Baudžiamoji byla Nr. PK-168-311/2014
Teisminio proceso Nr. 1-69-3-00144-2013-4
Procesinio sprendimo kategorijos:
(S)
2.1.10.1.; 1.1.7.2.5;
1.2.4.8.2.; 2.3.6.4.;

KAUNO APYLINKĖS TEISMAS
NUOSPRENDIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2014 m. kovo 7 d.
Kaunas
Kauno apylinkės teismo teisėjas Rimantas Grigas,
sekretoriaujant Birutei Čyžaitei,
dalyvaujant:
nukentėjusiajai (privačiai kaltintojai) J. L., jos atstovui advokatui Ryčiui Šimkui,
kaltinamajam T. K.,
viešame teisiamajame posėdyje privataus kaltinimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje T. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyv. (duomenys neskelbtini), dirbantis (duomenys neskelbtini) sargu (iš jo žodžių), neteistas, administracine tvarka baustas,
nukentėjusiosios (privačios kaltintojos) J. L. kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d. ir
n u s t a t ė :
kaltinamasis T. K. 2013-04-05 apie 20.30 val. Kaune, S. Daukanto g. 21, viešbučio „Metropolis“, esančio Kaune, S.Daukanto g. 21, patalpose, būdamas neblaivus, tyčia smogė nukentėjusiajai J. L. stikline taure į galvą, dėl ko J. L. buvo konstatuotas muštinė žaizda momenyje, padarant J. L. nežymų sveikatos sutrikdymą, t.y. padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d.
Kaltinamasis T. K. kaltu prisipažino iš dalies ir parodė, kad nusikalstamą veiką padarė netyčia. Jis 10 metų gyveno kartu su nukentėjusiąja. Įvykis atsitiko „Metropolyje“, kur į šventę jį pakvietė nukentėjusiosios bendradarbiai. Į šventę jis atėjo vienas. Nukentėjusioji atėjo ten apie 20 val. Jie sėdėjo šalia vienas kito. Ji jam buvo iš kairės pusės. Tada netyčia jis išvertė nukentėjusiosios taurelę, o ši atsistojo ir trenkė jam ta taurele su degtine. Taurelė subyrėjo ir jis tuos stiklus nubraukė ranka nuo stalo. Tuo metu J. buvo pasilenkusi, todėl krisdamos šukės galėjo pataikyti į ją. Tuo metu J. susiėmė už galvos ir nuėjo į viršų. Jis išvažiavo namo, nes norėjo pasiimti pinigų. Vėliau sužinojo, kad J. yra ligoninėje. Šventės metu žmonių buvo daug. Prieš jį sėdėjusios moterys galėjo matyti įvykį. Įvykio metu buvo išgėręs, tačiau viską gerai atsimena. Jam tiesiog tuo metu buvo nervinis šokas. Jis buvo supykęs, nes nukentėjusioji jį pažemino kitų žmonių akivaizdoje. Jokio kraujo aplink nematė. Taurelės į sieną nemetė. Su civiliniu ieškiniu nesutinka. Mano, kad nukentėjusiajai žala buvo padaryta, kad teisinga ieškinio suma yra 500 Lt. Po to įvykio su nukentėjusiąja kartu negyvena. Jie turi dukterį, todėl savo noru jai teikia 300 Lt išlaikymą kas mėnesį. Be to, duoda dar apie 1000 Lt, moka interneto, telefono sąskaitas.
