Civilinė byla Nr. e2A-656-370/2023
Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01370-2022-2
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.2.1; 2.6.8.11.1
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2023 m. lapkričio 16 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Gudžiūnienės, Danguolės Martinavičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Irmanto Šulco,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Galinta ir partneriai“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2023 m. birželio 19 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Grainmore“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Galinta ir partneriai“ dėl nuostolių, palūkanų priteisimo ir atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Galinta ir partneriai“ priešieškinį ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Grainmore“ dėl įpareigojimo atlikti veiksmus, žalos atlyginimo, skolos ir delspinigių priteisimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Grainmore“ (toliau – ir ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės UAB „Galinta ir partneriai“ (toliau – ir atsakovė) 115 167,47 Eur nuostolių atlyginimą, 2 290,73 Eur palūkanas, 6 proc. dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
2. Procesiniuose dokumentuose nurodė, kad ieškovė ir atsakovė 2021 m. gegužės 18 d. sudarė paslaugų sutartį Nr. PSL20210518-01 (toliau – Sutartis) dėl avižų priėmimo, valymo, džiovinimo, saugojimo, atkrovimo ir grūdų apskaitos (surinkimo) paslaugų. Sutarties pagrindu atsakovė pagal ieškovės nurodymą iš grūdų augintojų priėmė, iš viso 4 367,932 t avižų. Atsakovės 2022 m. kovo 8 d. atvežtų į ieškovės elevatorių grūdų kokybė neatitiko Sutarties sąlygų, t. y. grūdai buvo patamsėję (nebuvo tinkamos spalvos), buvo daug sugedusių grūdų, jaučiamas pašalinis kvapas (pelėsis). Dėl to grūdų vežimai iš atsakovės į ieškovės elevatorių buvo sustabdyti, o, nesant galimybės grąžinti grūdus atsakovei, grūdai buvo iškrauti ieškovės elevatoriuje atskirame aruode. Dėl ieškovės pastangų siekiant kuo labiau mažinti padarytus nuostolius, dalis sugadintų grūdų buvo parduoti kaip pašarinė žaliava akcinei bendrovei (toliau – AB) „Kretingos grūdai“ pagal ieškovės ir AB „Kretingos grūdai“ sudarytą 2022 m. gegužės 9 d. grūdų pirkimo pardavimo sutartį Nr. 2022/05/09/01. AB „Kretingos grūdai“ įsipareigojo nupirkti 400 t grūdų pašarams už 254 Eur / 1 t plius PVM kainą. Taigi buvo parduota iš viso 187,16 t grūdų už 47 538,64 Eur kainą, tačiau, AB „Kretingos grūdai“ nupirko tik dalį grūdų, kitus atsisakė priimti, kadangi grūdai buvo itin blogos kokybės ir neatitiko Lietuvos standarto LST 1610:2016 „Avižos. Supirkimo ir tiekimo reikalavimai“ (toliau – ir standartas, LST) nuostatų, todėl buvo grąžintos atgal į atsakovės elevatorių.
3. Nurodė, kad iš viso ieškovės prarastų grūdų kiekis yra 532,20 t, jis buvo reikalingas ieškovės veikloje, siekiant tinkamai įvykdyti prisiimtus įsipareigojimus, o, atsakovei sugadinus grūdus ir jų nepatiekus, ieškovė turėjo skubiai įsigyti trūkstamą tinkamų grūdų kiekį, todėl grūdai buvo įsigyti rinkoje už 340 Eur už 1 t kainą (113 157,30 Eur).
4. Atsakovės ieškovei padarytus nuostolius sudaro: iš viso 115 167,47 Eur – 1) 180 948 Eur grūdų iš kito tiekėjo įsigijimo išlaidos (532,20 t x 340 Eur (įsigijimo kaina); 2) 11 582,41 Eur (išlaidos, kurios buvo sumokėtos už sugadintų grūdų priėmimą, saugojimą bei džiovinimą; atėmus 47 538,64 Eur (gauta suma be PVM pardavus dalį sugadintų grūdų AB „Kretingos grūdai“ pašarinei žaliavai); 3) atėmus 9 824,30 Eur (2022 m. rugpjūčio 5 d. ieškovės pretenzijoje įskaityta suma pagal atsakovės 2022 m. liepos 19 d. PVM sąskaitą faktūrą).
5. Atsakovė su ieškiniu nesutiko. Procesiniuose dokumentuose nurodė, kad Sutarties nuostatos patvirtina, jog ieškovė pirko iš tiekėjų avižas ir dalį jų įsipareigojo parduoti atsakovei. Taigi, už avižų pirkimą buvo atsakinga ir jį kontroliavo ieškovė, o atsakovė teikė Sutartyje numatytas paslaugas. Vadovaujantis standarto 1, 3 lentelėmis, maistinės avižos yra 1 ir 2 klasės. Taip pat šiose lentelėse nurodyta, kad avižos, kurios neatitinka 1 ir 2 klasės rodiklių, pagal atskirą šalių susitarimą gal būti priimamos kaip pašarinės. Ieškovė, priimdama avižas dėl itin blogos 2021 m. avižų derliaus kokybės, superkamas avižas išskirstė ne tik į 1 ir 2 klasę, kaip nurodyta standarte, tačiau ir į 3 ir 4 klases. Šis skirstymas neatitinka standarto maistinėms avižoms. Atsakovės vertinimu, ieškovė taip pat neįrodė patirtų nuostolių fakto ar netinkamos avižų kokybės.
6. Atsakovė pareiškė priešieškinį, kuriuo prašė: 1) įpareigoti ieškovę UAB „Grainmore“ atsiimti jai nuosavybės teise priklausantį avižų likutį – 234,010 t (įskaitomuoju svoriu), esantį UAB „Galinta ir partneriai“ filiale „Galintos grūdai“, adresu Varėna, Savanorių g. 2; 2) priteisti iš ieškovės 4 955,21 Eur žalos atlyginimą, 29 824,30 Eur skolą ir 888,76 Eur delspinigius. Nurodė, kad ieškovė nesumokėjo atsakovei už avižų valymą 2021 m. pagal sąskaitą faktūrą Nr. FGG010992 (toliau – ir Sąskaita1). Sąskaita1 išrašyta apskaičiuotai 29 824,30 Eur sumai už avižų nuvalymą, ją ieškovė turėjo apmokėti iki 2022 m. rugpjūčio 18 d. Už ieškovės vėlavimą apmokėti sąskaitą, skaičiuotini delspinigiai (Sutarties 5.2 papunktis), kurių dydį sudaro 888,76 Eur. Ieškovė 2022 m. lapkričio 9 d. išrašė sąskaitą faktūrą FGG 011241 (toliau – ir Sąskaita2) už avižų saugojimą nuo 2022 m. birželio 1 d. iki 2022 m. lapkričio 9 d., iš viso 3 751,8 Eur. Ieškovei neatsiimant avižų, toliau skaičiuojamas ir avižų saugojimo įkainis kaip atsakovės patiriama žala, todėl ieškovė išrašė papildomą sąskaitą faktūrą Nr. FGG 011271 (toliau – ir Sąskaita3) avižų saugojimo laikotarpiui 2022 m. lapkričio 10 d. – 2022 m. gruodžio 31 d., iš viso 1 203,41 Eur.
