ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. spalio 10 d.

Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Vytauto Kursevičiaus, Linos Muchtarovienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Vilijos Valantienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2019 m. birželio 26 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo A. D. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „ (duomenys neskelbtini) “ dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu, išeitinės išmokos ir vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo iki teismo sprendimo įsigaliojimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:  

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovas A. D. kreipėsi į teismą prašydamas: pripažinti darbo sutarties nutraukimą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 58 straipsnio 3 dalimi, pagal 2018 m. gruodžio 19 d. įsakymą neteisėtu; priteisti DK nustatyto dydžio išeitinę išmoką ir vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo iki teismo sprendimo įsigaliojimo dienos, nustatant, kad darbo sutartis yra nutraukta teismo sprendimu nuo jo įsigaliojimo dienos; priteisti iš atsakovės ieškovo naudai įstatymo numatytas 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškovas nurodė, kad 2018 m. sausio 31 d. jis ir atsakovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „(duomenys neskelbtini)“ sudarė neterminuotą darbo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Darbo sutartis), pagal kurią ieškovas buvo priimtas dirbti į (duomenys neskelbtini) pareigas. Darbo sutartyje buvo susitarta dėl darbo funkcijų, darbo apmokėjimo ir darbovietės. Tačiau šalys susitarė ir dėl papildomų darbo funkcijų atlikimo sąlygų, tai yra ieškovas darbo funkcijas vykdys esant poreikiui tiek darbdavio būstinėje, tiek namuose (nuotoliniu būdu), tiek pagal savo darbo specifiką būtinose darbo funkcijoms atlikti vietose. 2018 metų pabaigoje atsakovė su ieškovu pradėjo neatsiskaitinėti darbo sutartyje nustatyta tvarka, tai yra atlyginimas buvo nesumokėtas daugiau kaip už du mėnesius. Atsakovė, motyvuodama sunkia įmonės finansine padėtimi, prašė palaukti vėluojančių atlyginimų, tačiau ir toliau pažadai nebuvo vykdomi. Ieškovas 2018 m. gruodžio 13 d. pateikė prašymą atleisti jį iš užimamų pareigų nuo 2018 m. gruodžio 19 d. pagal DK 56 straipsnio l dalies 2 punktą. Ieškovas su atsakove ir toliau įprastu būdu (telekomunikacinėmis priemonėmis) bendravo dėl darbinių reikalų, taip pat dėl darbo užduočių, nurodydamas, kur ir kada ketina vykti bei kokius veiksmus planuoja atlikti. Netikėtai 2018 m. gruodžio 19 d. iš atsakovės atstovės gavo elektroninį pranešimą dėl neatvykimo į darbą bei privalomo paaiškinimo pateikimo. Ieškovo nuomone, toks darbdavio elgesys yra tiesiogiai sietinas su galimybe išvengti išeitinių išmokų išmokėjimų įstatymo nustatyta tvarka, atleidžiant asmenį iš darbo pagal DK 56 straipsnio 1 dalies 2 punktą. Taip pat tai gali būti sietina ir su paties ieškovo prašymo pateikimu dėl atleidimo, jam nelaukiant, kol bendrovėje pagerės finansinė situacija bei su ieškovu bus atsiskaityta.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3.       Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmai 2019 m. birželio 26 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies: pripažino ieškovo A. D. atleidimą iš darbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ neteisėtu; panaikino UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorės 2018 m. gruodžio 19 d. įsakymą dėl A. D. atleidimo iš darbo DK 58 str. 3 d. pagrindu; laikė, kad tarp ieškovo A. D. ir atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2018 m. sausio 31 d. sudaryta darbo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) yra nutraukta teismo sprendimu nuo jo įsiteisėjimo dienos; priteisė iš atsakovės ieškovo naudai vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio dydžio kompensaciją – 925,39 Eur (neatskaičius mokesčių), 6079,49 Eur (neatskaičius mokesčių) vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo priėmimo dienos ir po 47,87 Eur (neatskaičius mokesčių) už kiekvieną paskesnę darbo dieną, baigiant skaičiuoti sprendimo dėl ieškovo atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu įvykdymo dieną, bet ne ilgiau kaip už vienus metus, taikant penkių darbo dienų savaitės darbo režimą ir 500 Eur bylinėjimosi išlaidų; sprendimo dalį dėl vieno mėnesinio vidutinio darbo užmokesčio – 925,39 Eur (privalomieji mokėjimai neišskaičiuoti) priteisimo ieškovui A. D. iš atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ vykdyti skubiai; priteisė iš atsakovės valstybės naudai 210,00 Eur žyminio mokesčio ir 16,60 Eur procesinių dokumentų įteikimo (pašto) išlaidų, viso 226,60 Eur; likusią ieškinio dalį atmetė.

