taikomos bendrosios CK 6.245–6.249 straipsniuose nustatytos civilinės atsakomybės nuostatos. Įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą teismas daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju atsakovui neatsirado sutartinė civilinės atsakomybės, nes byloje nenustatytos visos atsakovo sutartinės civilinės atsakomybės sąlygos. Esant pareikštam ieškinio reikalavimui taikyti sutartinę civilinę atsakomybę, teismas turi nustatyti šias civilinės atsakomybės sąlygas: žalą, neteisėtus veiksmus, priežastinį ryšį, kaltę. Kaltė paprastai nagrinėjamu atveju, t. y. taikant civilinę atsakomybę pagal atlygintinas sutartis,  nenustatinėjama, nes atsakovas yra verslininkas ir jis atsako visais atvejais, jei neįrodo, kad prievolės neįvykdė ar netinkamai ją įvykdė dėl nenugalimos jėgos, jeigu įstatymuose ar sutartyje nenustatyta ko kita (CK 6.256 straipsnio 4 dalis). Tačiau, sudarytoje Sutartyje šalys aiškiai susitarė, jog atsakovo atsakomybė galima tik esant jo kaltei (7.1 punktas).

Nagrinėjamoje byloje nėra nustatyta, kad atsakovas būtų pažeidęs sutartinius įsipareigojimus, netinkamai vykdęs Sutarties sąlygas. Atsižvelgdamas į byloje surinktų įrodymų analizę, teismas daro išvadą, kad atsakovas, teikdamas paslaugas pagal Sutartį, įvykdė visus joje įtvirtintus įsipareigojimus, t. y. nedelsiant po Objekto signalizacijos sistemos signalo suveikimo  į Objektą išsiuntė greito reagavimo grupę, kuri atvyko į Objektą per įmanomai trumpiausią laiką; greito reagavimo grupės darbuotojas D. O. operatyviai ir atidžiai apžiūrėjo Objektą ir jokių išorinių Objekto ar jo perimetro pažeidimų nepastebėjo; po Objekto apžiūros stebėjimo ir valdymo pulto operatorė Sutartyje nurodytu atsakingo asmens telefonu susisiekė su ieškovu A. S., kuris nurodė, kad greito reagavimo grupė gali būti paleista; po ieškovo nurodymo gavimo vadovaujantis Sutarties 3.2.10 punkto nuostatomis Objekto sauga buvo nutraukta ir greito reagavimo grupė iš Objekto išvyko. Taigi byloje nenustatyta atsakovo neteisėtų veiksmų (neveikimo).

Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad atsakovo apsaugos ekipažas į objektą, esantį (duomenys neskelbtini), atvyko per 15 min. nuo signalizacijos sistemos suveikimo signalo gavimo momento. Teismas laiko pagrįstais atsakovo UAB „Ekskomisarų biuras“ argumentus, kad nėra priežastinio ryšio tarp ieškinyje nurodomų atsakovo neteisėtų veiksmų ir patirtų nuostolių. Ieškovas pastarosios aplinkybės – kokią įtaką atsakovo ekipažo atvykimo į objektą laikas, t. y. atvykimas į objektą per 15 minučių, turėjo nuostolių atsiradimui – apskritai neįrodinėjo.

Teismas atkreipia dėmesį į tai, jog vadovaujantis šalių sudarytos Sutarties Bendrosios dalies 4.3.6 punktu, šalys susitarė, jog gavus signalizacijos sistemos suveikimo signalą ir neaptikus pažeidimo ar įsibrovimo požymių, atsakovo darbuotojai vykdo objekto fizinę saugą ir laukia atvykstančio kliento (ieškovo) atsakingo asmens, kad šis atidarytų patalpas, signalizacijos sistemos suveikimo priežastims nustatyti (Sutarties 4.3.6 punktas). Sutarties 4.3.5 punktu, jei, neaptikę akivaizdžių įsilaužimo į stebimą objektą požymių, su klientu arba jo atsakingais asmenimis sutartyje nurodytais telefonais per 3.2.10 punkte nurodytą laiką nepavyko susisiekti arba jie atsisakė atvykti į objektą, Biuro darbuotojai palieka objektą. Iš teismui pateikto telefoninio pokalbio įrašo nustatyta, kad ieškovui A. S. buvo pranešta apie Objekte suveikusią signalizaciją, tačiau ieškovas nurodė, kad yra išvykęs, į Objektą neatvyks ir nurodė paleisti greito reagavimo grupę, todėl nebuvo sudaryta galimybę greito reagavimo grupei patekti į Objekto vidų ir nustatyti signalizacijos suveikimo priežastis. Pažymėtina, kad Sutarties 7.4.1 punkte nustatyta, kad Biuras neatsako už Kliento patirtą žalą (nuostolius), jei gavęs Biuro pranešimą apie CSP gautą signalizacijos sistemos suveikimo signalą klientas ar jo atsakingas asmuo atsisakė atvykti į Objektą arba su jais nepavyko susisiekti Sutartyje nustatyta tvarka, arba neatvyko per Sutartyje nustatytą laiką.  

Atsakovo sutartinių įsipareigojimų nevykdymo ar netinkamo vykdymo faktą turi įrodyti ieškovas (CK 6.246, 6.256 straipsniai).

Nenustačius atsakovo UAB „Ekskomisarų biuras“ veiksmų (neveikimo) neteisėtumą bei priežastinio ryšio tarp nuostolių bei atsakovo veiksmų, nėra pagrindo ieškinį tenkinti.

Kai nėra nustatyti neteisėti atsakovo veiksmai bei priežastinis ryšis tarp nuostolių bei atsakovo veiksmų, ieškovų bei atsakovo argumentai dėl nuostolių atlyginimo dydžio neturi teisinės reikšmės byloje.

Ieškinį atmestus, ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos jiems iš atsakovo nepriteisiamos.

            Remiantis CPK 98 straipsnio 1 dalimi – šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Atsakovas UAB „Ekskomisarų biuras“ šioje byloje už teisinę pagalbą advokatui sumokėjo 1754,50 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys atmestas, nurodytos išlaidos priteistinos atsakovui UAB „Ekskomisarų biuras“ lygiomis dalimis iš ieškovų A. S. ir L. S. (CPK 98 straipsnis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymas Nr. 1R-77 „Dėl teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymo Nr. 1R-85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ pakeitimo“ (TAR, 2015-03-19, Nr. 2015-03968)).

            Teismo turėtos pašto išlaidos neviršija 5,00 Eur, todėl valstybei iš šalių nepriteistinos (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ir finansų ministrų 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“).

Kiti šalių argumentai nėra reikšmingi ginčo nagrinėjimui, todėl dėl jų teismas nepasisako. Taip pat pažymėtina, kad pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką įstatyminė teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; 2010 m. birželio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010; etc.). Tokia teismo sprendimo motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 265 straipsniu, 268-270 straipsniais, teismas

n u s p r e n d ž i a:

ieškinį atmesti.

Priteisti atsakovui UAB „Ekskomisarų biuras“, juridinio asmens kodas 122755433, lygiomis dalimis iš ieškovų A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir L. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1754,50 Eur (vienas tūkstantis septyni šimtai penkiasdešimt keturi eurai 50 ct) išlaidų dalyvavusio byloje advokato pagalbai apmokėti. 

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas                                                                  Edvardas Juozėnas