Administracinė byla Nr. A-800-624/2019

      Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01679-2017-7

Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 37.2

 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. kovo 27 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Ryčio Krasausko ir Mildos Vainienės, 

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. D. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. lapkričio 8 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. D. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, (trečiasis suinteresuotas asmuo – Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos) dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

1.       Pareiškėjas V. D. kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą su skundu, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos (toliau – ir Pravieniškių PN-AK), 10 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. 

2.       Pareiškėjas nurodė, kad 2017 m. sausio 19 d. prašymu kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą dėl procesinių dokumentų siuntimo per Lietuvos teismų elektroninį paslaugų portalą. Vilniaus apygardos teismas 2017 m. vasario 21 d. raštu Nr. TR-139 jį informavo, kad jis gali naudotis Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalo „e.teismas.lt“ teikiamomis paslaugomis. Pažymėjo, kad su prašymu dėl galimybės naudotis interneto prieiga kreipėsi į Pravieniškių PN-AK direktorių ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Kalėjimų departamentas) direktorių, tačiau pastarųjų sprendimai pareiškėjui buvo nepalankūs. Teigė, kad 2017 m. birželio 19 d. skundu kreipėsi į Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių.

3.       Pareiškėjo vertinimu, atsakovas nesvarstė klausimo dėl ribotos prieigos suteikimo. Mano, jog atsakovo teiginys, kad suteikus prieigą prie interneto, pareiškėjas galės daryti nusikaltimus, yra deklaratyvus. Pažymėjo, kad nesuteikus jam galimybės naudotis internetu, jis negalėjo siųsti ir gauti procesinių dokumentų, sekti naujienų srautą internete, skaityti spaudą, domėtis užsienio politika. Tvirtino, kad tokiu būdu buvo pažeistos Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) nuostatos. Dėl minėtų neteisėtų atsakovo atstovo veiksmų pareiškėjas patyrė neturtinę žalą, kuri pasireiškė bendravimo galimybių sumažėjimu, nepatogumais, dvasiniais išgyvenimais, reputacijos pablogėjimu.

4.       Pareiškėjas papildydamas skundą pažymėjo, kad Pravieniškių PN-AK nėra galimybės naudotis teisės aktų duomenų baze, kadangi darbo vietos nėra įrengtos ir nėra kompiuterių. Laisvalaikio centre įrengtos gyvenamosios patalpos nuteistiesiems. Bibliotekoje teisinė literatūra pasenusi, nėra galimybės susipažinti su galiojančiais teisės aktais, o būrio viršininkas neturi kompetencijos teikti teisinę informaciją.

5.       Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, atsiliepime prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

6.       Atsakovas nurodė, kad pareiškėjas 2017 m. balandžio 14 d. prašymu kreipėsi į Pravieniškių PN-AK administraciją dėl galimybės naudotis interneto paslaugomis, tačiau jo prašymas nebuvo tenkintas. Pažymėjo, kad pagal Kalėjimų departamento direktoriaus 2016 m. lapkričio 10 d. įsakymu Nr. V-426 patvirtinto Laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims perduotų ar įsigytų daiktų ir informacijos laikmenų tikrinimo, peržiūrėjimo, perklausymo bei laikymo tvarkos aprašo 5 punktą, „daiktai neturi turėti galimybių prisijungti prie interneto ir naršyti internete, taip pat neturi turėti kitų ryšio priemonių“. Teigė, kad pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 100 straipsnio 6 dalį nuteistiesiems draudžiama kreiptis į valstybės ir savivaldybių institucijų pareigūnus ir tarnautojus ne per pataisos įstaigos administraciją. BVK, reglamentuojantis nuteistųjų laikymo sąlygas pataisos namuose, nenumato specialiosios teisės nuteistiesiems naudotis interneto prieiga įkalinimo vietose.

