VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. rugsėjo 2 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Ieva Navickaitė–Sakalauskienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Autovici“ ieškinį atsakovei viešajai įstaigai „CPO LT“, išvadas teikiančios institucijos – Viešųjų pirkimų tarnyba, Specialiųjų tyrimų tarnyba ir Valstybės saugumo departamentas, dėl perkančiosios organizacijos sprendimo panaikinimo ir susijusių reikalavimų,

n u s t a t ė :

1.       Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Autovici“ (toliau – ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei viešajai įstaigai (toliau – VšĮ) „CPO LT“ (toliau – atsakovė), kuriuo prašo: i) panaikinti kaip neteisėtą atsakovės 2024 m. balandžio 26 d. sprendimą atmesti ieškovės paraišką, pateiktą viešajame pirkime „Lengvųjų automobilių užsakymai (lengvųjų automobilių pirkimas–pardavimas ir lengvųjų automobilių nuoma) per „CPO LT“ elektroninį katalogą dinaminėje pirkimų sistemoje“ (Pirkimo Nr. 521242) (toliau – Pirkimas); ii) grąžinti ieškovę į dinaminę pirkimo sistemą, ieškovei leidžiant dalyvauti atnaujintuose varžymuose dėl viešojo pirkimo sutarčių sudarymo – teikti pasiūlymus pagal konkrečius kvietimus;            iii) priteisti ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas iš atsakovės. Nurodė, kad: 

1.1.                      Vadovaujantis Pirkimo sąlygomis atsakovė negalėjo atmesti ieškovės paraiškos ją pašalinant iš dinaminės pirkimo sistemos (toliau – DPS). Iš Pirkimo sąlygų matyti, kad vieną kartą patikrinta paraiška daugiau nebetikrinama, nebent Perkančiajai organizacijai kilo abejonių. Nors ieškovė pašalinimo pagrindų turi neatitikti visą DPS galiojimo laikotarpį, tačiau galima vėliau nustatyta (ar naujai atsiradusi neatitiktis) bet kokiu atveju nesuponuoja paraiškos atmetimo. Tokiu atveju Perkančioji organizacija arba sustabdo tiekėjo dalyvavimą DPS, arba tiekėją pašalina iš konkretaus pirkimo procedūros, tačiau jo paraiškos neatmeta. Perkančioji organizacija neteisėtai atmetė jau įvertintą paraišką, kurios pagrindu tiekėjas dalyvavo DPS ir skundžiamą Sprendimą priėmė nukrypdama nuo Pirkimo sąlygų bei pažeisdama tiekėjų lygiateisiškumo bei skaidrumo principus.

1.2.                      Skundžiamas sprendimas yra nemotyvuotas ir nepagrįstas, jo turinys neaiškus, dėl to Perkančioji organizacija užkirto kelią ieškovei veiksmingai ginčyti pašalinimą iš Pirkimo.

1.3.                      Skundžiamas sprendimas priimtas pagal ydingus teisinius pagrindus ir netinkamai taikant aktualius teisės aktus. Vien pašalinimo pagrindo taikymą sudarančių aplinkybių nustatymas nereiškia, kad atitinkamas tiekėjas šalintinas, nepriklausomai nuo konkretaus atvejo aplinkybių. Net jei ir būtų galima spręsti apie teisėtą VPĮ 45 straipsnio 2¹ dalies 5 punkto taikymą, Perkančioji organizacija privalėjo leisti tiekėjui apsivalyti ar reabilituotis.

1.4.                      Ieškovė nelaikytina turinti interesų, galinčių kelti grėsmę nacionaliniam saugumui.

2.       Atsakovė VšĮ „CPO LT“ pateiktame atsiliepime su ieškiniu nesutinka ir prašo: i) ieškinį atmesti; ii) priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad:

2.1.                      Pirkimo sąlygų A dalies 15.13.1 punkte suformuluotas konkretus paraiškos atmetimo pagrindas, suteikiantis galimybę pašalinti tiekėją iš DPS. Taigi ieškovės teiginiai apie neva nepagrįstą paraiškos atmetimą yra nepagrįsti.

2.2.                      Tiek iš skundžiamo Sprendimo dėl paraiškos atmetimo, tiek iš atsakymo į Pretenziją turinio buvo aišku dėl kokių priežasčių ir kokiu pagrindu yra atmetama ieškovės paraiška. Atsakyme į Pretenziją atsakovė ieškovei pateikė tiek informacijos, kiek leido pateikti kompetentingos institucijos ir tai aiškiai nurodė ieškovei. Akivaizdu, kad ieškovei yra žinoma dėl kokių priežasčių ir kuo remiantis atsakingos valstybės institucijos (subjektai) sprendė, jog ieškovė kelia grėsmę nacionalinio saugumo interesams. Ieškovės deklaruojamas skundžiamo Sprendimo turinio „nesupratimas“, atsakovės vertinimu, yra apsimestinis. Ieškovės cituojama Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – ESTT) praktika nėra susijusi su ginčo dalyku ir nepagrindžia ieškovės reikalavimo atkleisti Koordinavimo komisijos rašte esančią informaciją pagrįstumo.

2.3.                      Ieškovės hipotezė, kad Koordinavimo komisijos raštas buvo paremtas NSUSOAĮ 11 straipsnio 1 dalies 2 punktu, vykdžius investuotojo patikrą, yra nepagrįsta. VPĮ 45 straipsnio 21 dalies atžvilgiu apsivalymo instituto taikymas VPĮ neįtvirtintas. VPĮ nėra įtvirtinta perkančiosios organizacijos pareiga ar teisė kvestionuoti kompetentingų institucijų išvadas ar jomis nesivadovauti.

2.4.                      Ieškovės motyvai, kuriais siekiama paneigti Perkančiajai organizacijai tenkančią pareigą priimti skundžiamą Sprendimą, neatitiktų teismų praktikoje vertintų situacijų, kuriose pažymėta, jog riziką didinančių ar keliančių grėsmę nacionaliniam saugumui ryšių su užsienio valstybių institucijomis ar tų valstybių fiziniais arba juridiniais asmenimis turėjimas sudaro pagrindą pripažinti, jog atitinkamos sutartys ir tiekėjai (sandorio šalis) neatitinka nacionalinio saugumo interesų.

3.       Teisme 2024 m. birželio 26 d. gautas ieškovės dublikas ir pareiškimas dėl ieškinio pagrindo papildymo, kuriuo ieškovė prašė laikyti, kad ieškinio pagrindas (motyvai) yra keičiamas (pildomas) dubliko, ypač jo III.3 dalyje, nurodytais teisiniais argumentais. Vilniaus apygardos teismo 2024 m. birželio 27 d. nutartimi ieškovės pareiškimą dėl ieškinio pagrindo pakeitimo ir atitinkamą dubliko dalį (dubliko III.3 dalį) atsisakyta priimti. Likusi dubliko dalis priimta. Dublike ieškovė papildomai nurodė, kad:

3.1.                      Koordinavimo

3.2.                      Atsakovė, tiesiogiai nukrypdama nuo kasacinio teismo praktikos ir ignoruodama ieškinio teisinius argumentus, neteisėtai išplėtė ginčo nagrinėjimo ribas, kadangi į bylą teikia naujus ir ikiteisminėje ginčo stadijoje nenurodytus motyvus.

