Pranešėja Jolanta Gailevičienė                                      Civilinė byla Nr. 2A-491-777/2016

Teisėjas Petras Kontrimas                                      (Proceso Nr. 2-25-3-00703-2015-0)

                                      Procesinio sprendimo kategorijos:

                                         2.5.8.11.1; 2.5.23.3; 3.1.7.5; 3.1.7.9;

                                                                                                   3.1.18.4; 3.3.1.21.

(S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

2016 m. kovo 16 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Jolantos Gailevičienės, teisėjų Mariaus Dobrovolskio ir Alvydo Žerlausko, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės A. D. apeliacinį skundą dėl Kretingos rajono apylinkės teismo 2015-12-08 sprendimo civilinėje byloje pagal A. D. ieškinį atsakovei AB „Citadele“ bankui (buvęs AB Parex bankas), tretieji asmenys V. D., antstolis Giedrius Jonauskas, AS „Reverta“, dėl kredito sutarties pripažinimo neteisėtu, negaliojančiu ab initio ir baudinių delspinigių panaikinimo,

n u s t a t ė :

ieškovė 2015-05-11 Kretingos rajono apylinkės teismui pateikė ieškinį, kuriuo prašė: pripažinti vienašališkai atsakovės atliktą tarp ieškovės ir atsakovo sudarytos kredito sutarties Nr. BKS/14/141 (su vėlesniu pakeitimu Nr. BKS/14/141/1) nutraukimą neteisėtu ab initio ir jį panaikinti bei įpareigoti atsakovę vykdyti kredito sutartį; panaikinti tarp ieškovės bei atsakovės sudarytos kredito sutarties Nr. BKS /14/141 (su vėlesniu pakeitimu Nr. BKS/14/141/1) 10.1 punktą, reglamentuojantį sutarties vienašalį nutraukimą, kaip nesąžiningą bei neteisėtą; pakeisti tarp ieškovės bei atsakovės sudarytos kredito sutarties Nr. BKS/14/141 (su vėlesniu pakeitimu Nr. BKS/14/141/1) 5.9 punktą, reglamentuojantį delspinigių dydį, bei sumažinti 0,2 proc. dydžio delspinigius iki 0,01 procentų dydžio.

Ieškovė nurodė, kad 2002-10-15 tarp jos ir atsakovo buvo sudaryta kredito sutartis Nr. BKS/14/141 (su vėlesniu 2003-07-04 d. Nr. BKS/14/141/1 pakeitimu) (toliau – kredito sutartis). Šios sutarties pagrindu ieškovei buvo suteiktas 34 754,40 EUR dydžio kreditas, kuris buvo skirtas vartojimo poreikiams tenkinti – gyvenamojo namo su priklausiniais, esančio adresu (duomenys-neskelbtini) (toliau – namas), pirkimui. Kreditavimo sutarties įvykdymas buvo užtikrintas namo įkeitimu bei laidavimo sutartimi. Ieškovė iš antstolio Giedriaus Jonausko pranešimo sužinojo, kad antstolis vykdo išieškojimą iš jai priklausančio turto pagal atsakovo reikalavimus. Ieškovė negavo iš atsakovo jokio įspėjimo dėl kredito sutarties nutraukimo. Toks sutarties nutraukimas yra neteisėtas, turi būti laikomas negaliojančiu ir panaikintas, o atsakovas turi būti įpareigotas šią sutartį vykdyti.