7.       Atsakovas akcentavo, kad Vilniaus apygardos teismas tik informavo pareiškėją apie galimybę naudotis Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalo teikiamomis paslaugomis, o ne suteikė teisę jomis naudotis. Pažymėjo, kad nuteistieji įstaigoje gali naudotis kompiuterine programa, kurioje yra teisės aktų suvestinis katalogas. Segtuvai su teisine informacija yra laikomi nuteistųjų bibliotekoje, o naudojantis kompiuterine programa yra galimybė duomenis įsirašyti į skaitmeninę laikmeną. Pataisos namų pareigūnai visuomet sudaro sąlygas naudotis teisės aktais. Be to, nuteistųjų bibliotekoje yra sudaryta galimybė papildomai naudotis elektronine „Litlex“ teisės aktų baze.

8.       Atsakovas paaiškino, kad šiuo metu Pravieniškių PN-AK dar nėra įdiegta riboto interneto prieiga, kadangi nėra sukurtos teisinės bazės, kuri reglamentuotų riboto interneto naudojimą, kontrolę ir tinkamą jų administravimą, tačiau tokia galimybė artimiausiu metu bus sudaryta. Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalas ir kiti rekomenduotini vartotojams prieinamų interneto svetainių sąrašai numato individualią vartotojo registraciją, t. y. nuteistasis save identifikuoja ir užsiregistruoja, o tai prieštarauja BVK 100 straipsnio 6 dalies nuostatoms. Atsakovo vertinimu, Pravieniškių PN-AK pareigūnai veikė laikydamiesi teisės aktų reikalavimų. Byloje nėra duomenų, kad pataisos įstaigos pareigūnai būtų netinkamai atlikę savo pareigas, ar kad dėl pataisos įstaigos pareigūnų veiksmų ar neveikimo, būtų atsiradusi žala pareiškėjui. Pabrėžė, kad pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių žalos buvimo faktą, todėl nesant neteisėtų veiksmų bei žalos įrodymo, negali būti nustatytas ir priežastinis ryšys. 

II.

9.       Kauno apygardos administracinis teismas 2017 m. lapkričio 8 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą. 

10.       Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareiškėjas neturtinės žalos atsiradimą kildina iš, jo nuomone, neteisėtų Pravieniškių PN-AK administracijos veiksmų (neveikimo) nesuteikiant jam internetinės prieigos prie Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalo „e.teismai.lt“ bei kitų portalų, jog pareiškėjas galėtų sekti naujienų srautą internete bei susipažinti su naujausiais teisės aktais. Teismas taip pat pažymėjo, kad byloje nėra ginčo dėl to, jog Pravieniškių PN-AK ginčui aktualiu laikotarpiu nebuvo įdiegta ribota interneto prieiga.

11.       Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į BVK 96 straipsnio 1–2 dalyse įtvirtintas nuostatas, reglamentuojančias nuteistųjų teises naudotis nešiojamaisiais televizoriais, kompiuteriais, vaizdo magnetofonais, nešiojamaisiais radijo imtuvais bei kompiuterinių žaidimų aparatais, pažymėjo, kad BVK, taip pat Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 „Dėl pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių patvirtinimo“ patvirtintos Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės tiesiogiai nenumato nuteistųjų teisės naudotis internetu. Teismas akcentavo, kad pagal Kalėjimų departamento direktoriaus 2016 m. balandžio 5 d. įsakymu Nr. V-125 patvirtinto Elektros prietaisų įsigijimo, perdavimo ir naudojimosi laisvės atėmimo vietų įstaigose tvarkos aprašo 8 punktą elektros prietaisai neturi turėti galimybių prisijungti prie interneto ir naršyti internete, taip pat neturi turėti kitų ryšio priemonių bei vaizdo ir garso įrašymo galimybių.

12.       Atsižvelgdamas į nustatytą teisinį reglamentavimą, teismas padarė išvadą, kad nacionaliniais teisės aktais nuteistųjų interneto prieiga iš esmės nereglamentuojama. Teismas atkreipė dėmesį į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 28 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A17-788/2007 pateiktą išaiškinimą, kad BVK 96 straipsnyje numatyta teisė naudotis kompiuteriu, pagal Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisykles apima ir teisę naudotis internetine paslauga, tačiau pastaroji teisė, lemianti ir tam tikras pareigas Pataisos įstaigų administracijoms (pavyzdžiui, sudaryti nuteistiesiems internetinės prieigos galimybes) BVK nėra atskirai numatyta bei išskirta.

