Administracinė byla Nr. A-306-492/2015
Teisminio proceso Nr. 3-63-3-01215-2013-0
Procesinio sprendimo kategorija 12.3.2; 12.3.4
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2015 m. kovo 4 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono (kolegijos pirmininkas), Dalios Višinskienės ir Virginijos Volskienės (pranešėja), teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. J. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2014 m. balandžio 23 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo M. J. skundą atsakovui valstybės įmonės Registrų centro Klaipėdos filialui, tretiesiems suinteresuotiesiems asmenims Klaipėdos rajono savivaldybės administracijai, akcinei bendrovei „Klaipėdos vanduo“, valstybės įmonei Registrų centrui dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atklikti veiksmus.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I.
Pareiškėjas M. J. patikslintu skundu (I t., b. l. 61-68) prašo: 1) panaikinti valstybės įmonės Registrų centro Klaipėdos filialo (toliau – ir atsakovas, VĮ RC Klaipėdos filialas) 2013 m. liepos 19 d. sprendimą (toliau – ir skundžiamas sprendimas), kuriuo įregistruota Klaipėdos rajono savivaldybės nuosavybės teisė į nuotekų liniją – buitinius nuotekų tinklus, adresu Klaipėdos r. sav., Kretingalės sen., Kretingalės mstl., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir nuotekų linija); 2) panaikinti valstybės įmonės Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos 2013 m. rugsėjo 13 d. sprendimą Nr. 245 (toliau – ir Sprendimas Nr. 245); 3) įpareigoti valstybės įmonės Registrų centro Klaipėdos filialą išregistruoti iš nekilnojamojo turto registro Klaipėdos rajono savivaldybės, įmonės kodas 111103732, registracijos adresas Klaipėdos g. 2, LT-96130 Gargždai, daiktines teises (nuosavybės teises) į nuotekų liniją – buitinius nuotekų tinklus, adresu Klaipėdos r. sav., Kretingalės sen., Kretingalės mstl., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įregistruotas pagal 1995 m. lapkričio 20 d. Priėmimo – perdavimo aktą, ir išregistruoti juridinius faktus, susijusius su šiomis daiktinėmis teisėmis; 4) priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas.
Pareiškėjas nurodė, kad atsakovas skundžiamu sprendimu įregistravo nuotekų liniją (registro Nr. (duomenys neskelbtini)) ir Klaipėdos rajono savivaldybės nuosavybės teisę į šią nuotekų liniją, kurios dalis patenka į pareiškėjui pagal 2013 m. birželio 19 d. pirkimo – pardavimo sutartį įgytą ir nuosavybės teise priklausantį sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (toliau – ir žemės sklypas). Nurodytų daiktinių teisių įregistravimo pirminis pagrindas – 1995 m. lapkričio 20 d. priėmimo – perdavimo aktas. Remiantis Klaipėdos rajono savivaldybės 2013 m. rugpjūčio 5 d. prašymu, buvo patikslintas daiktinių teisių įregistravimo pagrindas, juo nurodant – 1995 m. lapkričio 30 d. priėmimo – perdavimo aktą, kuriuo Klaipėdos apskrities valdytojo pavaduotojas perdavė Klaipėdos rajono savivaldybės nuosavybėn uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Kretingalės komunalinės paslaugos“ akcijas. Sužinojęs apie skundžiamą sprendimą pareiškėjas skundu (prašymu) kreipėsi į Klaipėdos rajono savivaldybę ir į valstybės įmonę Registrų centrą dėl neteisėtai įregistruotų Klaipėdos rajono savivaldybės nuosavybės teisių į nuotekų liniją išregistravimo. Valstybės įmonės Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisija 2013 m. rugsėjo 13 d. sprendimu Nr. 245 nusprendė skundžiamą sprendimą palikti galioti. Pareiškėjas manė, kad įregistravimo pagrindu nurodomas 1995 m. lapkričio 30 d. akcijų perdavimo – priėmimo aktas bei kiti Klaipėdos rajono savivaldybės pateikti dokumentai nepatvirtina nei Klaipėdos rajono savivaldybės, nei UAB „Kretingalės komunalinės paslaugos“ nuosavybės teisių į nuotekų liniją, einančią per pareiškėjui priklausantį žemės sklypą. Atkreipia dėmesį į tai, kad Klaipėdos rajono savivaldybė pati pripažįsta, kad neturėjo teisės kreiptis į Nekilnojamojo turto registro tvarkytoją su prašymu įregistruoti daiktines teises į nurodytą turtą. Nekilnojamojo turto registre padaryti įrašai neatitinka dokumentų, kurių pagrindu įrašai buvo padaryti, turinio. Nepagrįstai, nesant teisėto pagrindo, įregistravus Nekilnojamojo turto registre Klaipėdos rajono savivaldybės daiktines teises, buvo pažeistos pareiškėjo nuosavybės teisės. Pareiškėjas teigė, kad 2013 m. birželio 19 d. pirkimo – pardavimo sutartyje neaptarus nuosavybės teisės į nuotekų liniją perėjimo klausimo, laikoma, kad nuosavybės teisė į parduotame žemės sklype esančius nuotekų tinklus perėjo žemės sklypo pirkėjui, t. y. pareiškėjui, juolab, kad žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo metu nuotekų linijos nuosavybės teisė jokiam savininkui viešame registre nebuvo įregistruota. Pažymėjo, kad nuotekų linija buvo pastatyta ant valstybinės žemės, todėl privatizuojant žemę kartu su ja privatizuota ir nuotekų linija.