7. Ieškovė su priešieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Atsiliepime nurodė, kad priešieškinio reikalavimas dėl įpareigojimo atsiimti avižas, kurių kokybė neaiški, yra ydingas. Sutarties 3.3–3.4 papunkčiuose numatyta atsakovės pareiga tinkamai iki Sutarties termino pabaigos saugoti avižas taip, kad jų kokybinės charakteristikos nepablogėtų. Minėtuose papunkčiuose susitarta, kad atsakovė atsako už avižų praradimą, trūkumą ar sugedimą ir, jeigu avižų kokybė pablogėja, atsakovė privalo ieškovei per 5 dienas atlyginti visus nuostolius. Kadangi atsakovė grūdus sugadino, ji neturi pagrindo reikalauti, kad ieškovė pasiimtų sugadintus grūdus, bet privalo atlyginti ieškovei patirtus nuostolius. Ieškovė neturi pareigos priimti (atsiimti) netinkamos kokybės avižas, juolab kad šią dieną ieškovė yra praradusi suinteresuotumą atsakovės prievolės įvykdymu natūra.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
8. Vilniaus apygardos teismas 2023 m. birželio 19 d. sprendimu priešieškinį atmetė, ieškinį patenkino, priteisė ieškovei iš atsakovės 115 167,47 Eur nuostolių atlyginimą, 2 290,73 Eur palūkanas, 6 procentų dydžio metines procesines palūkanas (2022 m. spalio 27 d.) už priteistą sumą (117 458,20 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki sprendimo visiško įvykdymo ir 13 913,41 Eur bylinėjimosi išlaidas.
9. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad pareiga patikrinti avižų kokybę grūdų priėmimo metu, aiškinant Sutarties nuostatas, tenka atsakovei, kuri, priimdama iš ieškovės (tiekėjų grūdus) (avižas) saugojimui, privalo grūdus pasverti ir nustatyti grūdų kokybę. Todėl nepriklausomai nuo to, kokios kokybės grūdus atveža ieškovė atsakovei valyti, džiovinti, saugoti, atsakovė, kaip vykdytoja pagal Sutartį, įsipareigojusi nustatyti atvežamų grūdų kokybę, tuo pačiu įsipareigojo grūdų, neatitinkančių kokybės reikalavimų, nepriimti ir juos grąžinti.
10. Pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, jog ieškovė būtų sutikusi supirkti avižas, kurių kvapas ir spalva neatitinka sutarties ir norminių aktų reikalavimų, todėl konstatavo, kad atsakovė turėjo pareigą nepriimti avižų, neatitinkančių reikalavimų.
11. Teismas nesirėmė ir nevertino atsakovės su atsiliepimu pateiktų dokumentų – 2022 m. gegužės 17–19 d. tyrimo aktų, kuriuose nurodyta, jog nenustatyta ieškovės mėginiuose neatitikimų parametrams, kadangi šie tyrimai yra parengti tik atsakovės, ieškovei nedalyvaujant juos atliekant, neaišku, kokiu būdu, kada ir kieno paimtiems mėginiams, daliai įrašų esant prirašytiems ranka, nenurodant nei kas, nei kada tuos įrašus atliko.
12. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, atsakovė nei ieškovės nurodytų kiekių, nei mokėtinų sumų nepaneigė, todėl iš atsakovės priteisė ieškovei patirtų nuostolių atlyginimą – 115 167,47 Eur, kurie apskaičiuoti taip: prie grūdų iš kito tiekėjo įsigijimo išlaidų – 180 948,00 Eur (532,200 t grūdų x 340 Eur) pridedant išlaidas, kurios buvo sumokėtos už sugadintų grūdų priėmimą, saugojimą bei džiovinimą – 11 582,41 Eur (9 572,24 Eur + PVM) (2 257,36 Eur (priėmimas) + 7 166,99 Eur (saugojimas) + 147,89 Eur (džiovinimas); atėmus gautą sumą be PVM pardavus dalį sugadintų grūdų AB „Kretingos grūdai“ pašarinei žaliavai – 47 538,64 Eur ir atėmus 2022 m. rugpjūčio 5 d. ieškovės pretenzijoje įskaitytą sumą pagal atsakovės 2022 m. liepos 9 d. PVM sąskaitą faktūrą serija FGG Nr. 010992 (29 824,30 Eur).
13. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, priešieškinis yra nepagrįstas, kadangi: 1) pateiktos sąskaitos faktūros išrašytos bylos nagrinėjimo metu ir pateiktos ieškovei kartu su priešieškiniu; 2) laikotarpiu nuo 2022 m. kovo 9 d. iki 2022 m. birželio 1 d. atsakovė PVM sąskaitų už grūdų saugojimą neišrašė; 3) atsakovė neturi pagrindo reikalauti apmokėti už grūdų saugojimo paslaugas, kadangi ji nesuteikė kokybiškos ir tinkamos saugojimo paslaugos; 4) dėl atsakovės neteisėtų veiksmų sugadinant avižas iki sutarties termino pabaigos, atsakovė neperdavė ieškovei reikiamo kokybiškų avižų kiekio, taip pažeisdama prievolės įvykdymo terminą ir pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.206 straipsnį negali remtis kitos šalies tariamu neįvykdymu tiek, kiek sutartis buvo neįvykdyta dėl jos pačios veiksmų ar neveikimo arba kitokio įvykio, kurio rizika jai pačiai ir tenka.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
14. Atsakovė apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2023 m. birželio 19 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, priešieškinį tenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
14.1. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nusprendė, kad ginčo grūdai buvo netinkamos kokybės (neatitiko Sutarties reikalavimų), kadangi byloje esantys įrodymai patvirtina, jog avižų kokybė buvo tinkama.
14.2. Pirmosios instancijos teismas netinkamai paskirstė įrodinėjimo pareigą, kadangi įrodyti, kad ieškovės nupirkti ir atsakovės priimti grūdai neatitiko Sutarties reikalavimų turėjo ieškovė, tačiau ieškovė šios pareigos neįvykdė.
14.3. Pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino Sutarties nuostatas, kadangi pagal Sutartį atsakovė įsipareigojo priimti iki 6 000 t avižų (fiziniu svoriu), iš kurių iki 50 proc. (ne daugiau kaip 3 000 t avižų fiziniu svoriu) įsipareigojo parduoti atsakovei. Taigi, ieškovė turėjo lūkestį perimti iš atsakovės iki 3 000 t avižų, o faktiškai gavo 3 087,261 t įskaitiniu svoriu (neskaitant tų ginčo avižų (234,010 t), kurios šiuo metu yra saugomos pas atsakovę.
14.4. Pirmosios instancijos teismas sukūrė situaciją, kuomet ieškovė nepagrįstai praturtėjo atsakovės sąskaita: atsakovė buvo įpareigota kompensuoti ieškovei jos iš trečiojo asmens įsigytų grūdų kainą ir tuo pat metu pas ieškovę liko iš pradinio pirkėjo įsigyti grūdai, kurie yra saugomi pas atsakovę.