4.       Teismas konstatavo, kad byloje tarp šalių nėra ginčo dėl to, kad ieškovas 2018 m. gruodžio 17 d. ir 2018 m. gruodžio 18 d. nuo 8.00 val. iki 17.00 val. nebuvo (duomenys neskelbtini).

5.       Teismas vertino, jog, teismui sprendžiant tarp šalių kilusį ginčą, būtina nustatyti, kokia praktika tarp šalių buvo susiklosčiusi iki ieškovo A. D. atleidimo iš darbo, ir ar ieškovo neatvykimas į (duomenys neskelbtini) nurodytomis datomis buvo pakankamas pagrindas taikyti griežčiausią drausminę atsakomybę.

6.       Teismas nustatė, kad ieškovo A. D. pagrindinė darbo vieta buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini), esanti (duomenys neskelbtini), o darbo laikas nuo 8 val. iki 17 val. Tačiau iš byloje esančių įrodymų, šalių paaiškinimų matyti, kad nuo pat darbo sutarties sudarymo su ieškovu pradžios, atsižvelgiant į ieškovo atliekamų darbo funkcijų specifiką bei darbo pobūdį, tarp ieškovo ir atsakovės faktiškai buvo susiklosčiusi visai kitokia darbo tvarka ir sąlygos, nei numatyta darbo sutartyje. Teismas sprendė, kad darbdaviui buvo svarbu gauti ieškovo parengtas publikacijas, o kur ir kokiu laiku jos bus parengtos, darbdaviui buvo neįdomu.

7.       Teismas sprendė, jog byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad ieškovo atliekamo (duomenys neskelbtini) darbo specifika lėmė tai, jog tarp ieškovo ir atsakovės susiklostė nuotolinio darbo santykiai. Tai, kad ši aplinkybė atsakovei buvo žinoma, atsakovę tokia ieškovo atliekamų darbo funkcijų tvarka tenkino, patvirtina atsakovės ieškovui pavestos atlikti užduotys – atsakovė ieškovui nurodydavo atlikti tam tikras užduotis, parengti publikacijas aktualiomis temomis bei atlikti žurnalistinius tyrimus. Tokiu būdu pati atsakovė skatino ieškovo darbo funkcijų atlikimą ne vien darbo vietoje ((duomenys neskelbtini)) bei ne tik nustatytu laiku, tai patvirtina ieškovo paaiškinimai.

8.       Teismas sprendė, kad tarpusavio pareigas ginčo šalys nustatė (ir visą laiką jų laikėsi) ne tik darbo sutartimi, pareiginėmis nuostatomis, bet ir žodžiu, veiksmais, bei atitinkamo elgesio toleravimu. Akivaizdu, kad tik 2018 m. gruodžio 13 d. ieškovui pateikus prašymą atleisti jį iš užimamų pareigų pagal DK 56 straipsnio 1 dalies 2 punktą, darbdavys pakeitė įprastą tarp šalių susiklosčiusią darbo praktiką. Darbdavys ieškovo A. D. darbo funkcijų atlikimą kitoje vietoje, deklaravo kaip pravaikštas.