Atsakovas valstybės įmonės Registrų centro Klaipėdos filialas atsiliepimu į pareiškėjo patikslintą skundą (I t., b. l. 74-78) prašė pareiškėjo skundo netenkinti.
Atsakovas teigė, kad 2013 m. liepos 15 d. gautas Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos 2013 m. liepos 15 d. raštas Nr.(5.1.46)-A5-3649 įregistruoti inžinerinius tinklus - nuotekų liniją. Nurodė, kad išnagrinėjus prašymą ir pateiktus dokumentus ir nenustačius aplinkybių, nurodytų Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo (toliau – ir NTK Įstatymas) 14 straipsnyje, Nekilnojamojo turto registro įstatymo (toliau – ir NTR Įstatymas) 29 straipsnyje, prašymą patenkino, ir 2013 m. liepos 19 d. įregistravo nuotekų liniją Klaipėdos rajono savivaldybei nuosavybės teise. Nuosavybės įregistravimo pagrindu buvo nurodytas 1995 lapkričio 20 d. priėmimo – perdavimo aktas. Kai 2013 rugpjūčio 5 d. Klaipėdos rajono savivaldybės administracija pateikė prašymą patikslinti nuosavybės teisių įregistravimo pagrindą, minėto nekilnojamojo daikto įregistravimo pagrindas buvo patikslintas, įrašant kartu su 2013 m. liepos 15 d. prašymu pateiktą 1995 m. lapkričio 30 d. priėmimo – perdavimo aktą. Nurodė, kad Nekilnojamojo turto registre (registro įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)) įregistruotas juridinis faktas: sudaryta panaudos sutartis, panaudos gavėjas – akcinė bendrovė „Klaipėdos vanduo“, įregistravimo pagrindas – 2013 m. rugpjūčio 14 d. panaudos sutartis Nr. 2013/SUR.05-66/AS-576. Pareiškėjas nepateikė dokumentų, patvirtinančių Klaipėdos rajono savivaldybės nuosavybės teisių pasibaigimą į nuotekų liniją.
Trečiasis suinteresuotas asmuo akcinė bendrovė (toliau – ir AB) „Klaipėdos vanduo“ atsiliepimu į pareiškėjo patikslintą skundą (I t., b. l. 155-157) prašė jo netenkinti.
AB „Klaipėdos vanduo“ nurodė, kad Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo (toliau – ir GVTNT Įstatymas) 15 straipsnio 2 dalis ir 18 straipsnio 2 dalis aiškiai numato, kad vandens ir nuotekų tinklai yra viešoji infrastruktūra, kuri nuosavybės teise turi priklausyti savivaldybėms arba savivaldybės kontroliuojamoms įmonėms. Manė, kad atsakovo atsiliepime pateikti priedai, kuriuos atsakovui pateikė Klaipėdos rajono savivaldybė, prašydama įregistruoti nuosavybės teisę, įrodo, kad Klaipėdos rajono savivaldybė yra teisėta Kretingalės miestelyje esančių nuotekų tinklų savininkė. Pažymėjo, kad nuotekų linija yra vienas nedalus vienetas, kurio tik maža dalis patenka į pareiškėjo nuosavybės teise priklausančią žemę. Teigė, kad pareiškėjas neturi jokių teisių į nuotekų liniją – žemės pirkimo – pardavimo sutartimi pareiškėjui negalėjo pereiti nuosavybės teisė į nuotekų liniją, kadangi toks nekilnojamas daiktas, kuris galėtų priklausyti tik pareiškėjui priklausančiam žemės sklypui, neegzistuoja.
II.
Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2014 m. balandžio 23 d. sprendimu (b. l. 17-24) pareiškėjo skundo netenkino.
Teismas nustatė, kad pagal UAB „Geometra“ 2013 m. liepos 11 d. Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylą Nr. 55/67648 bei pagal buitinių nuotekų tinklų schemą matyti, kad į pareiškėjo M. J. nuosavybės teise turimą žemės sklypą patenka nuotekų linijos dalis bei nuotekų šulinys.
Teismas nurodė, kad pagal NTR Įstatymo 2 straipsnį nekilnojamojo turto registro paskirtis yra išviešinti duomenis apie nekilnojamuosius daiktus. Nekilnojamojo daikto teisinė registracija yra ne nuosavybės įsigijimo pagrindas, o įstatymuose nustatytais pagrindais įgytos nuosavybės registravimas, kuriuo valstybė, išviešindama šiuos faktus, siekia užtikrinti nuosavybės teisių apsaugą, suteikiant patikimą ir teisėtai gautą informaciją apie šių teisių pasikeitimus ir jų suvaržymus. NTR Įstatymo 4 straipsnis numato, kad visi nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Registro duomenų teisingumas būtent ir užtikrinamas tuo, kad jame padaryti įrašai turi atitikti dokumentus, kurių pagrindu tam tikri duomenys buvo įrašyti. Nekilnojamojo turto registro įstaigoms nesuteikti įgaliojimai priimti savarankiškų sprendimų, keičiančių nekilnojamojo turto objektų teisinį statusą. Nuosavybės teisės įregistravimo privalomumas suponuoja registravimo funkciją vykdančiai institucijai bendro pobūdžio pareigą prieš registruojant nuosavybės teises patikrinti nuosavybės įgijimo ar perėjimo kitam asmeniui pagrindą, o kilus abejonių, atsisakyti atlikti tokį registravimą.
