Administracinio nusižengimo byla Nr. II-197-729/2022
Teisminio proceso Nr. 4-06-3-00096-2022-4
Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.4; 21.10.4
(S)
N U T A R T I S
2022 m. kovo 21 d.
Gargždai
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų teisėja Jurgita Grigonienė,
sekretoriaujant Aušrai Jokubauskienei,
dalyvaujant pareiškėjui A. G.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenančio adresu: (duomenys neskelbtini), skundą dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2022 m. sausio 20 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 30-ANR_N-873-2022 (ROIK: 21151138134).
Teismas
n u s t a t ė :
Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – Institucija) 2022 m. sausio 20 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 30-ANR_N-873-2022 (ROIK: 21151138134) A. G. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinio nusižengimo kodekso (toliau – ANK) 420 straipsnio 2 dalį už tai, kad jis 2021 m. gruodžio 1 d., 22.45 val., Klaipėdos miesto savivaldybėje, Klaipėdoje, Girulių pl., vairavo transporto priemonę, darydamas Kelių eismo taisyklių pažeidimus iš chuliganiškų paskatų, keliant pavojų eismo saugumui, savo bei kitų žmonių saugumui, tai yra vairavo transporto priemonę (lengvąjį automobilį) automobilių stovėjimo aikštelėje, kurios važiuojamoji kelio danga padengta šlapių sniegu ir ledu, neatsižvelgdamas į vietovės ypatumus, važiuojamosios dalies būklę, nesilaikydamas saugaus važiavimo greičio, tyčia (specialiai) staigiai sukdamas kairėn, taip keičiant transporto priemonės judėjimo kryptį ir nerodant atitinkamos krypties įspėjamojo posūkio signalo, naudodamas rankinį (stovėjimo) stabdį ir spausdamas akseleratoriaus pedalą – didinant variklio apsukas, dėl ko priekiniai automobilio ratai neteko pilno sukibimo su kelio danga (ratai prasisukinėjo ant kelio dangos paviršiaus), taip priversdamas transporto priemonę slysti šonu „piešiant saulę“ („piešiant jaunaties mėnulį, „piešiant vingiuotą kelią“) ir padarant transporto priemonę sunkiai valdomą, dėl ko atsiranda didžiulė rizika įvykti eismo įvykiui ar avarinės situacijos sukėlimui. Tokiais savo veiksmais tyčia negerbė žmonių ir visuomenės, paniekindamas elementarias moralės bei elgesio normas, bei pademonstravo niekinantį požiūrį visuomeninei tvarkai, kuri ypač tarp eismo dalyvių yra grindžiama tarpusavio suvokimu, pagalba ir pagarba. Tokiais savo veiksmais pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 patvirtintų „Kelių eismo taisyklių“ (toliau – KET) 4, 5, 9, 81 ir 127 punktų reikalavimus. Nutarimu A. G. paskirta nuobauda – 500 Eur bauda bei administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 12 (dvylikai) mėnesių.
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmuose gautas A. G. skundas, kuriuo prašo pakeisti nutarimą ir neskirti administracinio poveikio priemonės arba nustatyti kuo trumpesnį teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą. Skundą motyvuoja tuo, kad:
1. Pripažįsta padaręs jam inkriminuotą administracinį nusižengimą, paskirtą administracinę nuobaudą sumokėjo, tačiau mano, kad administracinio poveikio priemonė švelnintina vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatomis. Jo padarytas administracinis nusižengimas nėra toks pavojingas, kad jo atžvilgiu būtų proporcinga skirti dvylikos mėnesių termino teisės vairuoti atėmimą. Jis administracinį nusižengimą padarė automobilių stovėjimo aikštelėje, 22.45 val. Tokiu metu ir tokioje vietoj eismas iš esmės nevyko, todėl jis objektyviai nekėlė pavojaus eismo saugumui. Be to, šioje aikštelėje tokiu metu žmonių taip pat iš esmės nebuvo, taigi ir kitiems žmonėms (jų saugumui) pavojaus nesukėlė. Aptariamoje aikštelėje 22.45 val. iš esmės nebuvo jokių aplinkinių žmonių, prieš kuriuos jis būtų siekęs pasirodyti, pademonstruoti jiems niekinantį požiūrį į galiojančias teisės normas. Taigi, jis nekėlė pavojaus kitų žmonių saugumui ir nesiekė prieš nieką pasirodyti.