9.       Teismas vertino, jog nustačius, kad darbuotojas (ieškovas) minėtu laikotarpiu faktiškai atliko darbo funkcijas, jam buvo darbdavio elektroniniu laišku suformuluotos konkrečios užduotys, kurias buvo pavesta atlikti laikotarpiu nuo 2018 m. gruodžio 17 d. iki 19 d. Ieškovas elektroniniu laišku patvirtino, kad užduotis suprato, tačiau jas atliko pagal iki tol susiklosčiusią su darbdaviu praktiką – nuotoliniu būdu, tokio pažeidimo, nagrinėjamu atveju, konstatuoti negalima.

10.       Teismas nustatė, kad ieškovas A. D. dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ 10 mėnesių 18 dienų. Bylos duomenimis ieškovo vidutinis darbo užmokestis per mėnesį sudarė 925,39 Eur (neatskaičius mokesčių), 47,87 Eur (neatskaičius mokesčių) per darbo dieną. Todėl, vadovaujantis DK 218 straipsnio 4 dalimi, ieškovo naudai iš atsakovės priteisė vidutinio darbo užmokesčio dydžio kompensacija – 925,39 Eur (neatskaičius mokesčių), vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką už laikotarpį nuo atleidimo iš darbo (2018 m. gruodžio 19 d.) iki sprendimo įvykdymo dienos, kas iki teismo sprendimo priėmimo dienos (imtinai) sudarytų 6079,49 Eur (47,87 Eur x 127 d.d.) (neatskaičius mokesčių) bei po 47,87 Eur (neatskaičius mokesčių) už kiekvieną paskesnę darbo dieną, baigiant skaičiuoti sprendimo dėl ieškovo atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu įvykdymo dieną, bet ne ilgiau kaip už vienus metus, taikant penkių darbo dienų savaitės darbo režimą.

11.       Teismas darė išvadą, kad ieškovui iš atsakovės priteistas vidutinis darbo užmokestis yra kaip sankcija darbdaviui UAB „(duomenys neskelbtini)” laiku neatsiskaičius su atleistu iš darbo darbuotoju, todėl priteisus iš atsakovės ir procesines palūkanas, numatytas CK 6.37 ir 6.210 straipsniuose, atsakovė patirtų dvigubą finansinių sankcijų taikymą. Šiuo atveju ieškovo reikalavimai kilo iš darbo teisinių santykių, o ne iš prievolinių teisinių santykių, kuriuos reglamentuoja CK teisės normos, todėl nėra pagrindo ieškovui priteisti 5 procentų metines palūkanas už teismo priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (ir nuo atleidimo iš darbo dienos iki ieškinio pateikimo teismui dienos).

12.       Teismas, atsižvelgęs į tai, kad ieškinys tenkintas, ieškovo patirtas 500 Eur bylinėjimosi išlaidos advokato pagalbai apmokėti priteisė iš atsakovės.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą esmė

13.       Apeliaciniu skundu atsakovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ prašo: panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2019 m. birželio 26 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, priteisti iš ieškovo atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

13.1.                      Teismas, analizuodamas ir vertindamas bylai reikšmingas faktines aplinkybes, padarė visiškai klaidingas išvadas, šios išvados grindžiamos išimtinai ieškovo nurodytomis prielaidomis ir klaidingu faktinių aplinkybių bei teisės normų interpretavimu, o ne objektyviai egzistavusiomis faktinėmis aplinkybėmis ir ginčo santykiams aktualia teismų praktika.

13.2.                      Teismas nepagrįstai sprendė, kad ieškovas, sudarydamas su atsakove darbo sutartį, su atsakove darbo sutartyje susitarė ne tik dėl būtinųjų darbo sutarties sąlygų, bet ir dėl papildomų darbo funkcijų atlikimo sąlygų, t. y. kad ieškovas darbo funkcijas vykdys tiek atsakovės būstinėje, tiek ir namuose (nuotoliniu būdu), tiek pagal darbo specifiką būtinose darbo funkcijoms atlikti vietose. Tačiau darbo sutartyje, be kita ko, nustatytos būtinosios darbo sutarties sąlygos: joje nurodyta ieškovo darbovietė yra UAB „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), jo darbo pareigybė ((duomenys neskelbtini)), taip pat darbo užmokestis ir jo mokėjimo tvarka. Kaip matyti iš Darbo sutarties, joje buvo aiškiai nustatyta, kad ieškovo darbovietė sutampa su darbdavio buveinės adresu ir ji yra adresu (duomenys neskelbtini). Iš teismui pateiktų ieškovo pareiginių nuostatų, su kuriais ieškovas supažindintas pasirašytinai, matyti, jog ieškovas ir atsakovė, sudarydami darbo sutartį, susitarė, kad ieškovo pagrindinė darbo vieta bus (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)), o išvykstama iš (duomenys neskelbtini) (darbo metu) tik suderinus tai su (duomenys neskelbtini).

