Baudžiamoji byla Nr. 1A-247-245/2020
Proceso Nr. 1-01-1-01269-2019-3
Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.6.6.;
(S)
2.4.6.3.2.
KAUNO APYGARDOS TEISMAS
N U O S P R E N D I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. gegužės 27 d.
Kaunas
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kęstučio Dargužio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Danguolės Šiugždinytės ir Jurgos Vasiliauskienės,
sekretoriaujant Daivai Aliulienei,
dalyvaujant prokurorui Evaldui Tarasevičiui,
nuteistajai B. S. ir jos gynėjui advokatui Remigijui Merkevičiui,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios B. S. gynėjo advokato Remigijaus Merkevičiaus apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų (toliau – Alytaus apylinkės teismas) 2019 m. gruodžio 20 d. nuosprendžio, kuriuo B. S. pripažinta kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalyje ir jai paskirta 4 (keturių) mėnesių laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant bausmės vykdymo metu būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu, mokymusi ar gydymusi.
Minėtu nuosprendžiu tenkintas civilinis ieškinys ir iš B. S. Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos priteista 15,26 Eur (penkiolika eurų 26 ct) už nukentėjusios V. J. gydymą.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
1. B. S. (toliau – B. S.) Alytaus apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 20 d. nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį pripažinta kalta už tai, kad 2018 m. gruodžio 26 d., apie 01.40 val., siekdama aiškintis aplinkybes dėl ankstesnio konflikto (duomenys neskelbtini), UAB „E.“ priklausančios kavinės „G.“ rūsyje esančiose tualeto patalpose, kavinės pirmojo aukšto salėje sugriebė sėdinčiai V. J. (toliau – V. J.) už plaukų ir tampydama papurtė galvą, taip sukeldama nukentėjusiajai V. J. fizinį skausmą.
2. Apeliaciniame skunde nuteistosios gynėjas advokatas prašo, panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 20 d. nuosprendį ir B. S. išteisinti. Tuo atveju, jei teismas nuspręstų, kad B. S. veiksmuose yra nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje, sudėties požymių, nuteistosios gynėjas prašo skundžiamą nuosprendį panaikinti ir baudžiamąją bylą nutraukti, atleidžiant B. S. nuo baudžiamosios atsakomybės BK 37 straipsnio pagrindu, nes jos padaryta nusikalstama veika yra mažareikšmė. Teismui nenustačius, kad B. S. padaryta nusikalstama veika yra mažareikšmė, apeliaciniame skunde prašoma skundžiamą nuosprendį panaikinti, baudžiamąją bylą nutraukti ir B. S. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, BK 40 straipsnio pagrindu atiduodant ją pagal laidavimą sesers I. S. (toliau – I. S.) atsakomybei. Nuteistosios gynėjas taip pat prašo atlikti dalinį įrodymų tyrimą, prie bylos prijungti I. S. darbovietės – UAB „A.A“ pateiktą I. S. charakteristiką, taip pat Informatikos ir ryšių departamento prie Vidaus reikalų ministerijos pateiktą pažymą Nr. 14R-41746 „Dėl įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenų apie fizinį asmenį“, kuriame nurodyta, kad šio registro duomenimis I. S. yra neteista. Taip pat prie bylos prijungti ir ištirti I. S. asmenines, socialines darbines ir kitas savybes, įgūdžius ir kitas charakteristikas, kurios patvirtina, kad I. S. B. S. yra „tinkamas autoritetas“, gali daryti „teigiamą įtaką“, papildomai apklausti I. S. ir B. S. (po šių asmenų apklausos, esant būtinybei, galbūt ir kitus asmenis, kurie asmeniškai gerai pažįsta I. S. ir gali suteikti teismui pakankamai informacijos apie ją, jos kaip žmogaus ir asmenybės savybes, pomėgius, charakterio bruožus ir t. t., iš kurių galima daryti išvadą apie I. S. galėjimą ir pasiryžimą prisiimti laiduotojo pareigas.
2.1. Skunde nurodoma, kad V. J. sužalojus B. S. seserį I. S., B. S. porą kartu patempė V. J. už plaukų. Apeliantė, būdama Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinėje 1-osios kuopos 4-tojo būrio vyriausiąja patrule, įgijusi teistumą, turės būti išmesta iš darbo, praras bet kokias finansines pajamas bei galimybę ateityje dirbti policijos ar panašiose sistemose, dėl to, B. S. negalės įvykdyti įsipareigojimų, prisiimtų Lietuvos policijos mokykloje, t. y. negalės policijos sistemoje atidirbti po Lietuvos policijos mokyklos baigimo privalomą 5 metų terminą, todėl privalės Lietuvos policijos mokyklai atlyginti visas išlaidas, kurias Lietuvos policijos mokykla patyrė mokydama B. S.. Apeliantės gynėjo teigimu, B. S. neturėdama jokio finansinių pajamų šaltinio, privalės emigruoti iš Lietuvos valstybės, taip pat ji privalės visiškai atsisakyti bet kokio aktyvesnio asmeninio, socialinio, kultūrinio gyvenimo.
