Baudžiamoji byla Nr. 1A-443-954/2021

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-18312-2020-2

Procesinio sprendimo kategorija 2.4.6.1

 (S)

Kauno apygardos teismas

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. spalio 19 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Giedraičio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Jūratės Jakubonienės ir Jurgos Vasiliauskienės,

sekretoriaujant Dianai Zadrauskaitei ir Laimai Grėbliūnienei,

dalyvaujant prokurorui Egidijui Palaimai,

nuteistajam J. S., jo gynėjai advokatei Loretai Daukšienei,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo J. S. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. gegužės 12 d. nuosprendžio, kuriuo J. S. pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 181 straipsnio 1 dalyje ir nuteistas 2 (dviejų) metų laisvės atėmimo bausmė. 

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su 2012 m. gegužės 15 d. Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos 11 metų laisvės atėmimo bausmės neatlikta dalimi, bausmes iš dalies sudedant ir prie neatliktos laisvės atėmimo bausmės pridėta nauju nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalis ir paskirta galutinė subendrinta bausmė 4 (ketveri) metai 8 (aštuoni) mėnesiai laisvės atėmimo.

Į paskirtą laisvės atėmimo bausmę įskaitytas J. S. suėmime išbūtas laikas nuo 2020 m. gegužės 18 d. iki nuosprendžio paskelbimo dienos, vieną kardomojo kalinimo (suėmimo) dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai (BK 66 straipsnis).

Nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

Nukentėjusiojo M. V. pareikštas civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir priteista iš J. S. 2400 Eur nusikalstamais veiksmais padarytos turtinės žalos atlyginimo ir 400 Eur nusikalstamais veiksmais padarytos neturtinės žalos atlyginimo. Nukentėjusiosios E. V. pareikštas civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir priteista iš J. S. 300 Eur nusikalstamais veiksmais padarytos neturtinės žalos atlyginimo. Kitoje dalyje civiliniai ieškiniai atmesti.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

1.       J. S. nuteistas už tai, kad 2020 m. gegužės 4 d. apie 19.00 val. parke, esančiame šalia daugiabučio gyvenamojo namo Nr. (duomenys neskelbtini), neturėdamas teisėto pagrindo, atvirai, neva dėl to, kad M. V. jį apkalbėdamas įžeidė, savo naudai iš M. V. reikalavo 3000 Eur, bei nurodė, kad M. V. privalo šiuos pinigus per 1 valandą įmesti į jo (J. S.) butui priklausančią pašto dėžutę Nr. 10, esančią (duomenys neskelbtini), priešingu atveju, jei nebus sumokėta reikalaujama suma, nurodė, kad bus panaudotas fizinis smurtas prieš M. V. ar jo artimuosius, taip pat sunaikintas ar sugadintas M. V. priklausantis turtas, ko pasėkoje, dalį neteisėtai reikalaujamų pinigų – 2400 Eur 2020 m. gegužės 4 d. apie 20.20 val. M. V., pagal J. S. anksčiau duotą nurodymą, įdėjo į pašto dėžutę Nr. 10, esančią daugiabučio namo laiptinėje (duomenys neskelbtini). Po to, J. S., toliau tęsdamas savo nusikalstamus veiksmus, 2020 m. gegužės 15 d. 15.06 val. naudodamasis mobilaus ryšio telefonu, kurio SIM kortelės abonentinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir 2020 m. gegužės 16 d. 15.43 val. naudodamasis mobilaus ryšio telefonu, kurio SIM kortelės abonentinis Nr. (duomenys neskelbtini), į M. V. naudojamą mobilaus ryšio telefoną, kurio SIM kortelių abonentiniai Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), atsiuntė dvi SMS žinutes, kuriose neturėdamas teisėto pagrindo atvirai reikalavo iš M. V. 2400 Eur sumos, nurodydamas, kad artimiausiu metu ši suma turi būti įmesta į pašto dėžutę Nr. 10, esančią (duomenys neskelbtini) laiptinėje, laiptinės durų spynos kodas Nr. (duomenys neskelbtini), taip pat nurodė, kad 1200 Eur turi būti perduoti iki 2020 m. gegužės 16 d. 20.00 val. kiti 1200 Eur – iki kitos svaitės trečiadienio, t. y. 2020 m. gegužės 20 d., grasindamas, kad jei reikalavimas nebus įvykdytas, bus sunaikintos M. V. priklausančios transporto priemonės, bus fiziškai sužalotas M. V., o žmona ir vaikas bus apipilti rūgštimi.

2.       Kauno apylinkės teismas, pripažindamas J. S. kaltu nurodė, kad nors kaltinamasis J. S. savo kaltę dėl turto prievartavimo neigė, tačiau byloje esantys ir teisiamajame posėdyje ištirti įrodymai leidžia daryti neginčijamą išvadą dėl J. S. kaltės prievartavus turtą iš nukentėjusiojo M. V.. Visų pirma, teismas rėmėsi nuosekliais ir išsamiais nukentėjusiojo M. V. parodymais apie tai, kad iš jo buvo prievartaujamas turtas – pinigai. Teismas taip pat rėmėsi kaltinamojo ir nukentėjusiojo susirašinėjimu per „Messenger“, „Signal“ programėles bei SMS žinutėmis, įrodymais, kuriuose pateikta susirašinėjimo turinio analizė – sprendžiant nusikalstamos veikos kvalifikavimo klausimą svarbiais laikytini duomenys, užfiksuoti 2020 m. gegužės 13 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokole, 2020 m. birželio 11 d. apžiūros protokole, 2020 m. gegužės 18 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokole, 2020 m. birželio 11 d. objektų apžiūros protokole, 2020 m. gegužės 25 d. elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokole, 2020 m. gegužės 21 d. telefoninių pokalbių suvestinėje Nr. 20-IL-17146. Teismas sprendė, kad iš 2020 m. gegužės 3–4 d. susirašinėjimo per „Signal“ programėlę žinučių turinio akivaizdu, kad 2020 m. gegužės 4 d. susitikimo iniciatorius buvo būtent kaltinamasis (1 t., b. l. 28–32) – tai leido teismui spręsti, kad kaltinamasis nusikalstamų ketinimų turėjo dar prieš susitikimą ir susitikimo metu juos realizavo. Aplinkybę, kad kaltinamojo reikalauta pinigų suma iš tiesų buvo įdėta į J. S. butui priklausančią pašto dėžutę Nr. 10, esančią (duomenys neskelbtini), patvirtina jau minėtas kaltinamojo ir nukentėjusiojo 2020 m. gegužės 3–4 d. susirašinėjimas per „Signal“ programėlę. Kaip užfiksuota 2020 m. birželio 11 d. apžiūros protokole, 2020 m. gegužės 4 d. 20.21 val., t. y. praėjus kiek daugiau nei valandai po susitikimo, M. V. abonentui „a. B.“ išsiunčia žinutę tekstu „Eik pasiimk sokolada“. Abonentas „a. B.“ 2020 m. gegužės 4 d. 20.22 val. išsiunčia žinute „Nemegstu ju bet aciu kad pasiuliai“ (1 t., b. l. 33–34). Aplinkybę, kad kaltinamojo reikalauta pinigų suma iš tiesų buvo įdėta į J. S. butui priklausančią pašto dėžutę Nr. 10, esančią (duomenys neskelbtini), patvirtina ir tai, kad nukentėjusiajam buvo žinomas kaltinamojo gyvenamosios vietos laiptinės kodas, buto, kuriame gyvena kaltinamasis, pašto dėžutės numeris, kai tuo tarpu kaltinamasis duodamas parodymus patvirtino, kad nukentėjusysis niekada nėra buvęs jo bute. 2020 m. birželio 3 d. eksperimento atlikimo protokole užfiksuota, kad stovint prie daugiabučio namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), laiptinės durų, kurios rakinamos kodine spyna, surinkus kodą Nr. (duomenys neskelbtini) pasigirsta garsinis signalas ir laiptinės durys atsidaro. Pro duris patenkama į laiptinės vidų. Užlipus laiptais į antrą aukštą matomos prie sienos pritvirtintos pašto dėžutės. Viena iš pašto dėžučių pažymėta Nr. 10 (1 t., b. l. 61–62). Nors kaltinamasis teigė, kad pareigūnai žinodami jo buvimo vietą, patys galėjo išsiųsti nurodytas žinutes ir, kad visas susirašinėjimas galimai vyko tarp pareigūnų bei nukentėjusiojo, tačiau teismas tokią kaltinamojo versiją atmetė, kadangi byloje nėra jokių duomenų, iš kurių būtų galima spręsti, kad pareigūnai turėjo suinteresuotumą nepagrįstai patraukti J. S. baudžiamojon atsakomybėn už nukentėjusiojo turto prievartavimą. Taip pat teismas nenustatė, kad tokį suinteresuotumą turėjo nukentėjusieji – priešingai, jie augino metų neturintį kūdikį, savo pirmagimį (4 t., b. l. 137), o ikiteisminio tyrimo pradėjimas reiškė, kad šiuo jaunai šeimai ypatingai svarbiu gyvenimo etapu dalį laiko ir jėgų reikės skirti bendravimui su pareigūnais, vykimui į ikiteisminio tyrimo institucijas ir teismą. Teismas nesutiko su kaltinamojo ir jo gynėjo nuostata, kad nukentėjusiojo nuo 2020 m. gegužės 14 d. rašytos žinutės gali būti vertinamos kaip provokacija daryti nusikalstamą veiką – iš draugu laikomo žmogaus gautas siūlymas susitikti, išspręsti tarpusavio nesutarimus nusikalstamų ketinimų neturinčiam asmeniui nebūtų sukėlęs jokių asociacijų su turto prievartavimu. Teisiamojo posėdžio metu ištirti byloje esantys įrodymai esmingai sutapo tarpusavyje. Byloje nėra duomenų, kad šie įrodymai būtų gauti neteisėtais būdais ar nesilaikant baudžiamojo proceso įstatymo nustatytos tvarkos. Šie įrodymai tarpusavyje susiję ir sudaro vieningą visumą. Ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso tvarka (toliau – BPK) 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas darė išvadą, kad J. S. veiksmai atitinka tiek objektyviuosius, tiek subjektyviuosius BK 181 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo požymius, kaltinamasis pripažintinas kaltu ir baustinas.