14.5. Bylos nagrinėjimo metu atsakovė pateikė įrodymus, kad: 1) ieškovė priėmė iš atsakovės didžiąją dalį avižų (3 087,261 t įskaitiniu svoriu); 2) ieškovei savo transportu atsiimant avižas iš atsakovės kokybės trūkumai nebuvo nustatyti (nors tariamas pelėsio kvapas yra pripažintinas akivaizdžiu trūkumu, kuris turėjo būti matomas be atskiro tyrimo); 3) atsakovė pateikė įrodymus, kad ieškovės įsigytos avižos neturėjo pelėsio kvapo (grąžinamų avižų priėmimo aktai ir Valstybinės augalininkystės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos augalininkystės produktų kokybės tyrimų protokolai); 4) atsakovei nebuvo sudarytos sąlygos dalyvauti avižų tyrime šias avižas pristačius AB „Kretingos grūdai“; 5) tariami kokybės trūkumai nebuvo patvirtinti laboratorijos tyrimais, išskyrus AB „Kretingos grūdai“ vyriausios laborantės – chemikės N. M. ir gamybos vadovės R. Z. surašytus grąžinimo aktus; 6) ieškovė Sutartimi su atsakove nebuvo susitarusios dėl maistinių ar pašarinių avižų pirkimo, todėl atsakovė nebuvo prisiėmusi įsipareigojimo priimti tik maistines avižas.
15. Ieškovė atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:
15.1. Ieškovė iš ūkininkų (tiekėjų) pirko 2021 m. derliaus avižas ir pagal paslaugų sutartį, sudarytą su atsakove (savo veiklos profesionalu), pavedė atsakovei patikrinti ūkininkų patiekiamų avižų kokybę prieš jas priimant saugoti pas atsakovę. Avižų kokybė turėjo atitikti sudarytos paslaugų sutarties (kurios sudėtinė dalis buvo ieškovės nurodyti kokybės rodikliai) ir standartą. Avižų priėmimo iš ūkininkų metu atsakovė ieškovei nepateikė duomenų, kad avižos ar jų dalis neatitinka spalvos ir kvapo kriterijų, t. y. atsakovė deklaravo ieškovei, kad priimamos saugojimui avižos yra kokybiškos. Ieškovė, remdamasi tuo, kad atsakovė nusprendė priimti avižas kaip kokybiškas, už atsakovės priimtas saugoti avižas sumokėjo ūkininkams (jas nusipirko).
15.2. Kadangi atsakovės pateiktos avižos buvo reikalingos ieškovės veiklos vykdymui (maisto produkcijos gaminimui), ieškovė turėjo ieškoti ir pirkti trūkstamą avižų kiekį rinkoje. Ieškovė sumokėjo tiekėjui 340 Eur kainą už vieną toną avižų, kurių kokybiniai parametrai iš esmės atitiko atsakovės priimtų saugoti ieškovės įsigytų avižų parametrus (jų priėmimo metu). Atsakovė byloje neginčijo 340 Eur už vieną toną avižų įsigijimo kainos, kurią ieškovė sumokėjo kitam tiekėjui.
15.3. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nesivadovavo Valstybinės augalininkystės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos laboratorijos 2022 m. rugsėjo 2 d. Kokybės tyrimų protokolu Nr. ATL3-5615, nes jis buvo atliktas atsakovės užsakymu, nedalyvaujant ieškovei.
15.4. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė ieškovei nuostolių atlyginimą. Atsakovė nei ieškovei, nei bylos nagrinėjimo metu nepateikė dokumentų dėl išdžiovintų ir išvalytų avižų kiekio. Ieškovė apskaičiavo šiuos duomenis pagal atsakovės pateiktą 2022 m. liepos 19 d. PVM sąskaitą faktūrą už avižų valymą. Kad toks 532,200 t kiekis yra likęs nepatiektų avižų atsakovė pripažino ir išrašydama 2022 m. liepos 19 d. PVM sąskaitą faktūrą už 2021 m. derliaus avižų valymą. Šiuo konkrečiu atveju atsakovės nuo 2022 m. rugsėjo mėn. pateikiami avižų likučių kiekiai yra nepagrįsti objektyviais duomenimis.
15.5. Atsakovės priešieškinio reikalavimas įpareigoti ieškovę pasiimti pas atsakovę saugomas 2021 m. derliaus avižas yra neteisėtas, kadangi ieškovė neturi pareigos priimti sugadintas avižas. Be to, ieškovės nupirktos ir pas atsakovę saugotos avižos pagal Sutartį nebuvo pateiktos iki 2022 m. birželio 1 d. ir ieškovė prarado interesą gauti 2021 m. derliaus avižas, kadangi seno derliaus (2021 m.) avižos kokybės prasme negali būti prilyginamos naujo derliaus (šiuo metu jau 2023 m.) avižoms.
15.6. Ieškovė neturi pareigos mokėti atsakovei už atsakovės nuo 2022 m. birželio 1 d. (pasibaigus paslaugų sutarties terminui) teiktas avižų saugojimo paslaugas. Atsakovė itin akcentuoja, kaip ji bendradarbiavo ir tik bylos nagrinėjimo metu išrašė sąskaitas už avižų saugojimą. Tačiau tokie atsakovės teiginiai nepagrindžia aplinkybių, kad ji suteikė kokybišką avižų saugojimo paslaugą ir kad dėl šios paslaugos po Sutarties termino būtų atsakinga ieškovė. Atsakovė iki 2022 m. birželio 1 d. privalėjo būti sugrąžinusi ieškovei visą tinkamos kokybės likusį avižų kiekį. Jeigu ji tai būtų padariusi, avižų saugojimo apskritai net nebūtų reikėję.
15.7. Atsakovė yra atsakinga už ieškovės patirtus nuostolius, t. y. už tai, kad ieškovė turėjo pirkti avižas kitur. Pagal Sutarties 3.3–3.4 papunkčius būtent atsakovė prisiėmė pareigą atlyginti visus ieškovės nuostolius dėl grūdų sugadinimo ir praradimo, ši nuostata yra galiojanti ir atsakovę įpareigojanti. Jeigu atsakovė mano, kad pas ją laikomas sugedusias avižas atsakovė gali kam nors parduoti, tai ji, sumokėjusi priteistų nuostolių atlyginimą ieškovei, gali tą daryti, kadangi ieškovė nepretenduoja į sugadintų avižų atsiėmimą.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
16. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (savo iniciatyva, pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą, nusprendžia, kad CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių šio sprendimo negaliojimo pagrindų byloje nenustatyta, taip pat nėra pagrindo peržengti apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį ribas.
17. Nagrinėjamu atveju apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo tenkintas ieškinys ir atmestas priešieškinis, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas (CPK 320 straipsnis).
Byloje nustatytos faktinės aplinkybės
18. Ieškovė ir atsakovė 2021 m. gegužės 18 d. sudarė Paslaugų sutartį Nr. PSL20210518-01, kurios pagrindu šalys susitarė, kad laikotarpiu nuo 2021 m. liepos 1 d. iki 2022 m. gegužės 31 d. atsakovė (vykdytojas) teikia ieškovei avižų priėmimo, valymo, džiovinimo, saugojimo, atkrovimo ir grūdų apskaitos (surinkimo) paslaugas, o ieškovė (užsakovas) už suteiktas paslaugas atsiskaito pagal šioje sutartyje nurodytus įkainius.