2. Aplinkybės, apibūdinančios pareiškėjo asmenybę, teikia pagrindą išvadai, kad jam gali daryti teigiamą poveikį ir švelnesnė nei ANK 420 straipsnio 5 dalyje numatyta poveikio priemonė. Pareiškėjas yra dorą ir visuomenei priimtiną gyvenimo būdą pasirinkęs pilietis. 2017 metais VšĮ Kretingos technologijos ir verslo mokykloje pareiškėjas įgijo automobilių mechaniko kvalifikaciją Nuo 2022 m. sausio 11 d. vykdo individualią veiklą – užsiima statybos ir apdailos darbais, siekdamas gauti legalias pajamas, reikalingas ne tik teisių realizavimui (pavyzdžiui, pramogoms), bet ir pareigų įgyvendinimui (pavyzdžiui, mokesčių sumokėjimui). Taigi pareiškėjo asmenybės charakteristika sudaro prielaidą taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas.
3. Šiuo atveju nėra jokių pareiškėjo administracinę atsakomybę lengvinančių aplinkybių, tačiau taip pat nėra ir jo administracinę atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Jo padarytas administracinis nusižengimas yra atsitiktinis, nerodantis pareiškėjo skeptiško, antivisuomeninio požiūrio į galiojančios teisės bei moralės normas. Anksčiau pareiškėjas nėra padaręs nei analogiškų, nei kitų grubių KET pažeidimų.
4. Teisė vairuoti transporto priemones pareiškėjui reikalinga dėl to, kad jos turėjimas sąlygoja galimybę dirbti ir taip užsidirbti pajamų pragyvenimui. Jis statybos ir apdailos darbus atlieka įvairiuose miestuose (Palangoje, Kretingoje ir kt.), todėl nuvykimas į juos neturint teisės vairuoti transporto priemonių neįmanomas. Jis dirba vienas pats, nėra kam jį nuvežti į faktines darbo vietas. Gyvenamąjį būstą jis nuomojasi, negalėtų to daryti, neturėdamas pajamų iš darbo. Be to, pareiškėjas turi ir didelės apimties jau pradelstų įsiskolinimų, kuriuos taip pat reikia vykdyti, o neturint galimybės dirbti, tai neįmanoma. Teisė vairuoti transporto priemones pareiškėjui reikalinga ir kad galėtų pasirūpinti savo sena ligota močiute, kurią tenka nuvežti į sveikatos priežiūros įstaigas, parūpinti jai buitinių prekių, maisto produktų, padėti atlikti sunkesnius buities darbus. Pareiškėjas močiutei padeda, kadangi be jo niekas kitas to padaryti negali – nors pareiškėjo mama ir turi teisę vairuoti transporto priemones, tačiau dėl darbo ir nelankstaus darbo grafiko padėti savo mamai gali labai retai.
5. Administracinio nusižengimo bylos procesas turėjo pakankamą poveikį administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, privertė susimąstyti apie teisei priešingą elgesį. Pareiškėją pakankamai auklėja ir atgraso paskirta administracinė nuobauda – bauda. Be to, pareiškėjas dėl jo padaryto administracinio nusižengimo baigė papildomus vairuotojų mokymus – dar vieną auklėjamąją bei prevencinę priemonę dėl administracinių nusižengimų (ne)darymo ateityje, jam suteikta papildomų žinių apie atsakomybę už KET pažeidimus ir jų padarymo pasekmes. Pareiškėją baudžia ne tik administracinio poveikio priemonė, bet ir administracinė nuobauda. Baudimą dėl padaryto administracinio nusižengimo jaučia ir tuo aspektu, kad jam teko patirti gėdos jausmą prieš aplinkinius dėl šiai dienai ypač visuomenės smerkiamo pažeidimo padarymo, taip pat dėl to, kad jis nesugebėjo elgtis taip, kaip nustato ne tik teisės, bet ir moralės normos.