3.       Nuteistasis J. S. apeliaciniame skunde prašo panaikinti 2021 m. gegužės 12 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendį ir jį išteisinti , nes yra nekaltas, apkalbėtas.

3.1.                      Skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas padarė esminių BPK pažeidimų, nes byloje surinktus duomenis vertino nesilaikydamas BPK 20 straipsnyje, 305 straipsnio 5 dalyje nustatytų kriterijų ir reikalavimų bei neatsižvelgė į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, fragmentiškai, epizodiškai ir nenuosekliai juos analizavo, ištyręs vienus duomenis, jų nesulygino su kitais. Skundo autorius pažymi, kad pirmosios instancijos teismas priimdamas nuosprendį veikė akivaizdžiai šališkai, tai patvirtina nuosprendyje išdėstyti teiginiai, kurie nepatikrinti ir parašyti iš kaltinamojo akto. Iš baudžiamosios bylos matyti, kad jis aiškiai ir nuosekliai aiškino teismui visas aplinkybes, o teismo išvada, kad negalėjo prisiminti kokiais numeriais naudojosi 2020 m. gegužės mėn. yra neteisinga. Apeliantas atkreipia dėmesį, kad nežiūrint į jo teismui teiktus parodymus ir paaiškinimus, teismas skirdamas bausmę pažeidė bendrus bausmės skyrimo principus, kas patvirtina teismo šališkumą.

3.2.                      Skundo autorius nurodo, kad pirmosios instancijos teismas priimdamas sprendimą jo atžvilgiu savo sprendimą iš esmės grindė išskirtinai tariamų nukentėjusiųjų parodymais bei atmesdamas, nevertindamas ir visiškai neanalizuodamas jo kaip kaltinamojo duotų parodymų. Pirmosios instancijos teismas vertino išskirtinai jį kaltinančius įrodymus, visiškai ignoruodamas jį teisinančius įrodymus. Teismas neteisingai vertino, kad M. V. parodymai nuoseklūs ir nėra pagrindo jais netikėti. Apeliantas pažymi, kad prie šios bylos yra prijungti ir M. V. iš kitos bylos parodymai duoti 2019 m. rugsėjo 27 d. ir 2020 m. gegužės 22 d., kuriuose pastarasis paaiškina, kad davė melagingus parodymus. 2020 m. gegužės 4 d. jo susitikimo metu su M. V., kada neva jį reketavo, nėra jokių objektyvių duomenų, tik M. V. apkalbėjimas, kad nuvažiavo namo paėmė 2400 Eur, suvyniojo į šokolado pakuotę ir įmetė į jo pašto dėžutę. Nors M. V. aiškino, kad 2020 m. gegužės 4 d. jis savo ranka užrašė raštelį su laiptinės durų kodu, tačiau nukentėjusysis nėra išsaugojęs raštelio, tai akivaizdu, kad jei būtų raštelis, jį būtų išsaugojęs.

3.3.                      Apeliantas nurodo, kad nebuvo nei teisinio, nei faktinio pagrindo jo atžvilgiu atlikti slaptus veiksmus, kadangi negalima vadovautis gandais. 2020 m. birželio 19 d. veiksmų neatskleidžiant savo tapatybės atlikto protokolo matyti, jog laikotarpiu nuo 2020 m. gegužės 13 d. iki liepos 13 d. veiksmai nebuvo atlikti, tačiau abu nukentėjusieji aiškino, kad 2020 m. gegužės 13-14 d. M. V. su pareigūnų pagalba susiekdavo per „Signal“ programą ir informuodavo pareigūnus ką jis parašydavo bei gaudavo instrukcijas ką parašyti jam. 2020 m. gegužės 13 ir 14 d. SMS siųstos į „Signal“ programėlę yra provokacija padaryti nusikaltimą. Nėra jokių duomenų, kad tai būtent jis rašė iš tų numerių. Teismas padarė išvadą, kad 2020 m. gegužės 15-16 d. jis iš numerių (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), rašė grasinančias žinutes nukentėjusiajam ir reikalavo pinigų, kurie nėra jo, nenustatyta, kad šiais numeriais naudotųsi jis, telefonai nerasti.

3.4.                      Taip pat skunde pažymi, kad civilinį ieškinį parašė pareigūnai, o liudytojas V. A. (V. A.) paliudijo faktą apie girdėtą nukentėjusiojo M. V. ir liudytojo D. V., jog davė melagingus parodymus. Be to, skundo autorius atkreipia dėmesį, kad parodymų patikrinimo veiksmas, eksperimentas užfiksuotas blogai, nesimato kurioje vietoje jis atliekamas, neaišku kokios durys atidaromos.

4.       Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistasis J. S. ir jo gynėja advokatė Loreta Daukšienė prašė apeliacinį skundą tenkinti. Nukentėjusysis M. V. ir prokuroras prašė nuteistojo J. S. apeliacinį skundą atmesti.

Nuteistojo J. S. apeliacinis skundas atmetamas. 

5.       Nuteistasis J. S. apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu ir teismo išvadomis dėl jo kaltės padarius inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 181 straipsnio 1 dalyje, ir mano, kad jis nepagrįstai pripažintas kaltu padarius šią nusikalstamą veiką. Apeliantų nuomone, priimant apkaltinamąjį nuosprendį buvo iškirtinai vadovaujamasi nukentėjusiųjų parodymais, tačiau neatsižvelgė į apelianto nuoseklius parodymus. Taip pat apelianto nuomone, teismas skirdamas bausmę pažeidė bendrus bausmės skyrimo principus, kas patvirtina teismo šališkumą. Bylų apeliacinio nagrinėjimo bendrosios nuostatos įtvirtintos BPK 320 straipsnyje. Remiantis šio straipsnio 3 dalimi teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į nuteistojo J. S. skundo esmę, jame keliamus klausimus, bylą patikrina skundo ribose, t. y. įrodymų vertinimo bei bausmės skyrimo, aspektu.