3.3.                      Ieškovės asmeninė padėtis visiškai ne(be)kelia grėsmės nacionaliniam saugumui, kitokios išvados nesuponuoja Koordinavimo komisijos rašto turinys, kurio atsakovė nevertino. Atsakovės pozicija Pirkimo metu bei teismo procese dėl ieškovės grėsmės nacionaliniam saugumui yra formali, apsimestinė ir teisiškai nepagrįsta.

3.4.                      Pirkimo sąlygų A dalies 15.13.1 papunktis ir VPĮ 45 straipsnio 21 dalies 5 punktas suponuoja atsakovės teisę atmesti tiekėjo paraišką šios paraiškos vertinimo metu, o ne vėliau, kai tiekėjas jau dalyvauja konkrečiuose pirkimuose.

3.5.                      Koordinavimo komisijos rašto išviešinimas nėra savitikslis. Bet kokio pobūdžio informacijos, kurios pagrindu priimtas perkančiosios organizacijos sprendimas, išviešinimas leidžia veiksmingai apskųsti tiekėjų teises pažeidžiančius sprendimus.

3.6.                      Apsivalymo arba taisomosios priemonės yra proporcingumo principo taikymo padarinys. Vadinasi, tai, kad VPĮ 46 straipsnio 8 dalis ar 10 dalis tiesiogiai nesusieta su VPĮ 45 straipsnio 21 dalies 5 punktu, savaime nesuponuoja automatinio tiekėjo pašalinimo galimybės.

3.7.                      Dėl tiekėjų pašalinimo sprendžia perkančiosios organizacijos. Būtent dėl to VPĮ 45 straipsnio 21 dalyje įtvirtinta ne perkančiųjų organizacijų pareiga, o teisė atmesti tiekėjų pasiūlymus.

4.       Triplike atsakovė laikėsi atsiliepime išdėstytos pozicijos. Papildomai nurodė, kad:

4.1.                      Koordinavimo komisija nurodė atsakovei, jog išvadoje nurodyta informacija negali būti atskleista ieškovei. Atsakovė, neturėdama diskrecijos kvestionuoti Koordinavimo komisijos veiksmų, laikėsi jai pateiktų informacijos atskleidimo apribojimų. Atitinkamai, šią informaciją atsakovė pateikė teismui ir teismas priėmė pagrįstą sprendimą su atsiliepimu pateiktą Koordinavimo komisijos išvadą vertinti kaip neviešą informaciją.

4.2.                      Atsakovė, teikdama atsakymą į pretenziją, nurodė visą informaciją, kurią, vadovaudamasi Koordinavimo komisijos nurodymu, tuo metu galėjo teisėtai išviešinti. Ginčui persikėlus į teismą, atsakovas turėjo teisę visą informaciją pateikti teismui ir toliau, laikantis Koordinavimo komisijos nurodyto apribojimo, neatskleisti išvados detalių ieškovei. Koordinavimo komisijos išvados perdavimas teismui, kai pretenzijos nagrinėjimo metu išvados turinys nebuvo niekam atskleistas, negali būti vertinamas kaip ginčo ribų išplėtimas.

4.3.                      Ieškovė įrodinėja, kad būtent perkančioji organizacija yra atsakinga už Pirkime priimamus sprendimus ir, gavusi Koordinavimo komisijos išvadą, turėjo individualiai vertinti išvadoje nurodytus faktus. Tokie ieškovės teiginiai yra niekuo nepagrįsta nuomonė, prieštaraujanti teisiniam reguliavimui, teismų praktikai, Viešųjų pirkimų tarnybos išvadoje išdėstytiems argumentams bei Pirkimo sąlygoms.

4.4.                      Ieškovės teiginiai apie tai, kad net ir siekiant atmesti paraišką vadovaujantis VPĮ 45 straipsnio 21 dalies 5 punktu taikomos apsivalymo procedūros, yra ieškovės nuomonė, nepagrįsta jokiais teisiniais argumentais.

4.5.                      Ieškovės teiginiai apie perkančiosioms organizacijoms tenkančias funkcijas pačioms atlikti papildomą tyrimą kompetentingų institucijų išduotų išvadų pagrindu, yra niekuo nepagrįsti.

5.       Išvadą teikianti institucija – Viešųjų pirkimų tarnyba pateikė išvadą. Nurodė, kad:

5.1.                      Jeigu perkančioji organizacija viešojo pirkimo dokumentuose nustatė, kad ji atmeta tiekėjo

5.2.                      VPĮ 45 straipsnio 21 dalies 5 punkte nurodyta tiekėjo pašalinimo iš Pirkimo sąlyga nesudaro pagrindo teigti, kad perkančioji organizacija, gavusi kompetentingos institucijos pateiktą informaciją, turi kvestionuoti šios informacijos turinį ir diskrecijos teisę spręsti, kad ši informacija nėra pakankama tiekėjo paraiškai ar pasiūlymui atmesti.

5.3.                      Nagrinėjamu atveju ginčas byloje kilo ne dėl tiekėjo pašalinimo iš pirkimo procedūros esant bent vienam VPĮ 46 straipsnyje įtvirtintam pašalinimo pagrindui, o dėl atsakovės priimto sprendimo pašalinti ieškovę iš DPS VPĮ 45 straipsnio 21 dalies 5 punkte nurodytu pagrindu, kas leidžia daryti išvadą, jog nagrinėjamu atveju VPĮ nuostatos, susijusios su proporcingumo vertinimu ir „apsivalymo“ instituto taikymu nėra aktualios.

6.       Teisme 2024 m. liepos 1 d. gautas ieškovės prašymas sustabdyti bylos nagrinėjimą ir kreiptis į ESTT su prašymu dėl prejudicinio sprendimo priėmimo šiame prašyme pateiktais klausimais.

7.       Vilniaus apygardos teismo 2024 m. liepos 30 d. nutartimi į bylą įtraukti Specialiųjų tyrimų tarnyba ir Valstybės saugumo departamentas jų kompetencijos ribose išvadai byloje nagrinėjamais klausimais teikti.

8.       Teisme 2024 m. rugpjūčio 12 d. gauta Specialiųjų tyrimų tarnybos išvada. Išvadą teikianti institucija nurodė, kad Komisijai teikiamai informacijai pagal NSUSOAĮ 11 straipsnio 1 dalį yra taikoma STTĮ 9 straipsnyje nustatyta analitinės antikorupcinės žvalgybos informacijos apsauga. Faktas, kad ieškovė (ieškovės atstovas) jos pačios teigimu, susipažino su (duomenys neskelbtini) prieš teismui priimant nutartį, savaime nesudaro prielaidų leisti susipažinti bei naudoti teismo nutartimi neviešu pripažintame rašte nurodytą informaciją, gautą iš STT.