Teismas akcentavo, kad 1995 m. lapkričio 20 d. perdavimo – priėmimo aktu Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotas asmuo Klaipėdos apskrities valdytojo pavaduotojas J. P., vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m. rugsėjo 20 d. nutarimu Nr. 1251, Klaipėdos rajono savivaldybei perdavė Klaipėdos rajono Kretingalės seniūnijos balanse esančius inžinerinius tinklus prie Kretingalės darželio, 1995 m. lapkričio 30 d. perdavimo – priėmimo aktu buvo perduotos Klaipėdos rajono savivaldybės nuosavybėn UAB „Kretingalės komunalinės paslaugos“ akcijos.
Teismas pažymėjo, kad pareiškėjo 2013 m. birželio 19 d. pirkimo – pardavimo sutartyje, kuria pareiškėjas asmeninės nuosavybės teisėmis nusipirko žemės sklypą, nuorodų apie nuosavybės teisę į nuotekų linijos dalį, esančią šiame žemės sklype, nėra, be to, klausimas dėl nuosavybės teisės į nuotekų linijos dalį, priskiriamas ne administraciniam, o bendrosios kompetencijos teismui.
Teismas konstatavo, kad nuotekų linijos nuosavybės teisių Klaipėdos rajono savivaldybei įgijimo teisinis pagrindas yra 1995 m. lapkričio 30 d. perdavimo – priėmimo aktas, kuris įformintas pagal tuo metu galiojusius teisės aktus, t. y. Lietuvos Respublikos įstatymą „Dėl dalies valstybės turto priskyrimo ir perdavimo savivaldybių nuosavybėn“ (redakcija galiojusi nuo 1995 m. liepos 19 d. iki 1996 m. liepos 4 d.) bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m. rugsėjo 20 d. nutarimą Nr. 1251 „Dėl dalies valstybės turto perdavimo savivaldybių nuosavybėn tvarkos“ (redakcija galiojusi nuo 1995 m. rugsėjo 28 d. iki 1996 m. rugpjūčio 1 d.). Nuotekų linija yra Kretingalės bendrosios paskirties komunalinio ūkio objektas, reikalingas savivaldybių funkcijoms vykdyti – nuotekų linija nėra skirta aptarnauti tik pareiškėjo žemės sklypą ar jame esančius statinius, todėl pagal Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl dalies valstybės turto priskyrimo ir perdavimo savivaldybių nuosavybėn“ (redakcija galiojusi nuo 1995 m. liepos 19 d. iki 1996 m. liepos 4 d.) 3 straipsnio 3 dalies 3 punktą buvo priskirta Klaipėdos rajono savivaldybės nuosavybėn.
Teismas nustatė, kad valstybės įmonės Registrų centro Klaipėdos filialas 2013 m. liepos 19 d. sprendimu pagrįstai įregistravo Klaipėdos rajono savivaldybės nuosavybės teisę į statinį, t. y. į nuotekų liniją – buitinius nuotekų tinklus, o valstybės įmonės Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisija 2013 m. rugsėjo 13 d. sprendimu Nr. 245 pagrįstai bei motyvuotai šį sprendimą paliko galioti.
III.
Pareiškėjas M. J. pateikė apeliacinį skundą (II t., b. l. 27-38), kuriuo prašo Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2014 m. balandžio 23 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo patikslintą skundą tenkinti.
Paaiškina, kad teismas visiškai nepasisakė dėl 1995 m. lapkričio 30 d. perdavimo - priėmimo akto, kurio pagrindu Klaipėdos rajono savivaldybės nuosavybėn perduotos UAB „Kretingalės komunalinės paslaugos“ akcijos, pagrįstumo, t. y. neišsprendė bylos iš esmės. Teismui priėmus sprendimą tapo neaišku, kokiu pagrindu įregistruota nuosavybės teisė į nuotekų liniją. Pati Klaipėdos rajono savivaldybės administracija nurodė, kad 1995 m. lapkričio 20 d. aktas, apie kurį kalba teismas, buvo prikabintas per klaidą.
Teismas išėjo už ginčo nagrinėjimo ribų, kadangi skyrė dėmesį ne administracinio akto teisėtumo tyrimui, o nagrinėjo klausimą, ar nuotekų linija priklauso pareiškėjui ir ar aptarnauja tik pareiškėją. Aplinkybė, kad nuotekų linija gali būti skirta ne tik pareiškėjui priklausančio žemės sklypo aptarnavimui nei patvirtina, nei paneigia Klaipėdos rajono savivaldybės nuosavybės teisės į ją. Viešųjų paslaugų suteikimas nesuteikia teisės savo vardu registruoti svetimą turtą, o privačios nuosavybės paėmimas visuomenės poreikiams turi būti atlygintas.
Pažymi, kad nuotekų linija nėra vientisas nekilnojamojo turto objektas, tai tik nuotekų trasos atkarpa (GVTNT Įstatymo 18 straipsnio 2 dalis). Dokumentuose taip pat neteisingai nurodyta nuotekų linijos statybos data -1987 metai, kadangi UAB „Hidrona“ registro išraše matyti, kad šios linijos statybos data yra 1979 metai.