13.       Šiame kontekste pirmosios instancijos teismas vertino Lietuvos Respublikos Konstitucijos 25 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą žmogaus teisę ieškoti, gauti ir skleisti informaciją, BVK 11 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą teisę nuteistiesiems gauti rašytinę informaciją apie bausmės atlikimo tvarką ir sąlygas, savo teises bei pareigas, kreiptis su pasiūlymais, prašymais (pareiškimais), peticijomis ir skundais į bausmės vykdymo ar kitų valstybės ir savivaldybių institucijų pareigūnus bei tarnautojus, nevyriausybines organizacijas ar tarptautines institucijas, taip pat Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 7 punktą, kuriame nurodyta, kad su nuteistaisiais turi būti elgiamasi taip, jog būtų išsaugota jų sveikata ir savigarba ir, kiek leidžia bausmės vykdymo trukmė, formuojamas atsakomybės jausmas bei skatinami tie požiūriai ir įgūdžiai, kurie geriausiai padėtų jiems tapti įstatymus, žmogiškąsias vertybes ir visuomenės saugumą gerbiančiais žmonėmis. Teismas pripažino, kad pataisos įstaiga turi imtis priemonių, jog nuteistieji galėtų susipažinti su galiojančiais teisės aktais, valstybės institucijų kompetencija, turėtų galimybę mokytis ir pan., tačiau nagrinėjamu atveju svarbu ir tai, jog pareiškėjas atlieka laisvės atėmimo bausmę, todėl tam tikrų nuteistojo asmeninių laisvių suvaržymas yra neišvengiamas ir pateisinamas.

14.       Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs aplinkybes, kad Pravieniškių PN-AK ribota interneto prieiga neįrengta, o iš Vilniaus apygardos teismo 2017 m. vasario 21 d. rašto Nr. TR-139 „Dėl prašymo“ bei pareiškėjo 2017 m. balandžio 14 d. prašymo „Dėl informacijos suteikimo“ matyti, jog pareiškėjas savo prašymo dėl galimybės naudotis interneto paslaugomis nesiejo su konkrečia Vilniaus apygardos teisme nagrinėjama byla, taip pat atsižvelgdamas į tai, kad 2017 m. balandžio 14 d. prašyme pareiškėjas nedetalizavo, kokią konkrečiai informaciją (dokumentus) jis siekė Vilniaus apygardos teismui siųsti ar gauti, vertino, jog atsakovui atsisakius suteikti pareiškėjui prieigą prie portalo e.teismas.lt, tai neužkirto kelio pareiškėjui teikti ir gauti dokumentus paprastu paštu. Byloje nenustatyta, kad pareiškėjui būtų uždrausta siųsti ir gauti dokumentus minėtu būdu. 

15.       Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad pareiškėjo skunde nurodytas aplinkybes, jog Pravieniškių PN-AK nėra galimybės gauti aktualios teisinės informacijos, paneigia atsakovo atstovo į bylą pateikti duomenys, t. y. 2015 m. rugsėjo 8 d. Prieigos prie teisės aktų paieškos sistemos nuteistiesiems paslaugos pirkimo-pardavimo sutartis Nr. 76-286TL5-180, Pravieniškių PK-AK 2017 m. spalio 9 d. pažyma Nr. 63-2335 (b. l. 24-26, 77), iš kurios matyti, kad Pravieniškių PK-AK nuteistiesiems sudaroma galimybė naudotis Lietuvos Respublikos teisės aktų duomenų baze „Litlex“, įrodymai, jog nuteistieji teisinės informacijos gali rasti bibliotekoje, įstaigoje nuteistieji taip pat gali naudotis kompiuterine programa, kurioje yra teisės aktų suvestinis katalogas. Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendė, kad su skunde išvardintais teisės aktais (Darbo kodeksas, Būsto kredito įstatymas ir pan.) pareiškėjas galėjo susipažinti per Pravieniškių PK-AK esančią „Litlex“ duomenų bazę, gauti informaciją iš Pravieniškių PK-AK pareigūnų. Byloje taip pat nenustatyta, kad pareiškėjui nebuvo leidžiama prenumeruoti laikraščius bei žurnalus, kaip tai numatyta BVK 93 straipsnyje, todėl šiuo atveju nėra pagrindo konstatuoti, kad Pravieniškių PN-AK nesuteikus pareiškėjui teisės sekti naujienas ir teisės aktus internete, jam galėjo kilti žala. Teismas vertino, kad byloje nėra jokių įrodymų apie pareiškėjo sveikatą, emocinę, psichinę būklę, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant dėl neturtinės žalos. Be to, byloje nenustatyta, kad dėl nesuteiktos interneto prieigos pareiškėjui būtų kilusios neigiamos pasekmės, kurias galima būtų įvardinti kaip žalą.