19. Ieškovė ir AB „Kretingos grūdai“ 2022 m. gegužės 9 d. sudarė grūdų pirkimo pardavimo sutartį Nr. 2022/05/09/01, kurios pagrindu ieškovė įsipareigojo parduoti AB „Kretingos grūdai“ 2021 m. derliaus pašarines avižas (400 t +/- 10 proc.), o AB „Kretingos grūdai“ įsipareigojo už avižas sumokėti sutartyje nurodytą kainą.
20. 2022 m. gegužės 17 d. ir 2022 m. gegužės 18 d. grąžinimo aktais AB „Kretingos grūdai“ grąžino ieškovei jos atvežtas avižas, nurodžiusi, kad avižų grąžinimo priežastis – avižos neatitinka standarto reikalavimų, turi pašalinį (pelėsių) kvapą, yra pajuodusios.
21. Ieškovė 2022 m. birželio 23 d. Pretenzija dėl Paslaugų sutarties Nr. PSL20210518-01 vykdymo kreipėsi į atsakovę, prašydama kompensuoti išlaidas už nepatiektą avižų kiekį bei kompensuoti išlaidas, kurios buvo apmokėtos už sugadintų avižų priėmimą, saugojimą, džiovinimą (t. y. iš viso sumokant 123 707,42 Eur) arba iki 2022 m. liepos 15 d. pristatyti tinkamos kokybės trūkstamą avižų kiekį bei kompensuoti išlaidas, kurios buvo apmokėtos už sugadintų avižų priėmimą, saugojimą, džiovinimą.
22. Atsakovė 2022 m. liepos 19 d. išrašė ieškovei 29 824,30 Eur sąskaitą faktūrą Nr. FGG 010992 už grūdų valymo paslaugas.
23. Ieškovė 2022 m. rugpjūčio 5 d. pakartotine pretenzija dėl Paslaugų sutarties Nr. PSL20210518-01 vykdymo kreipėsi į atsakovę, nurodydama, kad ieškovė pagal atsakovės 2022 m. liepos 19 d. PVM sąskaitą faktūrą serija FGG Nr. 010992 mokėtiną 29 824,30 Eur sumą įskaito į atsakovės mokėtinų nuostolių atlyginimo 142 981,60 Eur sumą; atsakovės mokėtina nuostolių atlyginimo suma yra sumažinta 29 824,30 Eur ir lieka nepadengta 113 157,30 Eur nuostolių suma, kurią atsakovė privalo per 5 dienas sumokėti.
24. Atsakovė 2022 m. rugsėjo 13 d. raštu kreipėsi į ieškovę ir pareikalavo ieškovės nedelsiant atsiimti ieškovei priklausančią produkciją – 232 399 kg avižų ir apmokėti už avižų saugojimą (2 458,12 Eur). Prie rašto pridėjo Valstybinės augalininkystės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Augalininkystės produktų kokybės tyrimų laboratorijos 2022 m. rugsėjo 2 d. Kokybės tyrimų protokolą Nr. ATL3-5615, kuriame nurodyta, kad avižos papilkėjusios, be pašalinio kvapo, kiti tyrimai neatlikti, nes mėginys užkrėstas erkėmis, straubliukais, plokščiavabaliais.
25. Ieškovė 2022 m. spalio 7 d. pakartotine pretenzija dėl Paslaugų sutarties Nr. PSL20210518-01 pažeidimų kreipėsi į atsakovę ir nurodė, kad visiškai nesutinka su atsakovės 2022 m. rugsėjo 13 d. pretenzija ir joje keliamais nepagrįstais reikalavimais; pakartotinai informavo, kad dėl atsakovės padarytų Sutarties vykdymo pažeidimų (laiku nepristatytų tinkamos kokybės avižų) ieškovė patyrė 113 157,30 Eur nuostolius, kuriuos pareikalavo atsakovės atlyginti – sumokėti iki 2022 m. spalio 12 d.
26. Ieškovė 2022 m. spalio 27 d. kreipėsi į teismą dėl nuostolių atlyginimo ir palūkanų iš atsakovės priteisimo.
27. Atsakovė 2022 m. lapkričio 9 d. išrašė atsakovei 3 751,80 Eur sąskaitą faktūrą
Nr. FGG 011241 už grūdų saugojimo paslaugas.
28. Atsakovė 2022 m. gruodžio 30 d. išrašė ieškovei 1 203,41 Eur sąskaitą faktūrą
Nr. FGG 011241 už grūdų saugojimą.
29. Pagal Sutarties 1.1 papunktį atsakovė teikia ieškovei šias paslaugas: a) avižų priėmimo, b) valymo, c) džiovinimo, d) saugojimo, e) atkrovimo ir f) grūdų apskaitos. Sutarties 1.2 papunkčiu šalys susitarė, kad ieškovė įsipareigoja parduoti atsakovei iki 50 procentų, bet ne daugiau 3 000 t nupirkto avižų kiekio pagal įskaitomąjį svorį.
30. Pagal sutarties 2.1 papunktį grūdų priėmimas apima grūdų svėrimą, kokybės nustatymą, atitinkamų dokumentų užpildymą, suvestinių pateikimą elektroniniu paštu. Pagal sutarties 2.3 papunktį priimamų grūdų kokybę ir jų atitikimą galiojantiems standartams, techninėms sąlygoms ir normoms bei užsakovo (ieškovės) reikalavimams nustato ir įvertina vykdytojo (atsakovės) laboratorija, griežtai prisilaikant galiojančių standartų, techninių sąlygų, metodikų ir kitų norminių dokumentų reikalavimų.
31. Pagal Sutarties 2.7 papunktį, atsakovė, nustačiusi, kad ieškovė atvežė grūdus, 1) kurių užterštumo lygis neatitinka taikomų reikalavimų, 2) kurie yra užkrėsti aruodiniais kenkėjais, 3) kūlėti, 4) turintys pelėsių kvapą ar 5) neatitinka kitų taikomų kokybės reikalavimų, techninių sąlygų ar standartų, turi tokius grūdus grąžinti tiekėjui ir jų nepriimti.
32. Pagal sutarties 3.3 papunktį atsakovė įsipareigojo priimtas avižas saugoti taip, kad jų kokybė neblogėtų, taip pat įsipareigojo atsakyti už grūdų praradimą, trūkumą, sugedimą bei padengti visus užsakovo dėl grūdų praradimo patirtus nuostolius (Sutarties 3.4 papunktis).