Dėl įrodymų vertinimo

6.       Pagal BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas, teismas savo išvadas pagrindžia įrodymais, kurie įvertinami remiantis BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis įrodymų vertinimo taisyklėmis, tai yra – įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai teisingai išspręsti. Įrodymų pripažinimo, tyrimo ir vertinimo bendrosios nuostatos yra įtvirtintos BPK 20 ir 301 straipsniuose, tačiau baudžiamojo proceso įstatymas nenumato taisyklių ir metodų, kurie reglamentuotų patį įrodymų vertinimo procesą. Įrodymų vertinimas iš esmės yra subjektyvus loginis procesas, kuris vyksta pagal Baudžiamojo proceso kodekso normų sistemą, o teisminis nagrinėjimas ir baigiamojo akto motyvai yra ypatingas argumentacijos atvejis, kuriame derinami faktiniai duomenys ir loginės taisyklės. Esminis reikalavimas šiam loginiam procesui yra išsamus ir nešališkas visų bylos aplinkybių išnagrinėjimas vadovaujantis įstatymu. Svarbi įrodymų vertinimo sąlyga – turi būti vertinamas tiek kiekvienas įrodymas atskirai, tiek įrodymų visuma, nei vienas įrodymas iš anksto nėra svarbesnis už kitą, nepriklausomai nuo įrodymų šaltinio (kaltinamojo, liudytojo, nukentėjusiojo parodymai, rašytiniai įrodymai ir pan.). Pažymėtina ir tai, kad pagal BPK 20 straipsnio 5 dalį teisėjai įrodymus įvertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu, ir tai leidžia pagrįstai konstatuoti, kad įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva, o teismo proceso dalyvių pateiktų pasiūlymų ar versijų atmetimas savaime baudžiamojo proceso įstatymo normų nepažeidžia, jei teismo sprendimas motyvuotas ir neprieštaringas, o išvados pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma (Lietuvos Aukščiausio Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-89/2014).

7.       Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nesutikdama su apelianto apeliacinio skundo argumentais, patikrinusi ir įvertinusi baudžiamosios bylos medžiagą, sprendžia, kad priešingai nei nurodo apeliantas, pirmosios instancijos teismas išsamiai, visapusiškai ir nešališkai ištyrė byloje esančius įrodymus, jų visetą bei padarė pagrįstas išvadas, neprieštaraujančias byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms dėl nuteistojo J. S. padarytų konkrečių nusikalstamų veiksmų ir jų apimties, juos teisiškai įvertino. Nors apeliaciniame skunde teigiama, kad teismo išvados dėl apelianto nusikalstamų veiksmų yra nepagrįstos, tačiau iš nuosprendžio matyti, kad teismas įvertino visų byloje esančių įrodymų visetą, detaliai argumentavo, dėl kokių priežasčių vienus įrodymus atmeta, o kitų ne, ir padarė visiškai pagrįstą išvadą, kad J. S. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 181 straipsnio 1 dalyje. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas įrodymus vertino pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Bendrųjų įrodymų vertinimo taisyklių, tiriant ir vertinant įrodymus, taikymo pažeidimų teisėjų kolegija nenustatė.

8.        Pirmosios instancijos teismas savo išvadą, kad J. S. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, grindė teisiamajame posėdyje tiesiogiai išnagrinėtų ir įvertintų bylos įrodymų visuma, kaip to reikalaujama BPK 20 straipsnio 5 dalyje ir 301 straipsnio 1 dalyje. Teisiamajame posėdyje buvo apklaustas nuteistasis J. S., nukentėjusieji M. V. ir E. V., liudytojai G. J., D. V. bei V. A., ikiteisminio tyrimo atlikęs operatyvinius veiksmus pareigūnas M. Ž., taip pat ištirti rašytiniai duomenys.

8.1.                      Pirmosios instancijos teismo posėdyje apklaustas nuteistasis J. S. kaltu neprisipažino ir nurodė, kad nuo 2017 m. su M. V. buvo geri draugai, jis nukentėjusiajam surasdavo klientų dėl automobilių ir pats imdavo. Nukentėjusiojo žmoną pažįsta, yra ją keletą kartų pavežęs, tačiau su ja nedaug bendravo. Kas pasikeitė 2020 m., nežino, tą vakarą turėjo susitikti dėl skolos, nes jis nukentėjusiajam buvo skolingas 600 Eur. Nukentėjusysis atvažiavo prie jo namų (duomenys neskelbtini) gatvėje. Prašė nukentėjusiojo dar palaukti dėl skolos, tačiau nukentėjusysis padėjęs ranką jam ant peties pradėjo visokiais žodžiais šnekėti, todėl nukentėjusiojo ranką užlaužė, nukentėjusysis suklupo, tuomet nukentėjusįjį paleido. Nukentėjusysis M. V. pradėjo rėkti, kad parašys pareiškimą. Iš nukentėjusiojo pinigų nereikalavo, jo turto neprievartavo. Apie kaltinime nurodytas sumas nieko nežino – nukentėjusiajam buvo ir yra skolingas 600 Eur, kurių neturi galimybės atiduoti, nes yra suimtas. Dėl byloje esančių žinučių J. S. nurodė, jog kur su M. V. bendrauja per „Messenger“, „Signal“ programėles, tai yra jo rašytos žinutės, tačiau žinutės siųstos iš kitų telefono numerių yra ne jo. Jas greičiausiai rašė patys policijos pareigūnai. Jis tuo metu segėjo apykoję, todėl nelogiška, kad būtų išdrįsęs rašyti tokio turinio žinutes. Telefono numerio – (duomenys neskelbtini), niekada nėra turėjęs ir niekada nėra tokiu naudojęsis, šis telefono numeris ne jo, tokio telefono numerio apskritai nežino. „8491“ – telefono numerio su tokia skaičių kombinacija galu taip pat nėra turėjęs. Savo numerių, kuriais naudojosi 2020 m. gegužės mėn. mintinai neatsimena. Nukentėjusysis yra buvęs prie jo namų (duomenys neskelbtini), pačiame bute nėra buvęs, tačiau negali pasakyti, iš kur nukentėjusysis sužinojo jo laiptinės durų kodą ir buto numerį. Po to vakaro, kai apsipyko, nukentėjusysis skambino, po kelių dienų pradėjo rašyti keisto turinio žinutes ir dar po kelių dienų pradėjo žinutes rašinėti. Atrašė nukentėjusiajam, kad kartos procedūrą. Iki sulaikymo nežinojo, kad nukentėjusysis buvo paskleidęs žinias apie jį. Savo laiptinės kodą prisimena – „(duomenys neskelbtini)“. Su D. V. sėdėjo vienoje kameroje, tačiau tikrai neprašė jo padegti jokių automobilių – mano, kad liudytojas jį apkalbėjo norėdamas būti greičiau paleistas į laisvę. Duodamas parodymus teisme liudytojas pripažino, kad jam nieko nėra žinoma apie bylą. Neatsimena, kodėl iš nukentėjusiojo skolinosi 600 Eur, gal trūko automobilio remontui. Nukentėjusysis visada jam paskolindavo, jis nukentėjusiajam grąžindavo skolas. Skolindavosi iš nukentėjusiojo, nes nukentėjusysis seniau yra sakęs, kad kai reikės pinigų, gali kreiptis, paskolins be problemų. Paskolos raštelių nepasirašinėdavo. Davė 600 Eur be paskolos raštelio, nes pasitikėjo vienas kitu. „Mersedeso“ registravimas vyko be grasinimų – tiesiog susitiko su nukentėjusiuoju ir užregistravo (4 t., b. l. 195–197). 