9.       Teisme 2024 m. rugpjūčio 14 d. gauta Valstybės saugumo departamento išvada. Išvadą teikianti institucija nurodė, kad: 1) nors sprendimų viešųjų pirkimų procedūrų metu priėmimas – perkančiosios organizacijos diskrecija, tačiau diskrecijos teisė negali būti absoliuti. Nacionalinio saugumo interesų paisymas – pagrindinė atsakingo valdymo principo sudėtinė dalis. Esant pateiktai nacionalinį saugumą užtikrinančių kompetentingų institucijų informacijai apie UAB „Autovici“ interesus, galinčius kelti grėsmę nacionaliniam saugumui, ypač įvertinus susiklosčiusį dabartinį geopolitinį kontekstą, perkančioji organizacija privalo pagal savo kompetenciją spręsti dėl visų jai prieinamų grėsmių nacionaliniam saugumui mažinimo priemonių taikymo, be kita ko, dėl UAB „Autovici“ paraiškos atmetimo; 2) nagrinėjamu atveju Valstybės saugumo departamentas Koordinavimo komisijai informaciją pateikė (duomenys neskelbtini). Šis raštas yra įslaptintas dokumentas (slaptumo žyma „Slaptai“). Atitinkamai susipažinimas su šiuo įslaptintu dokumentu galimas tik griežtai laikantis įslaptintos informacijos teisinio reglamentavimo nuostatų.

Teismas

konstatuoja:

II.                      Teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl ieškovės rašytinių paaiškinimų

10.       Visos faktinės bylos aplinkybės turi būti nustatomos ir įrodymai ištiriami bylą nagrinėjant iš esmės. Baigus bylos nagrinėjimą iš esmės ir teismui išėjus į sprendimų priėmimo kambarį, jokie nauji byloje dalyvaujančių asmenų procesiniai dokumentai ir (ar) prašymai, neatnaujinus bylos nagrinėjimo iš esmės, negali būti priimami ir nagrinėjami (Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-374-910/2023).

11.       Nagrinėjamu atveju bylos nagrinėjimas iš esmės baigtas 2024 m. rugpjūčio 27 d. ir teismas šios dienos nutartimi atidėjo teismo procesinio sprendimo civilinėje byloje priėmimą ir paskelbimą 2024 m. rugsėjo 2 d. 14.00 val. Teisme 2024 m. rugsėjo 2 d. gauti ieškovės rašytiniai paaiškinimai apie kitoje civilinėje byloje Nr. e2-2177-432/2024, kurioje buvo sprendžiama dėl ieškovės paraiškos atmetimo Viešųjų pirkimų įstatymo 45 straipsnio 21 dalies 5 punkto pagrindu, patvirtintą šalių sudarytą taikos sutartį, kuriuos ieškovė prašo prijungti prie bylos. Taigi, ieškovė teismui rašytinius paaiškinimus pateikė baigus nagrinėti bylą iš esmės ir teismui išėjus į sprendimų priėmimo kambarį. Dėl šios priežasties teismas daro išvadą, kad nėra teisinio pagrindo priimti ieškovės rašytinius paaiškinimus, todėl šis prašymas laikytinas nepaduotu ir grąžintinas jį pateikusiam asmeniui. Teismas pažymi ir tai, kad teismui ieškovės pateikti duomenys yra prieinami Lietuvos teismų informacinės sistemoje (LITEKO) ir teismas turi teisę šiais duomenimis naudotis (CPK 179 straipsnio 3 dalis).

Dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių

12.       Perkančioji organizacija vykdė viešąjį pirkimą „Lengvųjų automobilių užsakymai (lengvųjų automobilių pirkimas – pardavimas ir lengvųjų automobilių nuoma) per CPO LT elektroninį katalogą dinaminėje pirkimų sistemoje“ (Pirkimo Nr. 521242) (toliau – Pirkimas). Ieškovė pateikė paraišką Pirkime.

13.       Ieškovei pateikus paraišką, 2023 m. sausio 23 d. atsakovė informavo ieškovę apie tai, kad jai leista dalyvauti Dinaminėje pirkimo sistemoje (toliau – DPS). Ieškovė per 5 darbo dienas turėjo užsiregistruoti CPO LT kataloge. 2023 m. sausio 25 d. ieškovė pateikė paraišką prisijungti prie CPO LT katalogo ir nurodė būtinus duomenis.

14.       2023 m. kovo 30 d. atsakovė informavo ieškovę apie Pirkimo dokumentų patikslinimą, t. y. kad keičiama Pirkimo dokumentų sąlyga dėl pašalinimo pagrindų – be kitų nuostatų ir papildymų, įtraukiamas VPĮ 45 straipsnio 2¹ dalies 5 punktas.

15.       2023 m. rugpjūčio 23 d. atsakovė informavo ieškovę, kad bus vykdoma tiekėjų, kuriems leista dalyvauti DPS, planinė pašalinimo pagrindų nebuvimo ir kvalifikacijos atitikties patikra. 2023 m. rugsėjo 4 d. ieškovė atsakovei pateikė dėl planinio patikrinimo prašomus pateikti dokumentus ir informaciją, kurią 2023 m. rugsėjo 19 d. papildė (patikslino EBVPD). 2024 m. balandžio 24 d. ieškovė pateikė pasiūlymą, pasiūlymas nebuvo vertintas, o paraiška atmesta.

16.       2024 m. balandžio 26 d. atsakovė informavo ieškovę apie jos paraiškos atmetimą Pirkimo sąlygų A dalies 15.13.1 punkto ir VPĮ 45 straipsnio 2¹ dalies 5 punkto pagrindu (toliau – skundžiamas Sprendimas). Skundžiamas Sprendimas priimtas Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos koordinavimo komisijos (toliau – Koordinavimo komisija) išvados (rašto) pagrindu.

17.       2024 m. gegužės 6 d. ieškovė pateikė pretenziją (toliau – Pretenzija), kuria reikalavo: (i) panaikinti skundžiamą Sprendimą; (ii) grąžinti ieškovę atgal į DPS leidžiant su kitais ūkio subjektais varžytis dėl viešojo pirkimo sutarčių sudarymo – teikti pasiūlymus pagal konkrečius kvietimus. 2024 m. gegužės 17 d. atsakovė pateikė atsakymą į Pretenziją, kuriuo informavo, kad Pretenzija netenkinama.

18.       2024 m. gegužės 27 d. ieškovė, nesutikdama su atsakovės atsakymu, pateikė ieškinį, kuriuo reikalauja panaikinti atsakovės 2024 m. balandžio 26 d. sprendimą atmesti ieškovės paraišką, pateiktą DPS, bei grąžinti ieškovę į DPS, leidžiant dalyvauti atnaujintuose varžymuose dėl viešojo pirkimo sutarčių sudarymo – teikti pasiūlymus pagal konkrečius kvietimus.

19.       Nagrinėjamu atveju ginčo esmė yra Viešųjų pirkimų įstatymo 45 straipsnio 21 dalies 5 punkto taikymas ir aiškinimas, vertinant vykdytų viešųjų pirkimų procedūrų (konkrečiai – ieškovės paraiškos atmetimo minėtos normos pagrindu) teisėtumą.

Dėl skundžiamo Sprendimo (ne)atitikties Pirkimo sąlygoms

20.       Ieškovė visų pirma nurodo, kad atsakovė skundžiamą Sprendimą atmesti ieškovės paraišką priėmė nukrypdama nuo Pirkimo sąlygų bei tokiu būdu pažeisdama tiekėjų lygiateisiškumo ir skaidrumo principus. Teismas nurodytą argumentą atmeta kaip teisiškai nepagrįstą.

