Civilinė byla Nr. 2-83-374/2013

                                                                                     Proceso Nr. 2-28-3-04698-2012-7

                                                                                     Procesinio sprendimo kategorija

                                                                                     116.1.; 128.2.

Marijampolės rajono apylinkės teismas

                                          SPRENDIMAS

                                    LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

                                                  2013 m. balandžio 2 d.

                                                          Marijampolė

               Marijampolės rajono apylinkės teismo teisėja Rūta Gustienė, sekretoriaujant G. D., dalyvaujant pareiškėjai M. A., jos atstovui advokato padėjėjui D. S., suinteresuotiems asmenims E. K., D. K., R. K., jų atstovei advokatei V. T., teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos M. A. pareiškimą suinteresuotiems asmenims E. K., D. K., R. K. dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo ir pagal suinteresuotų asmenų E. K., D. K., R. K. savarankišką reikalavimą pareiškėjai M. A. dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, ir

NUSTATĖ :

              Pareiškėja M. A., patikslinusi pareiškimą, teismo prašo: paveldėjimo teisės liudijimo gavimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. G., a.k. (duomenys neskelbtini) mirusios 2006 m. kovo mėn. 28 d., palikimą priėmė sutuoktinis,  Kazimieras K. G., a.k. (duomenys neskelbtini) ir dukra, M. A., a.k. (duomenys neskelbtini) faktiškai pradėdami paveldėtą turtą valdyti.

              Suinteresuotieji asmenys E. K., D. K., R. K. iš dalies sutikdami su pareiškimu, pareiškė savarankišką reikalavimą, kuriuo teismo prašo: nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad E. K., a.k. (duomenys neskelbtini) D. K., a.k. (duomenys neskelbtini) R. K., a.k. (duomenys neskelbtini) po A. G. a.k. (duomenys neskelbtini) mirusios 2006 m. kovo 28 d., priėmė palikimą.

              Pareiškimas tenkintinas dalinai, suinteresuotų asmenų pareiškimas su savarankišku reikalavimu tenkintinas pilnai.

              Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad 2006 m. kovo mėn. 28 d. mirė A. G., a.k. (duomenys neskelbtini) kuri yra pareiškėjos M. A. motina (b.l. 4). 2010 m. spalio mėn. 28 d. mirė K. K. G., a.k. (duomenys neskelbtini) kuris yra pareiškėjos tėvas (b.l. 5). A. G. dukra I. K., gim. (duomenys neskelbtini), mirė 1993 m. kovo 30 d. (b.l. 13). Suinteresuoti asmenys: E. K., D. K., R. K. yra A. G. vaikaičiai, ir I. K. sūnūs.

Iki mirties A. G. ir K. K. G. gyvenamoji vieta buvo (duomenys neskelbtini) (b.l. 14-15). Mirus A. G., liko palikimas: 1/2 pastato - gyvenamojo namo, unikalus Nr. 1889-5000-4017, 1/2 kitų statinių - kiemo statinių, unikalus Nr. 1889-5000-4060, nekilnojamojo turto registre įregistruotų registro Nr. 70/25145, K. K. G. gim. 1930-01-17 vardu, esančių (duomenys neskelbtini). Pastatai pirkti 1964-10-14 santuokos metu (b.l. 16-18). 1/2 žemės sklypo, unikalus Nr. 1801-0035-0046, kadastrinis Nr. 1801/0035:46 Marijampolės r. k.v. nekilnojamojo turto registre įregistruoto registro Nr. 18/2220, K. K. G., gim. 1930-01-17 vardu, esantis (duomenys neskelbtini). Žemės sklypas pirktas 1994-10-07 santuokos metu (b.l. 19). Taip pat liko ir kilnojamasis turtas - asmeniniai daiktai, namų apyvokos daiktai.

Pareiškėjos teigimu, po A. G. mirties tėvas K. K. G. ir pareiškėja M. A. faktiškai priėmėme palikimą, nes perėmė valdyti jos asmeninius daiktus, namų apyvokos daiktus, valdė namą, mokėjo bendrai mokesčius, tačiau nepadavė vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą ir negavo paveldėjimo teisės liudijimų. Kazimieras K. G. iki A. G. mirties gyveno kartu su sutuoktine, tame pačiame name gyveno ir po sutuoktinės mirties.