33. Lietuvos Standarto LST 1610:2016-07 „Avižos. Supirkimo ir tiekimo reikalavimai“ 3.3 papunktyje nurodyta, jog pagrindiniais grūdais laikomos sveikos ar pažeistos avižos, kurios dėl pažeidimo pobūdžio ir subrendimo nepriskiriamos grūdinėms ar šiukšlinėms priemaišoms ir neturi pašalinio kvapo. Standarto 3.4 punkte nurodyta, kokios avižos priskiriamos grūdinėms priemaišoms: be kita ko, tos, kurios pažeistos kenkėjų, patamsėjusios. Pagal Lietuvos Standarto trečią lentelę, skirtą tiekiamų avižų kokybės rodikliams, avižų spalva turi būti būdinga avižoms, šviesiai rusva; avižų kvapas turi būti būdingas avižoms, be pelėsių, salyklo ir kitų pašalinių kvapų; avižos turi būti sveikos, nekaistančios; avižų kenkėjų, įskaitant erkių ir kt. kiekis iš viso neleidžiamas.
Dėl šalių sutartinių įsipareigojimų, atsakovės pateiktų ieškovei grūdų (avižų) kokybės vertinimo bei nuostolių atlyginimo priteisimo
34. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad pareiga patikrinti avižų kokybę grūdų priėmimo metu, aiškinant Sutarties nuostatas, tenka atsakovei, kuri, priimdama iš ieškovės grūdus (avižas) saugojimui, privalo grūdus pasverti ir nustatyti grūdų kokybę. Todėl nepriklausomai nuo to, kokios kokybės grūdus atveža ieškovė (ieškovės tiekėjai – ūkininkai) atsakovei valyti, džiovinti, saugoti, atsakovė, kaip vykdytoja, pagal Sutartį įsipareigojusi nustatyti atvežamų grūdų kokybę, tuo pačiu įsipareigojo grūdų, neatitinkančių kokybės reikalavimų, nepriimti ir juos grąžinti. Atsakovė įrodinėjo, kad ieškovei perduotų grūdų (avižų) kokybė atitiko esminius kokybės reikalavimus, nustatytus Lietuvos Standarto LST 1610:2016-07 „Avižos. Supirkimo ir tiekimo reikalavimai“. Atsakovės vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nusprendė, kad ginčo grūdai buvo netinkamos kokybės, kadangi byloje esantys įrodymai patvirtina, jog grūdų (avižų) kokybė buvo tinkama.
35. Sutartimi šalys susitarė dėl avižų priėmimo, valymo, džiovinimo, saugojimo, atkrovimo ir grūdų apskaitos (surinkimo) paslaugų teikimo, t. y. šalys susitarė, kad atsakovė patikrins ieškovės perkamas avižas ir jų kokybę avižų priėmimo metu, saugos avižas, jas išvalys ir išdžiovins, jas atkraus grąžinant ieškovei ir ves saugomų avižų apskaitą. Teisėjų kolegijos vertinimu, sutiktina su ieškove, kad ji, sudarydama tokio pobūdžio paslaugos sutartį, turėjo tikslą prekės įsigijimo ar pardavimo teisiniuose (sutartiniuose) santykiuose užsitikrinti pirkėjo teisę ar pardavėjo pareigą dėl prekės kokybės patikrinimo ir kokybės išsaugojimo.
36. Pagal CK 6.305 straipsnio 1 dalį, pirkimo–pardavimo sutartimi viena šalis (pardavėjas) įsipareigoja perduoti daiktą (prekę) kitai šaliai (pirkėjui) nuosavybės ar patikėjimo teise, o pirkėjas įsipareigoja priimti daiktą (prekę) ir sumokėti už jį nustatytą pinigų sumą (kainą). Pagal pirkimo–pardavimo sutartį viena iš pagrindinių pardavėjo pareigų yra įsipareigojimas perduoti daiktą kito asmens nuosavybėn (CK 6.317 straipsnio 1 dalis), o viena iš pagrindinių pirkėjo pareigų – priešpriešinis įsipareigojimas – sumokėti už parduodamą daiktą jo kainą (CK 6.344 straipsnio 1dalis).
37. Pirkimo–pardavimo sutartimi viena šalis (pardavėjas) įsipareigoja perduoti daiktą (prekę) kitai šaliai (pirkėjui) nuosavybės ar patikėjimo teise, o pirkėjas įsipareigoja priimti daiktą (prekę) ir sumokėti už jį nustatytą pinigų sumą (kainą) (CK 6.305 straipsnio 1 dalis). Parduodamų daiktų kokybė, kiekis ir kiti kriterijai turi atitikti sutarties sąlygas, o jeigu sutartyje nėra nurodymų, – įprastus reikalavimus (CK 6.327 straipsnio 1 dalis).
38. Jeigu parduotas daiktas neatitinka kokybės reikalavimų ir pardavėjas su pirkėju neaptarė jo trūkumų, tai nusipirkęs netinkamos kokybės daiktą pirkėjas turi teisę savo pasirinkimu pareikalauti vieno iš CK 6.334 straipsnio 1 dalies 1–4 punktuose numatyto jo, kaip netinkamos kokybės daiktą nusipirkusio asmens, teisių gynimo būdo. Nagrinėjamu atveju aktuali CK 6.334 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatyta pirkėjo teisė reikalauti grąžinti sumokėtą kainą ir atsisakyti sutarties, kai netinkamos kokybės daikto pardavimas yra esminis sutarties pažeidimas.
39. CPK 12 straipsnyje nustatyta, kad civilinės bylos teismuose nagrinėjamos laikantis rungimosi principo. Jis lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas kad toks faktas buvo. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą nurodė, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011). Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos duomenis, nusprendžia, kad nagrinėjamu atveju byloje pateikta daugiau įrodymų, patvirtinančių ieškovės teiginius (CPK 177, 178, 185 straipsniai).
40. Parduotų daiktų trūkumų faktą, t. y. kad daiktai neatitinka sutartyje numatytų kokybės, kiekio ir kitų kriterijų, o jei sutartyje nurodymų nėra, – įprastų reikalavimų (CK 6.327 straipsnio 1 dalis), turi įrodyti pirkėjas. Tai išplaukia iš bendrojo įrodinėjimo naštos paskirstymo principo ,,įrodinėja tas, kas teigia“, įtvirtinto CPK 178 straipsnyje. Įstatyme nėra nustatyta parduotų daiktų trūkumų fakto prezumpcijos. Taigi pirkėjas, teigdamas, kad pardavėjas pažeidė sutartį, negali apsiriboti teiginiu, jog daiktai yra netinkami, jis turi nurodyti tai pagrindžiančias aplinkybes ir pateikti atitinkamus įrodymus. Pardavėjas, gindamasis nuo kaltinimų pažeidus sutartį, gali pateikti įrodymus, kad pardavė atitinkančius sutartį daiktus. Sutarties šalių pateiktus įrodymus įvertinęs pagal civilinio proceso įrodinėjimo normas (CPK 176–224 straipsniai) teismas daro išvadą, ar parduotų daiktų trūkumų faktas įrodytas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-60-701/2019).