8.2.                      Nors nuteistasis J. S. duodamas parodymus pirmosios instancijos teismo posėdyje bei apeliaciniame skunde siekia bet kokiais būdais sumenkinti nukentėjusiojo M. V. duotų parodymų patikimumą, tačiau teisėjų kolegijos vertinimu nėra pagrindo abejoti nuosekliais nukentėjusiojo M. V. parodymais. Pirmosios instancijos teisme apklaustas nukentėjusysis M. V. nurodė, kad su J. S. iki įvykio buvo pažįstami apie 3–4 metus. Susipažino tuomet, kai J. S. buvo paleistas iš įkalinimo įstaigos su apykoja. Kadangi M. prekiauvo automobiliais, o J. S. ten netoli gyveno ir eidamas pro šalį vis pakalbindavo ir taip užsimezgė pažintis. Kaltinime nurodytu metu susitiko su J. S., kuris pradėjo priekaištauti dėl to, kad jis tariamai yra primelavęs, jog J. S. užsiima sąvadavimu. J. S. nurodė už tai sumokėti 3000 Eur, teigdamas, kad 600 Eur, kuriuos jam yra skolingas, išbrauks ir reikalaudamas sumokėti likusius 2400 Eur. Priešingu atveju grasino sugadinti turtą, grasino jo šeimai. J. S. pasakė durų kodą, pašto dėžutės numerį. Kalba buvo trumpa, kad liežuvis ilgas, kad jis prisidirbo. Buvo dviese, nuėjo prie J. S. namų į miškelį. Buvo pasakyta, kad per valandą jis turi atvežti pinigus. Po kurio laiko prasidėjo grasinimai, reikalaujant dar pinigų. Reikalavimą sumokėti 2400 Eur įvykdė iš karto – nunešė įdėtus į šokolado popieriuką. Buvo paskolinęs J. S. 600 Eur, vykdamas su juo susitikti galvojo, kad nori grąžinti skolą, tačiau prasidėjo reketavimas. Buvo išsigandęs, žinojo, kad J. S. yra recidyvistas, pirmiausiai buvo svarbu šeimos saugumas ir tai buvo svarbiau nei pinigai. Tuo momentu pasirodė paprasčiau paduoti pinigus, nei kažkur kreiptis pagalbos. Jam nekilo jokių abejonių, kad grasinimai realūs, nes pats J. S. jam anksčiau yra siūlęs skambinti, jei kiltų kokių problemų – jis sudarė įvaizdį, kad gali nelabai legaliais būdais išspręsti visus klausimus. J. S. nurodė, kad žino, kur jis laiko automobilius, žino, kur gyvena jo žmona. Grįžęs namo žmonai nieko nesakė, pasiėmė verslui skirtus pinigus. Namuose buvusio šokolado popieriuką panaudojo kaip voką pinigams. Pinigai buvo kupiūromis po 50 ir 100 Eur. Durų kodą J. S. buvo užrašęs ant lapelio, tačiau to lapelio neišsaugojo. Įmetė pinigus į pašto dėžutę ir parašė J. S., kad ateik pasiimti šokoladą. Jis parašė dėkui. Naujų reikalavimų sulaukė bendraudamas su J. S. žinutėmis. Žinojo, kad J. S. užsiima prostitucijos organizavimu, pats apie tai jam buvo pasakojęs, kad vežioja prostitutes. Gal J. S. galvojo, kad jis kažkam apie tai papasakojo. Taip pat nukentėjusysis nurodė, kad turėjo ne vieną J. S. telefono numerį, juos pas save telefone buvo įsivedęs kaip „a. B.“, „A. M.“, „Andrius taksas“, „B.“. J. S. sportavo boksą. Iki įvykio konfliktų kildavo, jei atsisakydavo patenkinti kokį J. S. prašymą – tada prasidėdavo necenzūriniai žodžiai. Įsimintinesnis įvykis buvo dėl J. S. automobilio „Mercedes“, kurį buvo užregistravęs jo vardu. Kitoje byloje J. S. prašymu jis melavo, kad automobilis yra jo, spaudimą darė tiek J. S. advokatas, tiek jo žmona. Nukentėjusiojo teigimu, jis yra daug padėjęs J. S., pastarojo prašymu leisdavo naudotis automobiliais, parduodavo automobilius išsimokėtinai, paskolindavo pinigų, galiausiai sulaukė prašymo meluoti pareigūnams dėl automobilio. Gaudamas žinutes iš skirtingų numerių suprato, kad rašo J. S. iš pastarajam būdingos bendravimo manieros. Susirašinėdavo per „Messinger“, „Whats App“, „Signal“ programėles. Žinutes gaudavo skirtingais savo telefonų numeriais – nėra daug žmonių, kurie žinotų visus jo numerius. Žinutes gaudavo į tris numerius. Jose buvo reikalaujama pinigų, kad turi mokėti iš naujo. Žinutėse buvo rašoma, kad nevykdant reikalavimų, jo žmona ir vaikas bus apipilti rūgštimi, kad bus surasti automobiliai. Iš D. V. sužinojo, kad J. S. prašė D. V. padengti nukentėjusiojo automobilius. Su D. V. susipažino per J. S.. D. V. buvo pardavęs automobilį išsimokėtinai. Iki nuėjimo į policiją parašyti pareiškimo su J. S. nesusirašinėjo. Policijoje patartas pareigūnų parašė J. S. klausdamas, ką konkrečiai jis pasakė tariamai apkalbėdamas kaltinamąjį. Iš kitų numerių gautos žinutės buvo jau po pareiškimo policijai parašymo. Rašydamas žinutes palaikė kontaktą su pareigūnais. Neatrodė keista, kad užrašė durų kodą antrą kartą. Jam nekilo jokių abejonių, kad rašo būtent J. S.. Iš J. S. gautą žinutę persiųsdavo tyrėjui, klausdavo, kaip elgtis toliau. Būdavo patarimas gauti iš J. S. kuo daugiau informacijos, galbūt bandyti susitikti su juo. Atsakymus J. S. rašydavo pats, šalia tyrėjo nebuvo. Tekstą - „Sakei jei sumokėsi pinigus, tai nelįsi prie manęs“ parašė pats. Į policiją kreipėsi dėl saugumo, nes suvokė, kad viskas tuo vienu reikalavimu nepasibaigs ir tęsis toliau, kreipimuisi į policiją turėjo įtakos ir žmona. Pats padarė susirašinėjimų su J. S. kopijas ir pateikė (3 t., b. l. 189–194).

8.3.                      Pirmosios instancijos teismo posėdyje nukentėjusioji E. V. nurodė, jog J. S. iki įvykio pažinojo porą metų, matydavo, kai jis būdavo pas jos vyrą. Porą kartų yra ją pavežęs. Paskutinį kartą J. S. matė būdama nėščia. Sutuoktinis su J. S. bendravo dėl automobilių, yra davęs automobilį išsimokėtinai. Apie įvykį sužinojo praėjus kelioms dienoms po jo. Pradėjo klausinėti vyro, kas atsitiko, nes matė, kad jis negali užmigti naktimis, visas kaip nesavas. Tuomet vyras jai papasakojo, kad yra reketuojamas, kad vežė pinigų. Jai nenorėjo nieko sakyti, nes ji tuo metu dar pati maitino kūdikį, nenorėjo, kad ji nervuotųsi. Po jų pokalbio vyras nuėjo į policiją. Ji labai išsigando, nes J. S. žinojo ne tik kur gyvena jų šeima, bet ir kur gyvena jos brolis. Jos artimieji išsigando, norėjo ją su vaiku išsivežti. Visi sureagavo labai rimtai. Pokalbis su vyru buvo ryte, o po pietų jau buvo pranešta policijai. Paskui prasidėjo kitos žinutės, tačiau buvo ramiau, kadangi žinojo, jog yra pranešta policijai. Tos žinutės ją išgąsdino, grasino kūdikį paversti invalidu apipilant rūgštimi. Visos grasinančios žinutės buvo siunčiamos vyrui, jas skaitė kartu su vyru. Po kreipimosi į policiją sutuoktinis tarėsi ir su tyrėjais dėl atrašymo – jis pats informuodavo tyrėjus, kad gavo žinutę, sulaukdavo patarimų. Jai nekilo abejonių, kad J. S. grasinimai realūs ir gali būti įvykdyti. Vyras jai papasakojo, kad J. S. kartu su juo kameroje buvusio suimtojo prašė sudeginti jos vyro automobilius. Jie su vyru pervarė visus automobilius į kitą vietą, norėdami juos išsaugoti. Ji pati su kūdikiu padėjo tas mašinas perstatyti (3 t., b. l. 194–195).