Po K. K. G. mirties pareiškėja palikimą priėmė pagal testamentą, paduodama pareiškimą Marijampolės 1-ajam notaro biurui, tačiau negali gauti paveldėjimo teisės liudijimą į mamos, A. G. palikimą (b.l. 20). Pareiškėja taip pat nurodo, kad vietos notarui pareiškimą dėl A. G. palikimo priėmimo niekas nepadavė.

Suinteresuotieji asmenys (pareiškėjai) savo pareiškime nurodo, kad A. G. ir K. K. G. buvo jų seneliai, mamos I. K. tėvai. Suinteresuotieji asmenys nurodo, kad jie yra A. G. vaikaičiai ir įstatyminiai pirmos eilės įpėdiniai, kadangi jų motina I. K. mirė 1993 m. kovo 30 d.

              Suinteresuotieji asmenys paaiškino, kad 2006 m. kovo 28 d. mirus močiutei A. G., ją palaidojo savo lėšomis, ji palaidota jų mamos kape, paminklas statytas pareiškėjų lėšomis. M. A. – pareiškėjų mamos I. K. sesuo ir A. G. dukra, prie laidotuvių neprisidėjo, paminklu, įrašais jame nesirūpino. Pareiškėjai nurodo, kad savo tėvus A. ir K.K. G. M. A. ignoravo, iki A. G. mirties jų nelankė apie dešimt metų. Nesilanko kapinėse, netvarko jų ir dabar. Dėl visų šių aplinkybių, Kazimieras K. G. vengė savo dukros M. A., kai ji pradėjo lankytis.

Pareiškėjų teigimu, po močiutės A. G. mirties faktiškai jie priėmė jos palikimą. Priėmė kilnojamuosius daiktus - nuotraukas, knygas, baldus, indus, močiutės auksinį žiedą, patalynės komplektus, priėmė nekilnojamus daiktus - žemės sklypą, unik. Nr. 1801-0035-0046, (duomenys neskelbtini), ir jame esančius statinius - gyvenamąjį namą, unik. Nr. 1889-5000-4017, ir kitus kiemo statinius, priimtą palikimą faktiškai pradėjo valdyti kartu su K.K. G.. Atsiradusį palikimą priėmė praėjus kelioms dienoms po močiutės A. G. mirties.

Pareiškėjai taip pat nurodo, kad R. K. su žmona apsigyveno gyvenamajame name (duomenys neskelbtini) ir jame pastoviai gyveno. E., D. ir R. K., priėmę palikimą, t.y. išreiškę savo valią veiksmais, patvirtinančiais sutikimą įgyti teises į palikimą, priimtu palikimu rūpinosi, gerino palikimo būklę. Pareiškėjų aiškinimu, kadangi gyvenamasis namas yra 1895 metų statybos, reikėjo įdėti nemažai lėšų jo restauravimui, remontavimui. Be nuolatinės priežiūros, statinio remonto darbų namas (rastinis) jau būtų ir sugriuvęs, jame gyventi nebūtų įmanoma. Priėmę palikimą, faktiškai jį valdydami, gyvenamajame name įvedė kanalizaciją, vandentiekį, įrengė san. mazgą, pakeitė išpuvusius langus plastikiniais, saugančiais šilumą name, pakeitė duris, grindis, t.y. buvo atliktas kapitalinis namo remontas. Savo senelio K.K. G. vardu mokėjo privalomus mokesčius, jį nuveždavo sąskaitų apmokėjimui.

Pareiškėjai pripažįsta, kad įstatymų nustatyta tvarka, t.y. laike trijų mėnesių nesikreipė į notarų biurą dėl palikimo priėmimo nei vienas iš palikimą priėmusių, t.y. nei A. G. anūkai, nei K.K. G.. Tiesiog buvo sutarę, kad dokumentus tvarkys vėliau, jau po senelio mirties, nes jis vis teigdavo, kaip ir mirusi močiutė, kad viskas lieka anūkams.

Pareiškėjai teigia, kad niekad nekilo jokių abejonių dėl palikimo priėmimo po močiutės mirties, laikė, kad palikimas priimtas, teisėtai jį valdo, prižiūri, rūpinasi, moka mokesčius, Todėl, mirus K. K. G., pradėjo rinkti dokumentus, įrodančius giminystę, tuo tikslu kreipėsi į Marijampolės Civilinės metrikacijos skyrių, ketino juos pateikti Notarų biurui ir rinkti kitus dokumentus būtinus paveldėjimo teisės liudijimui gauti. Ir labai nustebo, kai M. A., sužinojusi apie tokius ketinimus, pareiškė turinti K. K. G. pasirašytą testamentą, kuriuo turtas, priklausantis seneliui, paliktas jai.