41. Šiuo konkrečiu atveju, ieškovė pateikė įrodymus, kad jai pristatytos avižos buvo papilkėjusios, užkrėstos erkėmis, straubliukais ir plokščiavabaliais, t. y. jai buvo pristatytos avižos, neturinčios tų ypatybių, dėl kurių buvo susitarta Sutarties 2.7 papunktyje (nutarties 31 punktas). Bylos duomenimis nustatyta, kad Sutarties pagrindu laikotarpiu nuo 2021 m. liepos 1 d. iki 2022 m. gegužės 31 d. atsakovė teikė ieškovei avižų priėmimo, valymo, džiovinimo, saugojimo, atkrovimo ir grūdų apskaitos (surinkimo) paslaugas. Ieškovė ir AB „Kretingos grūdai“ 2022 m. gegužės 9 d. sudarė grūdų pirkimo pardavimo sutartį Nr. 2022/05/09/01, kurios pagrindu ieškovė įsipareigojo parduoti AB „Kretingos grūdai“ 2021 m. derliaus pašarines avižas. 2022 m. gegužės 17 d. ir 2022 m. gegužės 18 d. grąžinimo aktais AB „Kretingos grūdai“ grąžino ieškovei jos atvežtas avižas, nurodžiusi, kad avižų grąžinimo priežastis – avižos neatitinka standarto reikalavimų, turi pašalinį (pelėsių) kvapą, yra pajuodusios. Atsakovė 2022 m. rugsėjo 2 d. paėmė ieškovės avižų mėginį ir pateikė jį Valstybinei augalininkystės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos ištirti avižų kokybę. Byloje esantis 2022 m. rugsėjo 2 d. Valstybinės augalininkystės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos kokybės tyrimų laboratorijos kokybės tyrimų protokolas Nr. ATL3-5615 patvirtina AB „Kretingos gūdai“ 2022 m. gegužės 17 d., gegužės 18 d. grūdų grąžinimo aktuose nurodytą išvadą, jog atvežti grūdai neatitinka LST 1610:2016 reikalavimų (nutarties 24, 33 punktai), nes avižos ne tik kad yra papilkėjusios, bet ir nebūdingos avižoms spalvos, užkrėstos erkėmis, straubliukais ir plokščiavabaliais. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismu, kad byloje esančių įrodymų pakako šalių ginčui išspręsti.
42. Sprendžiant dėl atsakovės kartu su atsiliepimu į ieškinį pateiktų pačios atsakovės atliktų 2022 m. gegužės 17–19 d. tyrimų aktų, kuriuose nurodyta, kad ieškovės pateiktų avižų mėginiuose nenustatyti neatitikimai kokybės parametrams, objektyvumo, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad šie tyrimai buvo atlikti tik pačios atsakovės, nedalyvaujant nei ieškovei, nei prekes grąžinusio asmens atstovui, nei nepriklausomam nuo sutarties šalių trečiajam asmeniui, kaip įprasta tokio verslo praktikoje, taip pat iš nurodytų tyrimų nėra aišku, ar grūdų kokybės laboratoriniuose tyrimuose buvo ištirti tie patys grūdai (avižos), kurie buvo ieškovės pateikti atsakovei ir vėliau grąžinti ieškovei iš AB „Kretingos grūdai“. Dėl šios priežasties pirmosios instancijos teismas pagrįstai nesivadovavo atsakovės pateiktais 2022 m. gegužės 17–19 d. tyrimų aktais. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teisingai paskirstė bylos šalims tenkančią įrodinėjimo naštą bei padarė teisėtą ir pagrįstą išvadą, kad ieškovė (užsakovė) įrodė atsakovės (vykdytojos) jai perduotų prekių (avižų) netinkamą prekės kokybės patikrinimą ir kokybės išsaugojimą, kurie lėmė prekės grąžinimą ar jos kainos sumažinimą, kai buvo nustatyta esminių kokybės trūkumų (avižos buvo papilkėjusios (pajuodusios) turinčios pašalinio kvapo, o atsakovė objektyvių įrodymų, kad perdavė Sutartį atitinkančias prekes, nepateikė.
43. Teisėjų kolegija taip pat atmeta kaip nepagrįstus apeliacinio skundo argumentus, kad Sutarties pagrindu ieškovė turėjo lūkestį perimti iš atsakovės iki 3 000 t avižų, tačiau faktiškai gavo 3 087,261 t įskaitiniu svoriu (neskaitant tų ginčo avižų (234,010 t).
44. Pagal CK 6.38 straipsnio 1 dalį prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais. Kiekviena šalis privalo sutartis vykdyti tinkamai ir sąžiningai (CK 6.200 straipsnio 1 dalis). Sutarties šalys negali elgtis priešingai tiems lūkesčiams, kuriuos ji savo veiksmais, atliktais vykdant sutarties sąlygas, suformavo kitai sutarties šaliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-208/2013).
45. Sutarties vykdymas yra jos šalių bendradarbiavimo procesas, kuris turi vykti sąžiningumo ir geros valios sąlygomis (CK 6.158 straipsnis). Tai reiškia, kad sutarties šalis negali elgtis priešingai tiems lūkesčiams, kuriuos ji savo veiksmais, atliktais vykdant sutarties sąlygas, suformavo kitai sutarties šaliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. rugsėjo 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-233-1075/2020).
46. Prievolės neįvykdymas ar netinkamas jos vykdymas (CK 6.205 straipsnis) lemia prievolę pažeidusios šalies civilinę atsakomybę, kurią taikant pasireiškia turtinis (ekonominis) prievolės pobūdis, nes skolininkas už tinkamą prievolių vykdymą atsako savo turtu. Vadovaujantis vienu pagrindinių civilinės atsakomybės principų – visiško nuostolių atlyginimo principu, įtvirtintu CK 6.251 straipsnyje, prievolės pažeidimo atveju kreditorius turi teisę į patirtų nuostolių atlyginimą (CK 6.245 straipsnio 3 dalis). Neįvykdęs ar netinkamai įvykdęs sutartinę prievolę asmuo privalo atlyginti kitai šaliai nuostolius, sumokėti netesybas (CK 6.256 straipsnio 2 dalis).
47. Už sutarties pažeidimą taikytina sutartinė civilinė atsakomybė, kuri atsiranda tada, kai neįvykdoma ar netinkamai įvykdoma sutartis, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius ar netesybas (sumokėti baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti dėl sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo padarytus nuostolius (CK 6.245 straipsnio 3 dalis). Sutartinei civilinei atsakomybei taikyti būtina nustatyti ne tik sutartinės prievolės pažeidimą – neteisėtus veiksmus (CK 6.246 straipsnis), bet ir padarytą žalą (CK 6.249 straipsnis) bei atliktų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusių nuostolių priežastinį ryšį (CK 6.247 straipsnis). Skolininko kaltė, kaip dar viena būtinoji civilinės atsakomybės nustatymo sąlyga, yra preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis), išskyrus įstatymų nustatytas išimtis.