2.2. Nuteistosios gynėjas nurodo, kad šioje baudžiamojoje byloje egzistuoja visos baudžiamajame įstatyme nurodytos sąlygos ir pagrindai, leidžiantys teismui atleisti B. S. nuo baudžiamosios atsakomybės, perduodant ją pagal laidavimą sesers I. S. atsakomybei. Visų pirma, byloje yra pateiktas asmens (I. S.), kuris „vertas teismo pasitikėjimo“, prašymas perduoti B. S. jo atsakomybei pagal laidavimą. Prašymu I. S. įsipareigojo sąžiningai ir tinkamai vykdyti savo, kaip laiduotojos, pareigas. Pati B. S. pirmosios instancijos teismui taip pat pateikė prašymą, prašydama ją BK 40 straipsnio pagrindu perduoti sesers I. S. atsakomybei pagal laidavimą ir baudžiamąją bylą nutraukti. Nuteistosios gynėjo teigimu, būtent nuteistosios sesuo I. S. yra asmuo, vertas teismo pasitikėjimo, kadangi puikiai pažįsta nuteistąją, kartu gyvena, daro jai teigiamą įtaką. Nuteistosios gynėjo teigimu, pirmosios instancijos teismo nuosprendyje išdėstyti teiginiai, kuriais mėginama paneigti I. S. kaip „teismo pasitikėjimo verto asmens“ charakteristiką yra pernelyg formalūs, rodantys ne pirmosios instancijos teismo norą išsamiai ir visapusiškai ištirti ir įvertinti teisiniam sprendimui teisingumo įgyvendinimui reikšmingus faktus, o tiesiog stengimąsi formaliai pateisinti priimtą sprendimą neatleisti B. S. nuo baudžiamosios atsakomybės, perduodant ją pagal laidavimą jos sesers I. S. atsakomybei. Skunde nurodoma, kad nei BK, nei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencija iš asmens, kuris prašo būti įvertintas kaip „vertas teismo pasitikėjimo“, nereikalauja absoliutaus neutralumo ir nedraudžia laiduotoju pagal BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalis paskirti asmenį, kuris pats formaliai buvo toje vietoje ir tuo laiku, kai buvo padaryta nusikalstama veika.
2.3. Nuteistosios gynėjo teigimu, netikslus skundžiamame nuosprendyje teismo nurodytas teiginys, esą I. S. dalyvavo kartu su B. S. „toje pačioje konfliktinėje situacijoje“. Baudžiamosios bylos medžiaga, o ir nuosprendis, kaip vientisas ir vieningas procesinis dokumentas, neleidžia abejoti, jog tuo metu, kai B. S. atliko veiksmus, kuriuos pirmosios instancijos teismas vienintelius pripažino nusikalstamais, t. y. kai kavinės pirmajame aukšte esančioje salėje B. S. patempė V. J. už plaukų, I. S. kavinės pirmajame aukšte esančioje salėje, o ir apskritai kavinės patalpose, nebuvo.
2.4. Skunde taip pat nurodoma, kad B. S. nusikalstamą veiką padarė pirmą kartą, visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padariusi nusikalstamą veiką. Nuteistosios gynėjo teigimu, iš skundžiamo nuosprendžio turinio nėra aišku, ką mėgino paneigti pirmosios instancijos teismas: ar visišką B. S. kaltės pripažinimą, ar galėjimąsi, ar abu? Skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai perdėtai suabsoliutino B. S. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu ją apklausiant kaip specialiąją liudytoją, vėliau, kaip įtariamąją, kadangi ikiteisminio tyrimo metu B. S. buvo kaltinama sumušus V. J. ir nežymiai sutrikdžius jai sveikatą, o pareigūnai siekė B. S. prisipažinimo dėl to, ko ji nepadarė, t. y. prisipažinimo dėl nežymaus sveikatos sutrikdymo, todėl B. S. parodymai ikiteisminio tyrimo metu neturėjo iš esmės jokios reikšmės ir nebūtų buvę objektyviai vertinti.
2.5. Nuteistosios gynėjas skunde nurodo, kad ta aplinkybė, jog B. S. atsisakė dalyvauti tikrinant jos parodymus vietoje yra tiesiog jos nežinojimo, nesupratimo ir reikiamos teisinės pagalbos negavimo rezultatas, o ne nuteistosios išreikšta pozicija dėl jai reiškiamo įtarimo (tuo metu B. S. formaliai net nebuvo įtariamoji). Išvadą dėl nuteistosios nesupratimo, ką ji iš tiesų daro ir kokią tai turi teisinę reikšmę, patvirtina toks faktas, kad ikiteisminiame tyrime, kuriame tiriamas iš esmės tas pats įvykis, tik I. S. sužalojimo kontekste, 2019 m. birželio 18 d. buvo atliktas B. S. parodymų patikrinimo vietoje veiksmas ir surašytas šio veiksmo protokolas. Nuteistosios gynėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas B. S. parodymų patikrinimui vietoje suteikė didelę reikšmę, tačiau prie bylos medžiagos net neprijungė to veiksmo protokolo, kuris buvo ir yra surašytas kitame ikiteisminiame tyrime, kuriame taip pat yra tiriamas baudžiamojoje byloje nagrinėjamas įvykis.
2.6. Apeliantės gynėjas teigia, pirmosios instancijos teismas gana šališkai bei tendencingai interpretuoja ir 2019 m. liepos 3 d. tarp V. J. ir B. S. vykusios akistatos protokolą ir jos metu duotus B. S. parodymus. Skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas akistatos protokolą „pacituoja“ taip, kaip jame nėra parašyta. Tai aiškiai šališkas ir įkaltinančiai kryptingas minėto protokolo turinio iškraipymas.