Kredito sutarties 10.1 ir 10.2 p. buvo numatyta, kad tuo atveju, jeigu kredito gavėjas nesumoka laiku pagal mokėjimo grafiką mokėtino kredito (jo dalies) ir/arba priskaičiuotų palūkanų, bankas turi teisę ne mažiau kaip prieš 30 kalendorinių dienų raštu įspėti kredito gavėją ir nustatyti jam ne trumpesnį kaip 30 kalendorinių dienų terminą trūkumams pašalinti. Kredito gavėjui per nustatytą terminą nepašalinus trūkumų arba juos pašalinus netinkamai, bankas turi teisę vienašališkai, nesikreipdamas į teismą, nutraukti sutartį prieš terminą ir pareikalauti grąžinti bankui visą negrąžintą kreditą. Įvertinus tai, kad ieškovė yra vartotoja, o atsakovas yra verslininkas, tokie sutartyje nustatyti terminai negali būti pripažinti sąžiningais. Šie terminai neatitinka protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principų (LR CK 1.5 str.). Sutartis sudaryta pagal atsakovo tipinę sutarties formą, vienašalis sutarties nutraukimas yra numatytas sutarties bendrojoje dalyje, t. y. dalyje, dėl kurios sąlygų išduodant kreditą šalys net nesidera. Šias sąlygas atsakovas pateikia kaip nekeistinas ir tipines ir jas ieškovė privalėjo priimti. Šios sąlygos ieškovei buvo primestos verslininko – stipresnės sutarties šalies – atsakovo. Ieškovei sudarant sutartį net nebuvo suteikta realios galimybės iki sutarties pasirašymo tinkamai susipažinti su jos sąlygomis, aptarti su atsakovu ir daryti įtaką sutarties sąlygų pakeitimui, susitariant dėl kitokių sutarties nutraukimo aplinkybių. Sutartyje atsakovo numatyta teisė nutraukti sutartį atsiranda jau po 30 kalendorinių dienų nuo pranešimo išsiuntimo registruota pašto siunta. Toks trumpas terminas negali būti pripažintinas protingu ir sukelti tokias sunkias pasekmes ieškovei kaip vartotojai ir kredito gavėjai, nes visa paskolos suma pagal kreditavimo sutartį turėjo būti grąžinta 2022-10-15.

Kredito sutarties 5.9 p. nustatyta, kad ieškovė nuo visų nesumokėtų sumų atsakovui privalo mokėti 0,2 procentų delspinigių už kiekvieną dieną. Delspinigiai skirti atsakovo nuostoliams dėl sutarties nevykdymo padengti. Sutartyje jų nustatytas dydis akivaizdžiai neatitinka sutartinės civilinės atsakomybės kaip patirtų nuostolių kompensavimo prasmės. Ieškovė atsakovo reikalavimų užtikrinimui yra įkeitusi savo turtą. Be to, kreditas yra apdraustas kredito draudimu UAB „Būsto paskolų draudimas“. Taigi atsakovas bet kuriuo atveju atgaus paskolintus pinigus, iš jų ir patirtas su sutarties vykdymu išlaidas. Tuo tarpu atsakovo nuostolius, susijusius su priverstiniu įsiskolinimo išieškojimu, gali sudaryti tik išlaidos korespondencijai su ieškove, išlaidos notarui už vykdomųjų dokumentų išdavimą, galimos išlaidos teisininkams. Bet akivaizdu, kad tokios išlaidos negali sudaryti 0,2 procentų nuo visos paskolos sumos už kiekvieną dieną. Tokios sutartyje nustatytos palūkanos yra baudinės, o ne kompensacinės, todėl jos privalo būti panaikintos. Taigi iš to, kas išdėstyta, akivaizdu, kad sutartyje atsakovo vienašališkai nustatyti 0,2 proc. dydžio delspinigiai yra baudiniai, nesąžiningi ieškovės atžvilgiu. Todėl sutarties specialios dalies 5.9 punktas dėl 0,2 proc. dydžio delspinigių turi būti pakeistas ir delspinigiai turi būti sumažinti iki 0,01 procento.