Pareiškėjo manymu, 1995 m. lapkričio 20 d. perdavimo – priėmimo aktu Klaipėdos rajono savivaldybei buvo perduoti visai kitokie inžinieriniai tinklai, buvę prie Kretingalės darželio esančio kitame miestelio gale, tačiau jie nieko bendro neturi su ginčijama nuotekų linija. Savivaldybės nuosavybėn galėjo būti perduoti komunaliniai tinklai, įeinantys į savivaldybės balansą bei turėjo būti nurodytas pavadinimas, vieta, likutinė ir balansinė vertės. Savivaldybė remiantis 1995 m. lapkričio 20 d. perdavimo – priėmimo aktu perėmė inžinierinių tinklų nuosavybę 2005 metais, o 2013 metais, remiantis tuo pačiu aktu įregistravo nuosavybę į ginčo nuotekų tinklus, kurie nebuvo paminėti jokiuose dokumentuose, taigi šis perdavimo – priėmimo aktas negali būti nuosavybės teisių įgijimo pagrindu.
1995 m. lapkričio 30 d. perdavimo – priėmimo aktu Klaipėdos rajono savivaldybei buvo perduotos UAB „Kretingalės komunalinės paslaugos“ akcijos, tačiau į nekilnojamąjį turtą nebuvo įgytos ar prarastos teisės. Byloje nėra duomenų, kiek ir kokių nuotekų tinklų UAB „Kretingalės komunalinės paslaugos“ turėjo savo depozite. Kartu su šiuo aktu pateiktas Nekilnojamojo turto sąrašas negali būti pripažintas nuosavybės teisės pripažinimo pagrindu. Be to, šis aktas neatitinka teisės aktų reikalavimų, kadangi iš jo turinio negalima identifikuoti statinių ir nustatyti, kad jie buvo įsigyti iki 1991 m. liepos 25 d., kaip tai numatyta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. kovo 3 d. nutarimo Nr. 278 „Dėl dokumentų, teiktinų Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui registruojant senus statinius, įsigytus ar pastatytus iki 1991 m. liepos 25 d. sąrašo patvirtinimo“ 5 punkte. Klaipėdos rajono savivaldybė įregistruodama nuosavybės teises neįrodė, kad nuotekų tinklus turėjo savo žinioje bei neturi jokių tai patvirtinančių dokumentų. Pažymi, kad atsakovas pažeidė NTR Įstatymo 29 straipsnio 1 ir 6 punktus, neturint dokumentų, įrodančių nuosavybės teisę, ją įregistravo, o vėliau atsisakė išregistruoti be pagrindo įregistruotas teises, nors nekilnojamojo turto registro įstaigoms nesuteikiami įgaliojimai priimti savarankiškus sprendimus. Tokiu būdu atsakovas viršijo savo įgaliojimus.
Atsiliepimu į apeliacinį skundą (II t., b. l. 50-53) atsakovas valstybės įmonės Registrų centro Klaipėdos filialas prašo Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2014 m. balandžio 23 d. sprendimą palikti nepakeistą, pareiškėjo apeliacinio skundo netenkinti.
Nurodo, kad 2013 m. liepos 15 d. gavo Klaipėdos rajono savivaldybės raštą įregistruoti inžinierinius tinklus – fekalinę kanalizaciją Nr. (duomenys neskelbtini)Kretingalės gyvenvietėje. Atsakovas, išnagrinėjęs prašymą ir pateiktus dokumentus, prašymą patenkino ir nuotekų tinklus įregistravo Klaipėdos rajono savivaldybės nuosavybėn. 2013 m. rugpjūčio 5 d. Klaipėdos rajono savivaldybė pateikė prašymą patikslinti nuosavybės teisių įregistravimo pagrindą, nurodant 1995 m. lapkričio 30 d. perdavimo – priėmimo aktą. 2013 m. rugpjūčio 7 d. ir 2013 m. rugpjūčio 12 d. buvo gauti pareiškėjo prašymai išregistruoti ginčo nuotekų tinklus iš Klaipėdos rajono savivaldybės nuosavybės. Paaiškina, kad pareiškėjui priklauso tik viršutinė žemės sklypo dalis ir ant jo esantys statiniai, kiti statiniai, pastatyti iki Lietuvos Respublikos civilinio kodekso įsigaliojimo, pareiškėjui nepriklauso. Atsakovo sprendimas yra teisėtas, kadangi pareiškėjas neįrodė, jog nuotekų tinklas nuosavybės teisėmis nepriklauso Klaipėdos rajono savivaldybei. 1995 m. lapkričio 30 d. priėmimo – perdavimo aktas, kuriuo perduotos UAB „Kretingalės komunalinės paslaugos“ akcijos Klaipėdos rajono savivaldybei yra tinkamas pagrindas įregistruoti nuosavybėn perduotą turtą.
Trečiasis suinteresuotas asmuo AB „Klaipėdos vandenys“ atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti, Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2014 m. balandžio 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Paaiškina, kad teismas pagrįstai nuosavybės atsiradimo pagrindą nurodė 1995 m. lapkričio 30 d. perdavimo – priėmimo aktą, kuriuo patikslintas 1995 m. lapkričio 20 d. perdavimo – priėmimo aktu nurodytas įregistravimo pagrindas. Nuosavybės teisė į ginčo nuotekų liniją Klaipėdos rajono savivaldybei buvo perduota 1994 m. gruodžio 20 d. įstatymo Nr. I-713 „Dėl dalies valstybės turto priskyrimo ir perdavimo savivaldybių nuosavybėn“ pagrindu. Nurodo, kad daiktinės teisės įgijimo klausimas priskirtinas bendros kompetencijos teismui. Teismas teisingai nustatė, kad NTR Įstatymu nustatyta teisinė registracija yra ne nuosavybės įgijimo pagrindas, o įstatymuose nustatytais pagrindais įgytos nuosavybės įregistravimas. Pareiškėjas remiasi 2012 m. balandžio 30 d. turto perdavimo – priėmimo aktu Nr. TP14-49, kuris yra priedas prie panaudos sutarties ir negali būti nuosavybės teisių turėjimo ar neturėjimo pagrindu.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV.