8.4.                      Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme liudytojas G. J. patvirtino savo parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu ir nurodė, kad M. V. pažįsta nuo 2019 m. gegužės mėnesio. Su juo susipažino per J. S., kai norėjo išsimokėtinai įsigyti automobilį. Iš M. V. įsigijo automobilį „Seat Altea“. Parašė M. V. paskolos lapelį 2400 Eur sumai ir paėmė naudojimui minėtą automobilį. Automobilis registruotas M. V. vardu, o jis yra automobilio naudotojas. M. V. kas mėnesį moka įmokas už minėtą automobilį. Moka po 150 ar 200 Eur, priklausomai nuo to, kiek turi tuo metu pinigų. Buvo sutarę, kad pinigus gražins per 1 metus, bet pinigų laiku gražinti nespėjo. Dėl laiku neatiduotų pinigų tarp jo ir M. V. nėra jokių konfliktų ir iki šios dienos jų santykiai yra geri. Pinigus už automobilį M. V. jis perduodavo pats grynais pinigai. Jokių tarpininkų nebuvo. Turi kažkokį M. V. mobilaus ryšio telefono numerį, kurio mintinai nepamena. M. V. taip pat turi jo mobilaus ryšio telefono Nr. 867250698. Buvo sutarę, kad kaip baigs mokėti įmokas už automobilį, automobilį galės registruoti savo vardu ir automobilis taps jo nuosavybe. Su J. S. jokių draugiškų ryšių nepalaiko. Jis yra tik jo pažįstamas. Ar J. S. palaikė ir ar palaiko kokius nors ryšius su M. V., nežino. Apie tai, kad J. S. galėjo reikalauti iš M. V. pinigų ar jam grasinti, nieko nežino (4 t., b. l. 53–54, 1 t., b. l. 111–112).

8.5.                      Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, liudytojas D. V. nurodė, kad su nukentėjusiuoju M. V. susipažino per J. S.. Iš nukentėjusiojo išsimokėtinai pirko automobilį „Toyota Versus“. Apie J. S. ir M. V. nesutarimus nieko nežino. Apie J. S. reikalautą 3000 Eur sumą jam žinoma iš paties Justo. 2020 m. gegužės m. su J. S. savaitę laiko buvo uždaryti vienoje kameroje. J. S. pasakė už ką yra sulaikytas, tačiau nedetalizavo, kada ir kaip prašė pinigų, taip pat nenurodė, ar buvo perduoti pinigai, kokiomis aplinkybėmis buvo perduoti. J. S. pasakojo tik apie tai, kuo yra įtariamas. 2020 m. birželio mėn. buvo paleistas iš suėmimo, tuomet atsiskaitė su nukentėjusiuoju už įsigytą automobilį. Buvo sutaręs su nukentėjusiuoju, kad už automobilį mokės nuo 150 iki 300 Eur kas mėnesį. Mokėdavo grynais. Pinigus nukentėjusiajam perduodavo ir tiesiogiai, ir per J. S., kuriuo pasitikėjo. Prieš jam išeinant, J. S. buvo užsiminęs, kad jis (padegtų nukentėjusiojo automobilius, tačiau to daryti nesutiko. Iki atsidurdamas kameroje su J. S., pastarojo paliepimu prekiaudavo narkotikais, o pinigus atiduodavo J. S.. Buvo naudojamas smurtas, kad atliktų tokius veiksmus. Tuo metu jis buvo suimtas dėl narkotikų, už jų pardavinėjimą. Nežino, kodėl jį su J. S. į vieną kamerą patalpino. Tyrėjas pas jį į kamerą buvo atėjęs tik dėl jo paties bylos. Iš tardymo izoliatoriaus buvo pervežtas į areštinę, areštinėje buvo laikomas dėl narkotikų bylos. Kada apklausė dėl turto prievartavimo (tik atvežus į areštinę ar kitą dieną), neatsimena. Iš suėmimo buvo paleistas 2020 m. birželio mėn. Pateikė dokumentus dėl turimų sveikatos problemų, todėl ir buvo paleistas. Iš Kauno tardymo izoliatoriaus jis rašė J. S. buvusiais žmonai. J. S. buvo davęs adresą, todėl jai parašė. Atsimena, kad rašė laišką, bet negali pasakyti, ką rašė (4 t., b. l. 112–116).

8.6.                      Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu buvo liudytoju apklaustas V. A., kuris nurodė, kad J. S. šioje byloje yra apkalbėtas. J. S. pažįsta seniai, nes jam remontuodavo mašinas. Per „Facebook“ pamatė įrašą, kad J. S. kartu su D. V. sulaikė pareigūnai. Po kažkiek laiko D. V. išėjo į laisvę. Jis su D. V. bei M. V. buvo susitikę garaže, esančiame Saulės g. Klausinėjo dėl to įvykio ir D. V. sakė, kad jam nebuvo jokios kitos išeities, kaip viską suversti ant Justo, todėl jį paleido į laisvę. O paskui stovėdamas M. V. šalia jo, rūkė žolę ir kartu kalbėjo, kad gerai „sudirbo“, t. y. gerai apkalbėjo. Nežino, kokie santykiai siejo J. S. su nukentėjusiuoju M. V.. Datos, kada vyko minėtas pokalbis, negali pasakyti, tai galėjo būti ruduo, gal vasara. D. V. minėjo, kad M. V. davė melagingus parodymus. D. V. sakė, kad jie apšmeižė žmogų, tai reiškia, kad davė melagingus parodymus. Tiksliai nežino, kokius melagingus parodymus davė. Nežinojo, kad J. S. atžvilgiu yra atliekami trys ikiteisminiai tyrimai. Tiksliai negali pakartoti, kokie žodžiai buvo pasakyti, tačiau iš pokalbių turinio padarė išvadą, kad D. V. su nukentėjusiuoju apkalbėjo kaltinamąjį (4 t., b. l. 164–165). 

8.7.                      Taip pat pirmosios instancijos teismo posėdžio metu liudytoju buvo apklaustas M. Ž., kuris nurodė, jog šiame ikiteisminiame tyrime buvo operatyvinis darbuotojas, kartu dirbo su tyrėju V. K.. Jo pasirašytuose protokoluose pateikti duomenys yra teisingi, jis atliko duomenų analizę. Dėl J. S. buvo atliekami vienas ar du tyrimai. Pažįsta J. M.. Nepamena, ar šiame ikiteisminiame tyrime rinko duomenis, kur gyvena J. S.. Žinojo, kad j. S. nešiojo elektroninę apykoję. Gavo duomenis iš padalinio, kuris stebi apykojės veikimą. Duomenys gaunami pagal oficialias užklausas. Turėjo galimybę pasiskambinti ir paklausti, kur yra apykoję dėvintis asmuo. Išvadą, kad žinutes siunčia konkretus asmuo, padarė iš tyrimo metu surinktų duomenų. Padarė tikėtiną išvadą, kad rašė J. S. (4 t., b. l. 193–195).