Teisiamojo posėdžio metu pagarsinami kaltinamojo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu (b.l. 38, baudžiamoji byla Nr. 22-1-00369-13), kad 2013-04-05 apie 17 val. jis atvyko adresu S. Daukanto g. 21, Kaune į viešbutį „Metropolis“, kur turėjo švęsti praėjusią Velykų švemtė su minėto viešbučio darbuotojais. Šventėje dalyvavo apie 6-8 asmenys: V., kurio kontaktinis telefono Nr. (duomenys neskelbtini), V., kurios jokio kontaktinio numerio nežino, jos tikslesnių anketinių duomenų taip pat nežino, ji dirba viešbučio „Metropolis“ kambarine. Dalyvavo taip pat A., kurios jokio kontaktinio telefono numerio ar tikslesnių anketinių duomenų nežino. Šventė viešbučio „Metropolis“ esančiame rūsyje įrengtame persirengimo kambaryje, skirtame viešbučio personalui. Patalpa vaizdo filmavimosi kameromis nėra filmuojama. Maždaug už valandos laiko, t.y. apie 18 val. į šventę, adresu S. Daukanto g. 21, Kaune atvyko ir jo sugyventinė J. L., gim. (duomenys neskelbtini). Visi vartojo alkoholinius gėrimus. Jis gėrė degtinę. Iki įvykio jis buvo išgėręs apie 0,5 l. Jo sugyventinė gėrė brendį, kurio išgėrusi taip pat buvo daug. Visi šventės dalyviai jo manymu taip pat buvo smarkiai neblaivūs. Apie 20.30 val. besėdint prie stalo minėtoje patalpoje jis paėmė butelį brendžio ir norėjo įpilti savo sugyventinei alkoholio, tačiau kiek atsimena, netyčia išvertė jos stiklinę. Kaip kas vyko toliau nurodyti negali, nes įvykio metu buvo smarkiai neblaivus ir po įvykio patyrė didelį emocinį sukrėtimą dėl to kas įvyko. Atsimena tik tai, kad su stikline taure sudavė jai į galvos sritį, tačiau mano, kad tai padarė netyčia. J. tuo metu sėdėjo ant kėdės, nuo jos nukritusi nuo smūgio nebuvo, sąmonės praradusi nebuvo. Tada J. susiėmė už galvosir pradėjo sakyti, kad jai skauda. Jis tuo metu nusprendė vykti namo ir pasiimti pinigų, tačiau kam jam buvo reikalingi pinigai, jis nežino ir paaiškinti negali. Jis išvyko su taksi iki namų adresu (duomenys neskelbtini), pasiėmė pinigų ir grįžo atgal iki viešbučio „Metropolis“, adresu S. Daukanto g. 21, Kaune, tačiau J. ten jau neberado. Tada jam kažkas pasakė, kas tiksliai nurodyti negali, nes neatsimena, kad J. išvežė į ligoninę. Tai sužinojęs, jis nuvažiavo iki Kauno klinikų, tačiau ten neradęs, vėl važiavo iki Kauno 3 ligoninės. Ten J. nerado taip pat. Tada į savo mobilaus ryšio telefoną gavo žinutę iš J. su tekstu, kad ji yra Kauno klinikinėje ligoninėje, adresu Eivenių g. 2, Kaune. Tai sužinojęs, jis nuvyko pas J. L. nurodytu adresu. Nuvykus ten, jis rado J. sėdint priimamajame. Ji jam nurodė, kad jai buvo siūta galva, darytos dvi siūlės, kad med. pagalba jau suteikta. Tada jis ją palydėjo pėsčiomis iki namų, nes ji važiuoti su taksi atsisakė. Po šio įvykio (duomenys neskelbtini) jis negyvena, gyvena adresu (duomenys neskelbtini). Savo sugyventinės J. L. atsiprašė. Paties įvykio dėl ko yra kaltinamas jis neneigia, gailisi, tačiau detaliai įvykio aplinkybių nurodyti negali. Įvykio metu dar turėjo būti V.,V. ir V., tačiau jie visi buvo smarkiai girti. Kiti asmenys, kiek atsimena, jau buvo išvykę. Pagarsinus šiuos parodymus, kaltinamasis T. K. patikslino, kad ten buvo šukės, stiklinės nebuvo.