Asmenų asmeninių ir turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga yra neatskiriamai susiję su realiomis aplinkybėmis (veiksmais, įvykiais), kurios teisės normų pagrindu įgyja teisinę reikšmę. Vienas tokių faktų yra palikimo priėmimas. Kad įgytų palikimą, įpėdinis jį turi priimti (CK 5.50 str. 1 dalis).

Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad faktišku pradėjimu valdyti paveldėtą turtą, patvirtinančiu CK 5.50 straipsnio 1-3 dalių prasme palikimo priėmimą, suprantami bet kokie įpėdinio veiksmai valdant tą turtą, naudojantis juo, palaikant jį tinkamoje būklėje. Valios priimti palikimą išreiškimas turi svarbiausią reikšmę sprendžiant klausimą, ar įpėdinis priėmė palikimą. Palikimo priėmimas faktiškai pradėjus valdyti paveldimą turtą – tai įpėdinių valios išreiškimas aktyviais veiksmais, patvirtinantis įpėdinių interesus įgyvendinti teises į visą palikimą. Faktinis palikimo priėmimas reiškia, kad įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais parodo, jog siekia priimti palikimą ir turėti į jį nuosavybės teises.

Nustatymas, priėmė konkrečiu atveju vienas ar kitas asmuo palikimą, pradėdamas faktiškai valdyti paveldimą turtą, ar ne, yra fakto klausimas. CK 5.51 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipiasi į teismą, išreikšdamas valią priimti palikimą, prašydamas paskirti palikimo administratorių ir pan.). Pagal LAT jurisprudenciją, aiškinant CK 5.51 straipsnio nuostatas dėl palikimo priėmimo, pradėjus faktiškai valdyti paveldimą turtą, faktinis palikimo priėmimas reiškia, kad įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais parodo, jog jis siekia įgyti palikėjo turtą nuosavybės teise. Ar šie veiksmai atlikti, sprendžiama iš: 1) veiksmų fakto ir 2) veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Šiuo atveju nereikalaujama, kad įpėdinio atlikti faktinio palikimo priėmimo veiksmai būtų teisiškai įforminti, t. y. įpėdiniui nebūtina kreiptis į notarą su pareiškimu dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, į teismą dėl palikimo priėmimo juridinio fakto nustatymo arba į kitas valstybės institucijas. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus) (pvz., LAT 2007-12-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-586/2007; 2009-07-31 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-322/2009; kt.). Taigi asmuo, grindžiantis savo reikalavimus palikimo priėmimu, faktiškai pradėjus jį valdyti, turi įrodyti, kad jis kaip įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, ir pradėjo valdyti palikėjo turtą kaip savo. Kiekvienu atveju teismui sprendžiant dėl to, priėmė įpėdinis palikimą ar ne, turi būti vertinamos konkrečios nagrinėjamos situacijos aplinkybės, konkretaus įpėdinio elgesys po turto (daiktų) paėmimo, t. y., ar jo elgesį galima vertinti kaip paveldėto turto savininko (Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. rugsėjo mėn. 24 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2A-1467-527/2012).