8.8.                      Nuteistasis J. S. apeliaciniame skunde teigia, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nuosprendį grindė vien tik nukentėjusiojo parodymais, kuriais nėra pagrindo tikėti. Tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad nukentėjusiojo M. V. parodymai viso proceso metu nekito, buvo nuoseklūs, išsamūs. Nukentėjusysis tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio nagrinėjimo metu vienodai ir detaliai paaiškino visas esmines nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes. Savo parodymus patvirtino ir parodymų patikrinimo vietoje metu (1 t., b. l. 54–61). Iš parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad nukentėjusysis M. V. detaliai parodė vietą, kurioje 2020 m. gegužės 4 d. susitiko su J. S., kurioje vietoje pastarasis grasino nukentėjusiajam ir reikalavo sumokėti 3000 Eur. Taip pat nukentėjusysis M. V. nurodė ir namo, į kurį nešė J. S. reikalaujamą pinigų sumą, laiptinę. Siekiant patikrinti nukentėjusiojo M. V. parodymus buvo atliktas ir eksperimentas, kurio metu vaizdo įrašas buvo peržiūrėtas ir pirmosios instancijos teisme (1 t., b. l. 61–62, 4 t., b. l. 154). Priešingai nei nurodo apeliantas savo skunde, nėra pagrindo abejoti minėto procesinio veiksmo atlikimu ir jo pagrindu gautais duomenimis, nes eksperimento atlikimo metu užfiksuota, jog stovint prie daugiabučio namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), laiptinės durų, kurios rakinamos kodine spyna, surinkus kodą Nr. (duomenys neskelbtini) pasigirsta garsinis signalas ir laiptinės durys atsidaro. Pro duris patenkama į laiptinės vidų, o užlipus laiptais į antrą aukštą matomos prie sienos pritvirtintos pašto dėžutės, iš kurių viena iš pašto dėžučių pažymėta Nr. 10. Pirmosios instancijos teismo išvadų, jog nukentėjusysis M. V. nunešė į J. S. nurodytą pašto dėžutę pažymėtą Nr. 10, reikalaujamą 2 400 Eur pinigų sumą, nepaneigia ir ta aplinkybė, jog nukentėjusysis M. V. neišsaugojo J. S. užrašyto, ant balto lapelio, laiptinės durų kodinės spynos kodo.

8.9.                      Teismas nenustatė pagrindo, jo nenurodė ir pats nuteistasis J. S., kodėl nukentėjusiajam M. V. būtų buvę naudinga apkalbėti nuteistąjį, duoti prieš jį melagingus parodymus. Nuteistasis J. S. skunde teigia, jog prie šios baudžiamosios bylos yra pridėti M. V. apklausų protokolai, kuriuose jis pripažino melavęs duodamas parodymus. Kaip matyti iš bylos medžiagos, bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, prie bylos buvo pridėti 2019 m. rugsėjo 27 d. ir 2020 m. gegužės 22 d. liudytoju apkausto M. V. apklausos protokolai (4 t., b. l. 146–148, 149–151). Iš minėtų liudytojo apklaustos protokolų matyti, kad M. V. liudytojo buvo apklausiamas ne nagrinėjamoje baudžiamojoje bylos, o kitame ikiteisminiame tyrime. M. V. davė parodymus nesusijusius su skundžiamu nuosprendžiu nustatytomis aplinkybėmis, todėl nėra pagrindo konstatuoti, jog šioje byloje M. V. davė melagingus parodymus. Be to, teisėjų kolegija pažymi, jog kiekvieno asmens (nukentėjusiojo, liudytojo, kaltinamojo ir kt.) parodymai analizuotini konkrečioje byloje, jų patikimumas sprendžiamas įvertinus parodymų nuoseklumą, detalumą, išsamumą, logiškumą ir sulyginus juos su kitais byloje esančiais įrodymais, gautais iš skirtingų šaltinių. Nagrinėjamu atveju, teismas neturi pagrindo abejoti nukentėjusiojo M. V. parodymų teisingumu ir patikimumu, be to, juos patvirtina kiti byloje esantys ir teisme ištirti įrodymai. Teisėjų kolegijos vertinimu, nepaneigia nukentėjusiojo M. V. parodymų ir ta aplinkybė, jog ikiteisminio tyrimo metu civilinį ieškinį atspausdino tyrėjas. M. V. duodamas parodymus nuosekliai nurodė, jog byloje esantis jo civilinis ieškinys yra surašytas iš jo žodžių, o tyrėjas jį tik atspausdino.