Nagrinėjamos administracinės bylos dalyką sudaro nuosavybės teisių į inžinerinį statinį – nuotekų liniją (buitinių nuotekų tinklus) registracijos teisėtumas.
Byloje pateikiamas Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas patvirtina, kad pareiškėjui M. J. nuosavybės teise nuo 2013 m. birželio 20 d. priklauso žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini). Bylos duomenys patvirtina, kad šiame žemės sklype yra dalis nuotekų linijos, kuri nuosavybės teise priklauso trečiajam suinteresuotam asmeniui Klaipėdos rajono savivaldybei. Įrašas registre apie Klaipėdos rajono savivaldybės nuosavybės teises į ginčo nuotekų tinklus galioja nuo 2013 m. liepos 19 d., įregistravimo pagrindu iš pradžių registre buvo nurodytas 1995 m. lapkričio 20 d. priėmimo – perdavimo aktas, vėliau nuosavybės teisių įregistravimo pagrindas pakeistas į 1995 m. lapkričio 30 d. priėmimo –perdavimo aktą (b. l. 17-18, 19-20).
Pareiškėjas, nesutikdamas su Klaipėdos rajono savivaldybės nuosavybės teisių įregistravimu, pateikė skundą dėl VĮ Registrų centro Klaipėdos filialo veiksmų, prašydamas išregistruoti trečiojo suinteresuoto asmens nuosavybės teises ginčo nuotekų liniją. Pareiškėjo skundą išnagrinėjusi VĮ Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisija VĮ Registrų centro Klaipėdos filialo 2013 m. liepos 19 d. priimtą sprendimą dėl trečiojo suinteresuoto asmens nuosavybės teisių įregistravimo į ginčo nuotekų liniją paliko galioti.
Ginčą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atmetė. Įvertinęs byloje esančius įrodymus teismas konstatavo, kad registro tvarkytojui buvo pateikti duomenys, patvirtinantys trečiojo suinteresuoto asmens nuosavybės teises į nuotekų liniją, todėl sprendė, jog VĮ Registrų centro Klaipėdos filialas 2013 m. liepos 19 d. sprendimu pagrįstai įregistravo Klaipėdos rajono savivaldybės nuosavybės teisę į šį statinį.
Apeliaciniu skundu pareiškėjas nesutiko su pirmosios instancijos teismo sprendime atliktu įrodymų vertinimu, teigė, kad byloje esančių duomenų nepakanka trečiojo suinteresuoto asmens nuosavybės teisėms į nuotekų tinklus patvirtinti.
Nekilnojamojo turto Kadastro įstatymo 12 straipsnio 1 dalis nustato, kad atskiru nekilnojamojo turto kadastro objektu formuojamo nekilnojamojo daikto kadastro duomenų įrašymo į nekilnojamojo turto kadastrą ir jų pakeitimo dokumentai yra: 1) valstybės valdžios ar valdymo institucijos sprendimas; 2) teismo sprendimas, nutartis, nutarimas, nuosprendis; 3) rašytiniai sandoriai; 4) kitų valstybės kadastrų ir registrų dokumentai; 5) kiti įstatymų ir Vyriausybės nustatyti dokumentai.
Nekilnojamojo turto registro įstatymo 23 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad prašymą įregistruoti nuosavybės teisę į nekilnojamąjį daiktą paduoda jį įgijęs asmuo, o kai registruojamos kitos daiktinės teisės, taip pat šių teisių į nekilnojamuosius daiktus suvaržymai, – šių teisių turėtojas arba asmuo, suinteresuotas jų įregistravimu; prašymą įregistruoti juridinius faktus paduoda įgaliota institucija ar jų įregistravimu suinteresuotas asmuo; prašymą asmuo paduoda pats arba per savo atstovą, turintį įstatymų nustatyta tvarka išduotą įgaliojimą. Kartu su prašymu turi būti pateikiami dokumentai, patvirtinantys prašomų įregistruoti daiktinių teisių, šių teisių suvaržymų, juridinių faktų atsiradimą (Nekilnojamojo turto registro įstatymo 23 straipsnio 2 dalis). Pagal Nekilnojamojo turto registro įstatymo 23 straipsnio 3 dalį dokumentai, kurių pagrindu patvirtinamos, atsiranda, baigiasi, perleidžiamos ar suvaržomos daiktinės teisės į nekilnojamąjį daiktą, šių teisių suvaržymai, juridiniai faktai, turi atitikti teisės aktų reikalavimus, juose turi būti įregistravimui nekilnojamojo turto registre būtini duomenys. Dokumentai, kurių pagrindu prašoma atlikti registraciją, turi būti surašyti įskaitomai, juose turi būti pilni asmenų, susijusių su registracija, vardai, pavardės, pavadinimai, adresai, kodai bei nekilnojamojo daikto, susijusio su registracija, unikalus numeris, kuris suteikiamas Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų nustatyta tvarka; įregistravimo nekilnojamojo turto registre pagrindu negali būti dokumentai, kuriuose yra ištaisytų, prirašytų, užbrauktų žodžių ir kitų dokumente neaptartų taisymų, bei pieštuku surašyti dokumentai, taip pat fiziškai sugadinti dokumentai, jei dėl to negalima padaryti vienareikšmės išvados dėl jų turinio (Nekilnojamojo turto registro įstatymo 23 straipsnio 4 dalis).