16.        Atsižvelgdamas į nurodytų aplinkybių bei jas patvirtinančių įrodymų visumą, teismas padarė išvadą, kad pareiškėjas neįrodė būtinosios civilinės atsakomybės sąlygos – jo nurodytos neturtinės žalos atsiradimo fakto, todėl nenustačius žalos atsiradimo fakto valstybei pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą. Dėl nurodytų priežasčių teismas atmetė pareiškėjo skundą kaip nepagrįstą. 

III.

17.        Pareiškėjas V. D. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. lapkričio 8 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti visiškai. 

18.       Pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu ir teigia, kad teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, neatsižvelgė į Europos Žmogaus Teisių Teismo formuojamą praktiką, jog prieigos prie interneto nesuteikimas nuteistiesiems vis plačiau suvokiamas kaip žmogaus teisių pažeidimas. Pažymi, kad negalėdamas naudotis internetu, jis neturėjo galimybės gauti informaciją. Akcentuoja, kad teismas taip pat neatsižvelgė į aplinkybę ir liudytojų parodymus, jog jis neturėjo galimybės naudotis ribota interneto prieiga ir „Litlex“ duomenų baze.

19.       Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, atsiliepime prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti ir Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. lapkričio 8 d. sprendimą palikti nepakeistą.

20.       Atsakovas sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu ir pažymi, kad šiuo metu Pravieniškių PK-AK dar nėra įdiegta riboto interneto prieiga, kadangi nėra sukurtos teisinės bazės, kuri reglamentuotų riboto interneto naudojimą, kontrolę ir tinkamąją administravimą. Teigia, kad Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalas ir kiti rekomenduotini vartotojams prieinamų interneto svetainių sąrašai numato individualią vartotojo registraciją, t. y. nuteistasis save identifikuoja ir užsiregistruoja, o tai prieštarauja BVK 100 straipsnio 6 dalies nuostatomis.

21.       Atsakovo nuomone, Pravieniškių PK-AK pareigūnai veikė laikydamiesi teisės aktų reikalavimų, byloje nebuvo duomenų, jog pareigūnai būtų netinkamai atlikę savo pareigas, ar kad dėl pataisos įstaigos pareigūnų veiksmų ar neveikimo būtų atsiradusi žala pareiškėjui. 

22.       Trečiasis suinteresuotas asmuo Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos atsiliepime prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti ir Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. lapkričio 8 d. sprendimą palikti nepakeistą.

23.       Trečiasis suinteresuotas asmuo sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo ir įvertino visus byloje surinktus įrodymus bei šių įrodymų visumą, šiuos įrodymus įvertino laikydamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) nuostatomis, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Pažymi, kad pareiškėjas pateiktame skunde nenurodo aplinkybių, kurios pagrįstų, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus ir nukrypo nuo suformuotos teismų praktikos šios kategorijos bylose. Mano, kad pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai yra deklaratyvaus pobūdžio.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.

24.       Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos atlyginimo, kurią pareiškėjas kildina iš neteisėtų Pravieniškių PK-AK administracijos veiksmų, nesudarius jam galimybių naudotis internetu.

