Civilinė byla Nr. 2S-377-392/2019
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-38546-2018-6
Procesinio sprendimo kategorija 3.3.2.4
(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2019 m. vasario 21 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Virginijus Kairevičius apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos I. R. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 21 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos I. R. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo vykdymo procese, suinteresuoti asmenys antstolis Vytautas Mitkus, Danske Bank A/S Lietuvos filialas, uždaroji akcinė bendrovė „VERSLUVA“, atstovaujama bankroto administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Senamiesčio vystymo grupė“.
Teismas
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja kreipėsi į teismą prašydama taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti vykdymo veiksmus vykdomosiose bylose Nr. 0240/13/00183 ir Nr. 0240/13/00302, kuriose vykdomas skolos išieškojimas iš pareiškėjai priklausančio turto. Nurodė, kad antstolis nepagrįstai ketina realizuoti įkeistą turtą, tokiu būdu pažeisdamas įkaito davėjos ir išieškotojo susitarimą dėl įkeistų daiktų realizavimo tvarkos. Antstolis įkaito davėjai priklausantį turtą gali realizuoti tik po to, kai jis realizuos visą pirmesne eile įkeistą turtą, adresu (duomenys neskelbtini) (įvardinti kaip priklausiniai). Byloje kilo ginčas dėl to ar priklausiniai yra realizuoti. Tik nuo šio fakto priklauso antstolio teisė nukreipti išieškojimą į pareiškėjos nekilnojamąjį turtą. Pareiškėja teigia, kad antstolis realizavo ne priklausinius, o kitą turtą – neegzistuojančią kiemo aikštelę.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. gruodžio 21 d. nutartimi pareiškėjos I. R. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atmetė. Taip pat atmetė pareiškėjos prašymą dėl suinteresuoto asmens UAB „Senamiesčio svečių namai“ įtraukimo į šią civilinę bylą.
3. Teismas sprendė, kad pareiškėjos nurodyti argumentai, jog antstolis nepagrįstai pradėjo vykdymo veiksmus iš pareiškėjos turto, kaip trečiąja eile išieškomo turto, laikytini nepagrįstais. Šiuo atveju nėra nustatyti privalomieji vykdymo veiksmų sustabdymo pagrindai. Pareiškėjos prašymo argumentai nėra pakankami padaryti išvadai taikyti laikinąsias apsaugos priemones šioje procesinėje stadijoje.
4. Teismo vertinimu, pareiškėjos prašymas įtraukti į civilinę bylą suinteresuotu asmeniu UAB „Senamiesčio svečių namai“ nėra nagrinėjamo skundo dalykas. Pažymėjo, jog UAB „Senamiesčio svečių namai“ turi teisę patys pasirinkti savo civilinių teisių gynimo būdą dėl jų neva tai netinkamai realizuoto turto.
III. Atskirojo skundo argumentai
5. Pareiškėja (apeliantė) I. R. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 21 d. nutartį, išspręsti klausimą iš esmės ir taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti vykdymo veiksmus vykdomosiose bylose Nr. 0240/13/00183 ir Nr. 0240/13/00302, kurias vykdo antstolis Vytautas Mitkus iki teismo sprendimo byloje įsiteisėjimo. Atskirojo skundo argumentai:
5.1. Apeliantė nurodo, kad vykdomųjų bylų vykdymas iš esmės pažeidžia pareiškėjos interesus, o galimybės įvykdyti jai galimai palankų teismo sprendimą bus ženkliai apsunkintos. Pareiškėjos nuomone, yra visos sąlygos taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
5.2. Pareiškėjos skundas yra tikėtinai pagrįstas, savo reikalavimus ji grindžia realiomis faktinėmis aplinkybėmis. Antstolis siekia realizuoti pareiškėjos turtą pažeisdamas išieškojimo iš šio turto tvarką. Teismas turėjo vertinti faktines pareiškėjos skundo aplinkybes, tačiau skundžiamoje nutartyje nepasisakė dėl skundo tikėtino pagrįstumo.
