Civilinė byla Nr. e2S-2296-803/2016

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-30408-2016-3

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.14.8.5.; 3.3.2.2.

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. lapkričio 18 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Petkuvienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. F. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 6 d. nutarties, kuria išspręstas ieškinio priėmimo klausimas.

Teismas

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1. Apeliacinėje byloje sprendžiama, ar pagrįstai taikytas atsisakymo priimti ieškinį institutas, konstatuojant ieškinio tapatumo aplinkybę su jau pareikštu ieškiniu.  

2. Ieškovė pateikė pirmosios instancijos teismui ieškinį, prašydama: 1) įpareigoti Generalinę prokuratūrą pateikti visus ieškovės per autorizuotą paštą gautus skundus ir įpareigoti Generalinę prokuratūrą tirti ieškovės nurodytus nusikaltimus; 2) iškelti tyčinio nekompetetingumo bylą teisėjui; 3) perduoti ieškinį ikiteisminio tyrimo teisėjui, jei teismas laiko tai būtinu; 4) stabdyti vykdomąjį raštą; 5) priteisti vieną milijoną eurų iš Lietuvos Respublikos moralinei žalai atlyginti. Ieškinį grindžia Lietuvos Respublikos Konstitucijoje garantuojamomis teisėmis bei Europos žmogaus teisių konvencijos 7 straipsnio 2 dalimi.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. rugsėjo 6 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovės ieškinį.

4. Teismas, nustatęs, jog ieškovės ieškinio reikalavimai, motyvai yra identiški ieškovės pateiktam ieškiniui Vilniaus miesto apylinkės teisme civilinėje byloje Nr. e2-35538-534/2016, ieškinį  atsisakė priimti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 137 straipsnio 2 dalies 5 punkto pagrindu. Pažymėjo, jog teismo priimta 2016 m. rugpjūčio 8 d. nutartis, kuria atsisakytas priimti ieškovės ieškinys, apskųsta atskiruoju skundu apeliacinės instancijos teismui, todėl neišnagrinėjus ieškovės skundo apeliacinės instancijos teisme nėra pagrindo kelti identiškos bylos. 

III. Atskirojo skundo argumentai

5. Atskiruoju skundu ieškovė V. F. ginčija Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 6 d. nutartį. Pažymėtina, kad nors atskirojo skundo reikalavimas nesuformuluotas, tačiau iš atskirojo skundo turinio matyti, jog apeliantė iš esmės nesutinka su ieškinio atsisakymu dėl jo tapatumo kitam ieškovės pareikštam ieškiniui, kurio priėmimo klausimas nėra išspręstas. Nurodo, jog teisėja F. V. nenurodė skundžiamoje nutartyje, kokiu skundu turi apskųsti nutartį, be to, ji turėtų laikytis nešališkumo principo.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

6. Teisė kreiptis į teismą ieškinio teisenos tvarka įgyvendinama per ieškinio institutą. Ieškinys – tai procesinė priemonė pažeistai ar ginčijamai teisei arba įstatymų saugomam interesui apginti. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Teismas, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, privalo ex officio išsiaiškinti, ar yra asmens teisės kreiptis į teismą prielaidų ir tinkamo įgyvendinimo sąlygų. Kai asmuo, pateikdamas teismui ieškinį, netinkamai įgyvendina savo teises, teismas atsisako priimti ieškinį CPK 137 straipsnio 2 dalies pagrindu.

7. Pateikus ieškinį, teismas, spręsdamas klausimą dėl ieškinio priėmimo, turi išsiaiškinti, ar dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu nėra įsiteisėjusio teismo sprendimo, ar nėra įsiteisėjusios teismo nutarties dėl ieškovo atsisakymo ieškinio ar patvirtintos taikos sutarties, taip pat ar teismo žinioje nėra bylos dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu (CPK 137 straipsnio 2 dalies 4, 5 punktai). Taip įstatymų leidėjas apsaugo, kad dėl vieno ir to paties ginčo nebūtų nagrinėjama keletas tapačių bylų.