25.       Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu pareiškėjo skundą atmetė, konstatavęs, kad nacionaliniais teisės aktais nuteistųjų interneto prieiga iš esmės nereglamentuojama, tačiau pataisos įstaiga turi imtis priemonių, jog nuteistieji galėtų susipažinti su galiojančiais teisės aktais, valstybės institucijų kompetencija, turėtų galimybę mokytis ir pan. Teismas, įvertinęs byloje pateiktus duomenis, sprendė, kad atsakovo atstovas sudarė galimybę pareiškėjui gauti aktualią teisinę informaciją, užtikrino tinkamą nuteistųjų teisės ieškoti ir gauti informaciją įgyvendinimą, dėl ko vertino, jog pareiškėjas neįrodė būtinosios civilinės atsakomybės sąlygos – jo nurodytos neturtinės žalos atsiradimo fakto. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, padavė apeliacinį skundą.

26.       Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausiai pažymi, kad vadovaujantis ABTĮ 140 straipsnio 1 dalimi, teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjo apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų.

27.       Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas prašomą priteisti neturtinę žalą kildina iš Pravieniškių PN-AK administracijos atsisakymo suteikti jam prieigą prie interneto. Pareiškėjas skunde teigė, kad Vilniaus apygardos teismas, atsakydamas į jo 2017 m. sausio 19 d. prašymą dėl procesinių dokumentų siuntimo per Lietuvos teismų elektroninį paslaugų portalą, 2017 m. vasario 21 d. rašte Nr. TR-139 nurodė, kad jis gali naudotis Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalo „e.teismas.lt“ teikiamomis paslaugomis. Pareiškėjo nuomone, Pravieniškių PN-AK administracija  nesvarstė klausimo dėl ribotos prieigos suteikimo, o nesuteikus jam galimybės naudotis internetu, jis negali siųsti ir gauti procesinių dokumentų, sekti naujienų srauto internete, skaityti spaudą, domėtis užsienio politika ir aktualiausiu teisiniu reglamentavimu.

28.       Pagal Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalies nuostatas, teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Be to, ABTĮ 57 straipsnio 2 dalis nustato, kad faktai, nustatyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu vienoje administracinėje ar civilinėje byloje, iš naujo neįrodinėjami nagrinėjant kitas administracines bylas, kuriose dalyvauja tie patys asmenys.

29.       Atsižvelgdama į aptartas teisės normų nuostatas, byloje nagrinėjamo ginčo šalis ir jo esmę, teisėjų kolegija pažymi, kad šiai administracinei bylai išspręsti yra aktualios teisės aiškinimo taisyklės ir faktai, suformuluoti ir nustatyti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. sausio 16 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-912-575/2019, kurioje taip pat buvo sprendžiama dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas kildino iš Kalėjimo departamento neteisėtų veiksmų (neveikimo): 1) neišnagrinėjus pareiškėjo skundo; 2) nepateikus Seimo kontrolieriaus 2017 m. birželio 28 d. rašte reikalautos informacijos; 3) atsisakius suteikti pareiškėjui galimybę gauti ir teikti procesinius dokumentus per Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalą „e.teismas.lt“; 4) atsisakius suteikti pareiškėjui galimybę naudotis neribojama interneto prieiga. Pažymėtina, kad pareiškėjo nurodomos aplinkybės, susijusios su teisės naudotis Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalo „e.teismas.lt“ teikiamomis paslaugomis, bei sekti užsienio politikos naujienas, domėtis nauju teisiniu reglamentavimu, ribojimu, yra analogiškos abiejose bylose: pareiškėjas abiejose bylose nurodė, kad 2017 m. sausio 19 d. prašymu dėl galimybės bausmės atlikimo metu teikti ir gauti procesinius dokumentus per Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalą kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą. Vilniaus apygardos teismo pirmininkas 2017 m. vasario 21 d. raštu Nr. TR-139 informavo pareiškėją, kad jis gali naudotis Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalo „e.teismas.lt“ teikiamomis paslaugomis. Pareiškėjas dėl galimybės naudotis interneto prieiga su prašymu kreipėsi į Pravieniškių PN-AK administracija ir Kalėjimų departamentą, kurie jo prašymų netenkino.