5.3. Apeliantė nurodo, kad toliau tęsiant vykdomųjų bylų vykdymą, antstolis vykdys varžytynes ir neteisėtai perduos nekilnojamąjį turtą tretiesiems sąžiningiems asmenims, todėl pareiškėjos galimybės susigrąžinti neteisėtai realizuotą jos nekilnojamąjį turtą bus ženkliai apribotos. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nepažeis ekonomiškumo, efektyvumo ir proporcingumo principų, nes antstolis ištaisęs savo pažeidimus ir toliau galės atlikti vykdymo veiksmus vykdomosiose bylose, juolab, kad nekilnojamasis turtas yra areštuotas.
IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai
6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
7. Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas apeliantės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, pagrįstumas ir teisėtumas.
8. CPK 144 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms apsunkinti ar padaryti nebeįmanomą būsimo teismo sprendimo įvykdymą ateityje.
9. Pareiškėja prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti vykdymo veiksmus vykdomosiose bylose Nr. 0240/13/00183 ir Nr. 0240/13/00302, kuriose vykdomas skolos išieškojimas iš pareiškėjai priklausančio turto. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. gruodžio 21 d. nutartimi pareiškėjos prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atmetė. Teismas nurodė, kad pareiškėjos argumentai, jog antstolis nepagrįstai pradėjo vykdymo veiksmus iš pareiškėjos turto, kaip trečiąja eile išieškomo turto, laikytini nepagrįstais, taikyti laikinųjų apsaugos priemonių nėra pagrindo.
10. Apeliantė atskiruoju skundu nesutinka su pirmosios instancijos teismo skundžiama nutartimi ir joje išdėstyta teismo pozicija, argumentuodama tuo, jog jos skundas tikėtinai pagrįstas, antstolis siekia realizuoti pareiškėjos turtą pažeisdamas išieškojimo iš turto tvarką. Apeliacinės instancijos teismas su šiais apeliantės argumentais nesutinka.
11. Vykdymo veiksmų sustabdymo pagrindas gali būti konkretaus skundžiamo antstolio veiksmo pobūdis, žalos, galinčios atsirasti vykdymo veiksmų nesustabdžius, dydis ir kitos aplinkybės, kurias teismas pripažįsta reikšmingomis. Įstatymas numato, jog prašydamas taikyti laikinąsias apsaugos priemones pareiškėjas turi pagrįsti jų taikymo būtinumą (CPK 144 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas pabrėžia, kad byloje pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių specifika – išieškojimo vykdymo procese sustabdymas – lemia, kad jos turėtų būti taikomos tik išimtiniais atvejais, esant pakankamai preliminarių duomenų apie asmens, prašančio jas taikyti, galimą teisių bei teisėtų interesų pažeidimą.
12. Apeliantė tikėtiną skundo dėl antstolio veiksmų pagrįstumą motyvuoja tuo, kad antstolis nepagrįstai ketina realizuoti įkeistą turtą, tokiu būdu pažeisdamas įkaito davėjos ir išieškotojo susitarimą dėl įkeistų daiktų realizavimo tvarkos. Apeliantės nuomone, antstoliui toliau tęsiant vykdomųjų bylų vykdymą, antstolis vykdys varžytynes, realizuos pareiškėjos nekilnojamąjį turtą, todėl jai galimybės susigrąžinti neteisėtai realizuotą turtą bus apribotos. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šie pareiškėjos argumentai yra nepagrįsti. Šiuo atveju, vertinant pareiškėjos skundo dėl antstolio veiksmų tikėtiną pagrįstumą, svarbi aplinkybė, jog pagal Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenis, pareiškėjos skundas dėl antstolio veiksmų jau išnagrinėtas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 10 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2YT-3641-734/2019, kuria skundas dėl antstolio veiksmų atmestas. Šią aplinkybę apeliacinės instancijos teismas vertina kaip patvirtinančią, jog šiuo atveju nebuvo CPK 144 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos būtinosios sąlygos laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti, t. y. pareiškėjos skundas nėra tikėtinai pagrįstas, todėl yra pagrindas netenkinti pareiškėjos prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
13. Kiti atskirojo skundo argumentai taip pat nesudaro pagrindo naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl apeliacinės instancijos teismas atskirai dėl jų nepasisako.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
n u t a r i a :
pareiškėjos I. R. atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 21 d. nutartį palikti nepakeistą.
Teisėjas Virginijus Kairevičius