Be kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltė įrodyta nukentėjusiosios, liudytojų parodymais, byloje surinkta ir ištirta medžiaga:
Nukentėjusioji J. L. parodė, kad tą dieną po darbo nuėjo į renginį. Tas vakaras jau buvo įsisiūbavęs. Pamatęs ją, kaltinamasis priėjo prie jos, kalbino. Jis svirduliavo, atrodė išgėręs, sklido alkoholio kvapas. T. K. ji sakė, kad nori su kolegomis pabendrauti, tačiau jis ją ir toliau persekiojo. Ji jam dar kartą pasakė, kad ramintųsi. Prie stalo su juo sėdėjo šalia. Jis jai bandė įpilti alkoholio, tačiau pildamas prapylė ir pataikė į jos lėkštę su maistu. Tada ji paprašė, kad šis persėstų toliau. Jis to nepaklausė ir toliau sėdėjo šalia jos iš dešinės. Be to, jis dar aplaistė iš savo taurelės jos kelnes. Dėl šių priežasčių ji supyko ant jo. Žino, kad jis padarė nespecialiai. Tada ji likutį iš taurės krestelėjo link žemės, pataikė šiek tiek ir ant T. K. kelnių. Tada jis pasiuto ir trenkė jai su nuskilusiu stikliuku. Daug šukių nebuvo. Ji išsigando ir užlipo į viršų. Kadangi buvo daug kraujo, atvyko greitoji pagalba ir ją išvežė į klinikas. T. K. daug kartų skambino jai. Su kaltinamuoju turi 8 metų dukterį, su juo kartu gyveno apie 10 metų. Jis moka kas mėnesį po 300 Lt dukros išlaikymui, susitinka su ja, nueina papietauti.
Liudytoja D. L. parodė, kad du kartus prieš tai buvo mačiusi nukentėjusiąją ir kaltinamąjį. Dalyvavo, kai darbuotojai šventė Velykas „Metropolyje“. Matė, kaip J. sudaužė taurę į stalą. (duomenys neskelbtini), paėmęs nuo stalo šukes, jas metė. Ji sėdėjo toliau, toje pačioje eilėje, kaip ir J. su (duomenys neskelbtini). Kai sudaužė J. taurę, buvo prisėdusi prie ūkvedžio V., sėdėjusio prieš nukentėjusiąją. Visi buvo išgėrę. Paties konflikto užuomazgos nematė. Nematė kaip nukentėjusioji buvo sužalota, nes tada visi atsikėlė nuo stalo ir išėjo parūkyti. Jiems nebuvo malonu matyti konflikto. Jei būtų matę, kad vyksta kažkas daugiau, nebūtų išėję. Po to sužinojo, kad J. iškvietė greitąją pagalbą. Ji sušlavė šukes, kraujo nematė. Kai atvyko greitoji, J. buvo viršuje, kur administracija. Ji prieš tai tarp kaltinamojo ir nukentėjusiosios jokių piktumų nematė. Nematė, kad kaltinamasis būtų tyčia trenkęs. Matė tik šukių nužėrimą nuo stalo.
Liudytoja V. Š. parodė, kad pažįsta tiek kaltinamąjį, tiek nukentėjusiąją. Dalyvavo šventėje, kai buvo švenčiamos Velykos „Metropolyje“. Matė konfliktą tarp kaltinamojo ir nukentėjusiosios, tačiau nelabai viską pamena. Matė, kaip (duomenys neskelbtini) apipylė J.. Po to J. T. apipylė veidą. Pastarasis tada metė taurę kažkur į sieną. Tuo metu ji sėdėjo stalo gale, visi kalbėjo, buvo triukšmas. Mano, kad ta taurė atšoko nuo sienos ir pataikė J. į galvą. Vėliau matė kraują ant J..
Teismo medicinos ekspertė M. K. parodė, kad atliekant nukentėjusiosios J. L. medicininę apžiūrą, ši nurodė, jog jai smogė stikline taure. Apie šukes nieko nekalbėjo. K. žaizdos negalėjo matyti, nes ji jau buvo po pirminio sutvarstymo. Kai žaizda užsiūta, prie jos pritvirtintas marlinis tvarstis ir ji negali matyti žaizdos. Išvados surašymui jai buvo pateikta KMUK priėmimo skyriaus pažyma, kurioje parašyta, kad „muštinė galvos žaizda“.
Iš 2013-04-06 apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėta įvykio vieta adresu S. Daukanto g. 21, Kaune (b.l. 4-5, baudžiamoji byla Nr. 22-1-00369-13).
Iš 2013-04-08 specialisto išvados matyti, kad J. L. buvo konstatuota muštinė žaizda dešiniame momenyje, padaryta kietu buku daiktu, vieno ar daugiau trauminių poveikių pasėkoje. Duomenų, prieštaraujančių užduotyje nurodytom traumos aplinkybėm ir nurodytam traumos laikui, nėra. Sužalojimas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Sužalojimas nebūdingas tyčiniam savęs žalojimuisi. (b.l. 12, baudžiamoji byla Nr. 22-1-00369-13).