Kretingos rajono apylinkės teismas 2015-12-08 sprendimu ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovės atsakovei 1 004,36 Eur turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Konstatavo, kad 2002-10-15 tarp ieškovės ir atsakovo buvo sudaryta kredito sutartis. Šios sutarties pagrindu ieškovei buvo suteiktas 34 754,40 EUR dydžio kreditas, kuris buvo skirtas vartojimo poreikiams tenkinti – namo pirkimui. Kreditavimo sutarties įvykdymas buvo užtikrintas namo įkeitimu bei laidavimo sutartimi. Ieškovė nevykdė sutartinių įsipareigojimų, todėl atsakovė 2006-11-09 vienašališkai nutraukė kreditavimo sutartį. Konstatavo, kad ieškovės argumentai, jog bankas apie sutarties nutraukimą jos neinformavo, yra nepagrįsti. Nurodė, kad šiuos ieškovės argumentus paneigia bylos medžiaga, t. y. AB Parex banko raštai: 2004-03-10 raštas Nr. 12-06/162, 2005-01-03 raštas Nr. K2-3/06, 2010-07-20 raštas, 2005-10-18 raštas Nr. K2-3/527, 2005-11-30 raštas Nr. K2-3/607, 2006-09-08 raštas Nr. MB5-3/486, kuriais bankas prieš vienašališkai nutraukdamas kreditavimo sutartį, ne kartą informavo ieškovę apie pradelstus įsiskolinimus bei prašė nedelsiant juos padengti, nes priešingu atveju bus priverstas nutraukti sutartį. Ieškovė į banko raštus nereagavo. Bankas 2006-10-09 raštu, kuris ieškovei buvo įteiktas 2006-10-10, įspėjo ieškovę, kad iki 2006-11-09 nepadengus įsiskolinimo, kreditavimo sutartis bus vienašališkai nutraukta. Įsiskolinimas nebuvo padengtas, kreditorius nuo 2006-11-09 vienašališkai nutraukė kreditavimo sutartį ir apie tai informavo ieškovę 2006-11-09 raštu Nr. MB5-3/680. Nurodė ir tai, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismo hipotekos skyrius 2007-01-29 nutartimi Nr. 48-2N/2006 leido parduoti iš varžytynių už skolą įkeistą namą. Ši hipotekos nutartis yra priimta 2007 metais, įsiteisėjusi prieš 8 metus ir vykdoma (2007-03-08 pateikta antstoliui Giedriui Jonauskui vykdyti). Konstatavo ir tai, kad hipotekos teisėjas, priimdamas nutartį dėl priverstinio išieškojimo, patikrino, ar kreditavimo sutartis buvo nutraukta laikantis sutartyje ar įstatyme nustatytos tvarkos. Šios aplinkybės nagrinėjamoje byloje turi prejudicinę galią. Be to, konstatavo, kad ieškovės ieškinys yra nepagrįstas faktinėmis aplinkybėmis, pareikštas siekiant vilkinti pradėtą turto realizavimo procesą, todėl atmestinas visiškai.

Apeliaciniu skundu ieškovė prašė pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo. Nurodė, kad 2006-10-09 rašto iš banko nėra gavusi. Neaišku, kuo remdamasis pirmosios instancijos teismas padarė tokią išvadą. Nurodė ir tai, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog atsakovas tinkamai informavo ieškovę apie netinkamą kredito sutarties vykdymą ir kredito sutarties nutraukimą. Nurodė ir tai, kad pranešimo apie kredito sutarties nutraukimą sudarymą metu jos įsiskolinimas atsakovei sudarė nedidelę dalį, lyginant ją su visa kredito suma. Kredito sutartį ieškovė įsipareigojo grąžinti iki 2022 metų. Vienašališkai nutraukti kredito sutartį ieškovei, silpnesniajai kredito sutarties šaliai, likus išsimokėti nedidelę dalį sumos, nėra proporcinga, nėra sąžininga. Nedidelis skolos likutis leidžia teigti, kad ieškovė įsipareigojimus vykdė. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad kredito sutarties pažeidimas buvo esminis ir atsakovas kredito sutartį nutraukė pagrįstai.