8.10.                      2020 m. gegužės 13 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolas patvirtina, kad nukentėjusysis M. V. pateikė 5 vnt. A4 formato popieriaus lapus su per programėlę „Signal“ iš abonento ,,a. B.“ gautų žinučių tekstais (1 t., b. l. 26–32), kurie 2020 m. birželio 11 d. buvo apžiūrėti. Iš šio apžiūros protokolo matyti, buvo apžiūrėti 5 vnt. A4 formato popieriaus lapai su žinučių, gautų per programėlę „Signal“ iš abonento „a. B.“, tekstais. Susirašinėjimas žinutėmis vyko tarp nukentėjusiojo M. V. ir abonento „a. B.“. Susirašinėjimas vyko naudojant mobilaus ryšio telefone įdiegtą programą „Signal“. Susirašinėjimas žinutėmis tarp minėtų asmenų vyko laikotarpiu nuo 2020 m. gegužės 3 d. 11.13 val. iki 2020 m. gegužės 4 d. 20.22 val. Iš žinučių turinio matyti, kad buvo planuojamas susitikimas tarp M. V. ir abonento „a. B.“. 2020 m. gegužės 4 d., 20.21 val. M. V. abonentui „a. B.“ išsiunčia žinutę tekstu „Eik pasiimk sokolada“. Abonentas „a. B.“ 2020 m. gegužės 4 d. 20.22 val. išsiunčia žinute „Nemegstu ju bet aciu kad pasiuliai“ (1 t., b. l. 33–34). Taip pat 2020 m. gegužės 18 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolas patvirtina, kad nukentėjusysis M. V. pateikė 12 vnt. A4 formato popieriaus lapų su žinučių, esančių jo mobilaus ryšio telefono programoje „Signal“ ir „Messenger“ su asmeniu, kuris įvardintas „a. B.“, „B.“, tekstais ir su SMS žinučių tekstais, gautais iš mobilaus ryšio telefono Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), SMS žinutės tekstu, išsiųstu į Nr. (duomenys neskelbtini) „a. B.“ (1 t., b. l. 38–51). Iš minėtų susirašinėjimų matyti, kad 2020 m. gegužės 13 d. – 2020 m. gegužės 14 d. laikotarpiu susirašinėjimas žinutėmis vyko tarp nukentėjusiojo M. V. ir abonento „a. B.“. Susirašinėjimas vyko naudojant mobilaus ryšio telefone įdiegtą programą „Signal“. Iš bendro žinučių turinio suprantama, kad M. V. abonento „a. B.“ klausia, kas tas asmuo, kuriam jis (M. V.) paskleidė melagingas žinias apie abonentą „a. B.“. M. V. abonentui „a. B.“ 11.16 val. išsiunčia žinutę tekstu „Davai atvesk man ta zmogu ir tegul jis ta pati ka sake tau pasako prie mano akiu“. 12.24 val. abonentas „a. B.“ atsako žinute „pakartosim procedūra nes nelabai matau supranti ką darai“. Ant A4 formato atspausdinta žinutė, kuri 2020 m. gegužės 15 d., 15.06 val. atsiųsta į M. V. mobilaus ryšio telefoną Nr. (duomenys neskelbtini) iš mobilaus ryšio telefono Nr. (duomenys neskelbtini). Žinutės tekstas „Klausyk ciuda tu proto turi ka vakar rasinejai prisisneki ir jieskai siknoje skiliu. Kam tas auto slepi jos niekur nesaugios. nejuokink.ir kam tas auto liest kai yra brangesniu dalyku sema.karocia tau asile nedaejo kad sedet tyliai sugalvojai parasinet .tai turek beda dabar laiptines kodas (duomenys neskelbtini) buto 10 viska tiek pat ir taip pat padarai iki 20h jai ne pas mentus begsi dar skaudziau bus.ir tau ir semai nori seima parizikuot prasau.o man vistiek nieko neirodysi sakyt galima daug bet viska reik irodyt.sutvarkai tu temu nelieti daugiau ir laisvas.pats kaltas ner ko rasinet.nesutvarkai skaudes labai visiems.neatrasyk nes sito nr jau nera.“. 2020 m. gegužės 15 d. 16.11 val. M. V. abonentui „a. B.“, kurio Nr. (duomenys neskelbtini), išsiunčia žinute tekstu „Paliekam kitai sav ta klausima. As db tiek neturesiu“. Ant A4 formato atspausdinta žinutė, kuri 2020 m. gegužės 16 d. 15.43 val. atsiųsta į M. V. mobilaus ryšio telefoną Nr. (duomenys neskelbtini) iš mobilaus ryšio telefono Nr. +(duomenys neskelbtini). Žinutės tekstas „Kkausyk tu gaidzio galva tu cia taisykliu nenustatinek tau paskutine nuolaida sendiena iki astuoniu imeti 1200 ir iki trecedienin astuoniu 1200.paskutini karta tau rasau. Nes potn tiek zmona tiek vaika rugstim nupils prisiekiu tau.ir ten auto nesaugios kur pastatiai. nezaisk daune neturi tai skolinkis. O po to laisvas kai reiks auto perasyt pats tave rasiu man daugiau nerasinek. Pasirink kas geriau ar zmona ir vaikas invalidai ar keli prarasti eurai. Perspeju daugiau tau nerasysiu“ (1 t., b. l. 52–53). Nuteistasis J. S. apeliaciniame skunde teigia, jog nėra jokių įrodymų, kad jis būtų rašęs žinutes su reikalavimu perduoti pinigus nukentėjusiajam M. V. iš telefonų numerių (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Nuteistojo teigimu, šias žinutes nukentėjusiajam galėjo rašyti policijos pareigūnai. Teisėjų kolegija įvertinusi nuoseklius nukentėjusiojo M. V. parodymus, pačių žinučių turinį, nuteisėjo J. S. iškeltą versiją, jog nukentėjusiajam žinutes galėjo siųsti pareigūnai atmeta. Nors iš tiesų J. S. sulaikymo metu pas jį nebuvo surasti telefonai su minėtais telefonų numeriais, tačiau tai neneigia pirmosios instancijos teismo padarytos pagrįsto išvados, jog būtent J. S. nukentėjusiajam M. V. siuntė grasinančios pobūdžio žinutes, neteisėtai reikalaudamas perduoti pinigus, iš telefono numerių (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Iš susirašinėjimų matyti, kad nukentėjusysis M. V. 2020 m. gegužės 13-14 d. naudojantis programėle „Signal“ susirašinėjo abonentu „a. B.“, kuris jo teigimu yra J. S.. Po šio susirašinėjimo, tai yra 2020 m. gegužės 15 d., 15.06 val. nukentėjusysis M. V. gavo žinutę iš mobilaus ryšio telefono Nr. (duomenys neskelbtini). Iš šios žinutės turinio akivaizdu, jog tai buvo J. S. reakcija į prieš tai dieną siustas M. V. žinutes, kuriomis pastarasis siekė išsiaiškinti aplinkybes susijusias su apkalbomis. Taip pat iš šios žinutės turinio matyti, kad joje nurodoma ir J. S. gyvenamojo namo laiptinės durų kodas. Taip pat iš aukščiau aptartų rašytinių duomenų matyti, kad 2020 m. gegužės 16 d. 15.43 val., nukentėjusiajam M. V., iš mobilaus ryšio telefono Nr. (duomenys neskelbtini), buvo atsiųsta dar viena žinutė. Nors ši žinutė buvo siunčiama dar iš kito telefono numerio, tačiau iš jos turinio akivaizdu, jog ją siuntė tas pats asmuo, kuris nukentėjusiajam M. V. atsiuntė žinutę ir 2020 m. gegužės 15 d. 15.06 val., iš mobilaus ryšio telefono Nr. +(duomenys neskelbtini). 2020 m. gegužės 16 d. 15.43 val. siųstos žinutės turinys rodo, jog tai yra atsakas į M. V. siųstas žinutes, jog reikalaujamos pinigų sumos šiuo metu neturi, prašymą nukelti iki kitą savaitę bei klausimą dėl automobilio perrašymo. Tiek pačių žinučių turinys, tiek byloje esantys duomenys apie tai, kad J. S. priklausantis automobilis „Mercedes-Benz“ buvo registruotas nukentėjusiojo vardu ir, kad nukentėjusysis M. V. siekė, jog būtų sutvarkyta automobilio registracija, neabejotinai patvirtina, jog visų nukentėjusiajam M. V. siųstų žinučių autorius buvo ne kas kitas, o J. S.. Šią išvadą patvirtina ir 2020 m. gegužės 19 d. tarnybiniame pranešime dėl MRT išklotinių analizės nurodyti duomenys, jog išanalizavus numerio (duomenys neskelbtini) išklotinę, matyti, kad 2020 m. gegužės 15 d. 15.06 val. abonento numeris rišosi prie telekomunikacijos bokšto Nr. 416B, kuris yra adresu (duomenys neskelbtini). Išanalizavus numerio (duomenys neskelbtini) išklotinę, matyti, kad 2020 m. gegužės 16 d. 15.42 val. abonento numeris rišosi prie telekomunikacijos bokšto Nr. 218B, kuris yra adresu (duomenys neskelbtini). Atlikus MRT abonentų Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) išklotinių analizę bei sulyginus su J. S., kuriam buvo taikoma intensyvi priežiūra, mobilaus elektroninio stebėjimo įtaiso duomenimis nustatyta, kad jo buvimo vieta sutampa su minėtų MRT abonentų prisijungimo vietomis (1 t., b. l. 147–149). Šių duomenų tikrumą patvirtino ir pirmosios instancijos teismo posėdžio metu apklaustas liudytoju M. Ž..

8.11.                      Nuteistasis J. S. apeliaciniame skunde nurodo ir tai, kad 2020 m. gegužės 13 d. ir 14 d. žinutės siųstos į „Signal“ programėlę yra provokacija padaryti nusikaltimą. Atsakant į šį apeliacinio skundo argumentą teisėjų kolegija pažymi, kad baudžiamajame procese provokacija suprantama kaip spaudimas, aktyvus skatinimas ar kurstymas padaryti nusikalstamą veiką apribojant asmens veiksmų pasirinkimo laisvę, jeigu dėl to asmuo padaro ar kėsinasi padaryti nusikalstamą veiką, kurios prieš tai neketino padaryti. Tačiau šiuo atvejų tokių aplinkybių byloje nėra. Iš nuteistojo J. S. minimų nukentėjusiojo M. V. siųstų žinučių turinio matyti, kad nukentėjusysis siųstose žinutės tik J. S. teiraujasi dėl automobilio perrašymo, bando išsiaiškinti aplinkybės dėl apkalbėjimo, prašo atvesti žmogų kuris sakė, jog nukentėjusysis M. V. apkalbėjo J. S., kviečia susitiki, pasikalbėti be pykčių, tačiau J. S. į tai reaguodamas atsako, jog pakartos procedūrą, nes nukentėjusysis nelabai suprantą ką daro (1 t., b. l. 40–47). Nors nukentėjusysis M. V. jau buvo kreipęsis į teisėsaugos institucijas dėl J. S. veiksmų ir bendravo su pareigūnais dėl žinučių rašymo, tačiau susirašinėjimų turinys rodo, jog J. S. nebuvo skatinamas ar kurstomas daryti nusikalstamą veiką, todėl J. S. argumentai dėl provokacijos yra deklaratyvūs ir atmetami kaip nepagrįsti. 