Nagrinėjamu atveju šalys be ginčo pripažino, kad K. K. G. po savo sutuoktinės A. G. mirties jos palikimą priėmė, pradėdamas jį faktiškai valdyti – jis liko gyventi tuose pačiuose namuose, naudojosi visais daiktais, mokėjo mokesčius. Šias aplinkybes patvirtino visi liudytojai, apklausti šioje byloje (b.l. 123-126, 140, 144). Todėl pareiškimas šioje dalyje laikytinas pagrįstu ir įrodytu (CK 5.51 str.). Ginčas kilo tik tarp A. G. vaikaičių – E. K., D. K. ir R. K., iš vienos pusės, ir M. A., A. G. dukros, iš kitos pusės. Abi šalys teigia, kad kartu su K.K. G. priėmė A. G. palikimą. Pareiškėja M. A. patikslino pirminį pareiškimą, kuriuo prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po A. G. mirties jos palikimą priėmė tik K. K. G. (b.l.1-3). Po teismo posėdžio, kuriame išgirdo suinteresuotų asmenų reikalavimą, kuriuo prašo pripažinti faktą, kad ir jie priėmė palikimą, M. A. pateikė patikslintą reikalavimą. Šiame pareiškime prašoma nustatyti faktą, kad A. G. palikimą priėmė K.K. G. ir dukra M. A.. Pareiškėja sutiko, kad jie visi – suinteresuotieji asmenys ir ji, pareiškėja, turi teisę paveldėti močiutės turtą (b.l. 124). Tačiau buvo susitarę, kad dokumentus tvarkys M. A., po to ji su visais pasidalins. Pareiškėja teigia, kad mamos palikimą priėmė – kartu su tėvu vežė į kaimą atiduoti nereikalingus rūbus, išmetė senus baldus, atvežė tėvui naujus, pareiškėjos sūnus padėjo namo remonto darbuose (b.l. 123 antra pusė). Šias aplinkybes patvirtino liudytojai R. A., B. B. (b.l. 125). Suinteresuotieji asmenys nurodo, kad pareiškėja po laidotuvių iš vis nebendravo su tėvu, jokio palikimo nepriėmė. Priešingai, visi trys vaikaičiai rūpinosi seneliu, remontavo namus, senelis padalino jiems močiutės daiktus, vienas iš vaikaičių netgi apsigyveno pas senelį.

Vien tai, jog iš karto po motinos mirties pareiškėja galimai išvežė nereikalingus motinos rūbus ir baldus, ar kad jos sūnus R. A. savo darbu prisidėjo prie senelio namo remonto, nėra pakankamas pagrindas konstatuoti palikimo priėmimo faktiniu valdymu fakto, tuo labiau, kad nėra paneigta, jog pareiškėja šiais daiktais po motinos mirties disponavo ne kaip paveldėtu turtu, o kaip tėvui priklausančiu ir jo paveldėtu turtu, ypač turint omenyje pareiškėjos pirmąjį pareiškimo variantą, kad ji nepretendavo į motinos palikimą ir norėjo, kad viską paveldėtų tėvas. Nagrinėjamu atveju teismas neturi pagrindo daryti išvadą, jog pareiškėja elgėsi kaip paveldimo turto bendraturtė, o ne tiesiog vykdė moralinę pareigą padėti savo tėvui, tuo labiau, kad tėvas būtent jos naudai 2007-05-15 buvo sudaręs testamentą (b.l. 20).

Kadangi pareiškėja neįrodė, kad ji per įstatyme nustatytą trijų mėnesių terminą po motinos mirties, t.y. 2006-03-28, būtų atlikusi aktyvius veiksmus, siekdama įgyvendinti savo teises į atsiradusį motinos palikimą, o jos pateiktiems įrodymams patvirtinant tik tai, kad ji padėjo savo  tėvui K.K. G. tvarkytis buityje, pareiškimas tenkintinas dalinai, nustatant faktą, kad A. G. palikimą priėmė jos sutuoktinis Kazimieras K. G., pradėjęs paveldėtą turtą faktiškai valdyti (CK 5.51 str. 1 d.). Likusioje dalyje pareiškėjos M. A. pareiškimas atmestinas (CPK 178 str.).

Suinteresuotų asmenų aktyvūs veiksmai – patys ėmėsi iniciatyvos ir remontavo senelio namą, tvarkė aplinką, naudojosi šiltnamiu, R. K. su žmona laikinai apsigyveno tame name, patvirtina, kad vaikaičiai po močiutės mirties likusiu turtu naudojosi kaip savo. Pareiškėjų teigimu, močiutė buvo pažadėjusi, kad po jos mirties šis turtas liks tik anūkams, netgi buvo ranka surašiusi testamentą, kurį ilgą laiką saugojo, tačiau vėliau jis buvo prarastas. Be to, visi trys pareiškėjai čia augo, mirus mamai, juos seneliai globojo ir padėjo, todėl šie namai jiems yra labai artimi, su jais susijęs jų visas gyvenimas. Šias aplinkybes patvirtino liudytojai V. A., E. K., V. M., V. K. (b.l. 125-126), D. T., R. K., I. K. (b.l.140 antra pusė, 144). Iš dalies šias aplinkybes pripažino ir pareiškėja M. A. (b.l. 123 antra pusė-124). Kaip minėta, palikimo priėmimas faktiškai pradėjus valdyti paveldimą turtą – tai įpėdinių valios išreiškimas aktyviais veiksmais, patvirtinantis įpėdinių interesus įgyvendinti teises į visą palikimą. Tokiu būdu, bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės leidžia spręsti, kad suinteresuotieji asmenys – E. K., D. K., R. K. priėmė A. G. palikimą, pradėdami jį faktiškai valdyti. Todėl suinteresuotų asmenų pareiškimas su savarankišku reikalavimu tenkintinas (CPK 5.51 str. 1d.).