13.3.                      Iš ieškovo argumentų, kuriems pritarė teismas, matyti, jog jis vienašališkai nusprendė savo darbą organizuoti nuotoliniu būdu, nors tokio sutarimo su atsakove, kaip tai numato DK 52 str., sudaryta nebuvo. Ieškovas, vienašališkai nusprendęs pasirinkti tik jam priimtiną darbo atlikimo būdą (t. y. jam pavestą darbą atlikti nuotoliniu būdu) ir nesuderinęs to su atsakove, pažeidė DK 52 str. reikalavimus.

13.4.                      Nesuprantama, kuo remdamasis teismas konstatavo, kad nuotolinio darbo teisiniai santykiai tarp ieškovo ir atsakovės buvo susiklostę nuo pat darbo sutarties sudarymo momento, t. y. nuo 2018 m. sausio 31 d. Pirmiausia, teismas visiškai neanalizavo to laikotarpio, kurio vertinimą pateikė sprendime, taigi toks teismo vertinimas laikytinas siurpriziniu.   

13.5.                      Negalima pritarti teismo išvadai, jog šiuo atveju buvo susiklostę nuotolinio darbo teisiniai santykiai, kuriuos atsakovė toleravo, kadangi, kaip jau minėta, tokių atvejų, kada ieškovas darbo funkcijas vykdė ne darbo vietoje, o kitoje vietoje, būta, tačiau visais atvejais tai būdavo suderinta su (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini), o tie atvejai buvo kaip išimtis iš bendros taisyklės, o ne vyraujanti praktika tarp šalių.

13.6.                      Ieškovas, 2018 m. gruodžio 13 d. pateikęs prašymą atleisti jį iš užimamų pareigų nuo 2018 m. gruodžio 19 d., neturėjo jokio teisinio pagrindo vienašališkai nuspręsti dėl darbo organizavimo formos pakeitimo ir privalėjo vykdyti Darbo sutartimi prisiimtus įsipareigojimus.

13.7.                      Išvadą, kad ieškovas 2018 m. gruodžio 17-18 dienomis vykdė jam pavestas užduotis ir, svarbiausia – jas įvykdė, teismas padarė remdamasis išimtinai ieškovo tvirtinimais, kurie nėra paremti jokiais objektyviais duomenimis. Ieškovas į bylą nepateikė jokių įrodymų apie tai, kad jis (duomenys neskelbtini) jam pavestas užduotis 2018 m. gruodžio 17-18 dienomis vykdė ir įvykdė. Teismas turėjo įsitikinti, ar ieškovas tinkamai vykdė ir įvykdė savo darbines pareigas ir atsakovei perdavė sukurtą produktą ((duomenys neskelbtini)), už kurio sukūrimą jam ir buvo mokamas darbo užmokestis, tačiau to teismas netyrė.

14.       Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas A. D. prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą ir apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

14.1.                      Apeliaciniame skunde pateikiami argumentai yra deklaratyvaus pobūdžio, labiau nukreipti į emocinius ginčo situacijos vertinimus, apeliuojant į netinkamą teismo poziciją, vertinant nagrinėjamą ginčą.

14.2.                      Teismas nurodė, jog iš pateiktų byloje duomenų matyti, kad ieškovas 2018 gruodžio 17-18 dienomis vykdė darbo funkcijas, tai yra jam pavestas užduotis. Ši aplinkybė teismo buvo nustatyta ne tik ieškovo paaiškinimais bei ir rašytiniais įrodymais, tai yra į bylą pateiktų elektroniniu būdu susirašinėjimai elektroniniais laiškais.