21.       Remiantis Pirkimo dokumentų A dalies XVI skyriaus „Tiekėjų pašalinimo pagrindų ir kvalifikacijos patikrinimas DPS galiojimo laikotarpiu“ 16.1. punktu, DPS galiojimo laikotarpiu CPO LT turi teisę atlikti planinius ir neplaninius DPS tiekėjų tikrinimus dėl pašalinimo pagrindų nebuvimo ir (ar) atitikties kvalifikacijos reikalavimams.

22.       Atitinkamai Pirkimo dokumentų A dalies XV skyriaus „Tiekėjų paraiškų nagrinėjimas, paraiškų atmetimo priežastys“ 5.13. punkte be kita ko įtvirtinta, kad kai Lietuvos Respublikos Vyriausybė (toliau – Vyriausybė), įvertinusi riziką, kad veiksniai, dėl kurių buvo ar gali būti paskelbta mobilizacija, įvesta karo ar nepaprastoji padėtis, kelia grėsmę nacionaliniam saugumui, yra priėmusi sprendimą dėl šios nuostatos taikymo, VšĮ „CPO LT“ viešųjų pirkimų komisija (toliau – Komisija) atmeta tiekėjo paraišką jeigu yra bent viena iš VPĮ 45 straipsnio 21 dalies 1, 2, 4, 5 punktuose numatytų sąlygų (15.13.1. papunktis).

23.       Taigi, nagrinėjamu atveju Pirkimui be kita ko buvo taikomos ir VPĮ 45 straipsnio 21 dalies 1–5 punktuose įtvirtintos paraiškos ar pasiūlymo atmetimo sąlygos, o atsakovė privalėjo šių nuostatų laikytis.

24.       Teismas neturi pagrindo nepritarti išvadą byloje pateikusios institucijos – Viešųjų pirkimų tarnybos (toliau – VPT) pozicijai, jog Pirkimo sąlygų 5.13. punktas (kuris savo turiniu atitinka VPĮ 45 straipsnio 21 dalį) taikomas esant šių sąlygų visumai: i) turi būti paskelbta mobilizacija, karo ar nepaprastoji padėtis arba Vyriausybė, įvertinusi riziką, kad veiksniai, dėl kurių buvo ar gali būti paskelbta mobilizacija, įvesta karo ar nepaprastoji padėtis, kelia grėsmę nacionaliniam saugumui, yra priėmusi sprendimą dėl šios nuostatos taikymo; ii) nustatoma bent viena sąlyga, nurodyta VPĮ 45 straipsnio 21 dalies 1–5 punktuose.

25.       2022 m. rugsėjo 14 d. Vyriausybės nutarimo Nr. 925 „Dėl Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo 45 straipsnio 21 dalies, Lietuvos Respublikos pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatymo 58 straipsnio 41 dalies ir Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų, atliekamų gynybos ir saugumo srityje, įstatymo 33 straipsnio 9 dalies taikymo“ 1 punkte nustatyta, kad VPĮ 45 straipsnio 21 dalis taikoma perkančiosioms organizacijoms, atliekančioms viešuosius pirkimus (taigi pirmoji sąlyga, kuriai esant perkančioji organizacija gali remtis Pirkimo sąlygų 15.13.1. papunkčiu nustatyta).

26.       VPĮ 45 straipsnio 21 dalies 5 punktas numato, kad perkančioji organizacija gali atmesti paraišką ar pasiūlymą, jeigu perkančioji organizacija turi kompetentingų institucijų informacijos, kad tiekėjas, jo subtiekėjas, ūkio subjektai, kurių pajėgumais remiamasi, turi interesų, galinčių kelti grėsmę nacionaliniam saugumui.

27.       Iš bylos medžiagos, t. y. iš skundžiamo Sprendimo dėl paraiškos atmetimo bei atsakymo į Pretenziją, nustatyta, kad atsakovė gavo informacijos iš kompetentingų institucijų – Koordinavimo komisijos išvadą (raštą), apimančią kitų institucijų pateiktus duomenis, jog ieškovė turi ar praeityje turėjo interesų (ryšių), galinčių kelti grėsmę nacionaliniam saugumui (taigi antroji sąlyga, kuriai esant perkančioji organizacija gali remtis Pirkimo sąlygų 15.13.1. papunkčiu taip pat nustatyta).

28.       Teismas neturi pagrindo nepritarti VPT išvadoje pateiktam vertinimui, jog atsakovė Pirkimo sąlygų 15.13.1. papunktyje įtvirtinusi aiškias paraiškos ar pasiūlymo atmetimo sąlygas, esant nustatytai šioms sąlygoms taikyti būtinų faktinių aplinkybių visumai, pagrįstai sprendė, kad egzistuoja pagrindas atmesti ieškovės paraišką ir pašalinti ją iš DPS.

29.       Kartu teismas atmeta kaip nepagrįstus ieškovės argumentus, kad Pirkimo sąlygų A dalies 15.13.1. papunktis ir VPĮ 45 straipsnio 21 dalies 5 punktas suponuoja atsakovės teisę atmesti tiekėjo paraišką šios paraiškos vertinimo metu, o ne vėliau, kai tiekėjas jau dalyvauja konkrečiuose pirkimuose.

30.       Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad neatmestina ir tokios situacijos galimybė, kai perkančiajai organizacijai, priėmusiai sprendimą dėl konkretaus, kelių ar visų tiekėjų kvalifikacijos ar pasiūlymo atitikties ir apie tai informavus tiekėjus, paaiškėja naujų duomenų ar kyla pagrįstų abejonių, dėl kurių perkančioji organizacija negalėtų sudaryti viešojo pirkimo sutarties. Jei perkančioji organizacija jokiais būdais negalėtų persvarstyti savo sprendimų, tai tokiu atveju nebūtų iki galo įgyvendinti viešųjų pirkimų tikslai ir nebūtų sudaryta galimybės pačiai perkančiajai organizacijai pakeisti savo galbūt skubotai ar neteisėtai priimtą sprendimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-407/2011).

31.       Taigi ieškovės paraiškos įvertinimas, kaip atitinkančios Pirkimo sąlygas, nėra kliūtis šiai paraiškai atmesti dėl vėliau (po nurodyto įvertinimo) paaiškėjusių aplinkybių, kad ją pateikusi tiekėja neatitinka reikalavimų, susijusių su nacionalinio saugumo interesų užtikrinimu. 

32.       Be to, kaip teisingai nurodo atsakovė, jos sukurtu pirkimo moduliu turi teisę naudotis visi pirkimo vykdytojai (įskaitant ir valstybinės reikšmės įmones), todėl pačios DPS, kaip pirkimų būdo, forma ir ypatumai lemia būtinybę sudaryti galimybę patikrinti ir pakartotinai vertinti atitinkamo tiekėjo tinkamumo patikrą viso DPS galiojimo metu.