Nekilnojamojo turto registro įstatymo 29 straipsnyje įtvirtinta, kad nekilnojamojo turto registro tvarkytojas atsisako įregistruoti daiktines teises į nekilnojamąjį daiktą, šių teisių suvaržymus, juridinius faktus, jeigu prašymo nagrinėjimo metu nustatoma nors viena iš šių aplinkybių: 1) asmenys, padavę prašymą, neturėjo teisės jį paduoti; 2) dokumentas, kurio pagrindu prašoma atlikti registraciją, neatitinka šio įstatymo reikalavimų; 3) dokumento, kurio pagrindu prašoma atlikti registraciją, forma neatitinka įstatymų ar sandorio šalių nustatytos formos; 4) dokumentas, kurio pagrindu prašoma atlikti registraciją, yra panaikintas, pripažintas neteisėtu ar kitokiu būdu pripažintas netekusiu galios; 5) nesumokėtas Nekilnojamojo turto registro tvarkytojo nustatytas registravimo mokesčio avansas; 6) prašyme ar Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui pateiktame dokumente nėra Nekilnojamojo turto registro nuostatuose numatytų duomenų, būtinų nekilnojamajam daiktui bei daiktinių teisių į jį įgijėjams identifikuoti; 7) įstatymai nenumato galimybės prašomas įregistruoti daiktines teises į nekilnojamąjį daiktą, šių teisių suvaržymus ar juridinius faktus registruoti nekilnojamojo turto registre; 8) Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui pateikto dokumento duomenys apie nekilnojamąjį daiktą nesutampa su į nekilnojamojo turto kadastrą įrašytais duomenimis apie tą nekilnojamąjį daiktą; 9) jau yra priimtas Nekilnojamojo turto registro tvarkytojo sprendimas atsisakyti (sprendimo priėmimą atidėti) įregistruoti tas pačias daiktines teises į nekilnojamąjį daiktą, šių teisių suvaržymus, juridinius faktus tų pačių dokumentų pagrindu.
Atsakovas nurodė, kad kartu su prašymu įregistruoti trečiojo suinteresuoto asmens Klaipėdos rajono savivaldybės nuosavybės teisę į ginčo nuotekų liniją buvo pateikti šie dokumentai: 1) Kretingalės valstybinio ūkio Pagrindinių priemonių inventorizacijos apyrašo kopija (I t., b. l. 92-95); 2) 1995 m. lapkričio 20 d. Perdavimo – priėmimo akto kopija (I t., b. l. 88-89); 3) 1995 m. lapkričio 30 d. Akcijų perdavimo Klaipėdos rajono savivaldybės nuosavybėn Perdavimo – priėmimo akto kopija (I t., b. l. 91); 4) Kretingalės komunalinių paslaugų uždarosios akcinės bendrovės nekilnojamojo turto sąrašo kopija (I t., b. l. 90); 5) Kretingalės komunalinių paslaugų uždarosios akcinės bendrovės 1998 m. spalio 1 d. prekinių – medžiaginių vertybių inventorizavimo apyrašo kopija (I t., b. l. 96-99); 6) Kretingalės seniūnijos 2003 m. gruodžio 30 d. Inventorizacijos apyrašo Nr. 1 kopija (I t., b. l. 107-113); 7) Kretingalės seniūnijos Ilgalaikio turto biudžetinėse įstaigose apskaitos inventorinės kortelės kopija (I t., b. l. 100-101); 8) Kretingalės seniūnijos 2005 m. gruodžio 30 d. Inventorizacijos apyrašo Nr. 1 kopija (I t., b. l. 103-106); 9) Ilgalaikio turto apskaitos kortelės Nr. 0993 kopija (I t., b. l. 102);10) Kadastrinių matavimų byla Nr. 55/67648, registro Nr. 44/1619340 (I t., b. l. 21-28, 83-87). Pirmosios instancijos teismas vertino, kad šių duomenų pakako Klaipėdos rajono savivaldybės nuosavybės teisei į nuotekų liniją įregistruoti. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegiją tokią teismo išvadą laiko pagrįsta.
Teisėjų kolegija pažymi, jog Administracinių bylų teisenos įstatymo 57 straipsnis nustato, kad įrodymus pateikia proceso šalys ir kiti proceso dalyviai. Įrodymais administracinėje laikomi faktiniai duomenys, kurie nustatomi proceso šalių ir jų atstovų paaiškinimais, liudytojų parodymais, specialistų paaiškinimais ir eksperto išvadomis, daiktiniais įrodymais, dokumentais ir kitais rašytiniais įrodymais, garso bei vaizdo įrodymais. Jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, teismas vertina įrodymus pagal savo išankstinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamoje byloje surinktus faktinius duomenis pirmosios instancijos teismas įvertino objektyviai, tinkamai taikydamas įrodymų vertinimo taisykles, padarė pagrįstą išvadą, kad atsakovas pagrįstai įregistravo trečiojo suinteresuoto asmens nuosavybės teises į ginčo nuotekų liniją. Pareiškėjo argumentas, kad teismas nepasisakė dėl 1995 m. lapkričio 30 d. Akcijų perdavimo Klaipėdos rajono savivaldybės nuosavybėn Perdavimo – priėmimo akto teisėtumo, todėl ginčas nebuvo išspręstas iš esmės, yra nepagrįstas ir atmestinas, nes šio sandorio sudarymo aplinkybės nėra nagrinėjamo ginčo dalykas, be to, pareiškėjas nėra apskritai pateikęs argumentų, kurie sukeltų abejones teismui dėl šio sandorio atitikimo jo sudarymo metu imperatyviems įstatymų reikalavimas. Pirmosios instancijos teismas sandorio turinį atskleidžiančius elementus nustatė pagal byloje surinktų įrodymų visumą, atsižvelgdamas į aktualias Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl valstybinių įmonių, kurių iki 2000-ųjų metų nenumatoma nei akcionuoti, nei privatizuoti“ priedėlyje pateiktame sąraše (Žin., 1994, Nr. 102-2051) nuostatas, tai patvirtina teismo sprendime išdėstyti motyvai.