48. Pažymėtina, kad pagal Sutarties 1.2 papunktį „Užsakovas įsipareigoja parduoti Vykdytojui iki 50 %, bet ne daugiau kaip 3 000,00 tonų nupirkto avižų kiekio pagal įskaitomąjį svorį. Avižų Pardavimo kaina apskaičiuojama pagal vidutinę atitinkamos kokybės Produkcijos įsigijimo kainą, pridedant Užsakovo patirtas sąnaudas už Produkcijos priėmimą, tvarkymą, saugojimą ir pridedant 5,00 Eur mokestį. Pardavimas vykdomas Vykdytojo pageidavimu ir jo nurodytam kiekiui iki 2022-03-01. Vėliau Užsakovas nebetenka prievolės parduoti“. Pagal Sutarties 1.3 papunktį „Paslaugos teikiamos nuo 2021-07-01 iki 2022-05-31“. Pagal Sutarties 1.5 papunktį „Vykdytojas įsipareigoja priimti iki 6 000,00 (šešių tūkstančių) tonų grūdų“. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovė neteisingai aiškina Sutartį, nurodydama, kad ieškovė (užsakovė) turėjo lūkestį perimti iš atsakovės iki 3 000 t grūdų (avižų). Priešingai, Sutarties pagrindu ieškovė turėjo lūkestį, kad atsakovė priims iki 6 000 t grūdų iš ieškovės ir tinkamai suteiks Sutartyje nurodytas paslaugas, tačiau atsakovei neįvykdžius sutartinių įsipareigojimų (nepateikus avižų, atitinkančių kokybės standartų, kiekio), ieškovė buvo priversta trūkstamą avižų kiekį (532,20 t) įsigyti iš kito tiekėjo, t. y. patyrė nuostolius, susijusius su atsakovės netinkamu Sutarties vykdymu.
49. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė 2022 m. birželio 23 d. pretenzija kreipėsi į atsakovę, prašydama kompensuoti išlaidas už nepatiektą tinkamos kokybės avižų kiekį (532,200 t.) bei kompensuoti išlaidas, kurios buvo apmokėtos už sugadintų avižų priėmimą, saugojimą, džiovinimą (t. y. iš viso sumokant 123 707,42 Eur) arba iki 2022 m. liepos 15 d. pristatyti tinkamos kokybės trūkstamą avižų kiekį bei kompensuoti išlaidas, kurios buvo apmokėtos už sugadintų avižų priėmimą, saugojimą, džiovinimą.
50. Sutarties 3.3 ir 3.4 papunkčių pagrindu atsakovė įsipareigojo tinkamai saugoti priimtus ieškovės grūdus (avižas), kad jų kokybė atitiktų standartus, tačiau atsakovei, neįvykdžius šio sutartinio įsipareigojimo, jai tenka pareiga atlyginti ieškovei jos patirtus nuostolius. Atsakovei neįvykdžius ieškovės reikalavimo, ieškovė trūkstamą avižų kiekį įsigijo rinkoje už 340 Eur už 1 t kainą (113 157,30 Eur) (ieškinio priedai Nr. 7.1, 7.2), o atsakovės ieškovei padarytus nuostolius sudaro iš viso 115 167,47 Eur – 1) 180 948 Eur grūdų iš kito tiekėjo įsigijimo išlaidos (532,20 t x 340 Eur (įsigijimo kaina); 2) 11 582,41 Eur (išlaidos, kurios buvo sumokėtos už sugadintų grūdų priėmimą, saugojimą bei džiovinimą; atėmus 47 538,64 Eur (gauta suma be PVM pardavus dalį sugadintų grūdų AB „Kretingos grūdai“ pašarinei žaliavai); 3) atėmus 9 824,30 Eur (2022 m. rugpjūčio 5 d. ieškovės pretenzijoje įskaityta suma pagal atsakovės 2022 m. liepos 19 d. PVM sąskaitą faktūrą). Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad atsakovė nei ieškovės nurodytų kiekių, nei mokėtinų sumų nepaneigė, todėl iš atsakovės pagrįstai priteisė ieškovės patirtų nuostolių – 115 167,47 Eur – atlyginimą.
Dėl atsakovės priešieškinio
51. Atsakovė pareikštu priešieškiniu prašė: 1) įpareigoti ieškovę UAB „Grainmore“ atsiimti jai nuosavybės teise priklausantį avižų likutį – 234,01 t (įskaitomuoju svoriu), esantį UAB „Galinta ir partneriai“ filiale „Galintos grūdai“, adresu Varėna, Savanorių g. 2; 2) priteisti iš ieškovės 4 955,21 Eur žalos atlyginimą, 29 824,30 Eur skolą ir 888,76 Eur delspinigius. Nurodė, kad ieškovė nesumokėjo atsakovei už avižų valymą 2021 m. pagal sąskaitą faktūrą Nr. FGG010992. Sąskaita1 apskaičiuota 29 824,30 Eur už avižų nuvalymą, kurią ieškovė turėjo apmokėti iki 2022 m. rugpjūčio 18 d. Už ieškovės vėlavimą apmokėti, skaičiuotini delspinigiai (Sutarties 5.2 papunktis), kurių dydį sudaro 888,76 Eur. Ieškovė 2022 m. lapkričio 9 d. išrašė sąskaitą faktūrą FGG 011241 už avižų saugojimą nuo 2022 m. birželio 1 d. iki 2022 m. lapkričio 9 d., iš viso 3 751,8 Eur. Ieškovei neatsiimant avižų, toliau taikomas ir skaičiuojamas avižų saugojimo įkainis kaip atsakovės patiriama žala, todėl ieškovė išrašė papildomą sąskaitą faktūrą Nr. FGG 011271 avižų saugojimo laikotarpiui 2022 m. lapkričio 10 d. – 2022 m. gruodžio 31 d., iš viso 1 203,41 Eur.
52. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, priešieškinis yra nepagrįstas, kadangi: 1) pateiktos sąskaitos faktūros išrašytos bylos nagrinėjimo metu ir pateiktos ieškovei kartu su priešieškiniu; 2) laikotarpiu nuo 2022 m. kovo 9 d. iki 2022 m. birželio 1 d. atsakovė PVM sąskaitų už grūdų saugojimą neišrašė; 3) atsakovė neturi pagrindo reikalauti apmokėti už grūdų saugojimo paslaugas, kadangi ji nesuteikė kokybiškos ir tinkamos saugojimo paslaugos; 4) dėl atsakovės neteisėtų veiksmų sugadinant avižas iki sutarties termino pabaigos, atsakovė neperdavė ieškovei reikiamo kokybiškų avižų kiekio, taip pažeisdama prievolės įvykdymo terminą ir pagal CK 6.206 straipsnį negali remtis kitos šalies tariamu neįvykdymu tiek, kiek sutartis buvo neįvykdyta dėl jos pačios veiksmų ar neveikimo arba kitokio įvykio, kurio rizika tenka jai pačiai.
53. Atsakovės vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sutapatino paslaugos suteikimo faktą su sąskaitos faktūros išrašymu, neatsižvelgė į tai, kad ieškovė nepateikė nė vieno įrodymo, jog paslaugos pagal Sutartį nebuvo suteiktos, taip pat neįvertino aplinkybės, kad atsakovė iki šiol tęsia ieškovei paslaugos gavimą. Teisėjų kolegija su šiais apeliacinio skundo argumentais nesutinka.