Dėl veiksmingos teisių gynybos principo (ne)užtikrinimo

33.       Ieškovė taip pat laikosi pozicijos, kad nagrinėjamu atveju buvo pažeista jos teisė į veiksmingą teisių gynybą, kadangi skundžiamas Sprendimas yra nemotyvuotas, jo turinys neaiškus, atsakovės pacituotos VPĮ ir Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymo (toliau – NSUSOAĮ) nuostatos bei lakoniški Koordinavimo komisijos teiginiai, negali būti laikomi tinkamu informavimu apie skundžiamą Sprendimą. Ieškovės teigimu jai nebuvo nurodytos konkrečios faktinės aplinkybės, kurių pagrindu kompetentingos institucijos konstatavo ieškovės interesus, keliančius grėsmę nacionaliniam saugumui, nesuteikiant esminės informacijos dėl jos paraiškos atmetimo VPĮ 45 straipsnio 21 dalies 5 punkto pagrindu pagrįstumo. Nurodyti ieškovės argumentai atmetami kaip nepagrįsti.

34.       Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad vertinant tiekėjų informatyvumo pakankamumą, atsižvelgtina į tai, ar atskiri dokumentai, kuriuose įtvirtinti perkančiosios organizacijos sprendimai (protokolai, pranešimas apie konkurso rezultatus), nors ir būdami lakoniški, glausti ir stokojantys išsamumo, užtikrina minimalios informacijos tiekėjui, reikalingos ginant savo galbūt pažeistas teises, pateikimą ar ne (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-231/2011).

35.       Skundžiamame Sprendime ir Atsakyme į Pretenziją yra nurodyti šie ieškovės paraiškos atmetimo pagrindai: i) nurodyta, kad Koordinavimo komisija pateikė raštą su kompetentingų institucijų surinkta informacija, iš kurios duomenų nustatyta, kad tiekėjas turi ar praeityje turėjo didinančių riziką ar keliančių grėsmę nacionaliniam saugumui ryšių su užsienio valstybių institucijomis ar tų valstybių fiziniais ar juridiniais asmenimis; ii) nurodytos Pirkimo sąlygų ir VPĮ nuostatos, kuriomis vadovaujantis atsakovė, gavusi iš minėtų institucijų informaciją, atmetė ieškovės paraišką (Pirkimo sąlygų A dalies 15.13.1. papunktis ir VPĮ 45 straipsnio 21 dalies 5 punktas).

36.       Taigi atsakovė nurodė sprendimo dėl ieškovės pasiūlymo atmetimo esmę, faktinį ir teisinį pagrindą, kiek tai neprieštaravo teisės aktų reikalavimams (Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 15 straipsnio 1 dalis; Žvalgybos įstatymo 18 straipsnio 3 dalis). Detalesnis ieškovės paraiškos atmetimo priežasčių paaiškinimas nebuvo leistinas, siekiant išvengti konfidencialios informacijos, esančios (duomenys neskelbtini) atskleidimo ir perdavimo.

37.       Teismas taip pat atkreipia dėmesį į tai, jog nors ieškovė teigia, kad nagrinėjamu atveju buvo pažeista jos teisė į veiksmingą teisių gynybą, kadangi nei pačiame ginčijamame perkančiojo subjekto sprendime dėl paraiškos atmetimo, nei perkančiojo subjekto atsakyme į ieškovės pretenziją nebuvo nurodytos konkrečios faktinės aplinkybės, kurių pagrindu kompetentingų institucijų konstatuoti ieškovės interesai, keliantys grėsmę nacionaliniam saugumui, todėl ieškovė turėjo tik spėlioti, dėl kokių priežasčių ji buvo taip įvertinta, dalį šių priežasčių ieškovė selektyviai nurodo tiek perkančiajai organizacijai pateiktoje pretenzijoje, tiek ir savo procesiniuose dokumentuose, taigi akivaizdu, kad ieškovei yra žinoma dėl kokių priežasčių ir kuo remiantis kompetentingos valstybės institucijos perdavė informaciją, o atsakovė sprendė, jog ieškovė turi interesų, galinčių kelti grėsmę nacionaliniam saugumui.

38.       Atsižvelgiant į šias aplinkybes, nėra pagrindo teigti, kad perkančiosios organizacijos sprendimas atmesti ieškovės paraišką yra nemotyvuotas. Ieškovei buvo pakankamai atskleisti jos paraiškos atmetimo motyvai ir jos teisės į veiksmingą teisių gynybą nebuvo pažeistos.

Dėl ginčui aktualių teisės aktų taikymo (ne)tinkamumo

39.       Ieškovė teigia, kad skundžiamas Sprendimas (paraiškos atmetimas) neatitinka NSUSOAĮ ir VPĮ nuostatų, kadangi: i) Koordinavimo komisijos raštas buvo gautas vadovaujantis netinkamu NSUSOAĮ pagrindu; ii) atsakovė ydingai aiškina VPĮ 45 straipsnio 21 dalies 5 punkto reguliavimą, atsakovė privalėjo kreiptis į ieškovę, prašydama paaiškinti turimą informaciją ir suteikti teisę apsivalyti (pasitaisyti), o ne gavus kompetentingos institucijos informaciją atmesti ieškovės paraišką.

40.       Į bylą pateiktoje Specialiųjų tyrimų tarnybos išvadoje nurodyta, kad NSUSOAĮ 11 straipsnio 1 dalyje nustatyti investuotojo atitikties nacionalinio saugumo interesams vertinimo kriterijai taip pat taikomi atliekant sandorio šalies ar trečiojo asmens patikrą.

41.       Atitinkamai VPĮ 45 straipsnio 21 dalies 5 punkte yra numatytas specialus reguliavimas, susijęs su viešuoju interesu, neįtvirtinant perkančiosios organizacijos pareigos ar teisės kvestionuoti kompetentingų institucijų pateiktą informaciją ar ja nesivadovauti.

42.       Šiame kontekste teismas pritaria VPT išvadai, kad VPĮ 45 straipsnio 21 dalies 5 punkte nurodyta tiekėjo pašalinimo iš Pirkimo sąlyga nesudaro pagrindo teigti, kad perkančioji organizacija, gavusi kompetentingos institucijos pateiktą informaciją, turi kvestionuoti šios informacijos turinį ir diskrecijos teisę spręsti, kad ši informacija nėra pakankama tiekėjo paraiškai ar pasiūlymui atmesti.

43.       Priešingu atveju, t. y. nesivadovaudama minėtomis normomis bei iš kompetentingų institucijų gauta informacija bei su ieškove sudarydama viešojo pirkimo sutartį, t. y. vertindama (papildomai) visą situaciją kitaip, nei tą padarė minėtos įstatymo specialiai tam įgalintos institucijos, sudarydama sandorį su tiekėja, galimai keliančia grėsmę nacionaliniam saugumui, atsakovė ne tik būtų pažeidusi VPĮ reikalavimus, bet ir prisiėmusi su tuo susijusias rizikas.

44.       Ieškovė taip pat teigia, kad atsakovė turėjo leisti ieškovei pasiaiškinti, kadangi tokia jos teisė išplaukia iš Pirkimo sąlygų ir VPĮ įtvirtinto reguliavimo. Kaip teisingai į bylą pateiktoje išvadoje nurodė VPT, perkančiųjų organizacijų pareiga vertinti tiekėjų pašalinimo iš pirkimo procedūros proporcingumą bei „apsivalymo“ mechanizmas yra taikytini būtent tais atvejais, kai tiekėjai atitinka VPĮ 46 straipsnio atitinkamose dalyse įtvirtintus pašalinimo pagrindus. Tuo tarpu nagrinėjamu atveju ginčas byloje kilo ne dėl tiekėjo pašalinimo iš pirkimo procedūros esant bent vienam VPĮ 46 straipsnyje įtvirtintam pašalinimo pagrindui, o dėl atsakovės priimto Sprendimo pašalinti ieškovę iš DPS VPĮ 45 straipsnio 21 dalies 5 punkte nurodytu pagrindu, kas leidžia daryti išvadą, jog nagrinėjamu atveju VPĮ nuostatos, susijusios su proporcingumo vertinimu ir „apsivalymo“ instituto taikymu nėra aktualios.