Atsiliepime į apeliacinį skundą trečiasis asmuo nurodė, kad su skundu nesutinka. Prašė pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o skundą atmesti. Nurodė, kad kreditorius davė skolininkei papildomą terminą įsiskolinimui padengti, įspėjo skolininkę apie sutarties nutraukimą nepažeisdamas CK ir sutartyje nustatyto termino. Įspėjimas buvo skolininkei įteiktas tinkamai. Šią aplinkybę patvirtina įteikimo šaknelė. Nurodė ir tai, kad 2006-10-09 įspėjime dėl įsipareigojimų pagal kreditavimo sutartį nevykdymo nurodyta, jog nesumokėta kredito dalis iš viso yra 7 277, 50 Lt. Šią kredito sumą sudaro nesumokėtos kredito įmokos. Kredito įmokos nebuvo mokamos daugiau nei 14 mėnesių nuo 2005-07-15 iki 2006-09-15. Todėl kreditoriaus veiksmai nutraukiant sutartį atitiko sąžiningumo ir protingumo principus, nepažeidė šalių teisių ir pareigų pusiausvyros. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad kreditavimo sutartis nutraukta teisėtai. Kredito sutarties pažeidimas buvo esminis, sutarties nutraukimas atitiko CK 6.217 str. reikalavimus.

Atsakovė atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė, kad su skundu nesutinka. Prašė pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o skundą atmesti, priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė netinkamai vykdė savo prievoles pagal kreditavimo sutartį. Dėl to atsakovas nustatyta tvarka kredito sutartį nutraukė bei kreipėsi į teismą. Nepagrįsti ieškovės argumentai, kad ji nebuvo informuota apie sutarties nutraukimą. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2007-01-29 nutartimi Nr. 48-2N/2006 leido parduoti iš varžytynių už skolą įkeistą namą. Nutartyje nurodė, kad skolą sudaro 111 587,44 Lt paskolos, priskaičiuotos teikiant pirminį pareiškimą hipotekai 104 500,81 Lt negrąžinto kredito, 4 583,73 Lt nesumokėtų palūkanų, 2 502,90 Lt delspinigių, 985,47 Lt delspinigių, priskaičiuotų nuo 2006-12-13 iki 2007-01-24, ir 110 Lt žyminio mokesčio. Įsiteisėjusi Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartis 2007 m. kovo 8 d. nustatyta tvarka buvo pateikta vykdyti antstoliui. Atsakovas nuo 2010-07-31 nebėra ieškovės kreditorius ir tolesnius išieškojimo veiksmus vykdė naujasis kreditorius (trečiasis asmuo). Ieškovė nustatyta tvarka informuota apie kreditoriaus pasikeitimą bei teikė jam įvairius prašymus.

Apeliacinis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str. 1, 2 d.). Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 str. 2 d.

Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinį skundą, mano, jog nenustatyta būtinybė skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą.

Apeliantė skundu neginčija kredito sutarties 10.1 ir 5.9 punktų teisėtumo, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.

Apeliantė skunde nurodė, kad 2006-10-09 rašto iš banko nėra gavusi. Neaišku, kuo remdamasis pirmosios instancijos teismas padarė tokią išvadą. Nurodė ir tai, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog atsakovas tinkamai informavo ieškovę apie netinkamą kredito sutarties vykdymą ir kredito sutarties nutraukimą. Šie apeliantės argumentai yra nepagrįsti. 2004-03-10 pretenzija ieškovei įteikta asmeniškai 2004-03-16 (b. l. 63). 2005-01-03 įspėjimas dėl įsipareigojimų pagal kreditavimo sutartį vykdymo ieškovei įteiktas asmeniškai 2005-01-10 (b. l. 64). 2005 m. liepos įspėjimas dėl įsipareigojimų pagal kreditavimo sutartį vykdymo ieškovei įteiktas asmeniškai 2005-07-22 (b. l. 65). 2005-10-18 įspėjimas dėl įsipareigojimų pagal kreditavimo sutartį vykdymo įteiktas M. D. 2005-10-20 (b. l. 66). 2005-11-30 įspėjimas dėl įsipareigojimų pagal kreditavimo sutartį nevykdymo ir ieškovės duomenų tvarkymo ieškovei įteiktas asmeniškai 2005-12-05 (b. l. 67). 2006-10-09 įspėjimas dėl įsipareigojimų pagal kreditavimo sutartį nevykdymo ieškovei įteiktas asmeniškai 2016-10-10.