2.7. Skunde teigiama, kad B. S. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, būtina vertinti atsižvelgiant į bendrą ikiteisminio tyrimo kontekstą, inter alia į tai, kad ikiteisminio tyrimo metu B. S. buvo nepagrįstai kaltinta ir persekiojama dėl tariamo nežymaus V. J. sveikatos sutrikdymo, tad duodant parodymus apklausų metu B. S. visų pirma ir svarbiausia buvo apsiginti nuo šio nepagrįsto kaltinimo.
2.8. Skunde nesutinkama su pirmosios instancijos teismo teiginiu, kad B. S. neatlygino žalos pagal pareikštą civilinį ieškinį. Minėtu ieškiniu ieškovas prašo atlyginti jam išlaidas, patirtas teikiant V. J. sveikatos priežiūros paslaugas, kurios buvo apmokėtos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų. Tačiau VšĮ Varėnos ligoninė neteikė V. J. jokių sveikatos priežiūros paslaugų, kurios būtų susijusios su tuo, kad B. S. patempė V. J. už plaukų. 2019 m. gruodžio 5 d. vykusiame teisiamajame posėdyje B. S. patvirtino, kad savanoriškai, net ir neturėdama tokios juridinės pareigos, atlygins civilinį ieškinį. Šiuo aspektu gana aiškiai matyti ne tik tai, kad B. S. visiškai pripažįsta savo kaltę, bet ir kad nuoširdžiai gailisi dėl padarytų nusikalstamų veikų bei stengiasi pašalinti visus neigiamus padarinius.
2.9. Skunde nurodoma, kad aiškiai nepagrįstas skundžiamo nuosprendžio teiginys, jog B. S. savo kaltę pripažino tik bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu ir tik dėl baudžiamojoje byloje surinktų nenuginčijamų jos kaltės įrodymų ir nėra galimybės paneigti akivaizdžiai patvirtintus veikos padarymo faktus, kurie buvo užfiksuoti vaizdo įraše. Skunde teigiama, kad iki 2019 m. liepos 3 d. vykusios akistatos su V. J., kurios metu B. S. prisipažino suėmusi ir tempusi V. J. už plaukų, B. S. nežinojo apie jokį policijos pareigūnų darytą vaizdo įrašą. Apie šį vaizdo įrašą nuteistoji nežinojo ir 2019 m. spalio 3 d. (bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme). Nuteistosios gynėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, nuosprendyje konstatuodamas, esą šis policijos patrulių slapta darytas vaizdo įrašas yra „nenuginčijamas kaltės įrodymas“, kurio „nėra galimybės paneigti“, neabejotinai privalėjo itin dėmesingai, atidžiai ir kruopščiai ištirti ir įvertinti tokio baudžiamosios bylos baigtį lemiančio įrodymo legitimumą tiek Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio, tiek Konstitucijos 22 straipsnio, tiek Europos Sąjungos teisės, kuri, beje, in concreto yra tiesiogiai taikoma nacionalinėje teisėje, atžvilgiu. Iš nuosprendžio turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas to nedarė ir tokios procesinės analizės nuosprendyje nepagrindė. B. S., turėdama realią teisinę galimybę ginčyti policijos patrulių slapta daryto vaizdo įrašo legitimumą ir įrodomąją galią, to nedarė, sąmoningai atsisakydama savo teisinę gynybą grįsti formaliai procesiniais argumentais, nesiekdama ieškoti juridinių spragų, kaip išvengti teisinės atsakomybės. Šis aspektas taip pat iliustruoja, kad B. S. besąlygiškai visiškai pripažino savo kaltę, nuoširdžiai gailisi padariusi nusikalstamą veiką ir neieško formalių procesinių būdų, kaip išvengti gresiančios teisinės atsakomybės.
2.10. Skunde teigiama, kad neturėdamas tam nė menkiausio dalykinio pagrindo ir argumento, pirmosios instancijos teismas įžvelgia tariamą B. S. nenuoširdumą duodant parodymus nagrinėjant baudžiamąją bylą teisme, esą duodama parodymus teisme, ji bandė save pateisinti ir sušvelninti savo teisinę padėtį, teigdama, kad tai ji padarė užplūdus emocijoms dėl to, jog nukentėjusioji sumušė jos seserį. Baudžiamojoje byloje nekyla abejonių, kad prieš tai, kai B. S. patempė V. J. už plaukų, V. J. stipriai sumušė B. S. seserį (dėl to V. J. yra pareikštas kaltinimas ir nagrinėjama atskira baudžiamoji byla).
2.11. Nuteistosios gynėjo teigimu, ji visiškai pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai galisi padariusi nusikalstamą veiką, tad in concreto yra išpildyta sąlyga, numatyta BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punkte. Pagal BK 40 straipsnio 2 dalies 3 punktą asmuo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą gali būti atleistas tik tada, jei bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta. Nuosprendžiu B. S. pripažinta kalta tik dėl to, kad 2018 m. gruodžio 26 d. apie 10.40 val., siekdama aiškintis aplinkybes dėl ankstesnio konflikto, vykusio kavinės rūsyje esančiose tualeto patalpose, kavinės pirmojo aukšto salėje sugriebė sėdinčiai V. J. už plaukų ir tampydama papurtė galvą, taip sukeldama nukentėjusiajai V. J. fizinį skausmą. Tarp B. S. atliktų nusikalstamų veiksmų – patempimo V. J. už plaukų ir V. J. suteiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų nėra jokio priežastinio ryšio, todėl B. S. ex lege neprivalo atlyginti baudžiamojoje byloje pareikšto civilinio ieškinio. V. J. baudžiamojoje byloje civilinio ieškinio nereiškė, Lietuvoje negyvena, jos gyvenamasis adresas užsienyje nežinomas, tad B. S. objektyviai neturi galimybės spręsti plaukų patempimu nukentėjusiajai padarytos žalos savanoriško atlyginimo klausimą.