Institucija, priėmusi skundžiamą nutarimą pateikė atsiliepimą į skundą, kuriame nurodė, kad su A. G. skundu nesutinka, jį vertina kaip nepagrįstą ir netenkintiną, todėl prašo palikti 2022 m. sausio 20 d. nutarimą nepakeistą. Nurodo, kad iš administracinio nusižengimo byloje esančio vaizdo įrašo aiškiai matyti, jog pažeidimo padarymo metu, įvykio vietoje buvo pašalinių asmenų, kurių vienas vedžiojo šunį, taip pat automobilių aikštelėje buvo paliktas automobilis, o A. G. vairuojant savo automobilį, šis tapo nevaldomas ir trenkėsi į aikštelės krašte esantį šaligatvio bortelį, dėl ko A. G. veiksmai sukėlė realų pavojų eismo, savo bei kitų žmonių saugumui. Įrodymai (administracinio nusižengimo protokolas, vaizdo medžiaga ir kita rašytinė bylos medžiaga), neginčytinai įrodo pažeidėjo administracinio nusižengimą. Įvertinus visas administracinio nusižengimo byloje nustatytas, logiškas bei nuoseklias aplinkybes neabejotinai nustatyta ir įrodyta, kad A. G. padarė administracinį nusižengimą numatytą ANK 420 straipsnio 2 dalyje, jam paskirta nuobauda individualizuota tinkamai, atitinka ANK 22 straipsnyje įtvirtintus administracinės nuobaudos tikslus. A. G. pagrįstai paskirta administracinė nuobauda – sankcijoje numatyta bauda ir privaloma administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas minimaliam terminui. Paskirtoji nuobauda savo rūšimi ir dydžiu nėra aiškiai per griežta, naikinti skundžiamą nutarimą pagal skunde nurodytus motyvus nėra teisinio pagrindo.
A. G. teismo posėdžio metu parodė, kad supranta pasielgęs blogai. Labai gailisi dėl savo elgesio. Pasižada, kad daugiau taip nebesielgs. Administracinėn atsakomybėn yra traukiamas ne pirmą kartą, bet už tokio pobūdžio veiksmus anksčiau nebaustas. Gyvena su drauge, kuri nedirba, vaikų neturi. Neturint teisės vairuoti yra sunku, negali važiuoti į darbą. Gyvenamoji vieta Klaipėdoje, vykdo individualią veiklą statybose, todėl dirba įvairiose vietose (Kretingoje, Palangoje ir t. t.), o be transporto priemonės negali nusivežti darbo įrankių. Dirba vienas pats. Protokolu su administraciniu nurodymu Nr. 39-ANR_P-132738-2021 paskirtą baudą yra sumokėjęs. Teisė vairuoti transporto priemones anksčiau jam buvo atimta 3 mėnesiams, ją yra susigrąžinęs nustatyta tvarka. G. R. yra jo močiutė, kai tėvai negali nuvežti ją į gydymo įstaigas Klaipėdoje, tai padaro jis. Stovėjimo aikštelė buvo už miesto ribų, pavojaus niekam nesukėlė. Prašo sušvelninti administracinio poveikio priemonę.
Atsižvelgiant į Institucijos prašymą bylą išnagrinėta jos atstovui nedalyvaujant.
Teismas
konstatuoja:
skundas netenkintinas.
Teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis).
Iš bylos rašytinės medžiagos nustatyta, kad Institucijos 2022 m. sausio 20 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 30-ANR_N-873-2022 (ROIK: 21151138134) A. G. nubaustas 420 straipsnio 2 dalį 500 Eur bauda bei administracinio poveikio priemone – teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 12 (dvylikai) mėnesių.
ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad chuliganiškas vairavimas, t. y. pavojų eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui keliantis Kelių eismo taisyklių pažeidimas dėl chuliganiškų paskatų, užtraukia baudą vairuotojams nuo keturių šimtų penkiasdešimt iki penkių šimtų penkiasdešimt eurų ir neturintiems teisės vairuoti transporto priemones asmenims – nuo septynių šimtų penkiasdešimt iki vieno tūkstančio eurų. ANK 420 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad už šio straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienų iki dvejų metų.
Asmuo už chuliganišką vairavimą gali būti patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį tik tuo atveju, kai: 1) padarytas bent vienas Kelių eismo taisyklių pažeidimas; 2) šis pažeidimas padarytas iš chuliganiškų paskatų; 3) šiuo pažeidimu keliamas pavojus eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui.