45.       Teismas pritaria atsakovės pozicijai, kad nagrinėjamu atveju ieškovė nepagrįstai sutapatina tiekėjų pašalinimo pagrindus, numatytus VPĮ 46 straipsnyje su visiškai atskira VPĮ 45 straipsnio 21 dalies 5 punkto nuostata, susijusia su nacionaliniu saugumu.

46.       Nors ieškovė nuolat akcentuoja, kad sprendimų viešųjų pirkimų procedūrų metu priėmimas – perkančiosios organizacijos diskrecija, tačiau, teismo vertinimu, ši diskrecijos teisė negali būti absoliuti. Teismas neturi pagrindo nepritarti Valstybės saugumo departamento pozicijai, kad esant pateiktai nacionalinį saugumą užtikrinančių kompetentingų institucijų informacijai apie ieškovės interesus, galinčius kelti grėsmę nacionaliniam saugumui, ypač įvertinus susiklosčiusį dabartinį geopolitinį kontekstą, perkančioji organizacija privalo pagal savo kompetenciją spręsti dėl visų jai prieinamų grėsmių nacionaliniam saugumui mažinimo priemonių taikymo, be kita ko, dėl ieškovės paraiškos atmetimo.

47.       Apibendrinant, ieškovės teiginiai, kad Koordinavimo komisijos raštas gautas netinkamu NSUSOAĮ pagrindu vertinami kaip nepagrįsti, kartu atmetant ieškovės argumentus, jog Pirkimo sąlygos bei VPĮ nuostatos turi būti aiškinamos kaip sukuriančios ieškovei teisę apsivalyti, o atsakovei pareigą kvestionuoti kompetentingų institucijų pateiktą informaciją.

48.       Galiausiai, pažymėtina, jog ieškovė nuolat akcentuoja, kad ji nelaikytina kaip turinti interesų, galinčių kelti grėsmę nacionaliniam saugumui, o Koordinavimo komisijos raštas neturi realaus teisinio ir faktinio pagrindo, kadangi aplinkybės dėl ieškovės keliamos grėsmės ne(be)atitinka tikrovės. Minėta, kad (duomenys neskelbtini) turinio vertinimas nėra šios bylos dalykas. Nagrinėjamu atveju ginčo esmė yra VPĮ 45 straipsnio 21 dalies 5 punkto taikymas ir aiškinimas, vertinant vykdytų viešųjų pirkimų procedūrų teisėtumą.

49.       Kiek tai susiję su vykdytų viešųjų pirkimų procedūrų teisėtumu ir ieškovės paraiškos atmetimu VPĮ 45 straipsnio 21 dalies 5 punkto pagrindu akcentuotina, kad nacionalinis saugumas – viešasis interesas ir visai visuomenei reikšminga vertybė, o nacionalinio saugumo interesai – saugomi gyvybiniai ir pirmaeiliai valstybės interesai.

50.       Pasikeitus geopolitinei situacijai buvo peržiūrėti ir sugriežtinti su nacionaliniu saugumu susiję viešųjų pirkimų reikalavimai. 2022 m. kovo 17 d. įstatymu Nr. XIV-954 VPĮ buvo papildytas nacionalinio saugumo nuostatomis, be kita ko įtvirtinant galimybę perkančiosioms organizacijoms pačioms atmesti tiekėjo paraišką ar pasiūlymą esant bent vienai sąlygai, nurodytai VPĮ 45 straipsnio 21 dalyje.

51.       Ieškovės paraiška buvo atmesta VPĮ 45 straipsnio 21 dalies 5 punkto pagrindu, kuomet paraiškos atmetimui perkančiajam subjektui iš esmės pakanka atitinkamos kompetentingų institucijų informacijos, kad subjektas turi interesų, galinčių kelti grėsmę nacionaliniam saugumui. Nagrinėjamu atveju tokia informacija egzistavo, ją perkantysis subjektas (atsakovė) gavo iš kompetentingų, t. y. pagal įstatymus kompetenciją spręsti dėl grėsmės nacionalinio saugumo interesams (ne)buvimo turinčių valstybės institucijų, informacija apie ieškovės interesus, galinčius kelti grėsmę nacionaliniam saugumui (jos teisingumo, atitikimo tikrovei prasme) nėra įstatymų nustatyta tvarka paneigta ir nuginčyta.

52.       Kartu teismas akcentuoja ir tai, kad sprendžiant dėl paraišką pateikusio tiekėjo grėsmės nacionaliniam saugumui galimybės, atliekamas savo esme perspektyvinis (į ateitį nukreiptas) vertinimas, vertinama potenciali grėsmė nacionaliniam saugumui, todėl iš esmės pakanka pagrįsto manymo (įsitikinimo), kad ieškovės veiksmai, ryšiai ar interesai kompetentingų institucijų surinktos informacijos kontekste gali kelti grėsmę nacionaliniam saugumui.

53.       Teismo vertinimu remiantis VPĮ 45 straipsnio 21 dalies 5 punktu tam tikri tiekėjo ryšiai (interesai), net jei dalis jų egzistavo praeityje, dabartinio geopolitinio konteksto atveju sudaro prielaidas atitinkamus tiekėjus šalinti iš viešojo pirkimo procedūrų, kadangi nacionalinis saugumas laikytinas didesne vertybe, nei privatūs ieškovės interesai, susiję su dalyvavimu Pirkime, todėl teismas sprendžia, kad atsakovė ieškovės paraišką atmetė pagrįstai.

Dėl kreipimosi į ESTT su prašymu priimti prejudicinį sprendimą

54.       Ieškovės nuomone byloje nagrinėjamų klausimų kompleksiškumą suponuoja VPĮ ir Europos Sąjungos teisės: i) Europos Parlamento ir Tarybos 2014 m. vasario 26 d. direktyvos 2014/24/ES dėl viešųjų pirkimų, kuria panaikinama Direktyva 2004/18/EB (toliau – Direktyva 2014/24/ES); ii) Tarybos 1989 m. gruodžio 21 d. direktyvos 89/665/EEB dėl įstatymų ir kitų teisės aktų, susijusių su peržiūros procedūrų taikymu sudarant viešojo prekių pirkimo ir viešojo darbų pirkimo sutartis, derinimo, iš dalies pakeistos 2007 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2007/66/EB (toliau – Direktyva 89/665/EEB) nuostatos ir jų aiškinimas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir ESTT praktikoje.