2.12. Skunde nurodoma, kad savo manymą, esą B. S. ateityje gali nesilaikyti įstatymų ir daryti naujas nusikalstamas veikas, pirmosios instancijos teismas kildina iš esmės vien tik iš to fakto, kad ji yra policijos pareigūnė. Iš pirmosios instancijos teismo argumentacijos ir retorikos išeitų, jog niekam, kieno profesinė veikla reglamentuota specialiu įstatymu ar kuris yra teisininkas pagal išsilavinimą, tikriausiai a priori negali būti taikomas atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant jį pagal laidavimą. Faktas, kad B. S. buvo (yra) policijos pareigūnė in concreto nebuvo nei niekaip svarbus, nei niekaip aktualus nusikalstamos veikos ar ją padariusio asmens atžvilgiu. Įvykio metu B. S. nebuvo tarnyboje, apskritai tarnauja Vilniuje, ne Varėnoje, nedėvėjo tarnybinės uniformos, neturėjo jokių skiriamųjų policijos pareigūno ženklų ir t. t. Įvykio metu B. S. nesinaudojo jokiomis išskirtinėmis, tarnybos policijoje apspręstomis teisėmis ar galimybėmis, taip pat neviešino fakto, jog yra policijos pareigūnė. B. S. veiksmai patempiant už plaukų V. J. yra tiek elementarūs ir buitiniai, jog su tuo niekaip nesusijęs B. S. buvimas ar nebuvimas policijos pareigūne.
2.13. Skunde nurodoma, kad skundžiamame nuosprendyje įvardytos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys nėra teismo precedentai baudžiamajai bylai, nes tose kasacinėse bylose buvo tirtos ir vertintos visiškai kitokios, iš esmės skirtingos faktinės aplinkybės nei yra baudžiamojoje byloje, taip pat buvo taikyta visiškai kita materialioji baudžiamoji teisė nei taikyta baudžiamojoje byloje.
2.14. Skunde nurodoma, kad B. S. nusikalstamą veiką padarė visiškai atsitiktinai, nei iki šio įvykio, nei po jo ji nebuvo patekusi į panašias „istorijas“, nedalyvavo jokiuose susirėmimuose ar smurtiniuose veiksmuose, nebuvo tokių įvykių iniciatorė ar dalyvė. B. S. yra policijos pareigūnė, kuri kasdien stengiasi užkardyti neteisėtą elgesį, padėti į bėdą patekusiam asmeniui, taigi „nelaužo“ įstatymų, o pati jų principingai laikosi ir stengiasi užtikrinti, kad ir kiti laikytųsi įstatymo reikalavimų. Nuteistosios atliktas nusikalstamas veiksmas buvo trumpalaikis, pagal savo pobūdį ir padarinius nelaikytinas itin pavojingu. Ji iš nusikalstamo elgesio negavo ir neturėjo jokios naudos. B. S. yra išsimokslinusi, brandi ir atsakinga socialinė asmenybė, visiškai pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailisi padariusi nusikalstamą veiką, stengiasi atlyginti žalą, aktyviai prisidėjo prie sparčios baudžiamosios bylos proceso eigos. Ji anksčiau neteista, dėl jos elgesio nepradėta ir neatliekama jokių procesinių tyrimų. Nuteistosios gynėjo teigimu, šios aplinkybės leidžia pagrįstai tikėti, kad B. S. ateityje laikysis įstatymų, nedarys naujų nusikalstamų veikų bei atlygins ar pašalins žalą, jei tokia atsirado dėl jos veiksmų. Taigi in concreto yra ir BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodyta asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlyga. Apsispręsdamas neatleisti B. S. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, pirmosios instancijos teismas privalėjo įvertinti, tačiau neįvertino in concreto aktualių baudžiamosios teisės normos taikymo galimybių (alternatyvų).