Pareiškėjas nors ir neginčija padaręs ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, tačiau taip pat nurodo, kad savo veiksmais nesukėlė pavojaus ir nesiekė prieš nieką pasirodyti, kadangi nebuvo prieš ką.
Pažymėtina, kad pavojaus eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui sukėlimas bei chuliganiškos paskatos yra būtinieji ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėties požymiai, todėl pareiškėjui kvestionuojant ar jo veiksmais buvo sukeltas pavojus bei teigiant, kad jis nesiekė prieš nieką pasirodyti, teismas pasisako dėl A. G. veiksmų kvalifikavimo pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį (ne)tinkamumo.
Pažymėtina, kad teismų praktikoje „saulės piešimas“ paprastai pripažįstamas keliančiu pavojų eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui (žiūrėti, pavyzdžiui, Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. gegužės 6 d. nutartį administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-142-361/2019, Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. lapkričio 6 d. nutartį administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-466-458/2017).
Nors nagrinėjamu atveju reali žala nebuvo padaryta, tai nereiškia, kad A. G. veiksmai nebuvo pavojingi. Reali žala nebuvo padaryta tik todėl, jog automobilių stovėjimo aikštelėje tuo metu neatsirado kitų važiuojančių automobilių ir pėsčiųjų. Nepaisant to, kad buvo naktis ir eismas automobilių stovėjimo aikštelėje nevyko, pavojus buvo kilęs. Visų pirma, chuliganiškai vairuodamas transporto priemonę, A. G. pavojų kėlė pats sau. Antra, vaizdo įrašuose matyti, kad pažeidimo padarymo metu į aikštelę atėjo du pėstieji su šunimi, todėl buvo keliamas pavojus jiems. Jei į automobilių stovėjimo aikštelę būtų įvažiavęs kitas automobilis ar staiga pasirodęs pėsčiasis, A. G., važiuodamas dideliu greičiu, buksuodamas galiniais ratais, slysdamas šonu ir taip „piešdamas saules“, nebūtų galėjęs tinkamai suvaldyti transporto priemonės, nes jos kontrolė priklausė ne vien nuo vairuotojo, bet ir nuo kitų išorinių aplinkybių, ir taip būtų sukėlęs avarinę situaciją, kurios metu būtų galėjęs nukentėti ne tik pats, bet ir kitų žmonių gyvybė, sveikata ar turtas. Pažymėtina, kad vaizdo įraše aiškiai matyti, kad A. G. „piešiant saules“, jo vairuojamas automobilis atsitrenkė į bortelį, ir ši aplinkybė rodo, kad buvo vairuojama nesaugiai. Taigi darytina išvada, jog A. G. savo veiksmais buvo sukėlęs pavojų eismo saugumui, kitų asmenų, o ypač savo gyvybei, sveikatai bei turtui, tačiau įvykio metu, laimingai susiklosčius aplinkybėms, nebuvo padaryta reali žala. Pažymėtina, kad jei tokia žala būtų buvusi padaryta, A. G. būtų buvęs patrauktas dar griežtesnėn administracinėn atsakomybėn ne tik už šį nusižengimą, bet ir už tokios žalos padarymą.
Pagal suformuotą teismų praktiką, chuliganiškos paskatos – tai tam tikros veikos darymo priežastys, kai veika daroma dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, kai asmens elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant pasirodyti prieš aplinkinius, pademonstruoti niekinantį požiūrį į juos arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys atnaujintose administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-37-507/2015, 2AT-50-788/2016, 2AT-64-942/2017, 2AT-4-511/2018 ir kt.). Teismų praktikoje konstatuojant chuliganiškas paskatas remiamasi ne tik asmens, traukiamo atsakomybėn, paaiškinimais, tačiau ir objektyviomis aplinkybėmis, iš kurių sprendžiama dėl chuliganiškų paskatų buvimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis atnaujintoje administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-7-976-2018). Chuliganišku vairavimu keliamas pavojus eismo arba savo ar kitų žmonių saugumui. Nesaugus manevravimas, lenkimas, kelio ženklų ignoravimas gali būti vienas iš chuliganiško vairavimo požymių, tačiau jis turi būti vertinamas kitų bylos aplinkybių kontekste, atsižvelgiant į bylos aplinkybių visumą, leidžiančią spręsti apie vairuotojo tyčios ir jo paskatų turinį. Teismų praktikoje chuliganiškomis paskatomis paprastai pripažįstami atvejai, kai asmuo, dalyvaudamas viešajame eisme – kelyje, arba automobilių stovėjimo aikštelėje ar žmonių susibūrimo vietoje, savo pavojingu kitų asmenų ar jų turtui elgesiu siekia atkreipti aplinkinių dėmesį, sąmoningai pabrėždamas kelių eismo saugumo taisyklių nesilaikymą bei atsargumo, saugumo ir pagarbos kitų eismo dalyvių turtui bei asmeniui ignoravimą, pavojingais eismo saugumui veiksmais, tenkindamas savo interesus, demonstruoja savo išskirtinumą ir nepagarbą kitiems eismo dalyviams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys atnaujintose administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-72-2014, 2AT-16-489/2017, 2AT-4-511/2018).