55.       Ieškovė prašo sustabdyti bylos nagrinėjimą ir kreiptis į ESTT su prašymu priimti prejudicinį sprendimą dėl šių klausimų:

1)       Ar Direktyvos 2014/24/ES 18 straipsnyje įtvirtinti viešųjų pirkimų lygiateisiškumo, skaidrumo ir proporcingumo principai, 56 straipsnis, kuriame apibrėžta bendroji tiekėjų pasiūlymų vertinimo tvarka, bei 57 straipsnio nuostatos, kuriose reglamentuojami tiekėjų pašalinimo pagrindai, turi būti suprantamos ir aiškinamos taip, kad nacionalinis reguliavimas, pagal kurį atmetamas ekonomiškai naudingiausias pasiūlymas, jei perkančioji organizacija turi kompetentingos institucijos informacijos apie tai, kad atitinkamas ūkio subjektas turi interesų, galinčių kelti grėsmę nacionaliniam saugumui, (i) kvalifikuotinas tiekėjų pašalinimo pagrindu šios direktyvos 57 straipsnio taikymo prasme ir (ii) tokiam pašalinimui taikoma šios direktyvos 57 straipsnio nuostatose įtvirtinta tvarka, įskaitant, bet neapsiribojant, tiekėjų pašalinimo proporcingumo vertinimą, prašymą pristatyti taisomąsias priemones, ribotą pašalinimo terminą ir pan.;

2)       Nepriklausomai nuo atsakymų į pirmąjį klausimą, ar Direktyvos 2014/24/ES 18 straipsnyje įtvirtinti viešųjų pirkimų skaidrumo, lygiateisiškumo ir proporcingumo principai, be kita ko, taip kaip jie aiškinami Teisingumo Teismo jurisprudencijoje (pvz., sprendime Michaniki, C-213/07), turi būti suprantami ir aiškinami taip, kad aptariamas nacionalinis reguliavimas viršija tai, kas būtina šio reguliavimo tikslams pasiekti, atsižvelgiant į tai, jog dėl grėsmės nacionalinio saugumo interesams sprendžiama ne pagal aiškius, iš anksto apibrėžtus kriterijus, o pagal kompetentingos institucijos vertinimą, kuriam atskirai nėra keliami konkretūs turinio ir formos reikalavimai;

3)       Ar Chartijos 15 straipsnyje ir 16 straipsnyje, kuriuose reguliuojama asmenų teisė užsiimti veikla ir laisvė užsiimti verslu, Direktyvos 2014/24/ES 18 straipsnyje įtvirtinti viešųjų pirkimų skaidrumo, lygiateisiškumo ir proporcingumo principai ir 57 straipsnyje nustatyti tiekėjų pašalinimo pagrindai, turi būti suprantami ir aiškinami taip, kad aptariamas nacionalinis reguliavimas nesuderinamas su nurodytomis ES viešųjų pirkimų teisės normomis tiek, kiek iš viešojo pirkimo gali būti pašalinamas tiekėjas dėl jo atstovo (direktoriaus, akcininko) netiesioginių ryšių su kita įmone, kuri vykdė ekonominę veiklą Rusijos Federacijoje; ar atsižvelgiant į Teisingumo Teismo išaiškinimus sprendime Michaniki, tokiems ūkio subjekto atstovams bet kokiu atveju turi būti leidžiama pasiaiškinti, kad jų asmeninė padėtis nekelia grėsmės nacionaliniam saugumui;

4)       Ar Direktyvos 89/665/EEB 1 straipsnio 1 dalies 3 pastraipa turi būti suprantama ir aiškinama taip, kad perkančiosios organizacijos sprendimas pašalinti tiekėją dėl galimos grėsmės nacionaliniam saugumui yra skųstinas sprendimas, nepriklausomai nuo to, kad jis pagrįstas kitos kompetentingos institucijos išvada; ar, be kita ko, atsižvelgiant į Teisingumo Teismo praktiką (pvz., 2018 m. spalio 24 d. sprendimą Vossloh Laeis, C-124/17; 2020 m. sausio 30 d. sprendimą Tim, C-395/18; 2023 m. gruodžio 21 d.  sprendimą Infraestruturas de Portugal ir Futrifer Ind?strias Ferrovi?rias, C-66/22), Direktyvos 89/665/EEB 1 straipsnio 1 dalies 3 pastraipa ir Direktyvos 2014/24/ES 18 straipsnis, 56 straipsnis ir 57 straipsnio nuostatos turi būti suprantamos ir aiškinamos taip, kad perkančioji organizacija turi pareigą pati patikrinti gautos informacijos tikrumą, patikimumą, o, esant poreikiui, neatsižvelgti į kompetentingos institucijos išvadą;

5)       Ar Direktyvos 2014/24/ES 18 straipsnyje įtvirtinti viešųjų pirkimų skaidrumo, lygiateisiškumo ir proporcingumo principai ir Direktyvos 89/665/EEB 1 straipsnio 1 dalies 3 pastraipoje ir 3 dalyje, kuriose, be kita ko, nustatyta valstybių narių pareiga užtikrinti išsamią ir veiksmingą perkančiųjų organizacijų sprendimų peržiūrą, turi būti suprantami ir aiškinami taip, kad bet kokiu atveju perkančioji organizacija, prieš pašalindama tiekėją dėl jo keliamos grėsmės nacionaliniam saugumui, privalo (i) atlikti individualų tiekėjo padėties vertinimą, (ii) apie šį vertinimą išsamiai informuoti tiekėją, šiam nurodant konkrečius jo keliamos grėsmės elementus; (iii) pačiai iš esmės išnagrinėti tiekėjo pateiktą pretenziją dėl jos sprendimo pašalinti tiekėją;

6)       Ar penktajame klausime nurodytos ES viešųjų pirkimų teisės normos, ES bendrasis gero administravimo principas ir Chartijos 47 straipsnis, kuriame įtvirtinta teisė į veiksmingą teisminę gynybą, turi būti suprantamos ir aiškinamos taip, kad, be kita ko, atsižvelgiant į Teisingumo Teismo sprendimą Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras, C-927/19, konfidencialios informacijos, susijusios su kompetentingos institucijos pateikta išvada dėl galimų grėsmių nacionaliniam saugumui, atskleidimas pašalintam tiekėjui privalo būti atliktas tokiu būdu, kad pastarasis galėtų suprasti, kokios pagrindinės aplinkybės lėmė jo pasiūlymo atmetimą;

7)       Ar Chartijos 17 straipsnis, kuriame reguliuojama teisė į nuosavybę, Direktyvos 2014/24/ES 18 straipsnyje įtvirtinti viešųjų pirkimų skaidrumo, lygiateisiškumo ir proporcingumo principai ir 57 straipsnyje nustatyti tiekėjų pašalinimo pagrindai, be kita ko, atsižvelgiant į Teisingumo Teismo 2018 m. spalio 24 d. sprendimą Vossloh Laeis, C-124/17, turi būti suprantami ir aiškinami taip, kad tiekėjas negali būti šalinamas iš viešojo pirkimo, jei tokio perkančiosios organizacijos sprendimo priėmimo metu išnyko aplinkybės, dėl kurių kompetentinga institucija pateikė išvadą apie galimai jo keliamą grėsmę nacionalinio saugumo reikalavimams, nepriklausomai nuo to, kad ši institucija savo iniciatyva ar perkančiosios organizacijos prašymu neatnaujino ūkio subjekto asmeninės padėties vertinimo? 