Pažymėtina, kad ieškinyje ieškovė nurodė, jog iš antstolio Giedriaus Jonausko pranešimo ir www.evarzytines.lt sužinojo, kad antstolis vykdo išieškojimą iš jai priklausančio turto pagal atsakovo reikalavimus. Tačiau iš ieškovės prie ieškinio pridėto antstolio 2014-08-29 patvarkymo nustatyta, kad antstolis gavęs iš išieškotojo prašymą atnaujino vykdomąją bylą. Ši vykdomoji byla pradėta Klaipėdos miesto apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2007-01-29 Nr. 48-2N/2006 ir 48-1N/2006 nutarčių pagrindu dėl priverstinio turto, esančio adresu (duomenys-neskelbtini) nuosavybes teise priklausančio A. D. ir V. D., pardavimo iš varžytinių AS Parex banko naudai.

Pažymėtina ir tai, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2007-01-29 nutartyje Nr. 48-2N/2006 konstatuota, jog skolininkei ir įkeisto daikto savininkei A. D. bei įkeisto daikto savininkui V. D. įspėjimai įteikti 2006-12-24, tai patvirtina registruoti įteikimo pranešimai. Nuo įspėjimų įteikimo praėjo mėnuo, skola nėra grąžinta, todėl kreditoriaus prašymą teismas patenkino, nutarė už skolą įkeistą daiktą parduoti iš varžytynių. Ieškovė šios nutarties neskundė.

Hipotekos nutarties vykdymo metu ieškovė išieškotojui teikė įvairius prašymus. 2012-03-01 elektroniniu laišku skolininkė (ieškovė) prašė leisti mokėti skolą dalimis, stabdyti išieškojimo veiksmus. Kreditorius (trečiasis asmuo) sutiko atidėti vykdymo veiksmus pusmečiui su sąlyga, kad skolininkė kas mėnesį mokės po 1 000 Lt. Kreditoriaus prašymu antstolis 2012-04-27 patvarkymu vykdomąją bylą sustabdė. Skolininkei nevykdant įsipareigojimų, kreditoriaus prašymu, antstolis 2012-08-20 patvarkymu vykdomąją bylą atnaujino ir paskelbė pirmąsias turto varžytynes. Nuo 2013-02-20 iki 2013-02-27 vyko pirmosios turto varžytynės, turtas nebuvo realizuotas, varžytynės paskelbtos neįvykusiomis. Nuo 2013-05-03 iki 2013-05-10 vyko antrosios turto varžytynės, turtas nebuvo realizuotas, varžytynės paskelbtos neįvykusiomis. 2013-05-15 elektroniniu laišku skolininkė prašė leisti mokėti skolą dalimis, stabdyti ieškojimo veiksmus, kadangi turi potencialų įkeisto turto pirkėją. Kreditorius sutiko atidėti vykdymo veiksmus pusmečiui su sąlyga, kad skolininkė kas mėnesį mokės po 1000 Lt. Kreditoriaus prašymu antstolis 2013-06-04 patvarkymu vykdomąją bylą sustabdė. 2014-01-10 elektroniniu laišku skolininkė prašė neatnaujinti išieškojimo veiksmų ir leisti mokėti skolą dalimis iki 2014 m. birželio. Kreditorius leido skolininkei savanoriškai dengti skolą dalimis iki 2014-06-01 ir pačiai surasti įkeisto turto pirkėją, įspėjo, kad 2014-06-01 galutinis terminas, kuriam suėjus bus atnaujinamas išieškojimas ir tęsiamas turto realizavimas per antstolį. 2014-06-06 elektroniniu laišku skolininkė prašė neatnaujinti išieškojimo veiksmų ir leisti pačiai surasti turto pirkėją. Kreditorius sutiko atidėti vykdymo veiksmus iki 2014-07-01. Skolininkei iki 2014-07-01 neįvykdžius savo įsipareigojimų, buvo akivaizdu, kad skolininkė skolos iš pajamų nepasidengs, pirkėjo įkeistam turtui nesuras ar kitu būdu situacijos iš esmės neišspręs ir savo finansinių įsipareigojimų geranoriškai neįvykdys. Kreditoriaus prašymu antstolis 2014-08-29 patvarkymu vykdomąją bylą atnaujino. Buvo perkainotas turtas ir tęsiamas jo realizavimas. Nuo 2015-03-23 iki 2015-04-22 vyko pirmosios turto varžytynės, tačiau turtas nebuvo realizuotas, varžytynės paskelbtos neįvykusiomis.