Vaizdo įraše matyti, kad A. G., važiuodamas dideliu greičiu, buksuodamas galiniais ratais slydo šonu, „piešė saules“ ant sniegu padengtos kelio dangos, tai matant pėstiesiems. Šie A. G. veiksmai tikrai laikytini chuliganišku elgesiu. Tokiais savo veiksmais pažeidėjas rodė aiškią nepagarbą visuomenei, savo vairuojamo automobilio išskirtinumą, vairavo itin įžūliai ir tokiu būdu šiurkščiai pažeidė viešąją tvarką. Akivaizdu, jog tokiu savo elgesiu A. G. atvirai demonstruoja nepagarbą visuomenei, niekina moralės ir elgesio normas, siekia priešpastatyti save aplinkiniams, o tokiam elgesiui pateisinti nesama jokios objektyvios dingsties. Visos aptartos aplinkybės patvirtina, kad A. G. administracinį nusižengimą padarė tyčia, suprasdamas atliekamų veiksmų pavojingumą ir to siekdamas.
Teismas daro išvadą, kad A. G. veiksmuose yra visi būtinieji administracinio nusižengimo, numatyto ANK 420 straipsnio 2 dalyje, sudėties požymiai, A. G. veika kvalifikuota tinkamai.
Pareiškėjas prašo jo atžvilgiu taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir administracinio poveikio priemonės neskirti arba skirti švelnesnę administracinio poveikio priemonę.
Būtent ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos leidžia asmeniui, padariusiam administracinį nusižengimą, paskirti švelnesnę administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinio poveikio priemonės neskirti. Sprendimas dėl administracinio poveikio priemonės švelninimo ar neskyrimo priimamas, atsižvelgus į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais.
Veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir panašiai galėtų būti pagrindu skirti švelnesnę negu įstatymo sankcijoje numatyta nuobaudą. Be to, teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad ši išimtis iš bendrų administracinių nuobaudų skyrimo pagrindų taikoma tais atvejais, kai įstatymo sankcijoje numatyta nuobauda, atsižvelgus į visas bylos aplinkybes, kaltininko asmenybę, nebūtų teisinga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-29-2013, 2AT-41-2014).
Skundžiamame nutarime nurodyta, kad A. G. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, tačiau A. G. teismo posėdžio metu parodė, kad pripažįsta padaręs administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi. Teismas atsižvelgdamas į suformuotą teismų praktiką, pagal kurią nuoširdus gailėjimasis turi rodyti aiškų asmens požiūrį (smerkimą) į padarytą nusižengimą, kaltės visišką pripažinimą, A. G. pripažinimą padarius nusižengimą ir nuoširdų gailėjimąsi pripažįsta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas). A. G. sumokėjo nutarimu paskirtą baudą, taip pat yra sumokėjęs anksčiau paskirtas baudas (b. l. 12, 16–24). A. G. turi automobilio mechaniko bei staliaus profesinį išsilavinimą (b. l. 41, 42), vykdo individualią veiklą, iš kurios gauna pajamas (b. l. 25, 27, 28, 36–37), jis turi nepadengtų kreditorinių įsiskolinimų (b. l. 26), taip pat yra sudaręs gyvenamosios patalpos nuomos sutartį, nuomos suma 500 Eur (b. l. 33–34). Pareiškėjas baigė papildomą vairuotojų mokymą (b. l. 35). A. G. močiutė senyvo amžiaus, pasiligojusi (b. l. 29–32, 38–40), pareiškėjas parodė, kad tėvams negalint, ją veža į gydymo įstaigas.