Byloje esantys dokumentai iš inžinerinių statinių kadastro duomenų bylos patvirtina, kad 2013 m. liepos 11 d. buvo nustatyti nuotekų linijos kadastro duomenys. Kadastrinių matavimų metu, be kita ko, nustatyti nuotekų linijos (jos sudedamųjų dalių) statybos pabaigos metai – 1987 m. (b. l. 83-87). Iš byloje esančių „Kretingalės komunalinių paslaugų“ UAB inventorizacijos apyrašų (1991 m., 1998 m.), taip pat nekilnojamojo turto sąrašo matyti, kad šios įmonės dispozicijoje buvo inžineriniai tinklai Kretingalėje. 1995 m. lapkričio 30 d. Akcijų perdavimo Klaipėdos rajono savivaldybės nuosavybėn perdavimo – priėmimo aktas patvirtina, kad šiai savivaldybei buvo perduotos visos „Kretingalės komunalinių paslaugų“ UAB akcijos. „Kretingalės komunalinių paslaugų“ UAB 1999 m. balandžio 27 d. buvo išregistruota iš Juridinių asmenų registro ją likvidavus. Nors pareiškėjas kėlė abejones dėl ginčo nuotekų linijos priklausomumo savivaldybei, tačiau jokių objektyvių duomenų, paneigiančių išvardintais dokumentais nustatytas aplinkybes, teismui nepateikė.
Iš 1995 m. lapkričio 30 d. Akcijų perdavimo Klaipėdos rajono savivaldybės nuosavybėn perdavimo – priėmimo akto matyti, kad jis priimtas remiantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. rugsėjo 20 d. nutarimu Nr. 1251, įtvirtinusiu Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl dalies valstybės turto priskyrimo ir perdavimo savivaldybių nuosavybėn“ savivaldybių nuosavybėn priskirto valstybės turto perdavimo joms tvarką.
Lietuvos Respublikos įstatymo dėl dalies valstybės turto priskyrimo ir perdavimo savivaldybių nuosavybės nuostatos įtvirtino, kad įmonės, kurių steigėjos yra savivaldybės, nurodytos Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl valstybinių įmonių, kurių iki 2000-ųjų metų nenumatoma nei akcionuoti, nei privatizuoti“ priedėlyje pateiktame sąraše (Žin., 1994, Nr. 102-2051), ne pelno įmonės bei savivaldybių įmonės, taip pat savivaldybių įsteigtų akcinių bendrovių, specialios paskirties bendrovių, ne pelno įmonių, uždarųjų akcinių bendrovių valstybei priklausančios akcijos, kurias šioje dalyje nurodytose įmonėse turi savivaldybės, be kita ko, vandens tiekimo įmonės (išskyrus savarankiškas pramoninio vandens tiekimo įmones) priskiriamos savivaldybių nuosavybėn.
2007 m. sausio 1 d. įsigaliojęs Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymas numato, kad viešojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūra nuosavybės teise priklauso savivaldybei, kurios teritorijoje vykdomas viešasis vandens tiekimas, arba šios savivaldybės (savivaldybių) kontroliuojamai įmonei.
Vietos savivaldos įstatyme šilumos ir geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo organizavimas yra priskiriamas prie savarankiškųjų savivaldybių funkcijų (Vietos savivaldos įstatymo 6 str. 30 p.).
Nurodytas teisinis reglamentavimas leidžia daryti išvadą, kad geriamojo vandens tiekimas ir nuotekų tvarkymas buvo ir yra savivaldybės funkcija, o viešojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūra nuosavybės teise turi priklausyti savivaldybei, tokius reikalavimus nustatantys įstatymų reikalavimai yra imperatyvaus pobūdžio.
Atsižvelgdama į anksčiau nurodytas faktines aplinkybes, minėtą teisinį reglamentavimą, į aplinkybę, kad „Kretingalės komunalinių paslaugų“ UAB 1999 m. balandžio 27 d. buvo išregistruota iš Juridinių asmenų registro ją likvidavus, taip pat į Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (1994 m. liepos 5 d. redakcija) nuostatas, reglamentuojančias įmonės likvidavimą, įvertinusi tai, jog byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių ginčo inžinerinių tinklų perdavimą įmonės kreditoriams, teisėjų kolegija daro išvadą, kad likvidavus „Kretingalės komunalinių paslaugų“ UAB ginčo inžineriniai tinklai atiteko vienintelei įmonės akcininkei Klaipėdos rajono savivaldybei.
Pareiškėjo teiginius, kad tai jis sandorio pagrindu įgijo nuosavybės teisę į ginčo nuotekų liniją kaip žemės sklypo priklausinį teisėjų kolegija laiko nepagrįstais.