Pareiškėja M. A. nurodo, kad suinteresuotas asmuo R. K. 2012-06-20 pasirašė notariškai patvirtintą pareiškimą, kuriame nurodė, kad jis palikimo, mirus senelei A. G. nepriėmė ir nevaldo, pretenzijų neturi ir ateityje neturės (b.l. 43). Jos nuomone, šis dokumentas tik patvirtina aplinkybę, kad R. K. niekada nepriėmė senelės A. G. palikimo. Suinteresuotas asmuo R. K. paaiškino, kad jis nesuprato šio pareiškimo esmės, jis pasirašytas esant didžiuliam spaudimui iš pareiškėjos M. A. ir jos sutuoktinio M. A. pusės, grasinant baudomis.

Teismas sutinka su suinteresuotų asmenų atstovės advokatės V. T. nurodytais motyvais. Aptariamas dokumentas surašytas praėjus daugiau kaip 6 metams po palikėjos A. G. mirties, jis nelaikytinas atsisakymu nuo palikimo. Atsisakymas nuo palikimo – tai paties įpėdinio pareikštas nenoras priimti palikimą, t.y. vienašalis sandoris, kuriuo įpėdinis savo valia nutraukia savo teisę į palikimą. Po A. G. mirties 2006-03-28 per tris mėnesius atsisakymas priimti palikimą nebuvo pareikštas (CK 5.60 str. 1, 3 d.). Juridinę reikšmę turintys faktai nustatytini šalims gauti paveldėjimo teisės liudijimus.

Kiti teismo posėdžio metu šalių nurodyti motyvai nenagrinėtini, kaip neturintys esminės reikšmės bylai.

Patenkinus abu pareiškimus šalims priteistinos bylinėjimosi išlaidos proporcingai patenkintų reikalavimų daliai (CPK 93, 96, 98 str.). Iš suinteresuotų asmenų solidariai priteistina 50% bylinėjimosi išlaidų: 375 Lt advokato padėjėjo atstovavimo išlaidų (b.l. 77, 134) pareiškėjos M. A. naudai. Iš pareiškėjos M. A. priteisti po 1500 Lt D. K. ir R. K. naudai (b.l. 93-96). Iš visų šalių priteistinos teismo pašto išlaidos valstybei (CPK 93,96 str.).

Vadovaudamasi LR CPK 42, 178, 270 str.,

NUSPRENDĖ:

              Pareiškėjos M. A. pareiškimą tenkinti dalinai.

              Suinteresuotų asmenų pareiškimą su savarankišku reikalavimu tenkinti pilnai.

              Paveldėjimo teisės liudijimo gavimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. G., a.k. (duomenys neskelbtini) mirusios 2006-03-28, palikimą priėmė sutuoktinis K. K. G., a.k. (duomenys neskelbtini) faktiškai pradėdamas paveldėtą turtą valdyti.

              Paveldėjimo teisės liudijimo gavimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad E. K., a.k. (duomenys neskelbtini) D. K., a.k. (duomenys neskelbtini) R. K., a.k. (duomenys neskelbtini), po A. G., a.k. (duomenys neskelbtini) mirusios 2006-03-28, priėmė palikimą, pradėdami faktiškai jį valdyti.

              Priteisti solidariai iš suinteresuotų asmenų E. K., a/k (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), D. K., a/k (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), R. K., a/k (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), pareiškėjos M. A., a/k (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), naudai 375 Lt advokato atstovavimo išlaidų.

              Priteisti iš pareiškėjos M. A., a/k (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) suinteresuotų asmenų D. K., a/k (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), R. K., a/k (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), naudai po 1500 Lt kiekvienam advokato atstovavimo išlaidų.

              Priteisti iš pareiškėjos M. A., a/k (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), suinteresuotų asmenų E. K., a/k (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), D. K., a/k (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), R. K., a/k (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), po 6,75 Lt teismo pašto išlaidų valstybei.

              Sprendimas per 30 d. gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Marijampolės rajono apylinkės teismą.

Teisėja                                                                                                     Rūta Gustienė