54. Pagal CK 6.830 straipsnį pasaugos sutartimi viena šalis (saugotojas) įsipareigoja saugoti kitos šalies (davėjo) perduotą kilnojamąjį daiktą ir grąžinti jį išsaugotą, o davėjas – sumokėti atlyginimą, jeigu tai įtvirtinta sutartyje. CK 6.832 straipsnyje įtvirtinta saugotojo pareiga imtis visų jam prieinamų priemonių, kad būtų užtikrintas jam perduoto daikto išsaugojimas. Jeigu pasauga neatlygintinė, saugotojas privalo rūpintis saugomu daiktu taip pat kaip savo daiktais (CK 6.836 straipsnio 3 dalis). Saugotojas atsako už jam perduotų daiktų praradimą, trūkumą ar sugedimą (CK 6.845 straipsnio 1 dalis). Jeigu pasaugos sutartis atlygintinė, saugotojas atsako už turto praradimą, trūkumą ar sugedimą visais atvejais, išskyrus, kai tai įvyko dėl nenugalimos jėgos. Kai pasaugos sutartis neatlygintinė, saugotojas atsako tik esant jo kaltei (CK 6.845 straipsnio 2 dalis).
55. Dėl saugotojo civilinės atsakomybės prievolės sąlygų kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad neteisėti veiksmai civilinėje atsakomybėje suprantami kaip teisinės pareigos neatlikimas; ta aplinkybė, kad paliktas saugoti daiktas neišsaugotas, objektyviai rodo, kad saugotojas neįvykdė teisinės pareigos ir atliko neteisėtus veiksmus. Kai turtas prarastas, žala suprantama kaip netekto, neišsaugoto turto vertė. Nuostoliai tokiu atveju atsiranda dėl turto praradimo, t. y. kaip turto neišsaugojimo tiesioginė pasekmė, todėl yra priežastinis ryšys kaip civilinės atsakomybės taikymo sąlyga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-580/2008). Žalą, neteisėtus veiksmus ir priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (nuostolių) privalo įrodyti kreditorius (nuostolių atlyginimo reikalaujantis asmuo). Pagal CK 6.248 straipsnio 1 dalį skolininko (žalą padariusio asmens) kaltė yra preziumuojama, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus. Kaltės prezumpciją, siekdamas išvengti civilinės atsakomybės prievolės, turi paneigti skolininkas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-242-611/2018).
56. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad atsakovė yra profesionali saugotoja, todėl pagal įstatymą privalo imtis visų prieinamų priemonių užtikrinti perduoto jai daikto išsaugojimą, o šiuo konkrečiu atveju, grūdus grąžinti tokios pat būklės, kokie buvo atiduoti saugoti. Atsakovė, kaip profesionali saugotoja, taip pat atsako už saugumo turto praradimą, trūkumą ar sugedimą visais atvejais, išskyrus, kai tai įvyko dėl nenugalimos jėgos (CK 6.832 straipsnio 1 dalis, 6.844 straipsnio 2 dalis, 6.845 straipsnio 1–3 dalys). Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovė neįrodė prašomos priteisti 4 955,21 Eur žalos ir 29 824,30 Eur skolos. Pagal Sutarties 4.10 papunktį šalys susitarė, kad ieškovė jai priklausančius grūdus įsipareigoja atsiimti iš atsakovės iki 2022 m. birželio 1 d. Sutarties 3.3–3.4 papunkčiuose numatyta atsakovės pareiga tinkamai iki Sutarties termino pabaigos saugoti avižas taip, kad jų kokybinės charakteristikos nepablogėtų, o neįvykdžius šio įsipareigojimo, atsakovė įsipareigojo ieškovei per 5 dienas atlyginti visus nuostolius.
57. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovė neįvykdė sutartinių įsipareigojimų ieškovei, nes 2022 m. rugsėjo 2 d. Valstybinės augalininkystės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos kokybės tyrimų laboratorijos kokybės tyrimų protokolu Nr. ATL3-5615 buvo patvirtina, jog atsakovės perduoti ieškovei gūdai (avižos) neatitinka LST 1610:2016 reikalavimų, nes atsakovė sandėliavimo metu neužtikrino, kad jų kokybė perdavimo metu nepablogėtų. Kadangi atsakovė grūdus sugadino, ieškovė prarado suinteresuotumą perduotus grūdus susigrąžinti, todėl atsakovė neturi pagrindo reikalauti, kad ieškovė pasiimtų, dėl atsakovės sutartinių įsipareigojimų neįvykdymo, sugadintus grūdus (avižas), kurių trūkstamą kiekį buvo priversta įsigyti iš kito tiekėjo, taip pat neturi teisinio reikalauti, kad ieškovė sumokėtų už tinkamai nesuteiktas paslaugas.
58. Kiti apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai neturi esminės reikšmės apskųsto pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumui ir teisėtumui įvertinti, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-133-823/2020).
Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų
59. Apibendrinus išdėstytus argumentus, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė ir įvertino nagrinėjamam ginčui reikšmingas aplinkybes, nepažeisdamas įrodymų tyrimo ir vertinimo taisyklių padarė pagrįstą išvadą dėl ieškinio patenkinimo, o priešieškinio atmetimo, todėl ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį panaikinti apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo, todėl jis paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
60. Atsakovės apeliacinį skundą atmetus, jos apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos. Ieškovė, pateikusi atsiliepimą į apeliacinį skundą, prašo priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas (CPK 93 straipsnio 1, 3 dalys). Byloje esanti 2023 m. spalio 6 d. klientui suteiktų teisinių paslaugų ataskaita Nr. 23-0636 patvirtina, kad už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą ieškovė patyrė 4 900,50 Eur advokato pagalbos išlaidas.
61. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos), nustatant priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, teismas turi atsižvelgti į 8 punkte nurodytus maksimalius dydžius ir į 2 punkte nustatytus kriterijus: bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą, ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje, būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta, ginčo sumos dydį, teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą, šalių elgesį proceso metu, advokato darbo laiko sąnaudas ir kitas svarbias aplinkybes. Rekomendacijų 7 punkte nustatyta, kad rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas už praėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių).
62. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės išlaidos už advokato pagalbą buvo patirtos 2023 m. spalio mėn., remiantis Rekomendacijų 7 punktu, taikytinas 2023 m. II ketvirčio vidutinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių), kuris sudarė 2 000,10 Eur. Rekomendacijų 8.11 punktas nustato, kad už atsiliepimą į apeliacinį skundą taikytinas 1,3 koeficientas, todėl maksimali priteistina suma sudarytų 2 600,13 Eur (1,3 x 2 000,10 Eur). Kadangi ieškovės prašomos priteisti 4 900,50 Eur advokato pagalbos išlaidos už atsiliepimą į apeliacinį skundą parengimą viršija Rekomendacijose nustatytą maksimalų dydį, taip pat įvertinus bylos sudėtingumą, ieškovei iš atsakovės priteistina 2 600 Eur išlaidos už advokato pagalbą apeliacinės instancijos teisme.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
n u t a r i a :
Vilniaus apygardos teismo 2023 m. birželio 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Grainmore“, juridinio asmens kodas 303074973, iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Galinta ir partneriai“, juridinio asmens kodas 134958886, 2 600 Eur (du tūkstančius šešis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.
Teisėjai Rasa Gudžiūnienė
Danguolė Martinavičienė
Irmantas Šulcas