Surinktų ir teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtų įrodymų visetas patvirtina, kad nusikaltimo sudėtis, esanti kaltinamojo T. K. veikoje, visiškai įrodyta, jo veika teisingai kvalifikuota pagal LR BK 140 str. 1 d., nes kaltinamasis sukėlė skausmą nukentėjusiajai J. L..
Pagal LR BK 140 str. 1 d. atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.
Kaltinamojo T. K. parodymus, kad jis netrenkė stikliuku nukentėjusiajai J. L. per galvą, o tik nubraukė ranka stiklo duženos nuo stalo, teismas vertina kritiškai, kaip neatitinkančius faktinių bylos aplinkybių, siekiant išvengti atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, jo parodymai vertintini kaip jo gynybos pozicija.
Kaip matyti iš pačios nukentėjusiosios J. L. parodymų, kaltinamasis T. K. prieš konfliktą jau buvo pavartojęs alkoholinių gėrimų, svirduliavo, atrodė išgėręs. Nors ji perspėjo T. K., kad nori su kolegomis pabendrauti, tačiau jis ją ir toliau persekiojo. Sėdint prie stalo jis jai bandė įpilti alkoholio, tačiau pildamas prapylė, pataikė į jos lėkštę su maistu. Tada J. L. parašė, kad T. K. persėstų toliau. Šis nepaklausė, toliau sėdėjo šalia jos, po to aplaistė iš savo taurelės jos kelnes. Dėl šių priežasčių ji supyko ant jo ir likutį iš taurės krestelėjo link žemės, pataikė šiek tiek ir ant T. K. kelnių. T. K. supyko ir trenkė jai su nuskilusiu stikliuku į galvą.
Atliekant ikiteisminį tyrimą pagal J. L. skundą, apklaustas įtariamuoju T. K. kaltu visiškai prisipažino, nurodė, kad jam besėdint prie stalo, jis paėmė butelį brendžio ir norėjo įpilti savo sugyventinei alkoholio, tačiau kiek atsimena, netyčia išvertė jos stiklinę. Kaip kas vyko toliau nurodyti negali, nes įvykio metu buvo smarkiai neblaivus ir po įvykio patyrė didelį emocinį sukrėtimą dėl to, kas įvyko. Atsimena tik tai, kad su stikline taure sudavė jai į galvos sritį, tačiau mano, kad tai padarė netyčia (b.l. 38, baudžiamoji byla Nr. 22-1-00369-13),
Kad nukentėjusiajai J. L. sužalojimas padarytas būtent kaltinamojo T. K. tyčiniais veiksmais, patvirtina ir specialisto išvada, kurioje nurodyta, kad J. L. buvo konstatuota muštinė žaizda dešiniame momenyje, padaryta kietu buku daiktu, vieno ar daugiau trauminių poveikių pasėkoje. Sužalojimas nebūdingas tyčiniam savęs žalojimuisi.
Nors liudytojos D. L. bei V. Š. ir nurodė, kad matė, kaip T. K., paėmęs nuo stalo šukes, jas metė, tačiau abi patvirtino, kad visi buvo išgėrę, kalbėjosi, prie stalo buvo triukšmas, todėl liudytojos negalėjo blaiviai ir aiškiai įvertinti tarp J. L. ir T. K. kilusio konflikto.
Be to, kaip matyti iš LITEK,o duomenų, T. K. ne primą kartą smurtauja prieš J. L., nes 2006-08-24Kauno m. apylinkės teismo nutartimi procesas dėl J. L. skundo, paduoto privataus kaltinimo tvarka dėl baudžiamosios bylos iškėlimo T. K. nutrauktas, jam pripažinus savo kaltę, susitaikius su nukentėjusiąja J. L..
Kaltinamasis T. K. kaltas ir baustinas.
Kaltinamojo T. K. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad nusikalstamą veiką padarė, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.
Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytų nusikaltimų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytų nusikaltimų motyvus ir tikslus, nusikaltimų stadijas, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Bausmė skiriama, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 54-61 str. nuostatomis.