8.12.                      Taip pat nuteistasis J. S. apeliaciniame skunde nurodo, kad nebuvo nei teisinio, nei faktinio pagrindo jo atžvilgiu atlikti slaptus veiksmus, kadangi negalima vadovautis gandais. Byloje esanti 2020 m. gegužės 13 d. Kauno apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjos nutartis patvirtina, jog buvo tenkintas prokuroro prašymas ir leista laikotarpiu nuo 2020 m. gegužės 13 d. iki 2020 m. liepos 13 d. atlikti veiksmus neatskleidžiant savo tapatybės, tačiau 2020 m. birželio 19 d. veiksmų neatskleidžiant savo tapatybės atlikimo protokolas patvirtina, jog laikotarpiu nuo 2020 m. gegužės 13 d. iki 2020 m. liepos 13 d. veiksmai neatskleidžiant savo tapatybės nebuvo atlikti (1 t., b. l. 184–185, 187). Taigi nors buvo sankcionuota procesinės prievartos priemonė, numatyta BPK 158 straipsnyje, tačiau ji nebuvo atlikta, jos pagalba nebuvo gauta jokių duomenų, kuriuos pirmosios instancijos teismas būtų pripažinęs įrodymais ir grindęs J. S. atžvilgiu priimtą apkaltinamąjį nuosprendį. Teisėjų kolegija atmeta ir nuteistojo J. S. apeliacinio skundo argumentus dėl liudytojo V. A. parodymų vertinimo ir sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada dėl šio liudytojo parodymų vertinimo. Nors liudytojas V. A. apklausiamas pirmosios instancijos teisme nurodė, kad girdėjo pokalbį tarp nukentėjusiojo M. V. ir D. V., kad jie apkalbėjo J. S.. Tačiau iš liudytojo parodymų matyti, kad jis negalėjo tiksliai nurodyti ką kalbėjo jo minimi asmenys, jis tik nurodė savo nuomonę. Taip pat iš liudytojo parodymų matyti, kad jis nežinojo, jog J. S. atžvilgiu buvo atliekamas ne vienas ikiteisminis tyrimas. Teisėjų kolegijos nuomone, įvertinus įrodymų visumą, matyti, kad V. A. parodymai buvo paneigti kita bylos medžiaga, kurios patikimumas, kaip buvo aptarta aukščiau, nekelia jokių abejonių.  

9.       Teisėjų kolegija konstatuoja, jog patikrinus skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą pagal nuteistojo J. S. apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes, daroma išvada, kad minėtame skunde keliamos abejonės dėl įrodymų vertinimo yra nepagrįstos, jos prieštarauja bylos medžiagai bei skundžiamo procesinio sprendimo turiniui ir iš esmės išreiškia tik apelianto nesutikimą su teismo padarytomis jam nepalankiomis išvadomis. Teisėjų kolegijos vertinimu, visi duomenys, kuriais apylinkės teismas grindė savo išvadas, nustatydamas faktines bylos aplinkybes, yra gauti teisėtais būdais, patikrinti BPK numatytais proceso veiksmais ir išnagrinėti teisiamajame posėdyje. Teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo kitaip vertinti įrodymų ir daryti kitokias išvadas nei padarė apylinkės teismas, su jomis visiškai sutinka ir teismo argumentų iš naujo nebekartoja, juolab, kad skundžiamo nuosprendžio turinys apeliantui yra žinomas. Tai, kad pirmosios instancijos teismas bylos faktines aplinkybes nustatė ir jas vertino kitaip, nei tikėjosi nuteistasis, t. y. jam nepalankiai, savaime nereiškia, jog byla išnagrinėta neišsamiai, o nuosprendyje padarytos išvados dėl J. S. kaltės padarius BK 181 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą yra nepagrįstos.

Dėl paskirtos bausmės 

10.       Apeliaciniame skunde nurodoma ir tai, kad pirmosios instancijos teismas skirdamas bausmę pažeidė bendrus bausmės skyrimo principus. Šis prašymas skunde nėra argumentuotas, todėl skundžiamas nuosprendis dėl bausmės skyrimo patikrinamas bendruoju baudžiamojo įstatymo normų, reglamentuojančių bausmės skyrimą, vertinimo aspektu.

10.1.                      Bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad asmuo, atlikęs bausmę, laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą. Baudžiamasis įstatymas reglamentuoja, kad teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Teismai, skirdami bausmę, vadovaujasi BK 54 straipsnyje nurodytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais ir atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Teisėjų kolegija, patikrinusi bylos medžiagą ir skundžiamą nuosprendį, konstatuoja, kad apylinkės teismas, paskirdamas J. S. bausmę ir nustatydamas jos dydį, laikėsi BK 54 straipsnyje numatytų bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, atsižvelgė į nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, teisingai įvertino ir nuteistojo asmenybę bei kitas aplinkybes.

10.2.                      J. S. apysunkį nusikaltimą padarė tiesiogine tyčia, jis baigtas. Nustatyta viena jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad nusikalstamą veiką padarė recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalis 13 punktas), atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra. J. S. nusikalto ne pirmą kartą, jis yra teistas keturis kartus, nusikalto neišnykus teistumui bei lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos metu. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs nusikalstamos veikos pobūdį ir sunkumą bei J. S. asmenybę charakterizuojančias aplinkybes, pagrįstai sprendė, kad bausmės tikslai bus pasiekti jam paskyrus realią laisvės atėmimo bausmę.

11.       Teisėjų kolegijos nuomone, byloje esančių aplinkybių visuma neabejotinai patvirtina, jog vertinamu atveju J. S. nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos, kas sprendžiant asmeniui skirtinos bausmės individualizavimo klausimą yra itin aktualu, į ką, sprendžiant iš skundžiamo nuosprendžio turinio ir buvo atsižvelgta skiriant jam laisvės atėmimo bausmę. Įvertinus nuteistojo J. S. asmenybę bei jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą apibūdinančias aplinkybes, nuteistajam paskirtą laisvės atėmimo bausmę vertinti kaip aiškiai per griežtą nėra pagrindo – paskirtoji bausmė nėra per griežta, ji neprieštarauja teisingumo principui, bausmės paskirčiai bei bendriesiems bausmės skyrimo pagrindams (BK 41 straipsnis ir 54 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, parinkdamas laisvės atėmimo bausmės rūšį ir nustatydamas trukmę, paminėtų įstatyminių nuostatų nepažeidė. 

Dėl proceso išlaidų

12.       Bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme buvo gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2021 m. rugpjūčio 30 d. pažyma Nr. (12.33 Mr) PT-5619, dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurioje nurodyta, kad valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidas, apeliacinės instancijos teisme ginant nuteistąjį J. S. sudaro 187,56 Eur, kurios turi būti priteistos iš nuteistojo valstybei. Pagal BPK 106 straipsnio 1 dalį, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus - kai nagrinėjamos bylos dėl veikų, kuriomis įtariamas ar kaltinamas nepilnametis, ir kai nagrinėjamos neregių, kurčių, nebylių ir kitų asmenų, dėl fizinių ar psichinių trūkumų negalinčių pasinaudoti savo teise į gynybą, bylas. Pagal galiojančią straipsnio redakciją, teismas priima sprendimą išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas iš kaltininko, o priimdamas sprendimą gali atsižvelgti tik į kaltininko turtinę padėtį.

13.       Byla apeliacinės instancijos teisme buvo nagrinėjama pagal nuteistojo J. S. apeliacinį skundą, kuris šia nutartimi atmetamas. Teisėjų kolegija neturi pagrindo manyti, kad valstybės patirta ir prašoma priteisti už nuteistajam J. S. suteiktą teisinę pagalbą nurodyta išlaidų suma yra neproporcinga nuteistojo turtinei padėčiai. Byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad J. S. materialinė padėtis yra bloga. Nuteistasis J. S. atlieka bausmę įkalinimo įstaigoje, tačiau yra darbingo amžiaus ir gali dirbti. Prašoma priteisti proceso išlaidų suma yra reali ir pagrįsta rašytiniais duomenimis, todėl ji išieškotina iš nuteistojo J. S. (BPK 106 straipsnio 2 dalis).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

nuteistojo J. S. apeliacinį skundą atmesti.

Išieškoti iš nuteistojo J. S. 187,56 Eur (vieną šimtą aštuoniasdešimt septynis eurus 56 ct.), antrinės teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo apeliacinės instancijos teismo posėdyje, kurios turi būti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąsias sąskaitas, įmokos kodas 5630, o mokėjimo paskirtis – įmoka už suteiktą antrinę teisinė pagalbą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai                                                  Algirdas Giedraitis

                                                  Jūratė Jakubonienė

                                                  Jurga Vasiliauskienė