14.3.                      Kad šis atleidimas nėra sietinas su pravaikštomis ar kitokiu galimu pažeidimu, patvirtina ir tai, kad (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“ jau keletą mėnesių nėra leidžiamas, ieškovui pavyko išsiaiškinti, kad visi bendrovės darbuotojai yra atleisti, įmonės turtas yra parduodamas, kas suponuoja pagrįstą išvadą, kad savaitraštis daugiau leidžiamas nebus, o ieškovas buvo atleistas kaip ir kiti darbuotojai, tik galimai siekiant išvengti finansinių išlaidų, susijusių su darbuotojo atleidimu.

14.4.                      Teismas teisingai konstatavo, kad ieškovas iš darbo buvo atleistas neteisėtai, kadangi dirbtinai pasinaudojus atitinkamomis aplinkybėmis bei tas aplinkybes dirbtinai sukėlus (sudarius), darbdavys nepagrįstai konstatavo darbo pareigų pažeidimo buvimą, piktnaudžiavo savo, kaip darbdavio, teisėmis ir galimybėmis, naudojo psichologinį spaudimą.

Teismas

k o n s t a t u o ja :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

15.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųsto teismo sprendimo dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuojant skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. (CPK 320 straipsnio 2 dalis)

16.       Byloje kilo ginčas, ar pagrįstai darbuotojas atleistas iš darbo pripažinus jį padarius šiurkštų darbo drausmės pažeidimą – neatvykus į darbą.  

17.       Bylos duomenimis nustatyta, kad 2018 m. sausio 31 d. tarp šalių buvo sudaryta neterminuota darbo sutartis, kurioje nustatyta ieškovo darbovietė – UAB „(duomenys neskelbtini)“, pareigos – (duomenys neskelbtini), 800,00 Eur darbo užmokestis, nustatyta 8 valandų darbo diena, penkių dienų darbo savaitė. 2018 m. gruodžio 13 d. ieškovas pateikė prašymą atleisti jį iš užimamų pareigų nuo 2018 m. gruodžio 19 d. pagal DK 56 straipsnio 1 dalies 2 punktą. 2018 m. gruodžio 18 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) L. G. surašė tarnybinį pranešimą dėl A. D. neatvykimo į darbą, kuriame nurodoma, kad (duomenys neskelbtini) A. D. 2018 m. gruodžio 17 d. ir 2018 m. gruodžio 18 d. iki 17.00 val., be pateisinamos priežasties neatvyko į darbą. 2018 m. gruodžio 19 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) S. T. priėmė įsakymą dėl A. D. atleidimo iš darbo DK 58 straipsnio 3 dalies pagrindu. Ieškovas 2018 m. gruodžio 19 d. paaiškinime dėl tarnybinio pranešimo nurodė, kad darbdavys niekada nekėlė reikalavimo, atsižvelgiant į jo darbo specifiką, sėdėti darbo vietoje iki 17 val., darbdavys su juo visada galėjo susisiekti, net ir po darbo valandų. Todėl ieškovas neigė padaręs šiurkštų darbo drausmės pažeidimą ir kreipėsi į teismą dėl jo atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu.

18.       DK 58 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad darbdavys turi teisę nutraukti darbo sutartį be įspėjimo ir nemokėti išeitinės išmokos, jeigu darbuotojas dėl savo kalto veikimo ar neveikimo padaro pareigų, kurias nustato darbo teisės normos ar darbo sutartis, pažeidimą. Priežastis nutraukti darbo sutartį gali būti šiurkštus darbuotojo darbo pareigų pažeidimas arba per paskutinius dvylika mėnesių darbuotojo padarytas antras toks pat darbo pareigų pažeidimas (DK 58 straipsnio 2 dalis). Pagal DK 58 straipsnio 3 dalies 1 punktą šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu gali būti laikomas neatvykimas į darbą visą darbo dieną ar pamainą be pateisinamos priežasties. 