30.       Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2019 m. sausio 16 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-912-575/2019, be kita ko, nustatė, jog: pareiškėjui tiek Kalėjimų departamentas, tiek Pravieniškių PN-AK paaiškino, kad laisvės atėmimo bausmės atlikimą reglamentuojantys teisės aktai nenustato pataisos įstaigos administracijai pareigos užtikrinti interneto prieinamumą nuteistiesiems, be to, net ir įgyvendinus rekomendacijas bei sudarius nuteistiesiems galimybę naudotis ribota prieiga prie interneto, jiems nebus suteikta galimybė jungtis prie Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalo „e.teismas.lt“, nes laisvės atėmimo bausmės vykdymą reglamentuojantys teisės aktai eliminuoja galimybę nuteistiesiems naudotis priemonėmis, suteikiančiomis galimybę identifikuoti elektroninių paslaugų vartotoją per išorines sistemas. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime sutiko su prieš tai nurodytu atsakovo atstovo aplinkybių vertinimu, o kadangi pareiškėjas apeliaciniame skunde nenurodė jokių nesutikimo argumentų šiuo aspektu, apeliacinės instancijos teismas, išanalizavęs ir įvertinęs bylos medžiagą, galiojantį teisinį reglamentavimą bei teismų praktiką, nenustatė pagrindo daryti priešingą išvadą (2019 m. sausio 16 d. nutarties 35 p.); Pravieniškių PN-AK veikia lokali kompiuterinė programa, kurioje yra teisės aktų suvestinis katalogas, ir nuteistieji turi galimybę juo pasinaudoti įstaigoje nustatyta tvarka. Tuo tarpu sužinoti naujienas pareiškėjas turi galimybę iš laikraščių ir žurnalų, kuriuos nuteistieji turi teisę įsigyti ir prenumeruoti (BVK 92 str. 3 d., 93 str. 1 d.), per televiziją bei radiją. Pareiškėjas šių aplinkybių neginčija, nenurodo jokių argumentų, kurie leistų manyti, jog nebuvo galima realiai pasinaudoti prieš tai paminėtomis galimybėmis ar buvo sudaromos tam tikros kliūtys, todėl nėra jokio pagrindo konstatuoti, kad buvo pažeista pareiškėjo teisė gauti informaciją (2019 m. sausio 16 d.  nutarties 36 p.). 

31.       Teisėjų kolegijos nuomone, šioje nagrinėjamoje byloje nėra teisinio pagrindo vertinti susidariusią faktinę situaciją kitaip, nei ji buvo įvertinta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. sausio 16 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-912-575/2019. Šioje byloje pareiškėjas pirmosios instancijos teismo sprendimą ginčija dviem aspektais: teismas neatsižvelgė į Europos Žmogaus Teisių Teismo formuojamą praktiką, jog prieigos prie interneto nesuteikimas nuteistiesiems vis plačiau suvokiamas kaip žmogaus teisių pažeidimas; teismas taip pat neatsižvelgė į aplinkybę ir liudytojų parodymus, kad jis neturėjo galimybės naudotis ribota interneto prieiga ir „Litlex“ duomenų baze.