8. Ieškinio dalykas – tai materialinis teisinis reikalavimas, ieškovo pasirinktas pažeistų ar ginčijamų teisių gynimo būdas, ieškinio dalyko pasirinkimas bei jo tikslus suformulavimas yra ieškovo teisė ir pareiga, kadangi ieškinio dalyko (ir pagrindo) suformulavimas užtikrina tinkamą teisės kreiptis į teismą įgyvendinimą, leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas ir sudaro pagrindą įstatymo nustatytu ir ieškovo pasirinktu būdu apginti pažeistas teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-169-680/2015).

9. Teismas sprendė, kad ieškovės pareikštas ieškinys yra tapatus jau pateiktam nagrinėti ieškovės ieškiniui, todėl yra pagrindas jį atsisakyti priimti (CPK 137 straipsnio 2 dalies 5 punktas).

10. Nors pirmosios instancijos teismas neteisingai skundžiamoje nutartyje nurodė civilinės bylos numerį, suteiktą pateikiant ieškinį teisme, tačiau minėta aplinkybė nesudaro pagrindo nepritarti apylinkės teismo argumentams. Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, jog ieškovės ieškinys yra tapatus civilinėje byloje Nr. e2-34618-534/2016 pareikštam ieškovės ieškiniui, kadangi sutampa tiek ieškinio dalykas, tiek pagrindas, tiek ir atsakovas kuriam reiškiamas reikalavimas. Matyti, jog ieškovė abiejuose ieškiniuose kelia reikalavimą sustabdyti vykdomąjį raštą, priteisti milijoną eurų neturtinei žalai atlyginti. Tuo tarpu kiti ieškovės reikalavimai yra procesinio pobūdžio, jie nelemia ieškinio tapatumo aplinkybės.

11. Pažymėtina, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino ir civilinės bylos Nr. e2-34618-534/2016 procesą, nustatydamas, jog ieškinio priėmimo klausimas, apskundus ieškovei priimtą 2016-08-08 nutartį, ir jo neišnagrinėjus apeliacinės instancijos teisme, dar neišspręstas. Nors nagrinėjamu atveju faktinė situacija yra pasikeitusi, t. y. ieškovės skundas apeliacinės instancijos teismo išnagrinėtas, panaikinant Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-08-08 nutartį civilinėje byloje Nr. e2-34618-534/2016, tačiau teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, jog civilinė byla neišnagrinėta, kadangi ieškovė pateikė skundą dėl nutarties, kuria atsisakytas priimti jos patikslintas ieškinys neištaisius nustatytų trūkumų. 

12. Ieškovės įrodinėjama aplinkybė, jog skundžiamoje nutartyje nenurodyta, kokiu skundu skundžiama nutartis, neturi teisinės reikšmės priimtos nutarties pagrįstumui ir teisėtumui. Pažymėtina, jog skundžiamoje nutartyje nurodytas apskundimo terminas bei teismas, kuriam turėtų būti skundžiama nutartis, kas atitinka CPK 291 straipsnyje nurodytiems nutarties turinio reikalavimams. Pažymėtina, jog nenurodymas, kokiu skundu skundžiama nutartis yra tik formalaus pobūdžio trūkumas, kadangi tiek apeliacinis skundas, tiek ir atskirasis skundas turi atitikti  jiems keliamus reikalavimus (tiek bendrus, tiek specialius), o apeliacinio proceso normos galioja ir atskirųjų skundų padavimui bei nagrinėjimui (CPK 338 straipsnis).

13. Dėl kitų ieškovės atskirojo skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, kadangi jie iš esmės yra bendro pobūdžio pasvarstymai ir apskritai nesusiję su nagrinėjamu dalyku.

14. Remiantis išdėstytu vertinama, kad pirmosios instancijos teismas teisingai vertino reikšmingas ginčo išnagrinėjimui bylos aplinkybes ir priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį, todėl atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Nutarties negaliojimo absoliučių pagrindų nenustatyta (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnis).

Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasi CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 ir 339 straipsniais,

n u t a r i a :

palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 6 d. nutartį nepakeistą.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėja                                                                                                                                  Rūta Petkuvienė