19.       Kasacinis teismas, aiškindamas iki 2017 m. liepos 1 d. galiojusios redakcijos DK 235 straipsnį, kurio 2 dalies 9 punktas iš esmės atitinka DK 58 straipsnio 3 dalies 1 punktą ir dėl to ši jo praktika išlieka aktuali, yra konstatavęs, kad kai už šiurkštų darbo pareigų pažeidimą atleistas iš darbo darbuotojas ginčija darbo sutarties nutraukimo teisėtumą teismine tvarka (pagal galiojančio DK 220 straipsnį – ir darbo ginčų komisijoje), darbdavys turi įrodyti ne tik nusižengimo padarymo faktą, bet ir tai, kad nusižengimas kvalifikuotinas kaip šiurkštus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-55-248/2018).

20.       Sprendžiant klausimą, ar konkretus darbo pareigų pažeidimas priskirtinas prie šiurkščių, būtina analizuoti jo objektyvius ir subjektyvius požymius – darbuotojo neteisėto elgesio pobūdį, dėl šio pažeidimo atsiradusius neigiamus padarinius, darbuotojo kaltės laipsnį ir formą, darbuotojo veiksmų motyvus bei tikslus, kitų asmenų veiksmų įtaką šiam pažeidimui bei kitas svarbias aplinkybes, taip pat turi būti įvertinta, kokio pobūdžio gėriai buvo pažeisti, kiek aiškiai buvo įvardytos darbuotojo pareigos, kokia yra tokių ar panašių pažeidimų vertinimo praktika darbovietėje ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-130-701/2019).

21.       Remiantis DK 58 straipsnio 5 dalimi, sprendimą nutraukti darbo sutartį dėl darbuotojo padaryto pažeidimo darbdavys turi priimti įvertinęs pažeidimo ar pažeidimų sunkumą ir padarinius, padarymo aplinkybes, darbuotojo kaltę, priežastinį ryšį tarp darbuotojo veikos ir atsiradusių padarinių, jo elgesį ir darbo rezultatus iki pažeidimo ar pažeidimų padarymo. Atleidimas iš darbo turi būti proporcinga pažeidimui ar jų visumai priemonė.

22.       Atsakovė apeliaciniu skundu nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu iš esmės todėl, kad su ieškovu nebuvo susitarta dėl nuotolinio darbo, o teismo išvados, kad tarp šalių buvo susiklostę faktiniai nuotolinio darbo teisiniai santykiai, nepagrįsti jokiais įrodymais. Atsakovės teigimu, pats ieškovas, pasirašydamas darbo sutartį ir pareiginę instrukciją, patvirtino, kad jo darbo vieta yra (duomenys neskelbtini) ir šie rašytiniai įrodymai nėra paneigti. Tačiau tokie atsakovės argumentai, teisėjų kolegijos nuomone, yra nepagrįsti.

23.       Ieškovas savo ieškinį įrodinėjo elektroninio pašto laiškais. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad įrodymais byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas turi pagrindą konstatuoti reikšmingų aplinkybių egzistavimą arba neegzistavimą (CPK 177 straipsnis 1 dalis). Tais atvejais, kai įstatyme nereikalaujama tam tikras bylos aplinkybes įrodinėti tik konkrečiomis įrodinėjimo priemonėmis (CPK 177 straipsnio 4 dalis), teismas vertina visus įrodymus, atitinkančius leistinumo, sąsajumo, patikimumo kriterijus. Teismų praktikoje tinkamu pripažįstamas tiek rašytinis, tiek faksimilinis, tiek kitos formos pranešimai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-531/2013). Teismas turi tirti kiekvieną byloje priimtą įrodymą ir išklausyti byloje dalyvaujančių asmenų argumentus. Įrodymų tyrimas – kiekvieno byloje esančio įrodymo ištyrimas dėl konkretaus įrodymo sąsajumo, leistinumo, patikimumo ir nustatymas, kaip konkrečiu atveju įrodymas yra susijęs su įrodinėjimo dalyku. 