Esant anksčiau nurodytoms aplinkybėms apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos išvada, kad byloje esantys duomenys patvirtina, jog atsakovas tinkamai informavo ieškovę apie netinkamą kredito sutarties vykdymą ir jos nutraukimą. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja ir tai, kad ieškovė žinojo ir apie antstolio vykdomą išieškojimą iš jai priklausančio turto pagal atsakovo reikalavimus bei teikė įvairius prašymus vykdymo procese.

Apeliantė skunde nurodė ir tai, kad pranešimo apie kredito sutarties nutraukimą sudarymą metu jos įsiskolinimas atsakovei sudarė nedidelę dalį, lyginant ją su visa kredito suma. Kredito sutartį ieškovė įsipareigojo grąžinti iki 2022 metų. Vienašališkai nutraukti kredito sutartį ieškovei, silpnesniajai kredito sutarties šaliai, likus išsimokėti nedidelę dalį sumos, nėra proporcinga, sąžininga. Nedidelis skolos likutis leidžia teigti, kad ieškovė įsipareigojimus vykdė. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad kredito sutarties pažeidimas buvo esminis ir atsakovas kredito sutartį nutraukė pagrįstai. Šie apeliantės argumentai nepagrįsti. Visų pirma pažymėtina, kad apeliantė šių aplinkybių nebuvo nurodžius bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Antra, 2006-10-09 įspėjime dėl įsipareigojimų pagal kreditavimo sutartį nevykdymo nurodyta, jog nesumokėta kredito dalį sudarė 7 277,50 Lt, taip pat 3 118,05 Lt priskaičiuotų palūkanų ir 2 263,05 Lt delspinigių. Kredito įmokos iki kredito sutarties nebuvo mokamos daugiau kaip metus laiko nuo 2005-07-15 iki 2006-09-15. Todėl pagrindo konstatuoti, kad ieškovė tinkamai vykdė kredito sutartimi prisiimtus įsipareigojimus, nėra. Kredito sutarties pažeidimas buvo esminis, kredito sutartis nutraukta pagrįstai. Atsakovo veiksmai nutraukiant sutartį atitiko teisingumo, sąžiningumo principus ir nepažeidė šalių teisių ir pareigų pusiausvyros. Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, padarė pagrįstas išvadas.

Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2012-06-26 nutartyje Nr. 3K-7-297/2012 pasisakydamas dėl papildomos vartotojams taikomos apsaugos, yra pažymėjęs, kad papildoma vartotojams suteikiama apsauga yra skirta išvengti stipresnės šalies primestų sąlygų, taip siekiant atkurti šalių teisių ir pareigų pusiausvyrą. Tačiau ši papildoma apsauga nedaro išimčių iš vieno svarbiausių privatinės teisės principų – pacta sunt servanda (CK 6.38, 6.59 straipsniai), todėl nereiškia, kad vartotojai gali naudotis įstatymo jiems suteiktomis vartotojų apsaugos priemonėmis siekdami nesąžiningai išvengti laisva valia prisiimtų prievolių vykdymo. Jei iš turimų įrodymų matyti, kad skolininkas nuolat laiku nevykdo prievolių, o skolininko, nors ir saugomo vartotojams taikomų papildomų teisinių apsaugos mechanizmų, ir kreditoriaus teisių bei pareigų įgyvendinimo požiūriu pirmajam (skolininkui) netenka neproporcingai griežta prievolių vykdymo našta, teismas turi teisinį pagrindą tenkinti kreditoriaus pareiškimą nepaisydamas sutarties kvalifikavimo kaip vartojimo fakto.

Dėl kitų šalių argumentų teisėjų kolegija nepasisako, nes jie yra teisiškai nereikšmingi nagrinėjamoje byloje.

Esant nurodytoms aplinkybėms, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bylos aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė procesinės ir materialinės teisės normas, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje

Duomenų apie ieškovės ir trečiojo asmens turėtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinėje instancijoje nėra, todėl jų atlyginimo klausimas nespręstinas.

Rašytine bylos medžiaga nustatyta, kad atsakovė turėjo 400 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti. Apeliacinį skundą atmetus, iš ieškovės atsakovei priteistinas 400 Eur turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas apeliacinėje instancijoje (LR CPK 93 str. 1 d.).

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių

Kretingos rajono apylinkės teismas 2015-05-14 nutartimi ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių tenkino. Taikė laikinąsias apaugos priemones – sustabdė antstolio Giedriaus Jonausko vykdomąją bylą Nr. 0091/07/00226 ir joje atliekamus vykdymo veiksmus iki tol, kol bus priimtas sprendimas nagrinėjamoje byloje.

Kretingos rajono apylinkės teismas 2015-12-08 sprendimu ieškinį atmetė, tačiau laikinųjų apsaugos priemonių klausimo LR CPK 150 str. 2 d. nustatyta tvarka neišsprendė.

2016-02-19 Klaipėdos apygardos teisme gautas trečiojo asmens prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo. Klaipėdos apygardos teismas 2016-02-24 nutartimi nustatė terminą prašymo trūkumams pašalinti. Nustatytu terminu trečiasis asmuo trūkumus pašalino.

Apeliacinį skundą atmetus, t. y. pirmosios instancijos teismo sprendimą, kuriuo ieškinys atmestas, palikus nepakeistą, Kretingos rajono apylinkės teismo 2015-05-14 nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės – antstolio Giedriaus Jonausko vykdomosios bylos Nr. 0091/07/00226 ir joje atliekamų vykdymo veiksmų sustabdymas – naikintinos (LR CPK 150 str.                           2 d.).

Dėl kitų trečiojo asmens argumentų, išdėstytų prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo, teisėjų kolegija nepasisako, nes jie yra teisiškai nereikšmingi nagrinėjamoje byloje.

Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 290, 291, 325 straipsniais, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Kretingos rajono apylinkės teismo 2015-12-08 sprendimą palikti nepakeistą.

Iš apeliantės (ieškovės) A. D. atsakovei AB „Citadele“ bankui priteisti 400 Eur turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą apeliacinėje instancijoje.

Panaikinti Kretingos rajono apylinkės teismo 2015-05-14 nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones – antstolio Giedriaus Jonausko vykdomosios bylos Nr. 0091/07/00226 ir joje atliekamų vykdymo veiksmų sustabdymą.

Nutarties kopiją išsiųsti antstoliui Giedriui Jonauskui (vykdyti nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo).

Kolegijos pirmininkė                                          Jolanta Gailevičienė

Kolegijos teisėjai                                                        Marius Dobrovolskis

Alvydas Žerlauskas