2.15. Skunde nurodoma, kad baudžiamojoje byloje esančių įrodymų visuma nepagrindžia BK 140 straipsnio 1 dalyje nurodyto nusikalstamo padarinio – fizinio skausmo sukėlimo. Skundžiamo nuosprendžio motyvuojamojoje dalyje tenurodyta, jog byloje esanti teismo medicinos specialisto išvada esą patvirtina, kad tokiais B. S. veiksmais V. J. buvo sukeltas fizinis skausmas. Nuteistosios gynėjo manymu, vien toks BK 140 straipsnio 1 dalyje apibrėžtos nusikalstamos veikos sudėtyje įtvirtinto būtino negatyvaus padarinio – fizinio skausmo – pagrindimas yra aiškiai nepakankamas. Skunde nurodoma, kad priešingai nei rašoma nuosprendyje, 2019 m. birželio 4 d. specialisto išvadoje Nr. PG 495/2019 (06) teismo medicinos ekspertas S. Jasinskas nurodė: „esant bylos medžiagoje duomenims, patvirtinantiems tempimo už plaukų faktą, neatmetama fizinio skausmo sukėlimo nukentėjusiajai galimybė“. Taigi, teismo medicinos ekspertas ne patvirtina in concreto buvusį fizinio skausmo sukėlimo faktą, o viso labo tik nepaneigia fizinio skausmo sukėlimo galimybės, t. y. formuluoja vien tik prielaidą, spėjimą, tikimybę ir pan. Iki tol, kol V. J. pati netapo įtariamąja prieš ją nukreiptame ikiteisminiame tyrime, t. y. iki maždaug 2019 m. liepos mėnesio, apklausiama baudžiamosios bylos procese, V. J. nė karto nenurodė, jog dėl to, kad kavinės pirmajame aukšte esančioje salėje B. S. jai griebė už plaukų ir juos patempė, ji būtų pajutusi fizinį skausmą. Pagal medicinos dokumentų duomenis minėtoje specialisto išvadoje nėra nė žodžio apie plaukų patempimą ir tuo sukeltą ar nesukeltą fizinį skausmą. Kai pačiai V. J. buvo pareikštas pranešimas apie įtarimą sužalojus I. S., V. J. perėjo prie „puolamosios taktikos“ ir jau formaliai paminėjo ir fizinį skausmą, tačiau nedetalizavo tariamai patirto fizinio skausmo turinio. Be to, kaip minėta, tą patvirtina vaizdo įrašas ir tas pripažinta skundžiamame nuosprendyje. V. J. parodymai apie tai, kokią konkrečią fizinę prievartą, kokį konkretų fizinį smurtą ji esą patyrė iš B. S., daugeliu aspektų yra akivaizdžiai neteisingi, pvz. pirmosios instancijos teismas nuosprendyje pripažino, kad B. S. V. J. viso labo tik patempė už plaukų, tačiau jokių smūgių V. J. nesudavė, nors pati nukentėjusioji visuomet tvirtino ir mėgino įteigti, esą kavinės pirmojo aukšto salėje nuteistoji jai smūgiavo ne kartą. Skunde teigiama, kad nė vienas baudžiamosios bylos procese liudytoju apklaustas asmuo nenurodė, jog jis girdėjo, kad V. J. būtų skundusis, jog dėl to, kad B. S. kavinės pirmajame aukšte esančioje salėje jai sugriebė už plaukų ir juos patempė, ji pajuto fizinį skausmą, ar kad iš V. J. veiksmų ir emocijų būtų pastebėjęs ir supratęs, kad ji būtų pajutusi fizinį skausmą ir pan. 2019 m. sausio 7 d. policijos patrulio slapta padaryto vaizdo įrašo apžiūros protokole taip pat nefiksuoti jokie V. J. šūksniai ar kitokios refleksijos į B. S. atliktą jos plaukų patempimą, kurios reikštų fizinio skausmo išraišką.
2.16. Skunde nurodoma, kad visuma baudžiamojoje byloje esančių įrodymų nustatytos faktinės aplinkybės ir B. S. asmenybė leidžia daryti išvadą, jog jos padaryta nusikalstama veika in concreto yra mažareikšmė. B. S. padaryta nusikalstama veika (patempimas už plaukų) yra sąlyginai menko pavojingumo. Ši nusikalstama veika yra gerokai menkesnio pavojingumo nei teismų praktikoje įprastas elgesys, teisiškai kvalifikuojamas pagal BK 140 straipsnio 1 dalį. B. S. nusikalstama veika truko labai trumpą laiką, buvo momentinė ir atsitiktinė, nuteistoji jos neplanavo, jai nesiruošė. B. S. veiksmais arba apskritai nebuvo sukelti jokie, arba nebuvo sukelti sunkūs, žalingi, pavojingi ar žymūs padariniai, kaip minėta, baudžiamojoje byloje nėra patikimų įrodymų visumos, kad V. J. apskritai buvo sukeltas fizinis skausmas, o jei toks ir buvo sukeltas, tai šis fizinis skausmas buvo nereikšmingas, trumpalaikis, nepaliekantis jokių neigiamų padarinių ir t. t. B. S. nusikalstamus veiksmus nulėmė stresas, baimė, nežinojimas ką daryti, emocijos, gyvenimiškas nepatyrimas ir t. t., kurias iššaukė pamatyta sužalota sesuo. B. S. nusikalto pirmą kartą, visiškai pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai dėl to gailisi.
3. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistoji ir jos gynėjas apeliacinį skundą palaikė ir prašė jį tenkinti, prokuroras prašė apeliacinį skundą tenkinti bei pritaikius BK 40 straipsnio nuostatas, atleisti B. S. nuo baudžiamosios atsakomybės.
Nuteistosios B. S. gynėjo advokato Remigijaus Merkevičiaus apeliacinis skundas tenkinamas
4. BPK 320 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Apeliaciniame skunde nesutinkama su B. S. atliktų veiksmų vertinimu, nurodant, kad jos atliktas veiksmas – patempimas V. J. už plaukų, nesiekia tokio pavojingumo, kad minėtus veiksmus būtų galima inkriminuoti kaip nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje. Apeliantės gynėjo teigimu, nuteistoji nagrinėjamu atveju turėtų būti išteisinta, tačiau jei teismas nuspręstų, kad jos veiksmuose yra nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje, požymių, apeliantės gynėjo manymu baudžiamąją bylą reikia nutraukti, B. S. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 37 straipsnį, nes jos padaryta nusikalstama veika yra mažareikšmė. Teismui nenustačius, kad B. S. padaryta nusikalstama veika yra mažareikšmė, apeliantės gynėjas prašo baudžiamąją bylą nutraukti ir atleisti nuteistąją nuo baudžiamosios atsakomybės BK 40 straipsnio pagrindu, atiduodant ją pagal laidavimą nuteistosios sesers I. S. atsakomybei.
Dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje, padarymo
5. Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai pasireiškia mušimu ar kitokiu smurtavimu, dėl ko žmogui sukeliamas fizinis skausmas arba žmogus nežymiai sužalojamas ar trumpam susargdinamas. Tam, kad asmuo būtų pripažintas kaltu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, pakanka nustatyti bent vieną iš 140 straipsnio 1 dalyje nurodytų alternatyvių veikų – mušė arba kitaip smurtavo, sukeldamas/padarydamas žmogui bent vieną iš minėtame straipsnyje nurodytų padarinių – fizinį skausmą arba nežymų sužalojimą arba trumpą susargdinimą. Minėto straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos subjektyvioji pusė pasireiškia tiesiogine arba netiesiogine tyčia. Tiesiogine tyčia BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikaltimas padaromas tuomet, kai mušdamas arba kitaip smurtaudamas, asmuo suvokia pavojingą savo nusikalstamos veikos pobūdį, numato, kad dėl tokių jo veiksmų gali atsirasti BK 140 straipsnio 1 nurodyti padariniai ir jų nori. Netiesiogine tyčia numatytas nusikaltimas padaromas tuomet, kai mušdamas ar kitaip smurtaudamas, asmuo suvokia pavojingą savo nusikalstamos veikos pobūdį, numato, kad dėl tokių jo veiksmų gali atsirasti BK 140 straipsnio 1 dalyje nurodyti padariniai ir nors jų ir nenori, tačiau sąmoningai leidžia jiems atsirasti. Skunde nuteistosios gynėjas teigia, kad nagrinėjamu atveju byloje nėra surinkta įrodymų, kurie patvirtintų, kad nukentėjusioji V. J. jautė skausmą, kai B. S. patempė jai už plaukų. Apygardos teismo vertinimu, tokius B. S. gynėjo argumentus paneigia byloje esantis vaizdo įrašas, iš kurio matyti, kaip B. S. tempia nukentėjusiajai už plaukų. Iš vaizdo įrašo matyti B. S. veiksmai yra staigūs ir stiprūs. Sugriebusi nukentėjusiajai už plaukų, ji staigiu rankos judesiu patempia plaukus, vėliau savo veiksmą pakartoja, stipriai suėmusi plaukus ir purtydama nukentėjusiosios galvą. Tokie B. S. veiksmai buvo afektinis jos atsakas į ankstesnį konfliktą tarp jos sesers I. S. ir nukentėjusiosios. Sutiktina su advokato skundo argumentais, kad ši nusikalstama veika buvo momentinė ir B. S. jos neplanavo, tačiau dėl staiga susiformavusios tyčios, nuteistoji V. J. atžvilgiu pasirinko konkretų veikimo būdą ir atliko neteisėtus veiksmus, kurie lėmė fizinio skausmo sukėlimą nukentėjusiajai. Pažymėtina, kad fizinis skausmas nėra vienareikšmis ir pavojingumo prasme gali būti labai skirtingų formų, todėl negali būti nustatinėjamas ir pripažįstamas automatiškai. Fizinis skausmas pasireiškia nemaloniais pojūčiais, o tai – nukentėjusiojo subjektyvus suvokimas. Advokatas taip pat nurodo, kad byloje esanti specialisto išvada nepatvirtina fizinio skausmo sukėlimo nukentėjusiajai fakto, tačiau teismas pažymi, kad minėta specialisto išvada tokios aplinkybės, kad V. J. buvo sukeltas fizinis skausmas, taip pat ir nepaneigia. Todėl įvertinus nukentėjusiosios V. J. parodymus, kad ji jautė skausmą, taip pat, jau aukščiau aptartus įrodymus, darytina išvada, kad B. S. pagal BK 140 straipsnio 1 dalį buvo nuteista pagrįstai.
Dėl BK 37 straipsnio taikymo
6. Nuteistosios gynėjo teigimu, visuma baudžiamojoje byloje esančių įrodymų nustatytos faktinės aplinkybės ir B. S. asmenybė leidžia daryti išvadą, jog jos padaryta nusikalstama veika in concreto yra mažareikšmė. Pagal BK 37 straipsnio nuostatas, padaręs nusikaltimą asmuo gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu dėl padarytos žalos dydžio, nusikaltimo dalyko ar kitų nusikaltimo požymių ypatumo veika pripažįstama mažareikšme. Nusikaltimas mažareikšmiu laikomas tada, kai padaryta veika atitinka visus baudžiamajame įstatyme numatytus nusikaltimo sudėties požymius, tačiau dėl kai kurių sudėties požymių ypatumo teismas prieina išvadą, kad padarytos veikos pavojingumas nėra didelis ir nesiekia tokio laipsnio, dėl kurio būtų tikslinga kaltininką už padarytą nusikaltimą traukti baudžiamojon atsakomybėn ir bausti įstatymo sankcijoje numatyta bausme, o baudžiamojo nusižengimo požymių straipsnio dispozicija nenumato. Pagal susiklosčiusią teismų praktiką, sprendžiant klausimą dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo, atsižvelgiama tiek į veikos objektyviuosius (kokios baudžiamojo įstatymo saugomos vertybės pažeistos ir jų pažeidimo laipsnis, veikos ypatumai, nusikaltimo dalykas ir jo ypatumai, kilę padariniai, nusikaltimo padarymo būdas, laikas, vieta), tiek į subjektyviuosius požymius (apibrėžta ar neapibrėžta tyčia, tyčios