1996 m. gruodžio 30 d. pirkimo-pardavimo sutartyje, kuria valstybinis žemės sklypas (šiuo metu priklausantis pareiškėjui) buvo perduotas B. P., nėra nurodyta, kad pirkėjai kartu su žemės sklypu buvo perduotos nuosavybės teisės į nuotekų liniją, nors sutarties sudarymo metu ginčo nuotekų linija buvo jau pastatyta (nurodomi statybos pabaigos metai – 1987 m.). Šie statiniai funkcine paskirtimi nėra neatsiejamai susiję su žemės sklypu, jie yra savivaldybės (savivaldybės įmonės) nuosavybės teise valdomos nuotekų linijos nedidelė dalis, todėl, remiantis valstybinio žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo metu galiojusio civilinio kodekso nuostatomis (CK 153 str.), negalėjo savaime tapti žemės sklypo savininko nuosavybe. Be to, kaip jau buvo minėta, įstatymai numatė, kad specialios paskirties komunalinių paslaugų įmonės turi būti perduotos savivaldybių nuosavybėn, kad viešojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūra nuosavybės teise turi priklausyti savivaldybei, taigi ginčo statinių teisinį statusą nulėmė galiojęs teisinis reglamentavimas, kurį pakeisti sutartimi nebuvo galimybės. 2013 m. birželio 19 d. pirkimo-pardavimo sutartyje, kuria žemės sklypas buvo perduotas pareiškėjo nuosavybėn, taip pat nėra duomenų apie nuosavybės teisių į nuotekų liniją perėjimą. Priešingai, šioje pirkimo-pardavimo sutartyje nurodyta, kad žemės sklypui galiojančiu administraciniu aktu yra įregistruota specialioji žemės naudojimo sąlyga – XLIX Vandentiekio, lietaus ir fekalinės kanalizacijos tinklų ir įrenginių apsaugos zona. Įregistravimo pagrindas: Nacionalinės žemės tarnybos teritorinio skyriaus vedėjo sprendimas, 2013-06-14, Nr. 12SK-(14.12.110.)-1193 (I t., b. l. 30-31, 25).
Teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjas nėra pateikęs objektyvių duomenų, patvirtinančių jo teisių į ginčo objektą atsiradimą, be to, jo argumentai dėl jo nuosavybės teisių į nuotekų liniją nėra šios administracinės bylos nagrinėjimo dalykas, kadangi registratorius nėra įpareigotas spręsti ginčų dėl pačios daiktinės teisės, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai dėl šių argumentų nepasisakė. Taip pat nėra pagrindo pasisakyti dėl apeliacinio skundo argumentų, susijusių su UAB „Hidrona“ priklausančiais inžineriniais tinklais, kadangi ši įmonė nėra byloje dalyvaujantis asmuo, o pareiškėjas nepagrindžia savo suinteresuotumo šio juridinio asmens interesų gynimu. Nenustačiusi ryšio su šios bylos ginčo dalyku teisėjų kolegija taip pat atmeta pareiškėjo prašymą prijungti prie bylos naują rašytinį įrodymą Klaipėdos apygardos prokuratūros 2014 m. rugsėjo 10 d. nutarimą Nr. 4-S-40393.
Apibendrindama nurodytas aplinkybes teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs įrodymų visetą, pagrįstai sprendė, kad atsakovui buvo pateikti pakankami duomenys, reikalingi nuosavybės teisių registracijai.
Nekilnojamojo turto registro įstatymo 16 straipsnio 1 dalis nustato, kad nekilnojamojo turto registre įregistruota daiktinė teisė į nekilnojamąjį daiktą išregistruojama, jeigu pateikiami įstatymų nustatyti dokumentai, patvirtinantys, kad ta daiktinė teisė pasibaigė arba pasikeitė daiktinės teisės turėtojas. Pagal Vyriausybės 2002 m. liepos 12 d. nutarimu Nr. 1129 patvirtintų Nekilnojamojo turto registro nuostatų (galiojusių iki 2014 m. gegužės 1 d.) 35 punkto 1 pastraipą, daiktinės teisės išregistruojamos, kai daiktinės teisės turėtojas netenka savo daiktinės teisės ar ją perleidžia ir įregistruojamas kitas daiktinės teisės turėtojas arba žūva (ar išnyksta) pats nekilnojamasis daiktas. Pareiškėjas nepateikė jokių įstatymų nustatytų dokumentų apie trečiojo suinteresuoto asmens Klaipėdos rajono savivaldybės nekilnojamojo turto registre įregistruotos nuosavybės teisės į ginčo statinį pasibaigimą (daiktinės teisės turėtojo netekimą savo daiktinės teisės, šios teisės perleidimą kitam asmeniui). Kadangi nekilnojamojo turto registre įrašyti duomenys apie minėtus nekilnojamuosius daiktus ir trečiojo suinteresuoto asmens Klaipėdos rajono savivaldybės nuosavybės teises į juos atitinka dokumentus, kurių pagrindu šie duomenys buvo įrašyti, pareiškėjas nepateikė jokių dokumentų apie tai, kad trečiojo suinteresuoto asmens Klaipėdos rajono savivaldybės nekilnojamojo turto registre įregistruota nuosavybės teisė pasibaigė, todėl naikinti skundžiamus registratorių sprendimus ir įpareigoti teritorinį registratorių išregistruoti trečiojo suinteresuoto asmens Klaipėdos rajono savivaldybės nuosavybės teisę į statinį nėra pagrindo.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
teisėjų kolegija
n u t a r i a:
pareiškėjo M. J. apeliacinį skundą atmesti.
Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2014 m. balandžio 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Arūnas Dirvonas
Dalia Višinskienė
Virginija Volskienė