32.       Teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjas yra asmuo, turintis specifinį teisinį statusą, jis atlieka laisvės atėmimo bausmę, todėl jo asmeninių laisvių suvaržymas tam tikra apimtimi yra neišvengiamas. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje yra pripažįstama, kad įkalinimo įstaigose, atsižvelgiant į šių įstaigų pobūdį, gali būti pateisinami platesni apribojimai nei laisvėje esančių asmenų atžvilgiu (žr., pvz., 2005 m. spalio 6 d. sprendimą byloje Hirst prieš Jungtinę Karalystę (Nr. 2), pareiškimo Nr. 74025/01; 1975 m. vasario 21 d. sprendimą byloje Golder prieš Jungtinę Karalystę, pareiškimo Nr. 4451/70). Pripažįstama, kad tam tikros kalinimo sąlygos ir su tuo susiję apribojimai yra būdingi atliekant laisvės atėmimo bausmę (žr., pvz., 1967 m. liepos 11 d. sprendimą byloje K.H.C. prieš Jungtinę Karalystę, pareiškimo Nr. 2749/66), o laisvės atėmimo bausmė visada daro įtaką asmens įprastam gyvenimui ir neišvengiamai nustato tam tikrus apribojimus ir kontrolę (žr., pvz., 2007 m. gruodžio 4 d. sprendimą byloje Dickinson prieš Jungtinę Karalystę, pareiškimo Nr. 44362/04). Be to, akcentuotina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismas laikosi pozicijos, jog Konvencijos 10 straipsnio negalima aiškinti kaip bendro įpareigojimo suteikti nuteistiesiems interneto prieigą prie interneto ar konkrečių interneto svetainių (žr., pvz., 2017 m. sausio 17 d. sprendimą byloje Jankovskis prieš Lietuvą, pareiškimo Nr. 21575/08).

33.        Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas būtinumą naudotis internetine prieiga iš esmės sieja su galimybe prisijungti prie Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalo „e.teismas.lt“, tačiau, kaip jau buvo konstatuota Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. sausio 16 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-912-575/2019, laisvės atėmimo bausmės vykdymą reglamentuojantys teisės aktai eliminuoja galimybę nuteistiesiems naudotis priemonėmis, suteikiančiomis galimybę identifikuoti elektroninių paslaugų vartotoją per išorines sistemas. Tuo tarpu pareiškėjo nurodytos aplinkybės ir pateikti nuteistųjų liudijimai (b. l. 35–47) apie tai, kad šiuo metu, t. y. 2017 m. rugsėjo 26–28 d., Pravieniškių PN-AK nėra galimybės naudotis „Litlex“ teisės aktų duomenų baze, nes laisvalaikio centre įrengtos gyvenamosios vietos nuteistiesiems, nėra svarbios nagrinėjamos bylos kontekste, kadangi veiksmai (neveikimas), su kuriais siejamas žalos atsiradimas, atlikti iki 2017 m. rugsėjo mėn., be to, nepaneigia tiek šioje nagrinėjamoje byloje, tiek Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. sausio 16 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-912-575/2019 nustatytų faktinių aplinkybių, kad Pravieniškių PN-AK veikia lokali kompiuterinė programa, kurioje yra teisės aktų suvestinis katalogas, nuteistieji turi galimybę juo pasinaudoti įstaigoje nustatyta tvarka, Pravieniškių PK-AK nuteistiesiems taip pat sudaroma galimybė naudotis Lietuvos Respublikos teisės aktų duomenų baze „Litlex“, teisinę informaciją galima rasti ir bibliotekoje. 

34.       Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis, kad šiuo atveju nėra pagrindo konstatuoti, jog Pravieniškių PN-AK nesuteikus pareiškėjui teisės siųsti ir gauti procesinius dokumentus per Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalą „e.teismas.lt“, taip pat sekti naujienas ir teisės aktus internete, galėjo kilti skunde nurodyta žala. Šiame kontekste taip pat pažymėtina, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais (ABTĮ 56 str. 6 d.). Pirmosios instancijos teismas šių įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė ir byloje esančius įrodymus įvertino tinkamai. Priimdamas ginčijamą sprendimą pirmosios instancijos teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, sprendime nuosekliai ir išsamiai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, o kurie įrodymai atmetami. Pareiškėjas apeliaciniame skunde jokių kitų aplinkybių, kurių nebūtų įvertinęs pirmosios instancijos teismas, iš esmės nenurodė, apeliaciniame skunde nepateikė teisiškai pagrįstų argumentų, suteikiančių pagrindą pirmosios instancijos nustatytas aplinkybes vertinti kitaip, nei jas įvertino teismas. Dėl nurodytų priežasčių pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo 2017 m. lapkričio 8 d. sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo V. D. apeliacinį skundą atmesti.

Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. lapkričio 8 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama. 

Teisėjai        Arūnas Dirvonas

Rytis Krasauskas

Milda Vainienė