Atsižvelgtina į tai, kad kaltinamasis padarė vieną nesunkų tyčinį baigtą nusikaltimą (LR BK 11 str. 3 d., 15 str.), į tai, kad Kauno apskrities Priklausomybės ligų centre neužregistruotas (b.l. 33), VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės padalinio Psichiatrijos ligoninės stacionare nesigydė, konsultacijų kabinete nesilankė (b.l. 36), administracine tvarka baustas, turi galiojančių administracinių nuobaudų (b.l. 38-39), neteistas. Visetas šių aplinkybių, apibūdinančių padarytas nusikalstamas veikas, kaltinamojo asmenybę, jo turtinę, socialinę padėtį, duoda pagrindą manyti, kad LR BK 41 str. reglamentuota bausmės paskirtis bus pasiekta, kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką paskiriant laisvės apribojimo bausmę LR BK 140 str. 1 d. numatytos sankcijos ribose.
Dėl civilinio ieškinio.
Nukentėjusioji J. L. byloje pareiškė civilinį ieškinį dėl 4000 Lt neturtinės žalos atlyginimo.
LR CK 6.250 str. nurodyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kita, teismo įvertinta pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Lietuvos Aukščiausias teismas, pasisakydamas dėl teisės normų, reglamentuojančių neturtinės žalos atlyginimą, yra ne kartą pažymėjęs, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas (lot. restitutio in integrum) objektyviai negali būti pritaikytas visa apimtimi. Neturtinė žala yra dvasinė skriauda, kurią tik sąlygiškai galima įvertinti ir kompensuoti materialiai. Teisinga kompensacija už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus reiškia tokios piniginės satisfakcijos, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo patirtą dvasinį sielvartą, fizinį skausmą, kitokius neturtinių vertybių pažeidimus, parinkimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 3K-3-103/2009). Neturtinės žalos dydžio įrodinėjimo specifika yra ta, kad jos dydį kiekvieną kartą nustato teismas remdamasis trimis pagrindais: vadovaudamasis įstatyme nustatytais kriterijais (LR CK 6.250 str. 2 d., 6.282 str.); atsižvelgdamas į konkrečioje byloje teismo reikšmingais pripažintus kriterijus; pagal bylos aplinkybes atsižvelgdamas į jau suformuotą teismų praktiką. Nekyla abejonių, kad įvykio metu sužalota nukentėjusioji J. L. patyrė neigiamų emocijų, dvasinių išgyvenimų, t.y. jai padaryta neturtinė žala.
Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į nusikalstamos veikos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, į LR CK 6.250 str. kriterijus, apžvelgęs Lietuvos teismų praktiką, mano, kad civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo turi būti tenkintinas dalinai, priteisiant iš kaltinamojo 1000 Lt neturtinės žalos atlyginimo.
Dėl proceso išlaidų.
LR BPK 106 str. 2 d. nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas turi teisę nuspręsti ir iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti.
Nukentėjusioji J. L. prašė priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas (b.l. 4) ir pateikė Teisinių paslaugų sutartį bei Pinigų priėmimo kvitą, iš kurių matyti, kad advokatui Ryčiui Šimkui už teisines paslaugas: atstovavimą byloje buvo sumokėta 1000 Lt. Atsižvelgiant į nukentėjusiosios atstovo darbo ir laiko sąnaudas, išlaidos advokato paslaugoms apmokėti yra realios ir pagrįstos, todėl pripažintinos ir priteistinos iš kaltinamojo T. K..
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-298 str., 301-302 str., 303 str. 1 d., 5 d. 1 p., 304 str., 305 str. 3-6 d., 6 d., 307 str. 4-7 d., 308 str., 313 str., 115 str. 1 d.,
n u s p r e n d ž i a :
T. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d. ir nuteisti jį laisvės apribojimu 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant per bausmės vykdymo laikotarpį būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu, per 5 (penkis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 50 (penkiasdešimt) valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, per mėnesį išdirbant po 10 (dešimt) valandų.
Priteisti iš T. K. 1000 Lt (vieną tūkstantį litų) neturtinės žalos atlyginimo ir 1000 Lt (vieną tūkstantį litų) proceso išlaidų nukentėjusiosios J. L. naudai.
Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.
Teisėjas Rimantas Grigas