56.       Remiantis Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau – SESV) 267 straipsniu, ESTT jurisdikcijai priklauso priimti prejudicinį sprendimą dėl: a) Sutarčių išaiškinimo; b) Sąjungos institucijų, įstaigų ar organų aktų galiojimo ir išaiškinimo. Tokiam klausimui iškilus valstybės narės teisme, tas teismas, manydamas, kad sprendimui priimti reikia nutarimo šiuo klausimu, gali prašyti Teismą priimti dėl jo prejudicinį sprendimą.

57.       Atitinkamai CPK 3 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teismas, nagrinėdamas bylas, taiko Europos Sąjungos teisės normas ir vadovaujasi Europos Sąjungos teisminių institucijų sprendimais, prejudiciniais sprendimais Europos Sąjungos teisės aktų aiškinimo ir galiojimo klausimais. Teismas, kuriam taikant Europos Sąjungos teisės normas iškilo Europos Sąjungos teisės aktų aiškinimo ar galiojimo klausimas, kurį išnagrinėti būtina, kad sprendimas byloje būtų priimtas, turi teisę sustabdyti bylos nagrinėjimą ir kreiptis į kompetentingą Europos Sąjungos teisminę instituciją su prašymu pateikti dėl to prejudicinį sprendimą.

58.       Pirma, pagal pirmiau nurodytas teisės normas nacionalinis teismas, kuris nėra galutinė instancija nagrinėjamoje byloje, t. y. kurio sprendimus galima apskųsti naudojantis nacionalinėje teisėje numatytomis teisių gynimo priemonėmis, nėra įpareigotas (turi teisę, bet ne pareigą) kreiptis į ESTT su prašymu priimti prejudicinį sprendimą.

59.       Antra, tik bylą nagrinėjantis nacionalinis teismas, kuris atsakingas už sprendimo priėmimą, atsižvelgdamas į konkrečios bylos aplinkybes, turi įvertinti tiek prejudicinio sprendimo reikalingumą savo sprendimui priimti, tiek Teisingumo Teismui pateikiamų klausimų svarbą (žr., pvz., ESTT 2021 m. birželio 10 d. sprendimo byloje Ultimo Portfolio Investment (Luxembourg) SA prieš KM, C-303/20, 22 punktą). Be to, nacionalinis teismas nėra saistomas bylos šalių iniciatyvos, prašymo buvimo ir sprendimą kreiptis dėl prejudicinio sprendimo priima savo nuožiūra (žr., pvz., ESTT 1982 m. spalio 6 d. sprendimo byloje Srl CILFIT ir Lanificio di Gavardo SpA prieš Ministero della sanit., C-283/81, 9 punktą; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-2-969/2016 39 punktą; 2021 m. lapkričio 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-295-421/2021 58 ir 59 punktus).

60.       Trečia, Teisingumo Teismas priima sprendimą tik tuo atveju, kai pateikti klausimai susiję su Sąjungos teisės nuostatų išaiškinimu (žr., pvz., 2023 m. kovo 21 d. sprendimo byloje Mercedes-Benz Group, C‑100/21, 52 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

61.       Šiame kontekste teismas pažymi, jog ieškovė savo procesiniuose dokumentuose laikosi pozicijos, kad VPĮ 45 straipsnio 21 dalies 5 punktas yra išskirtinai nacionalinio reguliavimo objektas, kurio specifiškumas sąlygotas Lietuvos Respublikos nacionalinių interesų apsaugos. Nepaisant to, teikia prašymą kreiptis į ESTT su prašymu priimti prejudicinį sprendimą, kreipimosi į ESTT poreikį prašyme grindžia byloje nagrinėjamų klausimų kompleksiškumu, negausia VPĮ 45 straipsnio 21 dalies 5 punkto aiškinimo ir taikymo praktika ir skirtingomis bylos šalių nuomonėmis, kaip aiškinti ar taikyti minėtą nacionalinės teisės normą. Teisingumo Teismui prašomų pateikti prejudiciniai klausimai vėlgi iš esmės siejami su nacionalinio reguliavimo kvalifikavimu ir vertinimu, o ne su Sąjungos teisės nuostatų aiškinimu, kuris būtų aktualus nagrinėjamai bylai. 

62.       Kiek tai susiję su prašomu Chartijos 15, 16, 17, 47 straipsnių išaiškinimu, papildomai pažymėtina, kad ieškovė nepagrindė ryšio tarp minėtų nuostatų ir byloje sprendžiamo ginčo, susijusio su VPĮ 45 straipsnio 21 dalies 5 punkto aiškinimu ir taikymu. Be to, nesant pakankamos sąsajos tarp Sąjungos teisės ir VPĮ 45 straipsnio 21 dalies 5 punkto, šios nuostatos aiškinimas atsižvelgiant į Chartijos nuostatas apskritai nėra galimas.

63.       Primintina, kad vykstant SESV 267 straipsnyje numatytam procesui, grindžiamam aiškiu nacionalinių teismų ir Teisingumo Teismo funkcijų atskyrimu, nacionalinės teisės aiškinimas bei taikymas priklauso tik nacionalinio teismo jurisdikcijai, todėl nagrinėjamu atveju pagrindo kreiptis į ESTT su prašymu priimti prejudicinį sprendimą nenustačius, su tuo susijęs ieškovės prašymas atmetamas.

Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

64.       Įsiteisėjus sprendimui, naikintinos Vilniaus apygardos teismo 2024 m. gegužės 30 d. nutartimi byloje taikytos laikinosios apsaugos priemonės (CPK 150 straipsnis). 

65.       CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu.

66.       Atsakovė patyrė 8 575,88 Eur bylinėjimosi išlaidų už advokato suteiktas teisines paslaugas ir pateikė šias išlaidas pagrindžiančius įrodymus. Teismo vertinimu šios išlaidos neviršija Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio patvirtinimo“), todėl atsakovei iš ieškovės priteistina 8 575,88 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 258-259 straipsniais, 269-270 straipsniais, 423¹-4238 straipsniais, teismas

n u s p r e n d ž i a :

ieškinį atmesti.

Priteisti atsakovei viešajai įstaigai „CPO LT“, juridinio asmens kodas 302913276, iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Autovici“, juridinio asmens kodas 300956542, 8 575,88 Eur (aštuonis tūkstančius penkis šimtus septyniasdešimt penkis eurus 88 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Įteisėjus sprendimui, panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2024 m. gegužės 30 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti „Lengvųjų automobilių užsakymai (lengvųjų automobilių pirkimas – pardavimas ir lengvųjų automobilių nuoma) per CPO LT elektroninį katalogą dinaminėje pirkimų sistemoje“ pirkimo Nr. 521242 dalies „lengvųjų automobilių pirkimas“ procedūras, uždraudžiant atsakovei viešajai įstaigai „CPO LT“ sudaryti sąlygas kitoms perkančiosioms organizacijoms organizuoti naujus pirkimus (vykdyti užsakymus).

Ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Autovici“ 2024 m. rugpjūčio 30 d. prašymą dėl rašytinių paaiškinimų prijungimo (teisme gautas 2024 m. rugsėjo 2 d., DOK-29617) laikyti nepaduotu ir grąžinti jį pateikusiam asmeniui.

Sprendimas per 14 (keturiolika) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti apskųstas Lietuvos apeliaciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per sprendimą priėmusį Vilniaus apygardos teismą.

Teisėja Ieva Navickaitė–Sakalauskienė