ANK 40 straipsnyje numatyta, kad jeigu administracinį nusižengimą padaręs asmuo per metus nuo administracinio nurodymo įvykdymo dienos <...>, padarė tame pačiame šio kodekso straipsnyje numatytą administracinį nusižengimą, laikoma, kad šis administracinis nusižengimas padarytas pakartotinai. A. G. yra ne kartą baustas administracine tvarka už KET pažeidimus, be kita ko, pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį (ROIK: 21127601876); protokolu su administraciniu nurodymu Nr. 30-ANR_P-1434-2021 siūlomą sumokėti baudą A. G. sumokėjo 2021 m. vasario 9 d., paskirta administracinio poveikio priemonė įvykdyta 2021 m. gegužės 9 d., taigi administracinis nurodymas įvykdytas 2021 m. gegužės 9 d. Aptariamą administracinį nusižengimą A. G. padarė 2021 m. gruodžio 1 d. (nepraėjus metams nuo administracinio nurodymo įvykdymo), todėl teismas pripažįsta tai jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe. Be to, už 2021 m. lapkričio 29 d. padarytą administracinį nusižengimą A. G. jau buvo paskirta administracinio poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti trims mėnesiams ir jam teko ją atlikti iki 2021 m. gegužės 9 d., tačiau tai nesulaikė jo nuo naujo tyčinio nusižengimo padarymo, jau praktiškai žinant, kuo tai gresia. Dėl šios priežasties, nors A. G. teigia pasimokęs iš savo elgesio ir žada ateityje taip nebesielgti, teismas neturi pagrindo tuo pasikliauti.
A. G. nurodo, kad teisė vairuoti transporto priemones jam labai reikia darbui, netekęs teisės vairuoti jis negalės tinkamai vykdyti individualios veiklos, taip pat negalės tinkamai pasirūpinti savo močiute. Pažymėtina, kad asmuo, kuriam teisė vairuoti transporto priemones yra reikalinga dėl darbinių, šeiminių ar kitų asmeninių priežasčių, pats turi būti suinteresuotas nedaryti tokių nusižengimų, kurie galėtų lemti šios specialiosios teisės netekimą. Įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu.
Tai, kad pareiškėjas savo veiksmais nesukėlė realių padarinių (eismo įvykis nesukeltas, pats pareiškėjas nesusižalojęs ir pan.), nesudaro pagrindo administracinio poveikio priemonių terminų sutrumpinimui, nes jeigu vairuotojas, chuliganiškai vairuodamas, dar sukelia ir eismo įvykį, padaro žalos kitų asmenų turtui ar sveikatai, atsako pagal kitas ANK normas; neteisėtas šiuo atveju yra pats chuliganiško vairavimo faktas, o padariniai nėra šių nusižengimų sudėties būtinasis požymis.
Teismo vertinimu, A. G. paskirta nuobauda ir administracinio poveikio priemonė yra proporcingos padarytam pažeidimui, skirtos įvertinus tiek pažeidimo pobūdį, pavojingumą, tiek ir pažeidėjo asmenybę bei galimą nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės poveikį, todėl yra teisingos ir pagrįstos. Byloje nenustačius komplekso faktinių duomenų, bylojančių pareiškėjos naudai, pagrindo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas nėra.
Teismas, išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylos medžiagą, skundžiamą nutarimą, pareiškėjo skundą ir atsižvelgdamas į teisinę reglamentaciją bei formuojamą teismų praktiką sprendžia, kad Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2022 m. sausio 20 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. 30-ANR_N-873-2022 (ROIK: 21151138134) yra pagrįstas, priimtas teisėtai, keisti nutarimu paskirtą administracinio poveikio priemonę skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo. Atsižvelgiant į visa tai skundžiamas nutarimas paliktinas nepakeistu, o A. G. skundas netenkintinas (ANK 642 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 6 dalimi, teismas,
n u t a r i a :
skundo netenkinti.
Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2022 m. sausio 20 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 30-ANR_N-873-2022 (ROIK: 21151138134) palikti nepakeistą.
Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmus.
Teisėja Jurgita Grigonienė