24.       Nagrinėjamu atveju ieškovas savo paaiškinimus, kurie taip pat laikytini įrodymais, patvirtino kitais rašytiniais įrodymais. Atsakovė, nesutikdama su ieškovo pozicija, kad tarp šalių buvo susiklostę faktiniai nuotolinio darbo santykiai, šioms aplinkybėms paneigti įrodymų nepateikė. Pažymėtina, kad šalies atstovo (atsakovės atstovo) paaiškinimai nelaikytini įrodymais. Iš šalių susirašinėjimo matyti, kad 2018-12-04 atsakovės (duomenys neskelbtini) paskyrė užduotį ieškovui, 2018-12-14 domėjosi, kaip ieškovas atlieka darbą ir teiravosi, kada jis atvyks į (duomenys neskelbtini). 2018-12-15 ieškovas pranešė atsakovei, kad buvo atvykęs į (duomenys neskelbtini) ir nurodė, ką planuoja dirbti. 2018-12-17 atsakovė ieškovą informavo apie papildomas užduotis, ieškovas patvirtino užduotį supratęs. Ir tik 2019-12-19 elektroniniu laišku atsakovė pranešė ieškovui, kad yra tarnybinis pranešimas dėl jo pravaikštų ir klausia, kada jis atvyks į darbą. Toks šalių susirašinėjimas rodo, kad ieškovui atsakovė buvo davusi sutikimą dirbti namuose nuotoliniu būdu ir tik 2019-12-19 dieną – datą, nuo kurios ieškovas prašėsi atleidžiamas iš darbo, pareiškė pretenzijas.

25.       Atsakovė apeliaciniame skunde nurodė, kad pirmosios instancijos teismas padarė klaidingas išvadas, kad ieškovas 2018m. gruodžio 17-18d. vykdė jam pavestas užduotis ir įvykdė, tokias išvadas teismas padarė vadovaudamasis išimtinai tik ieškovo paaiškinimais. Tačiau teisėjų kolegija vėlgi pažymi, kad darbdavys turi įrodyti ne tik nusižengimo padarymo faktą, bet ir tai, kad nusižengimas kvalifikuotinas kaip šiurkštus. Todėl atsakovei nagrinėjamu atveju teko pareiga įrodyti, kokias konkrečias užduotis buvo skyrusi ieškovui 2018 m. gruodžio 17-18 dienomis, taip pat aplinkybę, kad jos nebuvo atliktos. Tačiau atsakovė šių aplinkybių neįrodinėjo – teismui nėra pateikti jokie rašytiniai įrodymai (aktai, tarnybiniai pranešimai, kt.) apie neįvykdytas užduotis.

26.       Kaip jau buvo minėta, darbdavys sprendimą nutraukti darbo sutartį dėl darbuotojo padaryto pažeidimo turi priimti įvertinęs pažeidimo ar pažeidimų sunkumą ir padarinius, padarymo aplinkybes, darbuotojo kaltę, priežastinį ryšį tarp darbuotojo veikos ir atsiradusių padarinių, jo elgesį ir darbo rezultatus iki pažeidimo ar pažeidimų padarymo, taip pat įrodyti, kad atleidimas iš darbo buvo proporcinga pažeidimui priemonė. Tačiau atsakovė šių aplinkybių bylos nagrinėjimo metu neįrodinėjo.

     Dėl bylos procesinės baigties

27.       Remiantis išdėstytomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje tinkamai vadovavosi įrodymų vertinimo taisyklėmis, jų aiškinimo ir taikymo praktika ir tuo pagrindu priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą. Apeliantas šioje byloje leistinais įrodymais nepaneigė pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų, todėl nėra teisinio pagrindo skundžiamą teisėtą ir pagrįstą sprendimą naikinti ar keisti apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje

28.       Atmetus skundą, bylinėjimosi išlaidos apeliantui neatlyginamos ir nepriteisiamos (CPK 93 straipsnis, 98 straipsnis). Ieškovas apie patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinėje instancijoje duomenų nepateikė.

        Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2019 m. birželio 26 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.