kryptingumas, tikslai, motyvai). Ar nusikaltimas laikytinas mažareikšmiu, remdamasis byloje nustatytomis aplinkybėmis, kiekvienu konkrečiu atveju sprendžia teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-387/2008, Nr. 2K-427/2010, Nr. 2K-500/2010, Nr. 2K-7-109/2013, Nr. 2K-153-942/2016 ir kt.). Vertinant aukščiau aptartą teisinį reguliavimą bei teismų praktiką, pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju nuteistoji savo neteisėtais veiksmais, panaudodama fizinį smurtą, kėsinosi į vieną labiausiai saugomų vertybių – žmogaus sveikatą. Kaip jau aptarta šio nuosprendžio 5 punkte, nuteistosios veiksmai buvo staigūs, ji veikė įtakota pykčio, todėl akivaizdu, kad siekė nukentėjusiajai sukelti fizinį skausmą. Taip pat pažymėtina, kad pati nuteistoji yra policijos pareigūnė ir iš savo profesinės praktikos B. S. turėjo suvokti, kad jos veiksmai yra neteisėti, jog tokiais veiksmais ji gali sukelti kitam žmogui fizinį skausmą ar kitaip jį sužaloti, tačiau šių aplinkybių nepaisė ir savo neteisėtais veiksmais panaudojo fizinį smurtą prieš asmenį. Esant šių duomenų visumai, pripažinti aukščiau aptartus nuteistosios veiksmus mažareikšmiais, teisinio pagrindo nėra. Ši išvada atitinka ir vieningai šiuo klausimu formuojamą teismų praktiką, pagal kurią paprastai mažareikšmėmis neturi būti pripažintos veikos, kuriomis buvo padaryta ar siekiama padaryti fizinę žalą asmens sveikatai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2012 m. gruodžio 28 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-719/2012).
Dėl BK 40 straipsnio taikymo
7. Skunde nuteistosios gynėjas nurodo, kad šioje baudžiamojoje byloje egzistuoja visos baudžiamajame įstatyme nurodytos sąlygos ir pagrindai, leidžiantys teismui atleisti B. S. nuo baudžiamosios atsakomybės, perduodant ją pagal laidavimą sesers I. S. atsakomybei. Pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje padarė išvadą, kad nėra visų įstatyme numatytų sąlygų atleisti nuteistąją nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, t. y., nėra pagrindo konstatuoti, kad ji visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padariusi nusikalstamą veiką (BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punktas) bei, kad laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Su tokia pirmosios instancijos teismo išvada apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nesutinka, konstatuodama, kad nagrinėjamu atveju yra visos sąlygos, kurių pagrindu galima taikyti nuteistajai laidavimą. Pagal BK 40 straipsnį asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo. Asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalis). Nors pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje nurodė, kad byloje nėra pateikta jokių duomenų apie laiduotojos savybes, jos charakteristiką, patvirtinančių, kad laiduotoja B. S. būtų tinkamas autoritetas ir darytų teigiamą įtaką jai bei pažymėjo, jog pati laiduotoja dalyvavo kartu su kaltinamąja toje pačioje konfliktinėje situacijoje, tačiau jos nesulaikė nuo neteisėtų veiksmų, dėl ko konstatavo, kad nėra pagrindo atleisti B. S. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, kadangi, apylinkės teismo vertinimu, jos sesuo I. S. nėra asmuo, vertas teismo pasitikėjimo. Su tokiomis skundžiamame nuosprendyje išdėstytomis išvadomis apygardos teismo teisėjų kolegija nesutinka. Kaip matyti iš bylos duomenų, I. S. yra vyresnioji B. S. sesuo, jos daug bendrauja, jas sieja glaudus tarpusavio ryšys. Nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme, kartu su apeliaciniu skundu buvo pateikta UAB „ALD Automotive“ charakteristika, kurioje nurodyta, kad šioje įmonėje dirbanti I. S. yra charakterizuojama teigiamai. Iš byloje esančios medžiagos taip pat matyti, kad I. S. ankščiau neteista. Šios aplinkybės leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad ji yra tinkamas autoritetas savo jaunesniajai seseriai B. S.. Taip pat nesutiktina ir su pirmosios instancijos teismo išvada, kad I. S. kartu su B. S. dalyvavo konfliktinėje situacijoje ir nesulaikė B. S. nuo neteisėtų veiksmų. Kaip matyti iš byloje esančio vaizdo įrašo, tuo metu, kai B. S. kavinėje tempė V. J. už plaukų, jos sesers I. S. šalia nebuvo. Tai patvirtina ir byloje esantys liudytojų parodymai, iš kurių matyti, jog tuo metu I. S. buvo lauke ir laukė greitosios pagalbos automobilio, kadangi buvo sužalota kito konflikto metu. Remiantis aukščiau aptartomis aplinkybėmis, teismas daro išvadą, kad nėra pagrindo abejoti I. S., kaip laiduotojos tinkamumu.
8. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio turinio, pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad nėra pagrindo konstatuoti, jog B. S. visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padariusi nusikalstamą veiką. Su tokia pirmosios instancijos teismo išvada apygardos teismas nesutinka. Pažymėtina, kad nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme B. S. pripažino, kad griebė nukentėjusiajai už plaukų ir juos patampė, savo elgesį nuteistoji vertino kritiškai, nurodydama, kad labai gailisi, o taip pasielgė užvaldžius emocijoms dėl to, kad nukentėjo jai artimas žmogus. Skundžiamame nuosprendyje pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ikiteisminio tyrimo metu B. S., apklausta kaip specialioji liudytoja ir kaip įtariamoji, savo kaltės nepripažino, atsisakė atlikti parodymų patikrinimą vietoje, akistatos metu su nukentėjusiąją ji paaiškino, kad neva nukentėjusiajai suėmė už plaukų tik norėdama taip parodyti policijos pareigūnui, kaip nukentėjusioji tampė jos seseriai už plaukų. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apylinkės teismas netinkamai taikė BK 2 dalies 2 punktą ir nesilaikė teismų praktikos, nes padarė išvadą, kad nuoširdus gailėjimasis egzistuoja tik tuomet, jeigu kaltinamasis prisipažįsta ikiteisminio tyrimo stadijoje. Pagal teismų praktiką, jei norima kaltinamąjį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, šis neprivalo sutikti su ikiteisminio tyrimo ir bylos procesiniuose dokumentuose pateikiama jo padarytos nusikalstamos veikos kvalifikacija, tačiau teismas tokiais atvejais vis vien gali nuspręsti atleisti tokį asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės BK 40 straipsnio pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-88-976/2017, 2K-137/2015, 2K-685/2012, 2K-P-82/2010). Teismo vertinimu, nėra pagrindo teigti, kad nuteistosios kaltės prisipažinimas ir gailėjimasis nėra nuoširdūs, kad tai ji padarė iš išskaičiavimo, siekdama būti atleista pagal laidavimą. Nėra pagrindo netikėti nuteistosios prisipažinimu, kadangi iš bylos medžiagos matyti, kad ji ankščiau nėra teista, turi teisinį išsilavinimą, todėl toks jos elgesys buvo įtakotas emocijų, o nesusiformavęs dėl turimų neigiamų vertybių ar pan. Konstatuojant, kad toks nuteistosios prisipažinimas ir gailėjimasis nėra nuoširdūs, esant aukščiau aptartoms aplinkybėms, teismo vertinimu, būtų formuojama ydinga teismų praktika.
9. Apylinkės teismo išvados, kad B. S. nesilaikys įstatymų ir darys nusikalstamas veikas (BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punktas), nepagrįstos. B. S. ankščiau neteista, administracine tvarka nebausta, dirbanti vyriausiosios patrulės pareigose, yra baigusi Lietuvos policijos mokyklą. B. S., jausdama gėdą dėl savo veiksmų, prisipažino, su civiliniu ieškiniu sutiko, jo dydžio neginčijo. kaip jau aptarta aukščiau, I. S. yra tinkama laiduotoja B. S. atžvilgiu ir gali daryti teigiamą įtaką apeliantei. Nustačius, kad laiduotojas yra tinkamas, taip pat atsižvelgiant į kitas, aukščiau aptartas aplinkybes, nėra pagrindo teigti, kad B. S. darys naujas nusikalstamas veikas. Darytina išvada, kad I. S. savo seseriai darys teigiamą įtaką, o ir baudžiamosios bylos nagrinėjimas, teismo vertinimu, yra gera pamoka B. S., skatinanti tinkamai įvertinti savo veiksmus ir dėl jų galinčias kilti pasekmes. Apygardos teismas konstatuoja, kad šios aukščiau aptartos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad B. S. laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.
10. Atsižvelgiant į aukščiau aptartas aplinkybes, konstatuotina, kad nagrinėjamoje byloje yra visos sąlygos, būtinos norint taikyti BK 40 straipsnyje numatytą atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės institutą, ir šios sąlygos egzistavo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio priėmimo metu, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netaikė B. S. BK 40 straipsnio ir nepagrįstai neatleido jo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pagrindo atsisakyti B. S. taikyti BK 40 straipsnio nuostatas, dėl to skundžiamas Alytaus apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 20 d. nuosprendis dėl B. S. nuteisimo pagal BK 140 straipsnio 1 dalį naikintinas, B. S. atleistina nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir baudžiamoji bylai jai nutrauktina (BPK 326 straipsnio 2 dalies 1 punktas).
11. Nustatydamas laidavimo terminą, apeliacinės instancijos teismas atsižvelgia į byloje nustatytą padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį ir laipsnį, B. S. asmenybę, taip pat teigiamą laiduotojos I. S. asmenybę ir daro išvadą, jog laidavimas be užstato vienerių metų terminui bus pakankama poveikio priemonė B. S..
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 327 straipsnio 2 punktu,
n u s p r e n d ž i a :
Nuteistosios B. S. gynėjo advokato Remigijaus Merkevičiaus apeliacinį skundą tenkinti.
Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų 2019 m. gruodžio 20 d. nuosprendį, kuriuo B. S. nuteista pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalį, panaikinti ir priimti naują nuosprendį:
B. S., padariusią nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato, nustatant 1 (vienerių) metų laidavimo terminą, perduodant ją laiduotojos I. S., gimusios 1990 m. rugpjūčio 19 d., atsakomybėn ir baudžiamąją bylą B. S. nutraukti.
Išaiškinti B. S., kad laidavimo metu jai padarius naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl jos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl jos baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Jeigu ji laidavimo metu padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti ją nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jos baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.
Išaiškinti laiduotojai I. S., kad ji turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, spręs dėl asmens, už kurį ji laidavo, baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar šio asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.
Nuosprendis įsiteisėja jo paskelbimo dieną.
Teisėjai Kęstutis Dargužis
Danguolė Šiugždinytė
Jurga Vasiliauskienė